Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija nutarimą priėmė, atsižvelgdama į tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, buvo 9 kartus paskatintas, įsiskolinimų (ieškinių) neturi, socialinius ryšius palaiko, nusikalstamo elgesio rizika žema, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleisti iš pataisos namų. Komisijos teigimu, nuteistasis už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. K. teistas 2011-12-27 Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 13 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2011-09-09, bausmės pabaiga – 2024-09-09. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai ir 1 diena.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Bylos duomenimis nuteistasis anksčiau teistas penkis kartus. Paskutiniai keturi nusikaltimai susiję su smurto naudojimu, kuriuos nuteistasis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Paskutinis padarytas nusikaltimas, už kurį nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę – labai sunkus nusikaltimas – nužudymas. Laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą. Ankščiau nuteistajam buvo pritaikyta amnestija, taikytas lygtinis paleidimas. Teismo vertinimu nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, nes paleistas į laisvę nuteistasis vėl padaro naujas nusikaltimas veikas. Kaip matyti, nuteistajam ankščiau taikytos bausmės teigiamos įtakos neturėjo, nes asmuo padarė naują labai sunkų nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad 2015-11-13 atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika – 44 balai. 2021-08-23 atliktas vertinimas parodė žemą riziką, t. y. 39 balus. 2022-08-12 atlikto vertinimo metu rizika nepakito, liko žema. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvirtinimo klausimą sprendžiantis teismas gali, bet neprivalo tokį sprendimą patvirtinti. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą. Teismo vertinimu, nuteistasis nededa pakankamai pastangų siekdamas mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kadangi nuo vertinimo atlikto 2021-08-23 rizikos balai nepakito, išliko toki patys.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis interviu metu nurodė, jog jo nusikalstamo elgesio priežastis buvo jo sugyventinės, kadangi, pasak nuteistojo, visos jo turėtos sugyventinės mėgo išgerti. Išgertuvių metu kildavo konfliktinės situacijos, kurių metu nuteistasis nusikalsdavo. Pripažino, kad alkoholis turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Nuteistasis nurodė, kad gavęs pensiją mėgdavo kartu su sugyventine išgerti alkoholio. Nuteistajam yra būdingas smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu. Be kriminalinės istorijos, susijusios su alkoholio vartojimu, nuteistasis turi ir administracinių teisės pažeidimų istoriją susijusią su alkoholiu vartojimu. Remiantis ANR duomenimis, nuteistasis 3 kartus baustas administracinėmis nuobaudomis, iš kurių 2 buvo susijusios su alkoholio vartojimu. 1983-12-26 teismo nuosprendžiu be paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nuteistajam buvo paskirtos ir priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, taikomos alkoholikams, tačiau iš kriminalinės nuteistojo istorijos matyti, kad taikytos medicininio pobūdžio priemonės nebuvo veiksmingos. Konfliktinėse situacijose nelinkęs nusileisti, siekia įrodyti savo tiesą, stresinėse situacijose linkęs pasielgti agresyviai. Nuteistasis atpažįsta dalį problemų turinčių įtakos jo nusikalstamam elgesiui, tačiau ne visas. Dėl nusikaltimo nurodo, kad gailisi, tačiau stokoja empatijos, gailesčio, užuojautos aukai. Nuteistojo vertybių sistemoje asocialaus elgesio nuostatos gana gajos. Teigia, kad nori būti visuomenės dalimi ir suvokia kitų visuomenės narių teises, tačiau nuteistojo kriminalinė istorija leidžia manyti, kad nuteistojo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, negalima teigti, jog nuteistasis padarė pakankamas išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir maksimaliai pasitaisė, dėl ko jam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas.

Nustatyta, kad nuteistasis pataisos įstaigoje 1 kartą baustas drausmine tvarka. Nors nuobauda šiuo metu negalioja, tačiau ši aplinkybė atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį. Kaip matyti, nuteistasis net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje negeba laikytis nustatytų elgesio taisyklių.

Pripažintina, kad nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, buvo 9 kartus skatintas, palaiko socialiniu ryšius su artimaisiais. Teismo vertinimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą būtina įvertinti visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį teigiama linkme ir šiuo metu jam galimas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas. Be to pažymėtina, jog gerai elgtis ir nepažeidinėti pataisos įstaigos vidaus tvarkos reikalavimų yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2022-09-08 Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-964 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. K..

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.