Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. (toliau – A. K.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. kovo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. 81/04-216 dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam A. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2011 m. rugsėjo 9 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 9 d.

3. Tačiau, Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. kovo 8 d. nutartimi patvirtinti Komisijos nutarimą atsisakė, motyvuojant tuo, kad nors A. K. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi A. K., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.

8. Bylos duomenimis, A. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl teigti, kad jo atlikta bausmės dalis vis dar yra per maža, pagrindo nėra. Laisvėje A. K. turės nuolatinę gyvenamąją vietą, šiuo metu gauna senatvės pensiją, todėl laisvėje turės ir nuolatinį pajamų šaltinį. Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už gerą elgesį jis buvo skatintas 9 kartus. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

9. A. K. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – skalėje nuo 0 iki 40 balų, įvertinta 40 balų. Tačiau, pakankamai didelę dalį, tai yra net 20 balų, sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti. Nors pataisos įstaigoje nuteistasis buvo paskatintas 9 kartus, tačiau jo elgesio korekcija nebuvo nuosekli – už uždraustų daiktų (cigarečių) laikymą jis buvo nubaustas drausmine tvarka. Drausminė nuobauda A. K. buvo skirta 2019 m. gegužės 28 d., t. y. vos prieš kiek mažiau nei dvejus metus. Po to, skatintas jis buvo tik vieną kartą. Įvertinus tai, kad asmuo net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje nesugebėjo tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad A. K. nepakankamai geba laikytis įstatymų normų bei gerbti kitų visuomenės narių teises ir interesus. Nors jam skirta nuobauda šiuo metu negalioja, tačiau įvertinus A. K. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką (bausmę atlieka nuo 2011 m. rugsėjo 9 d.), akivaizdu, jog nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą ir ji vis dar nėra pakankama nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Neteisėtas asmens elgesys pataisos įstaigoje neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti nuoseklią ir vien tik teigiamą A. K. elgesio korekciją, kuri būtina sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Juo labiau, kad 2015 m. lapkričio 13 d. atlikto vertinimo metu A. K. buvo nustatyti 44 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai, kas patvirtina, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pataisos įstaigoje mažėja nežymiai, todėl tvirtinti, jog jo elgesio pažanga šioje bausmės vykdymo stadijoje yra akivaizdi, nėra pagrindo.

10. Netenkinant nuteistojo skundo įvertintina ir tai, kad šis teistumas nuteistajam nėra pirmasis. Praeityje už įvairaus pobūdžio, tame tarpe ir smurtinio, nusikalstamų veikų padarymą jis buvo teistas 5 kartus, pirmojo teistumo metu jis buvo vos sulaukęs pilnametystės. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę A. K. atlieka už itin sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Nusikaltimas padarytas A. K. apsvaigus nuo alkoholio savo sugyventinės atžvilgiu, nuteistajam turint neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas visumoje neabejotinai neigiamai charakterizuoja asmenį, atskleidžia didesnį jo pavojingumą visuomenei ir teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad praeityje nuteistojo atžvilgiu taikytos bausmės jokios reikšmės jo elgesiui neturėjo, savo elgesio teigiama linkme jis nekoregavo ir vėl nusikalto. Šių duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo elgesio nuostatas rodo, kad nusikaltimas, už kurio padarymą A. K. šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, nebuvo atsitiktinis, o tai dar labiau sustiprina abejones dėl sėkmingos nuteistojo probacijos ir įpareigoja teismą, sprendžiantį nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visas A. K. charakterizuojančias aplinkybes ir jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai.

11. Nors nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, pobūdis bei įvykdymo aplinkybės, kaip ir praeityje jo buvę teistumai, negali būti laikomi absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia A. K. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Juo labiau, kai net ir šioje jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje A. K. vengia kalbėti apie faktus, kurie jį charakterizuoja neigiamai, siekdamas naudos sau dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas neigiamas bei pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog net ir šiuo metu nuteistasis kritiškai nevertina savo veiksmų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti.

12. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pats A. K. pripažįsta, jog nusikaltimas buvo įvykdytas dėl neigiamos alkoholio įtakos, tačiau, taip pat tvirtina, kad laisvėje alkoholį jis vartojo saikingai. Toks nuteistojo požiūris rodo, kad asmuo iki šiol nesuvokia neigiamos alkoholio vartojimo įtakos savo elgesiui, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai gali paskatinti nusikalsti jį ir ateityje. Juo labiau, kad jokių pastangų šio jo elgesiui neabejotinai neigiamą įtaką darančio veiksnio eliminavimui būdamas pataisos įstaigoje nuteistasis nedėjo, jokių pataisos programų nelankė. Be to, šiuo metu vis dar pastebimos nežymios nuteistojo kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, kas vėlgi labiau neigiamai charakterizuoja A. K. ir neleidžia aukštesniajam teismui spręsti, jog jis jau yra pasirengęs savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nors nuteistasis teigia, kad nori būti visuomenės dalimi ir suvokia kitų visuomenės narių teises, tačiau jo kriminalinė istorija leidžia manyti, kad A. K. gyvenimo būdas vis tik prieštarauja visuomenės normoms.

13. Abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teisėjų kolegijai kelia ir tai, kad atlikus didžiąją paskirtos bausmės dalį, vis dar nustatomi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nustatyti 2 kriminogeniniai rizikos veiksniai – jo teisės pažeidimai bei mąstymas ir elgesys, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Juos nuteistasis vis dar gali ir privalo koreguoti atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.

14. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. K. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų, nurodant neva netinkamas jo kalinimo sąlygas, neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. kovo 8 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.