- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-08
- Bylos Nr.
- 1S-681-485/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00344-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. K.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. rugsėjo 9 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. K. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą 13 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2011 m. rugsėjo 9 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 9 d. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai yra 3 metai.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2019 m. rugsėjo 16 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų (skaičiuojant komisijos nutarimo dėl jo lygtinio paleidimo dieną) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys pasižymėjo teigiamomis savybėmis, nuobaudų neturi, skatintas, turi teigiamą nuostatą į darbą, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, išėjęs į laisvę turės kur gyventi. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. spalio 6 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo A. K. asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis, paskirtos ir neatliktos bausmės dydis. Teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybės ypatumus, nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį, ir padarė išvadą, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis A. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtini Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas visiškai be pagrindo nepatvirtino Komisijos nutarimo taikyti jam lygtinį paleidimą. Teigia, kad bausmės atlikimo metu jis elgėsi gerai, dirbo, jo nusikalstamo elgesio rizika yra maža. Jis jau yra atlikęs 10 metų laisvės atėmimo bausmės, iš paskirtų 13 metų, kas, nuteistojo vertinimu, pakankamai didelė dalis, per tiek metų laisvės atėmimo jis jau padarė išvadas, nepažeidinėja nei įstatymų, nei pataisos namų vidaus tvarkos režimo, per visą bausmės atlikimo laiką tik vieną kartą yra pažeidęs nustatytą tvarką, nuobauda jau negalioja, be to, jis 9 kartus skatintas. Prašo atsižvelgti, kad jis senyvo amžiaus, gauna pensiją, todėl pastovias pajamas turi, jokių skolų neturi, turėtų kur gyventi. Skunde nuteistais nurodo, kad būtina lygtinio paleidimo taikymo sąlyga yra žema nusikalstamumo rizika, o jo ši rizika ir yra žema – 39 balai. 2015 m. buvo vidutinė rizika, 44 balai, kuri žymiai sumažėjo, todėl nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismas klaidingai traktuoja, jog ši rizika sumažėjo nežymiai.
4.2. A. K. skunde teigia, kad pagrindinis ir būtinas lygtinio paleidimo kriterijus, kad nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jau yra įvykdyta, todėl jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas. Taip pat nuteistasis teigia, kad teismas neįverto tai, kad Komisijos nariai balsavo už jo lygtinį paleidimą ir tai rodo visuomenės požiūrį į jį. Tai, kad jis keičia savo požiūrį, kad jo mąstymas ir elgesys pasikeitęs į teigiamą pusę patvirtina tai, jog nuteistasis 10 metų visiškai nevartojo alkoholio bei kitų svaigalų. Nuteistojo įsitikinimu, nėra jokių kliūčių taikyti jam lygtinį paleidimą, ko ir prašo teismo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Eglė Privenienė prašo nuteistojo A. K. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo A. K. skundas atmestinas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. K. lygtinio paleidimo klausimą, teisingai vadovavosi BVK 157 straipsnio, 164 straipsnio 2 dalies, BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo paleisti nuteistąjį lygtinai.
9. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
10. Nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo A. K. elgesio pokyčiai – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, yra skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog 5 balais sumažėjusi jo pakartotinio nusikalstamumo rizika nevertintina kaip žymi. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama prie žemos rizikos grupės (39 balai), o 2015 m. lapkričio 13 d. vertinimo metu nustatyta vidutinė rizika ( 44 balai), tačiau aukštesnysis teismas tokių duomenų pateiktoje medžiagoje nenustatė. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad pasikeitus Socialinio tyrimo išvados surašymo metodikai, joje konkretūs balai, atspindintys nusikalstamo elgesio riziką, nebenurodomi, tik nurodyta, kaip keitėsi šios rizikos vertinimo rezultatas: 2051 m. lapkričio 13 d. pirmą kartą atlikus pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą nustatyta vidutinė rizika, o vėliau dar du kartus atliktus pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą, (paskutinį kartą 2021 m. rugpjūčio 23 d.) nustatyta žema rizika, tuo tarpu Komisijos nutarime pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo kitimas balais yra nurodytas, tačiau jame paskutinis vertinimas konstatuotas 2021 m. sausio 14 d., kai buvo nustatyta 40 balų. Taigi, teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo įvertinti skundžiamoje nutartyje nurodytų aplinkybių pagrįstumo.
11. Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą, reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.
12. Nuteistasis A. K. skunde nesutinka su teismo išvada, kad reikėjo atsižvelgti į negaliojančią vienintelę jam skirtą nuobaudą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pataisos įstaigoje nuteistasis nuo 2013 m. buvo 9 kartus paskatintas, baustas tik vieną kartą, tačiau vidaus tvarkos taisykles jis pažeidė 2019 metais, t. y., ne bausmės atlikimo pradžioje, bet jau ilgą laiką atlikinėdamas bausmę, į ką, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir vertino kaip nuoseklią jo elgesio korekciją. Be to, pažymėtina, kad šios aplinkybės teismas neišskyrė kaip esminės neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinančios aplinkybės, o įvertino ją visų nuteistojo elgesį apibūdinančių aplinkybių visumos kontekste ir ji nebuvo lemiama sprendimo priėmimui.
13. Nuteistasis skunde pažymi, kad jis viso bausmės atlikimo metu nevartojo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių priemonių, kad patvirtina jo mąstymo ir elgesio pasikeitimą į teigiamą pusę. Teisėjų kolegija pažymi, kad Socialinio tyrimo išvadoje net du nuteistojo kriminogeniniai veiksniai yra susiję su alkoholio vartojimu, tai piktnaudžiavimas alkoholiu ir teisės pažeidėjo elgesys ypač stipriai veikiamas alkoholio. Socialinio tyrimo išvada yra pagrįsta nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, todėl abejoti jomis nėra pagrindo. Kriminogeniniai veiksniai nuteistiesiems yra nustatomi, įvertinus jų elgesį iki bausmės atlikimo, bausmės atlikimo metu, asmenybės ypatumus, todėl vien ta aplinkybė, jog bausmės atlikimo metu, t.y. struktūrizuotoje aplinkoje, A. K. nevartojo alkoholio, neleidžia daryti išvados, kad su šia priklausomybe sėkmingai susitvarkys ir būdamas laisvėje.
14. Be paminėtų, Socialinio tyrimo išvadoje A. K. nustatyti dar 5 kriminogeniniai veiksniai, dėl kurių išlieka nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika: teisės pažeidimai bei mąstymas ir elgesys, menkas išsilavinimas, rizikuoti linkęs temperamentas, nepastovūs asmeniniai santykiai, vidiniai individualūs bruožai. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis vengia kalbėti apie faktus, kurie jį charakterizuoja neigiamai, jis nesugeba paaiškinti savo veiksmų ir įsivelia į problemas, būdingas agresijos panaudojimas kitų atžvilgiu, pavartojus alkoholio lengvai praranda savikontrolę, problemų sprendimui naudoja fizinę agresiją, dėl savo problemų kaltina kitus.
15. Sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad, paleidus į laisvę nuteistąjį, jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Akivaizdu, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti suprantamas kaip formalus ar savaiminis procesas. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo procedūra yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Taigi, Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Lygtinio paleidimo komisijų nutarimų teisėtumas turi būti patikrintas teismo, jei Komisija nutaria taikyti lygtinį paleidimą, tokį nutarimą turi patvirtinti teismas, o jei atsisako, skundai dėl nutarimo taip pat yra nagrinėjami teisme. Ši įstatymo norma suponuoja išvadą, jog teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.
16. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis A. K. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. spalio 6 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.