Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.3. Ieškovės nurodyti argumentai dėl patirtos neturtinės žalos yra deklaratyvaus pobūdžio, nes nėra pateikti įrodymai apie suėmimo padarinius asmeniniam gyvenimui, asmens sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, suėmimo padarinius profesiniam gyvenimui. Minėti įrodymai leistų vertinti realiai galimai patirtos neturtinės žalos dydį ir tinkamai atsikirsti į prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio nustatymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo

18. Prieš vertinant apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.

19. Apeliantė (ieškovė) V. S. kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui 2024-04-03 prašymą (paklausimą), adresuotą Nacionalinei teismų administracijai, dėl informacijos apie ieškovės prisijungimus prie Lietuvos teismų elektroninio paslaugų portalo laikotarpiu nuo 2021-05-01 iki 2022-05-02. Taip pat apeliantė 2024-05-14 atskirai pateikė teismui naujus įrodymus – V. G. prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, 2021-07-13 prokuroro nutarimą, kuris, anot apeliantės, pagrindžia jos paieškos neteisėtumą; bei Nacionalinės teismų administracijos atsakymą į apeliantės 2024-04-03 paklausimą dėl prisijungimų.

20. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai).

21. Apeliacinės instancijos teismas atsisako apeliantės pateiktus naujus įrodymus prijungti prie bylos medžiagos. Visų pirma, apeliantės naujai pateiktais rašytiniais įrodymais - ikiteisminio tyrimo medžiagos dokumentas (įrodymais dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo kito įtariamojo V. G. atžvilgiu, jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir pan.) iš esmės, kaip nurodo apeliantė prašyme juos prijungi, apeliantė siekia įrodinėti ikiteisminio tyrimo institucijų ir subjektų vienokių ar kitokių veiksmų neteisėtumą kito įtariamojo atžvilgiu, neteisėtą, kaip teigiama, ikiteisminio tyrimo nenutraukimą apeliantės atžvilgiu, taip pažeidžiant baudžiamojo proceso principus, tačiau vykdyto ikiteisminio tyrimo teisėtumas ir kitų nutarimų, kaip ir viso baudžiamojo proceso, teisėtumas, nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas – nagrinėjamu atveju byloje sprendžiama dėl konkrečių būtent apeliantės atžvilgiu atliktų procesinių veiksmų – paieškos paskelbimo ir suėmimo paskyrimo – teisėtumo ir tuo pagrindu jai galimai sukeltos neturtinės žalos atlyginimo, bet ne dėl viso baudžiamojo proceso apskritai, todėl šie įrodymai neturi įrodomosios reikšmės nagrinėjamu klausimu. Antra, kiti rašytiniai įrodymai – paklausimas Nacionalinei teismų administracijai bei pastarosios atsakymas į paklausimą dėl informacijos apie apeliantės prisijungimus prie teismų elektroninio paslaugų portalo tam tikru laikotarpiu – viena vertus, neturi įrodomosios vertės, kadangi Nacionalinė teismų administracija nepateikė prašomų duomenų, kita vertus, teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų nagrinėjamo ginčo išsprendimui.

Dėl apeliacinio skundo argumentų / ginčo esmės

22. Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) reiškia reikalavimą dėl 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo, kuri, pagal apeliantę, susidarė dėl neteisėtos jos paieškos paskelbimo bei jos vykdymo, dėl ko prašoma priteisti 500 Eur neturtinės žalos, bei netesėto jos suėmimo, dėl ko prašoma priteisti 2 500 Eur neturtinės žalos.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2024-03-12 sprendimu sprendė, kad (i) ieškovė vėliausiai 2021 m. gegužės mėn. žinojo apie jos atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, kad ji ikiteisminiame tyrime yra pripažinta įtariamąja bei yra paskelbta jos paieška. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, kad tokie duomenys buvo pateikti į V. S. santuokos nutraukimo bylą; (ii) pati apeliantė, žinodama apie jos atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, nesiėmė jokių veiksmų, siekiant susisiekti su teisėsaugos pareigūnais bei sudaryti pagrindą paieškos nutraukimui; (iii) tik ieškovės adreso žinojimas negalėjo būti priežastimi, dėl kurios negalima skelbti asmens paieškos. Šiuo atveju paieška buvo paskelbta, siekiant asmeniškai, betarpiškai pareikšti įtarimus V. S.; (iv) Lietuvos ikiteisminio tyrimo pareigūnai neturėjo pareigos pakartotinai kreiptis į Prancūzijos pareigūnus dėl ETO įvykdymo. Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022-05-04 nutarties dėl suėmimo skyrimo 2 mėnesiams kaip neteisėtos dėl to, kad ją pakeitė Kauno apygardos teismas.

24. Apeliantė (ieškovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2024-03-12 sprendimu ir pateikė apeliacinį skundą.

25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

26. Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiškinimo ir taikymo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, todėl civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010-05-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013-12-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).

27. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012-10-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014-02-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; kt.).

Dėl paieškos paskelbimo (ne)teisėtumo

28. Ieškovės apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad jai iki pat 2022-05-02, kuomet ji buvo tyrėjo sulaikyta, nebuvo žinoma apie suteiktą įtariamosios statusą Lietuvos Respublikoje atliekamose ikiteisminiuose tyrimuose, apie jos paieškos paskelbimą ir pan., o pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai atmetė tokius ieškovės teiginius, vertintini itin kritiškai.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės paieška buvo paskelbta dar 2020-02-03 FNTT Kauno apygardos valdybos vyresn. tyrėjo S. L. nutarimu, priimtu ikiteisminiame tyrime Nr. 03-06-00002-18; kardomoji priemonė - suėmimas (už akių) ieškovei paskirta 2022-01-05 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, o faktiškai ieškovė buvo sulaikyta Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyr. tyrėjo T. S. tik 2022-05-02, po to, kai buvo atlikti atitinkami kriminalinės žvalgybos veiksmai, padėję surasti ieškovę, nustatyti jos buvimo vietą, nors visą šį laiką apeliantei neabejotinai buvo žinoma ir negalėjo būti nežinoma apie jos atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą ir konkrečiai apie jame paskelbtą ieškovės paiešką.

30. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip visiškai pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, apie apeliantės atžvilgiu pradėtą ir vykdomą ikiteisminį tyrimą, savo, kaip įtariamosios statusą jame, jos atžvilgiu pareikštus įtarimus bei tam tikras ikiteisminio tyrimo metu jos atžvilgiu taikytas prievartos priemones ieškovė objektyviai žinojo ir negalėjo nežinoti vėliausiai dar 2021 m. gegužės mėnesį, kadangi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-629-1087/2023 pagal jos buvusio sutuoktinio V. S. ieškinį atsakovei V. S. bei atsakovės V. S. priešieškinį ieškovui V. S. dėl santuokos nutraukimo, kurioje aktyviai dalyvavo tiek pati apeliantė (turėdama prieigą prie el. bylos, teikdama į el. bylą dokumentus, būdama EPP sistemos naudotoja ir galėdama bet kada susipažinti su visa bylos medžiaga), tiek ji buvo atstovaujama profesionalių atstovų – advokatų / advokatų padėjėjų, ieškovas V. S. 2021-05-21 pateikė atitinkamus su ikiteisminiu tyrimu susijusius dokumentus (DOK-66303), pvz., 2020-11-23 Kauno apygardos prokuratūros 2020-11-23 nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. S. priklausančiam nekilnojamajam turtui, kuriame (nutarime) pateikti duomenys ir informacija tiek apie tiriamas nusikalstamas veikas, tiek apie V. S. pripažinimą įtariamąja dėl šių veiksmų padarymo, tiek apie jos paieškos paskelbimą, o taip pat šioje santuokos nutraukimo byloje ir vėliau buvo gaunami įvairūs su ikiteisminiu tyrimu susiję dokumentai bei informacija iš prokuratūros ir pan. bei paties teismo priimami procesiniai sprendimai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai apeliuojama į apeliantės atžvilgiu atliekamame ikiteisminiame tyrime taikytas procesines prievartos priemones, nukreiptas į santuokos nutraukimo metu aktualų turtą.

31. Nors apeliantė savo apeliaciniame skundė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių dokumentų, kurių analizė jam leido manyti, kad ieškovė turėjo suprasti apie jos atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą bei paskelbtą paiešką, tačiau šis argumentas visiškai nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai nurodė, kada ir kokiais santuokos nutraukimo byloje pateiktais / esančiais dokumentais jis remiasi prieidamas prie tokios išvados (nurodė dokumentų pateikimo datą, dokumentų numerį ir pan.), o iš aukščiau apeliacinės instancijos teismo pateiktos dokumentų turinio analizės akivaizdu ir kiekvienam vidutiniškai išsilavinusiam bei protingam asmeniui būtų aišku tiek apie ikiteisminio tyrimo atlikimo faktą, tiek apie jo pradėjimo laiką, tiek apie tai, kam jame pareikšti įtarimai ir dėl kokių nusikalstamų veiksmų, tiek ir apie tai, jog įtariamosios atžvilgiu paskelbta paieška – visa tai expresis verbis (liet. aiškiais žodžiais) nurodyta pateiktuose dokumentuose.

32. Atmestini ir apeliantės argumentai, jog jai iš teismo 2021-12-02 nutarties minėtoje santuokos nutraukimo byloje, kuria pakeistas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos atstovas Kauno apygardos prokuratūra į LR Generalinę prokuratūrą, nebuvo aišku apie paieškos paskelbimą. Kaip pripažįsta pati apeliantė, šioje nutartyje kalbama būtent apie jau minėtą Kauno apygardos prokuratūros 2020-11-23 nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, o šiame nutarime, kaip jau buvo teismo minėta, nurodyta expresis verbis tiek tai, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas, tiek tai, jog jame įtarimai pareikšti V. S., tiek tai, kad jos atžvilgiu paskelbta paieška, tiek tai, jog būtent dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo jos nuosavybei taikyti apribojimai (areštas). Daugiau negu nelogiški ir nepagrįsti atrodo apeliantės argumentai, kad jai nebuvo žinoma apie teismo 2021-12-02 nutartį, kad jos atstovas (advokatas) apie tai jos neinformavo ir pan. – tiek apeliantei, tiek jos atstovui / advokatui visa elektroninės bylos medžiaga buvo prieinama informacinėje sistemoje, papildomai teismo siunčiama, pagal CPK 42 straipsnio 1, 5 dalis apeliantė turi ne tik teisę, bei ir procesinę pareigą susipažinti su byla, domėtis bylos eiga, tinkamai įgyvendinti savo procesines teises ir pan.

33. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliantės teiginiais, jog būtent prokuratūra, žinodama apie paskelbtą paiešką, nesiėmė aktyvių veiksmų ir priemonių, kad ieškovė būtų informuota apie jos atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą, paskelbtą paiešką, kadangi bylos duomenys rodo priešingai, t. y. Lietuvos Respublikos pareigūnams nepavykus susisiekti su įtariamąja žinomais telefonų numeriais, el. pašto adresais, taip pat rasti įtariamosios žinomais Lietuvoje jos gyvenamosios vietos adresais, nustačius, kad ieškovė gyvena Prancūzijoje, siekiant apklausti ieškovę, 2021-08-12 Prancūzijos Respublikos teisėsaugos institucijoms buvo išsiųstas ETO. Vis dėlto, ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmai ilgą laiką nedavė rezultatų ir surasti ieškovę, susisiekti su ja vienokiomis ar kitokiomis priemonėmis, nebuvo įmanoma, taikytos priemonės nebuvo efektyvios ir pan.

34. Atmestini, kaip visiškai nepagrįsti, apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad Prancūzijos teisėsaugos institucijos neaišku, kokiu būdu, kiek kartų, kuriuo laiku bandė susisiekti su ieškove, kad jų atsakymas buvo abstraktus, kas rodytų jų pasyvumą, formalų pavedimo vykdymą, būtinumą pakartotinai kreiptis pagalbos ir pan. Kaip matyti iš Versalio apeliacinio teismo Pontoise teismo Baudžiamųjų nuosprendžių vykdymo ir savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose prokuratūros pateiktos medžiagos, įskaitant Prancūzijos Respublikos prokuroro 2021-11-16 tyrimo protokolo, apeliantės gyvenamojoje vietoje Prancūzijoje buvo apsilankyta keletą kartų, jos neradus, šioje vietoje buvo keletą kartų palikti šaukimai, tačiau į juos niekada nebuvo reaguota, nebuvo atvykta ir pan., kas rodo, jog nebuvo apsiribota vienkartiniu apsilankymu apeliantės gyvenamojoje vietoje ir jos neradimu, o buvo atlikta veiksmų sistema, kuri visgi nedavė rezultatų ir buvo neefektyvi.

35. Nors viena vertus, apeliantė akcentuoja, jog niekada neslėpė savo gyvenamosios vietos Prancūzijos Respublikoje, kur faktiškai gyveno nuo 2017 metų, tačiau kita vertus, tiek pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, tiek apeliacinės instancijos teismo aukščiau aprašyti faktai rodo, kad žinodama ir negalėdama nežinoti apie jos atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą ir paskelbtą paiešką, apeliantė elgėsi itin pasyviai, pati nesiėmė jokių veiksmų domėtis ikiteisminio tyrimo eiga, susisiekti su institucijomis (įskaitant Prancūzijos kompetentingomis institucijomis, kurios, vykdydamos Lietuvos institucijų teisinės pagalbos prašymus, kvietė ieškovę atvykti / susisiekti ir pan.), bendradarbiauti, informuoti apie savo pasiekiamumą ir pasirengimą dalyvauti tyrimo veiksmuose, t. y. veiksmų nutraukti paiešką ir valstybės taikomas prievartines jos vykdymo, siekiant surasti / pasiekti įtariamąją, priemones, kol galiausiai ji būtent pareigūnų buvo surasta ir sulaikyta 2022-05-02, t. y. praėjus daugiau nei 2 metams po paieškos paskelbimo ir daugiau nei 1 metams nuo vėliausio ieškovės sužinojimo apie jos atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą bei vykdomą paiešką. Pastarosios aplinkybės dėl ilgo atotrūkio laike tarp paieškos paskelbimo bei faktinio apeliantės suradimo tuo pačiu paneigia apeliantės teiginius dėl paieškos paskelbimo nepagrįstumo, neproporcingumo, o taip pat sudaro pagrindą kaip visiškai formalų vertinti apeliacinio skundo argumentą dėl motyvų nutarime paskelbti paiešką nebuvimo.

Dėl suėmimo (ne)teisėtumo / (ne)pagrįstumo

36. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl teisėto suėmimo jai paskyrimo yra deklaratyvi ir nepagrįsta visų byloje esančių įrodymų vertinimu, tačiau pritarti tokiai pozicijai apeliacinės instancijos teismas negali, kadangi kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, joje pateikti argumentai ir įrodymai, kurių pagrindu teismas darė išvadą, kad apeliantei tiek už akių paskirtas suėmimas, tiek vėliau ją radus, paliktas suėmimas buvo tuo metu toje situacijoje pagrįsti ir teisėti, ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti pirmosios instancijos teismo išvadų, kaip nepagrįstų.

37. Nors apeliantė teigia, kad skirdamas suėmimą už akių teismas nepateikė motyvų, kad įtariamajai yra žinoma apie ikiteisminį tyrimą, neįvertino, kad teisėsaugos institucijoms buvo žinomas ieškovės gyvenamosios vietos adresas, neišnaudojus visų galimybių informuoti ieškovę apie vykdomą tyrimą, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, tų aplinkybių, kurios egzistavo nutarties dėl suėmimo už akių priėmimo metu kontekste, tokios kardomosios priemonės pritaikymas buvo proporcingas, adekvatus ir turėjo teisėtą pagrindą, įtvirtintą BPK 119 straipsnyje. Tą akivaizdžiai patvirtina tiek visų iki tol ikiteisminio tyrimų institucijų taikytų priemonių, siekiant surasti įtariamąją, neefektyvumas ir nerezultatyvumas, tiek jau aukščiau šioje nutartyje teismo aptartas ir konstatuotas ieškovės, neabejotinai dar 2021 m. gegužę negalėjusios nežinoti apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, paskelbtą paiešką, jos turtui taikytus nuosavybės teisių ribojimus ir pan., pasyvumas ir nereagavimas į šiuos veiksmus ir įvykius.

38. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022-05-04 nutarties palikti už akių skirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatyti jo terminą 2 mėnesiams, teisėtumas ir pagrįstumas jau buvo teismų revizuotas ir įvertintas baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka - Kauno apygardos teismo 2022-05-12 nutartimi. Pažymėtina, kad nors šia nutartimi iš tikrųjų kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę - intensyvią priežiūrą, užstatą ir dokumentų paėmimą, tačiau vienos kardomosios priemonės pakeitimas į kitas (šiuo atveju – švelnesnes kartomąsias priemones) savaime nepatvirtina kardomųjų priemonių skyrimo neteisėtumo, nepaneigia jų taikymo nagrinėtoje situacijoje būtinumo, t. y. nebuvo paneigtas vienokių ar kitokių kardomųjų priemonių skyrimo poreikis ir pagrindas, jis išliko, tik apeliacinės instancijos teismo baudžiamajame procese, įvertinus įtariamosios gynėjos pateiktas naujas aplinkybes (apie įtariamosios sveikatos būklę ir kt.), buvo parinktos kitos kardomosios priemonės, nei jas parinko pirmosios instancijos teismas. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2022-05-12 nutarties turinio, joje taip pat buvo konstatuota, kad kardomoji priemonė įtariamajai turi būti paskirta, siekiant konkretaus procesinio tikslo – užtikrinti netrukdomą įtariamosios dalyvavimą ikiteisminiame tyrime ir galimą baudžiamosios bylos nagrinėjimą, kadangi ji faktiškai gyvena užsienio valstybėje, su ja ikiteisminio tyrimo subjektams telefonu ir el. paštu susisiekti nepavyksta, nepavyko jos apklausti pagal ETO, tačiau šie tikslai gali būti pasiekti kitomis kardomosiomis priemonėmis, ko šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas suėmimą, neatskleidė, nesvarstė ir nemotyvavo, t. y. užstatu, intensyvia priežiūra ir dokumentų paėmimu.

39. Itin svarbu pažymėti, kad apygardos teismas šioje nutartyje konstatavo ir tam tikras svarbias aplinkybes bei išvadas, apie kurias savo apeliaciniame skunde ieškovė nutyli, o būtent to, jog teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog įtariamoji iki suėmimo nerimtai ir neatsakingai vertino pareigas kviečiama atvykti pas ikiteisminio tyrimo subjektą, aiškiai atsainiai žiūrėjo į policijos pareigūnų dedamas nuolatines pastangas užtikrinti jos dalyvavimą nagrinėjamame ikiteisminiame tyrime ir jos paieškos paskelbimą. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas neeliminavo kardomųjų priemonių taikymo būtinumo apskritai, o tiesiog parinko kitas, skatinančias įtariamąją dalyvauti tyrime, priemones, tuo pačiu atitinkančias ginčo situacijos ypatumus (įtariamosios gyvenimą ir turimus ryšius užsienyje, paaiškėjusią sveikatos būklę ir pan.), kurios, kaip expresis verbis nutartyje pažymėjo apygardos teismas, turėtų atgrasyti įtariamąją nuo tolimesnio nedalyvavimo ikiteisminiame tyrime ir jo vengimo.

40. Taigi, skirdamas švelnesnes kardomąsias priemones, apeliacinės instancijos teismas 2022-05-12 nutartyje vertino naujai paaiškėjusias aplinkybes, ir jas įvertinęs ir iš esmės patvirtinęs 2022-05-04 nutartimi nustatytas aplinkybes, Kauno apygardos teismas nenustatė, kad buvo padaryti šiurkštūs ir esminiai BPK pažeidimai, skiriant kardomąją priemonę, todėl nėra pagrindo spręsti apie apeliantei padarytą žalą bei valstybės atsakomybę šiuo pagrindu.

41. Apibendrinant padarytas išvadas, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nei dėl paieškos paskelbimo, nei dėl suėmimo skyrimo nenustačius nei ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nei teisėjų neteisėtų veiksmų, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo, kadangi nėra vienos būtinos sąlygos neturtinės žalos priteisimui.

42. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl bylos procesinės baigties

43. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovės ieškinyje pareikštus reikalavimus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu pagal CK 6.272 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, sprendimas motyvuotas, atitinka teismų formuojamą praktiką šios kategorijos bylose, todėl naikinti skundžiamą sprendimą, remiantis ieškovės apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

apeliantės (ieškovės) V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-12 sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.