Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarties dėl bylos sustabdymo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. S. (toliau – ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jai iš atsakovės Lietuvos Respublikos (toliau – atsakovė), atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – LR TM), Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) 3 000 neturtinę žalą.

2. LR TM, Generalinė prokuratūra, FNTT, Policijos departamentas pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriais su ieškiniu nesutiko.

3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama LR TM, 2023 m. birželio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 164 straipsnio 4 punkto pagrindu. Pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos, kurią galimai neteisėtais veiksmais padarė institucijos ir pareigūnai atlyginimo dar nepasibaigus baudžiamajam procesui. Ieškovė, pagrįsdama reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad paieškos byloje buvo vykdyti kriminalinės žvalgybos veiksmai (kontroliuojama elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija), kuriais rinkta bei fiksuota privataus pobūdžio informacija apie ją, nepaisant to, jog teisėsaugos institucijoms buvo žinoma jos gyvenamoji vieta Prancūzijos Respublikoje. Taip pat ieškinyje nurodoma, kad įsiskverbimo į privataus gyvenimą apimtis nėra žinoma, kadangi nėra galimybės susipažinti su paieškos bylos duomenimis. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė neturtinės žalos dydį grindžia ir įrodymais, kurių nagrinėjant šią bylą nebus galimybės gauti, nes jie yra įslaptinti. Svarbi aplinkybė nagrinėjamoje byloje yra tai, kokiais pagrindais vadovaujantis bus baigtas baudžiamasis procesas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir siekiant užtikrinti įmanomai išsamesnį ir teisingesnį valstybės galimai neteisėtų veiksmų vertinimą civilinės atsakomybės požiūriu, tikslinga sulaukti baudžiamojo proceso pabaigos.

4. Generalinė prokuratūra, Policijos departamentas ir FNTT prašymą dėl bylos sustabdymo palaikė. Ieškovė V. S. prašymą dėl bylos sustabdymo prašė atmesti.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu atmetė LR TM prašymą dėl bylos sustabdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi savo iniciatyva sustabdė civilinę bylą Nr. e2-4471-868/2023 iki baudžiamojo proceso pabaigos baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-876/2023, nagrinėjamoje Kauno apygardos teisme.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė į bylą pateikė rašytinių įrodymų vertimus, kurie savo turiniu skyrėsi, t. y. ieškovė pateikė 2021 m. lapkričio 16 d. ikiteisminio tyrimo protokolo vertimą (el. b. priedų 3 lapas), kuris savo tekstu skyrėsi nuo ieškovės pateikto vėlesnio šio dokumento vertimo (dok. Nr. 143926, kuris teisme gautas 2023 m. rugsėjo 13 d.). Teismas sprendė, kad tikslinga sustabdyti nagrinėjamą bylą tam, kad teismui nekiltų abejonių dėl rašytinių įrodymų vertimų. Taip pat, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, teismas galės išsamiau įvertinti skundžiamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nes turės galimybę susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktais procesiniais veiksmais tuo laikotarpiu, kai buvo priimti skundžiami sprendimai.

8. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad siekiant užtikrinti įmanomai išsamesnį ir teisingesnį valstybės galimai neteisėtų veiksmų vertinimą civilinės atsakomybės požiūriu, tikslinga sulaukti baudžiamojo proceso pabaigos. Bylos sustabdymas, teismo vertinimu, taip pat atitiktų ekonomiškumo bei operatyvumo reikalavimus, kadangi šalys galės apsispręsti dėl tolimesnių veiksmų (ieškinio atsiėmimo, atsisakymo, taikos sutarties sudarymo ir pan.), nedidinat bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9. Apeliantė (ieškovė) V. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį dėl civilinės bylos Nr. e2-4471-868/2023 sustabdymo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

9.1 Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė aiškių bei pagrįstų motyvų, pateisinančių civilinės bylos sustabdymą, tokiu būdu pažeisdamas teisinio apibrėžtumo reikalavimą, neužtikrindamas civilinio proceso intensyvumo bei operatyvumo.

9.2 Civilinėje byloje ieškovė yra pateikusi du Prancūzijos teisėsaugos institucijos atsakymo dėl Europos tyrimo orderio (toliau – ETO) vertimus iš prancūzų kalbos į lietuvių kalbą. Pirmąjį (atliktą UAB „Baltijos vertimai“ vertėjo) pateikė kartu su ieškiniu, o antrąjį (atliktą UAB „ASAP“ vertėjo) pateikė 2023 m. rugsėjo 13 d., vykdant teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarties reikalavimą dėl rašytinio įrodymo trūkumo pašalinimo. Akivaizdu, jog to paties dokumento vertimai, atlikti skirtingų vertėjų, negali būti identiški, tačiau neabejotina, jog vertimų esmė ta pati. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, turi teisę spręsti, kuris Prancūzijos teisėsaugos atsakymo dėl ETO vertimas tikslesnis, kuriuo vadovautis kaip įrodymu, nustatant reikšmingas aplinkybes.

9.3 Baudžiamosios bylos neišnagrinėjimas nėra susijęs su minėtų vertimų vertinimu. Ieškovė Prancūzijos teisėsaugos atsakymu dėl ETO įrodinėja aplinkybę, jog Lietuvos Respublikos teisėsaugai buvo iškilusi būtinybė ikiteisminio tyrimo metu pakartotinai Prancūzijos Respublikos teisėsaugos institucijai pateikti ETO, siekiant atlikti papildomus veiksmus, kad būtų galimybė ieškovei įteikti pranešimą apie įtarimą bei ją apklausti. Šios aplinkybės įrodinėjimui Prancūzijos Respublikos teisėsaugos institucijos atsakymo dėl ETO konkretus vertimas iš prancūzų k. į lietuvių k. (pirmasis ar antrasis) neturi jokios reikšmės, kadangi šių vertimų esmė ta pati (ieškovė nerasta namuose, nėra galimybės įvykdyti ETO ir pan.). Teismas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, pateisinančių kokiu būdu bylos sustabdymas turėtų reikšmės nustatant, kuris ieškovės pateiktas vertimas tikslesnis.

9.4 Civilinės bei baudžiamosios bylos dalykas skirtingas, šiose bylose įrodinėjamos skirtingos faktinės aplinkybės. Tarp šių bylų nėra tiesioginio ryšio. Baudžiamojoje byloje nustatinėjami faktai (ieškovės kaltė dėl jai įkaltintų nusikalstamų veikų padarymo) neturės prejudicinės reikšmės sustabdomai civilinei bylai. Ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo kildinamas iš ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00002-18 priimtų proceso sprendimų bei atliktų veiksmų neteisėtumo, t. y. dėl ieškovės neteisėtos paieškos paskelbimo bei savalaikio paieškos nenutraukimo, neteisėto ieškovės suėmimo. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinėje byloje neįrodinėjama, kad ieškovė nepagrįstai buvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn ir, kad nepagrįstai jai inkriminuotos atitinkamos nusikalstamos veikos. Baudžiamojoje byloje nėra sprendžiamas (vertinamas) ieškovės paieškos bei jos suėmimo ikiteisminio tyrimo metu teisėtumas.

9.5 Baudžiamosios bylos 1-98-876/2023 neišnagrinėjamas nesuvaržo civilinę bylą nagrinėjančio teismo susipažinti su reikšmingais šios baudžiamosios bylos duomenimis. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas nenurodo su kokiais kitais baudžiamosios bylos dokumentais nėra galimybės susipažinti, kokiu būdu baudžiamosios bylos neišnagrinėjimas suvaržo civilinę bylą nagrinėjančiam teismui susipažinti su minėtos baudžiamosios bylos duomenimis. Tiek ieškovės, tiek atsakovo atstovai prie civilinės bylos yra pateikę minėtos baudžiamosios bylos dokumentus, reikšmingus civilinės bylos nagrinėjimui.

10. Generalinė prokuratūra atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

10.1 Ieškovė civilinėje byloje kelia klausimą dėl suėmimo teisėtumo ir atitinkamai dėl neturtinės žalos atlyginimo. Vertinant civilinės valstybės atsakomybės klausimą dėl suėmimo teisėtumo ir atitinkamai dėl suėmimo pasekmių, ypač svarbus yra teismo sprendimas baudžiamajame procese, kur, be kita ko, turi būti išspręstas klausimas dėl suėmimo įskaitymo į bausmės laiką. Ši aplinkybė yra svarbi vertinant vieną iš svarbių įrodinėtinų aplinkybių – žalos padarymą. Todėl civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas negali išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, nes teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, o bylą nagrinėjantis teismas negali jų nustatyti.

10.2 Nagrinėjamos bylos (civilinė ir baudžiamoji) yra susijusios, kadangi baudžiamojoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę galią sustabdomai bylai. Darytina išvada, kad aukščiau nurodyta faktinė bei teisinė aplinkybė suponuoja CPK 163 straipsnio 3 punkte numatyto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo buvimą.

10.3 Baudžiamoji byla jau yra nagrinėjama teisme, todėl darytina išvada, kad civilinės bylos nagrinėjimas nebus be pagrindo užtęstas.

11. FNTT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

11.1 Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė prašo priteisti neturtinę žalą dėl neteisėtų valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmų dar nepasibaigus baudžiamajam procesui. Nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje, nei teismų praktikoje dėl šios normos aiškinimo ir taikymo iš esmės nenustatyta jokių teisinių sąlygų, kurios užkirstų kelią spręsti reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, kol nepriimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje. Kita vertus, pagal teismų praktiką dėl CK 6.272 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka, taip pat tai, koks sprendimas priimtas ir kokiais pagrindais vadovaujantis buvo baigtas baudžiamasis procesas, civilinės atsakomybės požiūriu yra reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).

11.2 Ieškovė į bylą teikė ne tik dokumentų vertimus, kurie savo turiniu iš esmės skyrėsi, bet taip pat šioje byloje kelia klausimus tiek dėl paieškos, tiek dėl suėmimo teisėtumo. Siekiant užtikrinti kiek įmanoma išsamesnį ir teisingesnį valstybės veiksmų vertinimą civilinės atsakomybės požiūriu, taip pat ir vertinant suėmimo pasekmes, neabejotinai svarbu sulaukti galutinio teismo sprendimo baudžiamajame procese, kur, be kita ko, turi būti išspręstas klausimas dėl suėmimo įskaitymo į bausmės laiką.

12. LR TM atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

12.1 Vienas iš ieškinio pagrindų, kurį nurodo ieškovė, yra neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, kuriais buvo paskelbta bei tęsiama ieškovės paieška. Šių veiksmų neteisėtumą, ieškovė grindžia ne tik nutarimų dėl paieškos paskelbimo nemotyvavimu, tačiau ir paieškos tęsimu, nepaisant to, jog buvo žinoma jos gyvenamoji vieta Prancūzijos Respublikoje bei nebuvimu jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių, jog ji, gyvendama Prancūzijos Respublikoje, bėgtų ar slėptųsi nuo Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų.

12.2 Ieškovė prašo priteisti neturtinę žalą, kurią galimai neteisėtais veiksmais padarė institucijos ir pareigūnai, dar nepasibaigus baudžiamajam procesui. Ieškovė, grįsdama reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodo, kad paieškos byloje buvo vykdyti kriminalinės žvalgybos veiksmai (kontroliuojama elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija), kuriais rinkta bei fiksuota privataus pobūdžio informacija apie ją, nepaisant to, jog teisėsaugos institucijoms buvo žinoma jos gyvenamoji vieta Prancūzijos Respublikoje. Taip pat ieškinyje nurodoma, kad įsiskverbimo į jos privataus gyvenimą apimtis nėra žinoma, kadangi nėra galimybės susipažinti su paieškos bylos duomenimis. Paieškos bylos medžiaga yra riboto naudojimo. Kaip matyti iš atsakymo teismui, Kauno apskrities VPK nemato galimybės, kol vyksta baudžiamasis procesas, šios medžiagos ar jos dalies išslaptinti. Taip pat svarbi aplinkybė nagrinėjamoje byloje yra tai, kokiais pagrindais vadovaujantis bus baigtas baudžiamasis procesas.

12.3 Teismas turi nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, o jas gali nustatyti tik įvertinęs visus bylai reikšmingus įrodymus. Nagrinėjamu atveju dalis bylai reikšmingų įrodymų, kurie leis įvertinti aplinkybes, susijusias su ieškovės paieška, yra paieškos byloje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą, teismas galės susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktais procesiniais veiksmais tuo laikotarpiu, kai buvo priimti skundžiami sprendimai ir įvertinti jų atlikimo teisėtumą ar neteisėtumą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nagrinėjama civilinė byla sustabdyta iki baudžiamojo proceso pabaigos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl civilinės bylos sustabdymo pagrindo, numatyto CPK 164 straipsnio 4 punkte

16. CPK 162³ straipsnyje nustatyta, kad byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.

17. Bylos sustabdymo pagrindai CPK skirstomi į privalomuosius (CPK 163 straipsnis) bei fakultatyviuosius (CPK 164 straipsnis). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o spręsdamas bylos sustabdymo dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių, teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, t. y. teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014).

18. Pasisakant dėl teismo diskrecijos stabdyti bylą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).

19. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką atliekamas ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo teisės stabdyti civilinę bylą dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintu pagrindu, taip pat yra išaiškinęs, jog vien tik ta aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vieno iš asmenų, esančių dalyvaujančiu asmeniu civilinėje byloje (nagrinėjamu atveju galimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo išduodant paskolas), nėra pakankamas pagrindas sustabdyti civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).

20. Tačiau tam tikrais atvejais vykstantis ikiteisminis tyrimas gali būti pakankamas pagrindas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu fakultatyviuoju civilinės bylos sustabdymo pagrindu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus. Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą, kol vyksta tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje. Jeigu tokios aplinkybės gali būti nustatomos operatyviau civilinio proceso tvarka, tai jį sustabdyti dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo yra pernelyg abstraktu, ypač nemotyvuojant, kokių duomenų rinkimui ir kuriam laikui civilinės bylos nagrinėjimas sustabdomas. Jeigu civilinė byla sustabdoma dėl konkrečių įrodymų gavimo, konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo, tai tokiomis aplinkybėmis turi būti motyvuojama. Kitu atveju motyvai yra nekonkretūs, neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų, neužtikrina civilinio proceso intensyvumo ir gali pažeisti jo operatyvumą. Taip sudaromos prielaidos nevykdyti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teismą tinkamo įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008; 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, 46 punktas; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020, 25 punktas). Taigi aplinkybės, dėl kurių teismas pripažįsta esant pagrindą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą dėl ikiteisminio tyrimo vykdymo ar jo medžiagos gavimo, gali būti pripažintos svarbiomis, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo apimtį ir į tai, kokią informaciją tikslinga gauti.

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylą sustabdė fakultatyviuoju pagrindu – kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Teismas sprendė, kad tikslinga sustabdyti nagrinėjamą bylą tam, jog teismui nekiltų abejonių dėl rašytinių įrodymų vertimų. Taip pat, išnagrinėjus baudžiamąją bylą teismas galės išsamiau įvertinti skundžiamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nes turės galimybę susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktais procesiniais veiksmais tuo laikotarpiu, kai buvo priimti skundžiami sprendimai. Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad: (1) teismas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, pateisinančių kokiu būdu bylos sustabdymas turėtų reikšmės nustatant, kuris ieškovės pateiktas vertimas tikslesnis; (2) civilinės bei baudžiamosios bylos dalykas skirtingas, šiose bylose įrodinėjamos skirtingos faktinės aplinkybės, tarp šių bylų nėra tiesioginio ryšio. Baudžiamojoje byloje nustatinėjami faktai (ieškovės kaltė dėl jai įkaltintų nusikalstamų veikų padarymo) neturės prejudicinės reikšmės sustabdomai civilinei bylai; (3) civilinę bylą nagrinėjantis teismas nenurodo su kokiais kitais baudžiamosios bylos dokumentais nėra galimybės susipažinti, kokiu būdu baudžiamosios bylos neišnagrinėjimas suvaržo civilinę bylą nagrinėjančiam teismui susipažinti su minėtos baudžiamosios bylos duomenimis. Tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovai prie civilinės bylos yra pateikę minėtos baudžiamosios bylos dokumentus, reikšmingus civilinės bylos nagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais.

22. Nagrinėjamoje byloje ieškovė yra pareiškusi ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai jos institucijų: LR TM, Generalinės prokuratūros, FNTT ir Policijos departamento, dėl neturtinės žalos atlyginimo, remdamasi specialiąja teisės norma – CK 6.272 straipsniu, numatančiu valstybės civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, teisėsaugos institucijų administraciniame, baudžiamajame ir civiliniame procesuose, o būtent, dėl neteisėtos jos paieškos paskelbimo ir neteisėto jos suėmimo atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 03-6-00002-18, pradėtą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas).

23. Ieškovė aplinkybę dėl neteisėtos paieškos paskelbimo įrodinėjo, be kita ko, remdamasi Prancūzijos teisėsaugos institucijų pateikta informacija vykdant ETO. Ieškovė 2023 m. birželio 19 d. teismui pateikė papildomus dokumentus, t. y. Prancūzijos Respublikos teisėsaugos institucijų pateiktų dokumentų ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00002-18 vertimo į lietuvių kalbą originalą. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nustatė, kad ieškovė pateikė rašytinius įrodymus t. y. Prancūzijos Respublikos teisėsaugos institucijų pateiktų dokumentų ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00002-18 vertimo į lietuvių kalbą originalą, kurie neatitinka CPK 113 straipsnio 3 dalies ir 240 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir įpareigojo ieškovę pateikti visų rašytinių įrodymų vertimus, išverstus įstatymo nustatyta tvarka. 2023 m. rugsėjo 13 d. ieškovė pateikė teismui Prancūzijos Respublikos teisėsaugos institucijų pateiktų dokumentų ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00002-18 vertimo į lietuvių kalbą originalą, kurio 10 lape vertėja S. T. patvirtino vertimo tikrumą ir atitiktį originaliam tekstui bei nurodė, kad ji yra įspėta ir jai yra žinoma apie atsakomybę už melagingą vertimą pagal BK 235 straipsnį.

24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus vertimus, nustatė, kad vertimų turinys skiriasi. Apeliantė neginčija šios aplinkybės, tačiau, kaip minėta, tvirtina, jog šios aplinkybės nesudaro pagrindo sustabdyti bylą. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 4 d. pranešimu dėl įrodymų išreikalavimo, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareikalavo pateikti teismui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos kriminalinės žvalgybos paieškos bylos Nr. 20-07-0020-20 kopiją. 2023 m. balandžio 11 d. teisme gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos raštas, kuriuo teismas informuotas, kad: „kriminalinės žvalgybos paieškos byla Nr. 20-07-0020-20 yra su slaptumo žyma „riboto naudojimo“, todėl jokia informacija ar surinkti duomenys nėra viešinami, nes tai gali atskleisti duomenis apie privačius fizinius ar juridinius asmenis, bei kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus, taktiką bei metodiką. Visa kriminalinės žvalgybos paieškos byloje surinkta informacija apie privatų V. S. gyvenimą buvo surinkta vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų numatyta tvarka jų nepažeidžiant. Visi kriminalinės žvalgybos paieškos veiksmai prieš V. S. buvo pradėti paskelbus jos kaip įtariamosios padarius nusikalstamą veiką paiešką, bei nutraukti tuo momentu, kai ji buvo sulaikyta“.

25. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00002-18 baigtas ir kaltinamasis aktas teismui pateiktas 2022 m. liepos 25 d. (baudžiamosios bylos Nr. 1-98-876/2023), vadinasi, teismui turėjo būti perduota ir visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, įskaitant ir informaciją, susijusią su paieškos atlikimu, tame tarpe ir Prancūzijos Respublikos teisėsaugos institucijų pateiktais dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas būtų kreipęsis į baudžiamąją bylą nagrinėjantį teismą dėl tokios informacijos gavimo. Pažymėtina, kad atsakovę atstovaujančios institucijos taipogi galėjo pasinaudoti teise kreiptis į baudžiamąją bylą nagrinėjantį teismą su prašymu dėl minėtų duomenų gavimo.

26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nepritarti atskirojo skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė su kokiais kitais baudžiamosios bylos dokumentais nėra galimybės susipažinti, kokiu būdu baudžiamosios bylos neišnagrinėjimas suvaržo civilinę bylą nagrinėjančiam teismui susipažinti su minėtos baudžiamosios bylos duomenimis. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tik abstrakčiai nurodė, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą teismas galės išsamiau įvertinti skundžiamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nes turės galimybę susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktais procesiniais veiksmais tuo laikotarpiu, kai buvo priimti skundžiami sprendimai. Remiantis aukščiau išdėstyta teismų praktika, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, su kokiais ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktais procesiniais veiksmais ar dokumentais turi susipažinti. Be to, kaip jau minėta, šiuo atveju ikiteisminis tyrimas yra baigtas ir medžiaga perduota teismui, tačiau duomenų, kad pirmosios instancijos teismas ar atsakovę atstovaujančios institucijos būtų kreipęsi į baudžiamąją bylą nagrinėjantį teismą dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijos gavimo ir šis būtų atsisakęs minėtą kopiją pateikti, byloje nėra.

27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių gauti reikalingą ikiteisminio tyrimo medžiagą, o būtinybė sustabdyti bylą CPK 164 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu nėra pakankamai motyvuota.

Dėl civilinės bylos sustabdymo pagrindo, numatyto CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte

28. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad LR TM, 2023 m. birželio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu, pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą, tačiau teismas šio prašymo netenkino ir tik vėliau bylą sustabdė savo iniciatyva, taigi teisė šalims pasisakyti dėl taikytino civilinės bylos sustabdymo pagrindo nebuvo suteikta.

29. Apeliantė atskirajame skunde be kita ko nurodo, kad civilinė byla negali būti stabdoma, nes baudžiamojoje byloje nustatinėjami faktai (ieškovės kaltė dėl jai įkaltintų nusikalstamų veikų padarymo) neturės prejudicinės reikšmės šiai bylai.

30. Kaip jau minėta, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas vienas iš privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų – kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006).

31. Taigi, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas privalomas bylos sustabdymas, kuomet kita nagrinėjama byla turės prejudicinės galios. Generalinė prokuratūra atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad vertinant civilinės valstybės atsakomybės klausimą dėl suėmimo teisėtumo ir, atitinkamai, dėl suėmimo pasekmių, ypač svarbus yra teismo sprendimas baudžiamajame procese, kur, be kita ko, turi būti išspręstas klausimas dėl suėmimo įskaitymo į bausmės laiką. FNTT atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat nurodo, kad šiuo atveju svarbu sulaukti galutinio teismo nuosprendžio baudžiamajame procese, kur, be kita ko, turi būti išspręstas klausimas dėl bausmės įskaitymo į bausmės laiką. BK 66 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, minėta, bylą sustabdė kitu pagrindu, t. y. vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu, o aplinkybės, ar civilinės atsakomybės požiūriu gali būti reikšminga baudžiamosios bylos pabaiga, t. y. apeliantės išteisinimo pagrindas ar apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas ir bausmės paskyrimas, apskritai nevertino.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo motyvus pagrindžiant civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo būtinumą, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad teismo išvada dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo būtinumo CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu neatitinka aptartos kasacinio teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai nepagrindė, dėl kokių konkrečių atliktų ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų duomenų ir įrodymų gavimo būtinybės bylos nagrinėjimas turi būti sustabdytas, taip pat dėl kokių priežasčių šių įrodymų negalima gauti civilinio proceso tvarka, todėl buvo netinkamai taikytos ir aiškintos bylos sustabdymą reglamentuojančios proceso teisės normos. Be to, šiuo atveju taip pat turėtų būti vertinama ir aplinkybė, ar egzistuoja privalomasis bylos sustabdymo pagrindas numatytas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. turi būti įvertintas abiejų bylų įrodinėjimo dalykas, ar tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir baudžiamosios bylos, dėl kurios sustabdyta ši byla, yra tiesioginis teisinis ryšys, bei kokie teisiškai reikšmingi šiai bylai faktai turėtų būti nustatyti baudžiamojoje byloje. Dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio klausimas dėl bylos sustabdymo turėtų būti nagrinėjamas iš esmės visa apimtimi naujais aspektais apeliacinės instancijos teisme, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų bei apribotų šalių teisę į apeliaciją.

34. Nurodytų motyvų pagrindu apeliantės atskirasis skundas tenkintinas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo sustabdyta nagrinėjama civilinė byla dėl nagrinėjamos baudžiamosios bylos, iki ji bus išnagrinėta, naikintina ir bylos sustabdymo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės (ieškovės) V. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir bylos sustabdymo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.