Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-78-372/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-23
Bylos Nr.: e2A-78-372/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Vilija Valantienė, Birutė Simonaitienė
Atsakovas: L. K.
Ieškovas: L. K.
Trečiasis asmuo: D. Č.

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.3.2.6.1Šeimos turtas, šeimos turto teisinis režimas ir jo pabaiga
2.3.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles
2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
3.4.1.2Bylų dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr. e2A-78-372/2022Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00233-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.6.2; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 3.4.1.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4-721/2021 pagal ieškovo L. K. patikslintą ieškinį atsakovei L. K., trečiajam asmeniui D. Č. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės bei prievolės padalijimo ir atsakovės L. K. patikslintą priešieškinį ieškovui L. K. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei bei santuokos metu įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo D. Č.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas L. K. pareiškė ieškinį, patikslintą ieškinį, teismo prašė: 1) atmesti patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl L. K. ir L. K. santuokos nutraukimo dėl L. K. kaltės ir nutraukti (duomenys neskelbtini) santuoką tarp L. K. ir L. K. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) tenkinti patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl L. K. pavardės „K.“ palikimo bei po santuokos nutraukimo L. K. palikti santuokos metu turėtą pavardę – „K.“; 3) tenkinti iš dalies patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir visiškai tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimą bei padalinti L. K. ir L. K. santuokos metu įgytą bendrą turtą taip: priteisti L. K. asmeninės nuosavybės teise turtą: 1) 1/2 dalį 0,1628 ha žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), 66/100 dalis gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą ((duomenys neskelbtini)), malkinę ((duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį kiemo statinių ((duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), 50747 Eur vidutinės rinkos vertės; 2) minkštą odinį kampą ((duomenys neskelbtini), įsigytas 2007 m.), 120 Eur vertės; 3) skalbimo mašiną „Whirpool“ ((duomenys neskelbtini), įsigyta 2007 m.), 40 Eur vertės; 4) virtuvės baldų komplektą su įranga ir baru ((duomenys neskelbtini), komplektą sudaro: 6 spintelės, elektrinė orkaitė su kaitlente „Electrolux“, garų surinktuvas, baras, įsigytas 2005 m.), 1000 Eur vertės; 5) praustuvą su spintele ((duomenys neskelbtini), įsigytas 2005 m.), 24 Eur vertės; 6) šaldytuvą „Electrolux“ ((duomenys neskelbtini), įsigytas 1999 m.), 40 Eur vertės; 7) televizorių „Sony“ ((duomenys neskelbtini), įsigytas 1996 m.), 40 Eur vertės; 8) ąžuolinį žurnalinį staliuką ((duomenys neskelbtini), įsigytas 2006 m.), 20 Eur vertės; 9) televizoriaus staliuką ((duomenys neskelbtini), įsigytas 2006 m.), 16 Eur vertės; 10) benzininę žoliapjovę „Stihl“ ((duomenys neskelbtini), įsigyta 2005 m.), 40 Eur vertės; 11) elektrinį trimerį „Stihl“ ((duomenys neskelbtini), įsigytas 2005 m.), 40 Eur vertės; 12) benzininį pjūklą „Stihl“ ((duomenys neskelbtini), įsigytas 2004 m.), 40 Eur vertės; 13) kampinį šlifuoklį „Stihl“ ((duomenys neskelbtini), įsigytas 2004 m.), 16 Eur vertės; 14) automobilio plovimo įrangą „Karcher“ ((duomenys neskelbtini), įsigyta 2002 m.), 16 Eur vertės; 15) praustuvą su spintele ((duomenys neskelbtini), įsigytas 2000 m.), 24 Eur vertės; 16) vertikalias žaliuzes (7 vnt., (duomenys neskelbtini), įsigytos 2006 m.), 40 Eur vertės; 17) kombinuotą vandens šildytuvą „Drazice“ ((duomenys neskelbtini), įsigytas iki 2002 m.), 20 Eur vertės; 18) automobilį „AUDI A6 AVANT“, (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės; 19) lauko židinį ((duomenys neskelbtini)), 500 Eur vertės; 20) 300 m2 grindinio trinkelių (esančių (duomenys neskelbtini)), 1800 Eur vertės; 21) savo gamybos polikarbonato šiltnamį ((duomenys neskelbtini)), 300 Eur vertės; 22) akmeninį dangtį ant šulinio ((duomenys neskelbtini)), 200 Eur vertės; iš viso po santuokos nutraukimo ieškovui tenkanti turto dalies bendra vertė – 55083 Eur; priteisti L. K. asmeninės nuosavybės teise turtą: 1) gamybines patalpas ((duomenys neskelbtini)), esančias adresu (duomenys neskelbtini), 8400 Eur vidutinės rinkos vertės; 2) 53/100 dalis buto ((duomenys neskelbtini), 20882 Eur vidutinės rinkos vertės; 3) miegamojo baldų komplektą ((duomenys neskelbtini), komplektą sudaro: 4 durų spinta, dvigulė lova su čiužiniu, spintelė su stalčiais, įsigyti 2005 m.), 120 Eur vertės; 4) „Jaunuolio“ baldų komplektą ((duomenys neskelbtini), komplektą sudaro: lova, komoda, žaislų spintelė, įsigytas 2006 m.), 48 Eur vertės; 5) rožinio atlaso naktines užuolaidas ((duomenys neskelbtini), įsigytos 2002 m.), 16 Eur vertės; 6) namų kino sistemą „Sony“ ((duomenys neskelbtini), įsigyta 2005 m.), 40 Eur vertės; 7) plaunantį dulkių siurblį „Philips“ ((duomenys neskelbtini), įsigytas 2006 m.), 16 Eur vertės; 8) prieškambario drabužių spintą (2 durų, (duomenys neskelbtini), įsigyta 1995 m.), 40 Eur vertės; 9) prieškambario baldų komplektą ((duomenys neskelbtini), įsigytas 1995 m.), 40 Eur vertės; 10) šaldytuvą „Atlant“ ((duomenys neskelbtini), įsigytas 1999 m.), 16 Eur vertės; 11) virtuvės baldų komplektą ((duomenys neskelbtini), sudaro: 4 spintelės, kriauklė, stalas, sėdimas kampas, įsigytas 1996 m.), 80 Eur vertės; 12) dujinę viryklę ((duomenys neskelbtini), įsigyta 1993 m.), 8 Eur vertės; 13) skalbimo mašiną „Whirpool“ ((duomenys neskelbtini), įsigyta 1999 m.), 20 Eur vertės; 14) spintelę su veidrodžiu ((duomenys neskelbtini)), 16 Eur vertės; 15) svetainės baldų komplektą ((duomenys neskelbtini), sudaro: sekcija, staliukas, drabužių spinta, lova-sofa, įsigytas 1992 m.), 160 Eur vertės; 16) televizorių „Sony“ ((duomenys neskelbtini), įsigytas 1995 m.), 16 Eur vertės; 17) kompiuterį ((duomenys neskelbtini), įsigytas 2000 m.), 16 Eur vertės; 18) dušo kabiną (nauja, nesumontuota, esanti (duomenys neskelbtini)), 300 Eur vertės; 19) lauko žibintą ((duomenys neskelbtini)), 100 Eur vertės; iš viso po santuokos nutraukimo atsakovei tenkančio turto vertė – 30334 Eur; 4) tenkinti iš dalies patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo ir visiškai tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo bei priteisti L. K. iš L. K. 12374,50 Eur piniginę kompensaciją, jos sumokėjimą išdėstant per 24 mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, dvidešimt tris mėnesius mokant 515 Eur ir paskutinį dvidešimt ketvirtąjį mėnesį sumokant 529,50 Eur; 5) nustatyti, kad prievolė D. Č., (duomenys neskelbtini), pagal 1998 m. lapkričio 19 d. paskolos sutartį ((duomenys neskelbtini)) yra solidari L. K. ir L. K. prievolė; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad šalių santuoka sudaryta ir įregistruota (duomenys neskelbtini). Šalys susilaukė sūnaus. Gimus sūnui, tarp šalių prasidėjo barniai ir nesutarimai. Ieškovas stengėsi šeimą aprūpinti materialiai, tačiau atsakovė pradėjo ieškoti įvairių priekabių, reikalauti kuo daugiau pinigų. Ieškovas nurodė, kad atsakovė yra savotiško ir nesugyvenamo charakterio, linkusi viskam vadovauti ir kontroliuoti, ji niekada nesiskaitė su ieškovo nuomone, ieškovą ignoruodavo, palaipsniui šalių tarpusavio santykiai atšalo, atsirado susvetimėjimas ir nepakantumas. Šalys kartu nebegyvena nuo 2016 metų pavasario, kai atsakovė išsikėlė iš namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Santuokos metu ieškovas dirbo ir gausino šeimos turtą, o atsakovė niekur nedirbo, gaunamas invalidumo pajamas naudojo savo poreikių tenkinimui. Ieškovas pažymėjo, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

3. Ieškovas nurodė, kad 53/100 dalys buto, (duomenys neskelbtini), turėtų atitekti atsakovei todėl, kad atsakovė jau šiuo metu gyvena šiame bute. Buto 47/100 dalys priklauso šalių sūnui, su kuriuo atsakovo santykiai yra konfliktiški, todėl jo gyvenimas bute su sūnumi būtų neįmanomas, provokuotų galimus konfliktus. Ieškovo vertinimu, jam turėtų atitekti 66/100 dalys gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kiemo statinių, (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis 0,1628 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Šiame gyvenamajame name ieškovas gyvena šiuo metu, kita šio nekilnojamojo turto dalis priklauso ieškovo seseriai, su kuria atsakovė nesutaria.

4. Ieškovas nurodė, kad su patikslintu priešieškiniu atsakovė pateikė specialisto namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), įvertinimą, kuris skiriasi nuo teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvados. Specialisto išvadoje namų valdos rinkos ir atskirų turto vienetų kaina nurodyta klaidingai, todėl būtina vadovautis Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. 20/11-057 ir Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. 21/05-026.

5. Ieškovas nurodė, kad tarp šalių dalintino turto, įgyto gyvenant santuokoje, vertė yra 85417 Eur arba kiekvienai šaliai po 42708,50 Eur. Ieškovui tenkanti turto dalis – 55083 Eur, o atsakovei – 30334 Eur. Ieškovas sutinka sumokėti atsakovei 12374,50 Eur (42708,50 Eur – 30334 Eur) piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto, įgyto gyvenant su atsakove santuokoje, dalį. Ieškovas gali sumokėti atsakovei piniginę kompensaciją per 24 mėnesių laikotarpį, 23 mėnesius mokant po 515 Eur, o paskutinį mėnesį – sumokant 529,60 Eur.

6. Ieškovas nurodė, kad 1998-11-25 šalys kartu su atsakovės motina įsigijo butą, (duomenys neskelbtini), už 106000 Lt, kuriame šalys planavo gyventi. Šalys buto įgijo po 1/3 dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tam, kad atsiskaitytų su buto pardavėja, šalims trūko 30000 Lt, kuriuos ieškovas 1998-11-19 pasiskolino iš savo sesers, buvo sudaryta notarinė 1998-11-19 paskolos sutartis. Šalys bute negyveno, tačiau jį nuomojo kitiems asmenims. Šalys butą pardavė 2013-10-21, o pinigus perleido sūnui, tad ieškovo pasiskolinti iš sesers 30000 Lt buvo panaudoti išimtinai šeimos poreikių tenkinimui. Pasiskolinti pinigai iki šiol nėra grąžinti, prievolę grąžinti 8688,60 Eur pagal 1998-11-19 paskolos sutartį turi ieškovas ir atsakovė solidariai.

7. Atsakovė L. K. pateikė priešieškinį, patikslintą priešieškinį, teismo prašė: 1) nutraukti (duomenys neskelbtini) tarp L. K. ir L. K. dėl L. K. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti santuokos metu turėtą pavardę „K.“; 3) po santuokos nutraukimo L. K. priteisti šį turtą asmeninės nuosavybės teise: 1) ½ dalį 0,1628 ha žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), 7650 Eur vertės; 66/100 dalis gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)), 40194 Eur vertės; ūkinį pastatą ((duomenys neskelbtini)), 7900 Eur vertės; malkinę ((duomenys neskelbtini)), 1700 Eur vertės; ½ dalį kitų kiemo statinių ((duomenys neskelbtini)), 100 Eur vertės, esančių adresu (duomenys neskelbtini), iš viso vertė – 57544 Eur; 2) lauko židinį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 3000 Eur vertės; 3) grindinio trinkeles (300 kv. m.), esančias adresu (duomenys neskelbtini), 4000 Eur vertės; 4) signalizaciją name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 100 Eur vertės; 5) polikarbonato šiltnamį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės; 6) marmurinį dangtį ant šulinio, 600 Eur vertės; 7) kilnojamąjį turtą pagal 2020-01-09 prašymą dėl ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo (patikslinimo) ir patikslinimą teismo posėdžio metu, išskyrus virtuvės baldų komplektą su įranga ir baru (įvertinti 6000 Eur), taip pat į turto balansą įtraukti dušo kabiną 300 Eur vertės ir žibintą 200 Eur vertės; ieškovui tenkančio kilnojamojo turto vertė – 7636 Eur; 4) po santuokos nutraukimo L. K. priteisti šį turtą asmeninės nuosavybės teise: 1) gamybines patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), 8400 Eur vertės; 2) 53/100 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), viso buto vertė 39400 Eur, sutuoktiniams tenkanti vertė 53/100 dalies – 20882 Eur; 3) kilnojamąjį turtą pagal 2020-01-09 prašymą dėl ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo (patikslinimo) 712 Eur vertės; 5) priteisti iš ieškovo 22299 Eur piniginę kompensaciją, kuri sumokama per 1 mėnesį nuo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

8. Atsakovė nurodė, kad jos santykiai su ieškovu pašlijo, ieškovas pradėjo vartoti psichologinį smurtą, turi priklausomybę alkoholiui. 2019-07-04 Telšių apylinkės teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažino L. K. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (2017-07-09 įvykio metu L. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, lauždamasis į buto vidų, grasino nužudyti savo sutuoktinę). Atsakovę taip pat gąsdina ieškovo neadekvatus elgesys, vaikščiojimas po miestą su išskirtiniais kostiumais, kardų gaminimas. Dėl ieškovo nuolatinio alkoholio vartojimo, grasinimų, psichologinio smurto, atsakovė buvo priversta apsigyventi krizių centre, nes nuolat jautė baimę, nerimą, kad prieš ją gali būti pavartotas smurtas. Atsakovės vertinimu, santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas civilinėje bei šeimos teisėje, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsakovė prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės.

9. Atsakovė nurodė, kad byloje yra padaryta turto vertinimo ekspertizė, pateikta išvada, kad viso nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė ekspertizės atlikimo dienai yra 79000 Eur. Atsakovė suabejojo tokio vertinimo objektyvumu (be jokio pagrindo buvo lyginama su panašiais pigiausiais objektais, realybės neatitiko ūkinio pastato vertinimas 2280 Eur). Atsakovė kreipėsi į dar vieną nepriklausomą ekspertą ir pateikė ekspertizės aktą Nr. 10801, kurio išvadoje nurodytos nekilnojamojo turto vertės: žemės sklypo vertė – 15300 Eur, sutuoktiniams tenkanti ½ dalies vertė – 7650 Eur; gyvenamojo namo vertė – 60900 Eur, sutuoktiniams tenkanti 66/100 dalies vertė – 40194 Eur; ūkinio pastato vertė – 7900 Eur; malkinės vertė – 1700 Eur; kiemo statinių vertė – 200 Eur, sutuoktiniams tenkanti 1/2 dalies vertė – 100 Eur. Iš viso šalims tenkančio aptariamo nekilnojamojo turto vertė – 57544 Eur. Atsakovė nurodė, kad sutinka, jog šis turtas būtų priteistas natūra ieškovui, o jai sumokėta kompensacija, tačiau jeigu teismas turtą vertins pagal pirminę ekspertizę, atsakovei išmokamas kompensacijos dydis pažeistų jos teises ir teisėtus interesus, būtų nesąžiningai mažas, palyginti su ieškovui tenkančiu turtu, todėl tokiu atveju atsakovė pageidautų jai priteisti ¼ dalį žemės sklypo bei ūkinį pastatą.

10. Atsakovė nurodė, kad sutinka su ieškovo reikalavimu priteisti jai asmeninės nuosavybės teisėmis gamybines patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), 8400 Eur vertės, tačiau neprieštarautų, jei turtas būtų paliktas ieškovo nuosavybėn, jei būtų išreikštas toks reikalavimas.

11. Atsakovė nurodė, kad 53/100 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (viso buto vertė 39400 Eur, sutuoktiniams tenkanti vertė 53/100 dalies – 20882 Eur) prašo priteisti jos asmeninėn nuosavybėn.

12. Atsakovė nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra sutuoktinių pastatytas lauko židinys, kurio medžiagos ir darbas kainavo apie 10000 Lt, šiuo metu jo vertė – 3000 Eur, jis lieka atsakovui kartu su nekilnojamuoju turtu. Šalys taip pat pirko grindinio trinkelių, iš viso 15000 litų vertės (4344,30 Eur), už darbus mokėjo 5000 Lt, šiuo metu trinkelės vertos 4000 Eur, jos taip pat lieka ieškovui kartu su nekilnojamuoju turtu. Name, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įrengta signalizacija už 638 Lt (184,78 Eur), šiuo metu jos vertė 100 Eur, ji lieka ieškovui. Sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai pasistatė šiltnamį, kurio vertė 1000 Eur; marmurinio šulinio dangčio vertė – 600 Eur. Ieškovui tenkančio nekilnojamojo turto vertė – 66244 Eur, atsakovei tenkanti vertė – 29282 Eur.

13. Atsakovė pažymėjo, jog iš esmės sutinka su ieškovo nurodytu kilnojamųjų daiktų padalijimu ir jo nurodytais patikslinimais 2021-08-11 posėdžio metu. Buvo paskaičiuota, kad ieškovui tenkanti kilnojamųjų daiktų vertė yra 5136 Eur, o atsakovei – 712 Eur. Atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovo virtuvės baldų komplekto su įranga ir baru vertinimu, kadangi šis komplektas yra vertas 6000 Eur. Taip pat į balansą įtrauktina dušo kabina ūkiniame pastate, pirkta už 300 Eur, kuri nebuvo niekada pajungta ir naudota; žibintas prie vartų 200 Eur vertės. Tokiu atveju ieškovui tenkanti kilnojamųjų daiktų vertė 7636 Eur, o atsakovei – 712 Eur.

14. Atsakovė nurodė, kad bendrai ieškovui tenka turto už 73880 Eur, o atsakovei – už 29282 Eur, tad atsakovei iš ieškovo priteistinas turto vertės skirtumas – 22299 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu nuspręsta ieškovo L. K. patikslintą ieškinį ir atsakovės L. K. patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies; nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini); dėl santuokos iširimo pripažinti kaltu ieškovą; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti jo pavardę K., atsakovei palikti santuokos metu turėtą pavardę K.; padalinti ieškovo ir atsakovės santuokoje įgytą turtą taip: ieškovui L. K. asmeninės nuosavybės teise paskirti: ½ dalį 0,1628 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), 66/100 dalis gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini), malkinę, (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo statinių, (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), 50747 Eur vidutinės rinkos vertės; minkštą odinį kampą (name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įsigytas 2007 m.), 120 Eur vertės; skalbimo mašiną „Whirpool“ (name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įsigyta 2007 m.), 40 Eur vertės; virtuvės baldų komplektą su įranga ir baru (name, esančiame (duomenys neskelbtini), komplektą sudaro: 6 spintelės, elektrinė orkaitė su kaitlente „Electrolux“, garų surinktuvas, baras, įsigytas 2005 m.), 1000 Eur vertės; praustuvą su spintele (name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įsigytas 2005 m.), 24 Eur vertės; šaldytuvą „Electrolux“ (name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įsigytas 1999 m.), 40 Eur vertės; televizorių „Sony“ (name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įsigytas 1996 m.), 40 Eur vertės; ąžuolinį žurnalinį staliuką (name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įsigytas 2006 m.), 20 Eur vertės; televizoriaus staliuką (name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įsigytas 2006 m.), 16 Eur vertės; benzininę žoliapjovę „Stihl“ (name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įsigyta 2005 m.), 40 Eur vertės; elektrinį trimerį „Stihl“ (name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įsigytas 2005 m.), 40 Eur vertės; benzininį pjūklą „Stihl“ (name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įsigytas 2004 m.), 40 Eur vertės; kampinį šlifuoklį „Stihl“ (name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įsigytas 2004 m.), 16 Eur vertės; automobilio plovimo įrangą „Karcher“ (name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įsigyta 2002 m.), 16 Eur vertės; praustuvą su spintele (name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įsigytas 2000 m.), 24 Eur vertės; vertikalias žaliuzes (7 vnt., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įsigytos 2006 m.), 40 Eur vertės; kombinuotą vandens šildytuvą „Drazice“ (name, esančiame (duomenys neskelbtini) įsigytas iki 2002 m.), 20 Eur vertės; automobilį „AUDI A6 AVANT“, (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės; lauko židinį (esantį adresu (duomenys neskelbtini)), 500 Eur vertės; 300 m2 grindinio trinkelių (esančių adresu (duomenys neskelbtini)), 1800 Eur vertės; savo gamybos polikarbonato šiltnamį (esantį adresu (duomenys neskelbtini)), 300 Eur vertės; akmeninį dangtį ant šulinio (esantį adresu (duomenys neskelbtini)), 200 Eur vertės; name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įrengtą signalizacijos įrangą 100 Eur vertės; ieškovui L. K. paskiriama turto santuokos nutraukimo metu iš viso už 55183 Eur; atsakovei L. K. asmeninės nuosavybės teise paskirti: gamybines patalpas, (duomenys neskelbtini), 8400 Eur vidutinės rinkos vertės; 53/100 dalis buto, (duomenys neskelbtini), 20882 Eur vidutinės rinkos vertės; miegamojo baldų komplektą (name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), komplektą sudaro: 4 durų spinta, dvigulė lova su čiužiniu, spintelė su stalčiais, įsigyti 2005 m.), 120 Eur vertės; „Jaunuolio“ baldų komplektą (name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), komplektą sudaro: lova, komoda, žaislų spintelė, įsigytas 2006 m.), 48 Eur vertės; rožinio atlaso naktines užuolaidas (name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įsigytos 2002 m.), 16 Eur vertės; namų kino sistemą „Sony“ (name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įsigyta 2005 m.), 40 Eur vertės; plaunantį dulkių siurblį „Philips“ (name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įsigytas 2006 m.), 16 Eur vertės; prieškambario drabužių spintą (2 durų, name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įsigyta 1995 m.), 40 Eur vertės; prieškambario baldų komplektą (bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įsigytas 1995 m.), 40 Eur vertės; šaldytuvą „Atlant“ (bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įsigytas 1999 m.), 16 Eur vertės; virtuvės baldų komplektą (bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sudaro: 4 spintelės, kriauklė, stalas, sėdimas kampas, įsigytas 1996 m.), 80 Eur vertės; dujinę viryklę (bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įsigyta 1993 m.), 8 Eur vertės; skalbimo mašiną „Whirpool“ (bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įsigyta 1999 m.), 20 Eur vertės; spintelę su veidrodžiu (bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini)), 16 Eur vertės; svetainės baldų komplektą (bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sudaro: sekcija, staliukas, drabužių spinta, lova-sofa, įsigytas 1992 m.), 160 Eur vertės; televizorių „Sony“ (bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įsigytas 1995 m.), 16 Eur vertės; kompiuterį (bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įsigytas 2000 m.), 16 Eur vertės; dušo kabiną (nauja, nesumontuota, esanti adresu (duomenys neskelbtini)), 300 Eur vertės; lauko žibintą (esantį adresu (duomenys neskelbtini)), 100 Eur vertės; atsakovei L. K. priteistino turto vertė santuokos nutraukimo metu iš viso sudaro – 30334 Eur; priteisti iš ieškovo atsakovei 12424,50 Eur kompensaciją už paskirtą ieškovui didesnės vertės turtą ir nustatyti priteistos kompensacijos išmokėjimą lygiomis dalimis per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; likusioje dalyje patikslintus ieškinį ir priešieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 696 Eur atidėto žyminio mokesčio dalį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 2050,16 Eur.

16. Teismas konstatavo išimtinę ieškovo kaltę dėl santuokos nutrūkimo, todėl sprendė, kad šalių santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės.

17. Nenustatęs, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, teismas išlaikymo nepriteisė.

18. Teismas nurodė, jog dėl kilnojamojo turto, namų apyvokos daiktų padalijimo iš esmės byloje ginčo nėra. Teismas, dalindamas šalių santuokoje įgytą turtą, sprendė, kad visas nurodytas prašomas padalinti nutraukiant santuoką turtas yra įgytas šalių santuokoje ir priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

19. Teismas nurodė, jog ieškovės ir atsakovo turto vertės dėl daugelio santuokoje įgyto kilnojamojo turto sutampa, išskyrus virtuvės baldų komplekto su įranga ir baru, lauko žibinto, trinkelių kainas. Teismas atkreipė dėmesį, kad šalys nurodė skirtingą daiktų vertę, tačiau atsakovė, skirtingai nei ieškovas, nurodydama didesnes kai kurių daiktų vertes, nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių jos versiją. Atsižvelgęs į baldų ir buitinės technikos nusidėvėjimą, ieškovo nurodytą šių daiktų įvertinimą (1000 Eur), teismas sprendė, jog jis yra pagrįstas, o atsakovės nurodyta vertė (6000 Eur) neįrodyta objektyviais duomenimis. Teismas sutiko ir su ieškovo lauko žibinto įvertinimu, ir, atsižvelgęs į daikto nusidėvėjimą, sprendė, jog jo vertė yra 100 Eur, o ne 200 Eur. Teismas sutiko su ieškovo pateiktu 17 metų naudotų grindinio trinkelių įvertinimu ir nustatė, kad jų vertė yra 1800 Eur. Teismas atsižvelgė į tai, kad dauguma dalintinų kilnojamųjų daiktų šalių įgyta ir naudojama jau apie 17 metų, todėl juos vertino atsižvelgdamas į jų nusidėvėjimą bei į analogiškų daiktų kainas šiuo metu. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad kilnojamasis turtas turi būti įvertintas pagal jo įsigijimo kainas ir nustatė kilnojamojo turto vertę pagal ieškovo pateiktą įvertinimą, nes atsakovė įrodymų, patvirtinančių, kad kilnojamojo turto vertė pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, yra kitokia, nei ieškovo nurodyta, nepateikė.

20. Teismas nurodė, kad nei ieškovas, nei atsakovė neginčija signalizacijos buvimo jų namuose, tačiau byloje nėra pateikta jokių dokumentų ar kitų įrodymų apie tai, kad šis daiktas buvo įgytas kartu su gyvenamuoju namu, ir už jį nebuvo sumokėta atskirai nuo perkamos namų valdos kainos. Teismas sprendė, kad signalizacija paliktina dalintino turto sąraše ir vertintina pagal atsakovės nurodytą vertę.

21. Teismas nurodė, kad ieškovės prašymu, byloje buvo paskirtos dvi nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės, ekspertas pagal byloje esančius duomenis nustatė turto, dėl kurio vertės šalių pozicijos išsiskyrė (namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini)), vertes. Teismas pažymėjo, kad ekspertas atskiriems turtiniams vienetams vertes apskaičiavo, atsižvelgdamas į VĮ Registrų centras apskaičiuotas vidutines rinkos vertes, žemės sklypui priskirdamas vidutinę rinkos vertę, o statiniams – likusią dalį, proporcingai jų vidutinėms rinkos vertėms. Teismas, nustatydamas ginčytino turto vertę, vadovavosi teismo paskirtų ir atliktų Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizių aktuose Nr. 20/11-057 ir 21/05-026 nurodytais turto įkainojimais, o ne atsakovės pateiktame Turto vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 10801 nurodytais teiginiais apie turto vertę.

22. Teismas sprendė, kad ieškovui priteistinas santuokos metu įgytas turtas, kurio bendra vertė 55183 Eur. Atsakovei priteistinas santuokos metu įgytas turtas, kurio vertė 30334 Eur. Teismas nurodė, jog viso sutuoktinių turto bendra vertė yra 85517 Eur; kadangi santuokoje įgytas turtas dalintinas lygiomis dalimis, tai šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto kiekvienai šaliai priklausytų po 42758,50 Eur. Atsižvelgęs į kiekvienai šaliai tenkančio turto vertę, teismas atsakovei iš ieškovo priteisė 12424,50 Eur dydžio kompensaciją už nelygiomis dalimis padalintą turtą, už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį.

23. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas turi turto daugiau negu už 50000 Eur, gauna pajamas, sprendė, jog jis turės galimybę sumokėti teismo priteistą kompensacijos sumą lygiomis dalimis per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas pažymėjo, kad ieškovui leidus priteistą kompensaciją išmokėti atsakovei per du metus, būtų iš esmės neužtikrinta sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyra.

24. Teismas nurodė, kad ieškovas 1998-11-19 paskolos sutarties pagrindu iš trečiojo asmens pasiskolino 30000 Lt. Teismas akcentavo, kad įrodymų apie tai, kad paskola buvo panaudota šeimos poreikiams patenkinti, ieškovas nepateikė, todėl sprendė, jog ši prievolė laikytina asmenine ieškovo prievole. Teismas pažymėjo, jog išskyrus subjektyvius ieškovo samprotavimus, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad paskola nebuvo grąžinta trečiajam asmeniui, suėjus nustatytam paskolos grąžinimo terminui, todėl teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti paskolą solidaria sutuoktinių prievole.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

25. Apeliaciniame skunde dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo atsakovė (apeliantė) L. K. prašo iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti apeliaciniame skunde išvardintus reikalavimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

25.1. Byloje buvo atliktos dvi nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės. Nepagrįstai lemiama reikšmė buvo suteikta teismo ekspertizės išvadai. Nėra pagrindo abejoti byloje esančiu specialisto R. G. namų valdos įvertinimu. Atsakovė nesutinka su teismo eksperto išvadomis dėl bendros namo kainos bei ūkinio pastato įvertinimo, kuris yra itin mažas ir nelogiškas.

25.2. Spintelė su veidrodžiu yra adresu ne (duomenys neskelbtini), o adresu (duomenys neskelbtini).

25.3. Neįtrauktas stalas su 6 kėdėmis, apie kurį buvo kalbėta teismo posėdžių metu. Du analogiški stalai su kėdėmis yra adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name ir ūkiniame pastate, komplekto vertė 150 Eur. Atsakovė pageidautų komplekto iš namo, o ieškovui palikti iš ūkinio pastato.

25.4. Taip pat kalbėta buvo apie name esančią holo spintą (8 metrų ilgio). Ieškovas sutiko, kad ji yra ir neįtraukta į dalybas. Ieškovė spintą prašė vertinti 500 Eur ir po santuokos nutraukimo palikti ieškovui, kadangi ji neturėtų, kur jos panaudoti dėl dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

25.5. Teismo sprendimu atsakovei priteistas televizorius „Sony“, esantis bute, adresu (duomenys neskelbtini). Bute nėra nei vieno televizoriaus, kadangi pats ieškovas jį seniai išsivežė. Atsakovės žiniomis, name yra trys televizoriai, todėl norėtų, kad jai būtų priteisiamas 80 colių įstrižainės, tikslaus pavadinimo neatsimena, o užeiti į namą ir pažiūrėti negali.

25.6. Atsakovei priteista dušo kabina. Ji priteistina ieškovui, nes atsakovė, turėdama nuosavybės teisę tik dalį buto, neturi galimybių nei sandėliuoti dušo kabinos, nei jos panaudoti.

25.7. Analogiška situacija su žibintu, kuris naudojamas prie namo, o bute atsakovė neturėtų kur jo laikyti ir naudoti.

25.8. Grindinio trinkelių vertė yra nustatyta per maža, turėtų būti 4000 Eur. Buvo pirktos naujos trinkelės, jos tebėra geros kokybės ir tinkamo naudojimo.

25.9. Židinys atsakovės įvertintas 3000 Eur.

25.10. Į dalintino turto balansą nebuvo įtraukti kiemo vartai. Atsakovė juos vertina 1000 Eur, jie turėtų po santuokos nutraukimo būti įtraukti į ieškovui tenkanti turtą.

25.11. Sutuoktiniai, gerindami savo namo aplinką, buvo išsikasę tvenkinį, jis kainavo 4000 Lt. Atsakovė mano, jog jai priteistina 1000 Eur kompensacija už tai.

25.12. Į dalintiną turtą neįtraukta indauja, esanti name, 120 Eur vertės. Ji priteistina ieškovui.

25.13. Virtuvės baldų komplekto su įranga ir baru vertė 6000 Eur, kadangi jis buvo pirktas itin kokybiškas ir puikiausiai savo funkcijas atlieka iki šiol. Atsakovė sutiktų, kad jai būtų nupirktas panašus virtuvinis komplektas (tik mažesnis) į butą arba atiduotas iš namo.

25.14. Ieškovas vienašališkai nusprendė atsakovei palikti gamybines patalpas po santuokos nutraukimo. Atsakovei iš esmės jos nereikalingos. Ji nevykdo jokios veiklos, negali vairuoti, sunkiai mato. Atsakovė būtų sutikusi gauti ūkinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

25.15. Teismo sprendimu kompensacija atsakovei už dalintino turto vertės skirtumą turėtų būti išmokėta lygiomis dalimis per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Susidaro situacija, kad atsakovė buvo priversta išsikraustyti iš savo puoselėtų namų, palikti visus geriausius daiktus/baldus už mažą įvertinimą, o kompensaciją gaus tik po ilgo laiko. Atsakovei lėšos reikalingos dabar, kadangi ji nori spręsti dėl gyvenamosios vietos. Lėšos taip pat reikalingos gydymuisi. Ieškovas turi galimybę sumokėti kompensaciją greičiau, todėl būtina įpareigoti ją sumokėti per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

25.16. Iš atsakovės buvo priteistos didelės bylinėjimosi išlaidos ieškovui, jos neturėtų būti priteisiamos, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pajamos yra mažos, ji turi neįgalumą, įvairių sveikatos problemų, kurių gydymas reikalauja papildomų išlaidų. Dėl šios priežasties jai teikiama nemokama antrinė teisinė pagalba. Bylinėjimosi išlaidas priteisus, jų mokėjimas išdėstytinas, sudarant galimybę sumokėti per 2 metus.

Atsiliepimas

26. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas L. K. prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

26.1. Atsakovės samdytas specialistas pastatų vertes paskirstė savo individualiu mąstymu, o teismo ekspertizę atlikęs ekspertas – remdamasi ne savo nuomone, o dažniausiai taikoma verčių nustatymo praktika. Atsakovės pateikta specialisto išvada yra su esminiais trūkumais, todėl teismas pagrįstai ja nesivadovavo, nustatydamas šalims priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę.

26.2. Atsakovė pažeidė draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, nurodyti naujas faktines aplinkybes, kurios nebuvo išnagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Atsakovė nurodė, jog į šalių santuokoje įgyto ir nutraukiant santuoką dalinto turto balansą tariamai neįtraukti du stalai su 6 kėdėmis, holo spinta, kiemo vartai ir indauja, nevertintos investicijos į aplinkos tvarkymą, iškasant kūdrą. Atsakovė apeliaciniame skunde neteisėtai ir nepagrįstai kelia naują reikalavimą dėl turto balanso papildymo. Taip pat atmestinas atsakovės prašymas jai priteisti kompensaciją už namo aplinkos pagerinimo darbus, iškasant kūdrą.

26.3. Atsakovė ginčija teismo nustatytas grindinio trinkelių, lauko židinio ir virtuvės baldų komplekto su įranga ir baru vertes. Atsakovės prašymas nustatyti, jog grindinio trinkelės yra vertos 4000 Eur, lauko židinys – 3000 Eur, virtuvės baldų komplektas su įranga ir baru – 6000 Eur, turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas ir šioje byloje neįrodytas.

26.4. Tai, kad spintelė su veidrodžiu ir televizorius „Sony“ (įsigytas 1995 m.) šiuo metu yra gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nekeičia to, jog ši spintelė su veidrodžiu ir televizorius po santuokos nutraukimo priklausys atsakovei asmeninės nuosavybės teise, todėl juos pasiimti iš jų buvimo vietos nebus kliūčių ir ieškovas tam neprieštaraus. Dėl dušo kabinos ir lauko žibinto, kurie, atsakovės manymu, turėjo būti priteisti ieškovui, pažymėtina, jog ieškovas 2021-09-16 galutiniame patikslintame ieškinyje siūlė šiuos kilnojamuosius daiktus priteisti atsakovei. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog sutinka su nurodytų daiktų padalijimo būdu, tačiau laikosi savo patikslintame priešieškinyje išdėstytos pozicijos dėl kai kurių daiktų vertės. Po šių procesinių dokumentų pateikimo, teismo posėdyje ji neišsakė kitokios pozicijos, nei nurodyta jos atsiliepime į 2021-09-16 patikslintą ieškinį, kad ji nepageidautų, jog jai būtų priteista dušo kabina ir lauko žibintas. Taip pat ir dėl gamybinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), priteisimo. Atsakovė patikslintame priešieškinyje prašė jai priteisti šias gamybines patalpas, ieškovas visuose savo procesiniuose dokumentuose sutiko, jog šios patalpos po santuokos nutraukimo būtų priteistos atsakovei.

26.5. Atsakovės reikalavimas kompensaciją jai sumokėti per 1 mėnesį yra nepagrįstas, nes ieškovui nėra priteista tokio turto, kurį pardavus, jis gautų tokią pinigų sumą, kurią galėtų sumokėti atsakovei kaip 12424,50 Eur piniginę kompensaciją. Teismas teisėtai ir pagrįstai pažymėjo, jog atsakovei priteistos piniginės kompensacijos sumokėjimas lygiomis dalimis per 1 metus atitinka sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą.

26.6. 2021-11-18 teismas priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovės 1050 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš apeliacinio skundo turinio bei paties apeliacinio skundo dalyko matyti, jog atsakovė neskundė priimto papildomo sprendimo, todėl šiuo metu papildomas sprendimas yra įsiteisėjęs. Apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti palikti nenagrinėti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo

28. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą, rašytinius paaiškinimus, taip pat prašymą dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo.

29. Atsakovė prašė grąžinti bylą nagrinėji pirmosios instancijos teismui iš naujo, kadangi buvo prastos sveikatos būklės, taip pat nebuvo tinkamai atstovaujama jai paskirtos advokatės.

30. Atsakovė nurodė, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2021-11-18 priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 1050 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė teikė apeliacinį skundą dėl sprendimo nutraukti santuoką, taip pat prašė nepriteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų. Nors bylinėjimosi išlaidos priteistos papildomu sprendimu, jo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą procesinį sprendimą. Atsakovės vertinimu, papildomas sprendimas atskirai neturėjo būti skundžiamas.

31. Atsakovės nurodė, jog vadovaujantis CPK 256 straipsniu, 326 straipsniu, 327 straipsniu, siekiant tinkamai išnagrinėti santuokos nutraukimo bylą ir išspręsti visus įstatymo įvardijamus klausimus, kurie spręstini nutraukiant santuoką, byloje turėtų būti atnaujintas įrodymų tyrimas, t. y. turėtų būti atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

32. Atsakovė pažymėjo, kad apeliaciniame skunde be kitų argumentų, dėl ko atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, ji nurodė, kad santuokos nutraukimo byloje į dalintino turto sąrašą nebuvo įtraukta dalis turto: stalas su 6 kėdėmis (apie kurį, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo posėdžio metu atsakovė buvo nurodžiusi), vertė 150 Eur; 8 metrų ilgio holo spinta (apie kurią, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo posėdžio metu nurodė ir atsakovė, ir ieškovas), vertė 500 Eur; kiemo vartai (esantys adresu (duomenys neskelbtini)), vertė 1000 Eur; iškastas tvenkinys (esantis adresu (duomenys neskelbtini)), vertė 4000 Lt; indauja, vertė 120 Eur. Teismo sprendimu šis turtas nebuvo padalintas, todėl jo padalinimo klausimas, nutraukiant santuoką, turėtų būti išspręstas, kadangi tai tiesiogiai lemia ir atsakovei teismo sprendimu priteistos kompensacijos dydį.

33. Ieškovas atsiliepime į atsakovės prašymą dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo akcentavo, jog atsakovė nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas šalių santuoką, padalijo ne visą šalių santuokoje įgytą turtą.

34. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė po apeliacinio skundo pateikimo nepateikė naujų įrodymų ir (ar) nepateikė naujų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai, kurios nebūtų buvusios nurodytos apeliaciniame skunde. Tai, jog atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai atstovaujama advokatės, yra tik subjektyvi jos nuomonė, siekianti suklaidinti teismą, turinti tikslą vilkinti bylos nagrinėjimą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė nereiškė jokių abejonių dėl advokatės jai teikiamų teisinės pagalbos paslaugų kokybės. Atsakovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nesikreipė į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu pakeisti jai paskirtą atstovę advokatę kitu advokatu, tad darytina išvada, jog advokatė atsakovei teisines paslaugas teikė kokybiškai ir ji priekaištų jai neturėjo. Ieškovas pažymėjo, jog netinkamo atstovavimo atveju neigiamos pasekmės negali tekti kitai sąžiningai bylos šaliai, o atsakovė savo teises gali ginti kitais teisių gynimo būdais, pvz. reikalaudama žalos atlyginimo.

35. Ieškovas nurodė, kad šalys, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikė visus duomenis apie santuokos nutraukimo metu realiai egzistuojantį dalintiną turtą, kurio padalijimo klausimą ir išsprendė pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą.

36. Ieškovas akcentavo, jog dabartinėje byloje ieškovas su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus 2018-01-31. Šioje byloje sprendimas priimtas 2021-11-08, todėl atsakovė turėjo beveik 4 metus laiko pateikti norimus priešieškinio reikalavimus bei pateikti šiuos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Ieškovo vertinimu, atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes ji, teikdama teismui nepagrįstus prašymus, yra prieš operatyvų ir ekonomišką bylos išnagrinėjimą.

37. Civilinis procesas grindžiamas bendruoju proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia laisvą proceso dalyvių disponavimą jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Aiškinant pažeistos teisės gynimą teismo tvarka kasacinio teismo pasisakyta, kad teisės kreiptis į teismą prigimtis, tikslai bei civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia, jog tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas bei vėliau sprendžia dėl procesinių teisių įgyvendinimo. Taigi tiek teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas, tiek ir procesinių teisių įgyvendinimas priklauso ginčo šalims (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-313/2020 14 punktą). Teisminio nagrinėjimo dalyką, be pareikšto ieškinio dalyko ir pagrindo, taip pat apibrėžia ir atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytos aplinkybės.

38. Besikreipiančio į teismą asmens pareiga nurodyti ieškinio pagrindą ir dalyką yra ir tiesiogiai nustatyta proceso teisės normose. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).

39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šias teisės normas, ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-701/2020 24 punktą).

40. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

41. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.

42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose.

43. Tais atvejais, kai nagrinėjama civilinė byla, kylanti iš šeimos teisinių santykių, tačiau tokioje byloje nesprendžiami su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susiję klausimai ir nėra pagrindo vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų gynimo tikslu teismui veikti aktyviai, galioja dispozityvumo ir rungimosi principai, teismas neturi pareigos veikti savo iniciatyva. Dėl to tais atvejais, kada sprendžiami bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimai, procesinę pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi buvę sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

44. Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011).

45. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas bei kasacinio teismo išaiškinimus, nagrinėjamu atveju sutinka su ieškovo išdėstyta pozicija, jog dabartinėje byloje ieškovas su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus 2018-01-31. Šioje byloje sprendimas priimtas 2021-11-08, todėl atsakovė turėjo beveik 4 metus laiko pateikti norimus priešieškinio reikalavimus bei pateikti šiuos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Civilinė byla iškelta dar 2018 metais, atsakovė teikė priešieškinį, jį tikslino, savo ieškinį tikslino ir ieškovas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalims buvo sudarytos visos galimybės galutinai suformuluoti savo reikalavimus, taip pat pateikti visus duomenis apie santuokos nutraukimo metu realiai egzistuojantį dalintiną turtą, t. y., apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalys turėjo galimybę nevaržomi įgyvendinti procesinę pareigą pateikti visą informaciją apie turimą ir dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą. Be to, atsakovė po apeliacinio skundo pateikimo nepateikė naujų įrodymų ir nepateikė naujų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai, kurios nebūtų buvusios nurodytos apeliaciniame skunde, ir byloje nėra jokių duomenų, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė būtų išreiškusi abejones dėl advokatės jai teikiamų teisinės pagalbos paslaugų kokybės.

46. CPK 256 straipsnyje įtvirtinta, jog teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

47. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tenkinti atsakovės prašymą dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo šiuo atveju nėra jokio pagrindo, kadangi nenustatyta CPK 256 straipsnyje numatytų pagrindų.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

48. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas į šalių santuokoje įgyto ir nutraukiant santuoką dalinto turto balansą neįtraukė stalo su kėdėmis, holo spintos, kiemo vartų, indaujos, nevertinto investicijų, skirtų tvenkinio iškasimui.

49. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog šioje byloje procesas tęsėsi nuo 2018-01-31. Atsakovė priešieškinyje nurodė vienokią poziciją dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, teismo posėdžiuose dėstė kitokią, todėl 2021-08-11 teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę pateikti patikslintą priešieškinį. 2021-09-01 patikslintame priešieškinyje atsakovė nurodė, jog iš esmės sutinka su ieškovo nurodytu kilnojamųjų daiktų padalijimu, papildė ieškovo nurodytą šalių santuokoje įgyto turto balansą dušo kabina, kiemo žibintu, lauko židiniu, 300 m2 grindinio trinkelių, namo signalizacija, polikarbonato šiltnamiu, marmuriniu šulinio dangčiu. Šie kilnojamieji daiktai buvo įtraukti į ieškovo 2021-09-16 patikslintą ieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

50. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į 2021-09-01 atsakovės patikslintame priešieškinyje ir 2021-09-16 ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytus nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, sudarė šalių santuokoje įgyto ir nutraukiant santuoką dalintino turto balansą ir turtą padalijo. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi šalių procesiniuose dokumentuose pateikta informacija bei nurodytais duomenimis apie dalintiną turtą, o nurodyti turtą, kuris įtrauktinas į dalintino turto balansą, yra sutuoktinių pareiga.

51. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad spintelė su veidrodžiu yra adresu ne (duomenys neskelbtini), o adresu (duomenys neskelbtini); teismo sprendimu atsakovei priteistas televizorius „Sony“, esantis bute, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau bute nėra nei vieno televizoriaus, kadangi pats ieškovas jį seniai išsivežė. Atsakovės žiniomis, name yra trys televizoriai, todėl norėtų, kad jai būtų priteisiamas 80 colių įstrižainės, tikslaus pavadinimo neatsimena, o užeiti į namą ir pažiūrėti negali.

52. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, jog tai, kad spintelė su veidrodžiu ir televizorius „Sony“ (įsigytas 1995 m.) šiuo metu yra gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nekeičia to, jog ši spintelė su veidrodžiu ir televizorius po santuokos nutraukimo priklausys atsakovei asmeninės nuosavybės teise, todėl juos pasiimti iš jų buvimo vietos nebus kliūčių ir ieškovas tam neprieštaraus.

53. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad jai priteista dušo kabina, kuri priteistina ieškovui, nes atsakovė, turėdama nuosavybės teisę tik dalį buto, neturi galimybių nei sandėliuoti dušo kabinos, nei jos panaudoti. Analogiška situacija su žibintu, kuris naudojamas prie namo, o bute atsakovė neturėtų kur jo laikyti ir naudoti. Be to, ieškovas vienašališkai nusprendė atsakovei palikti gamybines patalpas po santuokos nutraukimo. Atsakovei iš esmės jos nereikalingos. Ji nevykdo jokios veiklos, negali vairuoti, sunkiai mato. Atsakovė būtų sutikusi gauti ūkinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

54. Pažymėtina, jog ieškovas 2021-09-16 galutiniame patikslintame ieškinyje siūlė kilnojamuosius daiktus (dušo kabiną ir lauko žibintą) priteisti atsakovei. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog sutinka su nurodytų daiktų padalijimo būdu, tačiau laikosi savo patikslintame priešieškinyje išdėstytos pozicijos dėl kai kurių daiktų vertės. Po šių procesinių dokumentų pateikimo, teismo posėdyje ji neišsakė kitokios pozicijos, nei nurodyta jos atsiliepime į 2021-09-16 patikslintą ieškinį, kad ji nepageidautų, jog jai būtų priteista dušo kabina ir lauko žibintas. Taip pat ir dėl gamybinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), priteisimo. Atsakovė patikslintame priešieškinyje prašė jai priteisti šias gamybines patalpas, ieškovas visuose savo procesiniuose dokumentuose sutiko, jog šios patalpos po santuokos nutraukimo būtų priteistos atsakovei.

55. CK 3.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

56. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015).

57. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, spręsdamas dėl konkretaus sutuoktinių turto padalijimo būdo (turto padalijimo natūra ar viso turto priteisimo vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais), teismas kiekvienu atveju privalo išsiaiškinti sutuoktinių pageidavimus – t. y. nustatyti, ar dėl turto padalijimo būdo tarp šalių yra ginčas. Nustačius, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo nesiskiria arba kai vienam iš sutuoktinių pareiškus savo pageidavimą dėl turto padalijimo būdo antrasis sutuoktinis jo neginčija arba nepareiškia kitokio pageidavimo, teismas padalija turtą tuo būdu, dėl kurio tarp šalių nėra ginčo, išskyrus atvejus, kai tokio būdo taikymas pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, kuriuos teismas privalo ginti ex officio, arba sutuoktinių (ar vieno iš jų) kreditorių interesus ir byloje dalyvaujantys kreditoriai jam prieštarauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).

58. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šalių turtą padalijo natūra, atsižvelgęs į kiekvieno iš šalių išreikštą poziciją dėl turto padalijimo.

59. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su tam tikrų kilnojamųjų daiktų verte. Nurodė, jog grindinio trinkelių vertė pirmosios instancijos teismo nustatyta per maža, turėtų būti 4000 Eur (buvo pirktos naujos trinkelės, jos tebėra geros kokybės ir tinkamo naudojimo); židinys atsakovės įvertintas 3000 Eur; virtuvės baldų komplekto su įranga ir baru vertė 6000 Eur, kadangi jis buvo pirktas itin kokybiškas ir puikiausiai savo funkcijas atlieka iki šiol.

60. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant sutuoktiniui priteistiną kompensaciją (jos dydį) – kad ji būtų teisinga. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

61. CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

62. Spręsdamas dėl minėtų kilnojamųjų daiktų vertės, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad virtuvės baldų komplektą su įranga ir baru (name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), komplektą sudaro: 6 spintelės, elektrinė orkaitė su kaitlente „Electrolux“, garų surinktuvas, baras) atsakovė vertina 6000 Eur, o ieškovas nurodo, jog šiuo metu virtuvinio baldų komplekto su buitine technika ir baru vertė yra 1000 Eur. Teismas, atsižvelgęs į baldų ir buitinės technikos nusidėvėjimą, sprendė, jog ieškovo nurodytas šių daiktų įvertinimas yra pagrįstas, o atsakovės nurodyta vertė neįrodyta objektyviais duomenimis. Teismas sutiko ir su ieškovo lauko žibinto įvertinimu, atsižvelgęs į daikto nusidėvėjimą, sprendė, kad jo vertė yra 100 Eur, o ne 200 Eur, kaip nurodė atsakovė. Teismas sutiko su ieškovo pateiktų 300 m2 17 metų naudotų grindinio trinkelių įvertinimu ir nustatė, kad jų vertė yra 1800 Eur, o ne 4000 Eur, kaip nurodė atsakovė.

63. Į bylą pateikta 2004-03-16 virtuvinių baldų ir virtuvinės buitinės technikos pirkimo sutartis, iš kurios nustatyta, kad virtuvinis baldų komplektas buvo pirktas 2004 metais už 21059,26 Lt (ekvivalentas 6099 Eur), o virtuvės buitinė technika – už 10190,85 Lt (ekvivalentas 2951 Eur), iš viso 2004 metais už komplektą buvo sumokėta 9050 Eur. Į bylą pateikta 2004-07-10 sutartis, iš kurios nustatyta, jog už 1 m2 trinkelių buvo sutarta mokėti po 50 Lt, t. y. visos sumos ekvivalentas sudarytų 4347 Eur.

64. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, jog pagal viešoje internetinėje erdvėje prieinamą AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimo taisyklių Nr. 67 (2021-03-30 redakcija, galiojanti nuo 2021-04-16) Priedą Nr. 3 baldų metinis nusidėvėjimas yra 5%, elektrinės buitinės technikos – 15%, tad virtuviniai baldai per 17 metų nusidėvėjo 85%, o virtuvinė buitinė technika – 255%. Byloje nustatyta, kad dauguma dalintinų kilnojamųjų daiktų šalių įgyta ir naudojama jau apie 17 metų.

65. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog dalintini kilnojamieji daiktai vertintini, atsižvelgiant į jų nusidėvėjimą bei į analogiškų daiktų kainas šiuo metu parduotuvėse, nes kitoks kompetentingo asmens šių daiktų įvertinimas byloje nepateiktas. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad kilnojamasis turtas turi būti įvertintas pagal jo įsigijimo kainas ir nustatė kilnojamojo turto vertę pagal ieškovo pateiktą įvertinimą, nes atsakovė įrodymų, patvirtinančių, kad kilnojamojo turto vertė pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, yra kitokia, nei ieškovo nurodyta, nepateikė. Pažymėtina, kad tokių įrodymų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

66. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

67. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei minėtą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisės normų, reglamentuojančių dalijamo bendro turto vertės nustatymą, nepažeidė, dalijamo bendro turto vertę nustatė, vadovaudamasis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, atsižvelgdamas į rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, bei dalintinų daiktų naudojimą (17 metų), ir šiuo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.

68. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje buvo atliktos dvi nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės. Nepagrįstai lemiama reikšmė buvo suteikta teismo ekspertizės išvadai. Nėra pagrindo abejoti byloje esančiu specialisto R. G. namų valdos įvertinimu. Atsakovė nesutinka su teismo eksperto išvadomis dėl bendros namo kainos bei ūkinio pastato įvertinimo, kuris yra itin mažas ir nelogiškas.

69. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės prašymu byloje buvo paskirtos dvi nekilnojamojo turto (namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini)) vertės nustatymo ekspertizės. Į bylą yra pateiktas Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktas Nr. 20/11-057 ir Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktas Nr. 21/05-026. Teismo ekspertas pagal byloje esančius duomenis nustatė minėto nekilnojamojo turto vertes: 1) žemės sklypo vertė – 15300 Eur; 2) gyvenamojo namo vertė – 60420 Eur; 3) ūkinio pastato vertė – 2280 Eur; 4) malkinės vertė – 880 Eur; kiemo statinių vertė –120 Eur, viso turto vertė – 79000 Eur. Atitinkamai ½ dalys 0,1628 ha žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ir 66/100 dalys gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas ((duomenys neskelbtini)), malkinė ((duomenys neskelbtini)), ½ dalis kiemo statinių ((duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 50747 Eur. Ekspertizės akte nurodyta, kad pagal turto vertinimo praktiką atskiri turtiniai vienetai (ūkiniai pastatai, kiemo statiniai, užstatyti žemės sklypai ir pan.) rinkos vertės kaip tokios neturi, kol jiems atskirai nėra suformuoti žemės sklypai, servitutai ir pan. Todėl, skaičiuojant šių turtinių vienetų vertes, jos traktuojamos kaip vertės, kurių suma atitinka turtinio komplekso rinkos vertę. Ekspertas atskiriems turtiniams vienetams vertes apskaičiavo, atsižvelgdamas į VĮ Registrų centras apskaičiuotas vidutines rinkos vertes, žemės sklypui priskirdamas vidutinę rinkos vertę, o statiniams – likusią dalį, proporcingai jų vidutinėms rinkos vertėms. Nekilnojamuosius daiktus ekspertas vertino kompleksiškai kaip vieną turtinį vienetą, o ne kiekvieną atskirai; ekspertas rinkos vertei nustatyti naudojo išlaidų (kaštų) metodą, pritaikydamas vietos pataisos koeficientą, vertei nustatyti naudojo lyginamąjį metodą. Ekspertizės išvadoje nurodytas turto rinkos vertės apibrėžimas, pagal kurį turto rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto pateikimo rinkai.

70. Atsakovė į bylą pateikė specialisto R. G. namų valdos įvertinimą, kuris buvo atliktas jos iniciatyvą. Ekspertizės akte turto vertinimo specialistas apskaičiavo atskirų turtinių vienetų vertes.

71. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

72. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismo eksperto išvadomis dėl turto vertės. Eksperto išvadose pagrįstas turto vertės apskaičiavimas, nurodyta, jog atskiri turtiniai vienetai (ūkiniai pastatai, kiemo statiniai, užstatyti žemės sklypai ir pan.) rinkos vertės kaip tokios neturi, atskiriems turtiniams vienetams vertės buvo apskaičiuotos, atsižvelgiant į VĮ Registrų centras apskaičiuotas vidutines rinkos vertes, žemės sklypui priskiriant vidutinę rinkos vertę, o statiniams – likusią dalį, proporcingai jų vidutinėms rinkos vertėms. Ekspertizės aktuose nurodytas atliktas tyrimas, taikyti metodai, padarytos išvados. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra jokio pagrindo spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos, nepatikimos ar turi kitokių trūkumų, ir kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos bei rezultatų. Be to, atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, jog ji nesutinka su teismo eksperto išvadomis dėl bendros namo kainos bei ūkinio pastato įvertinimo, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais argumentais.

73. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad teismo sprendimu kompensacija jai už dalintino turto vertės skirtumą turėtų būti išmokėta lygiomis dalimis per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Susidaro situacija, kad atsakovė buvo priversta išsikraustyti iš savo puoselėtų namų, palikti visus geriausius daiktus/baldus už mažą įvertinimą, o kompensaciją gaus tik po ilgo laiko. Atsakovei lėšos reikalingos dabar, kadangi ji nori spręsti dėl gyvenamosios vietos. Lėšos taip pat reikalingos gydymuisi. Ieškovas turi galimybę sumokėti kompensaciją greičiau, todėl būtina įpareigoti ją sumokėti per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

74. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra senatvės pensininkas, gauna pensiją, taip pat dirba, iš ieškovo skundžiamu sprendimu priteista 12424,50 Eur dydžio kompensacija. Atsakovė santuokos nutraukimo metu gyvena bute, kurio dalis po santuokos nutraukimo teismo sprendimu tenka atsakovei, t. y. atsakovė turi gyvenamąjį būstą, kuris sprendimu priteistas jai asmeninės nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo turinę padėtį, pagrįstai sprendė, jog siekiant užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą, piniginę kompensaciją atsakovei ieškovas įpareigotinas sumokėti lygiomis dalimis per 1 metus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas turi galimybę sumokėti kompensaciją greičiau, ar yra būtina įpareigoti ieškovą kompensaciją sumokėti per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

75. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, jog iš jos buvo priteistos didelės bylinėjimosi išlaidos ieškovui, kurios neturėtų būti priteisiamos, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pajamos yra mažos, ji turi neįgalumą, įvairių sveikatos problemų, kurių gydymas reikalauja papildomų išlaidų. Dėl šios priežasties jai teikiama nemokama antrinė teisinė pagalba. Bylinėjimosi išlaidas priteisus, jų mokėjimas išdėstytinas, sudarant galimybę sumokėti per 2 metus.

76. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. papildomu sprendimu nuspręsta priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1050 Eur bylinėjimosi išlaidų.

21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

22. Įvertinęs pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė, vadovaudamasis CPK normomis, atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų dalį. Darytina išvada, kad teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė teisingai. Pažymėtina, kad CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išimčių, susijusių su dalyvaujančių byloje asmenų turtine padėtimi.

23. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Nagrinėjamu atveju atsakovė turi galimybę pasinaudoti įstatyme numatyta teise kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su motyvuotu prašymu išdėstyti priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą.

Dėl bylos procesinės baigties

77. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

78. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

79. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismui pateikta 2021 m. gruodžio 14 d. sąskaita už teisinę pagalbą, kurios suma 800,00 Eur; 2021 m. gruodžio 14 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis 800,00 Eur sumos sumokėjimą už teisines paslaugas.

80. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

81. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į ieškovo pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad ieškovo prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl ieškovui L. K. iš atsakovės L. K. priteistina 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės L. K. ((duomenys neskelbtini)) ieškovui L. K. ((duomenys neskelbtini)) 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus MockevičiusBirutė SimonaitienėVilija Valantienė