Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyriaus atstovei Gintarei Zeigienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui T. V. bei atsakovo T. V. priešieškinį ieškovei J. V. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų, tretieji asmenys byloje AB „TF Bank“, AS Inbank filialas, „Brabank“, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys turi du nepilnamečius vaikus – A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. V., gim. (duomenys neskelbtini). A. T. V. vardu registruota transporto priemonė AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Ieškovės ir atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Duomenys apie ieškovei pervestas lėšas vaikams išlaikyti nuo 2024-01-04 iki 2024-06-05. Ieškovės turimi kreditiniai įsipareigojimai In bank ir TF Bank A. D. dėl nepilnamečių vaikų sveikatos būklės. Duomenys apie išlaidas nepilnamečių vaikų išlaikymui. Ieškovės ir atsakovo susirašinėjimas el. paštu. Duomenys apie nepilnamečių vaikų A. V. ir N. V. muzikinius pasiekimus, konkursus, konferencijas. Spaudoje straipsniai apie vaikų pasiekimus. Atsakovo sudaryta buto nuomos sutartis, duomenys apie atsakovo darbo valandas, įsipareigojimai BRABANK, duomenys apie atsakovo gautą darbo užmokestį.

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodė, kad abu sutuoktiniai nedėjo pastangų dėl santuokos išsaugojimo, ilgą laiką gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, nebesieja jokie bendri interesai, nėra bendro požiūrio į ateitį ir pan. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino šias aplinkybes. Atsakovas priešieškiniu taip pat sutiko dėl šių aplinkybių. Darytina išvada, kad šalys ilgiau nei metus laiko kartu nebegyvena, nebeveda bendro ūkio, noro atkurti šeiminius santykius nerodo nė vienas iš sutuoktinių, todėl nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl termino sutuoktiniams nustatymo.

Byloje nėra įrodymų patvirtinančių vieno kurio iš sutuoktinių kaltę, nors atsakovas nurodė, kad ieškovė smurtavo, tačiau tokie teiginiai yra deklaratyvūs ir nėra pagrįsti jokiais objektyvaus pobūdžio duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Todėl įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, taip pat nesant duomenų dėl vienos iš šalių santuokos iširimo priežasčių, teismas daro išvadą, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovei paliktina santuokinė pavardė, o atsakovui paliktina ikisantuokinė pavardė, nes abi šalys sutiko dėl šio klausimo, ginčo dėl šio reikalavimo nebuvo.

Išlaikymo sutuoktiniai vienas iš kito nereikalauja.

Dėl nepilnamečių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė teismo posėdžio metu palikė reikalavimą dėl nepilnamečių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja, atsakovas priešieškiniu ir teismo posėdžio metu sutiko su šiuo reikalavimu. Pagal byloje esančius duomenis ir šalių išsakytus paaiškinimus nustatyta, kad vaikais betarpiškai rūpinasi visą laiką ieškovė. Duomenų apie netinkamą nepilnamečių vaikų priežiūrą nėra. Be to, šalys pripažino, kad atsakovas faktiškai apie dvejus metus su nepilnamečiais vaikais nebendrauja ir nesimatė.

Esant tokiai situacijai pripažintina, kad byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamečiais vaikais.

CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius konkrečią bendravimo tvarką tiek ieškovas, tiek atsakovė privalo jos laikytis, t. y. CPK 18 str. pagrindu įsigaliojęs teismo sprendimas yra privalomai vykdytinas. Dėl šios priežasties, nustatytina bendravimo tvarka suteikia ne teisę matytis su nepilnamete dukra, tačiau pareigą įgyvendinti tėvo pareigą bendrauti su nepilnamečiu vaiku tam tikru grafiku.

Šiuo atveju ieškovė nurodė, kad nedraudžia bendrauti tėvui su sūnumis, tačiau jis pats nebendrauja jau apie dvejus metus nepilnamečių vaikų nelankė ir nebendravo. Atsakovas pripažino, kad su nepilnamečiais vaikais nebendravo ilgą laiką, dėl tokio elgesio teisinasi tuo, kad ieškovė nuteikė vaikus prieš jį, tačiau atsiliepimu prašo nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad dirba Norvegijoje, todėl norėtų bendrauti su vaikais, kai grįš į Lietuvą. Teismo posėdžio metu nurodė, kad yra susitaręs dėl darbo grafiko, kurio pagrindu pastoviai, nuolatos grįžinės į Lietuvą. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms ir priešieškiniu išdėstytai nuomonei dėl bendravimo tvarkos, yra pagrindas spręsti dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Pagal priešieškinyje nurodytą tvarką atsakovas prašo bendravimo su sūnumis kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio iki sekmadienio. Ieškovė iš esmės neprieštaravo dėl tokios tvarkos, tik pageidavo ankstesnio grįžimo namo sekmadienį, kad galėtų pasiruošti pirmadieniui.

Teismas laiko reikšmingomis tas aplinkybes, kad nepilnamečiai vaikai ilgą laiką nebendravo su tėvu, duomenų, kad tėvas dėtų pastangas bendrauti su nepilnamečiais vaikais nėra. Teismas nustatydamas bendravimo tvarka turi parinkti ją tokią, kuri atitintų šiuo metu esamą situaciją. Kadangi tėvo ir nepilnamečių vaikų tarpusavio santykiai yra sudėtingi dėl paties tėvo nepakankamų pastangų bendrauti su nepilnamečiais vaikais, todėl šiuo metu, tikslinga nustatyti minimalią bendravimo tvarką tarp atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų, t. y. kad atsakovas pasiima nepilnamečius vaikus pirmo mėnesio šeštadienį iš vaikų gyvenamosios vietos 10 val. ryte ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val. vakare. Bendravimas neturi pažeisti nepilnamečių vaikų interesų, t. y. įprastos veikos ir kt. Atitinkamai atsakovas turi teisę bendrauti telefonu ir kitomis komunikacijų priemonėmis bet kuriuo metu, nepažeidžiant įprastos nepilnamečių vaikų dienos rėžimo. Išaiškintina, kad pasikeitus faktinei situacijai atsakovas turi teisę kreiptis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir reikalavimo nustatyti intensyvesnę bendravimo tvarką.

Pastabėtina, kad abu tėvai dalyvauja vaiko auklėjime, t. y. sprendžia vaiko užimtumo klausimus, jo ugdymo, gydymo ir kt. Visi klausimai susiję su vaikų auklėjimu, ugdymu ir kt. privalo būti sprendžiami tarpusavio tėvų sutarimu ir teismas sprendimu negali daryti įtakos šioms tėvų pareigoms. Kiekvienas iš tėvų turi teikti informaciją kiek tai susiję su nepilnamečio vaiko auklėjimu ir pan.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Pagal šio straipsnio 2 dalį išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiui vaiko po 460 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad nepilnamečiui vaikui A. V. išlaikyti būtina 1100 Eur suma kas mėnesį, o N. V. – 1177 Eur. Su ieškiniu ieškovė nurodė vaiko poreikius tokius kaip: maistas namuose ir mokyklose, išlaidas rūbams, avalynei, patalynei, higienos priemonėms, medikamentas ir su sveikatos priežiūra susijusios išlaidos, būsto išlaikymo išlaidos, laisvalaikiui, lavinimo ir ugdymo išlaidoms, mokyklos reikmenims, būreliams ir meno mokyklai ir pan. Atsakovas nurodė, kad jis sutinka skirti po 300 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui, tačiau konkrečių sumų dėl vaikų poreikių nenurodė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad išlaidos maistui didelės nes vaikai vegetarai, tačiau konkrečių aplinkybių ar duomenų, kad ieškovės nurodomi vaikų poreikiai per daug užaukštinti, nerealūs ir kt. nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė duodama paaiškinimus vaikų poreikius ir jiems patenkinti būtinas skirti lėšas nurodė iš esmės tokio dydžio kaip ir ieškinyje.

Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad N. V. šiuo metu beveik penkiolikos metų amžiaus. Jis lanko mokyklą bei meno mokyklą, aktyviai dalyvauja ir ugdo gebėjimus muzikos srityje – tai patvirtina ieškovė duodama paaiškinimus, byloje pateikti jo pasiekimai muzikos srityje. Kiti nepilnamečio vaiko poreikiai – maistui, aprangai, avalynei, komunaliniams mokesčiais, internetui, telefonui, mokslas ir kt., yra būtinieji. Taip pat ieškovė pateikė duomenis, kad N. nustatytas regos sutrikimas, kuris koreguojamas akiniais.

Tuo tarpu nepilnametis A. V. šiemet bus devynerių metų amžiaus. Jis taip pat lanko mokyklą ir meno mokyklą, kaip ir brolis aktyviai dalyvauja ir ugdo muzikinius gebėjimus. Jo poreikiai iš esmės nurodomi tokie patys kaip ir brolio, t. y. būtinieji poreikiai maistui aprangai, avalynei ir kt., bei pagal pateiktus duomenis matyti, kad jam reikalinga logopedo pagalba dėl kalbos sutrikimo.

Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Ši suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Viena minimali mėnesinė alga nuo 2025-01-01 – 1038 Eur, atskaičius mokesčius apie 777 Eur. Darytina išvada, kad tokio dydžio suma yra pakankama užtikrinti vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Šiuo atveju ieškovė nurodė, kad išlaikymui skirtina suma turėtų būti A. V. ne mažiau kaip 1100 Eur suma, o N. V. – ne mažiau kaip 1177 Eur suma. Teismas nurodo, kad teisės aktuose nustatytas orientacinis kriterijus yra reikšmingas ir aktualus, jeigu nepilnamečiai vaikai neturi išskirtinių poreikių/gebėjimų, kurių lavinimui yra būtinos skirti papildomos lėšos. Esant tokiai situacijai, kad abu nepilnamečiai vaikai ne tik lanko meno mokyklą ir lavina muzikos genėjimus, tačiau šie gebėjimai yra įvertinti diplomais, prizinėmis vietomis ir kt. Esant tokiai situacijai, kai nepilnamečiai vaikai turi išskirtinių gebėjimų, kuriuos reikia lavinti, būtina išlaikymo suma pripažintina didesnė nei MMA. Pastebėtina, kad šalys buvo sudariusios sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, kurioje pats atsakovas sutiko apmokėti/prisidėti papildomai prie fortepijono pamokų. Tokios aplinkybės patvirtina, kad pats atsakovas sutiko, kad šių gebėjimų lavinimui būtinos didesnės išlaidos. Ieškovės nurodomos sumos būreliams ir meno mokyklai sudaro virš 200 Eur.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad būtina suma kiekvieno nepilnamečio vaikui išlaikyti sudaro ne mažiau, kaip 977 Eur sumos (777 Eur MMA plius 200 Eur išlaidos meno mokyklai). Atsakovas nurodo, kad didesnės sumos nei 300 Eur nereikia, tačiau įvertinus tą aplinkybę, kad ne vienerius metus su sūnumis nebendrauja ir nedalyvauja jų auklėjime, todėl negali žinoti realių ir detalių kiekvieno vaiko poreikių. Be to, pats atsakovas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nurodęs ir sutikęs dėl 300 Eur išlaikymo plius fortepijono pamokos. Darytina išvada, kad pats atsakovas sutiko, kad 300 Eur suma yra per maža. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad abiejų tėvų sutikimu vaikai pradėjo ir lankė meno mokyklą, buvo ugdomi muzikiniai gebėjimai. Darytina išvada, kad atsakovas nepagrindė, kad jo nurodyta suma –300 Eur yra pakankama nepilnamečiui vaikui išlaikyti.

Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Išmokos vaikui dydžiu mažintinas tėvų teikiamas išlaikymas vaikui, nes jį kompensuoja valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį nuo 2025-01-01 sudaro 122,50 Eur dydžio išmoka vaikui arba kitaip – vaiko pinigai. Jie priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Dėl šių aplinkybių šia suma mažintina tėvų pareiga prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad bendra suma, kurią abu tėvai turi skirti kiekvienam nepilnamečiui vaikui išlaikyti yra 855 Eur (977 Eur vaiko poreikiai, kurie nustatyti pagal minimalią mėnesinę algą atskaičius mokesčius bei muzikinių įgūdžių lavinimui skirtina suma minus 122,50 Eur vaiko pinigai ir gauta suma suapvalinta). Darytina išvada, kad kiekvienam nepilnamečiui vaikui turėtų pakakti 855 Eur sumos, jo poreikiams patenkinti. Paskirstant šią pareigą tarp tėvų būtina įvertinti jų turtinę padėtį ir galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą.

Teismas nurodo, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė registruotino nekilnojamojo turto neturi. Turi prisiimtus įsipareigojimus In Bnak ir TF Bank AB. Jos gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 1100 Eur. Kitų pajamų neturi ir negauna, įsiskolinimų neturi.

Atsakovo vardu registruotino nekilnojamojo turto nėra, jis turi įsipareigojimą BRABANK, bei turtinę teisę pagal teismo priimtą sprendimą.

Duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, t. y., kad dėl sveikatos būklės jis negalėtų dirbti ir gauti darbines pajamas byloje nėra.

Teismo posėdžio metu nurodė, kad jis vairuotojas, gali vairuoti transporto priemones. Teismas nurodo, kad vien ta aplinkybė, kad atsakovas nedirbo negali būti pagrindas nepriteisti, ar sumažinti būtiną priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Atsakovas yra išvykęs į Norvegiją, kur pragyvenimo lygis yra ženkliai didesnis, todėl atitinkamai galimybės gauti didesnes pajamas yra didesnės nei Lietuvoje ir realios. Atsakovo pateikti duomenys dėl gaunamo darbo užmokesčio nepatvirtina tos aplinkybės, kad jis nėra pajėgus teikti būtiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

Įvertinus byloje esančius duomenis, pripažintina, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, t. y. gauna didesnį darbo užmokestį, turi turtinę teisę pagal priimtą teismo sprendimą, atitinkamai gali dirbti ir tokiu būdu išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (kitokių duomenų byloje nėra pateikta). Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovas nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo, su jais nebendrauja, todėl neprisideda prie vaikų išlaikymo. Tokių aplinkybių atsakovas nepaneigė. Dėl šios priežasties pripažintina, kad visi kasdieniniai rūpesčiai susiję su nepilnamečiais vaiku tenka tik ieškovei, dėl šios priežasties nėra pagrindo mažinti iš atsakovo priteistiną išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui vaikui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.201 straipsnis taip pat numato galimybę, pasikeitus vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-167-324/2019). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui atsakovo nurodomos aplinkybės apie galimai mažėjantį jo darbo užmokestį, priimant sprendimą negali būti pagrindu mažinti priteistiną išlaikymą, tačiau iš esmės pasikeitus atsakovo turinei padėčiai jis turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Išlaikymas indeksuotinas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 str.).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Ieškinyje prašoma priteisti kiekvienam nepilnamečiui vaikui nuo 2024 m. sausio iki ieškinio teismui pateikimo – 1600 Eur sumą, skaičiuojant po 460 Eur už mėnesį ir atėmus pervestas atsakovo sumas. Atsakovas nesutinka ir nurodo, kad šalys buvo sutarusios dėl 200 Eur sumos mokėjimo, todėl įsiskolinimas sudaro 200 Eur.

Remiantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2024 m. sausio teikia nepakankamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, t. y. iki ieškinio teismui pateikimo dienos buvo pervedęs 2200 Eur abiem vaikams.

Byloje ginčo dėl laikotarpio už kurį turėtų būti skaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas nėra, t. y. nuo 2024 m. sausio mėn. iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Ieškovė prašo priteisti po 460 Eur per mėnesį už šį laikotarpį. Teismas nurodo, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad kiekvienam savo nepilnamečiui vaikui išlaikyti buvo sutarta mokėdavo po 200 Eur, tačiau šis susitarimas nėra pagrįstas jokiais duomenis. Be to, šalys dar 2021 m. sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo buvo sutarę dėl 300 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui, duomenų ir aplinkybių dėl kurių abi šalys būtų sutariusios kitaip nėra pateikta ir nurodyta. Duomenų ir aplinkybių, kad minėtu laikotarpiu atsakovas būtų nepajėgus mokėti didesnio dydžio išlaikymą, kuris būtų atitikęs nepilnamečių vaikų poreikius nepateikta.

Teismo vertinimu šiuo atveju tikslinga skaičiuoti išlaikymo įsiskolinimo dydį būtent pagal abiejų šalių sutartyje 2021-12-27 dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu nurodytą išlaikymo sumą – 300 Eur, todėl už 6 mėn. išlaikymo įsiskolinimas sudarytų 1800 Eur kiekvienam vaikui. Minėtu laikotarpiu atsakovas iš viso pervedė ieškovei 2200 Eur sumą už abu nepilnamečius vaikus, todėl iš 1800 Eur priteistinos išlaikymo įsiskolinimo sumos kiekvienam atimama pusė pervestos sumos (iš 1800 Eur atimama 1100 Eur suma) – gautina suma 700 Eur priteistinas, kaip išlaikymo įsiskolinimas.

Teismas pažymi, jog prašomas priteisti išlaikymas už laikotarpį nuo 2024 m. sausio iki ieškinio pateikimo teismui dienos yra atitinkantis vaiko amžių ir jo poreikius. Teismas sprendžia, kad atsakovas per minėtą laikotarpį buvo finansiškai pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą savo vaikams, tačiau to nedarė savo valia, taip paneigdamas vaikų teisę į abiejų tėvų išlaikymą.

Nustačius, kad atsakovas savo vaikams būtino išlaikymo teikė nepakankamai, reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas kiekvienam vaikui po 700 Eur išlaikymo įsiskolinimas nuo 2024 sausio mėn. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (CK 3.200 straipsnis).

Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo 2024-06-21 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 250 Eur iki teismo procesinio sprendimo priėmimo. Priteisus išlaikymą iš atsakovo galimai mokėtas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams vykdymo proceso metu turi būti įskaitytas į teismo priteistas sumas nepilnamečiams vaikams išlaikyti.

Dėl prievolių padalijimo.

Byloje pateikti duomenys dėl šalių kreditorių: ieškovė nurodė, kad turi prisiimtus įsipareigojimus InBank, sutarties Nr. VJS21026RMPA, VJR21026KJPA, TF Bank AB, sutarties Nr. 712927001; atsakovas BRABANK.

Šalys nurodė, kad prisiimti įsipareigojimai yra asmeniniai, todėl po santuokos nutraukimo šiuos įsipareigojimus vykdys asmeniškai. Tretieji asmenys TF Bank AB ir InBank atsiliepimais nurodė, kad ieškovės įsipareigojimai yra asmeninio pobūdžio, todėl už jų vykdymą yra atsakinga ieškovė.

Teismas nurodo, kad pagal CPK 141 straipsnio 2 dalį, bet kurioje stadijoje atsakovas gali pripažinti ieškinį ar jo dalį. Tokiu atveju teismas surašo sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju atsakovas neprieštaravo ieškovės pareiškime dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo nurodytoms aplinkybėms. Byloje savarankiškų reikalavimų dėl prievolės modifikavimo nebuvo pareikšta. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad sutuoktiniai po santuokos nutraukimo toliau vykdo prievoles asmeniškai pagal prisiimtus įsipareigojimus.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Teismas nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo privalo padalinti santuokos metu įgytą turtą. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Taigi, CK 3.127 straipsnio 3 dalyje prioritetas suteiktas turto padalijimui natūra, nes būtent toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pavyzdžiui, 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. A. V., byla Nr. 3K-3-26/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje D. A. v. A. A., byla Nr. 3K-3-51/2008) pasisakoma, kad kiti padalijimo būdai gali būti taikomi tik esant pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuo šios taisyklės galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Teisiniai ir faktiniai pagrindai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, dalydamas santuokoje įgytą turtą, nustatyti CK 3.123 straipsnio 1 dalis. Tie patys kriterijai gali tapti teisiniu ir faktiniu pagrindu teismui parenkant turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus ar dėl kitų priežasčių. Vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. R. L., byla Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. A. D., byla Nr. 3K-3-479/2009).

Santuokos metu šalys įgijo kilnojamąjį turtą – transporto priemonę AUDI A6 (2008 m.) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri registruota atsakovo vardu. Ieškovė nurodė šios transporto priemonės vertę 4 000 EUR, atsakovas priešieškiniu taip pat nurodė tokią pačią sumą. Ieškovė prašė šią transporto priemonę priteisti atsakovui ir jai priteisti kompensaciją, tuo tarpu atsakovas sutiko, kad ši transporto priemonė atitektų ieškovei jam nepriteisiant kompensacijos dėl blogesnės ieškovės turtinės padėties. Šalys sutiko, kad ieškovė realiai ir faktiškai naudojasi transporto priemone, nors ji ir registruota atsakovo vardu.

Teismas nurodo, kad transporto priemonė pagal savo prigimtį nėra dali, todėl ji priteistina vienam iš sutuoktinių – šalių sutarimu ieškovei, atitinkamai turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos priteisimo atsakovui. Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovo pozicija, kad jam nereikia kompensacijos buvo nuosekli, jis šias aplinkybes argumentavo tuo, kad ieškovei reikia transporto priemonės, kad jis nenori apsunkinti ieškovės turtinės padėties.

Esant tokiai situacijai ir įvertinus galimos kompensacijos dydį (pusė transporto priemonės vertės), teismo vertinimu, tokia atsakovo valia, nepažeidžia jo pateis interesų, todėl AUDI A6 (2008 m.) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteistina ieškovei nepriteisiant kompensacijos atsakovui.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu iš Teismų informacinės sistemos (LITEKO) (CPK 179 straipsnio 3 dalis) gavo duomenis apie Plungės apylinkės teismo 2023-12-22 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5162-666/2023, kuriuo priteista atsakovui 20999,53 Eur suma, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Baigiamųjų kalbų metu ieškovė prašė padalinti šią turtinę teisę pagal minėtą teismo sprendimą. Teismas nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-5162-666/2023 trečiojo asmens teisėmis dalyvavo ir ieškovė, susipažinus su priimto teismo sprendimo motyvais, nustatyta, kad teismas priteistina sumą padalijo pusiau, nes lėšos buvo įgytos santuokos metu, todėl atsakovui asmeniškai priteisė 20999,53 Eur sumą. Darytina išvada, kad ieškovei yra palikta teisinė galimybė taip pat kreiptis į teismą ir reikalauti likusios sumos priteisimo iš J. V., o šioje byloje ši turtinė teisė, kilusi teismo sprendimo pagrindu, nedalytina ir paliktina atsakovui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodo, kad jeigu ieškinys ir priešieškinis patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai teismo patenkintų/atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Šalių reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokos metu įgytų prievolių ir turto padalijimo buvo tapatūs. Šalys buvo skatinamos dėl šių reikalavimų sutarti taikiai ir tokiu būdu mažinti jų pačių bylinėjimosi išlaidas tačiau susitarti šalims nepavyko. Iš esmės šalių ginčas buvo susijęs su nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžiu. Kadangi sprendžiant reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui, kreditorius šioje prievolėje yra vaikas ir išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne viena iš tėvų, todėl šalių turėtos išlaidos įvertinus šalių procesinį elgesį ir dėl ko jos susidarė (dėl reikalavimų priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams) paliktinos kiekvienai šaliai (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 21,86 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos lygiomis dalimis iš abiejų šalių, t. y. po 10,93 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. V. palikti santuokinę pavardę „V.“, atsakovui T. V. palikti ikisantuokinę pavardę „L.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 430 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024-06-10) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2024 m. sausio mėn. iki 2024-06-10, 700 Eur sumą.

Nepilnamečio vaiko A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 430 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024-06-10) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2024 m. sausio mėn. iki 2024-06-10 700 Eur sumą.

Nepilnamečio vaiko N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečių vaikų A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką – T. V. su sūnumis A. V. ir N. V. bendrauja pirmą kiekvieno mėnesio šeštadienį sūnus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ryte ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą to paties šeštadienio 20 val.; taip pat atsakovas T. V. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais telefonu, elektroninėmis ir pan. telekomunikacijų priemonėmis neribotai.

Transporto priemonę AUDI A6 (2008 m.), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (4000 Eur vertė), po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Po santuokos nutraukimo laikyti, kad prievolės TF Bank AB, kodas 556158-1041, pagal 2022-10-27 vartojimo sutartį Nr. 712927001, yra ieškovės J. V. asmeninės ir po santuokos nutraukimo šios prievolės bus vykdomos J. V. asmeniškai.

Po santuokos nutraukimo laikyti, kad prievolės AS Inbank filialui, kodas 305340173, pagal 2022-10-26 sutartį Nr. VJR21026KPA, ir 2022-10-26 sutartį Nr. VJS21026RMPA, yra ieškovės J. V. asmeninės ir po santuokos nutraukimo šios prievolės bus vykdomos J. V. asmeniškai.

Po santuokos nutraukimo laikyti, kad prievolės BRABANK, įmonės kodas 986144706, adresas Holbergs gate 21, 0166 Oslas, yra atsakovo T. V. asmeninės ir po santuokos nutraukimo šios prievolės bus vykdomos T. V. asmeniškai.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 10,93 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas už pašto išlaidas 5662.

Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10,93 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas už pašto išlaidas 5662.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.