Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ceres Agrar“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ceres Agrar“ ieškinį atsakovui E.-A. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teisme priimtas ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Ceres Agrar“ ieškinys atsakovui E.-A. M. dėl 4 879,04 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu

10. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškovė nepašalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų, dėl ko ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu. Ieškovės teigimu, teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti buvo akivaizdžiai per trumpas. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę pateikti ne tik ieškinio vertimą, bet ir jo priedų vertimus į atsakovui suprantamą kalbą.

11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tik tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, CPK normos nustato bendruosius bei specialiuosius reikalavimus teismui paduodamo ieškinio formai ir turiniui (CPK 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis). Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų turi paisyti visi asmenys.

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš atsakovo, kuris 2024 m. spalio 17 d. priimtas teisėjo rezoliucija. 2024 m. lapkričio 7 d. teismas priėmė nutartį, kuria įpareigojo ieškovę pateikti įrodymus, patvirtinančius atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą ieškinyje nurodytu adresu, patikslinti atsakovo gyvenamosios vietos adresą, o jo negalint patikslinti, pasirinkti kitą būdą procesiniams dokumentams įteikti bei apie tai informuoti teismą. Ieškovė 2024 m. lapkričio 14 d. teismo įpareigojimus įvykdė. Teismas 2024 m. lapkričio 25 d. nutartimi nustatė ieškinio trūkumus ir įpareigojo ieškovę per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo pateikti atsakovui skirto ieškinio ir jo priedų vertimą į atsakovui suprantamą užsienio kalbą. 2024 m. lapkričio 28 d. ieškovė pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo, kuriuo pateikė išverstą ieškinį į vokiečių kalbą bei nurodė, jog dėl didelės ieškinio priedų apimties jų vertimas užtruks 30 dienų. Taip pat ieškovė teigė, jog priedų vertimas nėra būtinas – ieškinio priedus sudaro įmonės dokumentai, su jais atsakovas gali susipažinti prisijungęs prie EPP. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi konstatavo, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą, vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir aukštesnės instancijos teismų praktiką, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir atkreipia dėmesį į keletą aspektų.

14. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tiek ieškinio priėmimo stadijoje, tiek ieškinio trūkumams paaiškėjus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-310-467/2022).

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumus, gali jį palikti nenagrinėtą, bet tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, dėl kurių bylos iš viso negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti. Paprastai CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas taikomas tada, jeigu ieškinyje nenurodytas jo pagrindas ir dalykas, o jeigu po jo priėmimo išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas, nes kitų ieškinio netikslumų pašalinimas gali būti išsprendžiamas ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

16. Pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.

17. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 straipsnis). Pagal procesinių dokumentų trūkumų šalinimo tvarką reglamentuojančio CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra nustatytas siekiant sudaryti galimybę besikreipiančiam į teismą asmeniui ištaisyti ieškinyje padarytas klaidas, užtikrinti proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis).

18. Kaip nurodyta anksčiau, teismas 2024 m. lapkričio 25 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą pateikti ieškinio ir jo priedų vertimus į atsakovui suprantamą kalbą. Šiuos įpareigojimus ieškovė įvykdė iš dalies – 2024 m. lapkričio 28 d. pateikė ieškinio vertimą į vokiečių kalbą. Taip pat pažymėtina, jog skundžiama teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutartis buvo priimta neįvertinus to, kad ieškovė, reaguodama į teismo jai nustatytus įpareigojimus per teismo nustatytą terminą, teismui išdėstė savo poziciją dėl papildomo termino būtinumo pateikti ieškinio priedų vertimus bei tokio vertimo pateikimo tikslingumo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė iš dalies įvykdė pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartį (pateikė ieškinio vertimą), įvertinęs trūkumų pobūdį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti šiuo atveju buvo nepakankamas.

19. Nagrinėjamu atveju vertintina ir tai, kad pagal nuoseklią teismų praktiką, ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Ieškinį palikti nenagrinėtą teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis). Tačiau dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, tai nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013).

20. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, jog ieškovė buvo pasyvi, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų, iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuota bylos baigtimi, nesidomėjo bylos eiga, vilkino procesą ar veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Ieškovė ne kartą vykdė teismo įpareigojimus, aiškiai išreiškė savo poziciją, kad yra suinteresuota bylinėtis. Ieškovės ieškinys buvo priimtas 2024 m. spalio 17 d., išsiųstas atsakovui pateikti atsiliepimą į jį, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams (ieškinio palikimui nenagrinėtu, ieškovei nespėjus iš dalies pašalinti po ieškinio priėmimo nustatytų ieškinio trūkumų) neatitiktų esminių civilinio proceso principų, neužtikrintų ieškovės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo (CPK 5 straipsnis).

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovė nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu, tačiau dėl to nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, gali būti pažeista ieškovės teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką, nes, ieškovei naujai pateikus ieškinį, teismui tektų iš naujo susipažinti bylos medžiaga, proceso dalyviai pakartotinai turės atlikti procedūras, kurios šioje byloje jau pažengusios ir kt. Taip užsitęs bylos nagrinėjimo laikas, padidės šalių ir teismo laiko sąnaudos, proceso dalyvių ir teismo išlaidos.

22. Atkreiptinas dėmesys, jog atskirajame skunde ieškovė taip pat kelia ieškinio priedų vertimo tikslingumo klausimą. Šiuo atžvilgiu pakartotinai pažymėtina, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba. Tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis).

23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakoma, kad procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Procesinių dokumentų bei jų priedų pateikimas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir tvarkos yra pripažįstamas kliūtimi įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-241/2016; 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397-302/2018).

24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, kad išverstas ieškinys leis atsakovui suprasti reiškiamo reikalavimo esmę, tačiau tai neatleidžia ieškovės nuo pareigos laikytis CPK 113 straipsnio 3 dalyje įtvirtino reikalavimo ir pateikti teismui ne tik ieškinio, bet ir jo priedų vertimus į užsienio kalbą, kad priešinga šalis galėtų su jais susipažinti ir tinkamai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą). Atsakovas turi teisę susipažinti tiek su jam pareikštu ieškiniu, tiek ir kartu su ieškiniu pateiktais dokumentais, todėl ieškovė privalo laikytis CPK 113 straipsnio 3 dalyje įtvirtino reikalavimo pateikti teismui procesinio dokumento ir jo priedų vertimus į priešingai šaliai suprantamą kalbą. Ieškovės pateikti argumentai dėl galimybės atsakovui susipažinti su ieškinio priedais EPP sistemoje, neatleidžia jos nuo nurodytos pareigos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovei terminą pateikti ieškinio priedų vertimą į atsakovui suprantamą kalbą.

25. Nors ieškovė teigia, jog tai neatitinka kitų teismų praktikos, nurodydama Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-2674-460/2024, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Būtent šios nutarties 24 punkte pateiktas situacijos vertinimas atitinka aukštesnės instancijos teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-516/2020; 2022 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-224-516/2022).

26. Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo formalų CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytą pagrindą palikti ieškinį nenagrinėtą, tačiau šiuo atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės atžvilgiu neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškinio trūkumų nepašalinimą lėmė objektyvios kliūtys – per trumpas ieškinio trūkumams pašalinti termino nustatymas ir nepagrįstai jo nepratęsė. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas iš esmės panaikino galimybę ieškovei įvykdyti teismo nustatytus įpareigojimus. Atsižvelgiant į tai, ieškinio palikimas nenagrinėtu negali būti vertinamas pagrįsta ir teisėta šio konkretaus proceso baigtimi. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė procesinės teisės pažeidimus, kurių pagrindu teismo nutartis naikintina, byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ieškovei nustatant naują terminą pašalinti pirmosios instancijos teismo nustatytus ieškinio trūkumus.

27. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

28. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtu, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėtu, ir nepagrįstai apribojo ieškovės teises kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos įgyvendinimo, priėmė nepagrįstą nutartį, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Kadangi pirmosios instancijos teismo paskirtas terminas pateikti ieškinio priedų vertimus jau yra pasibaigęs, siekdamas užtikrinti proceso koncentraciją ir operatyvumą, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartyje nustatytiems įpareigojimams įvykdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

Nustatyti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Ceres Agrar“ 30 (trisdešimties) dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.