- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- e2-230-516/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00914-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- V. V., uždarajai akcinei bendrovei „Testona“, uždarajai akcinei bendrovei „Haupas NT“
- Trečiasis asmuo
- V. Š., R. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės prekybos namų „V.V.V.“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria ieškovė įpareigota pateikti ieškinio ir prašymo vertimus į čekų kalbą, civilinėje byloje Nr. e2-956-390/2020 pagal uždarosios akcinės bendrovės prekybos namų „V.V.V.“ netiesioginį ieškinį, pareikštą ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ vardu, atsakovams V. V. , uždarajai akcinei bendrovei „Testona“, uždarajai akcinei bendrovei „Haupas NT“, tretieji asmenys – V. Š., R. M. , dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teisme 2019 m. lapkričio 13 d. gautas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) prekybos namų „V.V.V.“ netiesioginis ieškinys, pareikštas ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Manfula“ vardu, atsakovams V. V., UAB „Testona“, UAB „Haupas NT“, tretieji asmenys – V. Š., R. M., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė priimti UAB prekybos namų „V.V.V.“ netiesioginį ieškinį vadovaudamasis civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
3. Kauno apygardos teisme 2019 m. lapkričio 22 d. gautas UAB prekybos namų „V.V.V.“ atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį ir ieškinį priimti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi sutiko su UAB prekybos namų „V.V.V.“ atskiruoju skundu ir panaikino Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį. Nustatė UAB prekybos namams „V.V.V.“ 15 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminą ieškinio ir prašymo atlikti veiksmus trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
5. Kadangi vienas iš atsakovų – V. V. , yra Čekijos pilietis ir jo adresas yra Čekijoje, o ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų apie šio atsakovo kalbines žinias, todėl teismas nusprendė įpareigoti ieškovę pateikti ieškinio su priedais ir prašymo dėl veiksmų atlikimo su priedais vertimą į čekų kalbą.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė UAB prekybos namai „V.V.V.“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškovės ieškinio priėmimo perduoti Kauno apygardos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad vienas iš atsakovų yra Čekijos pilietis ir jo adresas yra Čekijoje, tačiau padarė klaidą spręsdamas, jog reikia pateikto ieškinio su priedais ir prašymo dėl veiksmų atlikimo su priedais vertimo į čekų kalbą. Iš ieškinio priedų Nr. 6, Nr. 7., Nr. 8 (paskolos sutartys, kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartis) matyti, kad jie visi yra sudaryti dvejomis (lietuvių ir rusų) kalbomis, pasirašyti atsakovo V. V. , taigi, V. V. yra suprantama arba lietuvių, arba rusų kalba. Be to, iš priedo Nr. 18 matyti, kad atsakovas V. V. pagal įgaliojimą Nr.1-3283 yra atstovaujamas A. R., kuri, tikėtina, yra Lietuvos Respublikos pilietė. Taigi, vertimas į čekų kalbą nėra reikalingas, taip pat nėra aišku, ar reikia dokumentų vertimo į rusų kalbą, nes gali paaiškėti, kadV. V. arba supranta lietuvių kalbą, arba jis gali veikti per atstovę A. R.
6.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasirėmė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Alpha Bank Cyprus, C-519/13, 42 punktu ir jame nurodyta teismo praktika. Minėtoje byloje buvo sprendžiami Reglamente Nr. 1393/2007 numatytos tipinės formos įteikimo būtinumo ir kiti įteikimo problematikos klausimai bei aptariamas dokumentų vertimo klausimas tipinės formos (o ne procesinių dokumentų) vertimo aspektu.
6.3. Pirmosios instancijos teismo suformuluotas reikalavimas išversti ieškinį ir jo priedus yra aiškiai perteklinis. Europos Teisingumo Teismas sprendime Weiss und Partner (C-14/07, EU:C:2008:264)nurodė, kad „dokumentai, kurie atlieka tik įrodomąją funkciją ir nėra būtini reikalavimo dalykui ir pagrindui suprasti, nėra bylos iškėlimo dokumento sudedamoji dalis“; to paties sprendimo 74 punkte teismas taip pat nurodė, jog „įrodomųjų dokumentų vertimas gali pareikalauti daug laiko, nors bet kuriuo atveju šis vertimas nėra reikalingas procedūrai, kuri vyksta perduodančios valstybės teisme šios valstybės kalba“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta įpareigoti ieškovę pateikti ieškinio ir prašymo su priedais vertimus į čekų kalbą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016). Kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, kurios kreipdamasis į teismą, privaloma laikytis, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse.
11. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus kai dalyvaujantys byloje asmenys nemoka valstybinės kalbos. Tokiu atveju teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis).
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio ir jo priedų vertimo į atsakovui – Čekijos piliečiui, suprantamą čekų kalbą nepateikė, grįsdama tai aplinkybe, kad iš ieškinio priedų Nr. 6, Nr. 7., Nr. 8 (paskolos sutartys, kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartis) matyti, kad jie visi yra sudaryti dvejomis (lietuvių ir rusų) kalbomis, pasirašyti atsakovo V. V., todėl V. V. yra suprantama arba lietuvių, arba rusų kalba.
13. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovui V. V., sudariusiam minėtas sutartis rusų – lietuvių kalbomis, rusų kalba turėtų būti suprantama. Be to, kitoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-976-587/2020 (informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis CPK 179 straipsnis 3 dalis), kurioje V. V. taip pat yra atsakovas, procesiniai dokumentai jam buvo išversti į rusų kalbą ir jis juos priėmė. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliante, kad, tikėtina, jog atsakovas supranta rusų kalbą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (toliau – Reglamentas) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad adresatas gali atsisakyti priimti įteikiamą dokumentą arba grąžinti dokumentą gaunančiajai agentūrai per vieną savaitę, jei įteikiamas dokumentas nėra parengtas kalba, kurią supranta adresatas, arba valstybės narės, kurioje turi būti įteikiamas dokumentas, oficialiąja kalba, ir nėra pridėtas vertimas į vieną iš nurodytų kalbų. Taigi, atsakovas turi teisę atsisakyti priimti jam adresuotus procesinius dokumentus, jei jie bus pateikti jam nesuprantama kalba.
14. CPK 135 straipsnio 2 dalis numato, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Taigi, ieškinio priedai yra sudedamoji ieškinio dalis, iš kurių kita šalis sprendžia apie ieškinio pagrįstumą ir gali tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Procesinių dokumentų priedų vertimų nepateikimas į adresatui suprantamą kalbą sąlygotų šalių procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimus, atsakovas negalėtų tinkamai atsikirsti į pareikštą ieškinį, ir tokiu būdu nebūtų įgyvendintas rungtyniškumo principas. Todėl pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti ir ieškinio priedų vertimus yra pagrįstas ir neperteklinis. Apeliantė, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pareikštas keliems atsakovams, gali prašyti pirmosios instancijos teismo leisti pateikti ieškinio ir prašymo priedų vertimus tik toje apimtyje, kuri susijusi konkrečiai tik su atsakovu V. V., nes tai atitiktų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus.
15. Apeliantė taip pat nurodo, kad galimai nėra būtinybės pateikti procesinių dokumentų vertimo ir į rusų kalbą, nes atsakovas Lietuvos Respublikoje turi atstovę – A. R., kuri, galimai atstovaus atsakovą. Su šiuo apeliantės argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
16. Iš ieškinio priedo Nr. 18 (išrašas iš LR Hipotekos registro) visiškai neaišku, kokioje apimtyje išduotas įgaliojimas A. R., ar jis vis dar galioja, nes sudarytas dar 2016 metais. Be to, vien tas faktas, kad atsakovas yra išdavęs įgaliojimą konkrečiame civiliniame santykyje veikti jo vardu kitam asmeniui, nesudaro pagrindo spręsti apie tai, kad nurodytam asmeniui suteikta teisė atstovauti atsakovui teisme, priimti procesinius dokumentus ir pan. Šiuo atveju teismui kyla poreikis įvertinti atsakovo poziciją šiuo klausimu, o tam jis turi būti tinkamai informuotas apie teisminio proceso jo atžvilgiu inicijavimą, kad galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad tinkamai pasinaudotų jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise būti atstovaujamam procese.
17. Jokių kitų argumentų ar įrodymų, kad atsakovas V. V. moka lietuvių kalbą, apeliantė nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti ieškinio ir jo priedų vertimą į atsakovui suprantamą kalbą yra visiškai pagrįstas.
18. Apeliacinis teismas pažymi, kad tiek nacionalinėje, tiek Europos Sąjungos teisėje numatyti procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą.
19. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų kalbos reikalavimus (CPK 113 straipsnio 3 dalis), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama iš esmės nepakeista CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), papildant nutarties rezoliucinę dalį išvada, jog procesinių dokumentų vertimus apeliantė gali pateikti arba čekų, arba kita atsakovui suprantama kalba (2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse 8 straipsnio 1 dalis).Dėl kitų atskirojo skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
20. Skundžiamą nutartį, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, palikus iš esmės nepakeistą, teismas nustato naują 15 dienų terminą teismo įpareigojimams įvykdyti, terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo dienos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Nutarties rezoliucinę dalį, kuria nuspręsta nustatyti UAB prekybos namams „V.V.V.“ 15 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminą ieškinio ir prašymo atlikti veiksmus trūkumams pašalinti – pateikti teismui jų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus vertimus į čekų kalbą, patikslinti ir išdėstyti taip: „nustatyti UAB prekybos namams „V.V.V.“ 15 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminą ieškinio ir prašymo atlikti veiksmus trūkumams pašalinti – pateikti teismui jų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus vertimus į čekų arba kitą atsakovui V. V. suprantamą kalbą“.