Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. K. (E. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties, kuria nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei I. P. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Apeliacijos dalyką šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

Dėl trečiojo asmens įtraukimo

11. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2021 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės I. P. 46 200 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 5 d. ieškinį priėmė.

12. 2022 m. sausio 25 d. byloje gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį. Atsiliepime atsakovė, be kita ko, nurodė, kad į bylą trečiuoju asmeniu trauktina E. E.. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą atsiliepimo į ieškinį trūkumams pašalinti - pateikti atsiliepimo ir jo priedų vertimus į anglų kalbą. Vilniaus apygardos teismas tos pačios dienos (2022 m. sausio 27 d.) nutartimi nustatė terminą ir ieškovui ieškinio trūkumams pašalinti - pateikti ieškinio ir jo priedų vertimą į trečiajam asmeniui suprantamą kalbą (anglų). Ieškovas skundžia teismo nutartį dėl jam nustatytų įpareigojimų, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dar nėra išsprendęs trečiojo asmens įtraukimo į bylą klausimo, todėl negalėjo taikyti ir ieškinio trūkumų šalinimo instituto. Su tokiais atskirojo skundo teiginiais sutikti nėra pagrindo.

13. Ginčo teisenoje byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi (ir atitinkamai jiems suteikiamos procesinės teisės) ne tik bylos šalys (ieškovas ir atsakovas), bet ir tretieji asmenys. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių yra tas, kad tretieji asmenys nėra ginčą inicijavę subjektai. Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises. Tretieji asmenys skirstomi į trečiuosius asmenis, pareiškiančius savarankiškus reikalavimus (jie turi visas ieškovo teises ir pareigas) (CPK 46 straipsnis), ir trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų (šie asmenys turi visas procesines teises, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku) (CPK 47 straipsnis). Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje ir gali būti įtraukiami dalyvauti byloje: 1) savo pačių iniciatyva, 2) motyvuotu šalių prašymu arba 3) teismo iniciatyva.

14. CPK nenustato asmenų, galinčių būti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, sąrašo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje. Taigi, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir procesinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

15. Nagrinėjamu atveju atsiliepime į ieškinį atsakovė motyvuotai nurodė, dėl kokių priežasčių, jos vertinimu, byloje trečiuoju asmeniu turėtų dalyvauti E. E.. CPK tiesiogiai nenumato privalomos trečiųjų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą tvarkos. CPK 47 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tačiau teismo nutartis įtraukti į bylą trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo dėl pagrindinio ginčo neskundžiama. Tokia galimybė nėra numatyta įstatyme (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o nutartis dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šių CPK normų, reglamentuojančių trečiųjų asmenų įtraukimą sisteminis vertinimas suteikia pagrindo teigti, kad dėl asmens įtraukimo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nebūtinai turi būti priimama atskira teismo nutartis. Šiuo atveju, nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas atskirai ir nepasisakė dėl trečiojo asmens E. E. suinteresuotumo bylos baigtimi, tačiau iš skundžiamos nutarties turinio, darytina išvada, kad teismas, pritardamas atsakovės argumentams, laikė tikslinga minėtą asmenį įtraukti į bylą ir tai padarė (įpareigojo šalis pateikti trečiajam asmeniui procesinių dokumentų vertimus į jai suprantamą kalbą, LITEKO informacinėje sistemoje E. E. pažymėta kaip trečiasis asmuo ir pan.).

16. Atsižvelgiant į nurodytą, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, trečiojo asmens E. E. įtraukimo dalyvauti byloje klausimas yra išspręstas, pirmosios instancijos teismui pritarus atsakovės atsiliepime išdėstytai pozicijai. Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą pagrįstumo, nes tai nėra šio atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas.

Dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo pagrįstumo

17. Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nes ieškinys, pašalinus trūkumus, jau buvo priimtas 2022 m. sausio 5 d. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad konkrečiu atveju ieškinys jau buvo priimtas, tačiau nesutinka su apelianto argumentais tuo aspektu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dar kartą taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

18. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tik tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, CPK normos nustato bendruosius bei specialiuosius reikalavimus teismui paduodamo ieškinio formai ir turiniui (CPK 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis). Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų turi paisyti visi asmenys.

19. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 straipsnis). Pagal procesinių dokumentų trūkumų šalinimo tvarką reglamentuojančio CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra nustatytas siekiant sudaryti galimybę besikreipiančiam į teismą asmeniui ištaisyti ieškinyje padarytas klaidas, užtikrinti proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis).

20. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, tokiam dokumentui jau esant priimtam, dokumentas (ieškinys, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

21. Taigi, pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tiek ieškinio priėmimo stadijoje, tiek ieškinio trūkumams paaiškėjus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos taikymo aspektų, yra išaiškinęs, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą, bet tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai (t. y. dėl kurių bylos apskritai negalima išnagrinėti iš esmės) ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti.

23. Vadinasi, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti apeliantui, kurio ieškinys jau buvo priimtas, trūkumų šalinimo institutą, pripažinęs, jog procesas nagrinėjamoje byloje negali toliau vykti ir šalių ginčas negali būti išnagrinėtas iš esmės. Kitaip tariant, būtina įsitikinti, ar vėliau išaiškėję ieškinio trūkumai buvo esminiai.

24. Tam, kad procesas pagal pareikštą ieškinį galėtų prasidėti ir nekliudomai vykti, o šalių ginčas būtų išnagrinėtas iš esmės, šis procesinis dokumentas taip pat turi atitikti jo turiniui bei formai keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111 straipsnyje. Pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį, tuo atveju, kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus. Aptarti ieškinio elementai susiję su asmens teisės būti informuotam apie prieš jį pradėtą procesą įgyvendinimu. Asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija.

25. Šiuo atveju į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu yra įtraukta E. E., kuri gyvena Kanadoje. Byloje nėra įrodymų, kad trečiasis asmuo supranta valstybinę lietuvių kalbą. Be to, atsakovė, kuri tikėtinai yra trečiojo asmens giminaitė (atsakovės sesers dukra), neginčijo teismo nutarties dėl atsiliepimo vertimo į trečiajam asmeniui suprantamą kalbą pateikimo ir pateikė savo procesinių dokumentų vertimą į anglų kalbą. Nurodytos aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas bei nacionalinių ir tarptautinių teismų jurisprudencija teikia apeliacinės instancijos teismui pagrindą pripažinti, kad ieškinio turinio elementai, skirti užtikrinti tinkamą bylos šalių informavimo pareigą, yra būtinieji, o tokie ieškinio trūkumai, kurie neleidžia teismui šios pareigos įgyvendinti, yra esminiai, kliudantys vykti bylos procesui ir priimti joje sprendimą dėl ginčo esmės. Kaip minėta, tik tuo atveju, kai šalis yra tinkamai informuojama apie prieš ją prasidėjusį procesą, toks procesas bus laikomas teisėtu. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste tai reiškia, kad tik tinkamai pateikus reikalingus informavimo pareigai įvykdyti dokumentus (aktualios CPK nuostatos, susijusios su procesinių dokumentų kalba), būtų užtikrinta priešingos šalies teisė pagal įstatymą būti informuotai apie procesą ir, atitinkamai, jos teisė pateikti savo poziciją dėl ginčo esmės.

26. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2022 m. sausio 27 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Dėl įpareigojimo pateikti ieškinio su priedais vertimus

27. Atskirajame skunde apeliantas atkreipia dėmesį, kad trečiojo asmens įtraukimą į bylos nagrinėjimą inicijavo atsakovė, todėl ieškovui neturėtų būti perkeliama pareiga pateikti trečiajam asmeniui dokumentų vertimus. Tačiau ir su šia apelianto pozicija sutikti nėra pagrindo, kadangi aplinkybė, kieno iniciatyva į bylą įtrauktas trečiasis asmuo, nėra esminė ir sudaranti pagrindą nukrypti nuo CPK 113 straipsnio 3 dalyje numatytos šalių pareigos - pateikti teismui savo procesinių dokumentų vertimus į byloje dalyvaujančiam asmeniui (naujai įtrauktam trečiajam asmeniui) suprantamą kalbą. Šiuo atveju ieškovas, inicijuodamas teisminį procesą, turi žinoti savo procesines teises ir pareigas, tarp kurių - tinkamo turinio ir formos procesinio dokumento pateikimas byloje dalyvaujantiems asmenims.

28. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad nagrinėjamu atveju kaip įstatymo analogija turėtų būti taikomas CPK 90 straipsnis, numatantis liudytojų, ekspertų, ekspertinių įstaigų, vietos apžiūros išlaidų apmokėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nesusidaro situacija, kuomet nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, taigi, nėra pagrindo įstatymo analogijos taikymui. Kaip jau nurodyta aukščiau, CPK 113 straipsnio 3 dalis įsakmiai nurodo pareigą šalims pateikti atitinkamų dokumentų vertimus į dalyvaujančiam byloje asmeniui suprantamą kalbą, taigi, įstatymo spraga šiuo atveju neegzistuoja.

29. Pažymėtina, kad CPK 90 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2011 m. spalio 1 d., buvo numatyta galimybė sumokėti teismo nustatyto dydžio užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti ir tuo atveju, kai šalies pateiktas dokumentas turi būti išverstas į užsienio kalbą. Tačiau šios teisės normos buvo atsisakyta 2011 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1480, kuriuo buvo papildyta CPK 113 straipsnio 3 dalis, įtvirtinant šalių pareigą teismui pateikti savo procesinių dokumentų vertimus į dalyvaujantiems byloje asmenims suprantamą kalbą, išbraukiant atitinkamą CPK 90 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl užstato už dokumentų vertimus sumokėjimo. Vienas iš šių teisės normų keitimo tikslų ir buvo perduoti visą procesinių dokumentų vertimo funkciją ginčo šalims, o ne teismui. Taigi, nuo 2011 m. spalio 1 d. proceso šalims tenka pareiga išversti ir pateikti teismui savo procesinius dokumentus, o, to nepadarius, būtina taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

30. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šiuo atveju taikytinas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, tinkamai paskirstė šalims jų pareigas, susijusias su procesinių dokumentų vertimu, ir pagrįstai įpareigojo ieškovą pateikti ieškinio bei jo priedų vertimus į trečiajam asmeniui suprantamą kalbą. Tokiu atveju šalis, išversdama procesinį dokumentą į užsienio kalbą, patiria bylinėjimosi išlaidas, kurios, priėmus galutinį teismo sprendimą byloje, gali būti priteistos iš bylą pralaimėjusios šalies pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama iš esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Kadangi skundžiama nutartimi apeliantui buvo nustatytas 14 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti, skaičiuojamas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, yra suėjęs, šia nutartimi apeliantui nustatytinas naujas terminas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi nurodytų trūkumų pašalinimui.

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad, ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Nors CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesinis dokumentas, kurio priėmimo klausimas dar tik yra sprendžiamas, laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui, šiuo atveju situacija yra kita, t. y. ieškinys jau priimtas ir byla iškelta (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas (šiuo atveju – ieškinys) neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, jis paliekamas nenagrinėtas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo E. K. ieškinys 2022 m. sausio 5 d. teisėjo rezoliucija buvo priimtas nagrinėti, ieškovui šioje proceso stadijoje nepašalinus jo trūkumų, ieškinys būtų paliekamas nenagrinėtas.

34. Taigi, nors skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliekama nepakeista, apeliacinės instancijos teismas laiko reikalinga patikslinti pirmosios instancijos teismo motyvuojamoje dalyje pateiktą išaiškinimą dėl ieškinio trūkumų nepašalinimo pasekmių, išaiškinant ieškovui, kad per nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui E. K. terminą iki 2022 m. balandžio 7 d. pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus.

Išaiškinti ieškovui E. K., kad per nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas.