- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-09
- Bylos Nr.
- e2-1527-419/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00020-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- R. Š.
- Advokatai
- Nerijas Sinkas, Laimonas Šileris
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. M. ir V. M. ieškinį atsakovui R. Š. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai V. M. ir V. M., patikslinę ieškinį, prašė:
1.1. nutraukti tarp ieškovo V. M. ir atsakovo R. Š. 2023 m. rugsėjo 11 d. sudarytą transporto priemonės AUDI A5, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį.
1.2. priteisti iš atsakovo R. Š. ieškovo V. M. naudai 7 100 Eur;
1.3. priteisti iš atsakovo R. Š. ieškovo V. M. naudai 5 % dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.4. įpareigoti ieškovą V. M. per 30 kalendorinių dienų nuo šioje byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti atsakovui transporto priemonę AUDI A5, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);
1.5. priteisti iš atsakovo R. Š. ieškovo V. M. naudai 503,46 Eur turtinės žalos;
1.6. priteisti iš atsakovo R. Š. ieškovo V. M. naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovo V. M. ieškinyje nurodyta, kad ieškovas ir atsakovas 2023 m. rugsėjo 11 d. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Pirkimo – pardavimo sutartis), kurios pagrindu ieškovas nupirko, o atsakovas pardavė automobilį, kurio markė AUDI, modelis A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), kaina – 7 100 Eur (priedai Nr. 8 ir 9). Šiuo momentu ieškovui priklauso Automobilis nuosavybės teise (priedas Nr. 10). Ieškovas, įsigijęs Automobilį, netrukus (su Automobiliu nuvažiavus ne daugiau kaip 300 km, t. y. pirmosiomis dienomis po Automobilio įsigijimo) pastebėjo užslėptus Automobilio defektus, apie kuriuos Automobilio įsigijimo metu nebuvo informuotas ir, nors ieškovas Automobilio įsigijimo metu apžiūrėjo ir išbandė Automobilį, tuo metu jų nesimatė, pvz., pirmiausiai prietaisų skydelyje pradėjo mirksėti žvakių pakaitinimo indikatoriaus lemputė, o atlikus Automobilio kompiuterinę diagnostiką buvo pastebėta klaida, fiksuojanti žemą slėgį kuro sistemoje. Vėliau ieškovas kreipėsi į autorizuotą automobilių, kurių markė Audi, servisą dėl Automobilio defektų nustatymo ir buvo nustatyti šie defektai, kuriuos ieškovas laiko užslėptais:
1) dešinės pusės durys ne visada atsirado iš lauko;
2) baigia nuplyšti generatoriaus diržas;
3) apgadintas priekinis kairės pusės guolio vietos apatinio šarnyro sriegis;
4) pažeista šarnyro guma;
5) variklio alyvos išleidimo kamštis užsandarintas hermetiku;
6) sulenkta dešinė pusės apatinė galinė svirtis;
7) kiaurai korozijos pažeista dešinės pusės priekinio rato arka virš išilginės sijos;
8) korozijos pažeistas automobilio dugnas;
9) sulaužyta dešinė pusės dugno apsauga;
10) korozijos pažeista kairės pusės galinė šiluminė apsauga;
11) nesandarus įsiurbiamo oro aušintuvas;
12) nesandari aukšto slėgio žarna iš vairo stiprintuvo siurblio į vairo kolonėlę;
13) susidėvėjusios variklio pagalvės;
14) pažeisti priekiniai posparniai, nėra kairėje pusėje vėjo nukreipiklio;
15) suplyšęs dešinės pusės galinis išmetimo vamzdžio laikiklis;
16) pašalintas suodžių filtras (DPF);
17) pradeda lūžti galinio aukščio sensoriaus traukė;
18) nulaužta variklio alyvos lygio matuoklė;
19) alyvos prasiskverbimas tarp įsiurbimo kolektoriaus apatinės dalies ir variklio galvos, bei ties oro apėmimo atvamzdžiu į turbiną;
20) aušinimo skysčio prasiskverbimas ties AGR sklende;
21) aušinimo skystis su priemaišomis;
22) remontuotas dešinės pusės žibinto tvirtinimo laikiklis;
23) pašalinis garsas (barškėjimas) iš pavarų srities;
24) prietaisų skydelyje šviečia padangų slėgio indikacija;
25) variklio valdymo bloke užfiksuota klaida dėl per žemo kuro slėgio;
26) užfiksuota oro kokybės jutiklio klaida;
27) nėra komunikacijos su žibintų valdymo bloku;
28) neužsirakina kuro bakas;
29) užfiksuotos klaidos aukšto dažnio garsiakalbių;
30) užfiksuota klaida dešinės pusės durų spynoje;
31) priekiniai ir galinai automobilio žibintai sumontuoti nuo naujesnės kartos automobilio;
32) priekinis automobilio bamperis sumontuotas nuo naujesnės kartos automobilio (priedas Nr. 11).
Atsakovas nei prieš Automobilio įsigijimą, nei įsigijimo metu neinformavo ieškovo apie ieškinio punkte Nr. 9 nurodytus Automobilio defektus, dėl kurių ieškovas negali naudotis Automobiliu pagal jo tikslinę paskirtį. Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta tik tai, jog neveikia Automobilio kondicionierius. Jeigu ieškovas Automobilio įsigijimo metu būtų žinojęs ieškinio punkte Nr. 9 nurodytus Automobilio defektus, nebūtų sudaręs Pirkimo – pardavimo sutarties. Ieškovas nuo pirmųjų Automobilio defektų pastebėjimo momento iki šiol neeksploatuoja Automobilio dėl aukščiau nurodytų Automobilio defektų. Kadangi Automobilio defektai išryškėjo pirmosiomis dienomis po Automobilio įsigijimo, t. y. su Automobiliu nuvažiavus ne daugiau kaip 300 km, todėl juos sąlygojo ne natūralus Automobilio dalių nusidėvėjimas ir/ar dėl ieškovo naudojimosi Automobiliu. Darytina pagrįsta išvada, jog atsakovas pažeidė pareigą atskleisti ieškovui visą savo turimą informaciją apie Automobilio būklę ir pardavė ieškovui daug užslėptų trūkumų turintį Automobilį. Ieškovui ir jo atstovui pasikreipus į atsakovą dėl susidariusios situacijos, pasiūlius situaciją išspręsti taikiu būdu (nutraukti Pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją), pastarasis pokalbio telefonu metu nesutiko su šiuo siūlymu, o gavęs ieškovo pretenziją (priedai Nr. 12 ir 13) į ją nereagavo.
Atsiliepimas
3. Atsakovo R. Š. atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad su ieškiniu atsakovas nesutinka. 2023 m. rugsėjo 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovas pardavė, o ieškovas nupirko naudotą automobilį, pagamintą prieš 15 metų ir pravažiavusį daugiau kaip 218000 km. Akivaizdu, kad tokio automobilio dalys būna pakankamai nusidėvėjusios ir jas gali tekti nuolat keisti. Vien dėl to, kad buvo įsigyjama daug metų naudota transporto priemonė, nulėmė, kad pats pirkėjas turėjo būti pakankamai atidus ir rūpestingas, pasitelkti nešališkus, kvalifikuotus meistrus, kurie patikrintų automobilio būklę ir nustatytų esamus jo defektus ar trūkumus. Atsakovas siūlė ieškovui automobilio techninę būklę patikrinti jo pasirinktame servise, tačiau ieškovas to atsisakė. Ieškovas apsiribojo išorine automobilio apžiūra bei bandomuoju važiavimu. Ieškovą tenkino tiek automobilio techninė būklė, tiek jo kaina, todėl ir buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis. Vertinant pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes atkreiptinas dėmesys, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas yra fiziniai asmenys. Atsakovo veikla nėra susijusi su automobilių pardavinėjimu, taip pat jis neužsiima automobilių remontu, todėl abi sutarties šalys yra lygios, sutarčiai negali būti taikomi įstatymų reikalavimai, kurie nustatomi vartojimo sutartims. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra ženkliai vyresnis už atsakovą (27 metais), galima daryti išvadą, kad jo patirtis sudarant automobilių pirkimo - pardavimo sutartis gali būti daug didesnė nei atsakovo. Sudarant pirkimo – pardavimo sutartį atsakovas, būdamas tik paprastu automobilio naudotoju, neturinčiu specialiųjų žinių, nurodė tuos automobilio trūkumus (neveikia kondicionierius), kurie jo manymu buvo svarbūs ir kurie atsakovo buvo pastebėti per tą laiką, kai jis naudojosi automobiliu. Ieškovas, turėdamas ženkliai didesnę gyvenimo patirtį bei atsižvelgiant į jau nurodytą aplinkybę, kad buvo perkamas net 15 metų senumo naudotas automobilis, privalėjo būti atidus ir rūpestingas bei tinkamai įvertinti automobilio techninę būklę. Pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų patikrinimo išlaidas, jei patikrinimo metu nustatyta, kad daiktas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Ieškovas, nepasinaudojęs nurodyta įstatymo suteikta galimybe patikrinti net 15 metų naudoto automobilio būklę, veikė savo rizika. Nors ieškovas nurodo, kad automobilio defektai buvo pastebėti jau praėjus kelioms dienoms po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienos ir pravažiavus ne daugiau kaip 300 km, tačiau to nepatvirtina paties ieškovo prie ieškinio pridedami dokumentai. 2023 m. rugsėjo 11 d. pirkimo – pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad parduodamo automobilio rida yra 218390 km. Ieškovo pateiktame 2023 m. spalio 20 d. defektiniame akte yra nurodyta, kad automobilis buvo apžiūrėtas 2023 m. spalio 16 d., o automobilio rida yra 219307 km. Vadinasi, automobilio defektai buvo nustatyti praėjus daugiau kaip vienam mėnesiui po automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir nuvažiavus daugiau kaip 900 km. Šio ginčo atveju, dalis ieškovo nurodytų defektų buvo matomi vizualiai ar galėjo būti pastebėti, jei ieškovas būtų atlikęs detalesnę automobilio apžiūrą, pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo metu. Kiti defektai galėjo atsirasti ir po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu jokios įspėjimo lemputės automobilio prietaisų skydelyje nedegė, automobilis buvo su daugiau kaip metus galiojančia technine apžiūra, ieškovas pats išbandė automobilį, jokių pastabų dėl automobilio būklės neturėjo, todėl darytina išvada, kad automobilį buvo galima eksploatuoti pagal tiesioginę jo paskirtį ir jis atitiko įprastus reikalavimus, kurie gali būti keliami parduodamam naudotam automobiliui.
Šalies argumentai
4. Ieškovo V. M. dublike nurodyta, kad įstatymas nenustato jokios išlygos, kurios pagrindu pardavėjui, pardavusiam naudotą automobilį (nepriklausomai nuo pravažiuoto atstumo ir pagaminimo metų), turintį esminių defektų ir apie juos neinformavus pirkėjo, nebūtų už tai taikoma civilinė atsakomybė. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 str. 1 d.). Kadangi civilinis kodeksas nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, naudoto daikto pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 str. 3 d.). Nors automobilis yra pagamintas prieš 15 metų ir pravažiavęs daugiau kaip 218 000 km, tačiau turintis esminių defektų, nurodytų 2023 m. spalio 20 d. defektiniame akte ir ieškinio p. Nr. 9, o Sutartyje nurodytas tik kondicionieriaus defektas, dėl ko darytina pagrįsta išvada, jog automobilis neatitinka įprastų reikalavimų, nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį. Ieškovas, būdamas kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, Sutarties sudarymo metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie automobilio defektus, nurodytus 2023 m. spalio 20 d. defektiniame akte ir ieškinio p. Nr. 9, kadangi visi defektai nėra akivaizdūs, pvz., estetiniai, kuriuos būtų galima iš išorinės automobilio apžiūros pamatyti vidutiniam pirkėjui, neturinčiam specialiųjų žinių. Taip pat ieškovas neprivalėjo patikrinti automobilio su kvalifikuotais transporto priemonių apžiūrą atliekančias asmenimis. Atsakovas teigia, jog sudarant 2023 m. gegužės 26 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį atsakovas, būdamas tik paprastu automobilio naudotoju, neturinčiu specialiųjų žinių, nurodė tuos automobilio trūkumus (neveikia kondicionierius), kurie jo manymu buvo svarbūs ir kurie atsakovo buvo pastebėti per tą laiką, kai jis naudojosi automobiliu. Ieškovas nurodo, jog 2023 m. gegužės 26 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje, kurios pagrindu atsakovas įsigijo automobilį, yra nurodyti šie trūkumai: kėbulo, kondicionieriaus, elektronikos. Todėl darytina pagrįsta išvada, jog atsakovas žinojo ir apie daugiau automobilio defektų, ne tik faktą, jog neveikia automobilio kondicionierius. Be to, 2023 m. gegužės 26 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nurodytas, be kita ko, esminis defektas, susijęs su suodžių filtro pašalinimu. Pagrįstai manytina, jog atsakovas, įsigijęs automobilį, pašalino suodžių filtrą, ko pasėkoje automobilio eksploatacija pagal jo tiesioginę paskirtį tapo negalima, o vėliau pardavė automobilį ieškovui. Be to, atsakovas atsiliepime klaidingai nurodo, jog automobilio defektai buvo nustatyti praėjus daugiau kaip vienam mėnesiui po automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir su automobiliu nuvažiavus daugiau kaip 900 km. Ieškovas yra nurodęs aplinkybes, jog pirmasis automobilio defektas, susijęs su kuro sistema, kurį ieškovas laiko esminiu, išryškėjo 2023 m. rugsėjo 14 d. (praėjus 3-joms dienoms po Sutarties sudarymo), su automobiliu nuvažiavus vos 217 km (atsakovas atsiliepime klaidingai nurodo Sutarties sudarymo metu užfiksuotą automobilio ridą. Sutartyje yra nurodyta 218 590 km. Automobilio klaida užfiksuota 218 807 km – 218 590 km = 217 km. O visi automobilio defektai nustatyti su automobiliu nuvažiavus ne daugiau kaip 717 km). Tai patvirtina ieškovo į bylą kartu su 2024 m. vasario 19 d. prašymu pateiktas įrodymas – 2023 m. rugsėjo 14 d. automobilio kompiuterinės diagnostikos nuotrauka. Ieškovas nurodo, kad savo iniciatyva surinko įrodymus, kurie patvirtintų tik kelių su automobiliu susijusių defektų detalių kainas (be remonto paslaugų). Taigi, vien defektų, susijusių su kuro ir išmetimo sistemomis, šalinimas be remonto paslaugų gali kainuoti iki 7 995,63 Eur. Tai tik patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, jog automobilio remontas būtų pernelyg brangus lyginant su Sutartyje nurodyta automobilio kaina. Akcentuotina, jog aukščiau nurodytos detalės neapima visų automobilio defektų bei remonto paslaugų. Jeigu būtų skaičiuojamos kiekvieno defekto pašalinimui reikalingų detalių kainos bei remonto paslaugos, defekto šalinimo kaina išaugtų ženkliai.
Atsiliepimas
5. Atsakovo R. Š. triplike nurodyta, kad atsakovas siūlė ieškovui pasinaudoti CK 6.328 straipsnyje įtvirtinta teise pasitikrinti įsigyjamo automobilio kokybę ir automobilio techninę būklę patikrinti jo pasirinktame servise, tačiau ieškovas to atsisakė. Atsakovo nuomone, nors CK 6.328 str. yra įtvirtinta pirkėjo teisė, o ne pareiga patikrinti įsigyjamo daikto kokybę, tačiau ieškovas, atsisakęs pasinaudoti CK 6.328 str. įtvirtinta teise, veikė savo rizika ir toks jo elgesys, įsigyjant naudotą automobilį, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Pažymėtina, kad įrašus apie parduodamo automobilio defektus 2023 m. gegužės 26 d. sutartyje įrašė pardavėjas, o ne atsakovas, kuris sudarant minėtą sutartį buvo pirkėju. 2023 m. rugsėjo 11 d. sutartyje atsakovas nematė jokio reikalo nurodyti kėbulo trūkumo, nes kėbulo būklė yra matoma vizualiai, todėl tai vertinamasis požymis. Automobilio eksploatavimo metu atsakovas jokių elektronikos trūkumų nepastebėjo, todėl apie tai į 2023 m. rugsėjo 11 d. sutartį ir neįrašė. Apie tai, kad automobilyje nėra suodžių filtro atsakovas sužinojo tik iš ieškovo, o išvada, kad būtent atsakovas pašalino suodžių filtrą, nėra patvirtinta jokiais įrodymais. Sekant ieškovo logika, atsakovas taip pat galėtų teigti, kad pats ieškovas dar iki defektinio akto surašymo pašalino suodžių filtrą. Nors ieškovas ir teigia, kad yra sudaręs mažai transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutarčių, tačiau jis nenurodo, kiek jų yra sudaręs, nors ir teikė prašymą Regitrai dėl atsakovo sudarytų sutarčių kiekio. Dublike nurodyta, kad atsakovas 2023 m. yra sudaręs 4 sutartis, bet tai yra susiję tik su dviejų transporto priemonių įsigijimu ir pardavimu. Atsakovas dar kartą paaiškina, kad sudarant sutartį jis nurodė tą trūkumą (neveikia kondicionierius), kurį pastebėjo automobilio eksploatavimo metu ir kurio nebuvo galima pastebėti vizualiai. Atsakovas pripažįsta, kad atsiliepime į ieškinį dėl neaiškios rašysenos galėjo būti klaidingai nurodyta rida, tačiau ieškovo teiginys ir bei pateikti įrodymai apie tai, kad pirmieji trūkumai paaiškėjo jau po 3 dienų po sutarties sudarymo kelia didelių abejonių. Ieškovas apie šią aplinkybę nebuvo užsiminęs ieškinyje, o taip pat nėra aišku kaip ir kokios aplinkybėmis buvo padaryta pateikiama fotonuotrauka, kuri neva patvirtina gedimą. Ieškovas nepaaiškina, kodėl į automobilių servisą dėl defektinio akto surašymo jis kreipėsi tik praėjus mėnesiui po to, kai jam paaiškėjo automobilio trūkumas, kurį jis įvardija kaip esminį. Ieškovas kartu su dubliku pateikia įrodymus apie detalių, kurias reikėtų įsigyti šalinant defektus, kainas. Pagal pateiktus įrodymus jos gali kainuoti iki 7 995,63 Eur. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovas pateikia naujų detalių kainas. Remontuojant naudotus automobilius paprastai yra naudojamos naudotos automobilių ir/ar neoriginalios automobilių detalės.
Šalies argumentai
6. Ieškovų atstovas advokato padėjėjas Nerijus Sinkus teismo posėdyje paaiškino, kad sudaryti sutartį ieškovas atvyko su dukra V. M.. Atsakovas neinformavo ieškovo apie automobilio defektus, išskyrus neveikiantį kondicionierių. Pravažiavus apie 300 km užsidegė lemputė, informuojantį apie žemą kuro slėgį sistemoje. Ieškovas nuvarė automobilį į autorizuotą servisą, kur buvo nustatyti 32 automobilio defektai. Dėl šių defektų automobilio negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį. Pvz. suodžių filtras negali dingti dėl natūralaus nusidėvėjimo. Jeigu ieškovas žinotų apie šiuos defektus iki automobilio pirkimo, nebūtų sudaręs pirkimo-pardavimo sutarties. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl automobilio grąžinimo, bet atsakovas nutraukti pirkimo-pardavimo sutarties nesutiko. Automobilis yra 2008 m. gamybos, rastas puslapyje autoplius.lt. Prieš perkant automobilį ieškovas automobilio jokiame servise netikrino, į specialistus nesikreipė. Pirkėjas apžiūrėjo automobilį vizualiai. Matomų defektų nebuvo. Pirmasis defektas paaiškėjo po 3 dienų, pravažiavus apie 300 km. Pačios detalės kainuotų apie 7000,00 Eur, dar kainuotų darbų atlikimas. Ieškovas nenori taisyti automobilio, bet nori jį grąžinti atsakovui. A. R. neužsiima automobilių kompiuterine diagnostika, tiesiog pasiskolino tą sistemą. Defektą pastebėjo 2023-09-14, bet į servisą buvo važiuota vėliau, nes iki tol situaciją buvo bandyta aiškintis su atsakovu. Tą laiką automobilis dar buvo eksploatuojamas, o vėliau į servisą nuvežtas su technine pagalba.
7. Ieškovas V. M. teismo posėdyje paaiškino, kad norėjo dukrai nupirkti mašiną. Ji mašiną rado skelbimų portale. Pirmiausia apžiūrėti mašiną važiavo dviese su A. R.. Viskas tiko. Pardavėjas sakė, kad gera mašina. Antrą kartą važiavo kartu, vėl vizualiai apžiūrėjo, jokių vizualių defektų nesimatė. Į pirkimo-pardavimo sutartį buvo įrašytas tik kondicionieriaus defektas. Po trijų dienų užsidegė lemputė. Kreipėsi į servisą, ten nustatė, kad tai kuro sistemos defektas. Kreipėsi dėl šio defekto į atsakovą. Jis pasiūlė sumokėti 50,00 Eur. Su tokia suma nesutiko. Tuomet kreipėsi į Audi servisą, ten nustatė daug įvairių defektų, bet pagrindinis yra kuro sistemos defektas. Prieš perkant automobiliu pats nevažiavo, važinėjo dukra. Tuo metu jokia lemputė nebuvo užsidegusi, pardavėjas apie šį defektą nesakė. Prieš perkant automobilį, jo servise neapžiūrėjo, nes pasitikėjo pardavėju, kuris sakė, kad viskas yra tvarkoje. Defektą pastebėjo dukra, dėl to kreipėsi į servisą. Į servisą važiavo dukra, nežino ką jai ten pasakė. Kada buvo kreiptasi į Audi servisą nežino. Mašina naudojosi dukra, pats dalyvavo tik perkant. Defektą pataisyti galima, bet kiek kainuos tokio defekto šalinimas nežino. Sutiktų, kad atsakovas sutaisytų mašiną ieškovų pasirinktame servise. Jo manymu, remontas gali kainuoti apie 5000,00 Eur. Pagrindinis defektas, dėl kurio nori grąžinti automobilį atsakovui yra kuro sistemos defektas. Jeigu atsakovas prieš pirkimą būtų informavęs apie esamus nustatytus defektus, nebūtų pirkęs šio automobilio. Pirmą kartą apžiūrint automobilį pats nedalyvavo. Dalyvavo antrą kartą, kai reikėjo pildyti dokumentus. Automobilio apžiūra vyko paprastoje aikštelėje, namo kieme. Buvo prietema. Tą dieną automobilio būklės netikrino, tik kiek kas matėsi vizualiai. Prieš perkant mašiną, dukra automobilį apžiūrėjo vizualiai, į servisą nevažiavo, nes jokių defektų nebuvo. Pasitikėjo pardavėju, kad automobilis tvarkingas. Nupirkus automobilį, juo grįžo namo. Tuo metu jis važiavo tvarkingai, jokie defektai neišryškėjo. Defektas atsirado po trijų dienų. Visą tą laiką automobilį eksploatavo dukra. Pats tik mokėjo pinigus.
8. Ieškovė V. M. teismo posėdyje paaiškino, kad per svetainę autoplius.lt. susirado automobilį. Pirmą kartą apžiūrint automobilį dalyvavo ji ir A. R.. Pardavėjas nesakė, kad yra kokių nors problemų su automobiliu, išskyrus kondicionierių. Pirmą kartą mašiną apžiūrėjo vizualiai, kėlė kapotą. Tuo metu po kapotu nematė kuro ar kitokių skysčių nutekėjimo požymių. Mašina pakelta nebuvo, iš apačios jos neapžiūrėjo. Buvo pasivažinėta su mašina, nepastebėjo jokių trūkumų. Vairavo pati. Susitarė, kad automobilį pirks, bet kitą dieną Vilniuje. Susitiko po kelių dienų ir nusipirko automobilį. Tuomet važiavo ir jos tėvas. Pinigus už automobilį mokėjo tėvas. Pirkimo dieną automobilis buvo apžiūrėtas tik vizualiai, jokių trūkumų nematė. Per antrą susitikimą bandomojo važiavimo nebuvo. Lemputė užsidegė po kelių dienų, pravažiavus maždaug 250 km. Ji degė ne nuolat, bet kai kada degdavo, kai kada dingdavo. Susisiekė su pardavėju, bet jis pasakė, kad nieko apie tai nežino. Kreipėsi į servisą, ten atliko automobilio kompiuterinę diagnostiką ir jai buvo pasakyta, kad tai kuro sistemos slėgio problema. Bet kas tai per gedimas tiksliai nežino. Tuomet kreipėsi į autorizuotą Audi servisą, ten buvo nustatyta labai daug visokių gedimų. Negali tiksliai pasakyti kas jiems buvo paaiškinta ką reikės taisyti. Į autorizuotą servisą kreipėsi gal po poros mėnesių, nes ten buvo eilės. Iki automobilio pridavimo į Audi servisą juo važinėjo, bet dabar juo nebevažinėja. Norėtų grąžinti automobilį, nes remontas kainuotų apie pusę automobilio vertės. Iš pradžių situaciją bandė aiškintis su automobilio pardavėju, bandė susitarti be teismo, bet nepavyko. Pardavėjas nesiūlė patikrinti automobilį servise prieš pardavimą. Esminis automobilio defektas yra kuro sistemos žemas slėgis. Jei apie automobilio trūkumus žinotų prieš jo pirkimą, nebūtų jo pirkusi. Perkant automobilį pasitikėjo pardavėju, dėl to automobilio servise netikrino prieš pirkimą. Pati nelabai nusimano apie automobilius, nežino ką reikėtų tikrinti jį perkant, dėl to apžiūrėti automobilį važiavo kartu su A. R., jis daugiau išmano apie automobilius. Bandomojo važiavimo metu jokios lemputės nedegė, viskas buvo tvarkoje. Su pardavėju buvo sutarta nerodyti visos sumos, dėl to buvo sudaryta papildoma sutartis dėl likusios kainos sumokėjimo. Už automobilį sumokėjo grynais iš karto visą sumą.
Atsiliepimas
9. Atsakovas R. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad perkamą automobilį apžiūrėjo trys žmonės, jį apžiūrėjo du kartus. Pavažinėjo su juo. Kitą dieną parašė, kad jie pirks mašiną. Jie pervedė užstatą ir galiausiai ją pardavė. Jie atvažiavo trise, vėl pasivažinėjo, atsiskaitė ir išvažiavo. Po kurio laiko jie parašė, kad automobilyje atsirado klaidų, skydelyje kažkas mirksi. Pasiūlė jiems padaryti nuolaidą, bet jiems netiko, nes pasakė, kad diagnostika daugiau kainuoja. Šiuo automobiliu pats naudojosi apie tris mėnesius. Kol naudojosi jokių trūkumų nepastebėjo, neveikė kondicionierius, degė elektronikos klaida, nuvažiavo į servisą, jie viską sutvarkė. Kol pats važinėjo jokia klaida dėl variklio gedimų neužsidegdavo. Kai pirko mašiną, jai dar galiojo techninė apžiūra, kai pardavė, techninė apžiūra vis dar galiojo. Pats nusprendė parduoti automobilį, nes jame per mažai durų, jam tai buvo nepatogu. Skelbimą apie mašinos pardavimą patalpino į autoplius.lt svetainę. Prieš parduodant automobilį pasakė jiems apie tai, kad neveikia kondicionierius, kitus vizualiai matomus defektus pirkėjai patys matė, nes tai buvo diena, apžiūrėjo du kartus. Siūlė prieš pirkimą ieškovui nuvažiuoti į servisą padaryti profesionalią apžiūrą, bet jie atsisakė. Po pardavimo jie atsiuntė nuotrauką su skydelyje pavaizduota klaida. Jie norėjo gauti pinigų. Siūlė jiems kompensuoti 100,00 Eur. Suprato, kad tai buvo daryta diagnostika, už kurią buvo pasiryžęs sumokėti. Ieškovas atsisakė šių pinigų. Po kažkiek laiko buvo gavęs laišką su automobilio defektais. Nustebo gavęs tokį laišką, nes labai daug tų defektų surašyta. Nesidomėjo, ar automobilyje iš tikrųjų galėjo būti tokių defektų. Tuo metu tokio automobilio kaina, už kurią pardavė, rinkoje buvo vidutinė.
10. Liudytojas A. R. parodė, kad yra V. M. draugas, padėjo jai pirkti automobilį. Pirminę apžiūrą atliko dviese. Viskas atrodė gerai. Jis važiavo, jokių priekaištų nebuvo. Antrą kartą irgi dalyvavo, buvo nupirktas automobilis. Specialių žinių automobilių srityje neturi, tik iš bendro išprusimo. Su kėbulu viskas buvo tvarkoje, važiuojant irgi nieko įtartino nepastebėjo. Dugno neapžiūrinėjo, tik tiek kiek matėsi. Labai ekstremalių bandymų nedarė, greitai įsibėgėti ar stabdyti nebandė, nes viskas vyko miestelyje, vairavo V. M.. Tuo metu jokia lemputė nebuvo užsidegusi. Bandė įjungti kondicionierių, bet jis nešaldė. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje įrašė, kad yra kondicionieriaus defektas. Nusipirkus automobilį, jį iki namų vairavo V. M., nuvažiavo apie 60 km. Kelyje jokių automobilio trūkumų nepastebėjo. Lemputė užsidegė po kelių dienų. Kai užsidegė lemputė, V. M. jam paskambino ir paklausė ką reiškia ta užsidegusi lemputė. Pats kartu su ja nebuvo. Buvo nutarta nuvaryti automobilį diagnostikai. Suprato, kad yra žemas kuro slėgis. Servise jiems nesakė koks konkrečiai yra kuro sistemos gedimas. Negali atsakyti po kiek laiko V. M. nuvažiavo į servisą. V. M. po to dar kažkiek tuo automobiliu važinėjo. Į Audi servisą važiavo kartu su ja. Ten nieko neaiškino, tiesiog surašė defektų aktą. Prieš perkant pardavėjas neperspėjo apie jokius defektus išskyrus kondicionierių. Automobilis nebuvo varomas į servisą prieš perkant. Perkant automobilį pasitikėjo pardavėjo žodžiais, kad automobilis geras, dėl to nesiūlė patikrinti automobilį servise prieš pirkimą.
11. Liudytojas Ž. K. parodė, kad dirba serviso vadovu. (duomenys neskelbtini) tai stambiausias servisas. Turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Ieškovus pažįsta kaip to paties miestelio gyventojus, bet jokių santykių nepalaiko. Į jį kreipėsi ieškovė dėl defekto akto sudarymo. Atsinešė Audi centro lapą ir techninės apžiūros lapą ir paprašė sudaryti sąmatą, iš kurios matytųsi kiek kainuos remontas. Paprašė jos atvaryti automobilį. Į servisą jie atvarė automobilį, pakėlė jį, apžiūrėjo. Techninės apžiūros metu nustatyti gedimai sutapo su tuo, ką jis matė ir paskaičiavo kiek tai kainuotų. Pažymėjo, kad remonto kaina gali keistis priklausomai nuo gedimo sudėtingumo. Pvz. išėmus kuro sistemą (siurblį ir purkštuvus), juos patikrinus, galima pasakyti kiek sistema nusidėvėjusi ir kokius darbus reikia atlikti, ką reikia keisti. Kuro siurblys yra dylantis. Su laiku metalas dėvisi, purkštuvai pasidaro kiauri ir pradeda leisti kurą, dėl to automobilis negali normaliai funkcionuoti. Šiai dienai paskaičiuota kuro siurblio ir purkštuvų remonto kaina, juos išimant, renovuojant ir sudedant. Dar gali būti keičiamas kuro bakas, pati kuro sistema. Automobiliui virš dešimt metų ir su didele rida yra būdingos tokios problemos. Paprastai vairuojant automobilį negalima pastebėti tokių trūkumų. Be specialių kompiuterių ir specialių žinių to padaryti negalima. Kai sumažės trauka, automobilis važiuos nelygiai, tik tada galima suprasti, kad atsirado tam tikros problemos. Tai pati pirma gedimo stadija. Jei lemputė neužsidegtų, tai nebūtų galima pasakyti, kad yra problema. Jeigu buvo užsidegusi lemputė, kompiuterio pagalba galima ištrinti tą klaidą ir kurį laiką jos nerodys. Jeigu automobilis iki pardavimo daugiau nevažinėjo, tai atvažiavus pirkėjams, ta lemputė galėjo ir neužsidegti. Esant šaltam varikliui, lemputė gali ir neužsidegti. Tik įšilus varikliui, gali pasimatyti kuro nuotėkis. Šiuo metu neįmanoma nustatyti, ar tokia klaida buvo taisyta iki automobilio pardavimo. Naujesniuose automobiliuose išlieka jų remonto istorija. Tokio senumo automobilyje istorijos nėra, tad nustatyti kas su juo buvo daryta neįmanoma. Šiam automobiliui yra panaikinta techninė apžiūra, jo eksploatuoti negalima. Sunku pasakyti, ar prieš tris dienas iki pardavimo šis defektas jau buvo. Per tris dienas toks defektas neatsiranda. Tai nusidėvėjusio automobilio požymis. Kuro sistema dyla per tris-keturis metus. Tiesiog ateina laikas, kai automobilis sugenda, bet nustatyti, ar tai buvo pirkimo metu neįmanoma. Kuro sistema netolygiai dirbanti, kai ji išmeta daugiau dalelių, filtras tas daleles surenka. Matyti, kad tas filtras buvo išimtas, varžtai šviežiai sukinėti. Jeigu tai nebūtų liesta, tai tos vietos būtų aprūdijusios. Bet šiuo atveju pasakyti apytiksliai kada tai buvo padaryta negalima, bet galima pasakyti, kad tai buvo nuimta iki metų. Kuo labiau sistema sudilusi, tuo anksčiau pasireiškia klaida. Reikia, kad variklis nepertraukiamai dirbtų keletą valandų, kad užsidegtų lemputė. Šiuo atveju pats tuo automobiliu nevažinėjo, todėl negali pasakyti kada tas gedimas atsirado. Kompiuterinė patikra kainuotų apie 20,00 Eur. Padarius patikrą, šį defektą būtų galima nustatyti. Jo servise tokia kompiuterinė diagnostika yra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. tarp V. M. ir R. Š. buvo sudaryta automobilio Audi A5, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis), pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – Sutartis). Sutartyje nurodyta, kad automobilio rida yra 218590 km. Transporto priemonės trūkumų skiltyje nurodyta, jog neveikia kondicionierius. Kiti automobilio trūkumai nenurodyti (b. l. 17-18).
13. Automobilio pirmos registracijos data – 2008-07-31 (b. l. 20).
14. 2023-09-14 atlikta automobilio kompiuterinė diagnostika. Automobilio tikrinimo metu užfiksuota rida – 218807 km. Diagnostikos rezultatas atvaizduotas kompiuteryje, nufotografuotas. Nustatyta klaida: žemas slėgis kuro sistemoje (b. l. 54).
15. UAB „Regvalda“ 2024-05-15 pažymoje nurodyta, kad patvirtiname, jog 2023 m. rugsėjo 14 d., į mus pasikreipus V. M. ir V. M., atlikome automobilio AUDI A5, 2008 m., (duomenys neskelbtini), apžiūrą. Automobilio kompiuterio kodas – 8K0 907 289 C. Apžiūros metu buvo nustatyta automobilio kuro sistemos problema, jog sistemos slėgis yra žemas. Taip pat apžiūros metu buvo pastebėta ir kitų klaidų: nėra komunikacijos su priekiniu žibintu diapazono valdymo moduliu, sugedusi elektronika arba laidyno problema, nėra komunikacijos su oro kokybės sensoriumi, elektros lizduose (prikurkėse) atvira elektros grandinė, kuro užpylimo dangtelio užrakte trumpas jungimas. Pridedame tai patvirtinančias nuotraukas. Po apžiūros buvo rekomenduota automobilį pristatyti į autorizuotą servisą. Pagal mums pateiktą UAB Autojuta 2023 m. spalio 20 d. defektinį aktą, neatlikdami automobilio nuodugnios apžiūros, nurodome, jog akte nurodytų defektų pašalinimo preliminari kaina – 5 000 Eur ir PVM. Vien DPF filtro defekto sutvarkymas gali kainuoti iki 2 000 Eur ir PVM, nes, kaip parašyta akte, pačio DPF filtro automobilyje nėra, o jo kaina yra didelė. Kuro sistemos sutvarkymas gali kainuoti irgi iki 2 000 Eur ir PVM, nes gali reikėti keisti kuro purkštukus, kuro siurblio, aukšto slėgio siurblio ir kitas sistemos detales. Į defektų pašalinimo kainą įskaičiuotos detalės ir remonto darbai. Tikslios kainos šiuo momentu negalime nurodyti, kadangi kai kurie defektai nurodyti abstrakčiai ir tik automobilio remonto metu paaiškėtų tikslus gedimas ir jo pašalinimo kaina. Todėl tiksli visų automobilio defektų pašalinimo kaina būtų aiški tik pradėjus remontuoti automobilį. Automobilio su kuro sistemos ir suodžių filtro defektais naudoti pagal paskirtį negalima ir yra pavojinga. Toliau naudojant automobilį gali kilti didesni defektai (b. l. 144-149).
16. Ieškovas V. M. 2023-09-19 trumpąja žinute kreipėsi į automobilio pardavėją R. Š., pranešęs jam apie automobilyje užsidegusią lemputę, atliktos kompiuterinės diagnostikos rezultatą, nusiuntė jos nuotrauką. Taip pat nurodė atsakovui, kad kompiuteris rodė, kad pagal kilometražą klaidos lemputė buvo užsidegusi dar tuomet, kai automobilio savininku buvo atsakovas. Ieškovas bandė tartis su atsakovu geruoju išspręsti klausimą, tačiau atsakovas nurodė, kad pas jį jokios lemputės nedegė ir palinkėjo sėkmingai sutvarkyti automobilį (b. l. 152-161).
17. 2023-10-16 automobilis Audi A5, Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas UAB „Autojuta“, kuri yra oficiali Audi AG atstovė Lietuvoje, ir surašytas automobilio defektų aktas. Šiame akte pažymėti šie defektai:
17.1. iškritusi vairuotojo pusės makiažo veidrodėlio lemputė;
17.2. dešinės pusės durys ne visada atsirado iš lauko;
17.3. baigia nuplyšti generatoriaus diržas;
17.4. apgadintas priekinis kairės pusės guolio vietos apatinio šarnyro sriegis;
17.5. pažeista šarnyro guma;
17.6. variklio alyvos išleidimo kamštis užsandarintas hermetiku;
17.7. sulenkta dešinės pusės apatinė galinė svirtis;
17.8. kiaurai korozijos pažeista dešinės pusės priekinio rato arka virš išilginės sijos;
17.9. korozijos pažeistas automobilio dugnas;
17.10. sulaužyta dešinės pusės dugno apsauga;
17.11. korozijos pažeista kairės pusės galinė šiluminė apsauga;
17.12. nesandarus įsiurbiamo oro aušintuvas;
17.13. nesandari aukšto slėgio žarna iš vairo stiprintuvo siurblio į vairo kolonėlę;
17.14. nepritvirtintas kondicionieriaus vamzdis automobilio priekyje;
17.15. susidėvėjusios variklio pagalvės;
17.16. pažeisti priekiniai posparniai, nėra kairėje pusėje vėjo nukreipiklio;
17.17. suplyšęs dešinės pusės galinis išmetimo vamzdžio laikiklis;
17.18. pašalintas suodžių filtras (DPF);
17.19. pradeda lūžti galinio aukščio sensoriaus traukė;
17.20. nulaužta variklio alyvos lygio matuoklė;
17.21. alyvos prasiskverbimas tarp įsiurbimo kolektoriaus apatinės dalies ir variklio galvos, bei ties oro apėmimo atvamzdžiu į turbiną;
17.22. aušinimo skysčio prasiskverbimas ties AGR sklende;
17.23. aušinimo skystis su priemaišomis;
17.24. remontuotas dešinės pusės žibinto tvirtinimo laikiklis;
17.25. pašalinis garsas (barškėjimas) iš pavarų srities;
17.26. prietaisų skydelyje šviečia padangų slėgio indikacija, tačiau MMI nėra galimybės išmokinti padangų slėgio – tikėtina, kad atlikti gamyklos nenumatyti programavimo pakeitimai;
17.27. variklio valdymo bloke užfiksuota klaida dėl per žemo kuro slėgio;
17.28. užfiksuota oro kokybės jutiklio klaida;
17.29. nėra komunikacijos su žibintų valdymo bloku;
17.30. nėra komunikacijos su kondicionieriaus slėgio jutikliu;
17.31. neužsirakina kuro bakas;
17.32. užfiksuotos klaidos aukšto dažnio garsiakalbių;
17.33. užfiksuota klaida dešinės pusės durų spynoje;
17.34. priekiniai ir galinai automobilio žibintai sumontuoti nuo naujesnės kartos automobilio;
17.35. priekinis automobilio bamperis sumontuotas nuo naujesnės kartos automobilio.
18. Defektų akte pažymėta, kad šis sąrašas negalutinis, gedimų paieškų metu ar remonto eigoje yra tikimybė, kad bus nustatyti nauji defektai (b. l. 21-22).
19. 2023-11-22 ieškovas V. M. pateikė atsakovui R. Š. pretenziją dėl parduoto automobilio neatitikimo kokybės reikalavimams, kurioje pareikalavo:
19.1. nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį,
19.2. grąžinti ieškovui 7100,00 Eur,
19.3. sumokėti ieškovui V. M. jo patirtas išlaidas:
19.3.1. 176,16 Eur už automobilio registraciją ir papildomas paslaugas,
19.3.2. 170,00 Eur už automobilio nugabenimą į servisą ir pargabenimą;
19.3.3. 157,30 Eur už automobilio gedimo priežasčių nustatymą;
19.3.4. 200,00 Eur už teisines paslaugas (b. l. 23-25).
20. Pretenzija registruotąja pašto siunta įteikta atsakovui R. Š., tačiau atsakymas į pretenziją nebuvo gautas (b. l. 26-29).
21. Ieškovo pateikti dokumentai patvirtina jo patirtas išlaidas:
21.1. VĮ Regitra sumokėta: 161,88 Eur transporto priemonės registracijos mokesčio ir 13,94 Eur už automobilio registravimą bei kitas papildomas paslaugas, 0,34 Eur pavedimo atlikimo mokestis (b. l. 30-32);
21.2. E. Č. už automobilio transportavimo paslaugas sumokėta 170,00 Eur (b. l. 33-36);
21.3. UAB „Autojuta“ už automobilio defektų nustatymą sumokėta 157,30 Eur (b. l. 37-38).
22. Atsakovas R. Š. iš internetinio puslapio vta.lt pateikė duomenis apie automobilio techninės apžiūros galiojimo terminą. 2024-02-07 sistemos duomenimis automobilio Audi A5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros atlikimo data – 2022-11-03, galioja iki 2024-11-03, techninės apžiūros būsena - galioja (b. l. 50-51).
23. 2024-06-17 ginčo automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, nustatyti automobilio nedideli bei dideli trūkumai, iki tol galiojusi techninė apžiūra pripažinta negaliojančia, pažymėta, kad automobiliu važinėti draudžiama. Nustatyti dideli trūkumai priekinių žibintų (žibinto sureguliavimas neatitinka nustatytų reikalavimų, priekinio žibinto valymo įtaisas neveikia); galinio valstybinio numerio apšvietimo žibintas turi šviesos šaltinio defektų; ratų dydis, tipas ir konstrukcija neatitinka nustatytų reikalavimų, ant tos pačios ašies skirtingi ratai; pažeistas ar netinkamai pritvirtintas purvasargis; neatsidaro ar netinkamai atsidaro keleivio pusės durys; variklio būklė ir/ar veikimas netinkami dūmingumo matavimui atlikti (kuro nuotėkis). Automobilio rida apžiūros atlikimo metu – 219310 km (b. l. 181-182).
24. UAB „Autosparnai“ sąmatoje nurodyta preliminari automobilio defektų šalinimo darbų kaina yra 5385,35 Eur (b. l. 183).
25. VĮ Regitra duomenimis, laikotarpiu nuo 2023-01-01 iki 2024-03-04 R. Š. iš viso įsigijo du automobilius: 2023-01-30 įsigijo automobilį BMW, perleidimą patvirtino 2023-04-29. 2023-05-26 įsigijo automobilį Audi A5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio rida – 214000 km, automobilio perleidimą patvirtino 2023-09-12 (b. l. 64-69).
26. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei ir pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus.
27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.317 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę.
28. Vadovaujantis CK 6.327 straipsniu, parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (1 dalis). Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (2 dalis). Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (3 dalis). Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą (4 dalis). Pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (5 dalis).
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje išaiškinta, kad CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl naudoto daikto pirkimo–pardavimo atveju yra taikomos CK šeštos knygos XXIII skyriaus taisyklės (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-307-1075/2018, Nr. e3K-3-326-701/2020, Nr. e3K-3-297-378/2023).
30. CK 6.333 straipsnyje numatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (1 dalis). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (6 dalis).
31. Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-345-248/2017, Nr. e3K-3-238-421/2023, Nr. e3K-3-297-378/2023).
32. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-307-1075/2018, e3K-3-238-421/2023, Nr. e3K-3-297-378/2023).
33. Be kita ko, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-182/2009; Nr. 3K-3-530/2010; Nr. e3K-3-360-969/2016, Nr. e3K-3-226-695/2017, Nr. e3K-3-326-701/2020, kt.). Vis dėlto pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-180-695/2018, Nr. e3K-3-193-421/2020, Nr. e3K-3-297-378/2023).
34. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia nei maža parduodamo daikto kaina, nei paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-193-421/2020, Nr. e3K-3-297-378/2023).
35. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, Sutartyje kaip parduodamo automobilio trūkumas buvo įrašytas tik neveikiantis kondicionierius. Kiti automobilio trūkumai raštu aptarti nebuvo. Ieškovų teigimu, automobilio pardavėjas apie jokius trūkumus žodžiu taip pat jų neįspėjo. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo, teigė, kad pirkėjai du kartus apžiūrėjo automobilį ir viską matė patys. Ieškovai patvirtino, kad prieš perkant automobilį apžiūrėjo jį du kartus, pirmos apžiūros metu juo pavažinėjo ir tuo metu jokių akivaizdžių automobilio veikimo trūkumų nebuvo. Tačiau praėjus trims dienoms po automobilio įsigijimo, prietaisų skydelyje užsidegė lemputė. Nuvarius automobilį į servisą kompiuterinei diagnostikai, paaiškėjo, kad lemputė signalizuoja apie žemą slėgį kuro sistemoje. Diagnostiką atlikusi UAB „Regvalda“ raštu patvirtino, kad automobilyje nustatyta kuro sistemos problema, taip pat kiti trūkumai, nėra DPF (suodžių) filtro. Automobilio su kuro sistemos ir suodžių filtro defektais naudoti pagal paskirtį negalima. Atliekant automobilio diagnostiką jo rida buvo 218807 km. Tai reiškia, kad nuo automobilio įsigijimo iki kuro sistemos trūkumo išaiškėjimo automobiliu buvo nuvažiuota tik 217 km.
36. Ieškovas 2023-09-19 kreipėsi į atsakovą dėl paaiškėjusių automobilio defektų, kurių perkant automobilį nebuvo, tačiau atsakovas atsisakė pripažinti nustatytą defektą paslėptu, kadangi, jo teigimu, jam eksploatuojant automobilį jokios lemputės užsidegusios nebuvo, automobilio trauka buvo gera.
37. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pardavėjui kyla atsakomybė už kokybės neatitinkančio daikto pardavimą būtina nustatyti, ar paaiškėjęs automobilio defektas buvo akivaizdus pirkėjui Sutarties sudarymo metu, ar tas defektas buvo automobilyje iki Sutarties sudarymo, ar automobilį su tokiu defektu galima naudoti pagal paskirtį ir tam tikrą laiką po pirkimo.
38. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas Ž. K., vadovaujantis servisui UAB „Autosparnai“, paaiškino, kad kuro nuotėkis atsiranda dėl metalo nusidėvėjimo, nes su laiku atsiranda metalo įtrūkimai, pro kuriuos pradeda skverbtis kuras, sistema praranda sandarumą. Toks gedimas neatsiranda staiga, jis formuojasi keletą metų ir neturint specialių žinių ir be diagnostikos priemonių neįmanoma nustatyti kada defektas paaiškės. Per tris dienas tokie defektai neatsiranda.
39. Atsakovas, gindamasis nuo ieškovo reikalavimų, tvirtino, kad automobilio pardavimo metu jis buvo techniškai tvarkingas, kadangi turėjo galiojančią techninę apžiūrą. Teismo vertinimu, šis argumentas nepatvirtina faktinės automobilio būklės pardavimo metu, kadangi atsakovas pirko šį automobilį jau galiojant techninei apžiūrai (techninė apžiūra atlikta 2022-11-03, atsakovas automobilį įsigijo 2023-05-26)). Pats jį pakankamai intensyviai eksploatavo, per tris mėnesius nuvažiavęs 4590 km. Svarbu tai, kad atsakovas prieš pardavimą pakartotinai automobilio techninės būklės netikrino, nors CK numato pardavėjui pareigą užtikrinti ir naudoto daikto kokybę bei galimybę tokiu daiktu naudotis pagal paskirtį. Įvertinus tai, kad automobilio kuro sistemos defektas paaiškėjo po trijų dienų, nuvažiavus tik 217 km bei liudytojo Ž. K. parodymus, kad tokios rūšies trūkumai atsiranda per gerokai ilgesnį terminą nei trys dienos, galima daryti išvadą, kad automobilio pardavimo momentu kuro sistemos trūkumas jau buvo, nepaisant to, kad pardavėjui jis galėjo būti ir nežinomas. Kadangi šio trūkumo nustatyti nesant jokių išorinių pasireiškimų bei neturint specialių žinių neįmanoma, teismas pripažįsta, kad Sutarties sudarymo metu pirkėjas apie šį trūkumą nežinojo ir negalėjo žinoti. Šis trūkumas nebuvo akivaizdus.
40. Atsakovas taip pat tvirtino, kad automobilį buvo galima naudoti pagal paskirtį, kadangi ieškovai dar ilgą laiką juo važinėjo. Ieškovai pripažino, kad dar kurį laiką naudojosi automobiliu, tačiau neilgai. Minėta, kad ginčo automobilio techninė būklė 2023-10-16 buvo patikrinta autorizuotame Audi markės automobilių servise. Patikros metu automobilio rida – 219307 km. Tai reiškia, kad nuo defekto paaiškėjimo (2023-09-14) ieškovai nuvažiavo dar 500 km, o iš viso ginčo automobiliu pravažiuota 720 km. Nors nurodytas atstumas nėra mažas, tačiau šiuo atveju svarbus ne pats atstumas, bet ir esminių trūkumų paaiškėjimo momentas bei tai, ar su tokiai trūkumais automobilį apskritai buvo galima eksploatuoti.
41. UAB „Regvalda“ rašte pažymėta, kad automobilio su kuro sistemos ir suodžių filtro defektais naudoti pagal paskirtį negalima ir yra pavojinga. Šias išvadas iš esmės patvirtina ir ieškovų iniciatyva 2024-06-17 atliktos techninės apžiūros išvados. Nepaisant to, kad nuo automobilio apžiūros specializuotame Audi servise iki techninės apžiūros atlikimo praėjo daugiau kaip pusmetis, techninės apžiūros išvados patvirtina automobilio techninę būklę, buvusią ankstesnių patikrų metu, kadangi nuo automobilio apžiūros Audi servise iki automobilio techninės apžiūros atlikimo (2024-06-17) automobilis nebuvo eksploatuojamas, kadangi techninės apžiūros metu užfiksuota automobilio rida 219310 km, t. y. vos trimis kilometrais didesnė, nei buvo automobilį tikrinant Audi servise. Be to, tiek atliekant pirminę diagnostiką, tiek tikrinant automobilį Audi servise, tiek techninės apžiūros metu iš esmės buvo fiksuojami tie patys automobilio defektai, kurie techninės apžiūros specialistų pripažinti dideliais trūkumais (vienas iš jų – kuro nuotėkis) ir dėl to automobiliui formaliai galiojusi techninė apžiūra buvo pripažinta negaliojančia ir nuodyta, kad automobilį eksploatuoti draudžiama. Nurodyti argumentai leidžia teismui prieiti išvados, kad ginčo automobilio su nustatytu kuro sistemos defektu naudoti pagal paskirtį nebuvo galimybės ir šis trūkumas pirkėjams nebuvo ir negalėjo būti žinomas.
42. Teismo posėdyje atsakovas taip pat aiškino, kad siūlė pirkėjams prieš pirkimą patikrinti automobilį servise, tačiau jie atsisakė, todėl veikė savo rizika ir atsakovas negali atsakyti už automobilio gedimus, apie kuriuos pirkėjai galėjo sužinoti patikrinę automobilį prieš pirkimą.
43. Teismas pažymi, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo numatyta pirkėjo pareiga patikrinti automobilį prieš pirkimą. Tokios pareigos pirkėjui nenumato ir įstatymas (CK 6.337 straipsnio 1 dalis). Tikrinti daikto kokybę iki jo pirkimo yra pirkėjo teisė, o ne pareiga (CK 6.328 straipsnio 1 dalis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).
44. Kasacinis teismas išaiškino, kad sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
45. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad automobilio trūkumai atsidaro po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjų kaltės. Jokių aplinkybių, šalinančių pardavėjo atsakomybę, teismas nenustatė. Tuo tarpu ieškovai įrodė, kad parduotas automobilis yra netinkamos kokybės ir jį naudoti pagal paskirtį negalima, apie automobilio trūkumus pirkėjams nebuvo ir negalėjo būti žinoma pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Taigi atsakovui kaip daikto pardavėjui kyla atsakomybė už kokybės reikalavimų neatitinkančio daikto pardavimą.
Dėl ieškovų pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo
46. CK 6.344 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pirkėjo teisių gynybos būdai, nusipirkus daiktą neatitinkantį kokybės reikalavimų ir kai pardavėjas su pirkėju neaptarė daikto trūkumų. Nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Taigi kurio nors iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-505-686/2016, Nr. e3K-3-212-611/2019, Nr. e3K-3-112-1075/2023).
48. Ieškovai prašė nutraukti su atsakovu sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. LAT praktikoje pažymėta, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Sutarties nutraukimas pirkėjui suteikiamas kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (lot. ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Sutarties nutraukimo priežastimi turi būti tai, kad daikto trūkumai yra esminiai, t. y. tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą. Šiuo atveju sutartis nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas. Kai daikto trūkumai yra esminiai ir jie negali būti ištaisomi, tai pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).
49. Teismas pažymi, kad šioje byloje taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose numatytų pirkėjo teisių gynybos būdų nėra galimybės, kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas verstųsi automobilių prekyba ir galėtų pakeisti netinkamos kokybės automobilį tinkamu (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Mažinti automobilio pirkimo kainą atsakovas nesutiko (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Trečias pirkėjo teisių gynybos būdas yra galimybė pardavėjui neatlygintinai per protingą terminą pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
50. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra šie: 1) daikto su trūkumais naudoti pagal paskirtį negalima; 2) trūkumai gali būti pašalinti. Sąlyga ,,jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti“ turi būti aiškinama plačiau, kaip apimanti ir tuos atvejus, kai ištaisyti daikto trūkumus, atsižvelgiant į visas aplinkybes, yra neprotinga dėl to, kad daikto trūkumams ištaisyti reikia neproporcingai didelių išlaidų. Trūkumų pašalinimas atliekamas pardavėjo sąskaita. Pirkėjas daikto trūkumus gali pašalinti pats ar trečiųjų asmenų pagalba. Tokiu atveju jam turi būti atlyginamos protingos, būtinos trūkumų ištaisymo išlaidos, kurios nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju tiriant bylos aplinkybes (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).
51. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pranešė atsakovui apie pastebėtus automobilio trūkumus ir prašė kompensuoti automobilio remonto išlaidas, tačiau atsakovas nieko neatsakė, vadinasi su ieškovo prašymu nesutiko. Suremontuoti automobilį savo sąskaita atsakovas nesutiko ir nagrinėjant bylą teisme. Ieškovai pateikė įrodymus, kad vien esminių automobilio gedimų (kuro sistemos ir DPF filtro) šalinimo preliminari kaina viršija 5000,00 Eur. Automobilį apžiūrėję servisai pažymėjo, kad ši kaina yra negalutinė, kadangi pradėjus remonto darbus gali išaiškėti ir kiti automobilio trūkumai, dėl ko galutinė remonto kaina gali padidėti. Atsakovas remonto kainos neginčijo ir jokių įrodymų, kad ieškovų nurodyta defektų šalinimo kaina būtų per didelė, nepateikė. Pažymėtina, kad automobilio pirkimo kaina – 7100,00 Eur. Taigi matyti, kad automobilio remonto kaštai daugiau kaip 70 procentų viršija automobilio vertę ir, teismo vertinimu, tai laikytina neproporcingai didelėmis išlaidomis, dėl ko šis pirkėjo teisių gynybos būdas nagrinėjamu atveju reikiamai neapgins pirkėjo teisių.
52. Taigi įvertinus byloje susiklosčiusią situaciją, prieinama išvados, kad ieškovų prašymas nutraukti su atsakovu sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį yra pagrįstas, kadangi su nustatytais trūkumais automobilį eksploatuoti draudžiama, pašalinti šiuos trūkumus galima, tačiau jų šalinimo kaštai yra neprotingai dideli, kitais būdais apginti pirkėjų teisių nėra galimybės.
53. Apibendrindamas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad ieškinys yra pagrįstas, ieškovai įrodė, kad atsakovės pardavė jiems kokybės reikalavimų neatitinkantį daiktą, atsakovas neįrodė, kad egzistuotų jo atsakomybę už netinkamos kokybės daikto pardavimą šalinanti aplinkybė. Dėl nekokybiško daikto trūkumų nustatymo ir transportavimo ieškovai patyrė papildomų išlaidų, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir nagrinėjamu atveju buvo būtinos, siekiant apginti ieškovų pažeistas teises, todėl ieškinys tenkintinas visa apimtimi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
55. Ieškinys yra patenkintas visiškai. Nagrinėjant bylą teisme ieškovai patyrė 171,00 Eur išlaidų sumokant žyminį mokestį bei 800,00 Eur advokato padėjėjo pagalbai. Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, atstovavimo poreikį nurodytos išlaidos yra protingo dydžio, todėl priteisiamos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CK 6.327 str., 6.333 str., 6.334 str., CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 259 str., 268 str., 270 str.,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovo V. M. ir atsakovo R. Š. 2023-09-11 sudarytą transporto priemonės AUDI A5, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį.
Įpareigoti ieškovus V. M. ir V. M. per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti atsakovui transporto priemonę AUDI A5, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
- 7 100 Eur (septynis tūkstančius vieną šimtą Eur) automobilio kainos;
- 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 7603,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-01-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
- 800,00 Eur (aštuonis šimtus Eur) advokato padėjėjo pagalbos išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.