Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1814-340/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-19
Bylos Nr.: e2A-1814-340/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-16001-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Latvelė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas: D. Š.
Ieškovas: L. Š.

Kategorijos

3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1814-340/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16001-2020-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. Š. (D. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š. patikslintą ieškinį atsakovui D. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai L. Š. (toliau – ir Ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. Š. (toliau – ir Atsakovas), kurį patikslinusi teismo prašė: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą 1995 m. balandžio 29 d., dėl sutuoktinio D. Š. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei L. Š. palikti santuokinę pavardę „Š.“; 3) D. Š. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Butas), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei turtą padalinti tokia tvarka: po santuokos nutraukimo, butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio vertė 80000 Eur, asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui D. Š. be kompensacijos išmokėjimo ieškovei L. Š.; 4) po santuokos nutraukimo nekilnojamąjį turtą - 170,58 kv. m. bendro ploto pastatą - vaikų darželį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 63 kv. m. bendro ploto ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,4170 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Karkažiškės km., Pabradės sen., Švenčionių r. sav. (toliau – ir Nekilnojamasis turtas Karkažiškėse), kurių vertė 40000 Eur, asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei L. Š. be kompensacijos D. Š. išmokėjimo; 5) po santuokos nutraukimo D. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemones PEUGEOT 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir PEUGEOT 806, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1000 Eur vertės), be kompensacijos išmokėjimo L. Š.; 6) po santuokos nutraukimo priteisti iš atsakovo D. Š. ieškovės L. Š., naudai iš šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto gaunamą ½ dalį pajamų, kurios ieškinio pateikimo dienai sudaro 1990 Eur; 7) po santuokos nutraukimo priteisti iš atsakovo D. Š. ieškovės L. Š. naudai pusę jos panaudotų asmeninių lėšų bendro nekilnojamojo turto pagerinimui, kuri sudaro 506,84 Eur sumą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismui pateiktame patikslintame ieškinyje nurodoma, jog su atsakovu ieškovė santuokoje faktiškai kartu pragyveno dvidešimt vienerius metus. Iki 2016 m. vedė įprastą šeimyninį gyvenimą, kaip ir kiekvienoje šeimoje pasitaikydavo konfliktinių, gal net krizinių situacijų. Esminėmis konfliktų priežastimis buvo atsakovo nenoras dirbti, atsiribojimas nuo bendrų šeimos reikalų, nenoras skirti šeimai laiko, nesidomėjimas vaikų išlaikymu. Pasisakydama dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo, ieškovė nurodė, jog nuo santuokos sudarymo pradžios šalių šeima gyveno atsakovui priklausančiame bute. Po santuokos sudarymo ką tik naujai įsigytas butas reikalavo labai daug investicijų ir priežiūros, kadangi, buvo visiškai tuščias. Butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovas įformino savo vardu, kadangi santuokoje 1995 m. atsakovas apsikeitė butais su savo tėvu, sudarydamas mainų sutartį. Sandorio sudarymo metu butas kainavo ne daugiau nei 15000 Eur. Dabar šio buto rinkos kaina siekia apie 80 000 Eur. Gyvenant santuokoje kartu ir kuriant bendrą ūkį bei buitį, ieškovė niekada nesureikšmino to, kad butas registruotas sutuoktinio vardu, nes jį šalys laikė šeimos turtu. Pasak ieškovės, buto kapitalinį remontą šalys atliko 1996-2008 metais. Prie buto pagerinimo prisidėjo ieškovė asmeninėmis lėšomis, turėtomis iki santuokos sudarymo, bei vėliau gyvenant santuokoje bendromis sutuoktinių lėšomis. Nuo gyvenimo skyrium dienos atsakovas ir toliau į savo asmeninę atsiskaitomąją sąskaitą gauna nuomą už šalims priklausantį turtą, kurio pusė teisėtai priklauso ieškovei. Iš viso atsakovas nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos gavo 3980 Eur sumą. Pusė šios sumos, sudaranti 1990 Eur, priklauso ieškovei, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kaip kompensaciją. Kadangi santuokos metu sutuoktiniai taip pat įgijo Nekilnojamąjį turtą Karkažiškėse, kurio vertė, šalių sutarimu, sudaro 40000 Eur, nesant galimybių turtą padalinti natūra, ieškovė teismo prašo po santuokos nutraukimo butą asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti atsakovui, o ieškovei kaip kompensaciją priteisti natūra nekilnojamąjį turtą Karkažiškėse. Ieškovės vertinimu, toks nekilnojamojo turto padalinimo būdas natūra be kompensacijų išmokėjimo, nepažeistų sutuoktinių lygių dalių principo ir užtikrintų kiekvienam iš sutuoktinių galimybę turėti savo nuosavą gyvenamąjį plotą bei būstą. Taip pat nurodė, kad santuokos metu šalys įgijo ir D. Š. vardu įregistravo dvi transporto priemones: PEUGEOT 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Eur vertės) ir PEUGEOT 806, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Eur vertės), kurios nutraukus santuoką asmeninės nuosavybės teise paliktinos D. Š., be kompensacijos L. Š. išmokėjimo. Teismui pateiktame patikslintame ieškinyje L. Š. nurodė, jog 2002 m. gegužės 28 dieną paveldėjo turtą (žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kiemo rūsį) kartu su seserimi T. S., kurį 2003 m. rugsėjo 1 d. dieną kartu su seserimi pardavė už 7000 Lt. Pusė šios sumos (3500 Lt) liko ieškovei, kuri gautas lėšas panaudojo šalių turimo nekilnojamojo turto pagerinimui, todėl prašo priteisti iš atsakovo pusę jos asmeninių lėšų panaudotų bendro turto pagerinimui, t. y., 3500 Lt/2 = 1750 Lt/3,4528 = 506,84 Eur (DOK-21557).

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-220865), o taip pat atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-32920), kuriame galutinai patikslinęs savo poziciją nurodė, jog su pareikštu patikslintu ieškiniu iš esmės nesutinka. Teismui pateiktame atsiliepime atsakovas paaiškino, jog bendro gyvenimo su ieškove laikotarpiu (apytiksliai 2009 metais) buvo periodas, kuomet atsakovas buvo praradęs darbą, tačiau tuo metu atsakovas iš ieškovės nesulaukė paramos ir palaikymo. Pasak atsakovo, šiuo metu šalys jau daugiau kaip trejus metus gyvena skyrium, todėl santuoka faktiškai yra iširusi. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja atsakovo asmeninį turtą pripažinti bendra jungtine nuosavybe. Butą su rūsiu atsakovas įgijo 1995 m. lapkričio 2 d. Mainų sutarties pagrindu su savo tėvu apsikeitęs butais. Atsakovui atiteko minėtas butas mainais į atsakovui nuo 1992 m. birželio 10 d. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovas patvirtino, kad laikui bėgant, atsiradus poreikiui, butas buvo atnaujinamas, t. y., perdažomos lubos ir sienos, keičiama grindų danga, durys, langai ir pan. Pasisakydamas dėl Nekilnojamojo turto Karkažiškėse, 2022 m. sausio 20 d. atsakovas teismui pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurio matyti, kad šalims priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Karkažiškių k., Švenčionių, rajone yra įregistruoti nauji statiniai, t. y.: pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitas inžinerinis statinys – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė patikslintame ieškinyje į dalintino turto balansą minėtus statinius įtraukė, tačiau atsakovas nesutinka, kad minėtas turtas būtų laikomas bendra jungtines sutuoktinių nuosavybe. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad garažas pastatytas 2016 m., o stoginė 2017 m. Šiuos statinius atsakovas pastatė šalims pradėjus gyventi skyrium, t. y., atsakovui persikėlus gyventi į Karkažiškes, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 2 dalimi, atsakovas teismo prašo dalinti tik tą turtą, kuris buvo įgytas iki sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium pradžios, o garažo ir stoginės į dalijamo turto balansą neįtraukti. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovė į dalintino turto balansą pagrįstai įtraukė santuokos metu įgytą transporto priemonę PEUGEOT 806, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pasisakydamas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, atsakovas nurodė, jog 2003 metais pardavė iki santuokos su ieškove įgytas AB ,,Lietuvos dujos“, juridinio asmens kodas 120059338, akcijas ir už gautas lėšas įsigijo 0,4170 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Karkažiškės km., Pabradės sen., Švenčionių r. sav., ir šiame žemės sklype esančius statinius: t. y. pastatą - vaikų darželį, ūkinį pastatą, kitus kiemo statinius. Atsakovas neišsaugojo turėtų AB ,,Lietuvos dujos“ akcijų įsigijimą ir pardavimą patvirtinančių dokumentų. Taip pat nurodė, kad tikslinga santuokoje įgytą turtą padalinti natūra atsakovui priteisiant Nekilnojamąjį turtą Karkažiškėse, o ieškovei – ½ šio turto vertės kompensaciją, sudarančią 20 000 Eur. Toks turto padalijimo būdas atsakovo siūlomas atsižvelgiant į tai, jog: 1) su ieškove pradėjęs gyventi skyrium, atsakovas su visais savo daiktais persikėlė gyventi į sodybą Karkažiškėse, joje įsikūrė ir gyvena jau daugiau kaip penkerius metus; 2) per šį laikotarpį žemės sklype pastatė ir įregistravo asmenine nuosavybe laikytinų statinių bei pagertino bendrą turtą - šalia pastato – vaikų darželio įrengė dvi terasas, pirmoji – 19,45 kv. m., antroji – 11,32 kv. m.; 3) taip padalinus bendrą turtą, galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų. Pasisakydamas dėl ieškovės pareikšto reikalavimo priteisti iš atsakovo 506,84 Eur kompensaciją, D. Š. nurodė, jog prašo teismo taikyti ieškinio senatį ir nepriteisti ieškovei kompensacijų dėl atliktų atsakovo ar šalių bendro turto pagerinimų ieškovės asmeninėmis lėšomis (DOK-32920).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė:

5.1. ieškovės L. Š. ir atsakovo D. Š. santuoką, sudarytą 1995 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigoje (akto įrašo Nr. 46), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

5.2. nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y., nuo 2016 m. liepos 24 dienos;

5.3. po santuokos nutraukimo šalims palikti turimas pavardes: „Š.“, „Š.“;

5.4. po santuokos nutraukimo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti šiuo būdu:

5.4.1. nekilnojamąjį turtą - pastatą - vaikų darželį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Karkažiškės km., Pabradės sen., Švenčionių r. sav., padalinti ieškovei L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), natūra, kiekvienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priteisiant po ½ dalį;

5.4.2. transporto priemonę PEUGEOT 806, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui D. Š. neišmokant ieškovei L. Š. kompensacijos;

5.4.3. priteisti ieškovei L. Š. iš atsakovo D. Š. 5756 Eur dydžio kompensaciją už santuokos metu atliktus atsakovui D. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto - buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagerinimo darbus;

5.4.4. priteisti ieškovei L. Š. iš atsakovo D. Š. ½ atsakovo gauto nuomos mokesčio dalį, atskaičius patirtas išlaidas turto išlaikymui, sudarančią 1183,47 Eur;

5.4.5. priteisti ieškovei L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 506,84 Eur kompensaciją už turtui, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė įsigyti panaudotas Ieškovės asmenines lėšas;

5.4.6. Likusioje dalyje ieškovės L. Š. patikslintą ieškinį atmesti.

6. Teismas sprendė, jog šalių faktinis bendras gyvenimas baigėsi 2016 m. liepos mėnesio pabaigoje atsakovui grįžus iš Vokietijos bei ieškovei išreiškus norą santuoką nutraukti bei apie tai informavus atsakovo tėvus. Teismas atsakovo reikalavimą šioje dalyje tenkino ir nustatė, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium pradžios, t. y., nuo 2016 m. liepos 24 d.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas sprendė, kad abi šalys pažeidė abipusę sutuoktinių pareigą gerbti vienas kitą, būti lojaliems ir veikti visos šeimos interesais, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu, rūpintis vienas kitu, kas bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu.

8. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – buto – pripažinimo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas, išklausęs šalių bei liudytojų parodymų, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus apie ginčo bute atliktus remonto darbus bei jų apimtis, sprendė, jog nurodyti darbai negali būti priskiriami kapitalinio remonto darbams, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje, numatančioje, jog statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį. Visi buto remonto darbai, kurie buvo atlikti pagal savo apimtį ir sudėtingumą priskirtini paprastojo remonto statybos rūšiai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė jos šalių santuokos metu ginčo bute buvo atlikti ne kapitalinio, o paprastojo (einamojo) remonto darbai.

9. Spręsdamas dėl atliktų buto pagerinimų vertės, teismas pažymėjo, jog ieškovė atliktus pagerinimus grindė savo bei atsakovo banko sąskaitų išrašų duomenimis, atliktiems remonto darbams priskirdama mokėjimus prakybos centruose „Senukai“, „Ermitažas“, o taip pat grynųjų pinigų išėmimus iš sutuoktinių banko sąskaitų. Teismas su tokia pozicija sutiko tik iš dalies ir pažymėjo, jog piniginių lėšų išgryninimai iš ieškovės ar atsakovo banko sąskaitų, nesant pateiktų įrodymų apie tolimesnį šių lėšų panaudojimą, savaime nepatvirtina, jog lėšos buvo panaudotos buto remonto darbams atlikti. Bylos nagrinėjimo teisme metu abi šalys patvirtino, jog buto lauko durys bei jų keitimas kainavo 940 Lt. Iš ieškovės teismui pateikto banko sąskaitos išrašo teismas taip pat nustatė, jog 2005 m. gruodžio 27 d. buvo padarytas 940 Lt mokėjimas UAB ,,Neiseris“. Tarp šalių nesant ginčo, šios išlaidos pripažintinos įrodytomis. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išklausęs šalių pozicijas apie langų įsigijimo datą bei jų kiekį, sprendė, jog labiau tikėtina atsakovo versija, kad įsigyti langai iš UAB „Lanreta“ buvo sumontuoti sodyboje Karkažiškėse, kadangi iš pateiktų rašytinių įrodymų (mokėjimo datų) matyti, jog pirmasis mokėjimas už langus buvo atliktas 2006 m. sauso 31 d., todėl sprendė, kad langai buvo įsigyti ne anksčiau nei 2006 metais, tuo tarpu iš atsakovo pateiktų buto fotonuotraukų (fotografija Nr. 11, DOK-88178), kurioje užfiksuotas ir šviesiaplaukis šalių nepilnametis sūnus, matyti, jog 2004 m. birželio 27 dieną ginčo bute tiek plastikiniai langai, tiek ir palangė ir po ja esanti knygų lentyna, jau buvo sumontuoti. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, jog ieškovės nurodytos 9107,92 Lt plastikinių langų įsigijimo išlaidos nepagrįstai L. Š. buvo priskirtos buto pagerinimo išlaidoms.

10. Teismas nurodė, kad abi šalys iš esmės neginčijo aplinkybės, jog didžiąją dalį buto remonto darbų atliko pats atsakovas, o tam reikalingos medžiagos buvo įsigytos tiek iš sutuoktinių bendrų, tiek ir iš ieškovės asmeninių lėšų. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovei nurodžius, jog buto pagerinimo (t. y., einamųjų ir kapitalinio remontų) išlaidos sudaro 20156,37 Lt (95837,68 Eur), tačiau šios sumos pilnai nepagrindus leistinais įrodymais (išskyrus aukščiau aptartus įrodymus, kurių atsakovas neginčijo), tačiau atsakovui dalį atliktų darbų (8380 Lt vertės) pripažinus, teismas pripažino įrodyta aplinkybe, jog Santuokos metu (1995 m.-2011 m.) buvo atlikti Buto pagerinimo darbai, kurių atsakovas neginčijo ir kurių vertė sudarė 8380 Lt (CPK 187 straipsnis).

11. Teismas nurodė, kad iš teismui pateiktos Mainų sutarties turinio matyti, jog jos sudarymo metu sutarties šalys butą vertino 58244 Lt suma. Teismui nustačius, jog santuokos metu iš sutuoktinių bendrų lėšų buvo atlikti atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimai, kurių vertė sudarė 8380 Lt, teismas pripažino, jog atlikti pagerinimai sudarė 14,39 proc. buto vertės. Bylos nagrinėjimo metu šalims geranoriškai susitarus dėl buto vertės, sudarančios 80 000 Eur, ir teismui nustačius, jog šalių santuokos metu buvo atlikti 14,39 proc. buto vertės pagerinimai, kas atitinkamai sudaro 11512 Eur (80000 Eur x 14,39 proc.), taip pat preziumuojant, jog sutuoktinių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 5756 Eur kompensaciją už atliktus atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimo darbus (11512 Eur x ½).

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas, pasisakydamas dėl ½ dalies nuomos mokesčio priteisimo, nurodė, kad iš teismui pateiktos 2003 m. gruodžio 23 d. Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutarties turinio matyti, jog atsakovas su AB „Lietuvos telekomas“ (nuo 2021 m. kovo 5 d. – AB TEO LT) sudarė nuomos sutartį, kurios pagrindu perdavė nuomininkui naudotis sutartyje nurodytas patalpas, o nuomininkas įsipareigojo mokėti 222,56 Lt nuomos mokestį. Byloje tarp šalių nekilo ginčo, jog nurodomu laikotarpiu 54,79 Eur dydžio nuomos mokestis buvo mokamas į atsakovo banko sąskaitą. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovo banko sąskaitos išrašo duomenys (DOK-121294). Teismas ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, nustačius, jog ieškovės nurodomu laikotarpiu buvo mokamas 54,79 Eur dydžio nuomos mokestis ir atsakovas iš viso gavo 3944,88 Eur nuomos pajamų (54,79 Eur per mėn. x 72 mėn. = 3944,88 Eur), o taip pat patyrė 1577,94 Eur išlaidų Nekilnojamojo turto Karkažiškėse išlaikymui, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina ½ gauto nuomos mokesčio dalis, iš jos atėmus atsakovo patirtas išlaidas turto Karkažiškėse išlaikymui, sudaranti 1183,47 Eur (54,79 Eur per mėn. x 72 mėn. = 3944,88 Eur - 1577,94 Eur = 2366,94 / 2 = 1183,47 Eur).

13. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės asmeninių lėšų panaudojimo, nurodė, kad tiek teismui pateiktame ieškinyje, tiek ir duodama paaiškinimus bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė teigė, kad pardavusi paveldėtą turtą gavo 3500 Lt sumą, kurią panaudojo šalių bendro turto pagerinimui. 2022 m. gegužės 27 d. teismo posėdyje apklaustas atsakovas patvirtino, jog ieškovė už parduotą asmeninį turtą buvo gavusi 3500 Lt sumą grynaisiais pinigais, kuri buvo panaudota Nekilnojamojo turto Karkažiškėse remontams, t. y., buvo sumokėtas avansas už įsigytus langus, o likusi kainos dalis apmokėta pasinaudojus banko kreditu. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovas su pareikštu reikalavimu dėl 506,84 Eur kompensacijos priteisimo sutiko, ieškovės reikalavimą šioje dalyje teismas tenkino pilnai, priteisiant jai iš atsakovo 506,84 Eur kompensaciją už turtui, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė įsigyti panaudotas Ieškovės asmenines lėšas (CK 3.98 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo, nurodė, kad 2022 m. sausio 20 d. atsakovas teismui pateikė atnaujintą Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurio matyti, kad šalims priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Karkažiškių k., Švenčionių rajone, yra įregistruoti nauji statiniai, t. y.: pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitas inžinerinis statinys – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

15. Teismui nustačius, jog sutuoktiniai skyrium pradėjo gyventi nuo 2016 m. liepos 24 dienos, teismas atsakovo prašymą tenkino, nustatant, jog į sutuoktinių dalintino turto balansą neįtrauktinas automobilis PEUGEOT 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atsakovo buvo įgytas 2017 m. lapkričio 25 d. (tomas 1, e. b. l. 30-33). Teismas nurodė, kad nepaisant to, jog atsakovas teismo prašė į dalijamą turtą netraukti faktinio gyvenimo skyrium metu pastatyto garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šio prašymo netenkina, kadangi iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, kurie bylos nagrinėjimo teisme metu buvo patvirtinti ir ieškovės paaiškinimais, nustatyta, jog garažas bei stoginė buvo pradėti statyti dar šalims gyvenant kartu (atsakovas garažo statybas pradėjo 2016 metais – tomas 2, e. b. l. 7, o stoginė buvo pradėta statyti dar 2015 metais – tomas 4, e. b. l. 86).

16. Teismas sprendė, kad byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog visos atsakovui priklausiusios VĮ ,,Lietuvos dujos“ akcijos (įskaitant ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusias akcijas) buvo parduotos ir už gautas lėšas įsigytas nekilnojamasis turtas Karkažiškėse. Teismo vertinimu, FMĮ Finasta pavedimai Nr. 71543 ir Nr. 119569, šių aplinkybių nepatvirtina. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, jog atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog Nekilnojamąjį turtą Karkažiškėse sutuoktiniai įsigijo iš atsakovo asmeninių lėšų, t. y., dar iki santuokos sudarymo atsakovo asmeninės nuosavybės teise turėtų ir vėliau parduotų VĮ ,,Lietuvos dujos“ akcijų, todėl atsakovo prašymas dalijant turtą šiuo pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo netenkintinas.

17. Teismas pažymėjo, kad teismui netenkinus ieškovės reikalavimo dėl buto pripažinimo šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo, šalių bendrą dalintiną turtą sudaro Nekilnojamasis turtas Karkažiškėse, kurio vertę (40000 Eur) šalys nustatė bendru sutarimu ir automobilis PEUGEOT 806, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė automobilį vertina 500 Eur suma, o atsakovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog automobilis yra nevažiuojantis, jo vertė minimali.

18. Spręsdamas klausimą dėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo būdo, teismas įvertino aplinkybę, jog atsakovas asmeninės nuosavybės teise yra įgijęs butą, o ieškovė nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise nėra įgijusi. Bylos duomenimis, ieškovė šiuo metu gyvena šalių pilnametei dukrai S. Š. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris buvo įsigytas šalių dukrai pasiskolinus lėšų iš ieškovės draugės. Gyvendama dukters bute, ieškovė kartu grąžina buto įsigijimui paskolintus pinigus. Iš teismui pateikto atsakovo susirašinėjimo su S. Š. matyti, jog dukra tėvui nurodžiusi, jog šis būstas yra „užrašytas ant jos“, kad ji galėtų legalizuotis Anglijoje ir jeigu ką, grįžti į Lietuvą vėliau. Skolas už šį butą moka mama, t. y., L. Š.. Byloje nustatyta, jog šiuo metu faktiškai Nekilnojamuoju turtu Karkažiškėse faktiškai naudojasi atsakovas bei šį turtą gerina, atlieka įvairius statybos darbus (pastatyta stoginė, įrengtas garažas ir pan.), tačiau atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis apie itin nedidelius elektros energijos suvartojimo kiekius, teismui kelia abejonių atsakovo nurodyta aplinkybė, jog D. Š. Kažkažiškių sodyboje gyvena. Ieškovės apsilankymai Karkažiškių sodyboje yra epizodiniai (tomas 3, e. b. 37-39). Vadovaujantis nekilnojamo turto registro duomenimis, pastatas – vaikų darželis, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini), yra 170,58 kv. m. bendro ploto, todėl teismo vertinimu, gali būti padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis ir tai netrukdys racionaliai naudoti turtą pagal jo tikslinę paskirtį bei neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto. Teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovė, gimusi 1964 m., yra 58 metų amžiaus, o atsakovas, gim. 1963 m., yra 59 metų amžiaus. Nepaisant to, kiekvienas iš sutuoktinių bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė galėsiantis išmokėti kitam sutuoktiniui ½ turto vertės kompensaciją, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, o atsižvelgiant į šalių amžių, jų skolinimosi galimybės gali būti ribotos. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, jog geriausiai šalių interesus nagrinėjamu atveju atitiktų nekilnojamojo turto padalijimas natūra, todėl nutarė Nekilnojamąjį turtą Karkažiškėse padalinti būtent tokiu būdu (natūra) lygiomis dalimis, kiekvienam iš sutuoktinių priteisiant po ½ dalį.

19. Teismas nurodė, kad įvertinus aplinkybę, jog šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė PEUGEOT 806, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruota atsakovo vardu, ieškovė šiuo automobiliu nebesinaudoja, kompensacijos už jį gauti nepageidauja, teismas nutarė po santuokos nutraukimo minėtą automobilį asmeninės nuosavybės teise priteisti Atsakovui, be kompensacijos išmokėjimo L. Š..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20. Apeliantas (atsakovas) D. Š. (D. Š.) apeliaciniu skundu prašo:

20.1. panaikinti 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė: priteisti ieškovei L. Š. iš atsakovo D. Š. 5756 Eur dydžio kompensaciją už santuokos metu atliktus atsakovui D. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto - buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagerinimo darbus ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti;

20.2. priteisti ieškovei L. Š. iš atsakovo D. Š. ½ atsakovo gauto nuomos mokesčio dalį, atskaičius patirtas išlaidas turto išlaikymui, sudarančią 1183,47 Eur ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti;

20.3. pakeisti 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė po santuokos nutraukimo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti šiuo būdu: nekilnojamąjį turtą - pastatą - vaikų darželį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Karkažiškės km., Pabradės šen., Švenčionių r. sav., padalinti ieškovei L. Š. ir atsakovui D. Š. natūra, kiekvienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priteisiant po ½ dalį. Šią sprendimo dalį išdėstyti taip: Nekilnojamąjį turtą - pastatą - vaikų darželį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Karkažiškės km., Pabradės šen., Švenčionių r. sav., po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui D. Š. išmokant ieškovei L. Š. 9416,79 Eur kompensaciją;

20.4. priteisti atsakovui D. Š. iš ieškovės L. Š. bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

21. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

21.1. Dėl 5756 Eur dydžio kompensacijos už pagerinimo darbus nurodo, kad teismo pasirinkta kompensacijos skaičiavimo metodika yra neteisinga, nes siejama ne tik su faktiškai atliktų pagerinimų suma, bet ir su turto vertės padidėjimu per laikotarpį nuo santuokos sudarymo iki jos iširimo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, kad atlikus remontus, šeima ir toliau gyveno bute bei juo naudojosi iki 2016 m., o ieškovė butu naudojosi ir po to, kai šalys pradėjo gyventi skyrium. Teismas be pagrindo neįvertino atsakovo paaiškinimų ir teismui pateikiamų buto nuotraukų, iš kurių matyti, kad butas yra nusidėvėjęs, išdilusi grindų danga, nudėvėtos sienos, ir pan. Butas, nepaisant atliktų remontų ir vėl nusidėvėjo ir yra remontuotinas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas nepagrįstai nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovo 5756 Eur dydžio kompensaciją už santuokos metu atlikto buto su rūsiu pagerinimo darbus.

21.2. Dėl ieškovei iš atsakovo tarpusavio pajamų ir išlaidų dengimo nurodo, kad teismas nusprendė iš atsakovo ieškovės naudai priteisti ½ gauto nuomos mokesčio dalį, iš jos atėmus atsakovo patirtas išlaidas turto Karkažiškėse išlaikymui, sudarančią 1183,47 Eur (54,79 Eur per mėn. x 72 mėn. = 3944,88 Eur 1577,94 Eur = 2366,94 / 2 = 1183,47 Eur) sumą. Nagrinėjamu atveju teismas, atlikdamas ieškovo ir atsakovo pajamų ir išlaidų įskaitymą, be pagrindo neatsižvelgė į kitas ieškovo ir atsakovo išlaidas. Per laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. birželio 14 d. atsakovas sumokėjo 1594,59 Eur (348,46 Eur. + 1229,48 Eur. + 16,65 Eur) žemės mokesčio bei už komunalines paslaugas, suteiktas adresu (duomenys neskelbtini), Karkažiškės km. Atsakovas taip pat mokėjo už komunalines paslaugas, suteiktas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame ieškovė liko gyventi šalims pradėjus gyventi skyrium. Iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. (iki išsikraustymo) atsakovas sumokėjo 2750,47 Eur už suteiktas komunalines paslaugas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y., nuo 2016 m. liepos 24 dienos, iš esmės nustatė ir atsakovo buto, kaip šeimos turto teisinio rėžimo pabaigą. Teismo sprendimu iki tol, kol šeimos turtu buvęs butas šio statuso neteko, o ieškovės gyvenimas po 2016 m. liepos 24 d. nesusijęs su šeimos turto režimą turinčio turto naudojimu, todėl atsakovo sumokėtas Buto išlaikymo išlaidas turėtų dengti pati ieškovė. Teismas, įskaitydamas iš bendro turto gautas pajamas ir išlaidas turto išlaikymui, taip pat į ieškovo ir atsakovo tarpusavio piniginių prievolių įskaitymą, turėjo įtraukti ir buto išlaikymo išlaidas ir 1183,47 Eur ieškovei nepriteisti.

21.3. Dėl atsakovo asmeninių lėšų indėlio įsigyjant ir remontuojant nekilnojamąjį turtą Karkažiškės kaime nurodo, kad atsakovas teismo prašė dalijant Nekilnojamąjį turtą Karkažiškėse nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir jam priteisti 36541,69 Lt (10583,21 Eur) didesnę turto dalį, nei ieškovei, atsižvelgiant į aplinkybę, jog minėtą nekilnojamąjį turtą sutuoktiniai įsigijo iš atsakovo asmeninių lėšų, t. y., dar iki santuokos sudarymo atsakovo turėtų ir vėliau parduotų VĮ „Lietuvos dujos“ akcijų. Nekilnojamojo turto Karkažiškės kaime įsigijimas buvo vienintelis tokios didelės vertės šeimos pirkinys. Lyginant ieškovo ir atsakovo tuometes pajamas bei išlaidas tokiam pirkiniui santaupas būtų reikėję kaupti gerokai ilgiau nei truko pati santuoka. 2003 metais šeimos mėnesines pajamas sudarė apie 1500 Lt. Ieškovės darbo užmokestis buvo apie 750 Lt į rankas, bei atsakovo darbo užmokesti apie 750 Lt į rankas, taip pat pažymi, kad šalys turėjo išlaikyti 4 asmenų šeimą, ženklią šeimos išlaidų dalį sudarydavo išlaidos už komunalines paslaugas (apie 280 Lt) taip pat atliko remontą, pirko buitinės techniko, bei transporto priemonę VW Golf.

21.4. Dėl atsakovo garažo ir stoginės įgijimo sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas statydamas garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojo asmenines lėšas ar medžiagas įsigytas iš asmeninių lėšų. Ieškovė, reikšdama reikalavimus dėl šio turto padalinimo, neįrodinėjo, kad minėti statiniai buvo pastatyti panaudojant ieškovės ar bendrą sutuoktinių turtą, neteikė teismui įrodymų, patvirtinančių ieškovės lėšų panaudojimą statybose. Būtina pažymėti, kad atsakovas teismui pateikė įrodymus, kad statydamas garažą panaudojo tėvo – V. Š. medžiagas, 1995 m. kovo 22 d. sutartimi atsakovo tėvas – V. Š. įsigijo metalinį garažą, esantį kolektyviniuose garažuose ,,Veteranas“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini) garažo Nr. 134. Vilniaus miesto savivaldybei pradėjus urbanizuoti kolektyvinių garažų teritorijas, V. Š. buvo priverstas pašalinti metalinę garažo konstrukciją iš kolektyvinių garažų ,,Veteranas“ teritorijos. Ji buvo perkelta į sodybą Karkažiškėse. Galiausiai, V. Š. leidus, atsakovas, panaudojo tėvo metalinę garažo konstrukciją ir įrengė garažą, t. y. įrengė pamatus, iškasė ir išmūrijo duobę, apšiltino sienas, įrengė elektros instaliaciją, pristatė stoginę ir pan. (T.2., B.l. 57.). Garažo įrengimo darbus atsakovas atliko 2016 metais, o įregistravo – 2021 metais. Teismas, konstatuodamas, kad garažas pradėti statyti dar šalims gyvenant kartu, be pagrindo neatsižvelgė į teismo nustatytas aplinkybes, kad 2016 metais iki šalims pradedant gyventi skyrius atsakovas buvo išvykęs dirbti į Vokietiją ir negalėjo vykdyti jokių statybos darbų.

21.5. Dėl turto Karkažiškių km. padalijimo būdo nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl turto padalijimo būdo atkreipė dėmesį į šalių amžių ir suabejojo jų galimybėmis gauti paskolą bei išmokėti kompensaciją, todėl po sprendimo paskelbimo iškilo būtinybė pateikti teismui atsakovo mokumą patvirtinančius įrodymus (CPK 314 str.). Atsakovas teikia teismui išrašą iš asmeninės SEB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame matyti, kad disponuojamų lėšų likutis – 7000,91 Eur, bei išrašą iš asmeninės Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame matyti, kad disponuojamų lėšų likutis – 8089,95 Eur. Taip pat, esant būtinybei, papildomų lėšų atsakovui gali paskolinti arba padovanoti atsakovo motina – E. Š.. Ji neturi elektroninės bankininkystės prieigos, tačiau patvirtindama savo ketinimą atsakovui paskolinti arba padovanoti trūkstamą pinigų sumą pateikė bankomate atspausdintą kvitą su likučiu savo kortelėje. Iš teismui teikiamo Swedbank kvito matyti, kad E. Š. banko sąskaitoje yra 27 013,26 Eur. Teismas be pagrindo neatsižvelgė į atsakovo argumentus, kad nagrinėjamoje byloje tikslinga santuokoje įgytą turtą padalinti natūra atsakovui priteisiant nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Karkažiškės km., Švenčionių r ., o ieškovei – kompensaciją. Toks turto padalijimo būdas teisingesnis.

22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo D. Š. apeliacinį skundą atmesti pilna apimtimi ir palikti galioti 2023-04-21 sprendimą civilinėje byloje Nr.: e2-122-869/2023 pilna apimtimi; priteisti ieškovei L. Š. iš atsakovo D. Š. bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

22.1. Dėl 5756 Eur dydžio kompensaciją už pagerinimo darbus nurodė, kad prie buto gerinimo prisidėjo ieškovė asmeninėmis lėšomis turėtomis iki santuokos sudarymo bei vėliau gyvenant santuokoje bendromis sutuoktinių lėšomis. Butas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo prastos būklės, jis buvo tuščias. Butas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo pagerintas santuokos metu iš esmės. Šio buto vertė 1995 m. buvo 15 000 Eur, prie buto remonto ieškovė savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo 2000 JAV dolerių), ką gali patvirtinti ieškovės sesuo bei tolimesnis buto remontas buvo vykdomas iš bendrų sutuoktinių lėšų. Taigi, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas – butas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo iš esmės pagerintas santuokos metu iš bendrų santuokinių lėšų, jo pagerinimas sutuoktinių bendromis lėšomis turėjo esminę reikšmę turto rinkos vertės pokyčiams laikotarpiu nuo 1995 m. iki 2020 m. Atsakovas sąmoningai suklaidino ieškovę pasinaudojant keitimosi butais su tėvu procesu (1995 mainų sutartimi), aiškindamas, kad santuokoje įregistruotas butas yra bendra šeimos nuosavybė ir bus šeimos namai. Tai paaiškina visų atsakovės santaupų ir uždirbtų pinigų investavimą į buto remontą ir priežiūrą. Laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2016 m. balandžio mėn. buto išlaikymas buvo išskirtinai iš ieškovės atlyginimo. Iš atsakovo pusės nemokėjimas už komunalines paslaugas buvo neatsakingas požiūris į savo turtą ir lėmęs riziką už skolas netekti pagrindinio būsto, kuriame gyveno šeima su nepilnamečiais vaikais.

22.2. Dėl ieškovei iš atsakovo tarpusavio pajamų ir išlaidų dengimo nurodo, kad viso už laikotarpį nuo gyvenimo skyrium dienos iki ieškinio pateikimo dienos atsakovas už bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuomojamą turtą gavo 2880 Eur 52 mėn. x 55 Eur). Kadangi nuompinigiai laikytini bendra jungtine nuosavybe, ieškovei priklauso pusė gautų pajamų, kurias pasisavino atsakovas. Be to, ieškovė įrodė faktą, kad mokėjo komunalinius mokesčius už šį turtą, todėl juo rūpinosi ne tik atsakovas, bet ir ieškovė. Teismas padarė teisingas išvadas ir priteisė nurodytą kompensaciją.

22.3. Dėl atsakovo asmeninių lėšų indėlio įsigyjant ir remontuojant nekilnojamąjį turtą Karkažiškės kaime nurodo, kad liudytoja K. P. pasakojo apie dujų verslą Baltarusijoje, atsakovas šios informacijos byloje nepaneigė, o tik patvirtino savo žodiniuose paaiškinimuose. Ieškovė pažymi, kad atsakovas daugiau duomenų, išskyrus FMĮ Finasta pavedimai Nr. 71543 ir Nr. 119569 nepateikė, t. y. neįrodė fakto ar nurodytas akcijas prieš parduodant įsigijo, nors kaip tik tokio fakto byloje žodžiu neneigė, kad kartais akcijų papildomai nusipirkdavo, todėl vien tik prielaidomis ir teiginiais bandė įrodyti faktą apie neva jo asmenines akcijas. Ieškovė nurodo, kad nežinojo apie tokių akcijų egzistavimą ir patvirtina faktą, kad atsakovas galėjo šias akcijas įgyti santuokoje (bendroji jungtinį nuosavybė), o po to tas akcijas parduoti, todėl tiek įgytos, tiek ir parduotos akcijos vertinamos kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovas neįrodė fakto, kad akcijų kiekis galėjo pakisti dėl infliacijos ir nepaneigė fakto, kad nurodytų akcijų skaičiaus negalėjo įsigyti santuokos metu, todėl vertinant visu kas išdėstyta, daroma išvada, kad atsakovas tokio fakto neįrodė, todėl teismo sprendimas nurodytoje dalyje yra pagrįstas ir tinkamas.

22.4. Dėl atsakovo garažo ir stoginės įgijimo sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium nurodo, kad atsakovas neįrodė, jog garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),būtų pradėti statyti vėliau, nei nurodė ieškovė, t. y. šalims jau negyvenant kartu. Atsakovas tik teismo proceso metu nusprendė įregistruoti garažą ir stoginę, nors tokio tipo statinių (pastatytų be pamatų) įregistruoti nebūtina. Garažas buvo pastatytas iš metalo plokščių be pamatų, buvo iškasta tik duobė po garažu, tačiau jokio pamato pastatyta nebuvo. Be to, ieškovė į bylą pateikė papildomus paaiškinimus 2022-05-17 su priedais ir duomenis, kad 2012 metais teritorijoje jau stovėjo garažas pagal „Google Maps“ duomenis, o ne tada kai šalys negyveno kartu. Atsakovas neįrodė, kad būtent šis garažas yra jo tėvo, o ne pirktas iš bet kurio kito trečiojo asmens, garažai nebuvo sužymėti ar neturėjo serijos kodų, todėl toks teiginys yra niekuo neįrodytas ir nepagrįstas. 2022-05-17 dienos teismui pateiktuose paaiškinimuose matyti ir pilnai įrengta stoginė jau 2015 metais.

22.5. Dėl turto Karkažiškių km. padalijimo būdo nurodo, kad atsakovas bandė suklaidinti teismą, kad Karkažiškėse gyveno 4 metus gyvenant skyrium. Bet iš jo pateiktos ataskaitos apie mokėjimus Karkažiškėse matyti, kad už elektrą jis mokėjo apie 1 eurą per mėnesį. Tai reiškia, kad ten niekas nuolat negyveno ir gyvenant skyrium remontas nevyko. Kuomet atsakovas pateikė į bylą duomenis apie galimybes sumokėti 20 000 EUR sumą, siekdama lygiateisiškumo, ieškovė teikia su atsiliepimu į skundą duomenis apie jos banko sąskaitos išraše sukauptą 20 000 EUR sumą, kuri patvirtina faktą apie galimybes ir tikimybę sumokėti už nekilnojamojo turto dalį, esantį Karkažiškėse. Taigi, nekyla abejonių, jog ieškovė be papildomo skolinimosi turi ir gali sumokėti už ½ turto dalį Karkažiškėse. Atsakovas vien tik argumentais nurodo, kad jam neva ieškovė trukdo naudotis turtu Karkažiškėse, tačiau atvirkščiai nei atsakovas, ieškovė į bylą pateikė tai patvirtinančiu duomenis, kurie įrodo faktą, kad atsakovas neįsileidžia ieškovės į bendrą turtą, ne kartą pakeitė raktą.

22.6. Atsakovas tyčia bando suklaidinti teismą, siekdamas pateikti dukters vardu įsigytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaip neva ieškovės butą. 2022 m. lapkričio 8 d. į bylą pateikta 2018 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartis, pagal kurią J. G. ir V. G. paskolino S. Š. 20 000 Eur, aiškiai matyti, kas paskolino pinigus. Atsakovo teiginys irgi perfrazuoja liudytojos J. G. parodymus, duotus 2022 m. liepos 25 d. teismo posėdžio metu. Liudytoja J. G. patvirtino, kad ieškovė neprašė paskolinti pinigų, o jos teisiniai santykiai su S. Š. nesusiję su šia byla. Tai, kad, gyvendama dukters bute, ieškovė mokėjo komunalinius mokesčius ir vieną kartą padėjo dukrai sumokėti 1000 eurų skolą, jokiu būdu nereiškia pretenzijų į dukros turtą. Pinigines dovanas studentavimo Anglijoje laikotarpiu S. Š. gaudavo periodiškai iš abiejų tėvų – tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovo, ir maždaug lygiomis dalimis. Tai atsispindi tiek ieškovės, tiek atsakovo šios bylos banko išrašuose.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Žemesnės instancijos teismas

24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

25. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti ankščiau. Naujai teikiami įrodymai taip pat turi atitikti bendruosius leistinumo reikalavimus ir būti susiję su byloje nagrinėjamasi klausimais (CPK 177, 180 straipsniai).

26. Apeliantas (atsakovas) su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: D. Š. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą; D. Š. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išrašą; Swedbank kvitą su E. Š. banko sąskaitoje likučiu. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: L. Š. banko sąskaitos išrašą; Policijos komisariato išrašą apie namo Karkažiškių kaime rakto pakeitimą po pirmos instancijos teismo sprendimo.

27. Pažymėtina, kad apeliantas ir ieškovė nepagrindė, kodėl teikia rašytinius įrodymus kartu su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu, kodėl įrodymai negalėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Objektyviai nebuvo jokių kliūčių šalims pateikti pirmosios instancijos teismui informaciją, susijusią su jų galimybėmis sumokėti priešingai šaliai kompensaciją už santuokoje įgyto turto Karkažiškių km. dalį šio turto paskirstymo vienam iš sutuoktinių atveju.

28. Dėl ieškovės pateikto naujo įrodymo (Policijos komisariato informacijos apie namo Karkažiškių kaime rakto pakeitimą) įrodomosios reikšmės, sąsajos su byloje nagrinėjamais klausimais ieškovė nepasisakė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai dėl nustatytų išimčių taikymo, todėl pateiktų įrodymų nepriima (CPK 314 straipsnis) ir dėl jų nepasisako.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

29. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškovės L. Š. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė ieškovės L. Š. ir atsakovo D. Š. santuoką, sudarytą 1995 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigoje (akto įrašo Nr. 46) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatė, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y., nuo 2016 m. liepos 24 dienos; po santuokos nutraukimo paliko šalims turimas pavardes: „Š.“, „Š.“; po santuokos nutraukimo padalino šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklastantį nekilnojamąjį turtą - pastatą - vaikų darželį, ūkinį pastatą, kitus kiemo statinius, žemės sklypą, garažą, stoginę, esančius (duomenys neskelbtini), Karkažiškės km., Pabradės sen., Švenčionių r. sav. natūra, kiekvienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priteisiant po ½ dalį; priteisė automobilį PEUGEOT 806, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui D. Š., be kompensacijos L. Š.; priteisė ieškovei iš atsakovo 5756 Eur dydžio kompensaciją už santuokos metu atliktus atsakovui D. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto - buto su rūsiu esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagerinimo darbus; priteisė ieškovei L. Š. iš atsakovo D. Š. ½ atsakovo gauto nuomos mokesčio dalį, atskaičius patirtas išlaidas turto išlaikymui, sudarančias 1183,47 Eur; priteisė ieškovei L. Š. iš atsakovo D. Š. 506,84 Eur kompensaciją už turtui, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsigyti panaudotas ieškovės asmenines lėšas.

30. Apeliantas (atsakovas) nesutiko su teismo sprendimo dalimi dėl 5756 Eur kompensacijos priteisimo už jam priklausančio asmeninės nuosavybės teise buto (duomenys neskelbtini) pagerinimo darbus, dėl 1183,47 Eur kompensacijos už atsakovo gautas pajamas iš turto nuomos priteisimo ir dėl bendro turto Karkažiškių kaime padalijimo būdo, t. y. ginčas kilo dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių santuokos metu įgyto turto padalijimą (CK 3.87–3.91 straipsniai) aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje; apeliantas taip pat kvestionuoja civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, taikymą nagrinėjamoje byloje.

Dėl atsakovo asmeninių lėšų indėlio įsigyjant ir remontuojant nekilnojamąjį turtą Karkažiškių kaime bei garažo ir stoginės įgijimo atsakovo asmeninės nuosavybės teise

31. Esminis ginčas tarp šalių kilo dėl nekilnojamojo turto – vaikų darželio pastato ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Karkažiškės km, Pabradės sen., Švenčionių r. sav. padalijimo.

32. Teismas šalių santuokos metu (2003 m. spalio mėn.) įgytą nekilnojamąjį turtą: pastatą - vaikų darželį, ūkinį pastatą, kitus statinius, žemės sklypą, garažą, stoginę padalino ieškovei ir atsakovui natūra, priteisiant kiekvienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį. Bylos nagrinėjimo metu šalys įvertino pastato ir kitų statinių bei žemės sklypą 40 000 Eur; ginčo dėl turto kainos nėra.

33. Apeliantas (atsakovas) nesutiko su šia teismo sprendimo dalimi, prašo ją pakeisti, priteisiant nekilnojamąjį turtą - vaikų darželio pastatą, žemės sklypą ir kitus statinius natūra atsakovui D. Š., išmokant ieškovei 9416,79 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) kompensaciją; nurodė, kad teismas, dalindamas šį nekilnojamąjį turtą, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl to neatsižvelgė į atsakovo asmeninių lėšų indėlį į šio turto įgijimą ir remontą bei į tai, kad du pastatai – garažas ir stoginė buvo pastatyti atsakovo sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium; dėl to prašo apeliacinės instancijos teismą išbraukti garažą ir stoginę iš bendro sutuoktinių dalintino turto sąrašo; visą likusį turtą priteisti atsakovui natūra, ieškovei tenkančią kompensaciją sumažinti iki 9 416,79 Eur dėl atsakovo 10 583,21 Eur asmeninių lėšų indėlio įsigyjant ir remontuojant šį nekilnojamąjį turtą (20 000 -10 583,21).

34. Pažymėtina, kad atsakovo pozicija šio nekilnojamojo turto atžvilgiu yra nenuosekli; atsakovas savo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad žemės sklypas ir nekilnojamas turtas Karkažiškių kaime įgytas pardavus iki santuokos su ieškove įgytas VĮ „Lietuvos dujos“ akcijas, tačiau, kadangi atsakovas neturėjo įrodymų apie akcijų įsigijimą ir pardavimą, sutiko, kad turtas būtų įtrauktas į dalintino turto balansą. Vėliau atsakovas prašė dalinti nekilnojamąjį turtą Karkažiškių km. nukrypstant nuo lygių dalių principo ir jam priteisti 36541,69 Lt (10583,21 Eur) didesnę turto dalį, atsižvelgiant į aplinkybę, kad minėtą turtą sutuoktiniai įsigijo iš atsakovo asmeninių lėšų, pardavus asmeniškai jam priklausančias VĮ „Lietuvos dujos“ akcijas. Apeliaciniame skunde atsakovas dar kartą keičia poziciją dėl šio turto padalijimo – jis prašo pašalinti iš dalintino nekilnojamojo turto komplekso du statinius – garažą ir stoginę, kaip pastatytus sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, likusį turtą priteisti atsakovui, o 20 000 Eur kompensaciją už ieškovei priklausančią ½ šio turto dalį sumažinti iki 9 416,79 Eur, atsižvelgiant į atsakovo 10 583, 21 Eur asmeninių lėšų indėlį įsigyjant ir remontuojant šį nekilnojamąjį turtą (20 000 -10 583, 21). Tokiu būdu atsakovas prašo nustatyti, kad ginčo turtas priklauso sutuoktiniams lygiomis dalimis, tačiau pripažinti jam teisę į 10 583,21 Eur kompensaciją, priteisti ginčo turtą atsakovui, atlikti ieškovei ir atsakovui priklausančių kompensacijų įskaitymą.

35. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nors šis teisinis reglamentavimas užtikrina sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti šio kodekso nustatytais atvejais.

36. Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, nustatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Joje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sąrašas (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės). Šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes.

37. CK 3.98 straipsnio 2 dalis nustato sutuoktinio teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos. Įstatymas neįtvirtina būtinybės kompensaciją išmokėti pinigais, todėl tam tikrais atvejais dalijant bendrą sutuoktinių turtą kompensuojamos sumos dydžiu faktiškai gali būti nukrypstama nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo.

Žemesnės instancijos teismas

38. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis atsakovo pateiktais duomenimis, iki santuokos sudarymo 1995 m. atsakovas turėjo tik 1093 vnt. Akcijų, vadovaujantis 1996 m. spalio 22 d. išrašo iš sąskaitos duomenimis, 1995 m. gruodžio 4 d. atsakovui jau priklausė 9783 vnt. akcijų. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, kokiu būdu atsakovas santuokos metu įgijo 8690 akcijų, t. y. ar nurodomas akcijų skaičius buvo įgytas indeksavus iki santuokos turėtas 1093 vnt. akcijas, ar pirkimo-pardavimo būdu.

39. Apelianto manymu, teismas be pagrindo rėmėsi tik pateiktas dokumentais ir neatsižvelgė į visiems žinomas aplinkybes, kad akcijų pokytį 1995 m. nuo 1093 iki 9783 lėmė tuo metu ekonomikoje dominavusi hiperinfliacija.

40. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 28 d. nutarimu ,,Dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų ilgalaikio turto bei investicinėse sąskaitose esančių lėšų indeksavimo“ Nr. 206 ir vėlesniais šio nutarimo pakeitimais, atsižvelgdama į tuo metu vyravusią didelio masto infliaciją ir dėl to pasikeitusias kainas bei siekdama realiau įvertinti Lietuvos įmonių, įstaigų ir organizacijų ilgalaikį turtą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė įmonių, įstaigų ir 5 organizacijų ilgalaikio turto (pagrindinių priemonių), taip pat nebaigtų kapitalinių darbų vertę pagal 1994 m. balandžio 1 d. būklę indeksacijos koeficientus, kurių dydis siekė iki 14 kartų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės minėto nutarimo 1.5. punkte taip pat nustatyta, kad padidėjusia dėl indeksavimo akcinio kapitalo suma įmonės gali didinti akcijų (pajų) nominalią vertę (įnašų vertę) arba išleisti papildomai akcijų, nekeisdamos nominalios anksčiau išleistų akcijų vertės. Nominali akcijos vertė didinama vidutiniu indeksavimo koeficientu, kurį apskaičiuoja kiekviena įmonė.

41. Apeliantas nurodė, kad nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1996 m. sausio 1 d. VĮ ,,Lietuvos dujos“ turtas buvo indeksuojamos nuo 1,4 iki 14 kartų. Apie tai pažymima ir internetinėje erdvėje prieinamoje AB ,,Lietuvos dujos“ 2005 m. finansinėje atskaitomybėje. Apelianto vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantui priklausančių akcijų pokytis buvo nulemtas hiperinfliacijos paskatinto VĮ ,,Lietuvos dujos“ akcijų indeksavimo. Apelianto vertinimu, teismas taip pat nepagrįstai nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog turtas Karkažiškių km. buvo įsigytas už lėšas, gautas pardavus atsakovui priklausančias akcijas ir teismas turėjo atsižvelgti į šalių paaiškinimus, apie tai, kad akcijos buvo parduotos 2001-2003 m.; šalys paaiškino, kad ieškojo sodybos nuo 2002 m., t. y. akivaizdu, kad akcijos buvo parduodamos tikslu įsigyti šį konkretų turtą, nes kitokių pajamų šalys neturėjo. Lėšos, gautos už 2004 m. lapkričio 25 d. parduotas akcijas buvo panaudotos turto remontui.

42. Pažymėtina, kad apelianto argumentai dėl jo asmeninių lėšų panaudojimo perkant nekilnojamąjį turtą Karkažiškių kaime grindžiami prielaidomis. Apeliantas daro prielaidą, kad VĮ „Lietuvos dujos“ turtas buvo indeksuojamas nuo 1,4 iki 14 kartų Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo nustatyta tvarka ir tai įrodo, jog atsakovo iki santuokos įgytos akcijos padidėjo iki 9783 vnt. (8,9 karto) dėl indeksavimo, t. y. parduotos akcijos buvo jo asmeninis turtas.

43. Tačiau bylos duomenimis, akcijų indeksavimas nebuvo vienintelis akcijų kiekio padidėjimo būdas. Teismo posėdžio metu atsakovas, duodamas paaiškinimus teismui, nurodė, kad 2004 m. vasara buvo papildomai išleista VĮ „Lietuvos dujos“ akcijų, kurių jis įsigijo 1500 vnt.; esant tokioms aplinkybėms, dalis akcijų buvo įsigyta santuokoje, nors apeliantas visas lėšas, gautas už parduotas akcijas, laiko savo asmeninėmis lėšomis. Duomenų, kad iki 2004 m. VĮ „Lietuvos dujos“ nebuvo išleidusi papildomų akcijų ir atsakovas negalėjo jų įsigyti, teismui nepateikta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo teiginį apie akcijų kiekio padidėjimą nuo 1093 iki 9783 vnt. tik dėl indeksavimo neįrodytu.

44. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad visos akcijų pardavimo lėšos buvo panaudotos perkant nekilnojamąjį turtą Karkažiškių kaime; šis teiginys grindžiamas prielaidomis apie tai, kad didžioji dalis akcijų buvo parduota iki šio turto įsigijo bei prielaida apie tai, kad turto įsigijimo metu šalių aplyginimai buvo nedideli, kitokių pajamų jie neturėjo, lėšų turto įgijimui iš trečiųjų asmenų nesiskolino; tai reiškia, kad lėšos už akcijų pardavimą turto pirkimo metu buvo vienintelis papildomų pajamų šaltinis.

45. Tačiau, bylos duomenimis, apeliantas nedeklaravo visų savo pajamų šaltinių civilinėje byloje; atsakovas dirbo už Lietuvos Respublikos ribų (Prancūzijoje, Vokietijoje), turėjo verslą Baltarusijoje, nors su tuo susijusių pajamų nedeklaravo; abu sutuoktiniai buvo įsigiję nekilnojamojo turto Baltarusijoje. Esant tokioms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo turto pirkimui galėjo būti panaudotos tik lėšos įgytos už akcijų pardavimą.

46. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų dėl atskirų turtinio komplekso Karkažiškėse statinių – garažo ir stoginės – pastatymo sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium vertinimu. Apeliantas teigia, kad pradėjo statyti šiuos statinius po 2016 m. liepos mėnesio, po to, kad sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai; paaiškina, kad garažas yra jo tėvui priklausantis metalinis garažas, jis buvo perkeltas, todėl garažas yra jo asmeninė nuosavybė ir pan. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apelianto paaiškinimus paneigia informacija iš nešališko šaltinio, nes, GoogleMaps duomenimis, garažas ir stoginė fiksuojami turtinio komplekso teritorijoje jau 2012 m. Nesant galimybei identifikuoti metalinį garažą, nėra pagrindo pripažinti, kad metalinis garažas, esantis turtinio komplekso teritorijoje, yra apelianto paveldėtas jo tėvo metalinis garažas ir asmeninis apelianto turtas. Taip pat pažymėtina, kad apelianto reikalavimas išbrauti du statinius iš bendro turto sąrašo nesukeltų apeliantui jokių teisinių pasekmių, nes apeliantas neprašo mažinti turtinio komplekso Karkažiškių km. šalių susitarimu nustatytos kainos (40 000 Eur).

47. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apelianto argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, konstatuoja, jog nenustatė pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų vertinant įrodymus. Pažymėtina, jog buvo vertinti tiek šalių pateikti rašytiniai įrodymai, tiek duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu, taip pat liudytojų parodymai. Be to, pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo įrodymų įvertinimas bei jų pagrindu padarytos išvados neatitinka apelianto laukto rezultato, nesudaro pagrindo konstatuoti netinkamą įrodymų vertinimą ir juos apeliacinės instancijos teisme įvertinti kitaip. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimą, t. y. vadovaudamasis CPK įtvirtintomis bei kasacinio teismo suformuluotomis taisyklėmis, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir galbūt pažeidė CPK bei teismų praktikoje suformuluotas vertinimo ir įrodinėjimo taisykles.

49. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, byloje surinktų įrodymų visetą ir nustatytas faktines aplinkybes, nurodytų argumentų konstatuoja, kad bylos duomenys neteikia pagrindo padaryti pagrįstą išvadą, jog ginčo turto įgijimo metu buvo panaudotos atsakovo asmeninės lėšos; atsakovas nepaneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos, taip pat neįrodė, kad turi teisę į 10 583,21 Eur kompensaciją už jo asmenines lėšas, panaudotas bendro turto įgijimui (CPK 178, 185 straipsniai).

50. Byloje nustatytos minėtos aplinkybės nesudaro jokio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padalino ginčo turtą sutuoktiniams lygiomis dalimis (CK 3.117, 3.123 straipsniai).

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo

51. Pirmosios instancijos teismas, padalinęs ginčo turtą lygiomis dalimis, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra visos galimybės ginčo turtą šalims padalyti natūra. Teismas atsižvelgė į tai, kad pastatas yra 170 kv. m. bendro ploto, todėl gali būti padalintas sutuoktiniams lygiomis dalimis ir tai netrukdys racionaliai naudoti turtą pagal jo tikslinę paskirtį. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovės yra 58 metų amžiais, atsakovas 59 metų amžiaus, todėl kritiškai įvertino kiekvieno iš jų galimybę išmokėti kitam sutuoktiniui ½ turto dalies kompensaciją.

52. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, prašo pakeisti šią teismo sprendimo dalį, teigia, kad jis gali sumokėti sutuoktinei kompensaciją, kuri, jo vertinimu turi būti sumažinta iki 9 416,79 Eur, atsižvelgiant į jo asmeninių lėšų indėlį; apelianto vertinimu, ieškovė turi gyvenamąją būstą – ji įsigijo butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje jų dukros vardu. Apelianto vertinimu, butas įformintas dukros vardu fiktyviai. Dukra mokosi užsienyje, lėšų buto pirkimui neturėjo, bute gyvena ieškovė, moka komunalinius mokesčius, skolą už butą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

53. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

54. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

55. Nagrinėjamos bylos duomenimis, nekilnojimas turtas Karkažiškių km. yra vienintelis šalių santuokoje įgytas nekilnojamas turtas. Šeimos būstas (duomenys neskelbtini) Vilniuje teismo pripažintas atsakovo asmenine nuosavybe. Bylos duomenimis, 2019 m. ieškovė iš jo išsikraustė. Apelianto argumentai, kad ieškovei priklauso butas (duomenys neskelbtini), kuris fiktyviai įformintas jų dukros vardu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė aprūpinta būstu.

56. Apeliantas teigia, kad buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandoris, kuriuo buto savininke įforminta šalių dukra, yra apsimestinis – sudarytas kitam sandoriui (pirkimo-pardavimo sutarčiai, kuria butą įsigijo ieškovė) pridengti; apsimestiniai sandoriai negalioja (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Tokie sandoriai priskiriami prie nuginčijamų sandorių. Apsimestinis sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančių, tokių atveju sandoriui taikytinos taisyklės, taikoms sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje.

57. Pirmosios instancijos teisme apeliantas nereiškė ieškinio reikalavimo dėl buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo dukros vardu pripažinimo apsimestiniu, nenurodė ir neprašė nagrinėti aplinkybių, galimai įrodančių sudaryto sandorio apsimestinį pobūdį, neprašė įtraukti į bylos nagrinėjimą buto pardavėją, kuriam dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu gali atsirasti įstatymo numatytos pasekmės (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės taip pat nepatvirtina sandorio apsimestinio pobūdžio; įstatymas nedraudžia vykdyti prievolę už kitą asmenį (CK 6.50 straipsnis), t. y. ieškovė gali mokėti skolą už dukros butą, tačiau tokios prievolės vykdymas nesukurs jai nuosavybės teisės į butą ar jo dalį. Prievolė mokėti komunalinius mokesčius yra susijusi su komunalinių paslaugų teikimu; už komunalines paslaugas moka tas, kas paslaugas gauna – buto nuomininkas, asmuo, gyvenantis bute panaudos pagrindu, pan.

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šalių nurodytos ir teismo išnagrinėtos aplinkybės pagrįstai nesudarė teismui pagrindo ex officio spręsti dėl nekilnojamojo turto įgijimo sutarties pripažinimo apsimestiniu ir negaliojančiu bei lakyti ieškovę tikrąja buto (duomenys neskelbtini) savininke.

59. Bylos duomenimis, apeliantas yra apsirūpinęs gyvenamuoju būstu, nes buvęs šeimos būstas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pripažintas jo asmenine nuosavybe; ieškovė nuosavo gyvenamojo būsto po 20 metų santuokos neįsigijo. Už apelianto siūlomą kompensaciją (9 416,79 Eur), net už 20 000 Eur kompensaciją, ieškovė įsigyti gyvenamojo būsto negalėtų. Nekilnojamojo turto Karkažiškių km. pagrindinio pastato paskirtis – vaikų darželis, jo bendras plotas (170 kv. m.) yra pakankamas tam, kad būtų galima nedidelėmis sąnaudomis atskirti, pakeisti paskirtį ir pritaikyti gyvenimui ieškovei priklausančią turto dalį. Aplinkybė, kad dalis patalpų išnuomota, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pastatas negali būti padalintas natūra. Šalių santykiai nėra itin konfliktiški; nors tarp šalių buvo ginčas dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu Karkažiškėse, tačiau iki civilinės bylos šalys bandė padalinti turtą taikiai, bendru sutarimu įvertino tiek butą (duomenys neskelbtini), tiek ginčo turtą Karkažiškėse ir bylos nagrinėjimo metu savo nuomonės dėl turto kainos nekeitė. Tai parodo, kad šalys gali surasti kompromisą ir bendrai naudotis turtu. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad sutuoktinių nekilnojamas turtas gali būti padalintas sutuoktiniams natūra lygiomis dalimis ir toks padalinimo būdas labiausia atitinka abiejų sutuoktinių interesus.

Dėl 5756 Eur kompensacijos už buto pagerinimo darbus

60. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino, kad santuokos metu buvo atlikti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pagerinimai ir priteisė ieškovei kompensaciją. Teismas pripažino, kad kompensacija sudarė 14,39 proc. tuometinės buto vertės (58244 Lt) ir priteisė ieškovei 5 756 Eur, t. y. 14,9 proc. kompensaciją nuo šalių susitarimu nustatytos buto vertės (80 000 Eur).

61. Apeliantas su teismo išvadomis nesutinka ir nurodo, kad bute buvo atlikti paprastojo remonto darbai, jų tikslas buvo ne sukurti daikto (buto) papildomą vertę, bet siekiant jį išsaugoti, suskurti tinkams sąlygas vaikams ir sutuoktiniams gyventi. Parastojo remonto darbų rezultatas susidėvėjo, be to, nuo 2016 m. apeliantas bute negyveno, nuo 2016 m. iki 2019 m. bute gyveno ieškovė. Apeliantas teigia, kad šiuo metu butas yra nusidėvėjęs ir yra remontuotinas, todėl prašo kompensacijos už buto remontą ieškovei nepriteisti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais.

62. Byloje nustatyta, kad apelianto buto būklė po jo įsigijimo mainų sutartimi 1995 m. reikalavo didelės apimties remonto darbų. Butas buvo be santechnikos, bute buvo šiltinamos sienos, keičiama grindų dangą, langai ir pan. Teismas pripažino bute atliktus darbus paprastojo remonto darbais, tačiau, atsižvelgiant į remonto darbų apimtį ir pobūdį, yra pagrindo pripažinti, kad dėl atliktų remonto darbų butas buvo pagerintas ir jo vertė padidėjo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantui priklausantis butas buvo remontuojamas abiejų sutuoktinių lėšomis, teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė turi teisę gauti kompensaciją už jos lėšomis atliktus buto pagerinimus.

Dėl šalių tarpusavio pajamų ir išlaidų dengimo

63. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas pagal 2003 m. gruodžio 23 d. Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį išnuomojo AB „Lietuvos telekomas“ dalį bendro šalių turto už 222,56 Lt nuomos mokestį. Teismas nustatė, kad per 72 mėnesius iki ieškinio pateikimo apeliantas gavo 3944,88 Eur nuomos pajamų bei patyrė 1577,94 Eur išlaidų bendro turto išlaikymo išlaidų, bei priteisė 1183,47 Eur nuomos pajamų ieškovės naudai, atlikęs atsakovo pajamų ir išlaidų įskaitymą.

64. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad be pagrindo teismas neatsižvelgė į apelianto sumokėtą žemės mokestį ir kitas komunalines išlaidas, iš viso 1594,59 Eur, bei apelianto mokėjimus (2750,47 Eur) už komunalines paslaugas už apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, kuriame ieškovė gyveno šalims pradėjus gyventi skyrium nuo 2016 m. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. Apeliantas prašo įskaityti nurodytus mokesčius ir kompensacijos už nuomą nepriteisti.

65. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).

66. Apeliantas nagrinėjamoje byloje nebuvo pareiškęs priešieškinio, pareiškė atsikirtimus į ieškovės reikalavimus. Teikdamas atsikirtimus ieškovės reikalavimui priteisti dalį nuomos pajamų, atsakovas su pareikštu reikalavimu nesutiko, motyvuodamas ieškovei atitekusia didesne kilnojamojo turto dalimi, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šios aplinkybės neįrodinėjo. Teismas savo iniciatyva atliko atsakovo gautų pajamų ir atsakovo bendro turto išlaikymo išlaidų įskaitymą; apeliantas be pagrindo prašo pakartotinai įskaityti jo sumokėtą už bendrą turtą žemės mokestį bei kitas išlaidas.

67. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas neprašė atlikti jo gautų pajamų už dalį bendro turto Karkažiškėse nuomą ir mokėjimų už komunalinius mokesčius už jo asmeninį butą (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 24 iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. Bylos duomenimis, tarp šalių buvo susitarimas, kad ieškovė gyvens atsakovo bute tol, kol jame gyvens jų sūnus; kokio turinio buvo jų susitarimas dėl mokėjimų už komunalinius mokesčius, byloje neatskleista. Byloje taip pat yra duomenų, kad ieškovė taip pat mokėjo komunalinius mokesčius už šį butą. Tačiau, nesant reikalavimo dėl šių išlaidų įskaitymo, teismas šių faktinių aplinkybių nenagrinėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kuriomis apeliantas nesirėmė ir jos nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, negali būti apeliacijos dalyku (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos baigties

68. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktus, susijusius su ginčo dalyku, todėl panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimo dalį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

69. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

70. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Teismas išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisia atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas; taip pat šios išlaidos yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio civilinėse bylose dydžio.

71. Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatus apelianto bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.). Ieškovė prašė priteisti iš apelianto 600 Eur išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijoje nurodyto dydžio, todėl, vadovaudamasis CPK 98 straipsniu, teismas ieškovei iš apelianto priteisia 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsakovo D. Š. (D. Š.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei L. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš apelianto D. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 600 Eur (šešis šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Rūta LatvelėIeva Navickaitė-SakalauskienėTatjana Žukauskienė