- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- e2S-1348-640/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16001-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- L. Š.
- Atsakovas
- D. Š.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š. patikslintą ieškinį atsakovui D. Š. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų susijusių reikalavimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla ieškovės L. Š.patikslintą ieškinį atsakovui D. Š. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų susijusių reikalavimų.
Šalies argumentai
2. Ieškovė L. Š. pateikė patikslintą ieškinį atsakovui D. Š. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų susijusių reikalavimų. Teikdama ieškinį, ieškovė sumokėjo žyminio mokesčio dalį, sudarančią 300,00 Eur, tačiau pateikė prašymą ją nuo likusios žyminio mokesčio dalies atleisti arba atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo. Savo prašymą ieškovė grindė tuo, jog nors ieškovė ir dirba, bet gauna ne itin didelį darbo užmokestį, kuris sudaro 1000,00 Eur per mėnesį. Be to, ieškovė prisideda prie pilnametės dukters mokslų mokėjimo bei dengia nuomos mokestį už būstą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 18 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo dalies atidėjimo arba jos atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo atmetė, todėl įpareigojo ieškovė iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui mokėjimą patvirtinančius įrodymus.
4. Nustatė, kad ieškovės mokėtinas žyminis mokestis (paduodant ieškinį elektroninio ryšio priemonėmis) sudaro: (1) 75 Eur už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo bei kitus susijusius reikalavimus; (2) 1886,00 Eur dydžio žyminis mokestis už turtinius reikalavimus, t. y., 1) reikalavimą atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 80000 Eur, pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; 2) reikalavimą priteisti vaikų darželį, ūkinį pastatą, kitus kiemo statinius, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė sudaro 40 000,00 Eur; ir 3) reikalavimą priteisti šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto gaunamą ½ dalį pajamų, kurios sudaro 1 440,00 Eur. Iš viso ieškovės mokėtinas žyminis mokestis byloje sudaro 1961,00 Eur (75 Eur + 1886,00 Eur). Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 300,00 Eur žyminio mokesčio, todėl likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis yra 1661,00 Eur.
5. Remdamasis byloje esančiais VĮ „Registrų centro“ bei VĮ „Regitra“ duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatyta, jog ieškovė bei atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra įgiję nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, kurio padalijimo klausimas sprendžiamas nagrinėjamoje byloje. Vadovaujantis teismo išreikalautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jai priskaičiuotas darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1625,00 Eur. Byloje ieškovei antrinė teisinė pagalba nėra suteikta, netgi priešingai – ieškovė byloje naudojasi profesionalaus teisininko (advokato padėjėjo) pagalba. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog šalis nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo per advokatą, leidžia manyti, jog jo turtinė padėtis nėra itin sunki. Be to, ieškovė teismui nepateikė duomenų apie visose mokėjimo įstaigų (bankų) sąskaitose esamus (arba nesamus) piniginių lėšų likučius (santaupas), šių lėšų srautus 2020 metais (pateikti ankstesnių metų duomenys) ir jų naudojimą, kurie taip pat leistų visapusiškai įvertinti ieškovės mokumo situaciją. Iš pateiktų pavienių ieškovės atliekamų mokėjimų 2019-2020 metais, matyti, jog ji disponuoja pakankamai ženkliomis sumomis.
6. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1661,00 Eur, kartu įvertindamas byloje esančius duomenis apie ieškovės turtinę padėtį, sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis negali būti laikoma tiek sunkia, kad tai sudarytų pagrindą atleisti ieškovę nuo viso ar dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Todėl teismas ieškovės prašymų netenkino ir įpareigojo ją iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio, sudarančią 1661,00 Eur bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Apeliantė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
8. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Teismas sprendė, kad ieškovė už turtinį reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą turėtų sumokėti žyminį mokestį už visą santuokoje įgytą dalintiną turtą, o ne už savo ieškiniu reiškiamą turtinį reikalavimą. Tačiau toks teismo aiškinimas ir įpareigojimas neatitinka CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, nes pagal šią teisės normą, turtiniuose ginčuose mokėtinas žyminis mokestis skaičiuojamas nuo ieškinio/reikalavimo sumos. Ieškovė pareikštu patikslintu ieškiniu prašė priteisti jai nuosavybėn turto už 41 440 Eur sumą, todėl už šį reikalavimą teisingai apskaičiavo 922 Eur žyminį mokestį (75,00 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 847 Eur už turtinį reikalavimą).
Šalies argumentai
8.2. Teismas nepagrįstai ir neaiškiu teisiniu pagrindu už turtinį ieškinio reikalavimą įpareigojo ieškovę sumokėti žyminį mokestį už visą dalintino turto vertę – 121 440 Eur, t. y. ir už tą turto dalį, kurią ieškiniu prašoma priteisti atsakovui. Santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.
8.3. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo: butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 80000 Eur; vaikų darželį-ūkinį pastatą, kitus kiemo statinius, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė sudaro 40 000,00 Eur; Iš viso bendro turto vertė yra 121 440 Eur. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti jai nuosavybėn vaikų darželį, ūkinį pastatą, kitus kiemo statinius, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė sudaro 40 000,00 Eur; ir priteisti šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto gaunamą ½ dalį pajamų, kurios sudaro 1 440,00 Eur, t. y. turto už 41 440 Eur, kurią nurodė kaip ieškinio sumą.
8.4. Pirmosios instancijos teismo teigimu, nagrinėjamoje byloje žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas būtent nuo prašomos priteisti turto vertės – nuo 41 440 Eur. Tai reiškia, kad už šį reikalavimą ieškovės apskaičiuotas 922 Eur dydžio žyminis mokestis yra teisingas. Taigi, teismas sprendė, kad yra pagrindas išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas žyminio mokesčio nustatymo klausimą ieškovės reikalavimų dalyje dėl turto padalijimo, netinkamai taikė CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, tačiau sumokėjo tik dalį žyminio mokesčio už jį, o kitos dalies mokėjimą prašė atidėti arba atleisti ją nuo mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas su tokiu prašymu nesutiko ir įpareigojo ieškovę susimokėti likusią 1661,00 Eur žyminio mokesčio dalį. Apeliantė (ieškovė) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškinio priėmimo grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
12. Atskiruoju skundu apeliantė iš esmės neginčija teismo argumentų dėl to, kad teismas atsisakė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą arba atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių teismo motyvų nepasisako. Šiuo atveju apeliantė nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytų įpareigojimu sumokėti žyminį mokestį – apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo jai mokėtiną žyminio mokesčio sumą ir neatsižvelgdamas į tai, kad prašoma priteisti suma (ieškinio suma) yra tik 41 440 Eur, o ne 121 440 Eur.
13. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys apmokamas žyminiu mokesčiu. CPK 5 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą teisminės gynybos, t. y., kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau šios procesinės teisės įgyvendinimas yra ribojamas tam tikrų sąlygų buvimu. Viena iš tokių sąlygų – įstatymo numatyto žyminio mokesčio sumokėjimas (CPK 80 straipsnio 1 dalis). CPK įtvirtintu žyminio mokesčio institutu siekiama užkirsti kelią nepagrįstų reikalavimų kėlimui ir skatinti taikų ginčų sprendimą. CPK turtiniams reikalavimams numato proporcingą žyminį mokestį, t. y., didesnė ieškovo reikalavimo suma (ieškinio suma) reiškia didesnį mokėtiną žyminį mokestį. Žyminio mokesčio proporcingumas ieškinio sumai skatina ieškovą kelti tik realius ir pagrįstus reikalavimus, nes, teismui patenkinus ieškinį tik iš dalies, ieškovui iš atsakovo būtų priteista žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintam reikalavimui (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, tai yra ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014). Pažymėtina, kad žyminis mokestis byloje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo yra skaičiuojamas nuo ieškinio sumos, o ieškinio suma nustatoma pagal reikalaujamo turto rinkos vertę (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
15. Iš patikslinto ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovė teismo prašė: 1) nutraukti tarp jos atsakovo sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti sutuoktinę pavardę; 3) pripažinti bendra jungtine nuosavybe atsakovo nuosavybės teise registruotą butą, esantį (duomenys neskelbtini) su rūsiu, bei šį turtą padalinti jį priteisiant atsakovui be kompensacijos iš ieškovės; 4) pastatą - vaikų darželį, ūkinį pastatą, kitus kiemo statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė 40 000 Eur, asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei L. Š., be kompensacijos išmokėjimo atsakovui; 5) atsakovui priteisti transporto priemones PEUGEOT 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir PEUGEOT 806, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1000 Eur vertės), be kompensacijos išmokėjimo ieškovei; 6) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai, ½ dalį ieškovės ir atsakovo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto gaunamų pajamų, kurios ieškinio pateikimo dienai sudaro 1440 Eur. Ieškovė teigdama ieškinį sumokėjo 300 Eur žyminį mokestį, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ji turi sumokėti dar 1661 Eur žyminį mokestį. Teismas tokią savo poziciją grindė tuo, kad santuokos nutraukimo ir su juo susiję klausimai laikytini neturtiniu ginču, todėl už juos mokamas 75 Eur žyminis mokestis. Tuo tarpu, teismo vertinimu, reikalavimai pripažinti bendrąja nuosavybe 80000 Eur vertės butą, priteisti 40 000 Eur vertės vaikų darželį, ūkinį pastatą, kitus pastatus ir žemės sklypą, bei ½ dalį iš nuomos gaunamų pajamų (1440 Eur) laikytini turtiniais, todėl už juos turi būti sumokėtas reikalavimų sumą atitinkantis žyminis mokestis – 1886 Eur.
16. Apeliantė teigia, kad konkrečiu atveju ji neturi mokėti žyminio mokesčio už reikalavimą dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės argumentu, nes iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių duomenų nustatyta, jog minėtas butas yra registruotas kaip atsakovo D. Š. nuosavybė. Taigi, nepaisant to, kad ieškovė siekia pripažintą bendra sutuoktinių nuosavybe turtą padalinti jį nuosavybės teise perduodant atsakovui, tačiau pripažinus turtą bendra sutuoktinių nuosavybe, ieškovė patirtų finansinę naudą, todėl šis reikalavimas yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu.
17. Pastebėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. nutartyje nurodė, kad ieškovė turi teismui pateikti viešų registrų duomenis apie visą savo ar sutuoktinio vardu registruotą turtą, nes teismas ieškinio priėmimo stadijoje privalo patikrinti dalijamo turto (ne) buvimo faktą. Taip pat, teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, jog ieškovė ieškinio motyvuojamoje dalyje prašo butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nurodė, kad tuo atveju, jei būtų reiškiamas reikalavimas dėl tam tikro turto priteisimo ieškovei, toks reikalavimas privalėtų būti apmokėtas įstatymų nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Taigi, tai, jog reikalavimas pripažinti turtą bendra jungtine nuosavybe yra turtinio pobūdžio ir už jį turi būti mokamas žyminis mokestis, ieškovei turėjo būti žinoma dar iki patikslinto ieškinio byloje pateikimo.
18. Kita vertus, nėra aišku kuo remiantis pirmosios instancijos teismas nustatė, jog reikalavimas pripažinti bendra jungtine nuosavybe butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) yra įvertintinas 80 000 Eur suma. Šiuo atveju, ieškovė teigia, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) vertė yra 80000 Eur, tačiau byloje nėra pateikti tokią turto vertę patvirtinantys duomenys, todėl nėra galimybės nustatyti koks žyminis mokestis už šį reikalavimą turėtų būti mokamas. Be to, iš ieškovės reikalavimo matyti, jog ji siekia, kad turtas (butas) būtų pripažintas bendrąją nuosavybe su atsakovu, t. y. kad būtų nustatyta, jog jai priklauso ½ šio turto, todėl šio reikalavimo suma negali būti prilyginama viso turto vertei.
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, todėl nepagrįstai nustatė trūkumus, kurie nėra aiškiai motyvuoti, ar paremti byloje esančiais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ieškinio priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o klausimas dėl patikslinto ieškinio priėmimo grąžinamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337-338 straipsniais, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.