- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-21
- Bylos Nr.
- e2-122-869/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16001-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Jocienė
- Ieškovas
- L. Š.
- Atsakovas
- D. Š.
- Advokatai
- Dovydas Raišutis, Gediminas Lukaševičius
Procesinių sprendimų kategorija: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5
2023 m. balandžio 21 d.
dalyvaujant ieškovei L. Š., ieškovės atstovui, advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui, atsakovui D. Š., atsakovo atstovui, advokato padėjėjui Gediminui Lukaševičiui,
vertėjaujant Giedriui Račkauskui, Anai Rastenienei, Olgai Macijauskienei, Svetlanai Minakovai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. patikslintą ieškinį atsakovui D. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė L. Š. (toliau – ir Ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. Š. (toliau – ir Atsakovas), kurį patikslinusi teismo prašė: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) dėl sutuoktinio D. Š. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei L. Š. palikti santuokinę pavardę “Š”; 3) D. Š. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą - butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei turtą padalinti tokia tvarka: po santuokos nutraukimo, butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 80000 Eur, asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui D. Š. be kompensacijos išmokėjimo ieškovei L. Š.; 4) po santuokos nutraukimo nekilnojamąjį turtą - 170,58 kv. m. bendro ploto pastatą - vaikų darželį, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); 63 kv. m. bendro ploto ūkinį pastatą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); kitus kiemo statinius, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); 0,4170 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini)), kurių vertė 40000 Eur, asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei L. Š. be kompensacijos D. Š. išmokėjimo; 5) po santuokos nutraukimo D. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemones PEUGEOT 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir PEUGEOT 806, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1000 Eur vertės), be kompensacijos išmokėjimo L. Š.; 6) po santuokos nutraukimo priteisti iš atsakovo D. Š. ieškovės L. Š., naudai iš šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto gaunamą ½ dalį pajamų, kurios ieškinio pateikimo dienai sudaro 1990 Eur; 7) po santuokos nutraukimo priteisti iš atsakovo D. Š. ieškovės L. Š. naudai pusę jos panaudotų asmeninių lėšų bendro nekilnojamojo turto pagerinimui, kuri sudaro 506,84 Eur sumą.
2. Teismui pateiktame patikslintame ieškinyje nurodoma, jog su Atsakovu Ieškovė santuokoje faktiškai kartu pragyveno dvidešimt vienerius metus. Iki 2016 m. vedė įprastą šeimyninį gyvenimą, kaip ir kiekvienoje šeimoje pasitaikydavo konfliktinių, gal net krizinių situacijų. Esminėmis konfliktų priežastimis buvo Atsakovo nenoras dirbti, atsiribojimas nuo bendrų šeimos reikalų, nenoras skirti šeimai laiko, nesidomėjimas vaikų išlaikymu. Paskutiniais bendro gyvenimo metais nuolatinis stresas paveikė Ieškovės sveikatą, dėl ko, 2016 m. pavasarį ji susirgo (duomenys neskelbtini) ir buvo operuota. Pooperaciniu laikotarpiu Atsakovas paliko namus, o tai lėmė Ieškovės depresinę būklę ir komplikacijas po operacijos bei pakartotinę hospitalizaciją. Visapusiškam šeimos kultūriniam ir pažintiniam vystymuisi Ieškovė organizavo kraštotyrinius ir turistinius projektus, išvykstant į ekskursijas po Lietuvą ir į įvairias šalis. Šiuose renginiuose dalyvavo visa šeima. Ieškovės uždirbtomis lėšomis vyro nedarbo metu buvo apmokėti vaikų mokslai muzikos ir dailės mokyklose, konsultacinės paslaugos dukrai dėl studijų užsienyje. Pasak Ieškovės, iki gyvenimo skyrium dienos, tarp sutuoktinių nebeliko jokių bendrų pramogų̨, išėjimo į miestą̨, renginius, ko pasėkoje, Atsakovas galiausiai išėjo iš namų. Paskutiniais bendro gyvenimo metais atsiskleidė skirtingai sutuoktinių vertinamos šeimos vertybes bei požiūris į tarpusavio santykius. Atsakovas savo elgesiu inicijavo santuokos nutraukimą, atsiribodamas nuo Ieškovės. Jau 2017 m. pradžioje Atsakovas, inicijuodamas santuokos nutraukimą, Ieškovei pasiūlė nutraukti santuoką bendru sutarimu, pateikdamas jai teisinių pasekmių sutartį, kurioje atsispindėjo Atsakovo išreikšta valia dėl turto atidalijimo būdo. Tuo metu susitarti bendru sutarimu nepavyko, kadangi Atsakovas neigė Ieškovės indėlį ir investicijas į Buto pagerinimą, dėl ko šalys kompromiso taip ir nerado. Siekiant išvengti ginčytinų buto padalijimo klausimų, Ieškovė siūlė padovanoti butą vaikams, Atsakovas pažadėjo su vaikais išspręsti turto klausimą iki 2019 metų pabaigos, tačiau to neįvykdė. Išspręsdamas turto klausimą nutraukiant santuoką bendru sutarimu, Atsakovas 2018 m. siūlė aprūpinti Ieškovę vieno kambario butu Vilniuje, paliekant jam visą šeimos turtą. Toks variantas buvo svarstomas ir Ieškovę tenkino, bet jau 2019 m. Atsakovas informavo Ieškovę, kad toks variantas neįmanomas. Ieškovės vertinimu, iš teisinių pasekmių sutarties matyti, jog Atsakovas iš esmės bendrąją jungtine nuosavybe laiko tik Nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Ieškovė su tokia pozicija nesutinka, kadangi tokiu atveju būtų pažeisti jos teisėti interesai ir lūkesčiai tvarkant, prižiūrint ir gerinant Atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Atsakovas iškėlė sąlygą, jog Ieškovė su sūnumi gali likti gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tik iki to laiko, kol sūnus studijuos. 2019 m. vasarą sūnus iš pastarojo buto išsikraustė, o Ieškovė, siekdama psichologinės ramybės ir paisydama sutuoktinio sąlygos, išsikraustė ir pradėjo nuomotis butą, kuriame gyvena iki šiol. Ieškovė teismui nurodė, jog šeima yra iširusi ir negali būti išsaugota dėl Atsakovo kaltės, kadangi būtent atsakovas nuo 2016 m. gegužės mėnesio paliko šeimą. Ieškovės vertinimu, Atsakovas savo elgesiu, trukusiu pastaruosius kelis metus iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nesirūpino šeimos gerove, nepuoselėjo darnios šeimos, pažeidė lojalumo, tarpusavio pagarbos principus, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Ieškovė teismo prašo nutraukti šalių santuoką dėl Atsakovo kaltės, palikti šalims santuokines pavardes, nei vienam nepriteisti tarpusavio išlaikymo. Pasisakydama dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo, Ieškovė nurodė, jog nuo santuokos sudarymo pradžios šalių šeima gyveno Atsakovui priklausančiame Bute. Po santuokos sudarymo ką tik naujai įsigytas Butas reikalavo labai daug investicijų ir priežiūros, kadangi, buvo visiškai tuščias. Šalys sutarė, kad kartu įsirengs Butą ir jame gyvens. Šalys faktiškai kartu taupė pinigus, Ieškovė iš savo asmeninių lėšų tuoj pat po santuokos sudarymo prisidėjo 2000 JAV dolerių, kuriuos Ieškovė gavo seseriai pardavusi nebaigtą statyti butą Pabradėje. Butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Atsakovas įformino savo vardu, kadangi santuokoje 1995 m. Atsakovas apsikeitė butais su savo tėvu, sudarydamas mainų sutartį. Sandorio sudarymo metu Butas kainavo ne daugiau nei 15000 Eur. Dabar šio Buto rinkos kaina siekia apie 80000 Eur. Gyvenant santuokoje kartu ir kuriant bendrą ūkį bei buitį, Ieškovė niekada nesureikšmino to, kad Butas registruotas sutuoktinio vardu, nes Butą šalys laikė šeimos turtu. Butas buvo tuščias, tik sienos, taigi, santuokoje jis buvo pagerintas iš esmės, nes dabar jo būklė ir vertė ženkliai išaugo. Pasak Ieškovės, Buto kapitalinį remontą šalys atliko 1996-2008 metais. Prie Buto pagerinimo prisidėjo Ieškovė asmeninėmis lėšomis, turėtomis iki santuokos sudarymo, bei vėliau gyvenant santuokoje bendromis sutuoktinių lėšomis. Pasak Ieškovės, Butas buvo prastos būklės, jis buvo tuščias. Faktiškai nuo Buto įsigijimo, tai yra nuo 1995 m. iki 2008 m. Butas buvo remontuotinas nuolat. Šalys negalėjo atlikti jokių remonto darbų iš karto, nes tiesiog neturėjo lėšų, dėl ko Buto remontas buvo atliekamas po truputį, kas kartą atnaujinami baldai, sienos, grindys, langai ir t.t. Šalys taupė pinigus kapitalinio remonto atlikimui, taip pat šalys nuo 2003 m. gaudavo nuompinigius už bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą Nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktame patikslintame ieškinyje L. Š. nurodė, kad nuo gyvenimo skyrium dienos Atsakovas ir toliau į savo asmeninę atsiskaitomąją sąskaitą gauna nuomą už šalims priklausantį turtą, kurio pusė teisėtai priklauso Ieškovei. Iš viso Atsakovas nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos gavo 3980 Eur sumą. Pusė šios sumos, sudaranti 1990 Eur, priklauso Ieškovei, kurią Ieškovė prašo priteisti iš Atsakovo kaip kompensaciją. Ieškovė nurodė, jog nuo santuokos sudarymo iki 2008 m. šeimoje buvo bendra kasa, t. y., šalys vedė bendrą ūkį, tam naudojo vieną bendrą sąskaitą iš kurios vyko lėšų judėjimas remonto darbams bei kitoms buities reikmėms. Nuo 2009 m. sausio mėnesio iki 2016 m. visi šeimos poreikiams reikalingi pirkiniai bei remonto darbai buvo dengiami vien tik iš Ieškovės uždirbamų lėšų, kadangi visą šį laikotarpį, t. y., per septynerius bendro gyvenimo metus Atsakovas nedirbo ir prie šeimos poreikių tenkinimo neprisidėjo. Bute šalys pakeitė viską, įskaitant ir santechniką, tualetą. Iš naujo tinkavo, rekonstravo ir dažė sienas, lubas. Iš naujo įrengė grindis, langus, seifo ir vidines duris, įrengė balkoną bei įmontuojamus baldus. Kaip minėta, šalys neturėjo daug pinigų, dėl ko visus darbus, kuriuos buvo galima atlikti savarankiškai, atliko patys savo darbu. Vaikų kambariuose, buvo apšildytos ir izoliuotos 2 sienos iš vidaus apie 10 cm. Butas buvo remontuotas iš viso du kartus. Buvo atliktas kapitalinis ir kosmetinis remontas, baldai buvo nupirkti 1995-1996 m., ir jau remonto metu buvo pakeisti į dabar esančius - suprojektuotus pagal vietą Bute, todėl kitame Bute panaudoti jų jau praktiškai būtų neįmanoma arba labai sudėtinga. Ieškovė su ieškiniu pateikė į bylą atliktus darbus atspindinčias fotonuotraukas bei banko sąskaitų išrašus, kuriuose atsispindi mokėjimo pavedimai UAB Lanreta, daryti už įsigytus langus. Likusi kainos už langus dalis buvo dengiama paimtu kreditu ir išmokėta dalimis iš Ieškovės banko sąskaitos. Kadangi 1995-2008 metais atlikus Buto kapitalinį ir kosmetinį remontą bendromis sutuoktinių lėšomis bei Ieškovės ir Atsakovo bendru darbu, Butas santuokos metu buvo pagerintas iš esmės, Ieškovė šį turtą prašo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti šalims lygiomis dalimis. Šalių sutarimu, Buto rinkos kaina yra 80000 Eur, todėl kiekvienam sutuoktiniui tenkanti santuokoje įgyto turto ½ dalis sudaro 40000 Eur. Kadangi santuokos metu sutuoktiniai taip pat įgijo Nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), kurio vertė, šalių sutarimu, sudaro 40000 Eur, nesant galimybių turtą padalinti natūra, Ieškovė teismo prašo po santuokos nutraukimą Butą asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti Atsakovui, o Ieškovei kaip kompensaciją priteisti natūra nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Ieškovės vertinimu, toks nekilnojamojo turto padalinimo būdas natūra be kompensacijų išmokėjimo, nepažeistų sutuoktinių lygių dalių principo ir užtikrintų kiekvienam iš sutuoktinių galimybę turėti savo nuosavą gyvenamąjį plotą bei būstą. Santuokos metu šalys įgijo ir D. Š. vardu įregistravo dvi transporto priemones: PEUGEOT 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Eur vertės) ir PEUGEOT 806, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Eur vertės), kurios nutraukus santuoką asmeninės nuosavybės teise paliktinos D. Š., be kompensacijos L. Š. išmokėjimo. Teismui pateiktame patikslintame ieškinyje L. Š. nurodė, jog 2002 m. gegužės 28 dieną paveldėjo turtą (žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kiemo rūsį) kartu su seserimi T. S., kurį 2003 m. rugsėjo 1 d. dieną kartu su seserimi pardavė už 7000 Lt. Pusė šios sumos (3500 Lt) liko Ieškovei, kuri gautas lėšas panaudojo šalių turimo nekilnojamojo turto pagerinimui, todėl prašo priteisti iš Atsakovo pusę jos asmeninių lėšų panaudotų bendro turto pagerinimui, t. y., 3500 Lt/2 = 1750 Lt/3,4528 = 506,84 Eur (DOK-21557).
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-220865), o taip pat atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-32920), kuriame galutinai patikslinęs savo poziciją nurodė, jog su pareikštu patikslintu ieškiniu iš esmės nesutinka. Teismui pateiktame atsiliepime Atsakovas paaiškino, jog bendro gyvenimo su ieškove laikotarpiu (apytiksliai 2009 metais) buvo periodas, kuomet Atsakovas buvo praradęs darbą, tačiau tuo metu Atsakovas iš Ieškovės nesulaukė paramos ir palaikymo. Priešingai, raginimai susirasti darbą dažnai peraugdavo į patyčias ir kaltinimą negebėjimu pasirūpinti šeimos išlaikymu, tačiau Atsakovas susirado darbą ir padarė reikiamas išvadas. Nuo to laiko Atsakovas visuomet turėjo vieną ar kitą darbą, o neretai ir kelis darbus. 2016 m. Atsakovas taip pat dirbo. Tuo metu įtampos šeimoje priežastimi tapo lėšų stygius, atsiradęs dėl išaugusių šeimos poreikių bei Ieškovės laikino nedarbingumo. Atsakovas sutiko, kad toje situacijoje skyrė nepakankamą dėmesį šeimai ir asmeniškai Ieškovei, tačiau tam Atsakovas turėjo pateisinamų priežasčių. Ieškovei susidūrus su sveikatos problemomis, būtent ant jo pečių užgulė šeimos išlaikymo našta, be to, sūnus - studentas, dukra – abiturientė, puoselėjanti viltis studijuoti užsienyje, aiškiai sudėliojo prioritetus. Atsakovas naudojosi visomis galimybėmis uždirbti šeimai papildomų pinigų, išvyko užsidirbti į užsienį ir buvo įsitikinęs, kad elgiasi teisingai bei turi Ieškovės pritarimą ir palaikymą. 2016 m. liepos mėnesį grįžęs iš darbų užsienyje, Atsakovas iš Ieškovės sulaukė nedviprasmiško reikalavimo gyventi skyrium. Atsakovas bandė aiškintis konflikto priežastis, taisyti padėtį, tačiau Ieškovė į kalbas nesileido, todėl Atsakovas neturėjo kito pasirinkimo kaip tik pradėti gyventi skyrium ir tikėtis, kad Ieškovės aistros aprims ir tuomet pavyks susitaikyti. Pasak Atsakovo, šiuo metu šalys jau daugiau kaip trejus metus gyvena skyrium, todėl santuoka faktiškai yra iširusi. Atsiliepime nurodoma, kad Ieškovė nepagrįstai reikalauja Atsakovo asmeninį turtą pripažinti bendra jungtine nuosavybe. Butą su rūsiu Atsakovas įgijo 1995 m. lapkričio 2 d. Mainų sutarties pagrindu su savo tėvu apsikeitęs butais. Atsakovui atiteko minėtas Butas mainais į Atsakovui nuo 1992 m. birželio 10 d. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl to, kad Atsakovas Butą įgijo realizavus (išmainius) jo asmenine nuosavybe esantį turtą ir laikytinas asmenine Atsakovo nuosavybe. Ieškovė nepagrįsti prašo Butą pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nutraukus santuoką jį dalinti kartu su kitu sutuoktinių turtu. Atsakovo nurodė, jog 1995 metais įsigytas Butas buvo su langais ir durimis į visas patalpas, lubos buvo nubalintos, sienos nutinkuotos, nuglaistytos, vonia ir tualetas išklijuoti plytelėmis, kambariuose ir virtuvėje buvo paklotas linoleumas, buvo sumontuoti vandentiekio mazgai, elektrinė viryklė, balkonas buvo įstiklintas. Bute Atsakovas su Ieškove įsikūrė netrukus po jo įsigijimo ir gyveno iki to momento, kai šalys pradėjo gyventi skyrium. Šalys Bute vedė bendrą ūkį, augino vaikus, todėl laikui bėgant dėvėjosi ir Buto apdaila. Atsakovas patvirtino, kad laikui bėgant, atsiradus poreikiui, Butas buvo atnaujinamas, t. y., perdažomos lubos ir sienos, keičiama grindų danga, durys, langai ir pan. Nors Ieškovė kukliai prisidėjo prie Buto atnaujinimo, nes Atsakovas visus darbus iš esmės darė pats, savo rankomis, laisvu nuo darbo metu, D. Š. sutinka, kad lėšos, kurios buvo panaudotos Buto remontui buvo iš bendro šeimos biudžeto. Visgi, Atsakovas nesutinka, kad atliktas Buto remontas būtų laikomas kapitaliniu, o Buto pagerinimai – esminiais. Ieškovė nurodė, kad visi pagerinimai buvo atlikti nuo 1996 m. iki 2008 m. Po 2008 m. Butas buvo ir toliau eksploatuojamas, o atlikto remonto rezultatu visa šeima naudojosi dar daug metų. Per laikotarpį nuo paskutinio pagerinimo (įmontuojamų baldų įrengimo 2008 metais) iki bylos iškėlimo praėjo 12 metų. Atlikti Buto pagerinimai taip pat nusidėvėjo ir šiuo metu Atsakovas iš atlikto remonto reikšmingos naudos neturi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Atsakovas teismo prašė Ieškovės reikalavimo dėl Buto pripažinimo šalių bendrąja jungtine nuosavybe netenkinti. Pasisakydamas dėl Nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 20 d. Atsakovas teismui pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurio matyti, kad šalims priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini)yra įregistruoti nauji statiniai, t. y.: pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitas inžinerinis statinys – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė patikslintame ieškinyje į dalintino turto balansą minėtus statinius įtraukė, tačiau Atsakovas nesutinka, kad minėtas turtas būtų laikomas bendra jungtines sutuoktinių nuosavybe. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad garažas pastatytas 2016 m., o stoginė 2017 m. Šiuos statinius Atsakovas pastatė šalims pradėjus gyventi skyrium, t. y., Atsakovui persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 2 dalimi, Atsakovas teismo prašo dalinti tik tą turtą, kuris buvo įgytas iki sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium pradžios, o garažo ir stoginės į dalijamo turto balansą neįtraukti. Atsakovas pažymėjo, jog Ieškovė į dalintino turto balansą pagrįstai įtraukė santuokos metu įgytą transporto priemonę PEUGEOT 806, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). D. Š. nurodė, jog minėtas automobilis yra neeksploatuojamas, o jo vertė minimali. Kadangi automobiliu (kol jis važiavo) naudojosi Ieškovė, Atsakovas nurodė, jog neprieštarautų, kad minėtas automobilis nutraukus santuoką atitektų Ieškovei, neišmokant jam kompensacijos, tačiau nesutinka, kad į dalintino turto balansą būtų įtraukta transporto priemonė PEUGEOT 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog minėtą transporto priemonę D. Š. įsigijo (duomenys neskelbtini)t. y., tuomet, kai šalys jau gyveno skyrium ir nebevedė bendro ūkio. Pasisakydamas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, Atsakovas nurodė, jog 2003 metais pardavė iki santuokos su Ieškove įgytas AB ,,Lietuvos dujos“, juridinio asmens kodas 120059338, akcijas ir už gautas lėšas įsigijo 0,4170 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir šiame žemės sklype esančius statinius: t. y. pastatą - vaikų darželį, ūkinį pastatą, kitus kiemo statinius. Atsakovas neišsaugojo turėtų AB ,,Lietuvos dujos“ akcijų įsigijimą ir pardavimą patvirtinančių dokumentų, pati bendrovė galiausiai bankrutavo, finansų makleris, tvarkęs sandorio reikalus, nutraukė veiklą, o jo veiklą perėmęs bankas, vadovaudamasis asmens duomenų apsaugos reglamentu, Atsakovo duomenis sunaikino ir nebesaugo. Dėl šių aplinkybių Atsakovas neturi įrodymų, kuriais galėtų įrodyti, jog minėtas turtas įgytas iš asmeninių jo lėšų, todėl neprieštarauja, kad minėtas turtas butų laikomas bendra jungtine Ieškovės ir Atsakovo nuosavybe, įtrauktas į dalintino turto balansą ir po santuokos nutraukimo padalintas tarp šalių. Tačiau Atsakovas nesutinka su Ieškovės reikalavimu, kad minėtas turtas po santuokos nutraukimo atitektų Ieškovei ir dar be kompensacijos Atsakovui. D. Š. nuomone, nagrinėjamu atveju tikslinga santuokoje įgytą turtą padalinti natūra Atsakovui priteisiant Nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), o Ieškovei – ½ šio turto vertės kompensaciją, sudarančią 20000 Eur. Toks turto padalijimo būdas Atsakovo siūloma, atsižvelgiant į tai, jog: 1) su Ieškove pradėjęs gyventi skyrium, Atsakovas su visais savo daiktais persikėlė gyventi į sodybą (duomenys neskelbtini), joje įsikūrė ir gyvena jau daugiau kaip penkerius metus; 2) per šį laikotarpį žemės sklype pastatė ir įregistravo asmenine nuosavybe laikytinų statinių bei pagertino bendrą turtą - šalia pastato – vaikų darželio įrengė dvi terasas, pirmoji – 19,45 kv. m., antroji – 11,32 kv. m.; 3) taip padalinus bendrą turtą, galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų. Pasisakydamas dėl Ieškovės pareikšto reikalavimo priteisti iš Atsakovo 506,84 Eur kompensaciją, D. Š. nurodė, jog prašo teismo taikyti ieškinio senatį ir nepriteisti Ieškovei kompensacijų dėl atliktų Atsakovo ar šalių bendro turto pagerinimų Ieškovės asmeninėmis lėšomis (DOK-32920).
4. 2021 m. sausio 29 d. Ieškovė teismui pateikė nuomonę į 2020 m. lapkričio 11 d. Atsakovo atsiliepime nurodytus motyvus ir pažymėjo, jog būtent ji padėjo Atsakovui įsidarbinti elektriku mokykloje, kur ji dirba mokytoja virš dvidešimties metų. Nuo to laiko Atsakovas visuomet turėjo tik vieną darbą pusei etato, o Ieškovė neretai ir kelis darbus (duomenys neskelbtini) gimnazija, Veliučionių vaikų socializacijos centras, gidė pagal verslo liudijimą). Taigi, Atsakovas surado kitą darbą, tik kai paliko šeimą. Atsakovas nutyli faktą, jog nedavė šeimos išlaikymui pinigų, dėl ko, šeima gyveno iš Ieškoves nedarbingumo pašalpų ir atostoginių. Atsakovas nesidomėjo tuo metu sūnaus studijomis, dukros brandos egzaminais, įstojimu į (duomenys neskelbtini) universitetą. Pradėjo domėtis studentės dukros išlaikymu tik 2016 rugsėjo mėnesį ir nuo to laiko jai kartais siunčia pinigus. Su sūnumi Atsakovas visiškai nebendrauja. Atsakovas nurodo, kad apie santykių su Ieškove krizę sužinojo tuomet, kai Ieškovė jau buvo nusprendusi skirtis ir net spėjo apie tai pranešti Atsakovo tėvams. 2016 m. liepos mėnesį grįžęs iš darbų užsienyje Atsakovas iš Ieškovės sulaukė nedviprasmiško reikalavimų gyventis skyrium, tačiau priešingai, nei nurodo Atsakovas, jis jau nuo pavasario gyveno atskirai nuo šeimos, neskambino, nesidomėjo ja. Kur jis buvo ir ką darė, Ieškovė nežino. Atsakovas kartais atvažiuodavo paimti drabužių, pasikeičiant sezonui. Pasak Ieškovės, Atsakovas pradėjo gyventi skyrium žymiai anksčiau, nei tuo metu, kai Ieškovė susirgo. Jis klaidina teismą, jog laukė, bandė taikytis, mėgino ieškoti kompromisų. Atsakovas nieko panašaus nedarė. Priešingai, atnešęs advokato parengtą skyrybų dokumentą, pareikalavo, kad Ieškovė atsisakytų teisių į butą ir iš jo išsikeltų. Tuo metu dukra jau studijavo UK, sūnus po studijų baigimo pradėjo nuomoti butą ir Ieškovė nuo 2019 m. liepos mėnesio pradėjo gyventi atskirai išnuomojamame bute. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog į bylą pateikti Atsakovo AB SEB banko išrašai patvirtina, jog jis laikotarpiu nuo gyvenimo skyrium dienos iki ieškinio pateikimo dienos į sąskaitą reguliariai gaudavo nuompinigius, kas mėnesį sudarančius po 189,18 Lt (kas atitinka 55 Eur), už bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuomojamą turtą. Kadangi nuompinigiai laikytini bendra jungtine nuosavybe, Ieškovei priklauso pusė gautų pajamų (DOK-20421).
Šalies argumentai
5. 2022 m. gegužės 27 d. atsakovas teismui pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriame nurodė, jog teikia į bylą dokumentus, patvirtinančius, kad Nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas už asmenines Atsakovo lėšas, t. y., pardavus Valstybės įmonės ,,Lietuvos dujos“ akcijas, įgytas iki santuokos su ieškove sudarymo (DOK-95281).
6. 2022 m. gegužės 27 d. atsakovas teismui pateikė prašymą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios nustatymo, kuriame patikslino, kad 2016 m. gegužės 5 d. išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini) (Vokietija). Atsakovas buvo išvykęs apytiksliai trims mėnesiams ir iš užsienio į Lietuvą grįžo 2016 m. liepos mėnesio antroje pusėje, todėl šalys skyrium pradėjo gyventi nuo 9duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina teismui teikiamas 2016 m. balandžio 16 d. įsigytas bilietas Nr. 5495279. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog Ieškovė nurodo kitokias sutuoktinių išsiskyrimo aplinkybes, tačiau dėsto panašias aplinkybes, apibūdinančias sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžią. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad su Atsakovu santuokoje faktiškai kartu pragyveno dvidešimt vienerius metus, iki 2016 m. vedė įprastą šeimyninį gyvenimą. Nors tarp šalių nėra ginčo, kad šalys 2016 m. nustojo vesti bendrą ūkį ir pradėjo gyventi skyrium, Ieškovė savo reikalavimus reiškia taip, lyg šalys iki bylos iškėlimo būtų gyvenusios drauge ir vedusios bendrą ūkį. 2021 m. Atsakovo įregistruoti statiniai buvo pastatyti anksčiau, jei šalys pradėjo gyventi skyrium. Atsakovas nesutinka su tokiais teiginiais ir teikia teismui nuotraukas, kurios patvirtina, kad 2018 m. statybos darbai nebuvo baigti. Ieškovės teiginiai esą, garažas sodyboje stovėjo nuo 2012 m. neatspinti tikrosios padėties. Garažas (ta prasme, kuria savo paaiškinimuose nurodo Ieškovė) nepriklausė Atsakovui ir juo labiau - Ieškovei. 1995 m. kovo 22 d. sutartimi atsakovo tėvas – V. Š. įsigijo metalinį garažą, esantį kolektyviniuose garažuose (duomenys neskelbtini). Atsakovas teismui pateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančią sutartį. Vilniaus miesto savivaldybei pradėjus urbanizuoti kolektyvinių garažų teritorijas, V. Š. buvo priverstas pašalinti metalinę garažo konstrukciją iš kolektyvinių garažų ,,Veteranas“ teritorijos. Ji buvo perkelta į sodybą (duomenys neskelbtini). Galiausiai, V. Š. leidus, Atsakovas, panaudojo tėvo metalinę garažo konstrukciją ir įrengė garažą, t. y., įrengė pamatus, iškasė ir išmūrijo duobę, apšiltino sienas, įrengė elektros instaliaciją, pristatė stoginę ir pan. (DOK-95278).
7. 2022 m. rugsėjo 22 d. ieškovė teismui pateikė papildomus dokumentus dėl nekilnojamojo turto išlaikymo (DOK-155348).
Šalies argumentai
8. 2022 m. lapkričio 7 d. Atsakovas teismui pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriame nurodė, kad 2022 m. spalio 7 d. teismo posėdyje liudytoja apklausiama E. Š. teismui apžiūrai pateikė sutuoktinio ir Atsakovo tėvo V. Š. rašytus dienoraščius bei pasakodama bylai reikšmingas aplinkybes minėtais dienoraščiais vadovavosi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Atsakovas pateikė į bylą aktualius tėvo V. Š. dienoraščių išrašus, o taip pat SMS susirašinėjimo su dukra S. Š. išrašą, iš kuro matyti, kad Atsakovas nuolat skirdavo S. Š. lėšų pragyvenimui užsienyje ir ji neturėjo lėšų buto įsigijimui. S. Š. patvirtino, kad buto įsigijimui skolintus pinigus už ją grąžina Ieškovė (DOK-179582).
9. 2022 m. lapkričio 7 d. atsakovas teismui pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriuo teismo prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas L. Š. ir D. Š. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo (duomenys neskelbtini), šalims pradėjus gyventi skyrium. Atsakovas pažymėjo, jog Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo padalinti santuokoje su atsakovu įgytą 40000 Eur vertės Nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). D. Š. teismui pateikė įrodymus, kad minėtą nekilnojamąjį turtą sutuoktiniai įsigijo iš Atsakovo asmeninių lėšų, t. y., dar iki santuokos sudarymo Atsakovas buvo VĮ ,,Lietuvos dujos“ akcininku ir turėjo šios įmonės akcijų. Laikinasis akcininko pažymėjimas Nr. 1435 (tomas 3, e. b. l. 10) patvirtino, kad 1994 m. rugpjūčio 5 d. Atsakovo turimos akcijos buvo indeksuotos ir sudarė 1093 akcijas. 1996 m. spalio 22 d. išrašas iš sąskaitos (tomas 3, e. b. l. 11) patvirtino, kad 1996 m. spalio 2 d. Atsakovo turimos akcijos buvo indeksuotos ir sudarė 13608 akcijas. 1997 m. lapkričio 17 d. išrašas iš sąskaitos (tomas 3, e. b. l. 12) patvirtino, kad 1997 m. lapkričio 6 d. Atsakovo turimos akcijos buvo indeksuotos ir sudarė 13705 akcijas. 2021 m. rugpjūčio 20 d. Atsakovas finansų maklerio įmonei pavedė parduoti 11905 akcijas už 2,00 Lt, o 2001 m. lapkričio 15 d. atšaukė duotą pavedimą 6905 akcijos (tomas 3, e. b. l. 13-14). Tai reiškia, kad per laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki 2001 m. lapkričio 15 d. buvo parduota 5000 (11905 - 6905) akcijų po 2,00 Lt ir buvo gauta 9850,00 Lt (5000 akcijų x 2,00 Lt - 1,5% maklerio komisinis mokestis). 2001 m. lapkričio 15 d. Atsakovas finansų maklerio įmonei pavedė parduoti 6905 akcijas už 2,50 Lt, tačiau akcijos iki pavedimo galiojimo pabaigos nebuvo parduotos (tomas 3, e. b. l. 15-16). 2003 m. liepos 18 d. Atsakovas finansų maklerio įmonei pavedė parduoti 6905 akcijas už 3,00 Lt (tomas 3, e. b. l. 16-17), tačiau akcijos iki pavedimo galiojimo pabaigos taip pat nebuvo parduotos. 2003 m. spalio 20 d. pavedimu Nr. 71541 Atsakovas finansų maklerio įmonei pavedė parduoti 3905 akcijas už 3,20 Lt (tomas 3, e. b. l. 17). Pavedimas nedelsiant buvo įvykdytas ir Atsakovas gavo 12308,56 Lt ((3905 akcijų x 3,20 Lt) - 1,5% maklerio komisinis mokestis). 2003 m. spalio 20 d. pavedimu Nr. 71543 Atsakovas finansų maklerio įmonei pavedė parduoti 3000 akcijų už 3,60 Lt. Pavedimas nedelsiant buvo įvykdytas ir Atsakovas gavo 10638,00 Lt ((3000 akcijų x 3,60 Lt) - 1,5% maklerio komisinis mokestis). 2004 m. lapkričio 25 d. pavedimu Nr. 119569 Atsakovas finansų maklerio įmonei pavedė parduoti 1500 akcijas už 3,55 Lt. Pavedimas buvo įvykdytas ir Atsakovas gavo 3745,13 Lt ((1500 akcijų x 3,55 Lt) - 1,5% maklerio komisinis mokestis). Iš AB ,,Lietuvos dujos“ akcijų pardavimo Atsakovas gavo 36541,69 Lt (9850,00 Lt + 12308,56 Lt + 10638,00 Lt + 745,13 Lt) asmeninių lėšų (tomas 3, e. b. l. 18). Atsižvelgiantį į išdėstytas aplinkybes, Atsakovas teismo prašo dalijant santuokoje įgytą 40000 Eur vertės Nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir Atsakovui priteisti 36541,69 Lt (10583,21 Eur) didesnę turto dalį, nei Ieškovei tenkanti bendro turto dalis (DOK-179610).
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžių metu Ieškovė pareikštus reikalavimus iš esmės palaikė, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu, pasisakydama dėl kiekvieno iš pareikštų reikalavimų, patikslino Buto remontų atlikimo aplinkybes bei pasisakė dėl remontams atlikti panaudotų lėšų.
11. Bylos nagrinėjimo teisme metu Atsakovas procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją palaikė pilnai ir detaliai pasisakė dėl kiekvieno iš pareikštų reikalavimų.
12. Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat buvo apklausti liudytojai J. G., K. P., T. R., G. V., E. Š.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
Dėl santuokos nutraukimo.
13. Byloje nustatyta, kad Ieškovė L. Š., gimusi (duomenys neskelbtini) ir Atsakovas D. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr.(duomenys neskelbtini)).
14. Ieškovė, prašydama nutraukti santuoką dėl Atsakovo kaltės, jo kaltę siejo su tuo, jog santuokoje pragyvenus dvidešimt vienerius metus, esminiai konfliktai kildavo ir bendras gyvenimas pasibaigė dėl atsakovo nenoro dirbti, atsiribojimo nuo bendrų šeimos reikalų, nenoro skirti šeimai bei sergančiai Ieškovei laiko, nesidomėjimo vaikų išlaikymu. 2022 m. vasario 22 d. teismo posėdyje Ieškovė papildomai paaiškino, jog Atsakovo kaltę sieja su sutuoktinio atsakomybės nebuvimu, neprisidėjimu prie šeimos poreikių tenkinimo (2008 m. pabaigoje-2016 metais), atsiribojimu nuo šių klausimų sprendimo, pradėjimu gyventi skyrium kaip tik tuo metu, kai Ieškovei reikėjo išlaikyti šeimą; Ieškovė taip pat teigė, jog ji nesulaukė iš Atsakovo moralinio palaikymo jai susirgus, nežinojo, kad sutuoktinis minimu laikotarpiu (2016 metais) išvažiavo į užsienį dirbti, jam grįžus, 2016 m. liepos mėnesio viduryje Atsakovas užvažiavo į bendrus šeimos, namus, pavalgė ir pasakęs, kad reikia vykti į kaimą ieškoti dingusio šuniuko, išvažiavo. Pasak Ieškovės, būdamas užsienyje, Atsakovas neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, nesiuntė lėšų, galėjo tik dukrai padėti užsienyje ir gal naują automobilį nupirko; dėl alkoholio Atsakovas jokių problemų neturėjo, neištikimybės Ieškovė nepastebėjo. L. Š., pasisakydama dėl savo kaltės dėl santuokos iširimo, nurodė, jog ji pernelyg daug visko „prisiėmė ant savo pečių“.
15. Atsakovas, nesutikdamas su Ieškovės pateiktu patikslintu ieškiniu, nurodė, kad 2016 m. įtampos šeimoje priežastimi tapo lėšų stygius, atsiradęs dėl išaugusių šeimos poreikių bei Ieškovės laikino nedarbingumo. Atsakovas sutiko, kad tuo metu (2016 metais) skyrė nepakankamai dėmesio šeimai ir asmeniškai ieškovei, tačiau paaiškino, jog tuo metu siekė dirbti ir uždirbti lėšų šeimos išlaikymui, naudojosi visomis galimybėmis uždirbti šeimai papildomų pinigų ir buvo įsitikinęs, kad elgiasi teisingai bei turi Ieškovės pritarimą ir palaikymą. 2016 m. liepos mėn. grįžęs iš darbų užsienyje Atsakovas iš Ieškovės sulaukė reikalavimo gyventis skyrium. Atsakovas nurodė, jog dar bandė santuoką išsaugoti, tačiau Ieškovė nesutiko. 2022 m. vasario 2 d. teismo posėdyje Atsakovas papildomai paaiškino, jog santuokos metu visuomet stengėsi dirbti ir maksimaliai prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo. D. Š. nurodė, jog ne kartą vykęs užsidirbti į užsienį - 2012 metais yra dirbęs Prancūzijoje, du kartus dirbo Vokietijoje. Atsakovas paaiškino, kad Ieškovės nurodomu laikotarpiu rūpinosi tiek Butu bei jo išlaikymu, tiek Nekilnojamuoju turtu (duomenys neskelbtini), taip pat dviem įsigytais namais Baltarusijoje ir prižiūrėjo ir tetos namą. Viskam, t. y., tiek žolei nupjauti, tiek kitiems gerbūvio, turto priežiūros bei remonto darbams atlikti reikėjo nemažai laiko, todėl mažai būdavo namuose. 2022 m. vasario 24 d. teismo posėdyje Atsakovas detalizavo, jog visuomet stengėsi dirbti, o taip pat ieškovo įvairių būdų papildomai užsidirbti. Atsakovas paaiškino, jog skirtingais laikotarpiais šalių pajamos bei indėlis į šeimos biudžetą buvo skirtingas, iki 2003-2005 m. Ieškovės pajamos buvo minimalios. Ji prižiūrėjo vaikus, vėliau ėmė mokytis, o tai davė rezultatų vėliau, kai iš to Ieškovė ėmė uždirbti. Atsakovas nurodė, jog, jo manymu, šalių santuoka iširo dėl to, jog sutuoktiniai buvo labai skirtingi žmonės. Pasak Atsakovo, kai šeimoje su pinigais buvo gerai, tuomet ir šeimyninis gyvenimas klostėsi gerai.
Dėl faktinio gyvenimo skyrium datos
16. Teismui 2022 m. gegužės 27 d. pateiktame prašyme Atsakovas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini) (Vokietija) apytiksliai trims mėnesiams ir į Lietuvą grįžo (duomenys neskelbtini). Pasak Atsakovo, šalys skyrium pradėjo gyventi nuo (duomenys neskelbtini), todėl D. Š. teismo prašė nustatyti, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini).Šią datą Atsakovas siejo su Ieškovės skambučiu jo tėvams, kurio metu L. Š. nurodė, jog skiriasi ir kitą dieną pateikė Atsakovui užpildyti skyrybų dokumentus. Bylos nagrinėjimo teisme metu Atsakovas paaiškino, jog jis nesutiko pateiktų dokumentų užpildyti, norėjo palaukti, tikėdamasis, kad Ieškovė persigalvos. (duomenys neskelbtini) buvo jo gimtadienis ir prieš tai Ieškovė buvo pareikalavusi, kad jis perrašytų turtą jų vaikams: Butą – dukrai, o Nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) – sūnui. Gimimo dieną Ieškovė jį pasveikino ir pasakė, kad po poros dienų yra susitarusi atvykti pas notarą. Atsakovas nurodė, jog po to gyvenimas namuose tapo nepakeliamas – Ieškovė šaldytuve parodė neva jam skirtą lentynėlę maistui, o dukrai išvykus – į jos kambarį pernešė Atsakovo daiktus. D. Š. nurodė, jog tikėjosi, kad Ieškovė persigalvos, tačiau ji nenurimo. (duomenys neskelbtini) buvo Ieškovės gimtadienis, todėl Atsakovas atvažiavo jos pasveikinti su rožių puokšte, tačiau susitaikyti ir atkurti bendro gyvenimo nepavyko.
17. Ieškovė su Atsakovo nurodoma faktinio gyvenimo skyrium data nesutiko, nurodydama, jog Atsakovas šeimą paliko (duomenys neskelbtini), kai jai nepasakęs išvyko, kaip vėliau paaiškėjo, dirbti į užsienį.
18. CK 3.67 straipsnio 1 dalis numato, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.
19. Sprendžiant dėl šalių faktinio gyvenimo skyrium pradžios, pažymėtina, jog abu sutuoktiniai bylos nagrinėjimo teisme metu sutiko, kad bendras jų santuokinis gyvenimas baigėsi 2016 metais, tačiau faktinio gyvenimo skyrium pradžią siejo su skirtingomis datomis – Atsakovas teigė, jog šalys skyrium pradėjo gyventi nuo (duomenys neskelbtini) o Ieškovė įrodinėjo, kad bendras sutuoktinių gyvenimas baigėsi (duomenys neskelbtini).
20. Vadovaujantis į bylą pateikto autobuso bilieto duomenimis, (DOK-95278), nustatyta, jog Atsakovas (duomenys neskelbtini) išvyko dirbti į Vokietiją. Nepaisant to, jog Ieškovė įrodinėjo, kad Atsakovas išvyko į užsienį dirbti jai nežinant ir su ja nesuderinęs, šios aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu buvo paneigtos tiek paties Atsakovo paaiškinimais, tiek ir liudytojų J. G., E. Š. parodymais, rašytiniais įrodymais (tomas 4, e. b. l. 87-88), kurie nurodė, kad apie Atsakovo išvykimą Ieškovei buvo žinoma, Atsakovas periodiškai skambindavo sutuoktinei, pasakodavo, kaip jam sekasi užsidirbti ir pan.
21. Nagrinėjamu atveju išklausius šalių bei liudytojų paaiškinimų, ištyrus ir įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus (DOK-95278), teismas sprendžia, jog šalių faktinis bendras gyvenimas baigėsi (duomenys neskelbtini). Atsakovui grįžus iš Vokietijos bei Ieškovei išreiškus norą santuoką nutraukti bei apie tai informavus Atsakovo tėvus.
22. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas Atsakovo reikalavimą šioje dalyje tenkina ir nustato, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium pradžios, t. y., nuo (duomenys neskelbtini).
23. Faktinio santuokos iširimo momentas yra svarbus sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, nes vadovaujantis teismų praktika, teisiškai reikšmingos yra (tik) tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2121-467/2015). Taigi, vadovaujantis nurodyta teismų praktika, sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, negali būti vadovaujamasi į bylą pateiktais įrodymais apie tai, kokie šalių susiklostė jau po faktinio santuokos iširimo.
Dėl kaltės dėl santuokos iširimo
24. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant, pripažįstama, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2015 m. spalio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015, 2016 m. vasario 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2017 m. gegužės 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
25. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (2010 m. gegužės 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi, teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes (2017 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-219/2017).
26. Nepaisant to, jog Ieškovė įrodinėjo, kad Atsakovas laikotarpiu nuo 2008 m. pabaigos iki 2016 metų nedirbo, 2022 m. vasario 22 d. teismo posėdyje ji patvirtino, jog 2009 m. liepos mėnesį atsiradus laisvai vietai, pati padėjo Atsakovui įsidarbinti (duomenys neskelbtini) gimnazijoje elektriku puse etato, kur jo gaunamas darbo užmokestis sudarė ½ minimalaus mėnesinio atlyginimo (apie 250 Lt per mėnesį). Be to, Ieškovė nurodė, jog 2008-2016 metais Atsakovas, dirbamas puse etato, porai dienų išvažiuodavo į kaimą bei į Baltarusiją, kur kaip nurodė abi šalys, Atsakovas bandė vystyti verslą, tam tikslui šalys buvo ten įsigiję nekilnojamojo turto (buvo įsigyti du namai, kurių vienas buvo registruotas Ieškovės, o kitas – Atsakovo vardu). Ieškovė teigė, kad ji nežinojo, jog Atsakovas (duomenys neskelbtini) išvyko dirbti į užsienį, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu šią aplinkybę paneigė liudytojai J. G. E. Š., kurie nurodė, kad apie Atsakovo išvykimą dirbti į užsienį Ieškovei buvo žinoma.
27. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas taip pat pažymi, jog santuokos metu sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, todėl vienam iš jų patiriant laikinų finansinių problemų ar nedarbo laikotarpių, kitas iš sutuoktinių turėtų didesne dalimi prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo. Nagrinėjamu atveju Ieškovei neįrodžius, jog laikinas Atsakovo nedarbas buvo sąlygotas jo paties kaltų veiksmų, teismas Ieškovės nurodytą aplinkybę, jog santuokos metu Atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti šeimą ir visiškai neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, pripažįsta neįrodyta. Priešingai - į bylą pateiktas Atsakovo susirašinėjimas su dukra patvirtina, jog Atsakovas nuolatos finansiškai rėmė užsienyje studijuojančią dukrą.
28. Vadovaujantis bylos duomenimis (šalių bei liudytojų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais), nustatyta, jog Ieškovė 2016 m. balandžio-liepos mėnesiais sunkiai sirgo, ne kartą buvo hospitalizuota ir gydyta (tomas 4, e. b. l. 29-34). Ieškovė Atsakovo kaltę grindė aplinkybe, kad tuo metu nesulaukė iš sutuoktinio paramos ir palaikymo, tačiau šie parodymai buvo paneigti tiek Atsakovo, tiek ir kitų liudytojų duotais paaiškinimais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (Atsakovo mirusio tėvo dienoraščio įrašų duomenimis – tomas 4, e. b. l. 85-89) apie tai, jog darbo užsienyje metu Atsakovas nuolatos skambindavo Ieškovei, jog ji puikiai žinojo, kad Atsakovas yra išvykęs užsidirbti ir tais atvejais, kai Ieškovei buvo reikalinga pagalba vykstant į/iš gydymo įstaigą/-os ir Atsakovas negalėjo pats padėti, jis buvo paprašęs savo tėvų pagalbos Ieškovę nuvežti. Išdėstytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog Atsakovas pagal galimybes stengėsi pagelbėti sutuoktinei ir ja rūpintis, o tuo laikotarpiu, kai pats negalėjo to padaryti (pvz., dirbo užsienyje), organizavo trečiųjų asmenų (savo tėvų) pagalbą.
29. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju abiem šalims pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų nesiekė spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y., sutuoktiniai nebuvo tolerantiški vienas kitam, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos vienas kitam, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą. Sutuoktiniai taip pat nebuvo pakankamai atidūs ir nesistengė, jog abu gerai jaustųsi šeimoje, nesistengė suprasti vienas kitą, išsiaiškinti, kas jų santykiuose negerai, išsakyti savo tikslus, lūkesčius, o tai tik tolino juos vieną nuo kito. Bylos nagrinėjimo teisme metu tiek Ieškovė, tiek ir Atsakovas patvirtinimo, jog nebėra suinteresuoti santuoką išsaugoti.
30. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu, vienas kito nuomonės paisymu bei siekiu visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu, o taip pat tolerancija ir pakantumu, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju abi šalys pažeidė abipusę sutuoktinių pareigą gerbti vienas kitą, būti lojaliems ir veikti visos šeimos interesais, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu, rūpintis vienas kitu, kas bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu.
Žemesnės instancijos teismas
31. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis) jiems nesugebėjus siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba bei jų gyvenimui kartu tapus nebepakeliamu dėl prioritetų sankirtos. Abi šalys siekio taikytis neišreiškė. Teismas daro išvadą, kad bendras Ieškovės ir Atsakovo gyvenimas faktiškai pasibaigęs, santuoka iširusi, todėl nėra tikslinga skirti terminą susitaikymui.
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (2016 m. vasario 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.
33. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė patikslintame ieškinyje prašo po santuokos nutraukimo palikti jai iki santuokos turėtą pavardę „Š“. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad Atsakovas dėl tokio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė, teismas sprendžia palikti Ieškovei santuokoje įgytą pavardę „Š“, o Atsakovui – pavardę „Š“.
Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.
34. Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat sutiko, jog tarpusavio išlaikymas nei vienam iš sutuoktinių neturėtų būti priteisiamas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas tarpusavio išlaikymo klausimo nesprendžia ir išlaikymo nei vienai iš šalių nepriteisia (CK 3.72 straipsnis).
Dėl nepilnamečių vaikų
35. Bylos duomenimis, šalys nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovės ir Atsakovo dukra S. Š. ir sūnus P. Š. jau yra sulaukę pilnametystės, todėl su vaikais susiję klausimai nagrinėjamu atveju nespręstini.
Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe
36. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gali pripažinti turtą, esantį vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.90 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą.
37. Pagal CK 3.90 straipsnio l dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinąs, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe vadovaujantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio I dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).
38. 2020 m. birželio 11 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo bei 1995 m. lapkričio 2 d. sutarties (toliau – Mainų sutartis) (DOK-220865) duomenimis nustatyta, kad Atsakovo D. Š. vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą - butą su rūsiu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą Mainų sutarties pagrindu. Bylos nagrinėjimo teisme metu tarp šalių nebuvo ginčo, jog Mainų sutarties pagrindu Atsakovas D. Š. savo tėvui V. Š. perleido iki santuokos įgytą ir jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini) ir mainais už tai įgijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė teismo prašė Butą pripažinti bendrąja jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir padalinti jį tarp sutuoktinių priteisiant kiekvienam po ½ dalį šio turto. Tokį savo reikalavimą Ieškovė grindė aplinkybe, jog santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis ir Ieškovės asmeninėmis lėšomis bei darbu. Atsakovas su tokiu atsakovės reikalavimu nesutiko. Tokiu būdu byloje kilo ginčas dėl Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – Buto – pripažinimo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.
39. 2022 m. vasario 24 d. ir 2022 m. balandžio 4 d. teismo posėdžių metu Ieškovė, galutinai sutikslinusi savo poziciją, nurodė, jog po santuokos sudarymo šalims apsigyvenus Atsakovui priklausančiame Bute, jis buvo tuščias, tik sienos, todėl santuokos metu buvo pagerintas iš esmės, dėl ko Buto vertė ženkliai išaugo. Ieškovė nurodė, jog Butas buvo nuolat remontuojamas sutuoktinių lėšomis, todėl galima būtų išskirti, kad jam buvo atlikti du kosmetiniai remontai (pirmasis nuo 1995 m. balandžio mėnesio iki 1996 m. pabaigos ir antrasis 2009-2013 metais), o taip pat kapitalinis remontas, prasidėjęs nuo šarvo durų sumontavimo. Bylos nagrinėjimo teisme metu Ieškovės nurodomos kosmetinių bei kapitalinio remontų datos kito, tačiau detalizuodama atliktus darbus, Ieškovė nurodė, jog 1995 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais buvo sutvarkytos vonios bei tualeto grindys, išklijuotos plytelės (plyteles šalys turėjo, jų nepirko, o jas suklijavo pats Atsakovas), 1996 metai buvo dažomos sienos (dažė Atsakovas), suklijuoti plaunami tapetai koridoriuje ir virtuvėje (tikslios jų kainos Ieškovė neprisimena, galimai jie kainavo apie 100 Lt), taip pat buvo pradėtos keisti vidinės durys – buvo sumontuotos iš viso 5 faneruotos durys, kurių vienų kaina buvo 50 Lt, o visų pakeistų durų kaina sudaro 250 Lt. Ieškovės paskaičiavimu, bendra einamojo remonto kaina – apie 350 Lt. Ieškovė taip pat nurodė, jog nuo 2005 m. gruodžio 27 d. iki 2013 metų Bute buvo atliekamas kapitalinis remontas, kurio metu buvo pakeistos (sumontuotos) „Šarvo“ tipo lauko durys, kainavę 940 Lt, 2006 m. sausio 31 d. iš įmonės „Lanreta“ pirkti plastikiniai langai, kainavę iš viso 9107,92 Eur, iš kurių 3780 Eur buvo sumokėta grynaisiais pinigais iš bendro sutuoktinių biudžeto, o likusi suma (5327,92 Eur) buvo sumokėta pasinaudojant kreditu, kuris vėliau buvo grąžintas. Pakeitus langus, teko taip pat keisti ir palanges. Pasak Ieškovės palangės buvo padarytos iš turėtos medienos, tačiau apie 1000 Lt reikėjo sumokėti staliui už palangių apdirbimą. L. Š.2022 m. vasario 24 d. teismo posėdyje nurodė, jog 2008 m. gegužę, 2009 m. ir 2011 metais buvo atliekami šie darbai: lyginamos lubos (medžiagos pirktos iš bendrų šeimos lėšų), lyginamos sienos, apšildomos grindys, klojamas laminatas, taip pat buvo apšiltintos dvi sienos, pirkta buitinė chemija kovai su pelėsiu. Ieškovė paaiškino, jog lėšos remonto darbams buvo imamos iš jos banko sąskaitos ir prašė vadovautis jos duomenimis, taip pat už dalį medžiagų Atsakovas atsiskaitydavo grynais pinigais. Bylos nagrinėjimo teisme metu Ieškovė nurodė, jog atliktiems remonto darbams laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 24 d. – 2009 m. gegužės 10 d. iš jos banko sąskaitos buvo panaudota 6078,55 Lt. Šią aplinkybę patvirtina atsiskaitymai prekybos centruose „Senukai“, „Ermitažas“, o taip pas išgrynintos sumos. Ieškovė nurodė, jog antrojo kosmetinio remonto metu (nuo 2009 m. gruodžio mėnesio iki 2013 m. pabaigos), iš naujo buvo dažomos lubos, sienos, virtuvėje buvo sumontuoti baldai (šaldytuvas, indaplovė), vonios kambaryje pakeista santechnika, grindų plytelės, kambaryje baigtos montuoti lentynos. Vadovaujantis Ieškovės banko sąskaitos išrašu, o taip pat indaplovės (1260,06 Lt) ir šaldytuvo (1128 Lt) įsigijimą patvirtinančių čekių duomenimis, šio remonto metu buvo patirta 2485,84 Eur išlaidų. Apibendrindama tiek kosmetiniams, tiek ir kapitaliniam remontui panaudotas pinigų sumas, L. Š. nurodė, jog iš viso Buto remonto darbams buvo išleista 18612,31 Lt (940 Lt „Šarvo“ durys + 9107,92 Lt langai + 6078,55 Lt pagal Ieškovės + 625,67 Lt pagal Atsakovo banko sąskaitos išrašą + 1000 Lt už palangių apdirbimą + 2485,84 Lt panaudotų antrajam kosmetiniam remontui). Ieškovė paaiškino, jog Buto remontui buvo naudojamos tiek šalių bendros lėšos, tiek ir 2000 JAV dolerių Ieškovės asmeninės lėšos gautos iš asmeninio nekilnojamojo turto pardavimo Ieškovės seseriai T. R. Ieškovės vertinimu, 1995 m. lapkričio 2 d. iki atliktų pagerinimų Buto vertė buvo apie 60000 Lt, kas atitinkamai sudarytų apie 15000 JAV dolerių, o po atliktų pagerinimų Buto vertė padidėjo 18612,31 Lt ir iš viso sudarė 78612,31 Lt. Tokiu būdu, pagerinimai sudarytų ¼ Buto vertės dalį. 2022 m. balandžio 4 d. Ieškovė savo poziciją patikslino, nurodydama, jog atliktų Buto pagerinimų vertė sudaro 20156,37 Lt, kas atitinkamai sudarytų 5837,68 Eur. Vadovaujantis Ieškovės teismui pateiktais Ober Haus duomenimis apie butų rinkos kainų pokyčius (DOK-59230), 1995 m. lapkričio 2 d. (iki atliktų pagerinimų) 72,36 kv. m. ploto Buto vertė sudarė 17377,20 Eur (60000 Lt arba 15000 USD), 2009 m. gegužės mėnesį – 67062,09 Eur (72,36 kv. m. x 3200 Lt/kv. m. / 3,4528), o 2013 m. spalio mėnesį – 60775,02 Eur (72,36 kv. m. x 2900 Lt/kv. m. / 3,4528). Įvertinus atlikto kapitalinio (5141,38 Eur) ir kosmetinio (696,31 Eur) remonto vertes, 2013 m. spalio mėnesį, po atliktų pagerinimų Ginčo Buto vertė, Ieškovės vertinimu, sudarė 66612,71 Eur, iš šios sumos 49235,51 Eur sudarė kainų pokytis (1995 m. lapkričio 2 d. – 2013 m. spalio mėn.), todėl Ieškovei priklausytų ½ jo dalis, sudaranti 24617,75 Eur. Vėliau 2022 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio metu Ieškovė savo poziciją dar sykį patikslino, sumažindama jai priklausančią dalį 326,69 Eur suma, t. y., atimdama šaldytuvo kainą iš netraukdama šaldytuvo įsigijimo išlaidų į atliktus Buto pagerinimus.
40. Atsakovas su Ieškovės pozicija bei pareikštu reikalavimu Butą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe nesutiko, ir 2022 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje paaiškino, jog 1995 m. lapkričio 2 d. Butas Atsakovo tėvų buvo pilnai parengtas eksploatuoti, visi įrengimo darbai buvo baigti, kadangi D. Š. tėvai ketino jame gyventi, tačiau vėliau pasiūlė Atsakovui turimais butais apsikeisti ir Bute rengti šalių vestuvių šventę, kas ir buvo padaryta. Pasak Atsakovo, Mainų sutarties pagrindu įsigytame Bute jokių statybos darbų atlikti nebereikėjo. Aplinkybę, jog Butas buvo pilnai įrengtas, Atsakovo nuomone patvirtina į bylą pateiktos šalių vestuvių nuotraukos, t. y., šalims apsigyvenus Bute, jame įvyko Ieškovės ir Atsakovo vestuvės, kad patvirtina faktą, jog Butas buvo pilnai įrengtas (DOK-88178). Bylos nagrinėjimo teisme metu Atsakovas paaiškino, jog santuokos metu atliko šiuos Buto pagerinimo darbus – įstatė metalines sandėliuko duris (foto Nr. 20), vonioje išklijavo plyteles, buvo pakeistos kambarių vidaus durys, atliekama balkono langų apdaila, dažomi ir sandarinami langų rėmai. 1996-1999 metais remonto darbams buvo išleista 495 Lt. 2000-2002 metais finansinių galimybių vykdyti remonto darbus šalys neturėjo, kadangi tuo metu šeimoje dirbo tik Atsakovas, 1998 m. Ieškovė pradėjo mokytis, todėl papildomos išlaidos buvo patirtos kompiuteriui įsigyti. 2003 m. liepos 19 d. buvo pakeisti Buto langai, kainavę apie 3500 Lt, sumontuotos palangės, kainavę apie 500 Lt, taip pat reikėjo atlikti apdailą aplink langus (100 Lt), tuo pat metu buvo apšiltintos išorinės sienos, padengtos danga, apaugančia nuo pelėsio (350 Lt), atlikti sienų ir lubų dažymo darbai (115 Lt). Atsakovas nurodė, jog 2003 metais bendra Bute atliktų remonto darbų kaina sudarė apie 4700 Lt, 2004 metais (dažymo darbai, tapetų klijavimas, grindų apšiltinimas ir laminato klojimas) bendra Bute atliktų remonto darbų kaina sudarė apie 1397 Lt, 2005 metais buvo pakeistos įėjimo durys (foto Nr. 13, bendra durų bei pakeitimo darbų kaina 940 Lt), pakeistos antrosios durys (200 Lt), nudažyti radiatoriai bei šildymo vamzdynai (10 Lt), bendra Bute atliktų remonto darbų kaina sudarė apie 1150 Lt. 2006-2009 metais jokių remonto darbų Bute nebuvo atliekama, nes Atsakovas dirbo, o laisvu nuo darbo laiku remontavo Nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). 2010 metais Bute dalis linoleumo buvo pakeista grindų plytelėmis, išklijuotos virtuvės sienų plytelės, nudažytos virtuvės lubos bei virtuvės sienos išklijuotos tapetais. Pasak Atsakovo, bendra Bute atliktų remonto darbų kaina 2010 metais sudarė apie 238 Lt, 2011 metais buvo pakeistos dvejos vidaus durys, unitazas, kriauklė, kranai bei jų filtrai, o taip pat pakeistos vonios plytelės - bendra Bute atliktų remonto darbų kaina 2011 metais sudarė apie 380 Lt, 2012 metais buvo įsigytas namas Baltarusijoje, vėliau – dar vienas, todėl Atsakovas rūpinosi įsigytais namais Baltarusijoje. Nuo 2012 m. iki 2016 metų Buto remonto darbai atliekami nebuvo. Apibendrinęs, Atsakovas nurodė, jog 1995 m. – 2016 metais atlikti einamojo Buto remonto darbai, kurių bendra vertė sudaro apie 8380 Lt ir kurių didžiąją dalį atliko pats Atsakovas, tačiau 2003 metais, dalį darbų atliko tretieji asmenys, kadangi Atsakovui buvo trūkusi Achilo sausgyslė (Atsakovo pakviestas giminaitis atliko dažymo darbus, įmonė sumontavo langus).
Žemesnės instancijos teismas
41. Teismas, išklausęs šalių bei liudytojų parodymų, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus apie ginčo Bute atliktus remonto darbus bei jų apimtis, sprendžia, jog nurodyti darbai negali būti priskiriami kapitalinio remonto darbams, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje, numatančioje, jog statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.) ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – Reglamentas) 10 punkte, numatančiame, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. To paties reglamento 12 punkte nustatyta, kad statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti reglamento VI ir VII skyriuose, tarp jų: statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas (Reglamento 12.1. p.); sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų (Reglamento 12.2. p.); fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas (Reglamento 12.4. p.); pastatų ar jų dalių apšiltinimas (Reglamento 12.8. p.); balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų (Reglamento 12.9. p.); kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų (Reglamento 12.12. p.) ir pan. Visi buto remonto darbai, kurie buvo atlikti pagal savo apimtį ir sudėtingumą priskirtini paprastojo remonto statybos rūšiai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia jos šalių santuokos metu ginčo Bute buvo atlikti ne kapitalinio, o paprastojo (einamojo) remonto darbai.
42. Sprendžiant dėl atlikto remonto/pagerinimų vertės, teismas pažymi, jog vadovaujantis CPK 178 straipsnyje reglamentuojamu įrodinėjimo procesu ir įrodinėjimo priemonėmis, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė jos apskaičiuotą Buto pagerinimų vertę, kurią įrodinėjo šali banko sąskaitų išrašų duomenimis, o taip pat ir rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais lauko durų bei plastikinių langų įsigijimą. Atsakovas su Ieškovės nurodytomis atliktais darbais bei jų vertėmis sutiko tik iš dalies.
43. Pagal CPK 176 straipsnio 1dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, vadovaujasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (2013 m. liepos 5 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013).
44. Spręsdamas dėl atliktų Buto pagerinimų vertės, teismas pažymi, jog Ieškovė atliktus pagerinimus grindė savo bei Atsakovo banko sąskaitų išrašų duomenimis, atliktiems remonto darbams priskirdama mokėjimus prakybos centruose „Senukai“, „Ermitažas“, o taip pat grynųjų pinigų išėmimus iš sutuoktinių banko sąskaitų. Teismas su tokia pozicija sutinka tik iš dalies ir pažymi, jog piniginių lėšų išgryninimai iš Ieškovės ar Atsakovo banko sąskaitų, nesant pateiktų įrodymų apie tolimesnį šių lėšų panaudojimą, savaime nepatvirtina, jog lėšos buvo panaudotos Buto remonto darbams atlikti. Vertinant Ieškovės nurodytus atsiskaitymus prakybos centruose „Senukai“, „Ermitažas“, nesant pateiktų prekių pirkimo kvitų, už įsigytas prekes išrašytų PVM sąskaitų faktūrų kopijų ar kt. įrodymų, teismas negali daryti vienareikšmės išvados, jog visos minėtose parduotuvėse patirtos išlaidos buvo susiję su remonto darbų Bute atlikimu, kadangi šiuose prekybos centruose be statybinių medžiagų, taip pat yra parduodamos ir kitos prekės, skirtos namų ūkiui (maistas, buitinės technika, laisvalaikio prekės, indai, žaislai ir kt.), kurios niekaip nėra susiję su remonto darbais. Bylos nagrinėjimo teisme metu abi šalys patvirtino, jog Buto lauko durys bei jų keitimas kainavo 940 Lt. Iš Ieškovės teismui pateikto banko sąskaitos išrašo taip pat matyti, jog 2005 m. gruodžio 27 d. buvo padarytas 940 Lt mokėjimas UAB ,,Neiseris“. Tarp šalių nesant ginčo, šios išlaidos pripažintinos įrodytomis. Byloje abi šalys neginčijo aplinkybės, jog sutuoktiniai už įsigytus langus sumokėjo 9107,92 Lt, iš kurių dalis (3780 Lt) 2006 m. sausio 31 d. Ieškovės buvo sumokėta UAB „Lanreta“, o likusioji dalis (5327,92 Lt) buvo apmokėta pasinaudojus banko kreditu ir 2006-2008 metais grąžinta (Ieškovės banko sąskaitos išrašo duomenys). Tačiau šalių pozicijos išsiskyrė dėl to, kuriam iš objektų šie langai buvo skirti: Ieškovė įrodinėjo, jog langai buvo sumontuoti ginčo Bute, o Atsakovas teigė, jog langai buvo sumontuoti sodyboje (duomenys neskelbtini). Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje sutrinktus įrodymus, išklausęs šalių pozicijų apie langų įsigijimą datą bei jų kiekį, sprendžia, jog labiau tikėtina Atsakovo versija, kad langai iš UAB „Lanreta“ buvo įsigyti iš sumontuoti sodyboje (duomenys neskelbtini), kadangi iš pateiktų rašytinių įrodymų (mokėjimo datų) matyti, jog pirmasis mokėjimas už langus buvo atliktas 2006 m. sauso 31 d., todėl spręstina, kad langai buvo įsigyti ne anksčiau nei 2006 metais, tuo tarpu iš Atsakovo pateiktų Buto fotonuotraukų (fotografija Nr. 11, DOK-88178), kurioje užfiksuotas iš šviesiaplaukis šalių nepilnametis sūnus, matyti, jog 2004 m. birželio 27 dieną ginčo Bute tiek plastikiniai langai, tiek ir palangė ir po ja esanti knygų lentyna, jau buvo sumontuoti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Ieškovės nurodytos 9107,92 Lt plastikinių langų įsigijimo išlaidos nepagrįstai L. Š. buvo priskirtos Buto pagerinimo išlaidoms.
45. Nagrinėjamu atveju abi šalys iš esmės neginčijo aplinkybės, jog didžiąją dalį Buto remonto darbų atliko pats Atsakovas, o tam reikalingos medžiagos buvo įsigytos tiek iš sutuoktinių bendrų, tiek ir iš Ieškovės asmeninių lėšų. L. Š. teigė, jog iš savo asmeninių lėšų prie atliktų remonto darbų prisidėjo 2000 JAV dolerių suma, kuriuos Ieškovė gavo pardavusi nebaigtą statyti butą Pabradėje savo sesei. Siekdama patvirtinti šias aplinkybes, Ieškovė teismui pateikė Švenčionių rajono savivaldybės valdybos sprendimą dėl gyvenamojo namo statybos bendrijos „VILTIS“ įstatų įregistravimo ir narių sąrašą bei 1993 m. gruodžio 20 d. potvarkį Švenčionių rajono valdybos su narių sąrašu (tomas 1, e. b. l. 188-191). Ieškovė teigė, jog pirminiame bendrijos „VILTIS“ narių sąraše matyti jos iki santuokos turėta pavardė „R“ (pozicija Nr. 6), o vėlesniame narių sąraše jau figūruoja ne Ieškovės, o jos sesers R. R. (pozicija Nr. 34), kurios dukra iš Ieškovės nurodytą nekilnojamąjį turtą įsigijo, pavardė. Nepaisant to, jog tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuos, tiek ir duodama paaiškinimus bylos nagrinėjimo teisme metu Ieškovė nurodė, jog iki santuokos turėtą butą už 2000 JAV dolerių sumą įsigijo jos sesers dukra, o Ieškovė iš šio sandorio gautas lėšas panaudojo Buto remontams, nesant į bylą pateiktų leistinų rašytinių įrodymų, patvirtinančių nekilnojamojo turto perleidimą, t. y., įstatymų nustatyta tvarka sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties kopijos, įrodymų apie perleisto nekilnojamojo turto kainą, jos sumokėjimą Ieškovei L. Š. bei vėlesnį gautų piniginių lėšų panaudojimą, ši aplinkybė teismo pripažįstama neįrodyta.
46. Bylos nagrinėjimo teisme metu Ieškovei nurodžius, jog Buto pagerinimo (t. y., einamųjų ir kapitalinio remontų) išlaidos sudaro 20156,37 Lt (95837,68 Eur), tačiau šios sumos pilnai nepagrindus leistinais įrodymais (išskyrus aukščiau aptartus įrodymus, kurių Atsakovas neginčijo), tačiau Atsakovui dalį atliktų darbų (8380 Lt vertės) pripažinus, teismas pripažįsta nustatytu, jog Santuokos metu (1995 m.-2011 m.) buvo atlikti Buto pagerinimo darbai, kurių Atsakovas neginčijo ir kurių vertė sudarė 8380 Lt (CPK 187 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
47. Iš teismui pateiktos Mainų sutarties turinio matyti, jog jos sudarymo metu sutarties šalys Butą vertino 58244 Lt suma. Teismui nustačius, jog santuokos metu iš sutuoktinių bendrų lėšų buvo atlikti Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio Buto pagerinimai, kurių vertė sudarė 8380 Lt, pripažintina, jog atlikti pagerinimai sudarė 14,39 proc. Buto vertės.
48. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju buvo atlikti paprastieji remonto darbai, kurie nepriskirtini kapitaliniam Buto remontui, atmestinas Ieškovės reikalavimas ginčo Butą pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti šalims po ½ dalį. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais bei šiuo klausimu susiformavusia teismų praktika, Ieškovei priteistina piniginė kompensacija, atitinkanti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusių panaudotų lėšų, statybinių medžiagų ir darbo vertę. Bylos nagrinėjimo metu šalims geranoriškai susitarus dėl Buto vertės, sudarančios 80000 Eur, ir teismui nustačius, jog šalių santuokos metu buvo atlikti 14,39 proc. Buto vertės pagerinimai, kas atitinkamai sudaro 11512 Eur (80000 Eur x 14,39 proc.), taip pat preziumuojant, jog sutuoktinių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, todėl Ieškovei iš Atsakovo priteistina 5756 Eur kompensacija už atliktus Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio Buto pagerinimo darbus (11512 Eur x ½).
Dėl ½ dalies nuomos mokesčio priteisimo
49. Teismui pateiktame patikslintame ieškinyje L. Š. nurodė, kad nuo gyvenimo skyrium dienos Atsakovas gauna nuomą už šalims priklausantį turtą, kurio pusė teisėtai priklauso Ieškovei. Iš viso Atsakovas nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios (t. y., nuo 2016 m. balandžio pradžios) iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos (t. y., 2022 m. vasario mėnesio pabaigos) gavo 3980 Eur sumą. Bylos nagrinėjimo teisme metu Ieškovė patikslino, jog minimu laikotarpiu buvo gauta 3960 Eur suma (72 mėn. x 55 Eur per mėnesį), kurios pusę, sudarančią 1980 Eur, prašo priteisti kaip kompensaciją.
50. Atsakovas su šiuo pareikštu reikalavimu nesutiko iš dalies, posėdžio metu nurodydamas, jog faktinis pagrindas reikalauti kompensacijos egzistuoja – pajamos buvo gautos, tačiau Ieškovė nepagrįstai reikalauja kompensacijos, kadangi ji pasiėmė turto už didesnę vertę, o 2022 m. gegužės 27 d. teismo posėdyje nurodė, jog iš gautų pajamų dengė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymo išlaidas, taip pat patyrė išlaidų kurui, kas antrą savaitė (duomenys neskelbtini) sodyboje pjaudamas žolę.
51. Iš teismui pateiktos 2003 m. gruodžio 23 d. Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutarties turinio matyti, jog Atsakovas su AB „Lietuvos telekomas“ (nuo 2021 m. kovo 5 d. – AB TEO LT) sudarė nuomos sutartį, kurios pagrindu perdavė nuomininkui naudotis sutartyje nurodytas patalpas, o nuomininkas įsipareigojo mokėti 222,56 Lt nuomos mokestį. Byloje tarp šalių nekilo ginčo, jog nurodomu laikotarpiu 54,79 Eur dydžio nuomos mokestis buvo mokamas į Atsakovo banko sąskaitą. Šią aplinkybę patvirtina ir Atsakovo banko sąskaitos išrašo duomenys (DOK-121294).
52. Nagrinėjamu atveju Ieškovė teismo prašo priteisti iš Atsakovo ½ dalį gauto nuomos mokesčio, kuris vadovaujanti CK 3.88 straipsniu pripažįstamas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Nepaisant to, jog Atsakovas su pareikštu reikalavimu nesutiko, motyvuodamas Ieškovei atitekusia didesne kilnojamojo turto dalimi, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu šios aplinkybės net neįrodinėjo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, nustačius, jog ieškovės nurodomu laikotarpiu buvo mokamas 54,79 Eur dydžio nuomos mokestis ir Atsakovas iš viso gavo 3944,88 Eur nuomos pajamų (54,79 Eur per mėn. x 72 mėn. = 3944,88 Eur), o taip pat patyrė 1577,94 Eur išlaidų Nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) išlaikymui, iš Atsakovo Ieškovės naudai priteistina ½ gauto nuomos mokesčio dalis, iš jos atėmus Atsakovo patirtas išlaidas turto (duomenys neskelbtini) išlaikymui, sudaranti 1183,47 Eur (54,79 Eur per mėn. x 72 mėn. = 3944,88 Eur - 1577,94 Eur = 2366,94 / 2 = 1183,47 Eur).
Dėl ieškovės asmeninių lėšų panaudojimo
53. Ieškovė nurodė, jog 2002 m. gegužės 28 d. kartu su seserimi T. S. paveldėjo nekilnojamąjį turtą, t. y.: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 62,47 kv. m.; ūkinį pastatą 211ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsį 411b, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir pateikė į bylą tai patvirtinančio paveldėjimo teisės liudijimo ir pirkimo – pardavimo sutarties kopiją (tomas 2, e. b. l. 78-84) kopiją. L. Š. nurodė, jog paveldėtas turtas 2003 m. rugsėjo 1 d. dieną pardavė ir gavo kartu su seserimi 7000 Lt. Pusė šios sumos liko Ieškovei ir ji gautą 3500 Lt sumą panaudojo šalių turimo nekilnojamojo turto pagerinimui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Ieškovė teismo prašo priteisti jai iš Atsakovo pusę sumos panaudotos bendro turto pagerinimui.
54. Tiek teismui pateiktame ieškinyje, tiek ir duodama paaiškinimus bylos nagrinėjimo teisme metu Ieškovė teigė, kad pardavusi paveldėtą turtą gavo 3500 Lt sumą, kurią panaudojo šalių bendro turto pagerinimui. 2022 m. gegužės 27 d. teismo posėdyje apklaustas Atsakovas patvirtino, jog Ieškovė už parduotą asmeninį turtą buvo gavusi 3500 Lt sumą grynaisiais pinigais, kuri buvo panaudota Nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) remontams, t. y., buvo sumokėtas avansas už įsigytus langus, o likusi kainos dalis apmokėta pasinaudojus banko kreditu. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog Atsakovas su pareikštu reikalavimu dėl 506,84 Eur kompensacijos priteisimo sutiko, Ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas pilnai, priteisiant jai iš Atsakovo 506,84 Eur kompensaciją už turtui, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė įsigyti panaudotas Ieškovės asmenines lėšas (CK 3.98 straipsnio 2 dalis).
Dėl turto padalijimo
55. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu.
56. Patikslintu ieškiniu L. Š. teismo prašė Atsakovo D. Š. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini) su rūsiu pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe bei turtą padalinti tokia tvarka: po santuokos nutraukimo, butą, esantį (duomenys neskelbtini) su rūsiu, kurio vertė 80000 Eur, asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui D. Š. be kompensacijos išmokėjimo ieškovei L. Š., o Ieškovei priteisti pastatą - vaikų darželį, ūkini pastatą, kitus kiemo statinius – tvorą, kiemo statinius – garažą ir stoginę bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžių metu Ieškovė nurodė, jog pageidauja, kad jai būtų priteistas Nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) už kurį ji galėtų per 2 metus paėmusi paskolą išmokėti sutuoktiniui ½ turto vertės kompensaciją.
57. Atsakovas teismo prašė dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę – Nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) priteisti Atsakovui, išmokant Ieškovei ½ turto vertės kompensaciją, sudarančią 20000 Eur. 2022 m. lapkričio 7 d. Atsakovas savo poziciją patikslino, prašydamas dalijant Nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir jam priteisti 36541,69 Lt (10583,21 Eur) didesnę turto dalį, nei Ieškovei, atsižvelgiant į aplinkybę, jog minėtą nekilnojamąjį turtą sutuoktiniai įsigijo iš Atsakovo asmeninių lėšų, t. y., dar iki santuokos sudarymo Atsakovo turėtų ir vėliau parduotų VĮ ,,Lietuvos dujos“ akcijų (DOK-179610).
58. 2022 m. sausio 20 d. Atsakovas teismui pateikė atnaujintą Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurio matyti, kad šalims priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) yra įregistruoti nauji statiniai, t. y.: pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitas inžinerinis statinys – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė patikslintame ieškinyje į dalintino turto balansą įtraukė ir šiuos nurodytus statinius, tačiau Atsakovas nurodė nesutinkantis, kad minėtas turtas būtų laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. D. Š. nurodė, jog iš pateiktų dokumentų matyti, kad garažas pastatytas 2016 m., o stoginė 2017 m. Šiuos statinius Atsakovas pastatė šalims pradėjus gyventi skyrium, t. y., Atsakovui persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini). todėl vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 2 dalimi, prašė teismo nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, ir į sutuoktinių dalintino turto balansą netraukti garažo ir stoginės, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat nurodė, jog viena iš patikslintame ieškinyje nurodytų transporto priemonių PEUGEOT 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat buvo įgyta jau šalims gyvenant skyrium, todėl į dalintino turto balansą neturėtų būti traukiama, o likusią transporto priemonę PEUGEOT 806, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra neeksploatuojama, o jo vertė minimali, prašė priteisti Ieškovei, kadangi būtent ji šia transporto priemone, kol ji važiavo, naudojosi. Tuo tarpu Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė abi transporto priemones: PEUGEOT 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir PEUGEOT 806, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (abiejų automobilių bendra vertė 1000 Eur), priteisti Atsakovui be kompensacijos išmokėjimo L. Š.
59. Nutraukiant santuoką turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y., teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį, iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis) (pvz. 2013 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013).
60. CK 3.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma numato, jog teismo sprendimu dalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba teismo sprendimo priėmimo dienos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Nagrinėjamu atveju teismui nustačius, jog sutuoktiniai skyrium pradėjo gyventi nuo (duomenys neskelbtini), Atsakovo prašymas tenkintinas, nustatant, jog į sutuoktinių dalintino turto balansą neįtrauktinas automobilis PEUGEOT 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini, kuris Atsakovo buvo įgytas 2017 m. lapkričio 25 d. (tomas 1, e. b. l. 30-33). Nepaisant to, jog Atsakovas teismo prašė į dalijamą turtą netraukti faktinio gyvenimo skyrium metu pastatyto garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teismas išklausęs byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, ištyręs byloje surinktus rašytinius įrodymus, šio prašymo netenkina, kadangi iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, kurie bylos nagrinėjimo teisme metu buvo patvirtinti ir Ieškovės paaiškinimais, nustatyta, jog garažas bei stoginė buvo pradėti statyti dar šalims gyvenant kartu (Atsakovas garažo statybas pradėjo 2016 metais – tomas 2, e. b. l. 7, o stoginė buvo pradėta statyti dar 2015 metais – tomas 4, e. b. l. 86).
61. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju Atsakovas teismo prašo dalijant šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir priteisti Atsakovui 36541,69 Lt (10583,21 Eur) didesnę turto dalį, nei Ieškovei, atsižvelgiant į aplinkybę, jog minėtą nekilnojamąjį turtą sutuoktiniai įsigijo iš Atsakovo asmeninių lėšų, t. y., dar iki santuokos sudarymo Atsakovo turėtų ir vėliau parduotų VĮ ,,Lietuvos dujos“ akcijų. Teismui pateiktame paaiškinime (DOK-179610) Atsakovas detaliai suskaičiavo nuo 1996 m. spalio 2 d. turėtas VĮ ,,Lietuvos dujos“ akcijas, aptarė vykusius jų indeksavimo bei pardavimo procesus, tačiau spręsdamas dėl pareikšto prašymo pagrįstumo, teismas pažymi, jog bylos duomenimis, šalių santuoka buvo sudaryta 1995 m. balandžio 29 d. Vadovaujantis Atsakovo pateiktais duomenimis apie turėtas akcijas, nustatyta, jog iki šalių santuokos sudarymo Atsakovas turėjo tik 1093 vnt. VĮ ,,Lietuvos dujos“ akcijų. Vadovaujantis 1996 m. spalio 22 d. išrašo iš sąskaitos duomenimis, matyti, jog 1995 m. gruodžio 4 d. Atsakovui priklausė jau 9783 vnt. VĮ ,,Lietuvos dujos“ akcijų, tačiau teismui nebuvo pateikti įrodymai, kokiu būdu Atsakovas santuokos metu 8690 vnt. akcijų (9783 vnt. - 1093 vnt.) įgijo, t. y., ar nurodomas akcijų skaičius susidarė indeksavus asmeninės nuosavybės teise turėtas 1093 vnt. VĮ ,,Lietuvos dujos“ akcijas, ar nurodomos akcijos santuokos metu buvo įgytos bendrosios jungtinės nuosavybės teise pirkimo – pardavimo ar kitokio sandorio pagrindu ir pan. Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog visos Atsakovui priklausiusios VĮ ,,Lietuvos dujos“ akcijos (įskaitant ir Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusias akcijas) buvo parduotos ir už gautas lėšas įsigytas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, FMĮ Finasta pavedimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, šių aplinkybių nepatvirtina. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog Nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai įsigijo iš Atsakovo asmeninių lėšų, t. y., dar iki santuokos sudarymo Atsakovo asmeninės nuosavybės teise turėtų ir vėliau parduotų VĮ ,,Lietuvos dujos“ akcijų, todėl Atsakovo prašymas dalijant turtą šiuo pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo netenkintinas.
62. Byloje nenustačius aplinkybių, sąlygojančių būtinybę nuklypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas dalintinas lygiomis dalimis.
63. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
64. Nagrinėjamu atveju teismui netenkinus Ieškovės reikalavimo dėl Buto pripažinimo šalių bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo, šalių bendrą dalintiną turtą sudaro Nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), kurio vertę (40000 Eur) šalys nustatė bendru sutarimu ir automobilis PEUGEOT 806, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė automobilį vertina 500 Eur suma, o Atsakovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog automobilis yra nevažiuojantis, jo vertė minimali.
65. Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kaip pažymima kasacinėje jurisprudencijoje, teismas kitomis svarbiomis aplinkybėmis, į kurias atsižvelgtina, parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra gali pripažinti bet kokias aplinkybes, į kurias atsižvelgus, būtų pagrįstai ginamas privatus ar viešasis interesas ir tai atitiktų tiek bendruosius civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 1.2 straipsnis), tiek šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 3.3 straipsnis), tiek teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
66. Kartu pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015).
67. Nagrinėjamu atveju tiek Ieškovė, tiek ir Atsakovas pageidauja, jog Nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) kiekvienam iš jų būtų priteistas natūra. Ieškovė teismui nurodo, jog (duomenys neskelbtini) yra jos gimtinė, netoliese gyvena jos sesuo, todėl priteisus šį nekilnojamąjį turtą L. Š., ji ateityje ketintų jame gyventi. Ieškovė nurodė, jog tuo atveju, jei nekilnojamasis turtas natūra būtų priteistas jai, ji galėtų paėmusi paskolą iš banko išmokėti Atsakovui kompensaciją. D. Š. nuomone, nagrinėjamu atveju tikslinga santuokoje įgytą turtą natūra priteisti jam, įpareigojant išmokėti Ieškovei ½ šio turto vertės kompensaciją, sudarančią 20000 Eur. Toks turto padalijimo būdas Atsakovo siūlomas, atsižvelgiant į tai, jog: 1) su Ieškove pradėjęs gyventi skyrium, Atsakovas su visais savo daiktais persikėlė gyventi į sodybą (duomenys neskelbtini), joje įsikūrė ir gyvena jau daugiau kaip penkerius metus; 2) per šį laikotarpį žemės sklype pastatė ir įregistravo asmenine nuosavybe laikytinų statinių bei pagertino bendrą turtą - šalia pastato – vaikų darželio įrengė dvi terasas, pirmoji – 19,45 kv. m., antroji – 11,32 kv. m.; 3) taip padalinus bendrą turtą, galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų.
68. Spręsdamas klausimą dėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo būdo, teismas įvertina aplinkybę, jog Atsakovas asmeninės nuosavybės teise yra įgijęs Butą, o Ieškovė nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise nėra įgijusi. Bylos duomenimis, Ieškovė šiuo metu gyvena šalių pilnametei dukrai S. Š. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įsigytas šalių dukrai pasiskolinus lėšų iš Ieškovės draugės. Gyvendama dukters bute, Ieškovė kartu grąžina buto įsigijimui paskolintus pinigus. Iš teismui pateikto Atsakovo susirašinėjimo su S. Š. matyti, jog dukra tėvui nurodžiusi, jog šis būstas yra „užrašytas ant jos“, kad ji galėtų legalizuotis Anglijoje ir jeigu ką, grįžti į Lietuvą vėliau. Skolas už šį butą moka mama, t. y., L. Š. Byloje nustatyta, jog šiuo metu faktiškai Nekilnojamuoju turtu (duomenys neskelbtini) faktiškai naudojasi Atsakovas bei šį turtą gerina, atlieka įvairius statybos darbus (pastatyta stoginė, įrengtas garažas ir pan.), tačiau atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis apie itin nedidelius elektros energijos suvartojimo kiekius, teismui kelia abejonių u Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog D. Š. (duomenys neskelbtini) sodyboje gyvena. Ieškovės apsilankymai (duomenys neskelbtini) sodyboje yra epizodiniai (tomas 3, e. b. 37-39). Vadovaujantis nekilnojamo turto registro duomenimis, pastatas – vaikų darželis, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini), yra 170,58 kv. m. bendro ploto, todėl teismo vertinimu, gali būti padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis ir tai netrukdys racionaliai naudoti turtą pagal jo tikslinę paskirtį bei neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto. Teismas taip pat atsižvelgia į aplinkybę, jog Ieškovė, gimusi 1964 m., yra 58 metų amžiaus, o Atsakovas, gim. 1963 m., yra 59 metų amžiaus. Nepaisant to, jos kiekvienas iš sutuoktinių bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, galėsiantis išmokėti kitam sutuoktiniui ½ turto vertės kompensaciją, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, o atsižvelgiant į šalių amžių, jų skolinimosi galimybės gali būti ribotos. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog geriausiai šalių interesus nagrinėjamu atveju atitiktų nekilnojamojo turto padalijimas natūra, todėl nutaria Nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) padalinti būtent tokiu būdu (natūra) lygiomis dalimis, kiekvienam iš sutuoktinių priteisiant po ½ dalį.
69. Įvertinus aplinkybę, jog šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė PEUGEOT 806, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruota Atsakovo vardu, Ieškovė šiuo automobiliu nebesinaudoja, kompensacijos už jį gauti nepageidauja, teismas nutaria po santuokos nutraukimo minėtą automobilį asmeninės nuosavybės teise priteisti Atsakovui, be kompensacijos išmokėjimo L. Š.
Dėl prievolių kreditoriams
70. Atsižvelgiant į tai, jog nei asmeninių, nei bendrų kreditorių šalys neturi, klausimas dėl prievolių pobūdžio bei tolimesnio vykdymo nagrinėjamoje byloje nekyla.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškovės L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigoje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y., nuo (duomenys neskelbtini).
Po santuokos nutraukimo šalims palikti turimas pavardes: „Š“, „Š“.
Po santuokos nutraukimo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti šiuo būdu:
1. Nekilnojamąjį turtą - pastatą - vaikų darželį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus kiemo statinius, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), padalinti ieškovei L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), natūra, kiekvienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priteisiant po ½ dalį.
2. Transporto priemonę PEUGEOT 806, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neišmokant ieškovei L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kompensacijos.
Priteisti ieškovei L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5756 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt šešių eurų) dydžio kompensaciją už santuokos metu atliktus atsakovui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto - buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pagerinimo darbus.
Priteisti ieškovei L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ½ atsakovo gauto nuomos mokesčio dalį, atskaičius patirtas išlaidas turto išlaikymui, sudarančią 1183,47 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus 47 euro centus).
Priteisti ieškovei L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 506,84 Eur kompensaciją už turtui, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė įsigyti panaudotas Ieškovės asmenines lėšas.
Likusioje dalyje ieškovės L. Š. patikslintą ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.