- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-10
- Bylos Nr.
- e2-681-294/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Ieškovas
- J. U., G. U.
- Atsakovas
- J. J.
- Advokatai
- Martynas Duksa, Gediminas Lukaševičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. U. ir G. U. ieškinį atsakovei J. J. dėl skolos ir nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodo, kad 2016 m. birželio 10 d. ieškovai ir atsakovė sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 16/06/10, pagal kurią atsakovei buvo išnuomota gyvenamoji patalpa – namas, esantis (duomenys neskelbtini). Patalpų nuomos trukmė pagal Nuomos sutartis buvo nuo 2016 m. liepos 1 dienos iki 2017 metų birželio 30 d., nuomos kaina – 1 050 Eur. Remiantis Nuomos sutarties 7.2. punktu, Nuomininkas turėjo pirmenybės teisę sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį naujam terminui, jeigu jis tinkamai vykdė sutarties sąlygas. Tokiu būdu, pasibaigus sutartyje nurodytam terminui kiekvienais metais Nuomos sutartis buvo pratęsta neterminuotam laikotarpiu. 2018 m. liepos mėn. ieškovai informavo atsakovę apie nuomos kainos padidinimą iki 1 150 Eur. 2020 m. sausio mėn. ieškovai atsakovę informavo, kad kainą nori padidinti iki 1 350 Eur. 2020-03-04 atsakovė ieškovus informavo apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2020-03-15. Ieškovai atsakovę ragino sumokėti susidariusias skolas ir pranešė, kad apie sutarties nutraukimą jie turi būti informuoti prieš 30 dienų, todėl nuomos kaina bus skaičiuojama iki 2020-04-04. 2020-03-04 ieškovas atvyko į nuomojamą namą ir nustatė, kad namas yra apleistas, nesutvarkytas, viduje sugadinti baldai ir daiktai, todėl 2020-03-27 atsakovei pateikė pretenziją, nurodydami, kad namas bus priimtas dalyvaujant antstoliui, kuris užfiksuos patalpų būklę. 2020-04-07 antstolis, dalyvaujant ieškovei ir atsakovei užfiksavo patalpų būklę 2020-04-07 dienai:
(i) lauke, šalia esančio garažo, palikta įvairių nenaudojamų automobilio padangų, aplūžusių lauko ir vidaus baldų, statybinių įrengimų, namų apyvokos bei kitų daiktų;
(ii) gyvenamojo namo sklype matyti išvirtę lauko šviestuvai;
(iii) šalia lauko baseino iširusios bei sukritusios lauko trinkelės,
(iv) netvarkinga lauko vandens padavimo bei nuotekų sistema,
(v) daugelyje vietų nėra vejos;
(vi) koridoriuje išlūžusios drabužių spintos ir batų spintelių durys, ant sienų matyti skylės, apibraižymai, įtrūkimai, dėmės, pelėsis bei nutrupėjusios apdailos medžiagos;
(vii) namo salone nėra televizoriaus,
(viii) miegamajame esantis televizorius neveikia, sudaužytas televizoriaus korpusas, trūksta distancinio valdymo pultelių,
(ix) virtuvėje daugelyje vietų apibraižyti baldai (spintelių viršutinis karkasas išbrinkęs), įlenktos šaldytuvo durys, sugadintas vandens maišytuvas, neveikia indaplovė, nuo langų nuimti roletai, kurie sulaužyti,
(x) kitose namo patalpose taip pat apibraižytos durys, sienos, grindų fragmentai bei apgadinti baldai.
(xi) iškritęs namo temperatūros daviklis ir daugelyje kambarių neveikia šviestuvai.
Ieškovė derybų keliu tarėsi su atsakove dėl žalos atlyginimo bei skolos sumokėjimo, tačiau atsakovė pasiūlė kreiptis į teismą.
Šalies argumentai
Ieškovų teigimu, atsakovė iki 2020-04-04 liko skolinga 1 648,82 Eur nuomos mokestį, taip pat 497,82 Eur už elektros energiją bei 111,03 Eur už komunalinių atliekų išvežimą.
Ieškovai pažymi, kad gyvenamajame name be ieškovų žinios ir sutikimo buvo įkurtas vaikų darželis pavadinimu „Mano pašaukimas – būti aukle“. Gyvenamajame name buvo laikomi naminiai gyvūnai – vištos. Dėl to ieškovai buvo priversti atlikti esminį remontą, dezinfekavimą ir pan. Namo apžiūros metu atsakovė jokių pastabų dėl namo būklės nepareiškė. Dėl COVID pandemijos tapo sudėtinga surasti rangovą, kuris atliktų namo remonto darbus, tačiau pavyko susitarti su asmeniu, dirbančiu pagal verslo liudijimą, kurio darbų kaina su medžiagomis yra 5 300 Eur. Ieškovai, siekdami gyvenamojo namo būklę atstatyti į atsakovo perdavimo metu buvusią padėtį įsigijo baldus už 957,14 Eur, televizorius už 1 258 Eur, šviestuvus už 44,60 Eur, maišytuvą su priedais 57,96 Eur sumai, vejos sėkloms ir apsauginei priemonei 15,54 Eur sumai, išvežė šiukšles, mokėjo 200 Eur už generalinį namo išvalymą ir dezinfekciją. Tokiu būdu šio ieškinio suma yra 10 361,91 Eur, kurią kartu su 5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis prašo priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad su ieškovų ieškiniu iš dalies nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovė atsiliepime nurodė sutinkanti su 497,82 Eur skolos už elektros energiją paskaičiavimu ir 111,03 Eur už šiukšlių išvežimą. Nurodo, kad atsakovė nesutiko su 2020 m. pradžioje nuomos mokesčio padidinimu, o įvykus konfliktui skubiai ieškojosi kitų patalpų nuomai ir pranešė apie išsikraustymą. Atsakovė nesutinka su nuomos mokesčio skolos skaičiavimu, nes pati ieškovė elektroniniame susirašinėjime patvirtina, kad 2020 m. vasario mėn. skolos nėra. Be to, atsakovė nesutiko su nuomos mokesčio padidinimu, todėl 2020 m. vasario ir vėlesniais mėnesiais 1 350 Eur mokestis paskaičiuotas nepagrįstai. Atsakovė nesutinka su išlaidomis dėl gyvenamojo remonto atlikti 5 300 Eur sumai. Atsakovė sutinka, kad kai kuriose patalpų vidaus sienų fragmentuose buvo atšokę dažai dėl atsakovės globojamų vaikų anksčiau priklijuotų ir vėliau nuplėštų lipdukų, tačiau kiti sienų pažeidimai buvo atsiradę ne nuo atsakovės valios ar jos aplinkos priklausančių priežasčių. Nurodo, kad svetainės nišoje atribojančioje laiptinę buvo įrengtas 900 litrų stacionarus akvariumas su į vieną sieną įmontuotu vandens įleidimo čiaupu ir į kitą sieną įmontuotu vandens išleidimo vamzdžiu. Ieškovė, sudarydama nuomos sutartį, nuslėpė, kad siena ties vandens išleidimo vamzdžiu pradėjusi nežymiai drėkti. Drėkstančias sienos vietas slėpė laiptai, po kuriais nebuvo priėjimo, tad šį faktą Atsakovė pastebėjo ne iš karto. Kiekvieną kartą atvykus Ieškovei, Atsakovė jai rodė vis labiau drėkstančią sieną. Ji kas kartą teigė, kad po savaitės atsiųs žmogų, kuris suremontuos tai, tačiau nei karto to neįgyvendino. Išsikėlimo momentu drėkstančios sienos plotai apėmė ir kampu sujungtą sieną, buvo subyrėjęs glaistas ir dažai, o po laiptais, kur neįmanoma prieiti, neišardžius metalinės suvirintos laiptų konstrukcijos, pradėjęs byrėti ir tinkas. Ieškovės liudininkas V. Š., apžiūrėdamas sienas teigė, kad pirminė priežastis dėl kurios reikės sienas perdažyti pirmo aukšto erdvėje (svetainė, prieškambario zona), yra drėgmė, o ne sienų įbrėžimai. Tai aiškiai atsispindi ir pateikiamose nuotraukose. Tuomet 2020-03-15 ieškovė nuo 2020-03-06 pateikto reikalavimo perdažyti sienas susilaikė. Atkreipė dėmesį, kad pateikiamoje prie ieškinio sąskaitoje faktūroje nenurodoma, koks plotas sienų dažytas, kokios medžiagose ir kokiais kiekiais naudotos ir apskritai kokiame objekte atklikti darbai (nenurodytas adresas ir pan.). Ieškovai reikalauja priteisti kompensaciją už baldus (pagal faktiškai patirtas išlaidas) – 957,14 eurų. Atsakovė nesutinka u šiuo reikalavimu. Visų pirma, iš ieškinio nėra aišku, kas tiksliai sudaro reikalaujamą sumą. Iš pridedamų sąskaitų matyti, kad ieškovai pirko šiuos baldus: Dvigulę lovą „Rudi“ su čiužiniu (suma 428,00 Eur), lovos grotelės su rėmu (69,99 Eur sumai), Sodo stalas „Koney“ (suma 101,82 Eur), 4 vnt. kėdžių „Tobias“ (195,04 Eur suma), stalviršį „Torsby“ (48,76 Eur suma), rėmą „Torsby“ (66,12 Eur suma). Viso baldams ir jų dalis ieškovai sumokėjo 909,73 Eur. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, ir argumentu, pagrindžiančių patirtų išlaidų būtinybę. Kita vertus, atkreipė dėmesį, kad lauko stalas jau nuomos pradžioje buvo aplūžęs, šį faktą ieškovė nuslėpė perduodama nuomojamą turtą. Vėliau nuo aplinkos poveikio bei oro sąlygų stalo konstrukcijos (kojelės) aprūdijo ir sulūžo savaime dėl natūralaus susidėvėjimo, liko nepakitusi tik viršutinė lauko stalo stiklinė dalis. Be to, ieškovei buvo siūlomas nenaujas tinkamas naudoti medinis lauko stalas iš komplekto „Jutlandia“ vietoje sulūžusio. Tuo momentu tinkamo dydžio stiklinio lauko stalo nebuvo prekyboje. Prieš įsikraustydama į nuomojamas patalpas atsakovė paprašė miegamojo lovą iš II aukšto pernešti į I-ą. Perkėlus lovą ieškovė jos būklės iš karto nepatikrino, vėliau paaiškėjo, kad vienas lovos kampas išniręs, išplėštais iš MDP plokštės varžtais, todėl neaišku buvo kaip juos susukti atgal todėl tokius ir paliko. Kadangi lovos rėmas nebuvo labai sunkus, tad miegoti buvo galima ir nesusuktu lovos kampu. Lovos galvūgalis buvo apmuštas dirbtine oda, tad ta vieta, kur atsiremia galva, išsikraustymo metu buvo kažkiek suaižėjusia oda. 4 vnt. virtuvės kėdžių buvo nenaujos su pradėjusiais lūžti korpusais (pirktos iš parduotuvės IKEA). Tai buvo prastos kokybės kėdės. Tuo metu jų kaina buvo apie 17 Eur už vnt. Identiškų kėdžių tuo metu nei parduotuvėse „IKEA“, nei „JYSK“ nebuvo, o ieškovė reikalavo identiškų, tai kitokių ieškovė nepirko. Virtuvės baldų stalviršis ties kriaukle buvo išbrinkęs nuo vandens dėl natūralaus nusidėvėjimo. Atsakovė nesutinka už baldus padengti siūlomos sumos, kadangi priimant nuomą baldai jau buvo gerokai padėvėti, nenauji, ir prastos kokybės, todėl natūraliai juos naudojant toliau jie nebegalėjo atlikti savo paskirties arba jų vaizdas jau buvo neestetiškas. Nuomos sutarties 5.6 p. numatyta, kad Nuomininkui neišvalius patalpų, Nuomininkas turi padengti 150 Eur kaip išlaidas už patalpų valymą. Ieškovai turi teisę ir gali savo nuožiūrą pasirinkti kokią pinigų sumą išleisi patalpų valymui arba apskirtai jų nevalyti, tačiau pagal sutartį, atsakovė įsipareigojo sumokėti 150 Eur, jeigu patalpas paliko neišvalytas ir prievolė išlieka nepriklausomai nuo to, kiek ieškovai išleido patalpų valymui. Mano, kad ši prievolė prilyginama netesyboms, prašo taikuti ieškinio senatį. Dėl šiukšlių išvežimo pažymėjo, kad 2020 m. balandžio 7 d. atsakovės paprašytas asmuo išvežė į stambiagabaritinių atliekų aikštelę sulūžusius baldus, senas padangas, o statybines atliekas paliko, nes jos buvo iki nuomos pradžios.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė ir ieškovų atstovas prašė ieškinį tenkinti ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepimuose į ieškinį ir į patikslintą ieškinį nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovų ieškinys tenkintinas iš dalies
Iš ieškovės, ieškovų atstovo, atsakovės ir jos atstovo paaiškinimų bei bylos medžiagos matyti, kad šalys nesutaria dėl skolos bei nuostolių, atsiradusių iš nuomos sutarties.
2016 m. birželio 10 d. atsakovė iš ieškovų nuomos sutartimi išsinuomojo sublokuotą namą, adresu esantis (duomenys neskelbtini). Patalpų nuomos trukmė pagal Nuomos sutartis buvo nuo 2016 m. liepos 1 dienos iki 2017 metų birželio 30 d., nuomos kaina – 1 050 Eur. Vėliau nuomos sutartis tapo neterminuota.
Ieškovų teigimu, atsakovė liko skolinga dalį nuomos mokesčių, už elektros energiją, šiukšlių išvežimą, taip pat padarė nuostolių, todėl reiškiamas ieškinys (bei patikslintas ieškinys) juos atlyginti.
Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą - ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus LR CK 1.138 straipsnyje. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt.
Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012). Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ieškovui neuždrausta ieškinio pareiškime nurodyti, jo nuomone, taikytinų įstatymų, kvalifikuoti faktinių aplinkybių pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusių teisinių argumentų, tačiau šios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai, ir spręstini teismo. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2008; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; kt.).
Ieškovai teigia, kad sublokuotas namas buvo tinkamai įrengtas, o atsakovė netinkamai juo naudojosi, teikė darželio (vaikų priežiūros paslaugas).
Atsakovės teigimu, patalpų būklė nebuvo tokia gera, dalis baldų buvo sulūžę, o ieškovai siekia pasipelnyti atsakovės sąskaita.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).
Šalys, sudarydamos nuomos sutartį, numatė, kad bus pasirašytas patalpų priėmimo – perdavimo aktas, kuriame bus fiksuojama reali patalpų būklė, esanti techninė įranga. Vis dėlto, teismui nepateiktas toks sudarytas aktas.
Patalpų būklei pagrįsti ieškovai prideda patalpų nuotraukas iš skelbimo portalo. Teismas pažymi, kad nuomos sutartyje nenumatyta, kad šios nuotraukos yra sudėtinė nuomos sutarties dalis, kad jos įrodo patalpų realią būklę. Dar daugiau, dažnai skelbimų portaluose nuotraukos daromos, siekiant patalpas parodyti gražesnes, paslėpti trūkumus. Tuo tarpu po nuomos sutarties nutraukimo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nuotraukos darytos priartinant kiekvieną patalpų trūkumą/defektą.
Bendrosios nuomos santykius reglamentuojančios teisės normos numato tam tikras nuomininko pareigas, susijusias su nuomojamo daikto būklės užtikrinimu. CK 6.493 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Vadovaujantis CK 6.499 straipsnio 2 dalimi, jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008).
Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginami, o žalą, padarytą asmeniui ar turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
Nors nuomos sutartimi (2.1) šalys susitarė, kad butas, įsikraustant, bus perduodamas pagal priėmimo – perdavimo aktą, kuriame bus fiksuojama reali patalpų būklė, tačiau tokia būklė aprašytas nebuvo. Ieškovės teigimu, atsakovas turi atlyginti žalą, susijusią su buto būklės ir jame esančių daiktų pablogėjimu, kurią įrodinėjo fotonuotraukomis, buto valymo paslaugas teikiančių asmenų skaičiavimais, remonto darbus galinčių atlikti asmenų skelbiamomis kainomis.
Pagal Sutarties 3.8 punktą atsakovė patalpas turėjo grąžinti sudarant Patalpų perdavimo priėmimo aktą.
Tam tikro fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas ir netiesioginiais įrodymais, tačiau šie netiesioginiai įrodymai turi būti patvirtinami pirminiais faktų šaltiniais, atspindėti faktinę būklę ir su visuma kitų bylos aplinkybių leisti daryti išvadą.
Nagrinėjamu atveju ieškovai nepateikė į bylą tiesioginių įrodymų (perdavimo – priėmimo akto, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ar pan.), kurie pagrįstų buto, jame esančių baldų ir buitinės įrangos stovį, nuomos sutarties su atsakove ir patalpų perdavimo atsakovei metu. Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017).
Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai šaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų. Taigi ir suinteresuoti asmenys gali būti kviečiami ir apklausiami kaip liudytojai, tačiau jų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi.
Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
Byloje nustatyta, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai (CK 6.477 str.) ir ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės (nuomininkės) atsakomybės už netinkamos būklės buto grąžinimą (CK 6.499 – 6.500 str.); atsiradusios žalos – turto sugadinimo, t. y. dėl civilinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo (CK 6.245 – 6.249 str.).
Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 str. 3 d.). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 str.). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246 – 6.249 str., 6.256 str.). Pagal CPK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247 str., 6.249 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje pateikta neteisėtų veiksmų sąvoka apima tiek neteisėtą veikimą, tiek neveikimą.
Bylos atveju, ieškovė patalpų perdavimo metu priėmimo – perdavimo akto nesudarė, kuriame būtų fiksuota patalpų būklė, tik atsakovei išsikraustant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas sudarytas, kurio negalima palyginti, todėl ieškovams tenka pareiga įrodyti, kad ieškovų nurodyti patalpų sugadinimai buvo padaryti šalių pasirašytos nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu.
Byloje nėra ginčo, kad sublokuotas namas nėra naujas, atsakovei išsinuomojant jį buvo ne nauji baldai.
Įvertinus aplinkybę, kad namas yra skirtas nuomoti, jo susidėvėjimas yra neginčytinas, todėl, siekiant nustatyti nuomininko padarytą žalą, turi būti pateikti neabejotini, nenuginčijami įrodymai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti atsakovės padarytą žalą išsinuomotam turtui apskritai ir aptariamu aktualiu šiai bylai laikotarpiu.
Sudarydamos patalpų nuomos sutartį, šalys neužfiksavo išnuomojamo namo būklės (jo nefotografavo, neaprašė), todėl vien jau dėl to nežinoma, ar patalpos ieškovams tikrai buvo grąžintos tokios blogos būklės, kaip ieškinyje aprašoma. Šiuo atveju žalos prezumpcija negali būti taikoma, nes sudarant nuomos sutartį abi šalys nebuvo pakankamai rūpestingos ir nefiksavo patalpų būklės ir jo natūralaus nusidėvėjimo.
Vis dėlto iš pridedamų atsakovės nuotraukų, šalių susirašinėjimo matyti, kad tam tikri trūkumai buvo ne dėl atsakovės kaltės. Pavyzdžiui, atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovus dėl sienos prie akvariumo, kurioje tekėjo vanduo ir natūralu, šią sieną reikėjo tvarkyti, taip pat dėl kitų patalpų trūkumų. Kita vertus, ir atsakovė, panašu nesiėmė visų reikiamų priemonių turtą saugoti, patalpos buvo netvarkingos, apklijuotos lipdukais, kuriuos nuimant sienos atsilupinėjo, nesaugojo baldų ir pan.
Sąžiningumo principas nacionalinėje civilinėje teisėje įtvirtintas CK 1.5 straipsnyje kaip bendrasis civilinių teisių santykių dalyvių elgesio reikalavimas, taip pat kriterijus, kuriuo privalo vadovautis teismai aiškindami ir taikydami įstatymus bei vykdydami teisingumą. Sąžiningumo reikalavimo svarba akcentuojama ir konkrečiuose CK straipsniuose, reglamentuojančiuose sutartinius teisinius santykius.
Šiuo atveju, nesant akivaizdžių tiesioginių žalos įrodymų laikytina, kad abi šalys ne visiškai tinkamai vykdė savo kaip nuomotojo ir savo kaip nuomininko pareigas, todėl manytina, kad atsakovė turi atlyginti pusę ieškovų reikalaujamos 5 300 Eur sumos, skirtos būsto remontui – 2 650 Eur ir pusę sumos, skirtų naujų baldų/įrangos įsigijimui, t.y. 1166,62 Eur.
Atsakovė sutiko su reiškiamu reikalavimu dėl 497,82 Eur skolos už elektros energiją paskaičiavimu ir 111,03 Eur už šiukšlių išvežimą, todėl šioje dalyje ieškovų ieškinys visiškai tenkinamas papildomai nemotyvuojant.
Ieškovai reiškia reikalavimą dėl ne visiškai sumokėto nuomos mokesčio priteisimo. Ieškovai pridėjo detalius paskaičiavimus ir atsakovės mokėjimus.
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardintus atvejus, kai šaliai suteikiama teisė pačiai nutraukti sutartį vienašališkai arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka.
Pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalį įstatyme nustatytas 30 dienų įspėjimo terminas taikytinas tik tais atvejais, kai kitaip neįtvirtina šalių sudaryta sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 28 punktas). Šiuo atveju sutartyje numatyta pareiga informuoti kitą šalį apie nuomos sutarties nutraukimą taip pat prieš 30 dienų.
Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad atsakovė sutartimi sulygto termino nesilaikė.
Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jeigu šis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jeigu rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 punktas; 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-823/2022, 74 punktas).
Šiuo atveju atsakovė nesilaikė sulygto termino, nepateikdama pagrįstų priežasčių, todėl laikytina, kad ji turi sumokėti nuomos mokestį už likusią mėnesio dalį po išsikėlimo ieškovams. Nors atsakovė teismui nurodė nesutinkanti su ieškovų nurodoma skola, tą grindė elektroniniu šalių susirašinėjimu, kuriame neva ieškovai pripažino skolos už vasario mėn. nebuvimą, tačiau iš sisteminė el. laiškų analizės ir pilno sakinio (ne ištrauktos) matyti, kad ieškovai kėlė abejones dėl visiško atsiskaitymo, kadangi pinigai neįskaityti.
Teismui atsakovė nepateikė visų įrodymų, kad ieškovai būtų neteisingai skaičiavę nuomos mokestį, t.y., kad dalis skolos buvo apmokėta ir pan., todėl laikytina, kad šis ieškovų reikalavimas priteisti 1 648,82 Eur nuomos mokestį yra įrodytas visiškai ir tenkintinas.
Atsakovės atstovas prašo taikyti sutrumpintą netesybų ieškinio senatį reikalavimui dėl patalpų išvalymo išlaidų priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas su tokiu prašymu nesutinka.
Iš sutarties lingvistinės analizės matyti, kad 5.6 punktas yra kaip išlaidos (ne bauda ar netesybos) dėl patalpų neišvalymo (tokios nuostatos dažnai sutinkamos nuomos sutartyje, t.y. nuomininkui tenkanti pareiga perduoti tinkamai sutvarkytas patalpas arba atlyginti jų tvarkymo išlaidas). Atsakovė neneigė, kad būstas perduotas nesutvarkytas, todėl 150 Eur (suma, numatyta sutartimi), priteistina iš atsakovės ieškovams (reikalaujamą sumą sumažinus 50 Eur iki sutartinės sumos). Nors ieškovai nurodė, kad patyrė papildomas patalpų dezinfekavimo išlaidas, tačiau pastarosios susijusios su patalpų valymu, kurios aptartos sutartimi, todėl tik esant ieškovų prašymui sutartyje sulygta suma negali būti didinama.
Ieškovai taip pat ieškiniu reikalauja iš atsakovės priteisti 77,44 Eur išlaidas už atliekų išvežimą. Šioje sąskaitoje nurodytas tik bendras atliekų svoris, tačiau jos nedetalizuotos. Iš antstolio faktinio aplinkybių protokolo bei nuotraukų matyti, kad iš tiesų buvo prikaupta nemažai šiukšlių prie namo. Vis dėlto teigti, kad visos šiukšlės priklausė atsakovei būtų neteisinga, kadangi pati atsakovė pasirūpino padangų bei kelių baldų išvežimu. Šiuo atveju teismui negalint atskirti, kuri šiukšlių dalis buvo palikta atsakovė, o kuri – ieškovų dar iki nuomos sutarties pradžios, laikytina, kad protingiausia kaip ir kitas išlaidas šalims padalinti per pusę, t.y. iš atsakovės priteisti 38,72 Eur išlaidas.
Ieškovai taip pat prašo priteisti iš atsakovės 193,60 Eur išlaidas už antstolio paslaugas, sudarant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Kadangi atsakovė nepasirūpino, kad kitu būdu būtų fiksuojama patalpų būklė po nuomos sutarties nutraukimo, laikytina, kad pusę išlaidų – 96,80 Eur turi atlyginti ieškovams. Visą sumą iš atsakovės priteisti būtų nepagrįsta, kadangi patys ieškovai tokiu būdu pasirinko aprašyti patalpų būklę, todėl pusė išlaidų kaip kitai nuomos sutarties šaliai tenka jiems.
Ieškovai taip pat prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, tai yra jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tokios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad už termino praleidimą mokamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kadangi pagrindinis ieškovų reikalavimas dėl nuostolių, skolos priteisimo tenkintinas iš dalies, išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas nuo priteistos sumos.
Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
Ieškovų ieškinys patenkintas 61 proc.
Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės 307 Eur dydžio žyminį mokestį, kuris proporcingai patenkintai ieškinio daliai priteistinas iš atsakovės (sudaro 187 Eur).
Ieškovai prašo atlyginti 2 964,50 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro procesinių dokumentų parengimas, prašymų pateikimas teismui bei atstovavimas teismo posėdžiuose. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje teisinės pagalbos ir kitų patirtų išlaidų dydis, atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį, tiek į pobūdį, tiek į reiškiamą reikalavimą, yra protingos. Šiuo atveju ieškovų ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkinto ieškinio reikalavimų daliai, ieškovams priteistina 1 808,35 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 80, 88, 93 ir 98 straipsniai).
Iki bylos išnagrinėjimo pabaigos atsakovė nepateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių dokumentų ir prašymo tokias išlaidas atlyginti, todėl ieškovų ieškinį iš dalies atmetus, pastarosios atsakovei nėra priteisiamos.
Valstybė patyrė 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (naujausia 2020 m. redakcija) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau ir ieškinį patenkinus iš dalies iš šalių nėra priteistinos valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršytų minimalios priteistinos sumos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovų J. U., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ir G. U., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei J. J., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės J. J., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) ieškovams 6 359,81 Eur (šeši tūkstančiai trys šimtai penkiasdešimt devyni eurai 81 ct) skolą su nuostoliais, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 359,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-04-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 187 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt septyni eurai) žyminio mokesčio bei 1 808,35 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai aštuoni eurai 35 ct) teisinės pagalbos išlaidų.
Kitoje dalyje ieškovų ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.