Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2016-03-15 · Civilinė byla Nr. e2-162-780/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-15
Bylos Nr.
e2-162-780/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Ieškovas
IĮ „Aujama-credit“
Atsakovas
R. G.
Civilinė byla Nr. e2-162-780/2016teisminio proceso Nr. 2-27-3-00081-2016-23;procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6; 2.5.1.5;
(S)2.5.8.9; 2.5.8.10;2.5.10.5.1; 2.5.29.3;3.1.7.5; 3.2.6.5.1; 3.2.6.5.2LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 15 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, rašytinio proceso tvarka už akių išna­gri­nėjęs civilinę bylą pagal ieškovės IĮ „Aujama-credit“ ieškinį atsakovei R. G. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė IĮ „Aujama-credit“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės R. G. 868,86 Eur skolą, 1715,07 Eur palū­ka­nas už naudojimąsi paskolos suma (pelno palūkanas) už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 19 d. iki 2016 m. sausio 19 d., 9,4 procento mėnesines palūkanas už naudo­ji­­mą­si paskolos suma (pelno palūkanas) už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 19 d., kai ieškovė pareiškė teisme ieškinį, iki visiško prievolės įvykdymo, 276,73 Eur delspinigius už laiku negrąžintą pasko­los sumą ir paskolos grąžinimo termino nepratęsimą nuo 2014 m. balandžio 19 d. iki 2016 m. sausio 19 d., 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2860,66 Eur sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdy­mo ir bylinėjimosi išlaidas. Jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį arba paruošiamųjų procesinių dokumentų, prašo priimti sprendimą už akių.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsniu, procesiniai doku­men­tai atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu 2016-02-17 paskelbiant specialiame interneto tinkla­­lapyje www.teismai.lt. Atsakovė per nu­­­s­ta­­­­­ty­tą penkiolikos dienų ter­mi­ną be pateisina­mos priežas­ties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieško­vės prašy­mu, pri­­­ima­mas sprendimas už akių, neinfor­muo­jant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vie­tą (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrody­mų verti­ni­­mą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį spren­di­­mą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė IĮ „Aujama-credit“ ir atsakovė R. G. 2012-09-19 sudarė vartojimo paskolos sutartį Nr. 360, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 868,86 Eur (3000 Lt) pasko­lą, o atsakovė įsipareigojo 2012-10-19 grąžinti paskolą bei sumokėti 81,67 Eur (282 Lt) palū­ka­nas už naudojimąsi paskolos suma. Iki nurodyto termino atsakovė skolos negrąžino, bet eilę kartų mokėjo mėnesinį paskolos sutarties pratęsimo mokestį po 81,67 Eur (282 Lt), pratęsdama paskolą iki 2014-04-19. Daugiau jokių mokėjimų po 2014-04-19 atsakovė nėra atlikusi ir liko skolinga ieškovei 868,86 Eur paskolos.

Ieškinyje nurodytos aplinkybės patvirtinamos prie ieškinio pridėtais dokumentais: vartojimo paskolos sutartimi Nr. 360, mokėjimo nurodymais.

Teisėjas sprendžia, kad, atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, ieškinys tenkin­­­­­­tinas iš dalies.

Prie­vo­lės turi bū­ti vykdo­mos są­ži­nin­­gai, tin­ka­mai bei nustatytais terminais pagal įstaty­mų ar sutar­ties nu­ro­­dy­mus, paskolos ga­vė­jas pri­­va­lo grąžinti gau­tą paskolą paskolos davėjui sutartyje nusta­tytu lai­ku ir tvar­­ka bei mo­­kėti palūkanas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis, 6.870 straip­s­nio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 da­lis, 6.881 straipsnio 1 dalis). Draudžia­ma vienašališkai atsi­sa­­­ky­ti įvykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis). Tei­­sėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vyk­dyti sutartį tinkamai ir są­ži­­nin­gai (CK 6.200 straips­nio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Skoli­nin­kas lai­ko­mas pažei­du­­siu prie­vo­lę, kai neįvykdomos ar ne­tin­ka­­mai vykdo­mos sutartyje numa­ty­tos sąly­gos, praleidžia prie­vo­lės įvykdy­mo terminą (CK 6.63 straips­nio 1 dalies 1, 2 punktai). Neįvykdžius ar netinkamai įvyk­džius su­tartį, atsiranda civi­linė atsa­­­­komybė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių at­ly­gi­ni­mo ar ne­te­sybų, o kita ša­lis priva­­­lo atlyginti dėl su­tarties neįvyk­dymo ar netinkamo įvykdymo pada­ry­tus nuos­tolius arba su­mo­­kė­­ti ne­te­­sybas (baudą, dels­pi­ni­gius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straip­snio 2 dalis). Jeigu šalis nevyk­­do savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvyk­dy­­­ta natū­­ra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Praleidęs pi­ni­­ginės prievolės įvykdymo terminą, skolinin­kas priva­lo mokėti už termino praleidimą įstatymų ar sutarčių nustatytas palūkanas, kurios yra laiko­­­­mos mini­ma­liais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Atsa­ko­vė, laiku negrąžindama paskolos, pažei­dė prievo­lių bei sutarčių vykdymo princi­pus. Atsa­ko­vė atsiliepimo į ieškinį nepa­teikė, prievo­lės negin­čijo, įrody­mų, kad iki sprendimo priėmimo būtų grąži­­­­nusi skolą, nepateikė (CPK 178 straips­nis). Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteis­­­­ti iš atsakovės 868,86 Eur negrą­žin­tos paskolos yra pagrįstas ir tenkintinas.

Šalies argumentai

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1715,07 Eur palū­ka­nas už naudojimąsi paskolos suma (pelno palūkanas) už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 19 d. iki 2016 m. sausio 19 d., 9,4 procento mėnesines palūkanas už naudoji­mą­si paskolos suma (pelno palūkanas) už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 19 d., kai ieškovė pareiškė teisme ieškinį, iki visiško prievolės įvykdymo ir 276,73 Eur delspinigius už laiku negrąžintą pasko­los sumą ir paskolos grąžinimo termino nepratęsimą nuo 2014 m. balandžio 19 d. iki 2016 m. sausio 19 d.

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime aptarė precedentų reikšmę teismų atlie­ka­mai teisingumo vykdymo funkcijai. Teismas nurodė, kad < ... > Konstitucijoje įtvirtinta bendro­sios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vieno­du­mą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitin­ka­mų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylo­se; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kate­go­rijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – prece­dentų tų kategorijų bylose.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad apylinkių ir apygardų teismuose jau yra išnagrinėtų analogiškų bylų pagal tos pačios ieškovės ieškinius ir jos pačios apeliacinius skundus dėl skolų, kilusių iš vartojimų paskolos sutarčių (Kauno apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-571-324/2014, Nr. e2A-251-254/2015; Vilniaus apygardos teismo nutar­tis civilinėje byloje Nr. 2A-1799-603/2013).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgdamas į minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, nurodytose bylose sukurtais prece­den­tais, kurie pagrįsti kasacinio teismo praktika, teismas vadovaujasi ir nagrinėjamoje byloje.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo paskolos sutartis. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą. Būti­ny­bę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsau­gą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad varto­­tojų gy­nimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, o vartotojų teisių gy­ni­mas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuo­­­menės da­liai, todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriteri­jams vertinti netgi ex officio. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informa­ci­jos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šali­­mi, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisi­­­­­­nės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-141/2006, Nr. 3K-3-536/2008, Nr. 3K-3-392/2012, Nr. 3K-3-534/2012).

Nagrinėjamu atveju 2012-09-19 vartojimo paskolos sutartimi Nr. 360 ieškovė paskolino atsakovei 3000 Lt (868,86 Eur) iki 2012-10-19 (sutarties 1, 5 punktai). Sutarties 2 punkte nurodyta, kad palūkanos yra 282 Lt, 3 punkte – grąžintina paskolos suma 3282 Lt (1+2 punktai), 4 punkte – mėne­sinis sutarties pratęsimo mokestis 282 Lt. Pagal sutarties 6 punktą, laiku negrąžinus paskolos, paskolos gavėjas privalo atlyginti 0,05 procento dydžio nuostolius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos sumos, nurodytos 1 punkte, iki visiško pinigų grąžinimo. Sutarties 7 punkte įtvirtinta sąlyga, kad jeigu paskolos gavėjas grąžins paskolą vėliau negu numatyta sutarties 5 punkte nors ir vieną dieną, pirmiausia jis privalo mokėti mėnesinį sutarties pratęsimo mokestį, numatytą sutarties 4 punkte ir delspinigius, numatytus sutarties 6 punkte, tada galės grąžinti skolą, numatytą 3 punkte. Sutarties 12 punkte nurodyta, kad mėnesinis sutarties pratęsimo mokestis mokamas kas mėne­sį iki to laiko, kol paskolos gavėjas grąžins visą 3 punkte nurodytą sumą, t. y. 3000 Lt paskolą ir 282 Lt palūkanų. Sutarties 13 punktu šalys susitarė, kad jeigu paskolos gavėjas pažeidė prievolę grąžin­­ti skolą, jis turi atlyginti visus paskolos davėjo patirtus nuostolius. Šiame punkte detalizuota, kad nuostolius sudaro delspinigiai, mėnesinis sutarties pratęsi­mo mokestis ir visi kiti nuostoliai.

Teismas, spręsdamas klausi­mą dėl prašomų priteisti palūkanų ir delspinigių, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo paskolos sutartis, atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012, konstatuota, kad palūkanos, kurios moka­­mos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis). Tokį teisės aiškinimą patvirtina ir viešai skelbiama Priežiūros tarnybos prie Lietu­vos banko pozicija „Dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su varto­jimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku, taikymo“, patvirtinta Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 241-26.

Vartojimo kredito sutarties šalių, t. y. vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo, teisė susitarti dėl netesybų dydžio yra ribojama specialiuoju įstatymu nustatant maksimalų neįrodi­nė­tinų kreditoriaus nuostolių dydį – VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia VKĮ norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę VKĮ nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų nete­syboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Teismų praktikoje pripažįstama, kad VKĮ nustatytas nete­­sybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių ar mokėjimo palūkanų, moka­mų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui (Kauno apygardos teismo nutartys civi­linėse bylose Nr. 2A-1658-436/2014, Nr. 2A-1780-260/2014; Klaipėdos apygardos teismo nutar­­­tys civilinėse bylose Nr. 2A-188-459/2015, Nr. 2A-291-513/2015; Vilniaus apygardos teismo nutar­­tys civilinėse bylose Nr. 2A-260-232/2015, Nr. e2A-2196-392/2015).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderin­ta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinka­mai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažei­di­mą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams, kaip teisingai nurodo apeliantas, įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas ((CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taip teismas kontro­liuo­ja ne­tesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrin­­­do šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai pratur­tėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-409/2010, Nr. 3K-3-303/2012, Nr. 3K-3-170/2013).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1715,07 Eur palū­ka­nas ir 276,73 Eur delspinigius iš esmės už tą patį laikotarpį (nuo 2014 m. balandžio 19 d. iki 2016 m. sausio 19 d.). Apeliacinės instancijos teismai yra pažymėję, kad vartojimo kredito sutartyje svarbu aiškiai nurodyti vartojimo kredito palūkanų normos (mokėjimo palūkanų) ir pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamų netesybų santykį, kad vartojimo kredito gavėjas galėtų aiškiai suprasti, kokių mokėjimų iš jo bus reikalaujama finansinių įsipareigojimų nevykdymo atveju. Varto­jimo kredito gavėjui vėluojant mokėti įmokas pagal vartojimo kredito sutartį, mokėji­mo palū­ka­nų ir VKĮ 11 straipsnyje nurodytų netesybų ar kompensacinių palūkanų kreditorius gali reika­lauti kartu, tačiau tai turi būti aiškiai atskleista vartojimo kredito sutartyje (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-251-254/2015; Vilniaus apygardos teismo nutar­tis civi­li­nė­je byloje Nr. 2A-1799-603/2013).

Nagrinėjamu atveju palūkanos yra numatytos tik sutarties 2 punkte (282 Lt). Ieškovės prašo­mos priteisti 1715,07 Eur palūkanos ir 9,4 procento mėnesinės palūkanos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 19 d. iki visiško prievolės įvykdymo siejamos su mėnesiniu sutarties pratęsimo mokesčiu, kurio dydis ir mokėjimo sąlygos numatytos sutarties 4, 7 ir 12 punktuose, kuriais ieško­vės ir grindžia reikala­vi­mus dėl palūkanų priteisimo.

Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisi­nių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sąlygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutar­­ties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar netu­ri visos apsispręsti reikalingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo (Lietuvos Aukščiau­­siojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju tik sutarties 2 punkte aiškiai nurodytos paskolos gavėjo mokėtinos palūkanos už naudojimąsi paskolos dalyku (282 Lt/81,67 Eur). Jeigu ieškovė laiko, kad tokio pobūdžio palūkanos numatytos ir sutarties 4, 7 bei 12 punktuose, tai vartojimo kredito palūkanų normos (mokėjimo palūkanų) ir pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamų nete­sybų santykis sutartyje apibrėžtas labai neaiškiai ir jos negalėtų daryti įtakos vartotojui (CK 6.188 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos sutarties 2 punkte numatytos palūkanos (282 Lt/81,67 Eur) ir 4 punkte numatytas mėnesinis sutarties pratęsimo mokestis (282 Lt/81,67 Eur) atlieka ne mokes­čio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termi­no praleidimą ir savo esme yra sutartinės netesybos (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuosto­­lius. Antra, netesy­bo­mis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipa­rei­go­ji­mus (Lietu­vos Aukščiausiojo Teismo Netesybas ir palūkanas reglamen­tuo­jančių teisės normų taikymo Lietu­vo­je Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

Atsi­žvelg­da­mas į ieškovės veiklos specifiką – teikia greituosius kreditus, paskolas, teismas pažy­mi, kad ieško­vė daugiau nei trejus metus nesikreipė į teismą, negynė savo teisių, nors būdama apdairi, rūpes­­tinga ir sąžininga galėjo ir turėjo tai padaryti. Lietu­vos teismų informa­ci­nės sistemos LITEKO duome­nimis nustatyta, kad pirmą kartą dėl susida­riu­sios skolos priteisimo ieškovė kreipėsi praėjus daugiau nei trejiems metams nuo termino grąžin­ti kreditą pabai­gos, t. y. 2015-12-30, ir dėl to iš dalies pati yra kalta dėl jos pati­riamų didesnių nuosto­lių. Pažymėtina, kad atsakovė yra varto­to­ja, kuri sutartį su ieškove sudarė pagal standar­tines sutarties sąlygas, turėjo ribotas galimy­bes derėtis dėl sutarties sąlygų, todėl sutarties sąlygos turi būti aiški­na­mos atsakovės naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Ieško­vės prašomos priteisti 1715,07 Eur palūkanos ir 9,4 procento mėnesinės palūkanos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 19 d. iki visiško prievolės įvykdymo, kai negrąžinta paskolos suma yra 868,86 Eur, supo­nuo­ja nepro­­­­­­­­por­cingai didelę vartotojo civilinę atsako­my­bę už sutar­ties netin­ka­mą vykdymą tokiu atveju, kai pats kreditorius ilgai delsia kreiptis į teismą dėl skolos ir vartotojui dėl to susidaro labai didelės palūkanos (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punk­tas), laikytinos nepro­tin­gai dide­lė­mis, pažei­džian­čiomis kredito gavėjo teisės bei teisėtus interesus. Be to, byloje nėra jokių rašy­ti­nių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieško­vė patyrė būtent tokio dy­džio (1715,07 Eur) nuos­to­lius dėl atsakovės netin­ka­mo prie­­volės įvyk­dy­mo (CPK 12, 178 straip­sniai).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, ieškovei iš atsakovės priteistina 276,73 Eur delspinigių ir 81,67 Eur palūkanų. Kitoje dalyje reika­la­vi­mai dėl palūkanų priteisimo yra nepa­grįs­­ti, todėl atmes­ti­ni.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdy­mo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiau­­siojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-223/201, Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvel­giant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui propor­cin­gai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 64 Eur žyminis mokestis ir 100 Eur už advokato pagal­bą. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 2860,66 Eur sumą, teis­mas ieško­vės reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė 1227,26 Eur, t. y. patenkino 42,90 % pareikštų reika­la­vimų. Todėl iš atsakovės ieškovei priteis­­­­tina 128 Eur bylinėjimosi išlaidų (28 Eur žyminio mo­kes­­čio, 100 Eur už advokato pagalbą) (CPK 79 straips­nis, 80 straip­s­nio 1 dalies 1 punk­tas, 7 dalis, 88 straips­nio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 868,86 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 86 ct) skolos, 81,67 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 67 ct) palūkanų, 276,73 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis eurus 73 ct) delspinigių, 5 procentų dy­džio metines palūkanas už priteis­tą su­mą (1227,26 Eur) nuo bylos iškė­li­mo teisme dienos – 2016-02-09, iki teis­mo sprendimo visiško įvykdy­mo ir 128 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi iš­laidų ieškovės IĮ „Aujama-credit“, juridinio asmens kodas 302653800, buveinė P. Lukšio g. 34-2, Kaunas, atsiskaitomoji sąskaita LT17 7300 0101 2922 8388 „Swedbank“, AB, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pa­reiš­ki­mą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Lazdijų rajono apy­linkės teis­mui.

Ieškovė dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka