- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-11
- Bylos Nr.
- e2A-251-254/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12648-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- IĮ „Aujama-credit“
- Atsakovas
- A. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IĮ „Aujama-credit“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo priimto už akių civilinėje byloje Nr. 2-16838-944/20144 pagal ieškovo IĮ „Aujama-credit“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo A. K. 1000,00 Lt skolos, 846,00 Lt palūkanų, 115,50 Lt delspinigių, 90,00 Lt už raginimus, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,00 Lt žyminio mokesčio. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad IĮ „Aujama-credit“ ir atsakovas A. K. 2013-11-08 sudarė vartojimo paskolos sutartį, kurioje buvo numatyta: paskolos suma 1000,00 Lt, palūkanos 94,00 Lt, grąžintina paskolos suma 1094,00 Lt, paskolos grąžinimo data 2013-12-08, mėnesinis sutarties pratęsimo mokestis 94,00 Lt. Taip pat sutartyje buvo numatyta, kad laiku negrąžinus paskolos, paskolos gavėjas privalo mokėti 0,05 % delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos paskolos sumos. Ieškovas nurodė, kad kredito gavėjas A. K. sutartinių įsipareigojimo nevykdė, todėl susidarė įsiskolinimas, kurį sudaro 1000,00 Lt negrąžintas kreditas, 846,00 Lt palūkanų ir 115,50 Lt delspinigių. Ieškovas taip pat nurodė, jog kredito gavėjui buvo siunčiami raginimai padengti įsiskolinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 1000,00 Lt skolos, 115,50 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1115,50 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-07-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,00 Lt žyminio mokesčio. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti negrąžintą paskolą 1000 Lt yra pagrįstas, nes byloje pateikta 2013-11-08 vartojimo paskolos sutartis, o įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu, nepateikta. Teismas pasisakydamas dėl prašomų priteisti delspinigių, palūkanų, pažymėjo, kad atsakovas yra vartotojas – silpnoji sutarties šalis, todėl teismo pareiga yra ginti teisėtus vartotojo interesus, o tokio pobūdžio ginčų sprendimas yra susijęs su viešuoju interesu ir yra svarbus didelei visuomenės daliai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo palūkanų pratęsimo mokestį 846,00 Lt ir delspinigius 115,50 Lt iš esmės už tą patį laikotarpį. Teismas iš sutarties 2, 12 nuostatų padarė išvadą, kad ieškovo naudai sutartyje numatytas „mėnesinis sutarties pratęsimo mokestis“ yra atsakomybės forma už atsakovės prievolės grąžinti paskolos sumą šalių sutartu terminu (2013-12-08) neįvykdymą (CK 6.245, 6.258 straipsniai) ir sutarties 4, 6, 12 punktuose įtvirtintos sumos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra sutartinės netesybos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalimi, kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną, o ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 846,00 Lt „mėnesinio sutarties pratęsimo mokesčio“, kuris sudaro 84,60 procentus visos paskolos sumos. Teismas remdamasis minėta įstatymo nuostata sprendė, kad vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama 0,05 procentu dydžiu ir į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, kreditorius privalėjo juos įrodyti, teismo vertinimu, ieškovas jų neįrodė, todėl turi teisę tik į šalių sutarties 6 punktu sulygtas, VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi ribojamas 115,50 dydžio netesybas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti 846,00 Lt palūkanų pratęsimo mokestį nuo 2013-12-08 atmestas, o reikalavimas dėl 115,50 Lt delspinigių priteisimo tenkintas visa apimtimi. Teismas taip pat atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 90,00 Lt už raginimus, kadangi VKĮ 11 straipsnio 8 dalis numato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, be to, iš teismui pateiktų įrodymų nėra galima nustatyti nei siųstos korespondencijos turinio, nei jos siuntėjo.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 846 Lt palūkanų panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje tenkinti bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas: 450 Lt už apeliacinio skundo surašymą, bei 25 Lt žyminio mokesčio. Apeliantas, remdamasis kasacinio teismo praktika, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo palūkanų, kadangi paskolos sutarties šalys atskirai aptarė sąlygas dėl pelno (mokėjimo) palūkanų mokėjimo (sutarties 12 p.) bei atskirai apibrėžė kokie paskolos davėjo nuostoliai kompensuotini paskolos gavėjui pažeidus sutartinius įsipareigojimus. Apeliaciniame skunde pažymima, kad ieškovas reikšdamas reikalavimą priteisti iš atsakovo palūkanas, ieškinio reikalavimą grindė 2013-11-08 Vartojimo paskolos sutarties Nr.(duomenys neskelbtini) 5 ir 12 punktais. Minėti sutarties punktai nustato šalių susitarimą, kad paskolos gavėjas už naudojimąsi paskola paskolos davėjui įsipareigoja mokėti 5 punkte nurodytą mėnesinį sutarties pratęsimo mokestį, kuris mokamas kas mėnesį iki to laiko, kol paskolos gavėjas grąžins visą sutarties 3 punkte nurodytą sumą. Nurodytas šalių susitarimas apibrėžė, jog 5 punkte nurodytas mėnesinis sutarties mokestis, kuris, sistemiškai aiškinant sutarties nuostatas, atitinka sutarties 2 punkte nurodytas paskolos gavėjo mokėtinas palūkanas per mėnesį, yra nustatytas už paskolos gavėjo naudojimąsi paskolos dalyku, t.y. šalys aiškiai apibrėžė, jog mokesčio mokėjimo pagrindas yra naudojimasis paskolos dalyku iki paskolos dalyko grąžinimo, o ne kompensavimas paskolos davėjo nuostolių, kuriuos paskolos davėjas galimai patirtų paskolos gavėjui netinkamai vykdant sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Tokiu būdu, šalims aiškiai nustačius, jog 5 punkte nustatytas mokestis mokėtinas už naudojimąsi paskolos dalyku, toks mokestis pagal savo funkciją (naudojimasis), pasak apelianto, yra paskolos gavėjo mokėtinos pelno (mokėjimo) palūkanos, o ne kompensuojamosios palūkanos. Tai, kad šalys šiuo sutarties punktu susitarė dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, patvirtina ir tai, kad šių palūkanų skaičiavimo terminas apibrėžtas paskolos gavėjo pareiga mokėti šias palūkanas visą paskolos naudojimosi laikotarpį, t.y. nuo paskolos suteikimo iki paskolos gavėjas grąžins paskolos davėjui visą sutarties 3 punkte nurodytą sumą. Pažymima, kad iš paskolos sutarties 7 punkto matyti, šalys susitarė, kad paskolos gavėjui grąžinant skolą vėliau negu numatyta sutarties 4 punkte, jis įsipareigoja sumokėti mėnesinį sutarties pratęsimo mokestį numatytą 5 punkte ir 6 sutarties punkte numatytus delspinigius. Būtent šia sutarties nuostata šalys apibrėžė kokie paskolos davėjo nuostoliai atlygintini paskolos gavėjui pažeidus sutartinius įsipareigojimus. Kaip matyti iš ieškovo pareikšto ieškinio, ieškovas reikalavo iš skolininko priteisti tik netesybas (delspinigius), nereikalaujant mėnesinio sutarties pratęsimo mokesčio, kurie, apelianto vertinimu, atitinka Vartojimo kreditų įstatymo 11 str. 8 d. reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantas nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimu už akių dalyje, kuria buvo atmestas jo reikalavimas priteisti iš atsakovo 846 Lt palūkanų.
Šalių šalių ginčas kilo iš 2013-11-08 Vartojimo paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 6.886 straipsnis) (toliau Sutartis). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys Sutarties 2 ir 5 punktais susitarė, kad paskolos palūkanos yra 94 Lt ir atsakovas nesumokėjo 846 Lt šio mokesčio nuo 2013-12-08 (ieškinio pagrindas). Sutarties 2 punkte nurodyta, kad palūkanos yra 94 Lt, o 5 punkte, kad mėnesinis sutarties mokestis yra 94 Lt. Dėl mėnesinio sutarties pratęsimo mokesčio mokėjimo tvarkos šalys susitarė Sutarties 7 punkte. Pagal šio punkto nuostatas, jeigu paskolos gavėjas pavėluos grąžinti paskolą nors vieną dieną, pirmiausia jis privalės mokėti mėnesinį sutarties pratęsimo mokestį, numatytą 5 punkte, ir delspinigius, kurie numatyti sutarties 6 punkte ir tik tada galės grąžinti skolą, nurodytą 3 punkte. Sutarties 13 punktu šalys susitarė, kad jeigu paskolos gavėjas pažeidė prievolę grąžinti skolą, jis turi atlyginti visus paskolos davėjo patirtus nuostolius. Šiame punkte detalizuota, kad nuostolius sudaro delspinigiai, mėnesinis sutarties pratęsimo mokestis ir visi kiti nuostoliai. Taigi, esant tokioms sutartinėms nuostatoms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 5 punkte numatytas mokestis atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimąsi funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą ir savo esme yra sutartinės netesybos (CK CK 6.258 str. 1 d.).
Apeliaciniame skunde apeliantė jau nurodė, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti iš atsakovo palūkanas, jį grindė paskolos sutarties 5 ir 12 punktais. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašydama priteisti 846 Lt palūkanų apeliantė sutarties 12 punktu savo reikalavimo negrindė, todėl apeliaciniame skunde jį nurodant, buvo pažeistas draudimas kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str. 1 d.). Pagal Sutarties 12 punkto redakciją, šalys susitarė dėl mokesčio už naudojimąsi paskola, kurios gavėjas įsipareigojo mokėti paskolos davėjui 5 punkte nurodytą mėnesinį sutarties pratęsimo mokestį. Toliau šiame punkte nurodoma, kad mėnesinis sutarties pratęsimo mokestis mokamas kas mėnesį iki to laiko, kol paskolos gavėjas grąžins visą 3 punkte nurodytą sumą. Pažymėtina, kad pagal Sutarties 3 punktą, paskolos gavėjas po mėnesio nuo Sutarties sudarymo turėjo grąžinti paskolos davėjui 1094 Lt sumą, kurią sudarė 1000 Lt paskola ir 94 Lt palūkanas ( 1 ir 2 punktai), todėl Sutarties 2 punkte buvo nustatyta fiksuotoji vartojimo kredito palūkanų norma ir palūkanos, numatytos šiame punkte, priešingai nei skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra siejamos su mėnesiniu sutarties pratęsimo mokesčiu. Taigi, Sutarties 2 punktu, kuriuo buvo grindžiamas ieškovės reikalavimas, šalys susitarė dėl palūkanų už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.872 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas šių palūkanų nepriteisė nepagrįstai, todėl sprendimas pakeistinas ir fiksuotoji vartojimo kredito palūkanų norma priteisiama (CPK 326 str. 1 d. 3 p., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-571-324/2014). Dėl likusios 752 Lt palūkanų sumos, siejamos su mėnesiniu sutarties pratęsimo mokesčiu, kuris savo esme yra sutartinės netesybos, nepagrįstumo sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11straipnsio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais, kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Būtent tokio dydžio delspinigiai buvo numatyti sutartyje (6 puntas) ir teismas pagrįstai ieškinį delspinigių dalyje tenkino. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vartojimo kredito sutartyje svarbu aiškiai nurodyti vartojimo kredito palūkanų normos (mokėjimo palūkanų) ir pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamų netesybų santykį, kad vartojimo kredito gavėjas galėtų aiškiai suprasti, kokių mokėjimų iš jo bus reikalaujama finansinių įsipareigojimų nevykdymo atveju. Vartojimo kredito gavėjui vėluojant mokėti įmokas pagal vartojimo kredito sutartį, mokėjimo palūkanų ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnyje nurodytų netesybų ar kompensacinių palūkanų kreditorius gali reikalauti kartu, tačiau tai turi būti aiškiai atskleista vartojimo kredito sutartyje. Šiuo atveju palūkanos yra numatytos tiek Sutarties 2 punkte, kuriuo buvo grindžiamas reikalavimas, tiek ir 12 punkte, kuriuo reikalavimas nebuvo grindžiamas. Sutarties sąlygos apie mėnesinį sutarties pratęsimo mokestį numatytos Sutarties 5, 7, 12, 13 punktuose. Kaip jau minėta, pastarajame punkte jis siejamas su nuostolių atlyginimu už prievolės grąžinti skolą pažeidimą.
Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sąlygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar neturi visos apsispręsti reikalingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik Sutarties 2 punkte aiškiai nurodytos paskolos gavėjo mokėtinos palūkanos už naudojimąsi paskolos dalyku, o jeigu apeliantas laiko, kad tokio pobūdžio palūkanos buvo numatytos ir Sutarties 12 punkte, tai vartojimo kredito palūkanų normos (mokėjimo palūkanų) ir pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamų netesybų santykis Sutartyje apibrėžtas labai neaiškiai ir jos negalėtų daryti įtakos vartotojui (CK 6.188 str. 4 d.).
Apeliantė prašė priteisti iš atsakovo 450 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinį skundą ir 25 Lt žyminį mokestį. Atsižvelginat į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas tik 11 procentų, iš atsakovo apeliantei priteisiama tik 50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą už akių pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl palūkanų priteisimo, ieškinį šioje dalyje tenkinti iš dalies ir iš atsakovo A. K. ieškovei IĮ „Aujama-credit“ priteisti 27,22 Eur (94 Lt) palūkanų.
Pakeisti sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų ir 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą skaičiuoti ne nuo 323,07 Eur (1115,50 Lt), o nuo 350,30 Eur (1209,50 Lt.).
Sprendimą kitoje dalyje palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. K. apeliantei IĮ „Aujama-credit“ 14,48 Eur (50 Lt) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.