Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, Nometai Merkevičienei, Joanai Runelienei, Redai Tamošauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Active Construction Management“ (buvusi „Irdaiva“) patikslintą ieškinį dėl skolos, nuostolių ir sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir ieškinį dėl sprendimo panaikinimo atsakovei Neringos savivaldybės administracijai, pagal atsakovės Neringos savivaldybės administracijos priešieškinį dėl aktų panaikinimo, PVM sąskaitų faktūrų pripažinimo negaliojančiomis, permokos priteisimo ieškovei.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

1. Ieškovė pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovės 295 059,21 EUR skolos ir 5052,82 EUR delspinigių pagal 2019 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD1900068, 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1900079 bei 2019 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD1900101; pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2019 m. rugpjūčio 27 d. atsakovės vienašalį įskaitymą dėl 11 405,24 EUR sumos; priteisti ieškovei iš atsakovės 55 555,90 EUR skolos ir 4444,47 EUR delspinigių pagal vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 4 ir 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1900147 už žemės darbus; pripažinti nepagrįstu, neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2019 m. liepos 10 d. sprendimą vienašališkai nutraukti 2018 m. balandžio 24 d. pagrindinę rangos sutartį Nr. V31-64; priteisti ieškovei iš atsakovės 915 301,25 EUR negauto grynojo pelno; priteisti ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad ieškovė ir atsakovė 2015 m. liepos 20 d. pasirašė preliminariąją sutartį Nr. V31–146 dėl (duomenys neskelbtini) kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbų pirkimo ir šios sąlygomis ir pagrindu 2018 m. balandžio 24 d. užsakovė ir rangovė pasirašė pagrindinę rangos sutartį Nr. V31 -64. Pagal sutartis, rangovė už 7 010 328, 43 EUR (be PVM) kainą įsipareigojo atlikti statybos darbus, o užsakovė – už darbus sumokėti. Nurodo, kad vykdydama sutartį rangovė pirmiausia atliko ardymo (griovimo) darbus, kurie yra įkainoti 462 632, 61 EUR (su PVM) kaina, 2019 m. kovo 21 d. užsakovė ir rangovė pasirašė aktą Nr. 1 ir jo pagrindu rangovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1900068 – 121 548,13 EUR sumai. 2019 m. kovo 129 d. užsakovė ir rangovė pasirašė aktą Nr. 2 ir jo pagrindu rangovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1900079 – 231 002, 31 EUR sumai. 2019 m. balandžio 17 d. užsakovė ir rangovė pasirašė aktą Nr. 3 ir jo pagrindu rangovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1900101 – 110 082, 17 EUR sumai. Taigi rangovė atliko, o užsakovė priėmė rangovės atliktus darbus už sutartinę 462 631,61 EUR vertę. Teigia, jog atsakovė atsiskaitė tik iš dalies, sumokėjo 167 573,40 EUR, o raginama atsiskaityti neatsiskaitė, todėl liko skolinga 295 059,21 EUR ir 5 052,82 EUR delspinigių. Taip pat ieškovė atliko žemės darbus, kurių vertė 85 383,04 EUR (su PVM), tačiau atsakovė iki galo neatsiskaitė, neteisėtai prieš ieškovės bankrotą atliko vienašališką įskaitymą, todėl jis turi būti pripažinti neteisėtu ir ieškovei turi būti priteista 55 555,90 EUR už žemės kasimo darbus, 4444,47 EUR delspinigiai. Teigia, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė dėl negautų pajamų patyrė 915 301,25 EUR žalą.

1.2. Ieškovė dėl skolos ir delspinigių priteisimo, atliktų darbų kainos nurodo, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 295 059,21 EUR skolos ir 5052,82 EUR delspinigių pagal atliktų darbų aktus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 ir PVM sąskaitas faktūras. Teigia, kad šalys dėl atliktų darbų kainos yra susitariusios ir ji yra fiksuota pagrindinės sutarties 6 punkte, konkrečiųjų sąlygų 14.1 punkte. Nurodo, kad keisti darbų kainą pagal faktinius darbų kiekius būtų galima nebent tuo atveju, jeigu darbų kaina būtų apytikrė, nustatyta pagal darbų sąmatą prie sutarties, tačiau šiuo atveju taip nebuvo. Pažymi, kad šalys susitarė dėl fiksuotų kainų ir atskirųjų (ar jų grupių) kainų. Atsakovei yra pateikti trys atliktų darbų aktai su konkrečiomis kainomis, jie pasirašyti šalių, be to, jos buvo derinamos, dėl to pati atsakovė pasiūlė ieškovei pateikti 7 010 328,43 EUR kainos išskaidymą pagal atskirus darbus, kad jos būtų logiškos ir atitiktų protingumo kriterijus. Remiantis minėtais aktais, už ardymo darbus šalys sutarė fiksuotą 462.632,61 EUR kainą. Sutartyje yra fiksuotos kainos, o ne vienetiniai įkainiai, todėl užsakovė privalo sumokėti visą kainą už ardymo darbus, kaip visumos rezultatą.

1.3. Ieškovė dėl įrangos kainos nustatymo, teisės ginčyti pasirašytus atliktus darbų aktus teigia, kad pati atsakovė ir jos pasitelkta techninė priežiūra pasirašė net tris atliktų darbų aktus, kuriuose tokia įranga nėra įtraukta, jokių pretenzijų pasirašymo metu nebuvo nei dėl įrangos neįtraukimo į darbų sąrašą, nei dėl pačios pagrindinės sutarties kainos paskirstymo konkretiems darbams. Tai patvirtina, kad atsakovė objekto scenos ir žiūrovų dalies mechanizacijos įrengimo darbų nepirko ir tai suprato. Nurodo, kad Neringos savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisija vykdydama pirkimą išaiškino, kad „įranga bei sistemos kartu su statybos darbais nėra perkamos“, kitaip tariant, pati atsakovė yra pripažinusi, kad šios įrangos šiuo pirkimu nepirko. Pažymi, kad pagal rangos sutartį darbai pirkti už 8 482 497,40 EUR ir vien tai jau rodo, kad koncertų salės įrengimo su įranga darbai į sutarties kainą nebuvo įtraukti. Nurodo, kad esantys atlikti darbai gali būti laisvai atiduoti vertinti valstybinei komisijai, todėl atsakovės daromos išvados, kad be įrangos negali būti išduotas statybos užbaigimo aktas ir kad dėl to aptariami darbai ir įranga neva patenka į pagrindinės rangos sutarties dalyką, yra visiškai nepagrįstos. Dėl aktų ginčijimo ieškovė nurodo, kad atsakovė pagal visus aktus darbus yra priėmusi ir aktus pasirašiusi, trūkumų nenurodė, todėl neturi teisės remtis jokiais trūkumais, įskaitant ir darbų kiekių tariamais neatitikimais.

1.4. Ieškovė dėl tariamos apgaulės pasirašant atliktų darbų aktus, faktinės darbų kainos nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad prieš atsakovę jokios apgaulės nebuvo panaudota, o atliktų darbų aktus atsakovė pasirašė laisva valia, o klausimus dėl atliktų darbų atsakovė pradėjo kelti tik vengdama prievolės mokėti sutartą ardymo darbų kainą, o ir be to, nėra duomenų, kad techninis prižiūrėtojas būtų atlikęs kokius nors nesąžiningus veiksmus, klaidinęs atsakovės atstovus. Dėl faktiškai atliktų darbų kainos ieškovė nurodo, kad atsakovė nepagrįstai skaičiuoja išvežtą statybinį laužą, kadangi rangos sutartyje yra nustatyta fiksuota kaina. Dėl tos pačios priežasties pateiktos lokalinės sąmatos neturi jokios juridinės galios. Teigia, kad fiksuota ardymo darbų kaina su atsakove suderinta atliktų darbų aktuose, ja ir reikėtų vadovautis, o atsakovės skaičiavimai yra prielaidos. Nurodo, kad dėl orientacinės objekto kainos reikia vadovautis eksperto išvada, jog su techniniu projektu pateikti sąnaudų žiniaraščiuose nurodyti darbų kiekiai yra orientaciniai, o tai, kad į atskirų darbų kainas nepagrįstai buvo įtraukti koncertų salės įrengimo darbai, nustatė ir teismo ekspertas S. M., kuris ir, be kita ko nustatė, kad išvežto statybinio laužo svoris daug didesnis, nei buvo nustatytas.

1.5. Ieškovė dėl skolos ir delspinigių pagal atliktų darbų aktą Nr. 4, dėl vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu nurodo, kad atsakovė yra skolinga 55 555,90 EUR su PVM pagal vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 4 ir 2019 m. gegužės 31 d. sąskaitą faktūrą. Nurodo, kad ieškovė atliko žemės kasimo darbus, atlikusi juos išsiuntė atliktų darbų aktą atsakovei, tačiau sąskaitą faktūra nebuvo apmokėta, o atliktų darbų aktas nebuvo pasirašytas be jokios priežasties. Nurodo, kad gavo iš atsakovės informaciją, jog, jos pačios skaičiavimu, mokėtina suma už žemės darbus sudaro 11 405,24 EUR, esant 17 378,60 EUR skolai (kurią sudaro 289,62 EUR bauda pagal Konkrečiųjų sąlygų 4.4 punktą, 8511,98 EUR už elektros įrenginių iškėlimą, 8577 EUR už leidimą iškirsti medžius). Nurodo, kad atsakovė vienašališkai sumas įskaitė, todėl galima daryti išvadą, kad atsakovė pripažino savo prievolę mokėti už žemės darbus, tik nurodė neteisingą darbų vertę. Dėl 2019 m. rugpjūčio 27 d. vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ieškovė nurodo, kad atsakovės įskaitymas yra akivaizdžiai neteisėtas ir niekinis, kadangi neatitinka CK 6.130 straipsnio ir teismų praktikoje išvardytų įskaitymo sąlygų, atliktas prieš pat ieškovės bankrotą, atsakovė neturėjo 17 378,60 EUR reikalavimo teisės į ieškovę. Kadangi įskaitymas netenkina visų sąlygų, turėtų būti laikomas neteisėtu ir negaliojančiu. Pripažinus įskaitymą negaliojančiu, iš atsakovės turėtų būti priteista visa 55 555,90 EUR skola už žemės kasimo darbus ir 4 444,47 EUR delspinigiai.

1.6. Ieškovė dėl vienašalio pagrindinės sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu nurodo, kad atsakovė nepagrįstai vienašališkai nutraukė pagrindinę sutartį. Teigia, kad atsakovė nepagrįstai remiasi faktu, kad ieškovė nepateikė dokumentų apie faktinius darbų kiekius, taip pat tuo, kad atsakovės apskaičiuoti darbų kiekiai nesutampa su ieškovės. Kaip minėta, pagrindinė sutartis yra fiksuotos darbų kainos sutartis. Tai reiškia, kad kaina skaičiuojama ne pagal darbų kiekius, o už konkretų darbą kaip vienetą. Tas pats pasakytina ir apie koncertų salės įrangą. Atsakovė darbus pirko be jos, tą pripažino. Atliktų darbų aktuose, kuriuos ji pati pasirašė, ji nėra įtraukta. Pažymi, kad užsakovė neturi jokios teisės kvestionuoti atliktų ardymo (griovimo) darbų kiekių ir mokėtinos kainos. Nurodo, kad darbų technologijos / vykdymo projektas buvo parengtas ir pagal jį buvo vykdomo projektavimo darbai. Pagal techninį projektą „rangovas ardymo darbus vykdo pagal parengtą ir suderintą darbų technologijos/vykdymo/projektą“, todėl rengti atskiro darbo projekto ardymo darbams nereikėjo. Dėl polių sumontavimo ieškovė nurodo, kad dėl šių aplinkybių yra kalta atsakovė, nes neapmokėjo nei vienos dar 2019 m. kovą ir balandį išrašytos sąskaitos už ardymo darbus, kuriuos pati ir jos techninė priežiūra priėmė atliktų darbų aktais. Antra vertus, netgi jeigu ir būtų nustatyta kažkokių statybos (ar projektavimo) vykdymo tvarkos pažeidimų, tai per se nesudaro ir niekuomet nesudarys jokio pagrindo užsakovui vienašališkai nutraukti sutartį.

1.7. Ieškovė dėl negauto pelno, palūkanų priteisimo nurodo, kad atsakovė sutartį nutraukė neteisėtai, todėl turi atlyginti patirtus nuostolius ieškovei – negautą pelną. Nurodo, kad, pagal teismo eksperto išvadą, dėl šios sutarties nutraukimo negautas pelnas sudaro 1 295 673,36 EUR. Ekspertas pateikė savo išvados patikslinimą, kurioje nurodė, kad išminusavus darbo projekto rengimo kaštus negautas pelnas sudarytų 1 076 825 EUR. Iš šios sumos atskaičius 15 proc. pelno mokestį, negautas ieškovės grynasis pelnas sudarytų 915 301,25 EUR. Atsižvelgdama į tai, pripažinus pagrindinės sutarties vienašališką nutraukimą neteisėtu, prašo iš atsakovės priteisti 915 301,25 EUR negauto grynojo pelno. Dėl procesinių palūkanų priteisimo ieškovė vadovaudamasi CK 6.210 straipsniu iš atsakovės taip pat prašo priteisti ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo atmesti patikslintą ieškovės ieškinį, tenkinti atsakovės priešieškinį ir priteisti atsakovei iš ieškovės visas proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas, pripažįstant jas bankroto (nemokumo) administravimo išlaidomis. Atsakovės pateikto atsiliepimo į patikslinto ieškinio reikalavimus motyvų esmė:

2.1. Atsakovė dėl Darbų technologijos / vykdymo projekto nurodo, kad 2019 m. liepos 10 d. informavo ieškovę apie rangos sutarties nutraukimą. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose melagingai teigia, kad rangos sutarties vykdymo metu turėjo statybos darbų technologijos projektą ir pagal jį vykdė ardymo darbus. Teigia, kad ieškovė turėjo pateikti suderinti, be kita ko, statybos darbų technologijos projektą, tačiau tai nebuvo padaryta, ieškovės pateiktas statybos darbų projektas nėra suderintas nei su atsakovės atstovais, nei su techniniu prižiūrėtoju. Teigia, kad darbų technologijos projektą turėjo rengti ne ieškovė ar jos subrangovė, bet projektuotoja UAB „A405“, taigi ieškovė sąmoningai klaidina teismą su neaišku kada parengtu statybos darbų technologijos projektu. Dėl techninio projekto bendrosios dalies ištraukos atsakovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju atliekant ginčo objekto ardymo darbus buvo reikalinga turėti techninį projektą, darbo projektą bei statybos darbų technologijos projektą. Ieškovė, vykdydama ardymo darbus, turėjo tik techninį projektą – tai yra tik dalis statinio projekto, kuri nėra pakankama statybos darbams vykdyti. Dėl 2019 m. birželio 7 d. VTPSI Statybos patikrinimo akto atsakovė nurodo, kad VTPSI netikrino, ar rangos sutartis buvo vykdoma pagal jos nuostatas –VTPSI neturėjo ir neprivalėjo analizuoti Rangos sutarties nuostatų. Be to, matyti, kad VTPSI patikrinimas buvo ganėtinai paviršutiniškas ir neišsamus.

2.2. Atsakovė dėl įrodymų, dėl koncertų salės įrangos įtraukimo į rangos sutartį nurodo, kad 2014 metais organizuojant konkursą jis buvo organizuojamas „iki rakto“, t. y. įskaitant ne tik pastato bendrastatybinius darbus, bet ir visus įrangos sumontavimo darbus. Ekspertinėse išvadose konstatuota, kad vertinant tik (duomenys neskelbtini) kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ bendrastatybinių darbų vidutines rinkos kainas (nevertinant koncertinio įgarsinimo ir akustikos; koncertinio apšvietimo; scenos ir žiūrovų dalies mechanizacijos bei baldų; kavinės įrengimo bei baldų kaštų) pirkimo objekto rangos darbų skaičiuojamoji rinkos kaina sudarė 16 487 586,99 Lt arba atitinkamai 4 775 135,25 EUR; antru atveju – įvertinant (duomenys neskelbtini) kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstravimo darbų vidutines rinkos kainas visa apimtimi (vertinant ir bendrastatybinius darbus, ir įrangos įrengimo darbus iki statybos užbaigimo akto gavimo) pirkimo objekto rangos darbų skaičiuojamoji rinkos kaina sudarė 26 377 423,23 Lt arba atitinkamai 7 639 429,81 EUR. Šios išvados paneigia bet kokias ieškovės manipuliacijas dėl to, neva scenos ir žiūrovų dalies mechanizacijos, koncertinio įgarsinimo ir akustikos, kitos įrangos įrengimo darbai nepateko į Rangos sutarties apimtį. Dėl griovimo darbų kiekių, LNK žinių stenogramos atsakovė nurodo, kad ieškovė nesąžiningai interpretuoja LNK žinių reportažą apie (duomenys neskelbtini) kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstravimo darbų sustojimą. Nurodo, kad ieškovė statybines atliekas, likusias po ginčo objekto nugriovimo, vežė į (duomenys neskelbtini). Jei ieškovė tai neigia, turėtų pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad dalis statybinių atliekų neva buvo išvežtos ir išpiltos (duomenys neskelbtini), tačiau tokių įrodymų melagingai versijai pagrįsti ieškovė neturi.

2.3. Atsakovė dėl ieškovės reikalavimo dėl 295 059,21 EUR skolos ir 5052,82 EUR delspinigių nurodo, kad visais trimis atvejais ieškovė pateikdavo atsakovei atliktų darbų aktus, kurie būdavo patvirtinti trečiojo asmens UAB „Statybų koordinatoriai“. Vykdant Rangos sutartį, tarp šalių iškilo nesutarimų dėl Rangos sutarties apimties. Atsakovės teigimu, ieškovė tikėjosi už rangos sutarties kainą atlikti mažiau darbų, nei buvo privaloma, atitinkamai pabrangindama ieškovės atliekamus darbus (neatliekamų darbų sąskaita). UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ pažyma įrodo, kad atsakovė Neringos savivaldybės administracija sumokėdama ieškovei 167 573,40 EUR nepagrįstai permokėjo. Ieškovei ne tik nepriklauso bet kokios papildomos sumos už objekto ardymo darbus pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, bet ir ieškovė dar privalo grąžinti atsakovei 36 389,46 EUR permoką už pervertintus objekto ardymo darbus.

2.4. Atsakovė dėl ieškovės reikalavimo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2019 m. rugpjūčio 27 d. atsakovės vienašalį 11 405,24 EUR sumos įskaitymą; priteisti ieškovei iš atsakovės 55 555,90 EUR skolos ir 4 444,47 EUR delspinigių pagal vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 4 ir 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1900147 už žemės darbus nurodo, kad yra pateikusi išsamius dokumentus, patvirtinančius, kad įskaitymo dieną atsakovė turėjo 17 378,60 EUR dydžio neginčijamą reikalavimo teisę į ieškovę – 289,62 EUR dydžio bauda ieškovei buvo skirta dar 2019 m. liepos 5 d. raštu už tai, kad ieškovė nesuderino savo subrangovės UAB „Vaidva“ su atsakove, 8 511,98 EUR dydžio išlaidas atsakovė patyrė apmokėdama AB „ESO“ sąskaitas faktūras už elektros įrenginių iškėlimą statybvietėje, 8 577 EUR dydžio suma yra statybvietėje iškirstų medžių atkuriamoji vertė, kurią ieškovė privalėjo sumokėti atsakovei vadovaujantis Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais. Pažymi, kad dėl bankroto iškėlimo ieškovė kreipėsi tik 2019 m. spalio 3 d. ir iki tol nei viešojoje erdvėje, nei kitais būdais nebuvo skelbiama informacija apie ieškovės mokumo problemas. Dėl actio Pauliana pagrindo atsakovė nesutinka, teigia, kad jis taikytinas ginti kreditorių nuo nesąžiningų veiksmų. Teigia, kad nagrinėjamu atveju įskaitymas nepažeidžia kreditorių interesų, ir tai, kad ieškovė 2019 m. rugpjūčio mėn. turėjo einamųjų įsipareigojimų kreditoriams, savaime nereiškia, kad įskaitymas pažeidė jų interesus.

2.5. Atsakovė dėl ieškovės reikalavimo pripažinti nepagrįstu, neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2019 m. liepos 10 d. sprendimą vienašališkai nutraukti 2018 m. rugpjūčio 24 d. rangos sutartį Nr. V31-64 nurodo, kad sutartis buvo nutraukta įvertinant padarytus pažeidimus – ieškovė su atsakove nebendradarbiavo, ignoravo atsakovės sutartinę teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų darbų eigą ir kokybę, ignoravo atsakovės sutartinę teisę atsiskaityti už faktiškai atliktų darbų kiekius ir akivaizdžiai vengė pateikti išsamius bei teisingus duomenis apie rangos sutarties vykdymą. Teigia, kad ieškovė sustabdė visų projektavimo ir statybos darbų pagal rangos sutartį vykdymą, tuo aiškiai parodydama ketinimą netęsti savo sutartinių įsipareigojimų, be to, pagal vykdymo grafiką nespėjo sumontuoti polinių pamatų, atsakovei nebuvo pateiktas konstrukcijų dalies darbo projektas, pagal kurį turėjo būti įrenginėjami poliniai pamatai ir atliekama konstrukcijų dalies darbo projekto ekspertizė, padarė kitų esminių pažeidimų. Pažymi, kad atsakovė daug kartų reikalavo pašalinti pažeidimus, tačiau jų nepašalinus, vadovaujantis sutartimi, rangos sutartis buvo nutraukta.

2.6. Atsakovė dėl ieškovės reikalavimo priteisti 915 301,25 Eur negauto grynojo pelno nurodo, kad šis ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, neįrodytas ir atmestinas. Teigia, kad sutartis buvo nutraukta pagrįstai, ieškovė nebūtų apskritai galėjusi užbaigti rangos sutarties vykdymo dėl jos pačios inicijuoto bankroto ir, net jei ieškovė būtų įvykdžiusi rangos sutartį, ji būtų turėjusi nuostolį, be to, vertinimo akte, matyt, sąmoningai padaryta didelių klaidų, kurios nulėmė nepagrįstos išvados pateikimą. Teigia, kad ieškovės bankrotą nulėmė kitos aplinkybės, priklausančios ne nuo atsakovės, o būtent nuo pačios ieškovės – visų pirma, teisės pažeidimai, nulėmę didžiulių baudų taikymą ieškovei, ikiteisminiai tyrimai, po to – sutartinių įsipareigojimų nebevykdymas. Kadangi ieškovės nurodomas pelnas yra visiškai hipotetinis ir deklaratyvus, o atsakovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė Rangos sutartį, šis patikslinto ieškinio reikalavimas yra atmestinas.

3. Trečiasis asmuo mažoji bendrija „Virmalda“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo teikia nuomonę dėl patikslinto ieškinio reikalavimų ir rašytinius paaiškinimus apie jai žinomas faktines aplinkybes, susijusias su ieškovės ir atsakovės sudarytomis sutartimis.

3.1. Trečiasis asmuo nurodo, kad sutinka su patikslintame ieškinyje ieškovės pateiktais argumentais dėl to, kad tarp užsakovo ir rangovo buvo sudaryta fiksuotos kainos sutartis. Akivaizdu, kad sutartyje numatyta fiksuota kaina turėjo būti sumokėta ieškovei tuo atveju, jei ieškovė būtų įvykdžiusi visus sutartyje numatytus darbus. Byloje pateikti atliktų darbų aktai, pasirašyti užsakovo atstovų, patvirtina, kad sutarties šalys buvo susitarusios dėl atskirų darbų ar jų grupių kainų. Pažymėtina, kad atsakovas neginčija, kad ardymo darbai yra atlikti visiškai, tai suponuoja išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl šalių aptartos fiksuotos ardymo darbų kainos yra pagrįstas ir turi būti visiškai tenkinamas. Byloje pateikti užsakovo ir rangovo objekte vykdytų susirinkimų protokolai patvirtina, kad užsakovas prieš rašydamasis atliktų ardymo darbų aktus rinko papildomą informaciją, konsultavosi dėl ardymo darbų kainos pagrįstumo, todėl atsakovės pateikti argumentai, ginčijant šiuos aktus neva pasirašius juos dėl apgaulės, yra akivaizdžiai nepagrįsti.

3.2. Trečiasis asmuo taip pat sutinka su ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias patvirtino ekspertas, kad pirkimu, kurio pagrindu buvo sudarytos sutartys tarp rangovo ir užsakovo dėl projektavimo ir statybos rangos darbų, nebuvo perkama įranga bei sistemos. Šias aplinkybes patvirtino pati užsakovė, pirkimo metu paaiškindama pirkimo dokumentus, todėl įrangos kaina pagrįstai nebuvo įtraukta į sutartyje nurodytą bendrą rangos darbų kainą. Teigia, kad tarp ieškovės ir atsakovės jau nuo pat statybvietės perdavimo momento kilo ginčas dėl kai kurių klausimų (pvz., pirkimo apimties, draudimo dokumentų, įrangos įsigijimo ir pan.), tačiau dėl šių klausimų kiti partneriai nebuvo niekaip informuoti, į juos nebuvo kreiptasi.

3.3. Trečiasis asmuo nurodo, kad ieškovei po galutinio paraiškos dėl (duomenys neskelbtini) kultūros ir turizmo informacijos centro ,,Agila“ (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbų pirkimo pateikimo termino nesikreipus į mažąją bendriją „Virmalda“ ir nederinus jokių bendradarbiavimo šiame pirkime sąlygų, o atsakovei neinformavus mažosios bendrijos „Virmalda“ apie paraiškos nagrinėjimo rezultatus ir po šio pirkimo sutartis pateikus pasirašyti tik ieškovei, kuri neturėjo įgaliojimo mažosios bendrijos „Virmalda“ vardu pasirašyti tokias sutartis, ieškovė ir atsakovė savo konkliudentiniais veiksmais pripažino, kad visos sutartys dėl (duomenys neskelbtini) kultūros ir turizmo informacijos centro ,,Agila“ (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbų buvo pasirašytos tarp uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ ir Neringos savivaldybės administracijos ir jokių teisinių pasekmių MB „Virmalda“ nesukelia.

4. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Statybų koordinatoriai“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo teikia nuomonę dėl patikslinto ieškinio reikalavimų ir rašytinius paaiškinimus apie jai žinomas faktines aplinkybes, susijusias su ieškovės ir atsakovės sudarytomis sutartimis.

4.1. Trečiasis asmuo nurodo, kad jam nebuvo žinomos ieškovės ir atsakovės pasirašytų sutarčių dėl kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ projektavimo ir rekonstrukcijos sudarymo aplinkybės, bet laimėjęs paskelbtą pirkimą ir pasirašius paslaugų teikimo sutartį vykdė statybos rangos darbų sutarties administravimą ir statinio statybos techninę priežiūrą; susipažinęs su byloje ieškovo ir atsakovo pateiktais dokumentais bei pirkimo metu atsakovės pateiktais dokumentais, sutinka su patikslintame ieškinyje ieškovės pateiktais argumentais dėl to, kad tarp užsakovės ir rangovės buvo sudaryta fiksuotos kainos sutartis. Teigia, kad ieškovė pagrįstai nurodo, kad objekto scenos ir žiūrovų dalies mechanizacijos įranga ir darbai šia sutartimi nebuvo perkami. Tą išaiškino atsakovės pirkimo komisija. Šių darbų nėra įtraukta ir atsakovės pasirašytuose atliktų darbų aktuose.

4.2. Trečiasis asmuo nurodo, kad byloje pateikti atliktų darbų aktai patvirtina, kad sutarties šalys buvo susitarusios dėl atskirų darbų ar jų grupių kainų. Minėta, kad aktavimas buvo vykdomas pagal procentinį baigtumą. Ieškovė teisingai nurodo, kad ardymo darbai buvo padaryti, todėl atsakovė turi mokėti su jos pačios atstovais atliktų darbų aktuose suderintą šių darbų kainą. Dėl žemės kasimo darbų turėtų būti taikomas toks pats principas – atsiskaitoma pagal šių darbų procentinį baigtumą nuo sutartos žemės kasimo darbų kainos. Nurodo, kad atsakovė užbėgdama už akių vienašališkai nutraukė rangos ir netrukus – techninės priežiūros paslaugos teikimo sutartis. Inžinierius neabejojo, kad iki statybos darbų pradžios įsiplieskęs ginčas dėl statybos rangos sutartimi numatytos darbų apimties bus išspręstas taikiai, o tai nepavyktų – teisminiu keliu, bet galiojant rangos sutarčiai.

4.3. Trečiasis asmuo nurodo, kad atsakovės pateikti argumentai, ginčijant aktus neva pasirašius juos dėl apgaulės, yra akivaizdžiai nepagrįsti. Nėra pateikto nė vieno įrodymo apie uždarosios akcinės bendrovės „Statybų koordinatoriai“ kokią nors naudotą apgaulę. Visus aktus užsakovės atstovai pasirašė laisva valia, patys visas kainas tikrino prieš pasirašant aktus. Ardymo darbų kiekiai atlikti 100 proc., todėl aktuose nurodytas jų baigtumas atitinka tikrovę. Pažymi, kad užsakovė su kainomis pati sutiko, techninis prižiūrėtojas jokios įtakos šiai valiai nedarė. Kita vertus, nėra pagrindo teigti, kad šalių sutarta ardymo darbų kaina yra neprotinga, neatitinkanti rinkos kainos. Teismo ekspertas yra nurodęs, kad ardymo darbų rinkos kaina 2016 m. kovo mėn. kainomis būtų 445 712,01 EUR, 2019 m. kovo mėn. kainomis – 500 848,36 EUR. Šalių sutarta ardymo darbų kaina 462 632,61 EUR. Ji labai artima 2016 m. rinkos kainoms, skirtumas nesiekia 17 000 EUR.

4.4. Atsakovė dėl ieškovės nenuoseklumo nurodo, kad ieškovė kitoje byloje nurodė, kad pagal Sutartį Nr. 1 atsakovė yra neatsiskaičiusi už 7 butus. Patikslintame ieškinyje ieškovė padidino reikalavimą ir reikalauja mokesčio už 9 butus. Kodėl reikalavimas yra didinamas, ieškovė nenurodė. Tai, kad ieškovės pozicija nenuosekli, patvirtina ir Sutartis Nr. 2, pagal kurią ieškovė teigia turinti teisę į mokestį už 23 butus, nors dalies savo reikalavimo atsisakė. Visos šios aplinkybės rodo chaotišką ieškovės veiksmų seką, kuri nėra pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis ar teisiniais argumentais.

5. Ieškovė pateikė dubliką į atsakovės atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį tenkinti. Dubliko motyvų esmė:

5.1. Dėl sutarties aiškinimo ieškovė nurodo, kad atsakovė siekia interpretuoti sutartį paneigdama šalių susitarimo esmę. Nurodo, kad atsakovė klaidina teismą, aiškindama, kad tai brokeriavimo susitarimas – tas atvejis, kai įmonės samdosi agentus, kurie gauna komisinius už parduotą turto vienetą. Atstovavimas parduodant šalių buvo pasirinktas būtent siekiant išplėsti sutarties paslaugų mastą, tai yra neapsiriboti ieškovės tik kaip nekilnojamojo turto agentūros siauromis paslaugomis, o naudotis ieškovės, kaip profesionalės, paslaugomis, kuri savo lėšomis kurs visą strategiją siekiant parduoti butus. Šiuo atveju šalys susitarė dėl 3 procentų atlygio nuo parduodamo turto vertės, kadangi atsakovei nereikėjo rūpintis, kaip bus parduodami butai.

5.2. Dėl tarp šalių susiformavusios praktikos ir šalių sutarties ieškovė nurodo, kad aplinkybė, paneigianti atsakovės teiginius, yra vien faktas, kad atsakovė iš pradžių tinkamai vykdė sutartį, tai yra pripažino sutartį kaip galiojančią ir vykdė joje numatytus įsipareigojimus. Pažymi, kad ieškovė nėra tipinė brokerių įmonė, tai yra įmonė, kuri teikia paslaugas daugybei klientų vienu metu, kurių nekilnojamojo turto objektai vienu metu gali būti pardavinėjami kelių brokerių. Pažymi, kad atsakovės teiginys apie sutarties 2.8 punkto negaliojimą yra niekinis, nes sutartis pasirašyta dviejų profesionalių juridinių asmenų laisva valia ir turi įstatymo galią. Tai nėra vartojimo sutartis, kurios sąlygos galėtų būti pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis. Šiuo atveju šalių parašais yra patvirtinta šalių valia, tad bet kokie sutarties punktų nepripažinimo atvejai šiuo atveju yra tik išsisukinėjimas nuo sumokėjimo už paslaugas.

5.3. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ieškovė nurodo, kad ieškovė teisinėmis priemonėmis gina savo teises teisme, todėl tai negali būti laikoma pažeidimu. Ieškovė elgėsi sąžiningai, įvykdė visus įsipareigojimus, bendravo su atsakove ir skyrė jai laiko, žmogiškuosius išteklius, kad rezultatas būtų pastatyto turto objektų pardavimas. Pažymi, kad ieškovė nesiekia papildomai prisiteisti patirtų išlaidų dėl sutarties vykdymo. Šalių sudaryta ginčo sutartimi yra aiškiai susitarta, kad ieškovė visus veiksmus atlieka savo resursais, bet toks susitarimas galimas tik tuo atveju, kai labai aiškiai susitarta, kad už kiekvieną parduotą turto objektą yra sumokamas 3 procentų mokestis nuo pardavimo kainos. Tad už reikalavimą įvykdyti sutartinius įsipareigojimus šaliai negali būti skiriama bauda. Dėl papildomai teikiamų dokumentų nurodo, kad teikė teismui rašytinius įrodymus, kad ji atliko ir papildomas paslaugas atsakovei savo lėšomis, pavyzdžiui, užsakė kadastrinius matavimus, be to, kaip įrodymą apie atsakovės sutarties vykdymą pateikė ir sąskaitas faktūras. Ieškovė teigia, kad nagrinėjamu atveju kyla reali grėsmė, kad atsakovė gali nevykdyti būsimo teismo sprendimo, nes atsakovė renkasi, ar vykdyti įsipareigojimus, ar ne, išimtinai savo nuožiūra, tad aplinkybė, kad atsakovė turi pakankamai turto, nelemia fakto, kad nereikia taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

6. Atsakovė Neringos savivaldybės administracija pateikė priešieškinį, kurio prašo pripažinti negaliojančiais kaip sudarytus dėl apgaulės ieškovės paruoštus ir atsakovės pasirašytus 2019 m. kovo 21 d. atliktų darbų aktą Nr. 1, 2019 m. kovo 29 d. atliktų darbų aktą Nr. 2 ir 2019 m. balandžio 17 d. atliktų darbų aktą Nr. 3; pripažinti negaliojančiomis ieškovės 2019 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD1900068, 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1900079 bei 2019 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD1900101; pripažinti, kad ieškovės atliktų ardymo darbų objekte (duomenys neskelbtini) kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vertė lygi 131 183,94 EUR; priteisti atsakovei iš ieškovės 36 389,46 EUR permoką už faktiškai neatliktus ardymo darbus; priteisti atsakovei iš ieškovės visas proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai priešieškinio motyvai:

6.1. Atsakovė dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad paskelbė ribotą konkursą dėl (duomenys neskelbtini) kultūros ir turizmo informacijos centro ,,Agila“ rekonstrukcijos darbų pirkimo (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)). 2015 m. birželio 26 d. atsakovės Viešojo pirkimo komisija posėdyje priėmė sprendimą pripažinti konkurso laimėtoju ūkio subjektų grupę, susidedančią iš ieškovės, mažosios bendrijos „Virmalda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“. Teigia, kad pagrindinė rangos sutartis buvo pasirašyta 2018 m. balandžio 24 d., ja susitarė, kad rangos sutartyje numatytomis sąlygomis rangovė atliks Objekto rekonstravimo darbus už 7 010 328,43 EUR + PVM kainą. Nurodo, kad darbų atlikimo metu ieškovė teikdavo aktus, kurie buvo patvirtini statybos techninio prižiūrėtojo atstovo parašu. Teigia, kad sutartinių santykių metu kilo nesutarimų dėl rangos apimties, ieškovė buvo pateikusi atsakovei atliktų darbų aktus ir kalendorinį grafiką, neįtraukusi į juos objekto scenos ir žiūrovų dalies mechanizacijos įrengimo darbų. Todėl atsakovė paprašė patikslinti atliktų darbų aktus ir kalendorinį grafiką tokiu būdu, kad šio pobūdžio darbai būtų įtraukti į rangos sutarties vykdymo dokumentus.

6.2. Atsakovė teigia, kad ieškovė nebuvo įtraukusi į atliktinų darbų sąrašą ir kalendorinį grafiką scenos ir žiūrovų dalies mechanizacijos įrengimo darbų, todėl atitinkamai buvo padidinta kitų objekto darbų (įskaitant ir ardymo darbus) atlikimo kaina. Kitaip tariant, ieškovė tikėjosi už rangos sutarties kainą atlikti mažiau darbų, nei buvo privaloma, atitinkamai pabrangindama ieškovės atliekamus darbus (neatliekamų darbų sąskaita). Teigia, kad įrangos klausimai buvo aptariami gamybiniuose pasitarimuose, tačiau ieškovė atsisakė keisti atliktinų darbų kalendorinį grafiką, kadangi ji neprivalo atlikti scenos ir žiūrovų dalies mechanizacijos darbų. Teigia, kad sutarties vykdymo metu paaiškėjo, kad darbus objekte atlieka subrangovė uždaroji akcinė bendrovė „Vaidva“, kuri ieškovės pasiūlyme nebuvo nurodyta, už tai jai skirta bauda.

6.3. Atsakovė dėl atliekų išvežimo nurodo, kad ieškovė deklaruoja išvežusi 4939 tonas statybinio laužo. Atsakovė pateikė paklausimą (duomenys neskelbtini) kontrolės postui (pro kurį praleidžiami absoliučiai visi į (duomenys neskelbtini) važiuojantys automobiliai ir kuris fiksuoja konkrečių automobilių pravažiavimo faktą) ir šio posto pateikti duomenys iš esmės skyrėsi nuo ieškovės pateiktų duomenų – ieškovė deklaravo beveik trigubai didesnes darbų apimtis, negu buvo realiai įvykdyta, tai yra vietoj 330 ieškovės deklaruotų transporto priemonių, pakrautų statybiniu laužu, iš objekto pro (duomenys neskelbtini) postą realiai išvyko tik 116 krovininių automobilių.

6.4. Atsakovė dėl apmokėjimo nurodo, kad ieškovei 2019 m. birželio 18 d. sumokėjo 167 573,40 EUR, tai patvirtina pati ieškovė, tačiau, atliekant statybos auditą, paaiškėjo, kad atsakovė buvo apgauta. Atliktų darbų aktu Nr. 1, Atliktų darbų aktu Nr. 2, Atliktų darbų aktu Nr. 3 ieškovė aktavo Objekto ardymo darbų už bendrą 462 632,31 EUR sumą. Ieškovė, paprašyta pateikti patikslinančius duomenis apie ardymo darbus, pateikė detalią ardymo darbų sąmatą, kurioje pateikė aiškiai klaidingus duomenis. Pavyzdžiui, ieškovė deklaravo 330 krovininių automobilių, pakrautų statybiniu laužu, išvežimą iš (duomenys neskelbtini), ir 4 939 t statybinio laužo svorį. Gavus informaciją iš (duomenys neskelbtini) kontrolės posto, paaiškėjo, kad postą pravažiavo tik 116 krovininių automobilių, pakrautų statybiniu laužu, o statybinio laužo svoris galėjo siekti tik 1 768,57 tonos. Statybos auditoriaus skaičiavimais, Objekto ardymo darbai, taikant pačios ieškovės pasiūlyme esančias kainas, verti tik 131 183,94 EUR.

6.5. Atsakovė nurodo, kad rangos sutarties konkrečiųjų sutarties sąlygų 14.1 punkte buvo susitarta, kad rangos sutarties vykdymo metu atsakovė pasilieka sau teisę sumokėti už faktiškai atliktus darbus, priklausomai nuo turimo finansavimo apimčių, o negavus finansavimo atsisakyti tam tikrų darbų grupių arba darbų dalių. Jei atsakovė būtų atsisakiusi darbų grupės ar darbų dalies, numatytos Rangos sutartyje, Rangos sutarties kaina būtų buvusi atitinkamai mažinama. Vadovaudamasi šia Rangos sutarties nuostata, atsakovė keletą kartų reikalavo iš ieškovės patikslinti atliktų darbų aktus Nr. 1, 2, 3 ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kadangi turėjo teisę mokėti tik už faktiškai atliktus darbus (už juos nepermokėdama). Konkrečiųjų sąlygų 14.4 punktas taip pat reglamentavo, kad tarpinių mokėjimų sumos bus apskaičiuotos atitinkamai pagal faktiškai atliktų darbų kiekį. Todėl prašo ieškovės 2019 m. kovo 21 d. Atliktų darbų aktą Nr. 1, 2019 m. kovo 29 d. Atliktų darbų aktą Nr. 2, 2019 m. balandžio 17 d. Atliktų darbų aktą Nr. 3 (ir atitinkamai jų pagrindu ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras) pripažinti negaliojančiais, kaip atsakovės patvirtintus dėl apgaulės.

7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriuo prašo nesumokėjus žyminio mokesčio ieškinį palikti nenagrinėtą, o sumokėjus, priešieškinį atmesti. Ieškovės nesutikimo su priešieškiniu argumentai:

7.1. Dėl objekto scenos ir žiūrovų dalies mechanizacijos įrengimo darbų neįtraukimo. Ieškovė nurodo, kad pati atsakovė tiek senajame (kurį laimėjo ieškovė), tiek naujajame viešajame pirkime įtvirtino nuostatą – „koncertinį įgarsinimą ir akustiką, koncertinį apšvietimą, scenos ir žiūrovinės dalies mechanizaciją ir kavinės technologiją“ turės tiekti ne rangovė (ne ieškovė), o užsakovės (atsakovės) parinktas kitas įrangos tiekėjas ir montuotojas. Nurodo, kad tai yra ginčo esmė ir atsakovė dėl savo nekompetencijos ir aplaidumo nesuplanavo lėšų įrangai ir mechanizmams, siekia neteisėtai išvengti sutartinės turtinės prievolės prieš ieškovę už pastarosios tinkamai ir laiku atliktus griovimo ir ardymo ir žemės statybinius darbus ir iš „sutaupytų“ lėšų apmokėti kitam „užsakovės (atsakovės) parinktam“ įrangos tiekėjui ir montuotojui.

7.2. Dėl statybinių atliekų nurodo, kad ieškovė nedeklaravo nei išvežusi iš objekto 330 krovininių automobilių, nei jokio kito „išvežtų krovininių automobilių skaičiaus“, nei jokio kito „krovininių automobilių“ skaičiaus. Atsakovė nepaaiškina iš kur gauti tie „330 kroviniai automobiliai“, kurios neva deklaravo ieškovė: nė viename civilinėje byloje esančiame dokumente nefigūruoja nei „330 krovinių automobilių“, nei joks kitas krovininių automobilių skaičius. Todėl priešieškinis nėra paremtas jokiais realiais įrodymais, be to griovimo ir ardymo darbai yra vertinami ir matuojami ne „kroviniais automobiliais“, o griaunamų (ardomų) pastatų tūriu (kubatūra). Ieškovė atliko viso „Agilos“ pastato griovimo ir ardymo darbus tiksliai laikydamasi ekspertuoto ir atsakovo patvirtinto techninio projekto reikalavimų už atliktų darbų aktuose nurodytą ir atsakovės pagrįstai patvirtintą fiksuotą kainą, kuri niekaip nėra susijusi su „išvežtais krovininiais automobiliais“.

7.3. Dėl atsakovės teikiamų išvadų nurodo, kad atsakovės pateiktos išvados yra nemotyvuotos, nerišlios, jose nėra jokios nuorodos į teisės aktus ir būtent šių išvadų pagrindu užsakovė pradėjo kvestionuoti jau pasirašytus ir patvirtintus užsakovės aukščiausių vadovų parašais atsiskaitymų ir įvykdymo dokumentus. Pažymi, kad atsakovė neturi jokios teisės kvestionuoti atliktų ardymo (griovimo) darbų kiekių ir mokėtinos kainos nustačius fiksuotą kainodarą. Akivaizdu, kad atsakovės siekis nesumokėti visos kainos už ieškovės atliktus griovimo ir ardymo darbus yra absoliučiai nepagrįstas, neteisėtas, prieštaraujantis imperatyviajam teisiniam reguliavimui. Be kita ko, pažymi, kad ieškovės ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas, nesumokėjus žyminio mokesčio.

8. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nutarta sujungti Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1277-730/2019 (naujas bylos Nr. e2-476-730/2020) ir Klaipėdos apygardos nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1273-265/2019, civilinę bylą Nr. e2-1273-265/2019 prijungiant prie civilinės bylos Nr. e2-1277-730/2019, paliekant bylos numerį e2-1277-730/2019. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1273-265/2019 pateiktas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ ieškinys atsakovei Neringos savivaldybės administracijai, kuriuo prašoms pripažinti nepagrįstu, neteisėtu ir panaikinti atsakovo 2019 m. liepos 10 d. sprendimą vienašališkai nutraukti 2018 m. balandžio 24 d. pagrindinę rangos sutartį Nr. V31-64; Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas – 188 EUR žyminio mokesčio. Ieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, kad:

8.1. Ieškovė dėl faktinių bylos aplinkybių nurodo, kad 2018 m. balandžio 24 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė pagrindinę rangos sutartį Nr. V31-64. Pagal sutartį ieškovė (rangovė) už 7 010 328,43 EUR (be PVM) kainą įsipareigojo atlikti statybos darbus, o atsakovė – už juos sumokėti. Nurodo, kad darbus atliko ir pirmiausia buvo atlikti griovimo darbai, kurie yra įkainoti 462 632, 61 EUR (su PVM) kaina pagal parengtus aktus, tačiau atsakovė už atliktus darbus sumokėjo tik dalį sumos – 167 573,40 EUR. Teigia, kad kreipėsi į atsakovę su raginimu, tačiau atsakovė be teisinio pagrindo pagrindinę sutartį nutraukė.

8.2. Dėl sutarties nutraukimo neteisėtumo nurodo, kad ieškovė nesutikdama su sutarties nutraukimu pati siuntė prašymą tokį sprendimą panaikinti, tačiau atsakovės atsakymas buvo neišsamus, dėl to yra priversta kreiptis į teismą ir nuo 2019 m. liepos 5 d. sustabdo rangos darbus, kas yra teisėtos savigynos priemonė. Teigia, kad sutarties nutraukimui nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo jau vien todėl, jog užsakovė neturi teisės vienašališkai nutraukti sutarties, kol nebus galutinai išspręstas teisminis ginčas dėl užsakovės skolos rangovei priteisimo. Teigia, kad ketina tęsti visus projektavimo ir statybos darbus, kai tik užsakovė pati pradės tinkamai vykdyti sutartį ir visiškai atsiskaitys su rangove.

8.3. Dėl rangos sutarties sąlygų nurodo, kad sutartyje yra fiksuotos kainos, o ne vienetiniai įkainiai, todėl užsakovė privalo sumokėti visą kainą už ardymo darbus, kaip visumos rezultatą. Užsakovė be jokių ginčų ir prieštaravimų priėmė rangovės atliktus ardymo darbus (tiek jų kiekį, tiek kainą) pagal PVM sąskaitas faktūras, aktus ir pažymas ir tik po kelių mėnesių staiga pradėjo kvestionuoti pačios užsakovės vadovų pasirašytas sąskaitas ir aktus. Teigia, kad atsakovės teiginiai dėl statybos darbų technologijos projekto yra nepagrįsti, kadangi technologijos projektas yra parengtas ir suderintas su statybos technine priežiūra.

9. Atsakovė Neringos savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:

9.1. Atsakovė nurodo, kad nagrinėjamoje situacijoje inžinierius arba veikė itin aplaidžiai ir nevykdė savo tiesioginių pareigų, arba veikė išvien su ieškove. Todėl statybos techninis prižiūrėtojas apskritai neatstovavo atsakovės interesams vykdant rangos sutartį, o pretenzijų dėl nevykdomų sutartinių įsipareigojimų reiškimu turėjo užsiimti pati atsakovė. Teigia, kad daug kartų kreipėsi į ieškovę dėl daromų pažeidimų – prašė patikslinti darbų aktus, sąskaitas faktūras, į atliekamų darbų sąrašą įtraukti žiūrovų salės platformų ir orkestro duobės konstrukcijas bei galinės sienos pakėlimo / nuleidimo mechanizmų sumontavimo darbus. Šie darbai yra nurodyti objekto techniniame projekte, įtraukti į techninio projekto skaičiuojamosios kainos dalį. Teigia, kad ieškovė žodžiu, raštu bei konkliudentiniais veiksmais ieškovei nurodė, kad nesutinka su teisėtais atsakovės reikalavimais, todėl tapo akivaizdu, kad atsakovė negaus to, ką pirko.

9.2. Dėl sutarties nutraukimo atsakovė nurodo, kad ieškovės padarytas esminis sutarties pažeidimas, siekiant įvykdyti sutartį nevisa apimtimi (nevykdyti scenos ir žiūrovų dalies mechanizacijos, koncertinės akustikos, koncertinio apšvietimo, kavinės įrengimo darbų); ieškovės padarytas esminis rangos sutarties pažeidimas, teikiant atsakovei suklastotus duomenis apie neva atliktus darbų kiekius; ieškovės padarytas esminis rangos sutarties pažeidimas, nuo 2019 m. gegužės 31 d. nevykdant statybos darbų objekte. Buvo akivaizdu, kad už sutartą kainą atsakovė negaus visų darbų pagal sutartį ir ieškovės daromas pažeidimas buvo esminis.

9.3. Dėl ardymo darbų atsakovė nurodo, kad ieškovė pateikė klaidingus duomenis apie išvežtų medžiagų kiekį, teikė galbūt suklastotus duomenis. Be viso to, ieškovė objekte nuo 2019 m. gegužės 31 d. apskritai nebevykdė statybos darbų, o pateikė atsakovei paskutinį atliktų darbų aktą Nr. 4 ir jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ir darbus užbaigė. Iškilus abejonių dėl aktuotų darbų kiekių ir bendros sumos už objekto ardymo darbus, atsakovės užsakymu buvo atliktas statybos auditas ir 2019 m. birželio 17 d. pažyma statybos auditorius rekomendavo sumokėti ieškovės naudai 167 573,40 EUR preliminarią sumą už ardymo darbus, ją sumokėjo, todėl tinkamai atsiskaitė su ieškove. Kaip paaiškėjo vėliau, ši suma yra net per didelė, dėl to atsakovė yra pareiškusi priešieškinį ieškovei dėl permokos grąžinimo. Yra pagrindo teigti, kad ieškovė, prisidengdama „fiksuotos kainos“ pasiteisinimu, galėjo bandyti įsisavinti kuo didesnes pinigų sumas, o vėliau, nebaigusi objekto, nutraukti rangos sutartį.

10. Bylą nagrinėjant teisme šalių atstovai palaikė savo reikalavimus, nesutikimo motyvus, iš esmės paaiškindami savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

Ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinis atmetamas.

11. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. 2015 m. liepos 20 d. atsakovė ir uždaroji akcinė bendrovė „Irdaiva“ (dabar ieškovė) pasirašė Preliminariąją sutartį Nr. V31–146 dėl (duomenys neskelbtini) kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbų pirkimo. Preliminariosios sutarties sąlygomis ir pagrindu 2018 m. balandžio 24 d. atsakovė (Užsakovas) ir ieškovė (Rangovas) pasirašė Pagrindinę rangos sutartį Nr. V31-64. Pagal Preliminariąją ir Pagrindinę sutartį ieškovė (Rangovas) už 7 010 328,43 EUR (be PVM) kainą įsipareigojo atlikti statybos darbus: (duomenys neskelbtini) kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ (duomenys neskelbtini), projektavimo ir rekonstrukcijos darbus, o Užsakovas įsipareigojo sumokėti Rangovui už tinkamai atliktus darbus.

12. 2019 m. kovo 21 d. atsakovė (Užsakovas) ir Rangovas pasirašė Atliktų darbų aktą Nr. 1 ir pastarojo akto pagrindu Rangovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1900068 – 121 548,13 EUR sumai. 2019 m. kovo 29 d. atsakovė (Užsakovas) ir ieškovė (Rangovas) pasirašė Atliktų darbų aktą Nr. 2 ir pastarojo akto pagrindu ieškovės (Rangovo) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1900079 – 231 002,31 EUR sumai. 2019 m. balandžio 17 d. atsakovė (Užsakovas) ir ieškovė (Rangovas) pasirašė Atliktų darbų aktą Nr. 3 ir pastarojo akto pagrindu Rangovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1900101 – 110 082,17 EUR sumai ir suvestinę Pažymą Nr. 3 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę.

13. 2019 m. birželio 18 d. atsakovė (Užsakovas) sumokėjo ieškovei (Rangovui) dalį skolos – 167 573,40 EUR.

14. 2019 m. birželio 5 d. raštu Nr. 905 „Dėl atliktų darbų aktų perdavimo“ ieškovė (Rangovas) pateikė atsakovei (Užsakovui) apmokėti 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1900147 kartu su 2019 m. gegužės 31 d. Atliktų darbų aktu Nr. 4, Pažyma Nr. 4 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę bei Kalendoriniu-finansiniu 2019–2021 m. grafiku už atliktus žemės darbus 85 383,04 EUR (su PVM) sumai. Atliktų darbų aktą Nr. 4 ir Pažymą Nr. 4 ieškovė (Rangovas) pasirašė vienašališkai, atsakovei (Užsakovui) jos nepasirašius.

15. 2019 m. liepos 10 d. raštu Nr. (4.16) V15–1511 „Dėl sutarties nutraukimo“ atsakovė pranešė ieškovei apie atsakovės sprendimą be jokio įspėjimo vienašališkai nutraukti Pagrindinę sutartį.

16. Tarp šalių nėra ginčo dėl teisinių santykių kvalifikacijos, jog tarp šalių buvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties.

Dėl šalių nustatytų kainodaros taisyklių, atsiskaitant už atliktus darbus

17. Tarp šalių iškilo ginčas dėl darbų kainos. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės skolą už ardymo darbus ir žemės kasimo darbus pagal atliktų darbų aktų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė prašė atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras už ardymo darbus pripažinti negaliojančiais kaip sudarytus dėl apgaulės, pripažinti, kad ieškovės atliktų ardymo darbų ginčo objekte vertė lygi 131 183,94 EUR, ir priteisti atsakovei iš ieškovės 36 389,46 Eur permoką už faktiškai neatliktus ardymo darbus.

18. Darbų kaina – tai rangovo turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas jam už darbą, t. y. rangovo pelnas. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą arba sudarant sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys – dispozityviosios teisės normos, kuriose nustatyta galimybė šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Rangos sutartis galioja ir nenurodžius kainos sutartyje, tokiu atveju darbų kaina nustatoma CK 6.198 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006).

19. Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). CK 6.653 straipsnio 1–3 dalies normose nustatyta galimybė šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Pagal šias normas darbų kaina gali būti nustatoma sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kt. Šalys, statybos rangos sutartyje nustačiusios konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012). Taigi, nustačius, kad ginčo rangos sutartis buvo fiksuotos kainos sutartis, galioja griežtas įstatymuose nustatytas ribojimas sutarties kainai keisti (CK 6.653 straipsnio 5 dalis).

20. Rangos darbai, už kuriuos rangovas reikalauja atlyginimo, turi būti užsakovui žinomi, atliekami su jo sutikimu ir jam perduodami pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2003).

21. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą. Šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kita. Šalys, statybos rangos sutartyje nustačiusios konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012). Kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai ši nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų. Konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokias išimtys nustatytos bendrosiose rangos normose, konkrečiai – CK 6.653 straipsnio 6 dalyje bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje.

22. Ginčo Pagrindinė rangos sutartis tarp šalių buvo sudaryta, ieškovei laimėjus viešąjį pirkimą. Todėl nagrinėjamam ginčui taikytinos sutarčių sudarymo ir vykdymo metu galiojusios Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ normos). Pagal ginčui taikytiną VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punktą, 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirkimo sutartyje, be kitų sąlygų, turi būti nustatyti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, jei įmanoma, – tikslūs jų kiekiai bei kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką.

23. Viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties sąlygos negali būti keičiamos visą tokios sutarties galiojimo laikotarpį, išskyrus neesmines pirkimo sutarties sąlygas, kurias (gavus tam Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą) pakeitus nebūtų pažeisti VPĮ 3 straipsnyje nustatyti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai. Laimėjusio pasiūlymo kaina yra viena svarbiausių sutarties sąlygų, kurios keitimas yra ribojamas.

24. Svarbi aplinkybė nagrinėjamu atveju yra ta, kad skelbtas ne tik statybos rangos darbų, skirtų ginčo objekto rekonstrukcijai, bet ir projektavimo paslaugų viešojo pirkimo konkursas. 2013 m. Riboto konkurso sąlygose pirkimo objektu buvo nurodyti (duomenys neskelbtini) kultūros ir turizmo centro „Agila“ (duomenys neskelbtini), projektavimo ir rekonstrukcijos darbai (7 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad projektavimo paslaugų pobūdis lemia tai, jog jas perkantis užsakovas negali nurodyti tikslių projektuojamų darbų apimčių, plotų, nes tai paaiškėja atlikus projektavimo darbus, t. y. jau vykdant tokio pobūdžio rangos sutartį ir suteikiant užsakovui paslaugas; esant konkrečiai apibrėžtam rekonstrukcijos objektui, jo rekonstrukcijos darbų apimtis nustatyti ir pagal tai pateikti kainos pasiūlymą konkursui yra konkurso dalyvių užduotis ir rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).

25. Preliminariosios ir Pagrindinės sutarties sudarymo metu galiojo Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodika, patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 (2015 m. sausio 1 d. įsakymo Nr. 1S-249 redakcija,). Kainodaros taisyklių nustatymo metodikoje, patvirtintoje Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-9, 2.1 punkte nurodyta, kad šiuo įsakymu patvirtinta Kainodaros taisyklių nustatymo metodika yra taikoma viešojo pirkimo ir pirkimo procedūroms, pradėtoms vykdyti tik nuo 2017 m. liepos 1 d., išskyrus atnaujinto varžymosi procedūras, vykdomas preliminariųjų viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių ar preliminariųjų pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų iki 2017 m. birželio 30 d., pagrindu, tai yra šiuo atveju Preliminarioji sutartis sudaryta iki 2017 m. liepos 1 d., todėl šiuo atveji nurodyta metodika netaikoma.

26. Metodikos 6 punkte nustatyta, kad kainodaros taisyklėse gali būti numatyti šie kainos apskaičiavimo būdai: 6.1. fiksuotos kainos nustatymas; 6.2. fiksuoto įkainio nustatymas; 6.3. įkainio bazės nustatymas; 6.4. dalinis sutarties vykdymo išlaidų padengimas. Metodikos 7 punkte numatyta, kad, esant būtinybei, vienoje sutartyje gali būti taikomi keli kainos apskaičiavimo būdai (pavyzdžiui, sutartyje numatomų atskirų pirkimo objekto dalių kainos gali būti apskaičiuojamos taikant skirtingus būdus). Be to, kainodaros taisyklėse perkančioji organizacija gali numatyti (šioje metodikoje numatytais atvejais – privalo numatyti) sutarties kainos ar įkainių koregavimą, atsižvelgiant į kainų lygio kitimą ar mokesčių pasikeitimą.

27. Metodikos 8 punkte nustatyta, kad, sutartyje nustačius fiksuotą kainą, perkančioji organizacija įsipareigoja šią kainą sumokėti tiekėjui už visas pagal sutartį pateiktas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus; 9 punkte nustatyta, kad fiksuota kaina nustatoma, kai iš anksto (iki pirkimo pradžios) perkančioji gali pirkimo dokumentuose nurodyti pakankamai tikslų reikalingų prekių ar darbų kiekį, ir tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, turi realias galimybes numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas ir gali prisiimti riziką dėl šių išlaidų dydžio.

28. 2013 m. Riboto konkurso sąlygose pirkimo objektu buvo nurodyti (duomenys neskelbtini) kultūros ir turizmo centro „Agila“ (duomenys neskelbtini), projektavimo ir rekonstrukcijos darbai, tai yra tikslus, apibrėžtas konkrečiai atsakovei reikalingų darbų kiekis. 2013 m. Riboto konkurso sąlygose Bendrųjų nuostatų 31.2 punkte buvo numatyta, kad, be kitų dokumentų, Pasiūlymą sudaro: 31.2.2. užpildyta pasiūlymo forma (pagal konkurso sąlygų 2 priedą); 31.2.3. pagal techninėje užduotyje (4 priedas) pateiktą informaciją pateikti Įkainotų veiklų sąrašai (pagal konkurso sąlygų 4 priedą).

29. Ieškovė 2014 m. gruodžio 5 d. pateikė pasiūlymą dėl (duomenys neskelbtini) kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos. Pasiūlyme pagal konkurso 2 ir 4 priedus pateiktos tokios darbų ir paslaugų kainos: rangos darbai – 28 692 079,02 Lt su PVM (8 309 800,46 EUR su PVM), techninio projekto parengimas – 555 632,00 Lt su PVM (160 922,15 EUR su PVM), darbo projekto parengimas – 596 288,00 Lt su PVM (172 696,94 EUR su PVM), iš viso – 29 843 999,02 Lt su PVM (8 643 419,55 EUR su PVM) (tomas 2, b. l. 166–168). Pasiūlyme atskiros rangos darbų grupės taip pat įkainotos nebuvo. Rangos darbų ir darbo projekto parengimo darbų kaina numatyta 7 010 328,43 EUR be PVM arba 8 482 497,40 EUR su PVM.

30. Preliminariosios sutarties 4.4 punkte nustatyta, kad Pagrindinės sutarties kainą sudaro Rangovo pateiktame pasiūlyme nustatyta visų rangos darbų ir paslaugų kaina. Pagal taikytinus kainodaros principus apskaičiuota Pagrindinės sutarties kaina negali viršyti Rangovo Pasiūlyme nurodytos kainos. Rangos darbų ir paslaugų kaina sudarant pagrindinę sutartį negali būti keičiama, išskyrus Preliminariojoje sutartyje numatytus atvejus.

31. Pagrindinės sutarties 6 p. šalys susitarė, kad darbų kaina sudaro 7 010 328,43 EUR plius PVM. Pagrindinės sutarties Konkrečiųjų sąlygų 14.1 p. numatyta, kad priimta sutarties suma apima visus pagal sutartį reikalingus atlikti darbus. Kainų žiniaraščiuose turi būti nurodytos kainos bendromis sumomis. Jeigu sutartyje nurodyta fiksuota kaina (bendra suma), Rangovas turi įvertinti sutarties vykdymo išlaidas bei prisiimti riziką dėl šių išlaidų dydžio. Rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o Užsakovas mažinti. Rangos sutartyje nei preliminariojoje sutartyje nėra pateiktas atskirų darbų grupių įkainojimas.

32. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės (28–31 punktai), atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką (18–27 punktai), pagrindžia, kad atsakovė 2013 m. Riboto konkurso sąlygose nustatė fiksuotą darbų kainą, o ieškovė pasiūlyme už tikslų atsakovei reikalingų darbų kiekį įsipareigojo sumokėti atsakovės nustatytą fiksuotą darbų kainą, dėl kurios šalys Pagrindine rangos sutartimi ir susitarė, tai yra 7 010 328,43 EUR be PVM arba 8 482 497,40 EUR su PVM.

33. Pagal CK 6.687 straipsnį, užsakovas privalo sumokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais, ir šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo.

34. Pagal Metodikos 24 punktą, sutartyje nustačius fiksuotą kainą, perkančioji organizacija šią kainą sumoka tiekėjui už visus sutartyje numatytus darbus. Jei rangovas įvykdo darbų, nurodytų sutartyje, daugiau, nei buvo numatyta, laikoma, kad tie darbų kiekiai buvo įskaičiuoti į mokėtiną pagal sutartį kainą, t. y. nepriklausomai nuo atliktų darbų apimties, sutarties kaina negali būti keičiama. Nustačius fiksuotą kainą, sutartyje turi būti numatyta atsiskaitymo tvarka už atliktus darbus, pavyzdžiui, numatyta, kad bus atsiskaitoma pagal sąnaudų kiekių žiniaraščius arba tam tikra dalimi procentais nuo atliktų darbų apimties ar kiti atsiskaitymo už atliktus darbus būdai.

35. Atsiskaitymo už darbus tvarka buvo numatyta Preliminariojoje sutartyje ir Pagrindinėje sutartyje. Preliminariosios sutarties 4.4 punkte nustatyta, kad atsiskaitoma etapais už atliktus darbus per 30 dienų nuo sąskaitos faktūros ir perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos. Be to, Konkurso sąlygų 2.1 punkte buvo numatyta, kad vadovaujantis Rangovo parengtais detaliais žiniaraščiais bus nustatoma atliktų darbų procentinė išraiška, tačiau, nagrinėjant bylą teisme, šalių atstovai paaiškino, kad tokie žiniaraščiai nebuvo sudaryti.

36. Pagrindinės sutarties 14 punkte buvo numatyta atsiskaitymo tvarka už atliktus darbus. Be kitų nuostatų, tarpinių mokėjimų už atliktus darbus nuostatos numatytos 14.3 punkte, nustatant, jog sutarties vykdymo metu sumokama už darbus turėjo būti pagal parengtą mokėjimų žiniaraštį (grafiką), kurį turėjo parengti ieškovė per 28 dienas nuo Pagrindinės sutarties pasirašymo dienos, išskaidydama visą sutarties sumą šalių neįpareigojančiais mėnesiniais mokėjimais pagal ieškovės planuojamą statybos darbų eigą, kurį ieškovė kas ketvirtį turėjo patikslinti. Tarpinių mokėjimų sumos turėjo būti apskaičiuojamos atitinkami pagal faktiškai atliktų darbų kiekius, bet neviršijant mokėjimų grafike nustatytos sumos.

37. Esant nurodytoms aplinkybėms, jog tarp šalių buvo sudaryta fiksuotos kainos sutartis, kurios esmė ta, jog už darbus, nepriklausomai nuo atliktų darbų kiekių, sumokama konkreti suma, kuri pagal Preliminariosios ir Pagrindinės sutarties nuostatas ieškovei turėjo būti sumokama etapais pagal mokėjimų grafiką, teismas pripažįsta visus atsakovės argumentus, jog šiuo atveju atsakovė turi pareigą ieškovei sumokėti tik už faktiškai atliktus darbus, nepagrįstais. Kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-241/2012) aiškindamas CK 6.671 straipsnio nuostatas, kuriomis remiasi atsakovė, yra pažymėjęs, jog pagal rangos teisinių santykių bendrąsias nuostatas, net jeigu užsakovas atsisako sutarties, t. y. sutartį nutraukia dėl svarbių priežasčių iki darbas nebaigtas, rangovui sumokamas atlyginimas už atlikto darbo dalį (CK 6.658 straipsnio 4 dalis, 6.671 straipsnis).

38. Atsakovė, pagrįsdama savo argumentus dėl sumokėjimo už faktinius darbų kiekius, remiasi viena iš Pagrindinės sutarties 14.4 punkto nuostatų, jog tarpinių mokėjimų sumos turėjo būti apskaičiuojamos atitinkamai pagal faktiškai atliktų darbų kiekius. Tačiau, teismo vertinimu, ši nuostata gali būti taikoma tik vertinant ją kitų šalių sulygtų Pagrindinės 14.4 punkto atsiskaitymo nuostatų kontekste, tai yra jei šalys yra sudariusios 14.4 punkte numatytą grafiką ir jo pagrindu vykdo mokėjimus, tai yra šios atsakovės nurodytos 14.4 punkto nuostatos nėra pagrindo aiškinti atsietai. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog šalys vadovavosi šia Pagrindinės sutarties 14.4 punkte nustatyta atsiskaitymo tvarka, tai yra jog ieškovė buvo parengusi tokį mokėjimų grafiką, jį perdavusi atsakovei, o pagal jį turėjo būti atliekami tarpiniai mokėjimai apskaičiuojant pagal faktinius darbų kiekius, bet neviršijant mokėjimų grafike nustatytos sumos. Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovės atstovas, tiek atsakovės atstovė paaiškino, jog visus turimus įrodymus byloje šalys yra pateikusios, toks mokėjimo grafikas nebuvo pateiktas. Be to, teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai remiasi ir Pagrindinės sutarties 14.1 punkto nuostata, nustatančia, kad sutarties vykdymo metu užsakovas pasilieka teisę sumokėti už faktiškai atliktus darbus, priklausomai nuo turimo finansavimo apimčių, o negavus finansavimo – atsisakyti tam tikrų darbų grupių arba darbų dalių, jeigu Užsakovas atsisako darbų grupės arba darbų dalies, numatytos Sutartyje, sutarties kaina atitinkamai sumažinama. Atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su finansavimo apimtimis, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes.

39. Tačiau teismas nesutinka su ieškovės argumentais, jog šalys buvo susitarusios ne tik dėl fiksuotos darbų kainos už visus darbus, bet ir dėl fiksuotų atskirų darbų ar jų grupių kainų, kadangi ieškovė atsakovei pateikė tris atliktų darbų aktus, kuriuos pasirašė atsakovės atstovas – Neringos savivaldybės administracijos direktorius A. V., Miesto tvarkymo ir plėtros skyriaus vedėjas D. S. ir ieškovės pasitelkta techninė prižiūrėtoja UAB „Statybos koordinatoriai“, kurie yra Pagrindinės sutarties dalis. Be to, ieškovės nuomone, ardymo ir žemės darbų (kaip ir kitų) kaina buvo suderinta ir pasirašytame Kalendoriniame darbų grafike. Teismo vertinimu, civilinėje byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad šalys būtų susitarusios kaip nors konkrečiai įkainoti atskiras rangos darbų grupes. Teismas nurodytus ieškovės argumentus laiko nepagrįstais, vertindamas toliau nurodomas aplinkybes (40–44 punktai) (CPK 178 straipsnis).

40. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai – įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Toks teisinis reglamentavimas, formuojama teismų praktika atliktų darbų aktams suteikia sutartinių įsipareigojimų vykdymą patvirtinančio dokumento reikšmę, tai yra darbų priėmimo (atlikimo) aktas yra tik tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą patvirtinantis dokumentas. Todėl, teismo vertinimu, ieškovės nurodytos atskirų darbų ir grupių kainos darbų atlikimo aktuose tai yra tik ieškovės pateikti duomenys atsakovei, kiek, jos vertinimu, vykdant sutartinius įsipareigojimus ieškovė įkainojo atskiras darbų grupes ir kiek, jos vertinimu, atsakovė turėtų už šiuos darbus sumokėti.

41. Teismas nesutinka ir su ieškovės argumentu, jog ieškovės atsakovei pateikti vykdant sutartinius įsipareigojimus darbų atlikimo grafikai patvirtina šalių sutartines nuostatas dėl fiksuotos atskirų darbų ar jų grupių kainų, ir ta prasme, jog jie yra laikomi sutarties dalimi, kadangi nei CK, nei formuojama teismų praktika, nei šalių sudarytos Pagrindinės sutarties nuostatos tokios reikšmės atliktų darbų aktui nesuteikia, be to, Sutarties 2.(i) punkte numatytos tik atliktų darbų akto formos, bet ne ieškovės atsakovei perduoti sutarties vykdymo procese atliktų darbų aktai darbams priimti.

42. Pagrindinės sutarties Konkrečiųjų sąlygų 1.1 punktu, 6.10 punktu „Darbų atlikimo grafikas“ šalys susitarė, kad darbų atlikimo grafikas – tai dokumentas, kuriame pateikiamas laikotarpis ar terminai, per kuriuos Rangovas turi atlikti darbus ar užbaigti jų teikimą pagal sutartį ar šalių suderintus darbų atlikimo terminus, tai darbų programos sudėtinės dalies dokumentas, kuriame pateikiamas laikotarpis ar terminai, per kuriuos rangovas turi tinkamai atlikti ar užbaigti sutartyje numatytus darbus, tai yra šalys Pagrindinėje sutartyje nenumatė, jog darbų atlikimo grafike nurodytos atskirų darbų ar jų grupių kainos galėtų būti laikomos ir kaip sutartinis tam tikrų veiklų įkainojimas, atsakovė tokių aplinkybių nepatvirtina, tokias aplinkybes ginčija.

43. Atliktų darbų aktai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 (tomas 1, b. l. 46, 48, 50) yra pasirašyti Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus A. V., Miesto tvarkymo ir plėtros skyriaus vedėjo D. S., atsakovės pasitelktos techninės prižiūrėtojos UAB „Statybos koordinatoriai“ ir ieškovės atstovo – projektų vadovo V. J., o darbų atlikimo grafikas pasirašytas tik techninės prižiūrėtojos UAB „Statybos koordinatoriai“ atstovo. Atliktų darbų aktas Nr. 4, kaip nurodė ieškovė, pasirašytas ieškovės vienašališkai (tomas 8, b. l. 84) Šios aplinkybės pagrindžia, jog atliktų darbų aktai bei darbų atlikimo grafikas nepasirašyti pačios ieškovės atstovo, kuris būtų įgaliotas tartis dėl sutartinių įsipareigojimų prisiėmimo ieškovei, tai yra byloje nėra įrodymų, jog ieškovės atstovas Projektų vadovas V. J. būtų įgaliotas spręsti dėl šalių sudarytos sutarties sutartinių nuostatų dėl darbų kainos, Pagrindinę rangos darbų sutartį ieškovės vardu pasirašė direktorius V. L.. Taip pat darbų atlikimo grafikas nepasirašytas atsakovės, darbų atlikimo grafike nurodyta, jog grafikas suderintas su techninės prižiūrėtojos UAB „Statybos koordinatoriai“ atstovu, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog atsakovės pasitelktas techninis prižiūrėtojas yra įgaliotas prisiimti sutartinius įsipareigojimus atsakovės vardu.

44. Pagrindinės sutarties Konkrečiųjų sąlygų 1.1.2.12 punktu šalys susitarė, jog techninės priežiūros, kurią organizuoja atsakovė kaip užsakovė, tikslas yra ne sutartinių nuostatų nustatymas, o pareiga kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, ar statybos metu laikomasi sutarties sąlygų, Lietuvos Respublikos teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų. Tai sudaro pagrindą padaryti išvadą, jog techninis prižiūrėtojas nėra įgaliotas asmuo, kuris turi teisę prisiimti sutartinius įsipareigojimus ieškovės ar atsakovės vardu. Todėl, teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, jog atliktų darbų aktai ir darbų atlikimo grafikas nėra pasirašyti asmenų, turinčių teisę prisiimti sutartinius įsipareigojimus, nėra pagrindo padaryti išvadą, jog šalys atliktų darbų aktais ir kalendorinių darbų grafiku susitarė dėl fiksuotos atskirų darbų ar jų grupių kainos, tai yra prisiėmė tokius sutartinius įsipareigojimus.

45. Tačiau teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog, atsakovei nutraukus sutartį su ieškove, atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei už atliktus darbus proporcingai darbų baigtumui, nes, teismo vertinimu, šalys Pagrindine rangos sutartimi susitarė dėl fiksuotos darbų kainos, tai yra 8 643 419,55 EUR su PVM, pagal Preliminariosios ir Pagrindinės sutarties nuostatas ieškovei ši suma turėjo būti sumokama etapais pagal mokėjimų grafiką, o civilinėje byloje nėra įrodymų, kad šalys buvo susitarusios kaip nors konkrečiai įkainoti atskiras rangos grupes, atsakovė neįrodė aplinkybių, jog atsakovė turi pareigą ieškovei sumokėti tik už faktiškai atliktus darbus.

Dėl teismo ekspertizės akto Nr. 20-09 ir UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ pateiktų raštų įrodomosios reikšmės byloje

46. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis).

47. Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, vertinimo kasacinis teismas yra suformavęs teisės aiškinimo praktiką, pagal kurią konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti paneigti, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008). Teismo eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis), atsižvelgiant į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais; teismas taip pat privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008).

48. 2020 m. sausio 15 d. nutartimi, patenkinus ieškovės prašymą, byloje paskirta teismo ekspertizė, teismo ekspertizę pavesta atlikti atsakovės pasiūlytam teismo ekspertui S. M., pavedant teismo ekspertui atsakyti į šalių užduotus klausimus. Sprendžiant dėl teismo ekspertizės skyrimo tiek ieškovė, tiek atsakovė pateikė klausimus, kuriais pageidautų gauti teismo eksperto išvadas. Teismo ekspertas S. M. 2020 m. vasario 18 d. pateikė ekspertizės išvadas, atsakydamas į šalių teismo ekspertui pateiktus klausimus (tomas IX, puslapis 92).

49. Atsakovė nesutinka su teismo ekspertizės išvada, nurodydama, kad teismo ekspertas buvo šališkas, pateikė teisinio pobūdžio išvadas, tyrimo metu atliko netinkamus skaičiavimus. Atsakovė nurodydama, jog teismo ekspertas buvo šališkas, argumentuoja tuo, jog po teismo ekspertizės akto pateikimo atsakovė sužinojo, kad jau anksčiau teismo ekspertas S. M. sutartiniais pagrindais konsultavo ieškovę ir teikė šiai jai naudingas išvadas, pavyzdžiui, byloje dėl Konkurencijos tarybos ieškovei skirtos 3,6 milijono eurų baudos, taip pat kitose bylose. Be to, teismo ekspertas S. M., pažeisdamas imperatyvų draudimą teikti išvadas teisiniais klausimais, teismo ekspertizės akte pateikė teisinę išvadą, kuria iš esmės išsprendė šalių ginčą. Padaręs išvadas teisiniais klausimais (atsakymas į 7 klausimą), teismo ekspertas S. M. pateikė galutines išvadas dėl teismo užduotų klausimų Nr. 2, 4, 5, 9, 10, 12 (tai yra dėl visų klausimų, kurie reikalavo apskaičiuoti tam tikrų darbų vertę). Tai reiškia, kad Teismo ekspertizės akte suformuluotos išvados atsakant į teismo užduotus klausimus Nr. 2, 4, 5, 9, 10, 12 (apie griovimo darbų ir žemės darbų vertę) negali turėti įrodomosios reikšmės.

50. Teismo vertinimu, šie atsakovės argumentai (49 punktas) yra nepagrįsti, nes objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą CPK nustatyta tvarka teismo ekspertą nušalinti, ar duomenų apie teismo eksperto kompetencijos stoką byloje nėra. Atsakovė nesutikdama su teismo eksperto išvada, ginčydama jo darbo metodus, turėjo teisę prašyti byloje atlikti pakartotinę ar papildomą teismo ekspertizę, nes akivaizdu, jog sprendžiant šį ginčą yra reikalingos specialiosios žinios. Teismas bylos nagrinėjimo metu siūlė atsakovei pasinaudoti šia teise, tačiau atsakovė šia teise nepasinaudojo (2020 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas, 14.16.54 val.).

51. Pagal CPK 67 straipsnio 1 dalį, ekspertas gali būti nušalintas CPK 65 straipsnyje nurodytais teisėjo nušalinimo pagrindais. Ekspertui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti eksperto nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi, t. y. tais atvejais, kai ekspertas yra dalyvaujantis byloje asmuo ar su dalyvaujančiais byloje asmenimis yra susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms, kai ekspertas su byloje dalyvaujančiais asmenimis susijęs giminystės ar svainystės ryšiais, kai ekspertą su dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai, kai ekspertas byloje yra ar buvo dalyvaujančių byloje asmenų atstovas, kai ekspertas pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, taip pat jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas arba jeigu jis byloje vykdė teisminę mediaciją arba vykdė mediaciją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 65 straipsnio 1 dalies 1–7 punktai). Pagal CPK 67 straipsnio 2 dalį, ekspertas taip pat negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu: 1) jis yra dėl tarnybos ar kitaip priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų; 2) jis atliko reviziją, auditą ar kitokį patikrinimą, kurio medžiaga buvo pagrindas tai civilinei bylai iškelti.

52. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja nors vienas iš CPK 65 straipsnio ir 67 straipsnio 2 dalyje nustatytų eksperto nušalinimo pagrindų. Aplinkybės, jog jau anksčiau teismo ekspertas S. M. sutartiniais pagrindais konsultavo ieškovę ir teikė šiai bendrovei naudingas išvadas, pavyzdžiui, byloje dėl Konkurencijos tarybos ieškovei skirtos 3,6 milijono eurų baudos, taip pat kitose bylose, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo ekspertas atlikdamas teismo ekspertizę buvo šališkas. Pripažįstant savaime tokias aplinkybes, kaip patvirtinančias teismo eksperto šališkumą, teismo ekspertai, turintys ilgametę teismo eksperto darbo praktiką, neturėtų galimybės atlikti savo kaip teismo eksperto pareigų, nes jau būtų galbūt ar konsultavę, ar teikę išvadas didžiajai daliai asmenų. Be to, teismo ekspertui atliekant teismo ekspertizę, ieškovė jau buvo įgijusi bankrutuojančios įmonės statusą, tai yra ieškovei atstovavo nemokumo administratorius, įrodymų, pagrindžiančių teismo eksperto ir nemokumo administratoriaus ryšius, kurie pagrįstų teismo eksperto suinteresuotumą byloje, nėra. Bylos, kuriose teismo ekspertas teikė konsultacijas, buvo nagrinėjamos 2018–2019 metais, todėl iki atsakovės prašymo pavesti teismo ekspertizę atlikti šiam teismo ekspertui turėjo būti žinomos.

53. Teismo ekspertui, be kitų klausimų, buvo pavesta atsakyti ir į 7 klausimą: „Ar BUAB „Active Construction Management“ galėjo įvykdyti Rangos sutartį ir gauti statybos užbaigimo aktą, neatlikusi (duomenys neskelbtini) kultūros ir turizmo informacijos „Agila“ darbų, numatytų techniniame projekte – koncertinio įgarsinimo ir akustikos; koncertinio apšvietimo scenos ir žiūrovinės dalies mechanizacijos bei baldų; kavinės įrengimo bei baldų?“ Šį klausimą prašė pavesti užduoti teismo ekspertui atsakovė.

54. Teismo ekspertas, atsakydamas į atsakovės pateiktą 7 klausimą, šio klausimo teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje (19 puslapis), tirdamas byloje šalių pateiktą bylos medžiagą, nurodė aplinkybes, jog pagal Rangos sutartį Rangovas neprivalėjo atlikti Pastato koncertinio įgarsinimo ir akustikos, koncertinio apšvietimo, scenos ir žiūrovų dalies mechanizacijos darbų, įrengti kavinės bei baldų. Šiuos darbus turėtų atlikti kitas statybos rangovas arba turėtų būti sudaroma papildoma sutartis su Rangovu. Šiomis aplinkybėmis, teismo ekspertas pagrindė savo ekspertinę išvadą, atsakydamas į 7 klausimą.

55. Atsakovės vertinimu, nurodydamas šias aplinkybes (54 punktas), teismo ekspertas pateikė teismo ekspertizės akte kategoriškas teisinio pobūdžio išvadas, nuspręsdamas, kokios apimties turėjo būti Rangos sutartis: ką privalėjo ir ko neprivalėjo daryti rangovė UAB „Irdaiva“. Atsakovė pateikė 2020 m. rugsėjo 29 d. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimą Nr. KT-96, kuriuo taryba, išnagrinėjusi atsakovės skundą, dėl nurodytų aplinkybių pareiškė teismo ekspertui S. M. įspėjimą, likusios skundo dalies netenkino. Ši tarybos sprendimo dalis yra įsiteisėjusi, dėl nepatenkintos skundo dalies atsakovė yra pateikusi skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, iškelta administracinė byla Nr. eI2-5500-484/2020, byla neišnagrinėta. Tačiau, teismo vertinimu, tarybos nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės šioje byloje (CPK 182 straipsnis).

56. Teismo eksperto pareigos yra nustatytos Teismo ekspertizės įstatymo (toliau – Įstatymo) 12 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog, be kita ko, ekspertas privalo atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos klausimus ir atlikti specialių žinių nereikalaujančias užduotis (2 dalies 2 punktas). Specialiųjų žinių panaudojimo ribos apibrėžtos Įstatymo 22 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, jog teismo ekspertas atlieka jam pavestą užduotį remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis. Teismo eksperto išvados negali peržengti jo srities specialių žinių ribų. Teismo eksperto išvados, išeinančios už eksperto specialių žinių ribų, negali turėti įrodomosios reikšmės (1 dalis); teisinės žinios teismo ekspertizėje nelaikomos specialiomis žiniomis. Teismo ekspertai negali duoti išvadų teisiniais klausimais (2 dalis). Įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad teismo ekspertizės rezultatus ekspertas įformina surašydamas ir pateikdamas teismui ekspertizės aktą. Jis susideda iš įžanginės dalies, tiriamosios dalies ir išvadų (1 dalis). Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma: ekspertui ištirti pateikti objektai, jų būklė ir jų apžiūros rezultatai; atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės; gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas, o 4 dalyje nurodoma, kad teismo ekspertizės akto išvadose suformuluojami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus.

57. Akivaizdu, jog norint atsakyti į 7 klausimą, kurį teismo ekspertui pateikė atsakovė, teismo ekspertui buvo būtina įvertinti, kokie darbai patenka į šalių sudarytą Rangos sutartį. Šiomis ekspertinio tyrimo aplinkybėmis (54 punktas) teismo ekspertas pagrindė savo išvadą atsakydamas į pateiktą teismo ekspertui 7 klausimą, tai yra, teismo vertinimu, šios aplinkybės nebuvo pateiktos kaip teismo eksperto išvada, jos buvo būtinos jai pagrįsti ir nustatytos tyrimo metu. Būtent šių duomenų analize teismo ekspertas pagrindė ekspertinio tyrimo išvadas, tai yra motyvavo atsakymus į teismo suformuluotus klausimus šalių pateiktus klausimus. Atliekant ekspertinį tyrimą buvo tik analizuojama civilinės bylos medžiaga, teismo ekspertas neanalizavo teisės aktų, teismų praktikos, nekvalifikavo šalių teisinių santykių, nevertino šalių atsakomybės šių teisės aktų ir teismų praktikos kontekste. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo padaryti išvadą, jog teismo ekspertas šiuo atveju atliko teisinį situacijos vertinimą ir pateikė kategoriškas teisinio pobūdžio išvadas. Todėl nėra pagrindo padaryti išvadą, jog tuo aspektu teismo ekspertizės akte suformuluotos išvados atsakant į teismo užduotus klausimus Nr. 2, 4, 5, 9, 10, 12 (apie griovimo darbų ir žemės darbų vertę) negali turėti įrodomosios reikšmės šioje byloje dėl nurodytų aplinkybių.

58. Atsakovė, nesutikdama su teismo eksperto išvadomis, nurodė, kad teismo eksperto išvados yra neobjektyvios, kadangi teismo ekspertas atsakydamas į teismo ekspertizės 11 klausimą be pagrindimo ir apskaičiavimo nustatė statybinio laužo tūrinę masę – 2,1 t/m³, dėl to klaidingai apskaičiavo išvežto statybinio laužo svorį – 3095 t. Be to, atsakovės nuomone, teismo ekspertas nepagrįstai skaičiavo 70 km atstumą, kuriuo buvo vežamas statybinis laužas. Vadinasi, teismo ekspertas apskaičiavo statybinio laužo išvežimo kainą (kurios dydis tiesiogiai priklauso nuo statybinio laužo svorio bei atstumo, kuriuo buvo vežamas statybinis laužas) naudodamas du visiškai nepagrįstus dydžius – 2,1 t/m3 statybinio laužo tūrinę masę ir 70 km atliekų išvežimo atstumą.

59. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė įrodymų, objektyviai pagrindžiančių, jog dėl jos nurodomų aplinkybių (58 punktas) teismo ekspertizės aktas turi, vertinant kasacinio teismo formuojamą praktiką (47 punktas), nurodytų trūkumų ir gali būti atmestas kaip įrodymas.

60. Teismo ekspertizės akto 29 ir 30 puslapiuose yra pateikti duomenys, kaip teismo ekspertas apskaičiavo 1 m³ statybinio laužo tūrinę masę, nurodydamas, jog tai sudaro 2,1 t/m³, tuo remdamasis apskaičiavo viso statybinio laužo svorį. Teismo ekspertas, 2020 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdyje (2020 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas, 14.06.52 val.) papildomai paaiškindamas savo išvadą, paaiškino, kaip konkrečiai, remdamasis ekspertinio tyrimo metodu, savo ekspertine patirtimi ir specialiosiomis žiniomis, nustatė statybinio laužo tūrinę masę. Teismo ekspertizės įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertas savo išvadas teikia remdamasis tik specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrindė savo teiginių, kad teismo eksperto pasirinktas ekspertinio tyrimo metodas, apskaičiuojant šiuos duomenis, yra netinkamas ir nepagrįstas, kas sudarytų pagrindą abejoti teismo eksperto pateiktomis išvadomis. Atsakovės paaiškinimai bei atsakovės pateiktos informacinės lentelės (A.M. G.. Informacinės lentelės statytojams. Leningradas, Stroizdat) (tokiais duomenimis rėmėsi ir UAB „Vakarų regiono konsultacinis biuras“) nėra pakankami objektyviai atsakovės teiginiams pagrįsti, tai yra jog statybinio laužo tūrinė masė (1 m³) yra nuo 1,2 t iki 1,4 t. t. Atsakovė objektyviai nepagrindė, kodėl Rusijoje 1989 metais sudarytais galbūt naudojamais duomenimis turėtų būti remiamasi Lietuvoje 2020 metais, paneigiant didelę ekspertinio darbo patirtį turinčio teismo eksperto atliktą ekspertinį tyrimą. Be to, teismo ekspertas paaiškino, kad jis skaičiavo susigulėjusio statybinio laužo tūrį, o statybinio laužo tūrinė masė (1 m³) nuo 1,2 t iki 1,4 t yra nesusigulėjusio statybinio laužo tūris, todėl svoris gaunasi mažesnis. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog, taikant jau susigulėjusio statybinio laužo tūrio vienetą, svorio skaičiavimai, labiau tikėtina, yra tikslesni (CK 1.5 straipsnis). Byloje nėra kitų įrodymų, objektyviai paneigiančių šiuos teismo eksperto teismo ekspertizės akte pateiktus skaičiavimus, atlikus ekspertinį tyrimą. Kaip nurodyta (punktas), teismas siūlė atsakovei pasinaudoti teise teikti prašymą dėl pakartotinės ar papildomos teismo ekspertizės skyrimo, atsakovė šia teise nepasinaudojo (50 punktas).

61. Atsakovė, nesutikdama su teismo ekspertizės išvada, nurodė, jo teismo ekspertas nepagrįstai skaičiuoja, kad statybinis laužas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) buvo vežamas į statybinių atliekų aikštelę, esančią 70 kilometrų atstumu, kaip šią aplinkybę paneigiantį įrodymą pateikia ištraukas iš www.maps.lt. Teismo vertinimu, nei atsakovės, nei ieškovės šio žemėlapio ištraukos nepaneigia teismo eksperto nurodytos aplinkybės, kadangi šiuo atveju visuotinai žinoma, kad šie duomenys nėra tikslūs. Teismo ekspertas atlikdamas teismo ekspertizę vadovaujasi ne tik savo specialiosiomis žiniomis, bet ir tiria bylos medžiagą ir vadovaujasi šalių byloje pateiktais duomenimis. Byloje yra pateiktas UAB „Statybų koordinatoriai“ 2019 m. kovo 12 d. raštas Nr. SK-IR-N-1.1, kuriame nurodomas atstumas iki artimiausio statybinio laužo priėmimo punkto yra 70 km, kuriuo rėmėsi ir teismo ekspertas, ir skaičiavimus byloje pateikusi UAB „Vakarų regiono konsultacinis biuras“, kuriais remiasi atsakovė. Todėl teismo ekspertui, remiantis šiais byloje esančiais duomenimis, nėra pagrindo padaryti išvadą, jog teismo eksperto išvados yra neobjektyvios. Atsakovė vertindama, jog byloje esantys duomenys dėl nurodyto atstumo, kuriuo rėmėsi ir teismo ekspertas, ir skaičiavimai, byloje pateikti UAB „Vakarų regiono konsultacinis biuras“, yra neobjektyvūs, turėjo galimybę pateikti į bylą šią aplinkybę paneigiančius specialių žinių turinčio asmens skaičiavimus apie minimus atstumus, tokių įrodymų byloje pateikta nėra.

62. Esant nurodytoms aplinkybėms (49–61 punktai), jog, teismo vertinimu, nėra pagrindo teismo ekspertizės aktą atmesti kaip įrodymą byloje, jog, pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, vertindamas, jog UAB „Vakarų regiono konsultacinis biuras“ skaičiavimai neatitinka teismo ekspertizės išvadų, teismas nusprendžia, jog jie yra nepagrįsti, ir jais nesivadovauja spręsdamas ginčą, o vadovaujasi byloje teismo eksperto pateiktomis išvadomis (CPK 185 straipsnis).

Dėl šalių susitarimo atlikti ginčijamos įrangos montavimo darbus ginčo objekte

63. Teismo vertinimu, nesiremiant teismo eksperto nurodytomis ekspertinio tyrimo aplinkybėmis, byloje yra pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą padaryti išvadą, jog šalys Pagrindine rangos sutartimi nebuvo susitarusios dėl ginčijamos įrangos montavimo darbų atlikimo objekte. Šią išvadą teismas daro nesivadovaudamas teismo eksperto nurodytomis ekspertinio tyrimo aplinkybėmis (54 punktas) ir vertindamas toliau nurodomas byloje nustatytas aplinkybes, remdamasis byloje esančiais įrodymais, ginčo metu esamu teisiniu reglamentavimu, formuojama teismų praktika. Todėl, teismo vertinimu, atsakovė neįrodė aplinkybės, jog šalys buvo susitarusios ir dėl nurodytų darbų atlikimo, o ieškovė į pateiktus atliktų darbų aktus turėjo įtraukti Objekto scenos ir žiūrovų dalies mechanizacijos įrengimo darbus, kad dėl to turi būti iš naujo perskaičiuotos atskirų darbų (įskaitant ir ardymo darbus) kainos.

64. Kaip nustatyta byloje, ginčo statybos rangos sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu. Dėl to, atsakovei keliant ginčą dėl Pagrindinės statybos rangos sutarties sąlygų aiškinimo, aktualios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos ir teismų praktika dėl viešojo pirkimo sąlygų nustatymo bei jų turinio aiškinimo, galiojusio viešojo pirkimo, Preliminariosios ir Pagrindinės sutarčių sudarymo metu.

65. Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje, galiojusioje viešojo pirkimo metu, buvo nustatyta, kad pirkimo dokumentai – tai perkančiosios organizacijos raštu pateikiami tiekėjams dokumentai ir elektroninėmis priemonėmis pateikti duomenys, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai). Kasacinio teismo aiškinimu, toks įstatymo reglamentavimas suponuoja būtinybę dėl pirkimo objekto apimties ir pirkimo sąlygų, be kitų – ir pirkimo sutarties sąlygų, turinio spręsti pagal pirkimo dokumentų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-248/2015; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-661/2015).

66. Viešųjų pirkimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras; perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis; pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (to paties straipsnio 9 dalis).

67. Viešųjų pirkimų įstatymas taip pat nustato ir perkančiųjų organizacijų pareigą pateikti tiekėjams paaiškinimus dėl neaiškių pirkimo dokumentų ir tokių paaiškinimų pateikimo tvarką. Viešųjų pirkimų įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad tiekėjo prašymu papildomi pirkimo dokumentai (patikslinimai, paaiškinimai, pataisymai) turi būti pateikti ne vėliau kaip likus 6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, jei jų paprašyta laiku (2 dalis); perkančioji organizacija, atsakydama į tiekėjo prašymą, kartu siunčia paaiškinimus ir visiems kitiems tiekėjams, kuriems ji pateikė pirkimo dokumentus, bet nenurodo, iš ko gavo prašymą teikti paaiškinimą (3 dalis); nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus (4 dalis); tuo atveju, kai tikslinama paskelbta informacija, perkančioji organizacija privalo atitinkamai patikslinti skelbimą ir prireikus pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiam terminui, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus (5 dalis); jeigu perkančioji organizacija rengia susitikimą su tiekėjais, ji surašo šio susitikimo protokolą, protokole fiksuojami visi šio susitikimo metu pateikti klausimai dėl pirkimo dokumentų ir atsakymai į juos, protokolas išsiunčiamas visiems pirkimo procedūrose dalyvaujantiems tiekėjams (6 dalis).

68. Šios esminės (67 punktas) Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytos nuostatos buvo įtvirtintos ir viešojo pirkimo sąlygose. Konkurso sąlygų VIII skyriuje „Konkurso sąlygų paaiškinimas ir patikslinimas“ buvo numatyta tiek tiekėjo teisė kreiptis dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo, tiek perkančiosios organizacijos teisė savo iniciatyva paaiškinti pirkimo sąlygas, į kuriuos tiekėjas rengdamas paraiškas, pasiūlymus turi atsižvelgti. Šių sąlygų 41 punkte buvo nurodyta, kad Perkančioji organizacija atsako į kiekvieną tiekėjo rašytinį prašymą paaiškinti pirkimo sąlygas, jeigu prašymas gautas ne vėliau kaip prieš 6 dienas iki pirkimo paraiškų ir (arba) pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Tiekėjai turėtų būti aktyvūs ir pateikti klausimus ar paprašyti paaiškinti konkurso sąlygas iš karto jas išanalizavę, atsižvelgdami į tai, kad, pasibaigus paraiškų ir (arba) pasiūlymų pateikimo terminui, paraiškos ir (arba) pasiūlymo turinio keisti nebus galima. Šių sąlygų 43 punkte buvo nurodyta, kad jei objektyviai būtina, perkančioji organizacija privalo nukelti paraiškų ir (arba) pasiūlymų pateikimų pateikimo terminą vėlesniam laikui, per kurį tiekėjai, rengdami paraiškas ir (arba) pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į šiuos paaiškinimus (patikslinimus, pakeitimus).

69. Išimtiniais atvejais pirkimo sąlygų turinys gali būti aiškinamas teismo, teismas viešojo pirkimo sąlygas turi aiškinti, visus pirkimo dokumentus vertindamas sistemiškai, jų tarpusavio turinio kontekste, teismo pateikiamas pirkimo sąlygų interpretavimas bet kokiu atveju negali lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).

70. Byloje nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 17 d. atsakovei kaip perkančiajai organizacijai viešojo pirkimo metu per CVP IS priemones buvo pateiktas klausimas: „Pirkimo dokumentų priede „II skyrius. Techninės specifikacijos/Užsakovo reikalavimai. 2 skirsnis. Specialieji reikalavimai“ 2.2 punkte „Funkciniai – planiniai sprendiniai“ yra išvardintos patalpos ir specifinė įranga: universali salė, multifunkcinė scena, vertėjų kabinos, kino projekcinė, garso įrašų studija ir t.t. Prašome patikslinti, ar išvardintų patalpų įranga bei sistemos taip pat yra perkamos šiame pirkime kartu su statyba.“

71. 2013 m. gruodžio 20 d. atsakovė CVP IS priemonėmis pateikė atsakymą, nurodydama, kad ji viešojo pirkimo metu 2013 m. gruodžio 17 d. gavo klausimą (cituojamas klausimas nurodytas 70 punkte) iš tiekėjo, komisija išnagrinėjo gautą klausimą ir pateikia atsakymą: įranga bei sistemos kartu su statybos darbais nėra perkamos.

72. Teismo vertinimu, esant šioms aplinkybėms (70, 71punktai), atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą (65–67 punktai), viešojo pirkimo sąlygas, jog perkančiosios organizacijos paaiškinimai (patikslinimai) yra pirkimo dokumentai (68 punktas), yra pagrindas padaryti išvadą, jog Pirkimo dokumentų priede „II skyrius. Techninės specifikacijos/Užsakovo reikalavimai. 2 skirsnis. Specialieji reikalavimai“ 2.2 punkte „Funkciniai – planiniai sprendiniai“ nurodytos įrangos pirkimas nebuvo šio ginčo viešojo pirkimo objektas. Preliminariojoje 2015 m. liepos 20 d. sutartyje Nr. V31-146 buvo numatyta, kad paslaugos ir rangos darbai gali būti perkami etapais, sudarant atskiras pagrindines sutartis. Kiekvieno etapo apimtį nurodo Užsakovas, atsižvelgdamas į turimą finansavimą ir poreikius (1.1 e p.).

73. Teismo vertinimu, ir lingvistinė šių pirkimo sąlygų išraiška sudaro pagrindą padaryti išvadą, jog „Techninės specifikacijos / Užsakovo reikalavimai. 2 skirsnis. Specialieji reikalavimai“ 2.2 punkte „Funkciniai – planiniai sprendiniai“ išvardytų patalpų įranga šiuo ginčo pirkimu nebuvo perkama, kadangi nebuvo nurodyta nei šioje techninės specifikacijos dalyje, nei iš viso, kokia įranga yra perkama, kokie šiai įrangai yra keliami reikalavimai, o nurodoma tik funkcinė patalpų schema, pastato dalys, konkrečios patalpos, šių patalpų plotas.

74. Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos, derybų ar dialogo atveju – galutinai suderėta kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos.

75. Šios Viešųjų pirkimų įstatymo (74 punktas) nuostatos numatytos ir šalių sudarytoje Preliminariojoje sutartyje, nurodant (1.1 d. punktas, I tomas, b. l. 10), jog Pagrindinė sutartis – preliminariosios sutarties pagrindu ir joje ir Pirkimo sąlygų nustatyta tvarka tarp Užsakovo ir Rangovo sudaroma pagrindinė pirkimo sutartis ir (arba) Pagrindinės sutartys dėl rangos darbų, tai yra nurodyta, jog šalių sudaryta Pagrindinė sutartis turi atitikti ginčo viešojo pirkimo sąlygų turinį. Be to, teismo vertinimu, ši Preliminariosios sutarties nuostata rodo, priešingai, nei įrodinėjo atsakovė, kad ginčo pastato rekonstrukcija galėjo būti vykdoma etapais konkrečius darbus perkant kitomis sutartimis, jas sudarant tiek su ieškove, tiek su kitais tiekėjais. Taip pat tokia nuostata numatyta ir Preliminariosios sutarties kitame punkte (1.1 e p., I tomas, b. l. 10) – paslaugos ir rangos darbai gali būti perkami etapais, sudarant atskiras pagrindines sutartis. Kiekvieno etapo apimtį nurodo Užsakovas, atsižvelgdamas į turimą finansavimą ir poreikius, tai yra konkrečia pagrindine pirkimo sutartimi galėjo būti perkami ne visi techniniame projekte numatyti darbai.

76. Pagrindinės sutarties 1.1 punkte (tomas 1, b. l. 16) numatyta, jog privalo būti laikoma, kad toliau išvardyti dokumentai sudaro šią sutartį ir yra suprantami ir aiškintini kaip jos sudedamosios dalys (nurodyta svarbos tvarka). Šios Pagrindinės sutarties 1.1 punkto i punkte nurodyti kiti dokumentai ir priedai, tarp kurių nurodytas darbų atlikimo grafikas. Darbų atlikimo grafiko tikslas – pagal darbų pobūdį suplanuoti reikiamų darbų sąrašą, numatyti optimalų konkrečių darbų atlikimo terminą, įvertinti darbų atlikimo tarpusavio ryšius.

77. Sudarius Pagrindinę rangos sutartį ieškovė parengė rangos darbų atlikimo grafiką 2020–2021 metams, kuris buvo suderintas su statybos techninę priežiūrą vykdančia UAB „Statybų koordinatoriai“ ir pateiktas atsakovei (tomas IX, b. l. 46–54, atsiliepimo 1 priedas). Pagrindinės sutarties 1.1.6.10 papunktyje (2 dalis, tomas 1, b. l. 21) buvo numatyta, kad šalių susitarimu darbų atlikimo grafikas – tai darbų programos sudėtinės dalies dokumentas, kuriame pateikiamas laikotarpis ar terminai, per kuriuos rangovas turi tinkamai atlikti ir baigti sutartyje numatytus darbus. Rangos darbų atlikimo grafike tokių darbų, susijusių su įrangos montavimu, nebuvo numatyta. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, taip pat įrodo, kad šalys Pagrindine rangos sutartimi nesusitarė dėl Pirkimo dokumentų priede „II skyrius. Techninės specifikacijos/Užsakovo reikalavimai. 2 skirsnis. Specialieji reikalavimai“ 2.2 punkte „Funkciniai – planiniai sprendiniai“ nurodytose patalpose reikalingos įrangos sumontavimo, nes tokie darbai darbų atlikimo grafike nebuvo numatyti, nors šalys Pagrindine sutartimi susitarė, jog visų rangos sutartyje numatytų darbų atlikimo terminai turi būti numatyti darbų atlikimo grafike.

78. Teismo vertinimu, šiuo atveju, vertinant ir protingumo, sąžiningumo principų kontekste (CK 1.5 straipsnis), labiau tikėtina išvada, jog šalys nebuvo susitarusios dėl įrangos montavimo darbų atlikimo, ieškovei vykdant Pagrindinę rangos sutartį. Šią išvadą leidžia padaryti toliau nurodomos aplinkybės. Pagal techninį projektą visų darbų vertė, įskaitant Objekto scenos ir žiūrovų dalies mechanizaciją, sudaro 20 319 475,12 EUR. Šiuo atveju darbų vertė pagal šalių sudarytą Pagrindinę rangos sutartį 8 482 497,40 EUR, tai yra dvigubai mažesnė suma. Pagal techninį projektą vien scenos įrengimo mechanizmai įvertinti 8 046 500 EUR, 43 563 EUR įvertinti sumontavimo darbai. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, atsakovė elgdamasi sąžiningai negalėjo tikėtis nupirkti už ieškovės siūlomą kainą ir įrangos montavimo darbus, o ieškovė kaip savo srities profesionalė elgdamasi protingai – įsipareigoti už pasiūlytą sumą atlikti ne tik bendrastatybinius darbus, bet ir sumontuoti brangią įrangą.

79. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažįstama, jog šalys pagrindine rangos darbų sutartimi nebuvo susitarusios dėl ginčo įrangos ir sistemų montavimo darbų.

Dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiais atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras

80. Priešieškiniu atsakovė reiškia reikalavimus pripažinti negaliojančiais kaip sudarytus dėl apgaulės ieškovės paruoštus ir atsakovės pasirašytus 2019 m. kovo 21 d. Atliktų darbų aktą Nr. 1, 2019 m. kovo 29 d. Atliktų darbų aktą Nr. 2 ir 2019 m. balandžio 17 d. Atliktų darbų aktą Nr. 3. Pripažinus negaliojančiais šiuos atliktų darbų aktus, tuo pagrindu atsakovė priešieškiniu reiškia reikalavimus pripažinti negaliojančiomis ieškovės pateiktas atsakovei 2019 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD1900068, 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD 1900079 bei 2019 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRD1900101.

81. Atsakovė įrodinėjo, jog apgaulė pasireiškė tuo, kad atsakovė buvo suklaidinta trečiojo asmens UAB „Statybų koordinatoriai“ dėl atliktų darbų kiekių ir kainų, kuriuos ieškovė buvo nurodžiusi atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktuose ir PVM sąskaitose faktūrose kaip jos atliktų darbų kiekius ir atliktų darbų vertę. Atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitų faktūrų pasirašymą nulėmė UAB „Statybų koordinatoriai“ rekomendacijos pasirašyti atliktų darbų aktus, atsakovė be specialių žinių, neatlikusi papildomo tyrimo, kuris buvo atliktas statybos audito metu, negalėjo savarankiškai įsitikinti ginčijamų aktų turinio pagrįstumu. Šias aplinkybes atsakovė įrodinėjo UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2019 m. birželio 17 d. raštu „Dėl tarpinių atsiskaitymų su rangovu UAB „IRDAIVA“ (tomas 2, b. l. 373–381), 2019 m. liepos 17 d. pateikta atsakovei pažyma dėl rangovės UAB „IRDAIVA“ faktiškai atliktų ir užaktuotų ardymo darbų kiekio objekte „(duomenys neskelbtini) kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbai“ (tomas 2, b. l. 420–436).

82. Teismo vertinimu, atsakovės motyvai (81 punktas) dėl apgaulės pasirašant atliktų darbų aktus, PVM sąskaitas faktūras yra neįrodyti, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką, nustatytas aplinkybes.

83. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).

84. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, tai yra viena iš institucijų, per kurias įgyvendinama savivaldos teisė, kurią sudaro struktūriniai padaliniai, į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai ir savivaldybės administracijos filialai – seniūnijos (savivaldybės administracijos struktūriniai teritoriniai padaliniai). Tai sudaro pagrindą padaryti išvadą, jog savivaldybės administracija yra kvalifikuotas juridinis asmuo, turintis patirties vykdant viešųjų pirkimų pagrindu sudarytas sutartis, kuriam žinoma / turi būti žinoma ne tik sandorių sudarymo, jų keitimo, vykdymo formalioji, faktinė pusė, bet ir galima rizika, todėl, teismo vertinimu, atsakovei keliami aukštesni rūpestingumo standartai, šiuo atveju vykdant sutartį.

85. Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Apgaulė, formuojant šalių valią, pasireiškia tuo, kad viena iš sandorio šalių ar trečiasis asmuo tyčia suklaidino kitą šalį tam, kad pastaroji sudarytų šį sandorį. Tokiu atveju vienos sandorio šalies valia sudaryti sutartį suformuojama dėl kitos sandorio šalies, trečiųjų asmenų nesąžiningų veiksmų įtakos. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl to, kad trečiasis asmuo UAB „Statybų koordinatoriai“ tyčia suklaidino atsakovę pasirašyti atliktų darbų aktus, tai yra žinodama, kad ieškovė savo atliktus ardymo darbus faktiškai vertina kitokiomis sumomis, nei nurodyta atliktų darbų aktuose ir PVM sąskaitose faktūrose, ėmėsi veiksmų, kad šie atliktų darbų aktai ir PVM sąskaitos faktūros būtų priimti ir pasirašyti.

86. Be to, teismo vertinimu, statybos techninis prižiūrėtojas nėra tas asmuo, kuris turi specialių žinių ir gali spręsti dėl ieškovės nurodytos kainos pagrįstumo, ir atsakovė su trečiuoju asmeniu UAB „Statybų koordinatoriai“ dėl tokių veiksmų, tai yra vertinti ieškovės nurodytą atliktų darbų kainos pagrįstumą, atlikimo nebuvo susitarusios.

87. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas, tai yra trečiasis asmuo UAB „Statybų koordinatoriai“, buvo paskirtas viešo konkurso būdu. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 78 dalį, statinio statybos techninis prižiūrėtojas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti, kad rangovas pateiktų atliktų statybos ir montavimo darbų, panaudotų statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodytus dokumentus ir įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus, pašalintų statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų pažeidimus, ištaisytų statinio normatyvinės kokybės pažeidimus.

88. Statybos įstatymo 19 straipsnyje reglamentuojamos statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigos ir teisės. Šio straipsnio 2 dalyje išvardytos pareigos: 1) tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat jeigu nepateikti statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai; 2) tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų; 3) tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas; 4) kartu su rangovu rengti dokumentus, reikalingus statybai užbaigti; 5) atlikti bendrosios (bendrųjų statybos darbų) statinio statybos techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoti specialiąją statinio statybos (specialiųjų statybos darbų) techninę priežiūrą ir jos vadovų veiklą.

89. Statybos įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad statinio statybos techninės priežiūros tvarką nustato Aplinkos ministerija. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras priėmė įsakymą 2016 m. gruodžio 2 d. Nr. D1-848 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas).

90. Reglamento 96 straipsnyje numatyta, kad statinio statybos techninio prižiūrėtojo parašas priimant atliktus darbus patvirtina tų darbų būtiną normatyvinę kokybę ir dokumentuose nurodytų statybos darbų kiekių atitiktį faktiniams darbų kiekiams, tai yra nepatvirtina, kaip įrodinėja atsakovė, atliktų darbų kainos.

91. Reglamento 97 punkte numatyta, kad statinio statybos techninio prižiūrėtojo veikla vykdoma pagal jo ir statytojo (užsakovo) sutartį. 2019 m. vasario 12 d. atsakovė sudarė pagrindinę sutartį Nr. CPO110437/V31-28 su trečiuoju asmeniu UAB „Statybų koordinatoriai“, kuri pagal šalių sutartyje numatytas sąlygas įsipareigojo teikti Objekto statybos techninės priežiūros paslaugas: vadovaujantis statybos techniniais reglamentais ir kitais teisės aktais, atlikti Objekto statybos projekte nurodytų statybos darbų bendrąją ir (ar) specialiąją statinio statybos techninę priežiūrą, vykdyti FIDIC inžinieriaus funkcijas (tomas 2, b. l. 311–317). Kaip matyti iš atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Statybų koordinatoriai“ sudarytos techninės priežiūros sutarties, sutarties šalys nenumatė tokių sąlygų, jog trečiasis asmuo UAB „Statybų koordinatoriai“ prisiima pareigą vertinti ir patvirtinti atsakovei ieškovės nurodytos darbų kainos pagrįstumą.

92. Atliktų darbų aktuose yra nurodyta, jog faktiškai ieškovė ardymo darbus yra atlikusi visiškai, tai yra 100 procentų, ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Teismas atsakovės argumentus dėl sumokėjimo už darbus pagal faktinius vienetinius darbų kiekius pripažino nepagrįstais, taip pat pripažino nepagrįstais UAB „Vakarų regiono konsultacinis biuras“ skaičiavimus (62 punktas), todėl vertina kaip nepagrįstus ir atsakovės argumentus dėl ieškovės ardymo atliktų darbų kiekių, nurodytų atliktų darbų aktuose (CPK 185 straipsnis).

93. Kadangi, teismo vertinimu, nėra pagrindo padaryti išvadą, jog atsakovė, turėdama pareigą (178 straipsnis), įrodė, kad jos ginčijami atliktų darbų aktai buvo priimti ir pasirašyti trečiojo asmens UAB „Statybų koordinatoriai“ dėl apgaulės, todėl nėra pagrindo atsakovės ginčijamus atliktų darbų aktus ir jų pagrindu pateiktas ginčijamas PVM sąskaitas faktūras pripažinti negaliojančiais (CK 1.91 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų priteisti įsiskolinimą už ardymo ir žemės darbus, atsakovės atlikto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu

94. Ieškovė reiškia reikalavimą iš atsakovės už ardymo darbus priteisti 295 059,21 EUR skolos ir 5 052,82 EUR delspinigių. Kaip nurodyta (45 punktas), teismo vertinimu, atsakovė su ieškove už atliktus darbus, nutraukus šalių sudarytą sutartį, turi atsiskaityti proporcingai darbų baigtumui. Iš esmės tokiu būdu sutartines darbų kainas nustatė ir teismo ekspertas, tai yra nustatant, kiek turėtų būti įkainojama atskira darbų grupė, nustatoma, kokią dalį šių darbų kaina sudaro visoje Rangos sutartimi numatytų darbų kainoje, tai objektyviai nustatoma nustačius atskiros darbų grupės bei visų Rangos sutartimi numatytų darbų skaičiuojamąsias kainas ir nustatant jų santykį (Teismo ekspertizės akto 37–38, 47 psl.). Kaip nurodyta (62 punktas), teismas vadovaujasi byloje teismo eksperto pateiktomis išvadomis, atmesdamas UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinio biuras“ skaičiavimus. Atliktų darbų aktais Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 ardymo darbus atsakovė priėmė, ardymo darbai atlikti 100 procentų, atliktų darbų aktų, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais kaip sudarytų dėl apgaulės. Todėl teismas nusprendžia, jog ieškovės reikalavimas dėl skolos už ardymo darbus tenkintinas iš dalies.

95. Teismo ekspertas nurodytu būdu (94 punktas) apskaičiavęs ardymo darbų vertę, remdamasis sutartinėmis kainomis, teismo ekspertizės akte pateikė išvadą (atsakymas į penktą klausimą), kad ieškovės atliktų ardymo darbų vertė, remiantis sutartinėmis kainomis, yra 435 433,54 EUR su PVM. Tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovė atliko visus ardymo darbus. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovė ieškovei už ardymo darbus sumokėjo 167 573,40 EUR. Todėl, teismo vertinimu, atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei 267 860,14 EUR už ardymo darbus (435 433,54 EUR-167 573,40 EUR).

96. Ieškovė prašo priteisti 5 052,82 EUR delspinigių, skaičiuodama delspinigius po 0,02 proc. už kiekvieną dieną nuo nesumokėtos sumos iki ieškinio pateikimo dienos. Pagrindinėje sutartyje 2 punkte yra numatyta, kad, be kitų dokumentų, Preliminarioji sutartis sudaro Pagrindinę sutartį ir yra suprantama ir aiškintina kaip jos sudedamoji dalis. Preliminariosios sutarties 4.4 punkte numatyta, kad atsiskaitoma etapais už atliktus darbus per 30 dienų nuo sąskaitos faktūros ir perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos. Preliminariosios sutarties 4.11 punkte numatyta, kad, užsakovui uždelsus atsiskaityti už atliktus rangos darbus sutartyje numatytais terminais, tiekėjo reikalavimu mokami tiekėjui 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos suteiktų rangos darbų vertės už kiekvieną uždelstą dieną.

97. Kadangi, teismo vertinimu, šalys nebuvo susitarusios dėl atliktų darbų aktuose nurodytų darbų kainų, kurių pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, o teismas vadovaujasi teismo eksperto nustatytomis sutartinėmis kainomis, todėl teismas nusprendžia, kad sumokėjimo už ardymo darbus terminas skaičiuotinas nuo ieškovės paskutinės PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos, tai yra atlikus visus ardymo darbus – 2019 m. balandžio 17 d., ji turėjo būti apmokėta iki 2019 m. gegužės 17 d. Ieškovė prašė priteisti delspinigius, skaičiuodama juos pagal atskiras PVM sąskaitas faktūras iki ieškinio pateikimo dienos, ieškinys teismui pateiktas 2019 m. liepos 2 d., todėl delspinigiai skaičiuotini už 45 dienas nuo 267 860,14 EUR ir sudaro 2411 EUR (267 860,14 x 0,02 : 100 x 45).

98. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2019 m. birželio 5 d. raštu išsiuntė atsakovei Atliktų darbų aktą Nr. 4, Pažymą Nr. 4 ir 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1900147 85 383,04 EUR sumai (tomas X, b. l. 1–27). Atsakovė nepasirašė atliktų darbų akto, tai yra darbų nepriėmė. Ieškovė 2019 m. liepos 8 d. raštu informavo atsakovę, kad ieškovė vienašališkai perdavė atsakovei žemės kasimo darbus (tomas X, b. l. 1–27).

99. Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. (4.16)V15-2012 atsakovė informavo ieškovę, kad, jos skaičiavimu, atsakovei mokėtina suma už žemės darbus sudaro 11 405,24 EUR. Tačiau ieškovė yra skolinga atsakovei 17 378,60 EUR, kuriuos sudaro 289,62 EUR bauda pagal Konkrečiųjų sąlygų 4.4 p., 8 511,98 EUR už elektros įrenginių iškėlimą pagal ESO išrašytą sąskaitą atsakovei, 8 577 EUR už leidimą iškirsti aštuonis medžius. Atsakovė nurodė, kad vienašališkai įskaito šias sumas, todėl ieškovė iš viso yra skolinga atsakovei 5 973,36 EUR.

100. Ieškovė nesutikdama su šiuo ieškovės įskaitymu, reiškia reikalavimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2019 m. rugpjūčio 27 d. atsakovės atliktą vienašalį įskaitymą dėl 11 405,24 EUR sumos, kadangi atliktas įskaitymas yra akivaizdžiai neteisėtas ir niekinis, nes neatitinka CK 6.130 straipsnyje numatytų įskaitymo sąlygų ir yra neteisėtas CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu. Pripažinus ginčijamą įskaitymą negaliojančiu, prašo priteisti 55 555,90 EUR skolos ir 4 444,47 EUR delspinigių už žemės kasimo darbus.

101. Teismas iš esmės sutikdamas su ieškovės argumentais, atmesdamas atsakovės argumentus, nusprendžia, jog šis ieškovės reikalavimas dėl žemės kasimo darbų iš dalies yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

102. Darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 straipsnis), tiek specialiosiose (CK 6.694 straipsnis). Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis.

103. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti.

104. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių nurodytas išimtis (102 punktas). Atsakovės 2019 m. birželio 13 d. raštu (tomas 2, b. l. 358) nurodytos aplinkybės dėl nesutikimo su atliktų darbų aktuose ieškovės nurodytų darbų įkainojimu pagal savo pobūdį atsakovei nesudarė išimčių (102 punktas) nepriimti ieškovės atliktų žemės kasimo darbų, todėl teismas nusprendžia, jog ieškovė pagrįstai vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 4. Atsakovė atliktų darbų akto Nr. 4 neginčija, todėl teismas šį ieškovės vienašališkai pasirašytą darbų atlikimo aktą laiko kaip patvirtinantį ieškovės darbų atlikimą ir priėmimą ir sudarantį pagrindą atsakovei atsiskaityti už atliktus darbus sutartinėmis kainomis.

105. Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdomi; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018).

106. Pareiga įrodyti realiai egzistuojančią reikalavimo teisę, kurios pagrindu buvo atliktas įskaitymas, taip pat CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas įskaitymo būtinąsias sąlygas tenka įskaitymą atlikusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013; 2014 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2014).

107. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad jai atliekant įskaitymą buvo įstatymu numatytos sąlygos jam atlikti (105 punktas). Teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog abiejų šalių reikalavimus nebuvo pagrindo pripažinti kaip vykdytinus ir apibrėžtus. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių (98–99 punktas), atsakovė nesutiko su ieškovės pateiktu reikalavimu sumokėti 85 383,04 EUR sumą už žemės kasimo darbus, pati perskaičiavo šią sumą, įvertindama, kad šių darbų vertė yra 11 405,24 EUR, ir atliko įskaitymą, byloje nėra įrodymų, kad įskaitymo metu ieškovė sutiko su atsakovės atliktu įskaitymu, konkreti žemės darbų kaina sutartyje nebuvo numatyta, tai yra ieškovės reikalavimas atsakovei už žemės kasimo darbus nebuvo akivaizdus bei šalių pripažintas ar vykdytinas.

108. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog atsakovė informavo ieškovę apie jai atsakovės keliamus reikalavimus dėl baudos, medžių kirtimo, elektros tinklų perkėlimo, prašydama sumokėti ginčo sumas, nustatydama terminą joms sumokėti, ir įrodymų, kad ieškovė juos pripažino, ieškovė nurodo, kad apie tokius atsakovės jai keliamus reikalavimus sužinojo tik įskaitymo metu. Esant tokioms aplinkybėms, yra didelė tikimybė, jog dėl atsakovės reikalavimų ieškovei pagrįstumo neišvengiamai galėjo kilti teisminis ginčas, ieškovė šių atsakovės reikalavimų nepripažįsta. Šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad ir atsakovės reikalavimas ieškovei nebuvo akivaizdus ir vykdytinas. Todėl atsakovė įskaitymą atliko nesilaikydama įstatyme nustatytų sąlygų įskaitymui atlikti (CK 6.130 straipsnis).

109. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą).

110. Teismų praktikoje pažymėta, jog pripažįstama, kad kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kai nustatoma, kad ginčo sutarčių sudarymo metu jau buvo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į ieškovą (skolininką) turintis kreditorius, kurio interesus gina administratorius, sprendžiant klausimą, ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės, aktualu nustatyti, ar tie kreditorių reikalavimai, kurie atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (jeigu tokia aplinkybė būtų nustatyta), nebuvo patenkinti anksčiau, t. y. būtina išsiaiškinti, ar bankroto byloje patvirtinti reikalavimai neatsiradę jau po ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).

111. Kaip matyti iš ieškovės bankroto byloje nustatytų aplinkybių (CPK 179 straipsnio 3 dalis (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-224-431/2020), 2019 m. spalio 28 d. nutartyje iškelti bankroto bylą nurodyta, kad 2018 metais ieškovės turtas sudarė 10 446,731 EUR, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 6 094 573 EUR. Remiantis ieškovės 2019 m. rugpjūčio 31 d. sudaryto balanso duomenimis, atsakovės turtas sudarė 5 000 449 EUR, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3 403 154 EUR. Prie ieškovės ieškinio iškelti bankroto bylą pateiktas kreditorių, kuriems įsipareigojimai pradelsti, sąrašas, kuriame nurodyta, kad pradelstų įsipareigojimų suma yra 1 116 412 EUR. Ieškovės bankroto byloje 2020 m. kovo 17 d. nutartimi iš esmės visi šie kreditiniai reikalavimai buvo patvirtinti. Vertinant atskirų kreditorių kreditinių reikalavimų patvirtinimo aplinkybes, matyti, kad nemokumo administratorius 2019 m. gegužės 25 d. pateikė prašymą patvirtinti kreditinius reikalavimus, kuriuos teismas patvirtino 2019 m. gegužės 25 d. nutartimi, kurie buvo susidarę iki atsakovės atlikto ginčijamo įskaitymo: UAB „Windex group“, UAB „Promonta“ (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-224-431/2020). Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamo įskaitymo sudarymo metu ieškovė turėjo kreditorių, turinčių jai neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

112. Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Tačiau jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

113. Kaip nustatyta ieškovės bankroto byloje (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo nemoki, o 2019 m. spalio 28 d. nutartimi nustatyti duomenys apie turtą (111 punktas) leidžia daryti išvadą, kad atlikus įskaitymą ieškovės turtas būtų sumažėjęs, sumažinant galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais, todėl teismas nusprendžia, kad ginčijamu įskaitymu buvo pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesai.

114. Actio Pauliana sąlyga, jog skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Proporcingumo principą bei verslo subjektų interesų derinimo poreikį atspindi kasacinio teismo praktikos nuostata, pagal kurią pripažįstama, kad privalėjimą sudaryti ginčijamą sandorį gali suponuoti ir sandorio sudarymo metu buvusi verslo situacija, faktinės sandorio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

115. Teismas nusprendžia, jog šiuo atveju nei įstatymai, nei šalių Pagrindinė rangos sutartis, nei kitų teisės aktų reikalavimai, nei faktinės sandorio aplinkybės nenustatė atsakovės pareigos sudaryti ginčijamą 2019 m. rugpjūčio 27 d. vienašališką įskaitymą. Tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovė. Priešingai, kaip nustatyta (98, 99 punktai), esant tokioms sutarties vykdymo aplinkybėms, kai ieškovė atliktų darbų aktą pasirašė vienašališkai, dėl darbų apmokėjimo buvo kilęs ginčas, teismo vertinimu, ieškovė turėjo, elgdamasi sąžiningai, susilaikyti nuo šio įskaitymo atlikimo.

116. Vertindamas skolininko nesąžiningumą kaip Actio Pauliana sąlygą, kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo pirmenybinio sandorio šalių sąžiningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė kitų skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje verslo aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs trečiasis asmuo, atsisakymo sudaryti sandorį galimą poveikį jam, kaip verslo subjektui, bei jo paties kreditorių interesams; galimos situacijos, kai kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio sudarymas būtų pateisinamas tuo pagrindu, kad jo nesudarymas lemtų analogiškas arba dar sunkesnes pasekmes trečiojo asmens ar jo kreditorių turtiniams interesams. Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, be kita ko, skolininko bankroto situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

117. Be to, kasacinis teismas išaiškino, kad objektyvusis sąžiningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl trečiojo asmens sąžiningumo turi būti taikomas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobūdį, tame verslo sektoriuje egzistavusią sąžiningą dalykinę praktiką bei ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. Sutartinių įsipareigojimų pažeidimas pats savaime neturėtų būti vertinamas kaip suponuojantis skolininko kontrahento – trečiojo asmens pareigą veikti aktyviai – rinkti informaciją apie skolininko finansinę būklę ir kitus kreditorius; dėl šios aplinkybės reikšmės turi būti sprendžiama įvertinus bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

118. Kaip nustatyta byloje, sutartis, dėl kurios vykdymo sprendžiamas ginčas, buvo sudaryta viešųjų pirkimų būdu. Atsakovei atliekant įskaitymą, tai yra 2019 m. rugpjūčio 27 d., Klaipėdos apygardos teisme šioje civilinėje byloje jau buvo nagrinėjami ieškovės reikalavimai dėl skolos priteisimo iš atsakovės už ardymo darbus pagal šią sutartį, taip pat ieškovės reikalavimas dėl atsakovės iniciatyva šalių sudarytos Pagrindinės rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir atsakovės reikalavimas dėl atliktų darbų aktų, PVM sąskaitų faktūrų pripažinimo negaliojančiais, skolos priteisimo pagal ginčo sutartį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šalys tuo metu ginčijosi dėl sumokėjimo ir už žemės kasimo darbus dėl esminio skirtumo, tai yra ieškovė prašė sumokėti 85 383,04 EUR, o atsakovė įvertino žemės kasimo darbus tik 11 405,24 EUR. Teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, atsakovės veiksmai, siekiant patenkinti savo reikalavimus įskaitymo būdu, negali būti vertinami kaip sąžiningi atitinkantys viešųjų pirkimų pricipus (Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis), kartu tiek subjektyvųjį, tiek objektyvųjį sąžiningumo kriterijus. Teismo vertinimu, sąžiningumo principą tokioje situacijoje būtų atitikę atsakovės veiksmai, kai dėl įskaitytų sumų atsakovė būtų pareiškusi reikalavimus jau tuo metu teisme savo nagrinėjamame priešieškinyje (CK 1.5 straipsnis).

119. Teismo vertinimu, atsakovė ginčo įskaitymo sudarymo metu, vertinant toliau nurodomas aplinkybes, būdama apdairi ir rūpestinga sutarties šalis, turėjo suprasti, kad ginčo sandoris nėra naudingas nei ieškovei, nei ieškovės kreditoriams ir gali būti pažeisti ne tik įmonės, bet ir ieškovės kreditorių interesus. Ieškovė 2019 m. birželio 12 d. rašte nurodė (tomas I, b. l. 52–53), kad, negavusi pinigų už griovimo ir žemės kasimo darbus, neturės galimybės tęsti toliau darbų visų pajėgumu. Faktiškai ieškovė jau nuo 2019 m. gegužės 31 d. darbų ginčo objekte nevykdė, atsakovei apie tai buvo žinoma, nes šią aplinkybę atsakovė nurodė 2019 m. liepos 10 d. rašte ieškovei, kuriuo nutraukė ginčo sutartį su ieškove. Esant tokioms bylos aplinkybėms, jog ieškovė neturi lėšų tęsti darbų, sustabdė darbus, atsakovė turėjo suprasti, jog ieškovės turtinė padėtis nėra gera, kas sąlygojo jos pareigą prieš atliekant įskaitymą pasidomėti ieškovės turtine padėtimi. Atsakovė iš viešai prieinamų duomenų būtų įsitikinusi, kad ieškovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę jos turimo turto, veikla nuostolinga, kaip buvo nustatyta sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, tai yra atliekant įskaitymą būtų buvę pažeisti kitų kreditorių interesai (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-224-431/2020, 2019 m. spalio 28 d. nutartis).

120. Actio Pauliana sąlyga – trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas – ginčo atveju neaktuali, nes byloje ginčijamas vienašalis sandoris – įskaitymas.

121. Actio Pauliana sąlygą, jog nepraleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, patvirtina aplinkybės, jog ginčijamas įskaitymas atliktas 2019 m. rugpjūčio 27 d., o reikalavimas teisme dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu pateiktas 2020 m. vasario 28 d.

122. Esant nurodytoms aplinkybėms (105–121 punktai), jog, teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai atliko ieškovės ginčijamą įskaitymą, teismas nusprendžia, jog yra pagrindas pripažinti negaliojančiu 2019 m. rugpjūčio 27 d. atsakovės atliktą vienašalį įskaitymą dėl 11 405,24 EUR sumos. Atsakovė turi teisę dėl šio, jos vertinimu, esamo ieškovės įsiskolinimo pareikšti kreditinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje.

123. Teismo ekspertas apskaičiavęs atliktų žemės darbų vertę remdamasis sutartinėmis kainomis teismo ekspertizės akte pateikė išvadą (atsakymas į penktą klausimą), kad ieškovės atliktų žemės darbų vertė remiantis sutartinėmis kainomis yra 22 100, 75 EUR su PVM, vertinant, jog ieškovė atliko visų pagal projektą numatytų žemės kasimo darbų 24,4 proc. (atsakymas į trečią klausimą). Kadangi teismas laiko, jog atsakovės 2019 m. rugpjūčio 27 d. atliktas įskaitymas nepagrįstas, todėl nusprendžia, kad priteistina suma ieškovei iš atsakovės už žemės kasimo darbus yra 22 100,75 EUR. Ieškovė prašo priteisti 4 444,47 EUR delspinigių, skaičiuojant delspinigius po 0,05 proc. nuo nesumokėtos sumos už 160 dienų, tačiau nepagrindžia delspinigių dydžio, tai yra 0,05 proc., todėl teismas taiko 0,02 proc. dydį, kaip numatyta Preliminariojoje sutartyje (96 punktas). Delspinigių suma sudaro 707,22 EUR (22 100, 75 EUR x 0,02 : 100 x 160).

124. Kadangi tenkinama ieškovės ieškinio dalis dėl skolos už ardymo ir žemės kasimo darbus priteisimo, netenkinami atsakovės priešieškinio reikalavimai pripažinti, kad ieškovės atliktų ardymo darbų ginčo objekte vertė lygi 131 183,94 EUR, ir priteisti atsakovei iš ieškovės 36 389,46 Eur permoką už faktiškai neatliktus ardymo darbus.

Dėl sutarties nutraukimo

125. 2019 m. liepos 10 d. atsakovė pateikė ieškovei pranešimą dėl Rangos sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad vienašališkai nutraukia Rangos sutartį nuo 2019 m. liepos 25 d. (tomas 1, b. l. 123), vadovaudamasi CK 6.217 straipsniu, taip pat Projektavimo ir statybos bei Įrangos sutarties FIDIC Geltonosios knygos 15.2 (b) papunkčiu, išlaikydama Geltonosios knygos 15.2 papunktyje nustatytą 14 dienų terminą, nes Rangovas nevykdo darbų ir jo veiksmai aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal sutartį, sutartis laikoma nutraukta nuo 2019 m. liepos 25 d.

126. Tarp šalių iškilo ginčas dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo, ieškovė reiškia reikalavimą sutarties nutraukimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu, panaikinti atsakovės 2019 m. liepos 10 d. sprendimą vienašališkai nutraukti Pagrindinę rangos sutartį, tuo pagrindu priteisti iš atsakovės ieškovei 915 301,25 EUR negautojo grynojo pelno.

127. Ieškovė nekelia klausimo dėl įspėjimo dėl sutarties nutraukimo, nutraukimo terminų, todėl teismas šiuo aspektu nepasisako, preziumuodamas, kad įspėjimo dėl sutarties nutraukimo ir sutarties nutraukimo terminai yra tinkami.

128. Pažymėtina, kad esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, norinti pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise, taigi šiuo atveju – atsakovė.

129. Bendrosiose sutarčių pabaigą reglamentuojančiose civilinės teisės normose leidžiama tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais sutartį nutraukti vienašališkai, tai yra nesikreipiant į teismą (CK 6.217–6.220 straipsniai). Sutarties šalys gali susitarti dėl bet kokių sutarties keitimo ar nutraukimo pagrindų ir sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymų nuostatoms.

130. Pagal bendrąsias sutarčių vienašališko nutraukimo taisykles, sutarties šalis vienašališkai nutraukti sutartį gali: pirma, joje tiesiogiai numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis); antra, dėl kitos šalies sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo (CK 6.217 straipsnio 1–3 dalys). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

131. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

132. Skirtingai nuo CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto vienašališko sutarties nutraukimo teisinio pagrindo – esminio sutarties pažeidimo, kurį lemia sutartį pažeidusios šalies kalti veiksmai, CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas sutartyje nustatytais atvejais nebūtinai siejamas su vienos iš sutarties šalių kalte ar sutarties neįvykdymu (netinkamu vykdymu), siekiant sutartį vienašališkai nutraukti šiuo teisiniu pagrindu.

133. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad teismas netikrina, ar pačioje sutartyje nustatytas jos nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013). Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014).

134. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešojo pirkimo sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo šių santykių išskirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, kilus ginčui teisme turėtų būti aiškinamos remiantis tomis pačiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia teismų praktika, kita vertus, taip pat atsižvelgiant į viešųjų pirkimų specifiką, šiame kontekste reiškiančią teismo pareigą viešojo pirkimo sutarties turinį aiškinti, be kita ko, pagal viešojo pirkimo sąlygas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013). Aiškinant viešojo pirkimo sutartį visų pirma vertinami pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis, atsižvelgiant į VPĮ tikslus ir viešųjų pirkimų principus, bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles taikant mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016, 26 punktas, 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018, 25 punktas).

135. Kaip nurodyta, šalių Rangos sutartį sudarė sudedamosios dalys: preliminarioji sutartis, ieškovės pasiūlymo raštas su priedais, konkrečiosios sutarties sąlygos, bendrosios sutarties sąlygos, užsakovo reikalavimai, žiniaraščiai, rangovo techninis pasiūlymas, kiti dokumentai ir priedai (Pagrindinės sutarties 2 punktas). Bendrosios sutarties sąlygos yra FIDIC Geltonoji knyga, pirmasis lietuviškasis leidimas, 2003 m. Bendrosios sutarties sąlygos buvo papildytos / pakeistos Konkrečiosiomis sutarties sąlygomis.

136. Bendrųjų sutarties sąlygų 15.2 dalyje „Darbų nutraukimas užsakovo iniciatyva“ b papunktyje numatyta, kad užsakovui turi būti suteikiama teisė nutraukti sutartį, jeigu rangovas nebevykdo darbų arba kitaip aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų. Teismo vertinimu, šios sutarties nuostatos rodo, kad šalys susitarė, jog pakanka aplinkybės, jog ieškovė nevykdo darbų arba iš ieškovės veiksmų matyti, kad ji darbų vykdyti neketina, kad atsakovė turėtų teisę vienašališkai inicijuoti sutarties nutraukimą. Šia teise atsakovė ir pasinaudojo.

137. Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė nuo 2019 m. gegužės 31 d. faktiškai ginčo objekte darbų nevykdė, ieškovė neginčija šios aplinkybės (2020 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas, ieškovės atstovo paaiškinimai). Kadangi šalys buvo susitarusios, jog dėl tokių aplinkybių, tai yra jeigu ieškovė nebevykdo darbų, atsakovė gali vienašališkai nutraukti sutartį, o tokios aplinkybės buvo, todėl atsakovė turėjo pagrindą Pagrindinę rangos sutartį nutraukti pagal Bendrųjų sutarties sąlygų 15.2 dalį b papunktį.

138. Be to, teismas sutinka ir su atsakovės nurodytais argumentais, jog ir ieškovės finansinė padėtis patvirtina, kad ieškovė neturėjo galimybės toliau tęsti tokios apimties darbų, kurių kaina 7 010 328,43 EUR (be PVM). Ieškovės bankroto byloje nustatyta, kad 2018–2019 metais ieškovę buvo pagrindas pripažinti nemokia (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-224-431/2020). Teismo vertinimu, iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, ieškovei turint finansinių sunkumų, tai yra faktiškai esant nemokiai praktiškai nuo pat sutarties pasirašymo dienos, atsakovė turėjo pagrindo nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta.

139. Teismo vertinimu, kitos atsakovės nurodytos aplinkybės jos 2019 m. liepos 10 d. pranešime dėl Rangos sutarties nutraukimo, tai yra dėl, atsakovės vertinimu, netikslių PVM sąskaitų faktūrų pateikimo, darbo projekto, technologijos projekto nepateikimo, neturi teisinės reikšmės, nes, kaip matyti, atsakovė sutartį nutraukė (125 punktas), vadovaudamasi sutarties nuostatomis, suteikiančiomis teisę jai nutraukti sutartį, kai ieškovė nebevykdo darbų arba parodo, kad neketina jų vykdyti.

140. Ieškovė 2019 m. liepos 5 d. raštu Nr. 828 „Dėl atsakymo į užsakovo 2019 m. birželio 27 d. raštą Nr. V15 – 1369“ (ieškinio 12 priedas, I tomas, b. l. 134–145), inter alia, nurodė, jog dėl sistemingo ir piktybiško atsakovės vengimo atsiskaityti už darbus nuo 2019 m. liepos 5 d. sustabdo Pagrindinės rangos sutarties vykdymą, tai yra sustabdo visus projektavimo ir statybos darbus iki tol, kol Užsakovas visiškai įvykdys savo sutartines prievoles (pagal Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. preliminarų sprendimą).

141. Ieškovė įrodinėjo, jog šiuo pranešimu ji informavo atsakovę, kad ji sustabdo darbus, pasinaudodama teise sustabdyti darbus, atsakovei nevykdant pareigos atsiskaityti už atliktus darbus.

142. Pagal CK 6.661 straipsnio 1 dalį, rangovas turi teisę sustabdyti pradėtus darbus, jeigu užsakovas neįvykdo rangos sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai remiasi šia savo jai įstatymo suteikta teise, nes faktiškai ieškovė darbų nevykdė jau nuo 2019 m. gegužės 31 d., tai yra buvo faktiškai sustabdžiusi darbus, priešingai, nei nurodė savo pranešime, jog sustabdo darbus nuo 2019 m. liepos 5 d.

143. Be to, ieškovė nesilaikė šalių sutartimi nustatytos darbų sustabdymo tvarkos. Dėl ieškovės kaip Rangovo teisės sustabdyti darbus šalys buvo susitarusios Bendrųjų sąlygų 16.1 punktu. Šiuo punktu buvo numatyta, kad, jeigu atsakovė nevykdo Bendrųjų sąlygų 14.7 punkto (Mokėjimas) reikalavimų, ieškovė ne vėliau kaip prieš 21 dieną pranešusi atsakovei gali sustabdyti darbą arba sulėtinti darbo tempą. Prieš 2019 m. gegužės 31 d. nutraukdama darbus ieškovė apie tai atsakovės visiškai neinformavo, o 2019 m. liepos 5 d. pranešimu nurodė, jo darbus sustabdo nuo 2019 m. liepos 5 d.

144. Kadangi teismas nusprendžia, jog ieškovės reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu yra nepagrįstas, todėl ieškovė neturi teisės į nuostolių atlyginimą, atsiradusį dėl neteisėto sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties.

145. Kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

146. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teismas pagal bylos duomenis nusprendžia, kad ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, atsakovės priešieškinis atmetamas. Tuo pagrindu 2019 m. liepos 4 d. priimtas preliminarus sprendimas pakeičiamas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Ieškovei iš atsakovės priteisiama 267 860,14 EUR skolos ir 2411 EUR delspinigių už ardymo darbus, 22 100,75 EUR skolos ir 707,22 EUR delspinigių už žemės kasimo darbus. Pripažįstamas neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės 2019 m. rugpjūčio 27 d. atliktas vienašalis įskaitymas dėl 11 405,24 EUR sumos.

147. Kadangi atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, iš atsakovės priteisiamos ieškovei 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo: už ardymo darbus – nuo 2019 m. liepos 4 d. nuo 270 271,14 EUR; už žemės kasimo darbus – nuo 2019 m. gruodžio 16 d. nuo 22 807,95 EUR (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

148. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nustatytos CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: pagal šio straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingas patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai ieškinys tenkinamas iš dalies.

149. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro – 1594 EUR žyminis mokestis už ieškinį, 188 EUR žyminis mokestis už ieškinį prijungtoje civilinėje byloje su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 2250 EUR ekspertizės sumokėjimo išlaidų, 22 811,03 EUR advokato pagalbos išlaidų. Iš viso – 26 843,03 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro – 847 EUR išlaidos eksperto iškvietimui, 2250 EUR ekspertizės sumokėjimo išlaidų, 13 733,52 EUR advokato pagalbos išlaidų. Iš viso – 16 830,52 EUR bylinėjimosi išlaidų. Byloje taip pat duomenis, apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikė tretieji asmenys - bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Kortas“ (605 EUR) advokato pagalbos išlaidos, mažoji bendrija „Virmalda“ (150 EUR) žyminis mokestis.

150. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 267 860, 14 EUR skolos ir 2411 EUR delspinigių už ardymo darbus, iš viso 270 271, 14 EUR, nuo šios sumos 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos, tai yra, nuo 2019 m. liepos 4 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisiant ieškovei iš atsakovės 22 100, 75 EUR skolos ir 707, 22 EUR delspinigių už žemės kasimo darbus, iš viso 22 807,95 EUR, nuo šios sumos 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos, tai yra, nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, pripažįstant negaliojančiu atsakovės 2019 m. rugpjūčio 17 d. atliktą vienašalį įskaitymą dėl 11 405,24 EUR sumos.

151. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, darytina išvada, kad ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Active Construction Management“ (buvusi „Irdaiva“) patikslintas ieškinys yra patenkintas 35 procentais. Atsakovės Neringos savivaldybės administracijos priešieškinys atmestas visiškai. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės iš viso priteistina 9395,06 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atmetus atsakovės priešieškinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos (CPK 93 straipsnio 1-4 dalys).

152. Trečiasis asmuo mažoji bendrija „Virmalda“ pateikė įrodymus, jog patyrė 150 EUR žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų. Šis žyminis mokestis sumokėtas už 2019 m. spalio 30 d. pateiktą savarankišką reikalavimą Nr. DOK-18875. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi nutarta trečiojo asmens mažosios bendrijos „Virmalda“ pareikštą reikalavimą atsisakyti priimti. Nutartis įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas nusprendžia grąžinti mažajai bendrijai „Virmalda“ sumokėtą žyminį mokestį.

153. Trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Kortas“ pateikė įrodymus, jog patyrė 605 EUR advokato pagalbos išlaidų. Nustatyta, kad trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Kortas“ į bylos nagrinėjimą įtrauktas 2019 m. spalio 24 d. atsakovės Neringos savivaldybės administracijos prašymu. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo atsiliepimo neteikė, teikė prašymus dėl bylos nagrinėjimo trečiajam asmeniui nedalyvaujant (DOK-19414, DOK-7689). Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo byloje atsiliepimo neteikė, proceso metu buvo pasyvus, teismo vertinimu, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, advokatų atlyginimo rekomendaciniais dydžiais ir nustatytino užmokesčio kriterijais, nusprendžia bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 300 EUR sumos. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Kortas“ į bylos nagrinėjimą įtraukta atsakovės prašymu, kurios priešieškinys atmestas, šios patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

pakeisti 2019 m. liepos 4 d. priimtą preliminarų teismo sprendimą.

Patenkinti ieškovės ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovei iš atsakovės 267 860,14 EUR skolos ir 2411 EUR delspinigių už ardymo darbus, iš viso 270 271,14 EUR, nuo šios sumos 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos, tai yra nuo 2019 m. liepos 4 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovei iš atsakovės 22 100,75 EUR skolos ir 707,22 EUR delspinigių už žemės kasimo darbus, iš viso 22 807,95 EUR, nuo šios sumos 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos, tai yra nuo 2019 m. gruodžio 16 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pripažinti negaliojančiu atsakovės 2019 m. rugpjūčio 17 d. atliktą vienašalį įskaitymą dėl 11 405,24 EUR sumos.

Kitą ieškovės ieškinio dalį atmesti.

Atmesti atsakovės priešieškinį.

Priteisti ieškovei 9395,06 EUR bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.

Priteisti trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kortas“ 300 EUR bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.

Grąžinti mažajai bendrijai „Virmalda“ 2019 m. spalio 29 d. akcinėje bendrovėje SEB bankas sumokėtą 150 EUR žyminį mokestį (dokumento Nr. 47349).

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos per Klaipėdos apygardos teismą.