- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- e2S-779-854/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37279-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Pareiškėjas
- S. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A. P. Apeliacinės
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo A. P.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas S. M. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės V. M. veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės 2020 m. gruodžio 22 d. patvarkymą Nr. S-20-15-22052 dėl įpareigojimo įvykdymo. Taip pat pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0015/20/01602 vykdymo veiksmus iki kol bus išnagrinėtas skundas.
2. Skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjas nurodė, kad antstolės veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti, pareiškėjui yra sukeliama neproporcinga žala, todėl priimtas patvarkymas yra naikintinas. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-42321-294/2020 yra neteisėta, nepagrįsta ir neįsiteisėjusi, todėl nėra teisėto pagrindo pareiškėjui jos vykdyti. Nurodė, kad yra pateiktas atskirasis skundas dėl ginčo nutarties. Nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasidaryti neįmanomas arba labai pasunkėti, kadangi pareiškėjui gali būti taikoma atsakomybė už antstolio reikalavimų nevykdymą, o jeigu pareiškėjas įvykdys antstolės reikalavimus, tai jam galimai palankaus teismo sprendimo nebebus galima įvykdyti, nes įrašų nebebus galima atkurti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartimi pareiškėjo S. M. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
4. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-42321-294/2020 (naujas bylos Nr. e2-3907-294/2021), buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje iki ieškinio pareiškimo, būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Skundas paduotas dėl antstolės, vykdančios šią nutartį, veiksmų. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų grindžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 |m. gruodžio 21 d. nutarties neteisėtumu ir/ar nepagrįstumu, nes antstolė vykdo galimai neteisėtą ir/ar nepagrįstą nutartį, kuri apskųsta apeliacine tvarka.
5. Teismas pažymėjo, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdytina nuo jos priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 151 straipsnis), todėl, preliminariai vertindamas ir nepasisakydamas iš esmės, teismas sprendė, kad antstolė galėjo pradėti vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties teisėtumas ir/ar pagrįstumas yra sprendžiamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacine tvarka, o ne sprendžiant antstolės veiksmų teisėtumo ir/ar pagrįstumo klausimus. Nei antstolė, pradėdama vykdyti vykdytiną nutartį neturi teisės vertinti nutarties teisėtumo ir/ar pagrįstumo, nei teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolės veiksmų, neturi kompetencijos spręsti ir pasisakyti dėl teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir/ar pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumu ir/ar teisėtumu civilinėje byloje Nr. e2-3907-294/2021.
6. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad pareiškėjui įvykdžius nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti nebegalimas, nes pareiškėjui ištrynus paskelbtus video įrašus, bus prarastos video įrašų peržiūros ir pati video medžiaga, kurios nebus galima atkurti. Pasak teismo, nors pareiškėjas nurodė, jog nebebus galimybės atkurti sunaikintus video įrašus, tačiau, vertino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi teismas įpareigojo pareiškėją pašalinti iš video įrašų, patalpintų pareiškėjo YouTube ir Patreon platformose, tam tikrus teiginius teisminio ginčo laikotarpiu. Teismas neįpareigojo pareiškėjo sunaikinti visų video įrašų ar jų dalių negrįžtamai, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginiai, jog sunaikintų vaizdo įrašų nebus galima atkurti nepagrįsti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodinėjo ir nepagrindė savo deklaratyvių teiginių, jog nebus galima atkurti peržiūrų skaičiaus, todėl juos atmetė kaip neįrodytus.
7. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. gruodžio 21 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas nenustatė jokių konkrečių būdų, kaip pareiškėjas turi pašalinti nurodytus teiginius iš video įrašų, todėl pareiškėjas gali įvykdyti teismo nutartį bet kuriomis informacinių technologijų priemonėmis laikinai pašalindamas tam tikrus teiginius iš vaizdo įrašų. Pažymėjo, kad jei pareiškėjui nėra aiškus teismo nutarties vykdymas, jis turi teisę kreiptis į nutartį priėmusį teismą su prašymu išaiškinti nutartį (CPK 278 straipsnis) arba išaiškinti nutarties vykdymo tvarką (CPK 589 straipsnis). Teismas sprendė, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie akivaizdžiai (vertinant skundą preliminariai) pagrįstų antstolės veiksmų, o ne teismo nutarties, neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą.
8. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į laikinąsias apsaugos priemones pritaikiusį teismą ir prašyti pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 straipsnis).
9. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimai nelaikytini tikėtinai pagrįstais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo aspektu. Be to, pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, todėl pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Pareiškėjas S. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0015/20/01602 vykdymo veiksmus iki kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolės veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos tinkamai neįvertinus ieškovo reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo, A. P. naudai laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi jis neįrodė jokios grėsmės, kuri gali kilti neva jam palankaus teismo sprendimo atveju, nes video įrašus bus galima pašalinti bet kokiu atveju, kas ir yra jo reikalavimas.
10.2. Vykdymo procesas ir jo pagrindu reiškiamas antstolės reikalavimas nedelsiant įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį, yra neteisėtas bei nepagrįstas, kadangi pareiškėjui yra sukeliama neproporcinga žala – jam pašalinus video įrašus iš YouTube kanalo, video įrašų peržiūros bus negrįžtamai sunaikintos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartis, kurią yra reikalaujama įvykdyti, yra neteisėta bei nepagrįsta, todėl nėra teisėto pagrindo, kuriuo vadovaujantis pareiškėjas turėtų įvykdyti antstolės reikalavimus. Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties Vilniaus apygardos teismui yra pateiktas atskirasis skundas, kuriuo yra prašoma panaikinti minėtą nutartį visa apimtimi.
10.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartis yra be motyvų. Nors skundžiamoje nutartyje yra nagrinėjami motyvai dėl „ieškovių pareikšto prevencinio ieškinio“, tačiau šiuo atveju ieškinys tuomet dar nebuvo pareikštas, be to, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė ne ieškovės, o ieškovas A. P. Kadangi ieškinys tuo metu dar nebuvo pareikštas, nėra aišku, koks ieškinys ir kokie jo reikalavimai bei faktinės aplinkybės buvo nagrinėjamos.
10.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 gruodžio 21 d. nutartis naikintina ir tuo pagrindu, jog A. P. neįrodė, kodėl negalėjo pateikti ieškinio kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad ieškinys šiuo metu ruošiamas, tačiau tai nėra aplinkybė, kuriai esant galima spręsti, kad ieškovas objektyviai negalėjo kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikti ir ieškinio.
10.5. A. P. teiginius paneigia ir ta aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-38485-936/2020 tarp tų pačių šalių, kurioje yra nagrinėjamas A. P. beveik identiškas ieškinys dėl tikrovės neatitinkančios, asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo bei tokios informacijos pašalinimo iš viešosios erdvės, teisės į atvaizdą ir teisės į privataus gyvenimo atsakovui S. M.. Šioje byloje A. P. ieškinį pateikė kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nors ieškinys yra grindžiamas beveik identiškais argumentais, kaip ir minėtoje byloje pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, minėtoje byloje ieškovui pateikti ieškinį kliūčių neiškilo, tačiau šioje byloje esant beveik identiškai situacijai, ieškovas ieškinio negalėjo pateikti.
10.6. Prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikšdamas tokius reikalavimus, A. P. siekia, jog jo ieškinio reikalavimai būtų iš anksto patenkinti. Civilinėje byloje Nr. e2-38485-936/2020 atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti apeliantą pašalinti vaizdo įrašus apie A. P., buvo pateiktas atskirasis skundas ir nedelsiant kreiptąsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitoje byloje, nors tarp šalių jau yra nagrinėjama civilinė byla dėl pareiškėjo paskelbtų vaizdo įrašų. Vien jau tai buvo savarankiškas pagrindas atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi tokiu būdu yra siekiama ne užkirsti kelią galimai ateityje kilsiančiai žalai, o iš anksto patenkinti savo ieškinio reikalavimą. Ginčo video įrašų pašalinimas yra ginčo objektas, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, dar neišnagrinėjus civilinės bylos, ieškiniu siekiamas tikslas bus įgyvendintas.
10.7. Nagrinėjamu atveju yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų nepritaikius pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasidaryti neįmanomas arba labai pasunkėti, kadangi pareiškėjui gali būti taikoma atsakomybė už antstolės reikalavimų nevykdymą. Be to, jeigu pareiškėjas įvykdys antstolės reikalavimus, jam galimai palankaus teismo sprendimo nebebus galima įvykdyti, kadangi jei pareiškėjas ištrins jo paskelbtus video įrašus, tai bus prarastos visos video įrašų peržiūros ir pati video medžiaga, kurios nebus galima atkurti.
10.8. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktų reikalavimus ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, kadangi esant akivaizdžioms sąlygoms ir būtinybei, buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas tik deklaratyviais pasvarstymais, o ne objektyviu byloje esančių duomenų ir įrodymų išnagrinėjimu bei vertinimu.
10.9. Pareiškėjo įdėtų video matomumas, kaip jie atsispindi paieškos sistemose, kokiam žmonių skaičiui jie rekomenduojami YouTube algoritmų priklauso nuo daugelio dalykų. Pirmiausia nuo to, kiek žmonių juos pažiūrėjo ir kaip reagavo. Ištrynus video ir jį vėl įdėjus iš naujo, visos peržiūros, paspaudimai „patinka“, komentarai pasinaikina. Niekas iš naujo to paties epizodo nežiūrės. Tai reiškia, kad antrą kartą įkėlus tą patį epizodą, jis praktiškai nebus matomas ir surandamas. Būtent todėl taip skiriasi, kodėl vieni video sulaukia šimtų tūkstančių peržiūrų, o kiti yra nepastebimi. Į kiekvieną epizodą įdedama daug laiko ir pastangų. Ištrynus epizodą ir net neišnagrinėjus ieškinio, būtų pažeistos pareiškėjo teisės.
10.10. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos ir jas skiriant teismas turi įsitikinti, kad tų pačių tikslų negalima pasiekti mažiau žalingais būdais. Platformoje Youtube yra funkcija paslėpti video, kuri leidžia išsaugoti jo peržiūras, reakcijas, komentarus. Tai taip pat žalinga priemonė, nes paslėpti epizodai nėra pasiekiami, juos vėliau grąžinus jų žiūrimumas labai sumažėja, tačiau tai nepalyginamai švelnesnė priemonė nei ištrynimas, kuris yra neatstatomas, ko ir siekia ieškovas. Teismas nesinaudojo šia galimybe ir jos net nevertino.
10.11. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo išnagrinėtas tinkamai, nes prašymo argumentacija teismo buvo vertinama visiškai priešingai, nei pareiškėjas nurodė, Pareiškėjas neteigė, kad jam teks sunaikinti video įrašus, o nurodė, kad pašalinus vaizdo įrašus bus panaikintos vaizdo įrašų peržiūros, kas nereiškia vaizdo įrašų sunaikinimo.
10.12. Skundžiama nutartimi buvo pažeista ir teisių bei pareigų pusiausvyra, nes ginčo video įrašai jau buvo paskelbti prieš kurį laiką (pradėti skelbti nuo 2020 m. rugsėjo mėn.), todėl auditorijos, kuriai jie buvo skirti, iš esmės jau buvo peržiūrėti. Šiuo metu video įrašai nesulaukia gausių peržiūrų, o tik pavienių, kurios nesudaro net procento esamų peržiūrų. Taigi turi būti vertinamas ir proporcingumas, kadangi realiai suinteresuotam asmeniui nėra sukeliama jokia nauja žala ar grėsmė jo teisėms.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nagrinėjamos bylos dalyką apibrėžia pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl nėra pagrindo pasisakyti dėl skundo dėl antstolės veiksmų esmės, taip pat dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
11.2. Pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų jau yra išnagrinėtas ir atmestas, antstolės veiksmai nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4940-599/2021 pripažinti teisėtais.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas įpareigojo pareiškėją pašalinti iš video įrašų, patalpintų pareiškėjo YouTube ir Patreon platformose, tam tikrus teiginius teisminio ginčo laikotarpiu, tačiau neįpareigojo pareiškėjo sunaikinti visų video įrašų ar jų dalių negrįžtamai, todėl pareiškėjo teiginiai, jog sunaikintų vaizdo įrašų nebus galima atkurti nepagrįsti.
Šalies argumentai
11.4. Pareiškėjas viešai yra pripažinęs, jog video įrašus, kurių konkrečius teiginius teismas uždraudė skelbti ginčo laikotarpiu, gali tiek redaguoti, tiek laikinai pašalinti iš pareiškėjo valdomos visuomenės informavimo priemonės, o vėliau vėl juos įkelti. Pareiškėjas tiesiog to daryti nenori, nes, pasak jo, įdėjus epizodą, kurį daug kas pasižiūrėjo, paskui jį ištrynus i antrą kartą įdėjus – niekas nežiūrėtų, tie patys žmonės taip pat antrą kartą nežiūrės epizodo. Pareiškėjas neįrodė (net neįrodinėjo), kad video medžiagos nebus galima atkurti.
Atsiliepimas
11.5. Suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo teiginys, kad nebus galima atkurti peržiūrų skaičiaus, yra deklaratyvus, pareiškėjas jo nepagrindė. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų dėl galimybės atkurti peržiūrų skaičių (ne)buvimo, pareiškėjas taip pat nepaaiškino, kodėl šios „video peržiūros“ apskritai yra reikšmingos, t. y. kokį teisinį gėrį jos atliepia. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, video reportažo surinktos peržiūros apskritai nėra teisės ginama vertybė ir peržiūroms negali būti suteiktas prioritetas teisės viršenybės, teisingumą vykdo tik teismai, teismų sprendimai yra visiems privalomi principų atžvilgiu; video reportažo surinktos peržiūros taip pat negali būti laikomos didesne vertybe nei suinteresuoto asmens teisės ir teisėti interesai.
11.6. Pritaikius pareiškėjo pageidaujamas laikinąsias priemones būtų įteisintas pareiškėjo pasirinktas veiklos modelis (finansinės naudos siekimas suinteresuoto asmens teisių ir teisėtų interesų, o taip pat galiojančios teisės sąskaita), o tai reiškia, kad būsimo, galimai palankaus suinteresuotam asmeniui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas/beprasmis: kuo ilgiau viešojoje erdvėje yra skelbiama ginčo informacija tuo didesnė šių tikrovės neatitinkančių ir suinteresuoto asmens teises pažeidžiančių duomenų sklaida viešojoje erdvėje. Kiekvienas vartotojas turi galimybę atsisiųsti ginčo įrašą ir toliau jį platinti tokį, koks jis yra šiuo metu, t. y. su jame skelbiama neteisėta ir suinteresuoto asmens konstitucines teises itin šiurkščiai pažeidžiančia informacija.
11.7. 2020 m. gruodžio 27 d. YouTube kanale, pareiškėjo paskyroje paskelbto vaizdo įrašo „Paskutinis epizodas“ patvirtina (a) nekontroliuojamo ginčo informacijos plitimo faktą ir ši sklaida, taigi, ir reputacinė žala suinteresuotam asmeniui, įvertinus pareiškėjo auditoriją ir faktą, kad pats pareiškėjas skatina savo auditoriją nepaisyti nei teisės, nei teismų sprendimų, neišvengiamai tik didės.
Šalies argumentai
11.8. Pareiškėjui prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės reikalingos ne teisėtiems pareiškėjo interesams užtikrinti (pareiškėjui palankiam teismo sprendimui įgyvendinti), o tam, kad neteisėta informacija pasklistų kuo plačiau ir būtent suinteresuotas asmuo netektų galimybių įgyvendinti jam palankų teismo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
kontatuoja:
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0015/20/01602 vykdymo veiksmus iki kol bus išnagrinėtas skundas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Suinteresuotas asmuo A. P. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-4940-599/2021, taip pat 2020 m. gruodžio 27 d. YouTube kanale, asmeninėje S. M. paskyroje paskelbto vaizdo įrašo komentarų (duomenys neskelbtini) ekrano vaizdo nuotraukas.
16. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens pateikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-4940-599/2021, kuria buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, nors ir neįsiteisėjusi, turi reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, todėl priimtina. Tačiau suinteresuoto asmens pateiktas ekrano vaizdo nuotraukas iš YouTube kanalo atsisakytina priimti, kadangi jos nėra susijusios su nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, o su tarp šalių vykstančiu ginču iš esmės, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
18. Pareiškėjo atstovas taip pat pateikė į bylą prašymą prijungti papildomą įrodymą – Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-550-431/2021, kuria apeliacinės instancijos teismas nutarė pakeisti Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį, kurios priverstinio vykdymo procese kilusio ginčo dalis nagrinėjama šioje byloje. Įvertinęs susiklosčiusią procesinę situaciją ir šio dokumento turinį, teismas sprendžia, jog šis įrodymas prie nagrinėjamos bylos taip pat prijungtinas.
19. Pateiktų nutarčių kopijų prijungimas prie bylos neužvilkins atskirojo skundo išnagrinėjimo. Be to, atkreiptinas proceso dalyvių dėmesys į tai, kad esant būtinybei, teismas turi galimybę pats naudoti duomenis iš viešų registrų, tarp jų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
20. Byloje nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo civilinėje byloje Nr. e2-42321-294/2020 (naujas bylos Nr. e2-3907-294/2021) (vykdomoji byla Nr. 0015/20/01602).
21. Minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi nutarta įpareigoti S. M. nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos pašalinti iš 2020 m. gruodžio 13 d. YouTube platformoje esančioje asmeninėje S. M. paskyroje ir Patreon platformoje esančioje asmeninėje S. M. paskyroje paskelbto įrašo (duomenys neskelbtini) paskelbtus teiginius: „(duomenys neskelbtini)“; „(duomenys neskelbtini)“; „(duomenys neskelbtini)? (duomenys neskelbtini)“; uždrausti S. M. nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos viešai skelbti teiginius: „(duomenys neskelbtini)“; „(duomenys neskelbtini)“; „(duomenys neskelbtini)? (duomenys neskelbtini)?“
22. Vykdydama vykdomąjį dokumentą, antstolė 2020 m. gruodžio 22 d. priėmė patvarkymą dėl įpareigojimo vykdymo Nr. S-20-15-22052, kuriuo nurodė, kad pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį privalo įvykdyti nedelsiant. Išaiškino, kad atsakomybė už įpareigojimo nevykdymą numatyta CPK 771 straipsnyje, pagal kurio 6 dalį, teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
23. Pareiškėjas pateikė 2020 m. gruodžio 29 d. skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2020 m. gruodžio 22 d. patvarkymą dėl įpareigojimo vykdymo Nr. S-20-15-22052. Tuo pačiu pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0015/20/01602 vykdymo veiksmus iki kol bus išnagrinėtas skundas.
24. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
25. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4940-599/2021 pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Dėl šios nutarties pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuris bus nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme (civilinė byla Nr. e2S-904-467/2021).
26. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-550-431/2021 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – uždraudė atsakovui S. M. iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos iš naujo kituose įrašuose (įskaitant vaizdo, garso ir kitus) viešai skelbti teiginius apie ieškovą: „(duomenys neskelbtini)“; „(duomenys neskelbtini)“; „(duomenys neskelbtini)? (duomenys neskelbtini)“; kitą prašymo dalį atmetė.
27. Pareiškėjas šioje byloje atskirajame skunde nurodo, kad vykdymo procese turėjo būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymas, kadangi antstolės reikalavimas nedelsiant įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį yra neteisėtas bei nepagrįstas, tokiu būdu pareiškėjui yra sukeliama neproporcinga žala – jam pašalinus video įrašus iš Youtube kanalo, video įrašų peržiūros bus negrįžtamai sunaikintos. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartis, kurią antstolė reikalauja įvykdyti, yra nepagrįsta, todėl nėra pagrindo vykdyti ir antstolės reikalavimus.
28. Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl pareiškėjo atskirojo skundo ir suinteresuoto asmens atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
29. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019; 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1102-881/2020).
30. Pagal pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo formuluotę ir siekiamą tikslą, matyti, kad pareiškėjas siekia CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės taikymo – vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0015/20/01602.
31. Pažymėtina, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).
32. Pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos, laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).
33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės vykdymo procese, argumentai iš esmės susiję su tuo, jog teismas netinkamai įvertino grėsmės pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Pasak pareiškėjo, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir vykdant antstolės įpareigojimą, numatantį įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį, būtų pažeisti proporcingumo, ekonomiškumo principai, pareiškėjui pašalinus video įrašus iš YouTube kanalo, negrįžtamai būtų prarastos video peržiūros.
34. CPK 152 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai.
35. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).
36. Nagrinėjamu atveju antstolei buvo pateiktas vykdyti skubiai vykdytinas vykdomasis dokumentas – nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris vykdytinas nuo jo priėmimo momento dar jam neįsiteisėjus. Antstolė, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių, numatytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti. Tai, kad pareiškėjo teigimu, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra neteisėta ar nepagrįsta, ji apskųsta aukštesnės instancijos teismui, nesudarė pagrindo antstolei atsisakyti priimti ją vykdyti, kadangi atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo (CPK 152 straipsnio 3 dalis). Be to, pažymėtina ir tai, kad vykdomojo dokumento teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra priskirtas antstolio kompetencijai, todėl antstolė neturėjo pagrindo spręsti dėl nutarties turinio ar jame numatytų įpareigojimų teisėtumo, o tik patikrinti, ar nėra akivaizdžių formalių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti pagal atitinkamą CPK normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007). Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo teiginiai, pasak jo, sudarantys pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atmestini kaip nepagrįsti.
37. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atskirojo skundo argumentus, taip pat neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjo dėstomi argumentai, susiję su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, nėra prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese dalykas, todėl jie negali būti vertinami šioje byloje.
38. Taigi, retrospektyviai vertinant teismo, priėmusio skundžiamą nutartį, kuria atmestas prašymas sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/20/01602, motyvus, savaime jie negali būti laikomi nepagrįstais ar neteisėtais.
39. Visgi nagrinėjamu atveju byloje svarbi ir dėl to, atsižvelgiant į teismų aktyvų vaidmenį bylose, kilusiose iš vykdymo proceso, vertintina ta aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartis, kurią vykdo antstolė ir kurios pagrindu priėmė 2020 m. gruodžio 22 d. patvarkymą dėl įpareigojimo vykdymo, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-550-431/2021 buvo pakeista, t. y. panaikintas įpareigojimas pareiškėjui pašalinti iš YouTube ir Patreon platformose esančių pareiškėjo paskyrų paskelbtus teiginius apie suinteresuotą asmenį; laikinosios apsaugos priemonės paliktos tik toje dalyje, kur pareiškėjui numatytas draudimas iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos iš naujo kituose įrašuose (įskaitant vaizdo, garso ir kitus) viešai skelbti teiginius apie suinteresuotą asmenį.
40. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis atsakovas buvo įpareigotas atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus (pašalinti duomenis), Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi buvo pakeistos kitomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis – uždraudimu atlikti tam tikrus veiksmus ateityje. Dėl to nagrinėjamu atveju svarstytina, ar Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3907-294/2021 šiuo metu taikomos laikinosios apsaugos priemonės apskritai reikalauja priverstinio vykdymo, taip pat spręstina dėl vykdomosios bylos nutraukimo CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones apeliacinės instancijos teismui panaikinus.
41. Nagrinėjamu atveju nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeitimas lemia tai, kad antstolės įpareigojimas nedelsiant vykdyti pakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį visa apimtimi, neatitiktų proporcingumo, teisingumo principų ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu neabejotinai sukeltų neigiamus padarinius pareiškėjui, kadangi antstolės patvarkyme nurodyti įpareigojimai apima ir video įrašų (teiginių) pašalinimą iš YouTube ir Patreon kanalų.
42. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4940-599/2021 pareiškėjo skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti antstolės 2020 m. gruodžio 22 d. patvarkymą Nr. S-20-15-22052 dėl įpareigojimų įvykdymo, atmetė. Nutartis apskųsta Vilniaus apygardos teismui. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartis dar nėra įsiteisėjusi, todėl grėsmė galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymui vis dar egzistuoja.
43. Atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymas atmestas, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo prašymas sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/20/01602 iki bus apeliacinės instancijos teismo peržiūrėtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas, priimtas pagal pareiškėjo skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, priimant patvarkymą dėl įpareigojimo vykdymo Nr. S-20-15-22052, tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo S. M. atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti.
Sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0015/20/01602 iki įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-4940-599/2021.