Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuotas asmuo išieškotojas A. P. bei antstolė Virginija Meškauskienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas S. M. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų ir nurodė, kad antstolė neturėdama teisinio pagrindo priėmė vykdyti 2020-12-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Nr. e2-42321-294/2020, kadangi nurodytoji nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Savo skunde pareiškėjas pažymėjo, kad vykdymo procesas ir jo pagrindu reiškiamas antstolės reikalavimas – nedelsiant vykdyti 2020-12-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį Nr. e2-42321-294/2020, yra iš esmės neteisėtas bei nepagrįstas, kadangi nurodytoji Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis taip pat yra neteisėta ir nepagrįsta, dėl to nėra teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis pareiškėjas S. M. turėtų įvykdyti antstolės reikalavimus ir todėl pareiškėjui S. M. yra sukeliama neproporcinga žala. Savo skundo argumentams pagrįsti, pareiškėjas nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-21 nutartis Nr. e2-42321-294/2020, yra neįsiteisėjusi ir šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra pateiktas atskirasis skundas, kuriuo yra prašoma panaikinti minėtąją nutartį pilna apimtimi. Nutartis, kuria pareiškėjo atžvilgiu buvo nuspręsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo priimta nepagrįstai, neatliekant jokio tyrimo bei nepateikiant jokių motyvų, o be to, ginčijamą nutartį priėmęs Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai nevertino aplinkybių, kodėl A. P. negalėjo pateikti ieškinio kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, būtent, pareikšdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, A. P. siekė, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš anksto būtų patenkintas A. P. ieškinys, ir tokiu būdu būtų eliminuota pareiškėjo teisė į teisingą teismą ir teisminę gynybą, t. y., kad dar nepradėjus nagrinėti bylos iš esmės, A. P. reikalavimai jau būtų patenkinti. Būtent, dėl aukščiau nurodytų priežasčių, pareiškėjo manymu, laikinosios apsaugos priemonės jo atžvilgiu negalėjo būti pritaikytos, ir todėl Vilniaus apygardos teismo nutartimi jos greičiausiai bus panaikintos, dėl to, atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad antstolės Virginijos Meškauskienės vykdymo veiksmai yra vykdomi nepagrįstos bei neteisėtos nutarties pagrindu, vykdymo veiksmai negali būti vykdomi iki kol bus išnagrinėtas atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-21 nutarties, dėl to, atitinkamai, 2020-12-22 antstolės reikalavimas Nr. S-20-15-22052 dėl įpareigojimo vykdymo, taip pat yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas prašė teismo panaikinti antstolės 2020-12-22 patvarkymą dėl įpareigojimų įvykdymo Nr. S-20-15-22052. Pareiškėjui apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra tinkamai pranešta ir ši civilinė byla yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (LR CPK 443 str. 5 d., 510 str. – 513 str.).

Antstolė V. Meškauskienė pateikė patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo skundą Nr. S1-55822, kuriame nurodė, kad priimdama teismo nutartį vykdymui, nepažeidė jokių imperatyviųjų įstatymo nuostatų, kadangi vadovaudamasi LR CPK 651 str. patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomąjį dokumentą (2020-12-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Nr. e2-42321-294/2020) priimti vykdyti ir pradėti vykdymo veiksmus ir tokių kliūčių nenustačius, vykdomoji byla buvo užvesta ir tuo pagrindu buvo priimti procesiniai dokumentai, kurie yra teisėti ir pagrįsti. Antstolė nurodė, kad jai nėra suteikti įgalinimai kvestionuoti vienokio ar kitokio teismo sprendimo, antstolei pateikto vykdyti vykdomojo dokumento pagrįstumo, jo teisėtumo, vertinti šalių veiksmus, jų elgesį atitinkamo teismo sprendimo priėmimo stadijoje, t. y. tokie klausimai nėra priskiriami antstolio kompetencijai ir nėra susiję su antstolio atliekamais veiksmais vykdymo procese, todėl atsižvelgus į tai, kad antstolei buvo pateiktas skubaus vykdymo vykdomasis dokumentas, ji pagrįstai priėmė patvarkymą Nr. S-20-15-22052 dėl įpareigojimo vykdymo ir pareiškėjas S. M., būdamas skolininku, privalo vykdyti 2020-12-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį Nr. e2-42321-294/2020, kadangi tai yra jo įstatyminė pareiga. Antstolė prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą. Antstolei apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra tinkamai pranešta ir ši civilinė byla yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (LR CPK 443 str. 5 d., 510 str. – 513 str.).

Suinteresuotas asmuo išieškotojas A. P. pateikė atsiliepimą į skundą dėl antstolės veiksmų ir nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0015/20/01602 nėra pagrįsti, kadangi antstolė veikė laikydamasi teisės aktų reikalavimų, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti 2020-12-22 patvarkymą dėl įpareigojimų įvykdymo Nr. S-20-15-22052, nėra teisinio pagrindo. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog iš pareiškėjo skundo matyti, kad antstolės patvarkymo nepagrįstumą ir neteisėtumą pareiškėjas sieja su tariamu 2020-12-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties Nr. e2-42321-294/2020 neteisėtumu, t. y. pareiškėjo nuomone, antstolė turėjo pritarti pareiškėjo nuomonei, kad nutartis yra neteisėta ir tuo pagrindu atsisakyti priimti patvarkymą dėl įpareigojimo pagal nutartį vykdymo, tačiau tokie pareiškėjo skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti, kadangi galiojantis teisinis reglamentavimas aiškiai numato, jog nutarties teisėtumą ir pagrįstumą vertina ne antstolis, o aukštesnės instancijos teismas, taigi antstolė, neturėjo ir negali turėti diskrecijos vertinti pateikto vykdyti vykdomojo dokumento – šiuo atveju nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – pagrįstumo ir/ar teisėtumo, tokie klausimai nėra priskiriami antstolio kompetencijai ir nėra susiję su antstolio atliekamais veiksmais vykdymo procese, o be to, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdoma skubiai ir atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo, taigi ta aplinkybė, kad pareiškėjas yra padavęs atskirąjį skundą dėl 2020-12-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties Nr. e2-42321-294/2020 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, niekaip neturėjo įtakoti antstolės veiksmų, kadangi kaip jau minėta, atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo. Be to, LR CPK 18 straipsnyje yra aiškiai įtvirtinta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims, todėl ta aplinkybė, kad pareiškėjas S. M. nesutinka su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumu/teisėtumu, neatleidžia jo nuo pareigos vykdyti tokią nutartį. Be to, pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas S. M. puikiai suvokia, jog privalo vykdyti 2020-12-21 nutartį ir 2020-12-22 antstolės patvarkymą Nr. S-20-15-22052, tačiau sąmoningai renkasi jų nevykdyti, nes 2020-12-27 Yotube kanale, asmeninėje S. M. paskyroje, pareiškėjas paskelbė vaizdo įrašą „Paskutinis epizodas“, iš kurio turinio matyti, kad pareiškėjas neketina vykdyti teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų ir ragina savo „gerbėjus“ skirti finansinę paramą baudų už nutarties nevykdymą sumokėjimui: „aš dabar pats esu tas žmogus, kuris pažeidinėja Lietuvos Respublikos įstatymus, antstolės padėjėja man sako, kad nesvarbu, jūs čia turite vis tiek vykdyti tą sprendimą. Aš sakau, tada jau geriau mokėt baudas; man greičiausiai bus skiriamos baudos už teismo sprendimo nevykdymą; aš tikrai negaliu įvykdyti tokio sprendimo, kuris, na, prieštarauja ir mano moralei, jisai prieštarauja sveikam protui“. Suinteresuotas asmuo prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą, o antstolės V. Meškauskienės 2020-12-22 patvarkymą Nr. S-20-15-22052, palikti galioti. Suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra tinkamai pranešta ir ši civilinė byla yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (LR CPK 443 str. 5 d., 510 str. – 513 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš civilinėje ir vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0015/20/01602 2020-12-22 priėmė patvarkymą Nr. S-20-15-22052, kuriuo įpareigojo skolininką S. M. nedelsiant pradėti vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-21 nutartį Nr. e2-42321-294/2020 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria, be kita ko, teismas nusprendė : įpareigoti S. M., gim. 1981-05-07, nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos pašalinti iš 2020-12-13 YouTube platformoje esančioje asmeninėje S. M. paskyroje ir Patreon platformoje esančioje asmeninėje S. M. paskyroje paskelbto įrašo „Š. žmonės“ paskelbtus teiginius : „Tikras monstras. Kuris gali meiliai kalbėti, glėbesčiuotis ir paskui iš karto įsakyti žmogų nužudyti“, „bent jau asmeniškai niekas kitas į galvą neateina, juo labiau, kad praėjo nemažai laiko ir pasižiūrėkite, kur yra kitų grupuočių vadovai ir kur yra A. P. Š.“; „Ar tiesa, kad A. L., bendravęs su kriminalistais, žino, jog užsakovu buvo įvardintas A. P. Š.? Ar tiesa, kad tas aprašytas mandagus ir aukštus užtarėjus turintis žmogus dar prieš 19 metų buvo A. P. Š.? Ar tiesa, kad tas žmogus taip padidino savo įtaką, kad šiandien niekam nebeįdomu jo užsakyta 4 žmonių žmogžudystė?“ ; uždrausti S. M. nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos viešai skelbti teiginius : „Tikras monstras. Kuris gali meiliai kalbėti, glėbesčiuotis ir paskui iš karto įsakyti žmogų nužudyti“, „bent jau asmeniškai niekas kitas į galvą neateina, juo labiau, kad praėjo nemažai laiko ir pasižiūrėkite, kur yra kitų grupuočių vadovai ir kur yra A. P. Š.“ ; „Ar tiesa, kad A. L., bendravęs su kriminalistais, žino, jog užsakovu buvo įvardintas A. P. Š.? Ar tiesa, kad tas aprašytas mandagus ir aukštus užtarėjus turintis žmogus dar prieš 19 metų buvo A. P. Š.? Ar tiesa, kad tas žmogus taip padidino savo įtaką, kad šiandien niekam nebeįdomu jo užsakyta 4 žmonių žmogžudystė?“. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad pareiškėjas S. M. 2020-12-28 atskiruoju skundu apeliacine tvarka apskundė 2020-12-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį Nr. e2-42321-294/2020 (dabartinės bylos Nr. e2-3907-294/2021) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir LITEKO duomenimis šis pareiškėjo skundas Vilniaus apygardos teisme dar nėra išnagrinėtas apeliacine tvarka.

Sutinkamai su LR Antstolių įstatymo 3 str. 1 d. nuostatomis, vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad vykdymo procesas yra reglamentuotas imperatyviai ir antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, intra vires, o bet koks ultra vires veikimas yra vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (LAT 2007-09-14 nutartis Nr. 3K-3-341/2007 ; LAT 2008-06-11 nutartis Nr. 3K-7-277/2008).

Be to, antstolis, gavęs vykdomąjį raštą vykdymui, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų LR CPK 651 str. 2 d. nuostatose vykdomajam dokumentui priimti bei vykdymo veiksmams pradėti (LR CPK 651 str. 1 d., Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 d.).

Sutinkamai su LR CPK 651 str. 2 d. nuostatomis, sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, yra patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (šio Kodekso 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (šio Kodekso 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio Kodekso 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Pareiškėjas nurodė tas aplinkybes, jog antstolė neturėjo teisinio pagrindo priimti vykdyti 2020-12-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį Nr. e2-42321-294/2020 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigoti pareiškėją šį vykdomąjį raštą vykdyti nedelsiant, kadangi minėtoji Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra neįsiteisėjusi, o be to, ši nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, dėl ko ji yra apskųsta Vilniaus apygardos teismui atskiruoju skundu apeliacine tvarka.

Sutinkamai su LR CPK 152 str. 1 d. ir 3 d. nuostatomis, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai, o atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.

Pažymėtina tai, kad antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra - pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (LR CPK 586 str.) dėl ko antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, nevertina dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustato akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai (Kauno apygardos teismo 2020-05-14 nutartis Nr. 2S-819-555/2020).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-21 nutartis Nr. e2-42321-294/2020 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria pareiškėjas įpareigotas iš jo YouTube ir Patreon platformų pašalinti tam tikrus teiginius apie suinteresuotą asmenį A. P., o taip pat nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos pareiškėjas buvo įpareigotas viešai neskelbti tam tikro turinio teiginių apie suinteresuotą asmenį A. P. ir šią nutartį pareiškėjas apskundė apeliacine tvarka.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog antstolė V. Meškauskienė neturėjo teisinio pagrindo 2020-12-22 priimti patvarkymą Nr. S-20-15-22052 ir šio patvarkymo pagrindu įpareigoti pareiškėją nedelsiant pradėti vykdyti 2020-12-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį Nr. e2-42321-294/2020, yra nepagrįsti, kadangi antstolė atliko visus įstatymo jai keliamus reikalavimus, t. y. patikrino, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti ir šių kliūčių nenustačiusi pagrįstai ėmėsi vykdyti 2020-12-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių Nr. e2-42321-294/2020 taikymo, kadangi nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdytina nuo jos priėmimo momento (LR CPK 152 str.), o ta aplinkybė, jog antstolė nevertino Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, niekaip nesuponuoja išvados, kad antstolės atlikti vykdymo veiksmai yra neteisėti bei nepagrįsti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas taip pat daro išvadą, kad klausimus dėl priimtų nutarčių (sprendimų) pagrįstumo / nepagrįstumo gali vertinti tik konkrečią bylą nagrinėjantis teismas, o šiuo atveju, Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjantis pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-21 nutarties Nr. Nr. e2-42321-294/2020, todėl antstolė pradėdama vykdyti jai pateiktą vykdytiną nutartį, kuri yra vykdoma nuo jos priėmimo momento ir yra vykdoma skubiai, jokių LR CPK nuostatų nepažeidė, kadangi antstolė neturi kompetencijos bei suteiktų įgalinimų spręsti dėl teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimo, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Be to, pažymėtina ir tai, kad LR CPK nuostatose yra imperatyviai nustatyta, jog atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.

Ištyręs civilinėje bei vykdomojoje bylose esančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju antstolė nepažeidė jokių LR CPK nuostatų ir tinkamai bei laiku atliko visus vykdymo veiksmus, priskirtinus antstolės kompetencijos ribose, todėl pareiškėjo visi argumentai dėl antstolės 2020-12-22 patvarkymo Nr. S-20-15-22052 neteisėtumo yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str. ; 510 str. – 513 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo S. M. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.