Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. T. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1358-831/2020 pagal pareiškėjos J. T. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. M. ir skolininkas A. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos (išieškotojos) skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolio A. M. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-25-424/2014 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojos J. T. naudai. Be to, antstolio A. M. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-106-272/2017 dėl pakeisto išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojos J. T. naudai. Antstolis 2015 m. sausio 7 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-97 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat 2017 m. balandžio 24 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-17-135-6483 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

14. Pažymėtina, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis).

15. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. CPK VI dalis reglamentuoja vykdymo proceso institutą civiliniame procese. CPK 651 straipsnio nuostatos įpareigoja antstolį, priimant vykdymui vykdomąjį dokumentą, patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių šį dokumentą priimti. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis), dėl ko antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, nevertina dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustato akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai.

16. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 straipsnyje nustatyta, kad Vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Vykdymo vieta nustatoma pagal vykdomajame dokumente nurodytus duomenis apie skolininką arba pagal išieškotojo pateiktus duomenis. CPK 590 straipsnio 1 dalyje, nustatančią vykdymo vietą, numatyta, kad jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Taigi įstatymas numato tris alternatyvius vykdomojo dokumento vykdymo vietos kriterijus: skolininko gyvenamoji vieta, turto buvimo vieta ir darbo vieta.

17. Nagrinėjamu atveju antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių, priėmė 2014 m. lapkričio 15 d. ir 2017 m. balandžio 3 d. išduotus vykdomuosius raštus vykdyti, atsižvelgdamas į skolininko A. G. gyvenamąją vietą (tuo metu skolininkas bausmę atliko (duomenys neskelbtini) namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)), t. y. vadovaudamasis vienu iš trijų vykdymo vietos kriterijų – skolininko gyvenamosios vietos. 2019 m. lapkričio 21 d. antstolio kontoroje gautas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2019 m. lapkričio 18 d. raštas dėl išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus, kuriuo antstolis buvo informuotas, kad skolininkas A. G. yra paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2019 m. lapkričio 15 d. ir išvyko į (duomenys neskelbtini) Antstolis A. M. skundžiamą 2020 m. sausio 2 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė tuo pagrindu, kad vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio teritorijoje (CPK 631 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju pareiškėja su antstolio 2020 m. sausio 2 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nesutinka, kadangi, jos nuomone, yra klaidingai interpretuojama CPK 631 straipsnio 1 dalies 8 punkto norma, ko pasėkoje buvo pažeisti jos ir mažamečio vaiko interesai. Pareiškėja teigia, kad šiuo atveju buvo užbaigta vykdomoji byla, nors išieškojimas nėra visiškai įvykdytas.

19. CPK 631 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti vykdomųjų dokumentų grąžinimo pagrindai, taip pat 8 punkte nurodyta, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio veiklos teritorijoje ir jeigu vykdomasis dokumentas nebuvo persiųstas vykdyti išieškotojo raštu nurodytam antstoliui (CPK 590 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu CPK 590 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, antstolis vykdomąjį dokumentą persiunčia išieškotojo rašte nurodytam antstoliui, o kai išieškotojas nenurodo kito antstolio, vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojui.

20. Viešai prieinami duomenys patvirtina, kad antstolio A. M. veiklos teritorija sutampa su Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų veiklos teritorijomis, kurios apima (duomenys neskelbtini) rajonų savivaldybių teritorijas (https://www.antstoliurumai.lt/lt/antstoliu-paieska?search_type=name&search_value=56; https://www.teismai.lt/lt/visuomenei-ir-ziniasklaidai/teismai-ir-teisejai/teismu-veiklos-teritoriju-sarasas/1866). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad šiuo konkrečiu atveju, pagal teismui pateiktose vykdomosiose bylose esančius duomenis – vykdymo proceso eigoje pasikeitusį skolininko gyvenamosios vietos adresą (paleidus jį iš pataisos namų, jis išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) ir nesant duomenų, kad A. M. veiklos teritorijoje, t. y. (duomenys neskelbtini) rajonuose, būtų skolininko turtas ir / ar darbovietė, vykdymo veiksmai turėtų būti atliekami kitoje, nei antstolio A. M., veiklos teritorijoje. Teismui pateiktose vykdomosiose bylose taip pat nėra duomenų apie tai, kad išieškotoja (pareiškėja) būtų pateikusi antstoliui prašymą persiųsti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtą 2014 m. lapkričio 15 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-25-424/2014 vykdyti kitam jos nurodytam antstoliui.

21. CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla laikoma baigta CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Esant duomenimis, kad vykdymo veiksmai turėtų būti atliekami kitoje, nei A. M., veiklos teritorijoje, o taip pat pareiškėjai nepateikus prašymo dėl vykdomojo dokumento persiuntimo kitam jos nurodytam antstoliui, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju egzistavo visos sąlygos antstoliui grąžinti pareiškėjai (išieškotojai) vykdomąjį dokumentą ir vykdomąją bylą užbaigti. Be to, priešingai nei teigia pareiškėja, užbaigus vykdomąją bylą pas antstolį A. M. ir vykdomąjį raštą grąžinus pareiškėjai (išieškotojai), jos, kaip išieškotojos, ir jos nepilnamečio vaiko teisės nėra pažeidžiamos, kadangi, vadovaujantis CPK 631 straipsnio 3 dalimi, vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti. Kitų argumentų ir juos pagrindžiančių duomenų, kodėl grąžinus pareiškėjai vykdomąjį dokumentą galėtų būtų pažeidžiamos jos ir jos nepilnamečio vaiko teisės, pareiškėja nėra nurodžiusi ir pateikusi (CPK 178 straipsnis).

22. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, o kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

23. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis pareiškėjos J. T. atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

24. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 11,28 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, netenkinus atskirojo skundo, valstybės naudai priteisiamos iš pareiškėjos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 11,28 Eur (vienuolika eurų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.