- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-05
- Bylos Nr.
- eAN2-432-1058/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Advokatai
- Mindaugas Kazlauskas
- Kategorijos
- 16.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. nutarimo, kuriuo D. B. skundas tenkintas, panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-17406-2025 (ROIK 25273275286), D. B. veika perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir už šio nusižengimo padarymą jam paskirta 11 EUR dydžio bauda, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos 2025 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-17406-2025 (ROIK 25273275286) D. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis, 2025 m. gegužės 5 d. 20.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje, savo pavojingu elgesiu siekdamas atkreipti aplinkinių dėmesį ir pabrėždamas Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, visiškai nesant jokios realios ir pateisinamos priežasties, aiškiai negerbdamas žmonių, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, tyčia kelis kartus staigiai nuspaudė automobilio akceleratoriaus pedalą, tokiu būdu priversdamas savo vairuojamo automobilio varomuosius ratus prarasti sukibimą su važiuojamąja dalimi, ir toliau tęsė automobilio akceleraciją, dėl ko automobilis pradėjo pavojingai slysti ir suktis, tokiu būdu nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, tyčia iš chuliganiškų paskatų sukėlė pavojų savo bei aikštelėje stovėjusių žmonių sveikatai ar net gyvybei. Tokiais veiksmais D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktų reikalavimus. Institucijos 2025 m. liepos 21 d. nutarimu D. B. paskirta administracinė nuobauda – 470 EUR dydžio bauda, bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto D. B. skundas tenkintas, panaikintas Institucijos 2025 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-17406-2025 (ROIK 25273275286), D. B. veika perkvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir už šio nusižengimo padarymą jam paskirta 11 EUR dydžio bauda.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2025 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-17406-2025, kuriuo D. B. paskirta 470 EUR bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas neatitinka administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Institucijos teigimu, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo įrašas bei D. B. paaiškinimai aiškiai rodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sąmoningai atliko pavojingus manevrus viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje buvo kiti asmenys ir transporto priemonės. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad šie manevrai buvo pakartotiniai, demonstratyvūs ir atlikti ne dėl atsitiktinumo, o tyčia, siekiant pasirodyti prieš kitus.
3.2. Cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-495/2025, kurioje buvo išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai aiškus žmogaus ar visuomenės negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, kai asmuo savo veiksmais demonstruoja iššūkį visuomeninei tvarkai ir siekia pademonstruoti išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Šioje nutartyje taip pat buvo nurodyta, kad chuliganiškas vairavimas gali pasireikšti ir nesaugiais manevrais (ar šoniniu slydimu), kai tokie veiksmai atliekami tyčia, be pateisinamos priežasties, viešoje vietoje ir keliant grėsmę eismo saugumui, be to, užtenka realaus pavojaus atsiradimo, o ne faktinės žalos, kad veika būtų laikoma pavojinga. Institucijos teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, o pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams.
3.3. Nurodoma, kad nagrinėjamu atveju D. B. veiksmai atitiko visas aukščiau išdėstytas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytas sąlygas. Institucijos teigimu, D. B. sąmoningai sukėlė automobilio slydimą, tai darė viešoje vietoje, be pateisinamos priežasties, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą nekelti pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui. Atitinkamai spręstina, kad tai rodo ne tik techninį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, bet ir chuliganišką paskatą – demonstratyvų elgesį ir pasirodymo prieš aplinkinius siekius, kuriuo reiškiama atvira nepagarba visuomenėje priimtoms elgesio normoms ir yra pakankami chuliganiško vairavimo konstatavimui. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad reali grėsmė nekilo, nes aikštelėje nebuvo pėsčiųjų, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-495/2025 pateiktus išaiškinimus, pavojingumas vertinamas objektyviai – užtenka, kad buvo realus rizikos eismo saugumui atsiradimas, nesvarbu, ar žala įvyko. Nagrinėjamu atveju automobilis slydimo metu buvo mažiau valdomas ir galėjo kliudyti kitus objektus ar asmenis, todėl veika atitiko realaus pavojaus kriterijų. Juo labiau, kad chuliganiškos paskatos nustatomos pagal objektyvias aplinkybes – viešą vietą, demonstratyvumą, pakartotinius pavojingus veiksmus, tyčinį elgesį bei siekį pasirodyti, o D. B. aptariamu atveju būtent taip ir elgėsi, t. y. kartotiniai slydimo manevrai buvo atlikti stovėjimo aikštelėje viešoje vietoje, kurie patvirtina jo tyčią ir chuliganišką paskatą.
3.4. Institucijos įsitikinimu, D. B. paskirta administracinė nuobauda – 470 EUR dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių, buvo parinkta pagal ANK 34 straipsnio reikalavimus, atsižvelgiant į veikos pavojingumą, kaltės formą ir asmens elgesį. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo paskirta simbolinė 11 EUR bauda neatitinka veikos pobūdžio ir neužtikrina ANK 22 straipsnyje įtvirtintos prevencinės funkcijos.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto D. B. atstovas advokatas Mindaugas Kazlauskas prašo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjamo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti D. B. patirtas išlaidas apeliacinėje instancijoje.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs chuliganiškų paskatų pasireiškimo aplinkybes – viešą vietą, demonstratyvumą, pakartotinius pavojingus veiksmus, tyčinį elgesį bei siekį pasirodyti. Nagrinėjamu atveju D. B. veiksmuose nėra įžvelgiamos šios aplinkybės, nes, pagal administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, šie veiksmai buvo atliekami atokioje vietoje, pasirūpinant, kad aplinkiniai to nepastebėtų, todėl aiškiai pastebimas demonstratyvumo ir siekio pasirodyti nebuvimas. Juo labiau, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose, galima spręsti, kad chuliganiškų paskatų požymis pasireiškia atvirumu ir viešumu. Pirmosios instancijos teismas vertindamas chuliganiškų paskatų apsireiškimo aplinkybes nurodė nemanantis, kad D. B. veiksmuose be siekio išbandyti transporto priemonių stabilumą visai nebuvo ir šiek tiek noro pasipuikuoti prieš draugus turimais gebėjimais suvaldyti savo automobilį, tačiau jei jo veiksmuose ir buvo tam tikro, bet pakankamai santūraus mėgavimosi savo praktinio vairavimo įgūdžiais, jis tikrai nesiekė atviro iššūkio ir nepagarbos visuomenei, eismo dalyviams, elementarioms moralės bei elgesio normoms lygmens, būtino konstatuoti chuliganiškas paskatas.
4.2. Atstovo teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje matoma, kad chuliganišku vairavimu pripažįstami veiksmai, padaryti viešoje erdvėje, tai matant aplinkiniams, kai asmuo tyčia rodo savo pranašumą prieš kitus eismo dalyvius, siekia pasipuikuoti savo veiksmais prieš aplinkinius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-54-1214/2024 konstatuota, kad buvo teisingai nustatytas administracinio nusižengimo motyvas – chuliganiškos paskatos, nes apvažiavimas iš dešinės automobilių, stovinčių didelėje spūstyje, akivaizdžiai reiškė savo individualaus intereso – nestovėti kartu su kitais automobiliais spūstyje, sutaupyti laiko kitų vairuotojų, besilaikančių Kelių eismo taisyklių, sąskaita – tenkinimą, savo išskirtinumo demonstravimą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, priešpriešinant savo poreikius kitų asmenų poreikiams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-66-648/2022 išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos pasireiškė tuo, jog asmuo nepaisydamas kitų asmenų buvimo šalia (suprasdamas, kad manevravimas automobiliu ant ledo bus stebimas šalia esančių žmonių), neatsisakė tokio poelgio ir tikslingai tokiu būdu pasirodė prieš aplinkinius, kartu pademonstruojant savo niekinantį požiūrį į elementarias elgesio normas bei abejingumą joms, visuomenės ir aplinkinių negerbimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-33-489/2020 patvirtintas pasipuikavimo ir pranašumo prieš kitus eismo dalyvius būtinumas, kai asmuo, apvažiuodamas kelyje prie šviesoforo stovinčius automobilius ir įvažiuodamas į kelio ruožą, degant draudžiamajam šviesoforo signalui, užkirto kelią važiuoti automobiliams priešinga kryptimi – tai leido daryti išvadas apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tyčinę kaltę ir chuliganiškas paskatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-719/2019 konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai pagrįstai buvo perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 8 dalį, nes dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atliktų veiksmų nekilo pavojinga situacija, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, taip pat nebuvo sutrikdyta ir konkrečių asmenų rimtis ir pan.
4.3. Atstovo nurodymu, nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra matomas aiškus skirtumas tarp cituojamų bylų ir nagrinėjamoje situacijoje susiklosčiusių aplinkybių. D. B. nesistengė pasirodyti prieš aplinkinius, nesiekė tenkinti savo poreikių aplinkinių sąskaita, nenorėjo demonstruoti savo išskirtinumo ir nepagarbos kitiems. Atvirkščiai, D. B. veiksmus atliko atokioje vietoje, stengėsi būti nepastebėtas pašalinių asmenų, o tai yra priešinga chuliganiškoms paskatoms, kurias Institucija inkriminuoja vien dėl priverstinio automobilio slydimo fakto.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023).
6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iš tiesų D. B. 2025 m. gegužės 5 d. 20.20 val. stovėjimo aikštelėje tyčia kelis kartus staigiai nuspaudė automobilio akceleratoriaus pedalą, tokiu būdu priversdamas savo vairuojamo automobilio varomuosius ratus prarasti sukibimą su važiuojamąja dalimi, ir toliau tęsė automobilio akceleraciją, dėl ko automobilis pradėjo pavojingai slysti ir suktis. Šių aplinkybių neginčija ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, be to, jas įrodo ir policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo įrašas. Skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas pripažino, jog tokiais veiksmais D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktus, tačiau vertino, kad juose nėra chuliganiškų paskatų, dėl ko administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas administracinis nusižengimas buvo perkvalifikuotas. Visgi, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija su sprendimu D. B. veiksmus perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 7 dalį nesutinka, nurodydama, kad jo veiksmuose chuliganiškos paskatos egzistuoja. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarimo, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
7. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Chuliganiškomis paskatomis taip pat pripažįstamos ir priežastys, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje – arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą; pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018 ir kt.).
9. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi ir konstatuojant chuliganiškas paskatas vadovaujamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo/nebuvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018, 2AT-4-719/2019). Nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo būdų, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-511/2018, 2AT-4-719/2019, 2AT-7-788/2022).
10. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš tiesų sąmoningai spaudė akseleratoriaus pedalą ir suko vairą iš pradžių į kairę pusę, tuomet į dešinę pusę, taip priversdamas automobilį slysti šonu. Administracinio nusižengimo byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotas manevravimas automobilių stovėjimo aikštelėje patvirtina, kad D. B. į aikštelę įvažiavo lėtai, po to be jokios priežasties staigiai padidino greitį, transporto priemonę sukant į kairę pusę. Tuomet po kelių sekundžių vairą permetė į dešinę pusę ir vėl staigiai paspaudė akseleratoriaus pedalą, kas privertė transporto priemonę toliau slysti šonu. Taigi, D. B. suvokė, ką daro, atliko pavojingus veiksmus ir norėjo būtent taip elgtis. Juo labiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, D. B. pavojingus veiksmus atspindi ir tai, kad aikštelės gale stovėjo baltos spalvos mikroautobusas, kurį galėjo kliudyti nevaldomai slystantis automobilis, o automobilių daromų apsisukimų amplitudė ganėtinai priartėjo prie pažymėto pėsčiųjų tako ir žalios vejos klombų, įrėmintų pakankamai aukštais borteliais, be to, netoliese buvo kelio važiuojamoji dalis ir joje bet kurią akimirką galėjo atsirasti kita transporto priemonė. Visgi, chuliganiškų paskatų buvimo D. B. veiksmuose nepatvirtina administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visuma.
11. Iš D. B. teiktų paaiškinimų matyti, kad po darbo su kolegomis užėjo diskusija apie automobilių stabilumą, dėl ko buvo nuspręsta išbandyti šių asmenų vairuojamas transporto priemones. Nors jų automobiliai stovėjo klientų bei darbuotojų naudojamoje aikštelėje, tačiau aikštelė, kurioje buvo padarytas nusižengimas, buvo kiek toliau, be to, beveik tuščia. Šiuo atveju D. B. nuvažiavo į tolimiausią stovėjimo aikštelės kampą, kur žmonės nevaikšto ir transporto priemonės nėra statomos, spustelėjo greičio pedalą ir pradėjo slysti šonu, tuomet staigiai permetęs vairą nuslydo į kitą pusę – automobilis liko stabilus, D. B. prasuko tik vieną ratą, o vėliau tvarkingai grįžo į klientų bei darbuotojų naudojamą stovėjimo aikštelę. Įvertinus vaizdo įraše matomus kitų asmenų slydimo manevrus, po to sekusį automobilių bei jų ratų apžiūrinėjimą, iš tiesų akivaizdu, jog šių asmenų, taip pat ir D. B., tikslas buvo išbandyti transporto priemonių stabilumą. Duomenų, kad administracinio nusižengimo padarymo metu buvusieji asmenys būtų šokiruoti, išsigandę ar jautęsi nesaugiai, taip pat patvirtinančių, kad tokie veiksmai trukdė (kliudė) kitiems pašaliniams asmenims, nėra. Atsižvelgiant į tai, išvada, kad D. B. aptartais savo veiksmais parodė nepagarbą visuomenei, metė atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai, būtų nepagrįsta.
12. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad vaizdo įraše užfiksuotas automobilio slydimas šonu netruko net 10 sekundžių, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog D. B. atlikti veiksmai nėra intensyvūs, ilgai trunkantys, neatrodo chaotiški, provokuojantys, siekiantys atkreipti aplinkinių dėmesį, iššaukti jų reakciją. Iš tiesų, tai buvo daugiau momentinis, nebrandumo bei atsakomybės stokos nulemtas vairavimas, galbūt kiek ir grįstas noru pasipuikuoti prieš draugus, tačiau ne siekiu demonstruoti savo išskirtinumą ar, juo labiau, save priešpastatyti kitiems eismo dalyviams. Jokio realaus pavojaus D. B. eismo saugumui nesukėlė, konkrečių asmenų rimtis taip pat nebuvo sutrikdyta. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog prezumpcijos, kad automobilio privertimas slysti šonu, neatsižvelgiant į vietą, aplinką, laiką, aplinkinių buvimą, pavojaus realumą ir kt., visada pripažįstamas chuliganišku vairavimu, negali būti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-788/2022). Esant nurodytoms aplinkybėms, priešingai nei teigia Institucija apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė D. B. veiksmuose chuliganiškų paskatų požymių.
13. Visgi, apygardos teismas sutinka, kad aptartais veiksmais D. B. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatytų reikalavimų, t. y. spausdamas akseleratoriaus pedalą, važiuodamas ratu ir tokiu būdu priversdamas automobilį slysti šonu, jis nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, bei Kelių eismo taisyklių 4 punkte įtvirtintos eismo dalyviams keliamos pareigos elgesį grįsti savitarpio pagarba ir atsargumu. ANK nėra specialiosios normos, kurioje būtų numatyta asmens atsakomybė konkrečiai už transporto priemonės vairavimą nesilaikant visų būtinų atsargumo priemonių, todėl asmenys, atlikę tokius veiksmus, atsako pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, numatančią atsakomybę už ANK nenumatytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamu nutarimu atliktam administracinio nusižengimo perkvalifikavimui į ANK 417 straipsnio 7 dalį.
14. Apygardos teismas nenustatė ir administracinės nuobaudos skyrimo pažeidimų. ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 10 EUR iki 12 EUR. Įvertinus D. B. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis (apie jo administracinius baustumus) bei nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte (tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas) ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti), darytina išvada, kad D. B. už padarytą administracinį nusižengimą paskirta ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, paskirta vadovaujantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis bei įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, pagrindo nei mažinti, nei didinti D. B. skirtą baudą nėra. Be to, nors apeliaciniame skunde akcentuojamas ANK 22 straipsnis, kuriame yra įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai ir paskirtis, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui perkvalifikavus D. B. veiką į ANK 417 straipsnio 7 dalį, jo kaltė padarius administracinį nusižengimą nėra paneigiama. Juo labiau, D. B. administracinės nuobaudos neišvengė ir bet kokiu atveju patirs neigiamas elgesio pasekmes, kurios privers jį ateityje laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių ir elgtis atidžiau.
15. Atsiliepimu prašoma priteisti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, t. y. 350 EUR už atsiliepimo į Institucijos apeliacinį skundą parengimą. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (liet. su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. ANK 666 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. Advokato darbo apmokėjimo tvarką nustatantis BPK 106 straipsnis numato, jog asmens patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, priteisiamos tik asmens išteisinimo atveju (BPK 106 straipsnio 3 dalis). Iš aptarto reglamentavimo seka, kad už administracinį nusižengimą atsakomybėn patraukto asmens patirtos išlaidos advokato ar advokato paslaugoms apmokėti gali būti priteistos tik tuo atveju, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu.
16. Šioje administracinio nusižengimo byloje pirmosios instancijos teismas nors ir panaikino D. B. atžvilgiu priimtą Institucijos 2025 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-17406-2025, tačiau administracinio nusižengimo teisenos nenutraukė, D. B. veiką perkvalifikavo į ANK 417 straipsnio 7 dalį ir bei už šio administracinio nusižengimo padarymą paskirdamas 11 EUR dydžio baudą. Atsižvelgiant į tai, kad D. B. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena nėra nutraukta, vadovaujantis ANK 666 straipsnio nuostatomis, prašymas atlyginti jo patirtas proceso išlaidas negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. nutarimą nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Netenkinti prašymo priteisti D. B. apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.