Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos ,,Vilniaus taupomoji kasa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovams E. P., I. P., uždarajai akcinei bendrovei „Paliesiai“ ir kredito unijai „Taupa“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija (toliau – BKU) „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – ir Unija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:

1.1. pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. sausio 6 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį (toliau – ir Turto pasidalijimo sutartis), sudarytą atsakovų E. P. ir I. P.;

1.2. pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. sausio 17 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą atsakovų E. P., I. P. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Paliesiai“;

1.3. pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2022 m. spalio 11 d. sutartinės hipotekos sutartį (toliau – ir Hipotekos sandoris), sudarytą atsakovų I. P. ir kredito unijos (toliau – KU) „Taupa“;

1.4. taikyti restituciją natūra ir grąžinti atsakovams I. P. ir E. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini);

1.5. taikyti restituciją natūra ir grąžinti atsakovams I. P. ir E. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei UAB „Paliesiai“ iš I. P. ir E. P. solidariai priteisti 7 500 Eur skolą.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė E. P. yra buvusi Unijos valdybos narė, kuri šias pareigas ėjo laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. kovo 6 d.; laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 5 d. iki 2009 m. spalio 21 d. ir nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2014 m. kovo 6 d. atsakovė buvo Unijos administracijos vadovė.

3. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-300- 516/2022 (toliau – ir Nutartis) konstatavo, jog dėl Unijai sukeltos žalos, suteikiant nuostolingas paskolas, yra solidariai atsakingi Unijos administracijos vadovas, Unijos valdybos nariai, tarp kurių ir atsakovė E. P., Unijos paskolų komiteto nariai bei turto vertintojas, ir priteisė Unijai iš E. P. solidariai su kitais atsakovais 2 957 886,78 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš kiekvieno Unijai žalą sukėlusio atsakovo po 3 094,22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad neteisėti veiksmai, kurie sukėlė žalą Unijai, buvo atlikti laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. iki 2011 m. sausio 12 d., kadangi tuo metu buvo sudarytos žalingos kredito sutartys.

4. Ieškovės nuomone, atsakovė E. P., žinodama apie savo, kaip Unijos valdybos narės, netinkamai įvykdytas pareigas ir Unijai sukeltą žalą, sudarė sandorius, kuriais perleido jai nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą susijusiems asmenims, t. y. atsakovams I. P. bei UAB „Paliesiai“. Ieškiniu siekiama ginčijamas sutartis pripažinti negaliojančiomis, taip pat taikant restituciją E. P. perleistas nuosavybės teises grąžinti šiai atsakovei. Ieškovė sandorius ginčija actio Pauliana bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais (dėl sandorių prieštaravimo viešai tvarkai ir gerai moralei) pagrindais. Ieškovė taip pat nurodė, kad sutartinės hipotekos sutartį prašo pripažinti negaliojančia, taikant Turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia pasekmes, vadovaujantis principu ex injuria jus non oritur (iš neteisės negali atsirasti teisė). Pasak ieškovės, pripažinus Turto pasidalijimo sutartį negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), hipotekos sandoris prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms (atsakovės E. P. turtas būtų įkeistas KU „Taupa“ naudai be jos sutikimo).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 5 d. sprendimu ieškovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui I. P. 7 559 Eur, atsakovei KU „Taupa“ – 6 000 Eur, atsakovei UAB „Paliesiai“ – 5 073,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti, pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad reikalavimo teisė į skolininkus (atsakovus) atsirado nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinamas žalos padarymo faktas, priėmimo. Pažymėjo, kad 2016 m. gruodžio 14 d. ieškovė pateikė pretenziją ir reikalavimą ieškovės buvusiems valdymo organų nariams, tarp kurių buvo ir E. P.. Teismas padarė išvadą, kad apie pažeistą teisę ieškovė jau žinojo 2016 m. gruodžio 14 d.

7. Kadangi atsakovė E. P. žalą sukėlusius veiksmus atliko 2010 m. rugsėjo 29 d. – 2011 m. sausio 12 d., teismo vertinimu, ieškovė įgijo reikalavimo teisę ir žinojo arba turėjo žinoti apie tai nuo 2011 m. sausio 12 d. Be to, ieškovė tikrino duomenis apie atsakovų turtą, todėl apie Turto pasidalijimo sutartį jai tapo žinoma vėliausiai 2016 m. lapkričio 14 d., o apie 2017 m. sausio 17 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį – 2019 m. kovo 7 d. Pažymėjo, kad ieškovė žinojo, koks E. P. turtas yra areštuotas 2017 m. balandžio 27 d. teismo nutartimi. Be to, 2016 m. birželio 30 d. ir 2018 m. gegužės 14 d. ieškovės kreditorių komitete buvo sprendžiami klausimai dėl žalos bylos pradėjimo, jos tęsimo ir kitų bylų. Teismas nurodė, kad ieškovei apie Turto pasidalijimo sutartį turėjo būti žinoma 2016 metais, apie 2017 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį – 2017 metais, o apie hipotekos sutartį – 2022 metais.

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimas E. P. kilęs iš delikto, o žalos byloje nustatytas neteisėtų veiksmų atlikimo laikotarpis 2010–2011 m., konstatavo, jog ieškovė galėjo reikšti actio Pauliana ieškinį sužinojusi apie jos teises pažeidžiančius sandorius. Teismas nusprendė, kad ieškovė, 2023 m. birželio 6 d. pateikdama ieškinį, praleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

9. Teismas nurodė, kad ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų savo pažeistų teisių gynybai, o aplinkybių, jog ieškovės buvusi ir (ar) dabartinė nemokumo administratorė netinkamai atliko savo pareigas, nelaikė priežastimi paneigti atsakovų teisę į ieškinio senaties instituto taikymą. Pažymėjo, kad ieškovės nemokumo administratorės pasikeitimas nėra pagrindas atnaujinti senaties terminą. Ieškinys buvo pareikštas praėjus beveik penkeriems metams nuo naujos administratorės paskyrimo, o tokį ilgą delsimą kreiptis į teismą teismas laikė nepateisinamu.

10. Pasisakydamas dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia 2016 m. sausio 6 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, teismas nurodė, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į E. P.. Spręsdamas dėl antrosios actio Pauliana sąlygos (kreditoriaus teisių pažeidimo), pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog Turto pasidalijimo sutartimi E. P. mokumas pasikeitė. Ginčijama sutartis buvo sudaryta vadovaujantis sutuoktinių lygiateisiškumo ir proporcingumo principu, t. y. I. P. atiteko butas, tačiau E. P. jis įsipareigojo ir sumokėjo sutartyje nurodytą kompensaciją.

11. Dėl (ne)privalėjimo sudaryti sutartį, teismas padarė išvadą, kad Turto pasidalijimo sutartis ir pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudarytos dėl šeimyninių aplinkybių, noro atsidalinti turtą; Hipotekos sutartis – I. P. siekiant užtikrinti savo prievolių įgyvendinimą KU „Taupa“.

12. Pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo, teismas pažymėjo, kad Turto pasidalijimo sutartis gali būti sudaryta tik su sutuoktiniu (CK 3.116 straipsnis). Ieškovė neginčija sandorių kaip tariamų ar apsimestinių. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Buto vertė įsigijimo metu buvo 58 000 Eur, o Turto pasidalijimo sutartyje nurodyta vertė – 98 600 Eur. Teismas nustatė, kad buto vertė 2016 metais svyravo nuo 71 000 Eur iki 91 000 Eur. Taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovė pateikė 2023 metų, o ne 2016 metų nekilnojamojo turto skelbimus.

13. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad atsakovai, sudarydami ginčijamus sandorius, buvo nesąžiningi ir nusprendė, jog ieškovė neįrodė actio Pauliana sąlygų, būtinų nuginčyti 2016 m. sausio 6 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį.

14. Dėl 2017 m. sausio 17 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų E. P., I. P. ir UAB „Paliesiai“, teismas nurodė, kad šį žemės sklypą atsakovai įsigijo jau po to, kai buvo atlikti žalą ieškovei sukėlę veiksmai, todėl šio turto pardavimas ieškovės interesų nepažeidė ir negalėjo pažeisti.

15. Teismo vertinimu, net ir laikant, kad žala atsirado 2022 m. birželio 6 d., 2017 m. sausio 17 d. sandoriu ieškovės interesai negalėjo būti pažeisti, nes turtas įsigytas ir parduotas anksčiau, nei patvirtinta, kad ieškovei padaryta žala, kilusi iš delikto. Žemės pirkimo–pardavimo sandoriu atsakovės E. P. finansinė padėtis nei pagerėjo, nei buvo pabloginta. Teismo vertinimu, žemės sklypo įsigijimo ir pardavimo laikas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad skolininkė elgėsi ar galėjo elgtis nesąžiningai. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kuriais būtų paneigtas UAB „Paliesiai“ sąžiningumas.

16. Teismas ieškinio reikalavimą dėl 2017 m. sausio 17 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė ir dėl to, kad yra praleistas CK 6.66 straipsnyje numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

17. Teismas nurodė, kad ieškovė nepagrindė rinkos kainos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu; vieši skelbimai neįrodo realios atitinkamo nekilnojamojo turto objekto kainos ir (ar) vertės. Sutarties sudarymo dieną sklypas buvo įvertintas 6 887 Eur, o tai, atsižvelgiant į žemės sklypo pardavimo kainą (7 500 Eur), atitinka rinkos kainą.

18. Teismas konstatavo, kad ieškovės motyvai dėl ginčijamo sandorio negaliojimo kaip prieštaraujančio viešajai tvarkai ir gerai moralei, taip pat nepagrįsti. Ieškovė nenurodė, kokiu būdu atsakovė UAB „Paliesiai“ galėjo žinoti apie ieškovės reikalavimo teises atsakovei E. P., reikalavimo teisių kilmę, žalos priteisimą ieškovei ir pan. Atsakovė UAB „Paliesiai“ negali būti laikoma nesąžininga, o žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis –pažeidžiančia viešąją tvarką ir gerą moralę. Pateikti įrodymai patvirtina, kad sklypą įsigijo I. P. už 7 500 Eur, vėliau už tą pačią kainą pardavė atsakovei UAB „Paliesiai“. Turto masė nepasikeitė. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. sausio 17 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

19. Teismas laikė nepagrįstu ieškovės teiginį, kad Hipotekos sutartis tarp KU „Taupa“ ir atsakovo I. P. buvo sudaryta siekiant dar labiau apsunkinti ieškovės reikalavimo patenkinimo galimybes. Teismas nustatė, jog Hipotekos sutartis sudaryta dėl to, kad atsakovas I. P. siekė refinansuoti turimą finansinį įsipareigojimą pagal kredito sutartį, todėl sudarė kredito sutartį Nr. SLTA-6549414. Prievolės užtikrinimui buvo įkeistas butas, kuris jau buvo įkeistas. Sudarydama Hipotekos sutartį, KU „Taupa“ teikė kredito įstaigai būdingas paslaugas. Teismas nusprendė, kad KU „Taupa“ yra sąžininga hipotekos kreditorė. Teismas laikė pagrįstu KU „Taupa“ argumentą, kad aplinkybė, jog keletas buvusių ieškovės darbuotojų dirba KU „Taupa“, nepagrindžia ieškovės prielaidos, neva KU „Taupa“ žinojo apie ieškovės ketinimus ginčyti sandorius ar numanė, kad dėl Turto pasidalijimo sutarties gali kilti ginčas. Ieškovės nurodyti asmenys nėra susiję su byla ar kitomis ieškovės prieš buvusius ieškovės vadovus inicijuotomis bylomis, iš kurių minimiems asmenims galėjo tapti žinoma informacija apie butą bei ieškovės siekis kreiptis į teismą dėl sandorių nuginčijimo.

20. Teismas nurodė, kad Hipotekos sutartis, sudaryta atsakovui I. P. siekiant užtikrinti jo refinansuotas prievoles pagal 2022 m. spalio 6 d. kredito sutartį, negali būti pripažįstama pažeidžiančia viešąją tvarką ir gerą moralę.

21. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo ginčijamų sandorių naikinti remiantis CK 6.66, 1.81 straipsnių nuostatomis, todėl ieškinį atmetė. Nurodė, jog nepripažinus, kad yra pagrindas panaikinti ginčijamus sandorius, nėra pagrindo ir restitucijos taikymui.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

22. Apeliaciniame skunde ieškovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

22.1. Sprendimu nepagrįstai konstatuota, kad Unija praleido 1 metų ieškinio senaties terminą ginčyti atsakovų sudarytus sandorius ir nėra pagrindų šį terminą atnaujinti. Unija apie sandorių sudarymą sužinojo tik po to, kai buvo priimta 2022 m. birželio 6 d. nutartis, išduotas vykdomasis raštas ir pateikus šį vykdomąjį raštą vykdymui antstolis nustatė, jog E. P. nebeturi nekilnojamojo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas Unijos išieškojimas.

22.2. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti po to, kai asmuo įgyja teisę reikšti ieškinį. Actio Pauliana ieškinio atveju tokią teisę asmuo įgyja tuomet, kai egzistuoja visos actio Pauliana ieškinio sąlygos. Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui. Unijos neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė į atsakovę E. P. buvo patvirtinta tik 2022 m. birželio 6 d. nutartimi. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas susijęs su deliktine atsakomybe, kurios taikymą ir ribas turėjo apibrėžti teismas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, nesant actio Pauliana ieškinio sąlygų negali būti pradedamas skaičiuoti ir actio Pauliana ieškinio senaties terminas.

22.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kada Unija realiai sužinojo apie ginčijamus sandorius ir kada suprato, kad šie sandoriai pažeidžia Unijos interesus. Sandorio fakto sužinojimas yra nepakankamas, kad būtų pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties termino pradžia buvo formaliai susieta su Unijos atlikta ginčo buto ir sklypo išrašų paieška Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR). Tik pradėjus išieškojimą paaiškėjo, kad E. P. turto neturi, Unija detaliai patikrino E. P. sudarytus sandorius ir tik gavusi ginčijamas sutartis iš NTR bei jas išanalizavusi sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Tuomet operatyviai buvo parengtas ir pateiktas ieškinys. Ieškinio senaties terminas skaičiuotinas anksčiausiai nuo 2022 m. birželio 6 d. nutarties priėmimo.

22.4. Nusprendęs, kad Unija praleido ieškinio senaties terminą, teismas nepagrįstai neatnaujino ieškinio senaties termino. Unijos nemokumo administratorė ėmėsi aktyvių veiksmų 2017 metais inicijuodama bylą dėl žalos atlyginimo, antstoliui nustačius, kad E. P. neturi nekilnojamojo turto, rinko duomenis, parengė ieškinį. Nemokumo administratoriaus pasikeitimas turėtų sudaryti pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Naujai paskirtai administratorei buvo perduotas itin didelis kiekis kredito unijos dokumentų, kuriuos teko analizuoti prieš nusprendžiant, kokių teisinių priemonių imtis ginant Unijos interesus.

22.5. Sprendimu nepagrįstai konstatuota, kad ginčijami sandoriai nepažeidė Unijos teisių. Prievolė Unijai nėra vykdoma, kadangi E. P. ginčijamomis sutartimis yra perleidusi visą savo likvidų nekilnojamąjį turtą, iš kurio Unija būtų galėjusi išieškoti skolą. Sudarius Turto pasidalijimo sutartį, Unijos skolininkei E. P. ir I. P. priklausęs butas tapo asmenine I. P. nuosavybe. Tuo ženkliai pablogintos Unijos galimybės išieškoti skolą iš E. P. priklausiusio, likvidaus nekilnojamojo turto. Sudarius žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovai E. P. ir I. P. perleido sklypą su buvusiais Unijos vadovais susijusiai įmonei UAB „Paliesiai“, tokiu būdu pablogindami Unijos galimybes išieškoti skolą iš E. P. priklausiusio turto.

22.6. Sprendimu nepagrįstai konstatuota, kad ginčijamų sandorių šalys buvo sąžiningos. Atsakovų E. P. ir I. P. sudaryto Turto pasidalijimo sandorio atžvilgiu taikoma CK 6.67 straipsnio 1 punkte nustatyta sutuoktinių nesąžiningumo prezumpcija. Tiek E. P., tiek ir I. P. Turto pasidalijimo sutarties sudarymo metu siekė išvengti E. P. kilsiančios, nutartimi patvirtintos prievolės atlyginti Unijai padarytą žalą. Nors E. P. perleido nuosavybės teisę į jai priklausiusią buto dalį, ji gyvena šiame bute ir juo naudojasi. Sklypas buvo perleistas susijusiai įmonei UAB „Paliesiai“ praėjus mėnesiui nuo Unijos 2016 m. gruodžio 14 d. pretenzijos E. P. pateikimo, todėl akivaizdu, kad sutuoktiniai siekė panaikinti Unijos galimybes priteisus žalos atlyginimą nukreipti išieškojimą į E. P. priklausiusį sklypą.

22.7. Pasak apeliantės, neabejotina, kad atsakovas I. P. žinojo apie E. P. atsakomybę dėl Unijos vadovavimo metu sukeltos žalos. Atsakovai, būdami nesąžiningi, 2016 m. sudarė Turto pasidalijimo sutartį, kuria pasidalijo faktines lėšas sąskaitose, taip pat butą, kuris atiteko I. P., o E. P. sutarta iki 2039 m. išmokėti piniginę kompensaciją (tik 39 500 Eur).

22.8. UAB „Paliesiai“ yra nesąžininga sandorio šalis dėl šios įmonės sąsajų su E. P. ir I. P., buvusiais Unijos vadovais. UAB „Paliesiai“ buvę Unijos vadovai šiuo metu iš esmės naudoja turtui paslėpti, siekdami išvengti unijos reikalavimų patenkinimo. Nenustatyta, kodėl šiai įmonei reikėjo įsigyti miško paskirties sklypą, tai nesuderinama su deklaruota veikla.

22.9. KU „Taupa“, kuriai buvo įkeistas Turto pasidalijimo sutartimi perleistas butas, taip pat yra nesąžininga sandorio šalis dėl buvusių ir esamų šios finansų įstaigos sąsajų su buvusiais Unijos vadovais. KU „Taupa“ turėjo būti žinoma, kad Unija yra pareiškusi reikalavimą E. P. dėl žalos atlyginimo, juolab, KU „Taupa“ valdybos pirmininkas L. S. nuo 2017 m. atstovavo E. P. bei kitus buvusius Unijos vadovus byloje dėl žalos atlyginimo. Atsakovai E. P. ir I. P., žinodami apie E. P. atliktus neteisėtus veiksmus ir jų būsimas teisines pasekmes, visą periodą ėmėsi veiksmų turtui paslėpti ir išvengti neteisėtais veiksmais sukeltos žalos kredito unijai atlyginimo. Paskolos atsakovui I. P. išdavime dalyvavo su Unija susiję asmenys, o paskola išduota lengvatinėmis sąlygomis, kadangi E. P. dirba KU „Taupa“. Kreditavimo sutartis bei hipotekos sutartis sudaryta nedelsiant po vykdomojo dokumento pagal Nutartį išdavimo.

22.10. Teismas padarė proceso teisės normos pažeidimus, kadangi neišreikalavo reikšmingų įrodymų ir nepripažino atsakovų E. P., I. P. bei atsakovės UAB „Paliesiai“ vadovo M. Ž. dalyvavimo byloje būtinu. Teismui nusprendus neišreikalauti E. P. ir I. P. gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų bei banko sąskaitų išrašų, byloje nebuvo nustatyta, kokia atsakovų turtinė padėtis buvo Turto pasidalijimo sutarties sudarymo metu. Nebuvo nustatyta, kaip lėšos sutuoktinių sąskaitose judėjo prieš ir po šios sutarties sudarymo, ar Turto pasidalijimo sutartimi vieno sutuoktinio įgytas turtas buvo proporcingas kito sutuoktinio perleidžiamam turtui, neįvertinti dėl to galėję kilti kreditorių (Unijos) teisių pažeidimai. Teismui nusprendus neišreikalauti E. P. išduotos paskolos bylos, nebuvo išsiaiškintos Hipotekos sandorio sudarymo aplinkybės, jo realumas bei I. P. prievolių, prisiimtų sudarant Hipotekos sandorį, proporcingumas jo turtinei padėčiai. Siekdamas įsitikinti, kad Hipotekos sandoris nebuvo sudarytas turint tikslą paslėpti E. P. turtą nuo išieškojimo, teismas turėjo išreikalauti įrodymus. Teismas padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad visų Unijos ginčijamų sandorių šalys buvo sąžiningos.

22.11. Ginčijamų sandorio šalių (ne)sąžiningumui įvertinti reikšmingas aplinkybes buvo galima nustatyti tik išklausius ginčijamų sandorių šalis, ypač įvertinus tai, kad atsiskaitymas pagal ginčijamus sandorius neva buvo atliktas grynaisiais pinigais.

22.12. Teismas padarė materialinės ir proceso teisės normų pažeidimus, kurie nulėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą ir nemotyvuoto, neteisėto sprendimo priėmimą, todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Unijos ieškinį tenkinti visiškai.

23. Atsakovai I. P. ir E. P. atsiliepime prašo atmesti apeliantės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovams E. P. ir I. P. bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės (apeliantės). Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

23.1. Teismas pagrįstai nutarė taikyti vienerių metų ieškinio senatį ginčijant prieš 8 metus sudarytus sandorius. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, finansinis reikalavimas į deliktą atsiranda nuo jo padarymo momento (šiuo atveju 2010–2011 m.). Sprendimu nustatyta, kad ieškovė aktyviai tikrino I. P. ir E. P. turimą turtą NTR, todėl žinojo apie ginčijamus sandorius 2016 metais. Jeigu būtų laikomasi pozicijos, kad ieškovė įgijo reikalavimo teisę į E. P. tik 2022 metais, visi iki tol laikotarpio sudaryti E. P. sudaryti sandoriai negalėtų pažeisti ieškovės interesų. Tai, kad ieškovė suvokė turinti neabejotiną reikalavimo teisę, žinojo apie sandorius, patvirtina tai, jog ieškovė 2016 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į E. P. reikalaudama atlyginti žalą, patikrino buto teisinį statusą. Ieškovė sąmoningai pasirinko neginčyti atsakovės sudarytų sandorių.

23.2. Apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika arba neatitinka šios bylos ratio decidendi (lot. bylos aplinkybės, argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) arba prieštarauja apeliantės pozicijai.

23.3. Teismas pagrįstai neatnaujino praleisto ieškinio senaties termino. Administratoriaus pakeitimas nėra priežastis paneigti ieškinio senaties institutą. Administratorės argumentas, kad, priėmus 2022 m. birželio 6 d. nutartį, ji ėmėsi veiksmų, yra nepagrįstas. Žalos byla buvo inicijuota buvusio nemokumo administratoriaus, todėl tiek ieškovei, tiek jos administratorei buvo žinoma apie planuojamus ir atliktus veiksmus. Administratorius buvo atšauktas ne dėl savo netinkamų funkcijų atlikimo. Ieškovės nemokumo laikotarpiu atstovavo tas pats advokatas, todėl advokatams buvo žinomos visos aplinkybės. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė ir jos nemokumo administratorė nesiėmė veiksmų, žinodamos apie skolininkės sudarytus sandorius.

23.4. Teismas pagrįstai nusprendė, jog sandoriai nepažeidžia ieškovės interesų (neegzistuoja actio Pauliana sąlygos). Tai, kad Unija (ne)gali išieškoti atitinkamų sumų iš E. P. nereiškia, jog pažeidžiami Unijos interesai dėl E. P. mokumo (ne)pasikeitimo. Ieškovė neįrodė, jog Unija negali skolos išieškoti iš kitų solidariųjų skolininkų. Turto pasidalijimo sutartimi I. P. už buto, kurį įsigijo ir už kurį vienintelis mokėjo įmokas, dalį įsipareigojo sumokėti E. P. kompensaciją. Ši kompensacija sumokėta. Ieškovės interesai nebuvo pažeisti, kadangi E. P. mokumas nepakito.

23.5. Argumentai, kad E. P., sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį, jau žinojo, jog iš jos reikalaujamas žalos atlyginimas (2016 m. gruodžio 14 d. pretenzija), nepagrįsti. Visu ieškovės reikalavimo į E. P. laikotarpiu I. P. ir E. P. mokumas nepasikeitė (prieš sandorius turėjo 7 500 Eur, tačiau neturėjo žemės sklypo; po sandorių nebeturėjo žemės sklypo, tačiau turėjo 7 500 Eur).

23.6. Teismas eksplicitiškai nenurodė, ar sudarydami turto pasidalijimo sutartį I. P. ir E. P. buvo (ne)sąžiningi, kadangi nustatė, kad neegzistuoja trečiųjų asmenų nesąžiningumas. Teismas teisingai nurodė, kad galioja sąžiningumo prezumpcija.

23.7. Teismas pagrįstai atsisakė išreikalauti atitinkamus įrodymus. Ieškovė neturėjo teisės reikalauti I. P. asmeninių duomenų. Be to, teismas pagrįstai atmetė prašymą motyvuodamas tuo, kad šis institutas taikomas tada, kai pačiai šaliai nepavyksta surinkti įrodymų, o asmuo, prašantis išreikalauti įrodymus, privalo nurodyti, kokias aplinkybes galėtų patvirtinti (paneigti) tokie įrodymai, ir kodėl tų aplinkybių nustatymas yra aktualus byloje. Paskolos ir hipotekos sandorio sudarymo dokumentai nebuvo reikalingi. Dalį esminių dokumentų ir paaiškinimus pateikė pati KU „Taupa“, kuri atsakė į teismo ir ieškovės klausimus.

23.8. Teismas pagrįstai nepripažino atsakovų I. P., E. P. ir UAB „Paliesiai“ vadovo byloje dalyvavimo būtinu. Atstovai atsakė į visus Unijos užduotus klausimus.

24. Atsakovė KU „Taupa“ atsiliepime prašo atmesti ieškovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ginčyti atsakovų sudarytus sandorius ir nėra pagrindo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti. Apeliaciniame skunde ieškovė kartoja savo poziciją, neva ieškinio senaties termino eigos pradžia byloje turi būti susieta su momentu, kada Unijai atsirado galimybė pradėti skolos iš atsakovės E. P. turto išieškojimą. Tokią ieškovės poziciją teismas teisingai pripažino nepagrįsta.

24.2. Ieškovės pozicija, neva ieškinio senaties termino eigos pradžia sietina su momentu, kai kreditorė įgijo galimybę pradėti skolos iš atsakovų turto išieškojimo procesą, grindžiama Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi mokestinio ginčo byloje, kurios ratio decidendi nesutampa su šios bylos aplinkybėmis. Be to, šis teiginys prieštarauja vėlesnei kasacinio teismo praktikai.

24.3. Nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad ieškovė inicijavo žalos bylą prieš buvusius vadovus, nepaneigia, jog ieškovė, daug metų žinodama apie atsakovų sudarytus sandorius, jos manymu, pažeidusius ieškovės teises, nesiėmė priemonių šių sandorių nuginčijimui.

24.4. Ieškovė pirmosios instancijos teismo išvadas ginčija remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-488-464/2023, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-311 943/202327, tačiau nurodytų bylų ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių. Situacija, kai ieškinys pareikštas praėjus beveik penkeriems metams nuo nemokumo administratorės paskyrimo (šios bylos situacija), vertinant svarbių priežasčių egzistavimą, iš esmės skiriasi nuo situacijos, kai ieškinys buvo pareikštas po maždaug pusantrų metų. Be to, ieškovės nemokumo administratorės pakeitimo priežastys nėra susijusios su tuo, kad ankstesnioji nemokumo administratorė nesiėmė reikiamų veiksmų ieškovės teisėms ginti.

24.5. Teismas teisingai konstatavo, kad ginčijami Turto pasidalijimo ir pirkimo–pardavimo sandoriai nepažeidė ieškovės teisių. Aplinkybė, kad atsakovė E. P. 2022 m. birželio mėnesį buvo finansiškai nepajėgi sumokėti ieškovei priteistą sumą, nereiškia, jog tokį atsakovės E. P. finansinį nepajėgumą sukėlė prieš daugiau nei 5 metus sudaryti atlygintini Turto pasidalijimo ir pirkimo–pardavimo sandoriai.

24.6. Apeliaciniame skunde KU „Taupa“ nesąžiningumą ieškovė įrodinėja KU „Taupa“ sąsajomis su buvusiais ieškovės vadovais, prie kurių priskiria ir buvusią ieškovės buhalterę, paskolų vadybininką, paskolų vadybininko asistentą. E. P. nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti KU „Taupa“ paskolų komitetui ir valdybai sprendžiant dėl paskolos I. P. suteikimo. KU „Taupa“ žiniomis, KU „Taupa“ naudai įkeistas butas nuo pat jo įsigijimo buvo įkeistas. KU „Taupa“ sąsajos su tam tikrais buvusiais ieškovės darbuotojais neturėjo įtakos KU „Taupa“ priimant sprendimą suteikti atsakovui I. P. paskolą. KU „Taupa“ paskolą atsakovui I. P. suteikė ir Hipotekos sandorį jos užtikrinimui sudarė veikdama sąžiningai, vykdydama savo, kaip finansų įstaigos, funkcijas. Nepagrįsti ieškovės atstovo kaltinimai, neva KU „Taupa“ neteisėtai suteikia su vadovais susijusiems asmenims paskolas išskirtinėmis sąlygomis, nors mokumas kvestionuotinas, peržengia advokato etikos ribas.

24.7. KU „Taupa“ yra sąžininga hipotekos kreditorė, todėl net ir tuo atveju, jei egzistuotų pagrindas ginčijamus Turto pasidalijimo ir pirkimo–pardavimo sandorius pripažinti negaliojančiais, KU „Taupa“ hipotekos teisė paliktina galioti CK 4.197 straipsnio 6 dalies pagrindu.

24.8. KU „Taupa“ nuomone, ieškovės teiginiai, kad procesinis pažeidimas buvo padarytas teismui nusprendus neišreikalauti gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų bei banko sąskaitų išrašų Turto pasidalijimo sutarties sudarymui aktualiu laikotarpiu, yra nepagrįsti.

24.9. Ieškovė neginčija 2022 m. spalio 6 d. paskolos sutarties. Visos Hipotekos sandorio sudarymo aplinkybės yra išsamiai paaiškintos KU „Taupa“ teiktuose procesiniuose dokumentuose ir atstovės pasisakymuose teismo posėdyje bei baigiamojoje kalboje, KU „Taupa“ pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad I. P., laikantis visų numatytų procedūrų, buvo suteikta paskola ir sudarytas ją užtikrinantis Hipotekos sandoris. Ieškovės reikalavimas susipažinti su visa paskolos byla yra neteisėtas ir nepagrįstas, nėra susijęs su bylos dalyku. Nei Lietuvos centrinė kredito unija, nei Lietuvos bankas nenustatė pažeidimų suteikiant šią paskolą. Ieškovė nenurodo, kokias aplinkybes, paneigiančias pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, būtų galėję patvirtinti atsakovai ir UAB „Paliesiai“ vadovas M. Ž.. Ieškovės teiginiai dėl procesinio pažeidimo, nepripažinus minėtų asmenų dalyvavimo byloje būtinu, yra nepagrįsti.

25. Atsakovė UAB „Paliesiai“ atsiliepime prašo apeliantės (ieškovės) BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, nurodant, kad bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš ieškovės administravimo išlaidų. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

25.1. Apeliantės argumentas, kad Unija apie sandorių sudarymą sužinojo ir turėjo sužinoti tik po to, kai buvo priimta 2022 m. birželio 6 d. nutartis, išduotas vykdomasis raštas ir antstolis nustatė, jog E. P. nebeturi nekilnojamojo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas Unijos išieškojimas, neatitinka byloje esančių įrodymų. Pareiškusi ieškinį tik 2023 metais Unija praleido sutrumpintą 1 metų ieškinio senaties terminą.

25.2. Teismas pagrįstai pripažino, kad Unija nesiėmė aktyvių veiksmų savo pažeistų teisių gynybai, o Unijos nemokumo administratorės pasikeitimas nėra pagrindas atnaujinti senaties terminą. Ieškinys pareikštas po beveik 5 metų nuo naujos administratorės paskyrimo. Toks delsimas turėtų būti pripažintas nepagrįstu ir neproporcingu ieškinio senaties termino trukmei.

25.3. Jeigu ieškovė laikosi pozicijos, kad žala atsirado po to, kada ji buvo priteista Unijos naudai, ieškinio reikalavimas pagrįstai atmestas, nes ginčijama žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta prieš žalos atsiradimą ir dėl to negalėjo pažeisti Unijos interesų. Atkreipė dėmesį, kad Unija byloje yra išsakiusi poziciją, kad 2010 m. rugsėjo 29 d.–2011 m. sausio 12 d. Unija sudarė žalą sukėlusias kredito sutartis, tačiau tai nereiškia, jog tuo metu Unijai kilo žala, nes, jeigu kredito gavėjai būtų įvykdę įsipareigojimus, žala Unijai nebūtų kilusi. Šis argumentas suponuoja išvadą, kad sandorio su UAB „Paliesiai“ šalis E. P. taip pat negalėjo žinoti, kad Unijai kils žala ir kad Unijos sudarytos kredito sutartys ateityje bus pripažintos neteisėtomis.

25.4. Žemės sklypo pardavimo sandoris nepažeidžia ieškovės teisių. Žemės sklypas nebuvo parduotas už mažesnę kainą, nebuvo padovanotas, todėl atsakovų I. P. ir E. P. turtinė padėtis po šių sandorių sudarymo (žemės sklypo įsigijimo ir jo pardavimo) nei pagerėjo, nei pablogėjo, atitinkamai nepakito ieškovės išieškojimo galimybės. Žemės sklypo pardavimo kaina (7 500 Eur) atitiko jo įsigijimo kainą ir rinkos kainą 2016-2017 metais. Vertinant, ar šio turto perleidimu galėjo būti iš esmės pažeisti ieškovės interesai, turi būti atsižvelgta į kainos proporcingumą su ieškovės reikalavimu.

25.5. UAB „Paliesiai“ yra sąžininga sandorio šalis ir nekilnojamojo turto įgijėja, todėl UAB „Paliesiai“ teisės yra ginamos tiek prievolių, tiek daiktinės teisės normomis (CK 6.66 straipsnio 2 dalis, 5 dalis, 4.96 straipsnio 2 dalis).

25.6. Apeliantė (ieškovė) neįvardija konkrečių nesąžiningų UAB „Paliesiai“ veiksmų, taip pat nenurodo, kokiu būdu UAB „Paliesiai“ sudarydama sandorį žinojo ar galėjo žinoti apie galimą Unijos teisių pažeidimą. Apeliantė bando pagrįsti tariamą UAB „Paliesiai“ nesąžiningumą, siedama asmenis, kurie neturi tarpusavio sąsajų.

25.7. Žemės sklypą UAB „Paliesiai“ naudojo, pardavė medieną (statų mišką) ir gavo pajamas. Įmonė gali verstis bet kokia kita teisės aktų neribojama veikla.

25.8. Ieškovė prašymo pripažinti UAB „Paliesiai“ vadovo M. Ž. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu nemotyvavo, t. y. nenurodė aplinkybių, kurias galėtų paaiškinti tik pats UAB „Paliesiai“ vadovas. Į užduotus ieškovės klausimus UAB „Paliesiai“, atstovaujama advokatės M. Š., atsakė. Po UAB „Paliesiai“ paaiškinimų ieškovė nemanė esant reikalinga pakartoti prašymą pripažinti UAB „Paliesiai“ vadovo dalyvavimą būtinu; tai patvirtina, kad ieškovė neturėjo argumentų tokiam prašymui pagrįsti ir neturėjo klausimų UAB „Paliesiai“, kurie būtų likę neatsakyti.

25.9. Ieškovės procesiniai prašymai buvo nekonkretūs, neaiškūs ir nemotyvuoti, ieškovė aiškiai nenurodė aplinkybių, kurias šie įrodymai gali pagrįsti; nepagrindė, kokie klausimai neva liko neatsakyti, kokios aplinkybės neva nenustatytos, teismui nepripažinus asmenų dalyvavimo teismo posėdyje būtinu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

27. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pareikštas CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) bei CK 1.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

28. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3304-781/2014 Unijai iškelta bankroto byla (dabartinis civilinės bylos Nr. B2-81-603/2024), bankroto administratoriumi paskirta UAB „Verslo konsultantai“. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi UAB „Verslo konsultantai“ atstatydinta iš BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administratorės pareigų ir Unijos bankroto administratore paskirta J. K..

29. Atsakovė E. P. ėjo Unijos valdybos narės pareigas laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. kovo 6 d., Unijos administracijos vadovės pareigas laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 13 d. iki 2009 m. spalio 21 d. ir nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2014 m. kovo 6 d.

30. Atsakovai E. P. ir I. P. 2016 m. sausio 6 d. sudarė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią atsakovui I. P. asmeninės nuosavybės teise atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat nurodytų bankų (kredito unijų) sąskaitose esančios lėšos; atsakovei E. P. asmeninės nuosavybės teise atiteko bankų (kredito unijų) sąskaitose esančios lėšos (Turto pasidalijimo sutarties 2.1.–2.2 papunkčiai). Sutartyje nurodyta, kad buto vidutinė rinkos vertė pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenų patikslinimą yra 98 600 Eur. Sutarties šalys daiktą įvertino tiek pat (Turto pasidalijimo sutarties 3.1. papunktis). Kaip kompensaciją sutuoktinis (I. P.) įsipareigojo sumokėti sutuoktinei (E. P.) 39 500 Eur pavedimu į sutuoktinei priklausančią banko sąskaitą ir (arba) grynaisiais pinigais, ne vėliau kaip iki 2039 m. sausio 6 d. (Turto pasidalijimo sutarties 4.1.5. papunktis). 2016 m. gruodžio 21 d., 2017 m. gruodžio 20 d., 2018 m. gruodžio 22 d., 2019 m. gruodžio 18 d., 2020 m. gruodžio 23 d., 2021 m. lapkričio 30 d. pakvitavimuose atsakovė E. P. patvirtino, kad pagal 2016 m. sausio 6 d. Turto pasidalijimo sutartį I. P. jai sumokėjo 39 500 Eur.

31. 2017 m. sausio 17 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovai I. P. ir E. P. (pardavėjai) pardavė UAB „Paliesiai“ (pirkėjai) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už 7 500 Eur kainą (Sutarties 4.1 papunktis). Pagal sutartyje nurodytus NTR duomenis, atsakovų I. P. ir E. P. nuosavybės teisių įregistravimo į šį žemės sklypą pagrindas – 2016 m. liepos 21 d. pirkimo–pardavimo sutartis.

32. 2022 m. spalio 11 d. atsakovas I. P. su KU „Taupa“ sudarė sutartinės hipotekos sutartį, kuria atsakovas įkeitė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Hipotekos objektas sutartyje įvertintas 138 000 Eur, hipoteka užtikrinta prievolė – įsipareigojimai, kylantys iš 2022 m. spalio 6 d. Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito sutarties Nr. slta-6549414 (su pakeitimais ir papildymais); užtikrintos prievolės dydis – 50 215 Eur.

33. Unija 2016 m. gruodžio 14 d. pateikė pretenziją buvusiems Unijos vadovams, įskaitant ir E. P., dėl Unijai sukeltos 8 849 843 Eur žalos atlyginimo, o 2017 m. kovo 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos iš E. P. bei kitų atsakovų priteisimo; ieškinio suma – 3 668 913,60 Eur.

34. Vilniaus apygardos teismas ieškinio reikalavimams dėl žalos atlyginimo užtikrinti 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, nutarė areštuoti (uždraudžiant disponuoti) solidariai atsakovams (kartu ir E. P.) priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą ir turtines teises, šio turto nepakankant ar nesant – pinigines lėšas už 3 089 673,56 Eur.

35. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-662-275/2021 ieškinį tenkino iš dalies. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-300-516/2022 minėtą teismo sprendimą pakeitė, ieškovei iš kelių asmenų, įskaitant atsakovę E. P., solidariai priteisė 2 957 886,78 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei po 3 094,22 Eur bylinėjimosi išlaidų.

36. Unija 2023 m. birželio 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana bei CK 1.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais (dėl sandorių prieštaravimo viešai tvarkai ir gerai moralei) pagrindais. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.

37. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde ieškovė argumentų, susijusių su sandorio negaliojimo pagrindu, įtvirtintu CK 1.81 straipsnio 1 dalyje, nenurodo. Teisėjų kolegija dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pasisakys pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

Dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų

38. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų – kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius – actio Pauliana pagrindu. Tai specialus, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs, kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą.

39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020).

40. Nagrinėjamu atveju ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Unija praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą ginčyti atsakovų sudarytus sandorius ir nėra pagrindų šį terminą atnaujinti. Pasak apeliantės, Unija apie sandorių sudarymą sužinojo ir turėjo sužinoti tik po to, kai pasikeitus nemokumo administratorei, buvo priimta 2022 m. birželio 6 d. nutartis, jos pagrindu išduotas vykdomasis raštas ir pateikus šį vykdomąjį raštą vykdymui paskirtas antstolis nustatė, kad E. P. nebeturi nekilnojamojo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas Unijos išieškojimas. Pabrėžia, kad Unija, neturėdama neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, neturėjo teisinio pagrindo reikšti actio Pauliana ieškinį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiai apeliantės pozicijai.

41. Pagal kasacinio teismo praktiką ir teisinį reglamentavimą vykdomasis raštas negali būti siejamas su reikalavimo teisės atsiradimu. Reikalavimo teisė gali būti kildinama iš konkrečių materialinių teisinių santykių (sutarties, delikto ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-943/2023).

42. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimo teisė kildinama iš delikto, žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, pagal kurias žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu, todėl laikytina, jog skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, o teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011, 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

43. Pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė būtų vykdytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nedraudžiama vienoje byloje spręsti ir dėl kreditoriaus reikalavimo priteisti atitinkamo dydžio skolą iš skolininko, ir dėl jo reikalavimo panaikinti skolininko sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-809/2003; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-167/2012). Reikalavimas, kad kreditorius, reikšdamas CK 6.66 straipsniu grindžiamą ieškinį, turėtų reikalavimo patenkinimą įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nepagrįstas įstatymu ir neatitinka kasacinio teismo praktikos, paneigia actio Pauliana, kaip kreditoriaus teisių gynimo būdo, efektyvumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019).

44. Pažymėtina, kad kreditorius turi įrodyti ne tik neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimą, bet ir aplinkybę, jog ši teisė atsirado iki buvo sudarytas ginčijamas sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-695/2017). Apeliantės teiginys, kad ji ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė siekdama įgyti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, savaime paneigtų reikalavimų pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu iki teismo procesinio sprendimo priėmimo sudarytus sandorius pagrįstumą, kadangi skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės.

45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtą kasacinio teismo praktiką, atmeta kaip nepagrįstą apeliantės teiginį, kad Unija turėjo sulaukti, kol ieškovės neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė bus patvirtinta nutartimi ir tuomet pareikšti ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.

46. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-943/2023).

47. Kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013).

48. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; kt.). Taigi, subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015; 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-943/2023).

49. Ieškovė nurodo, kad teismų praktikoje pateikiami aiškinimai, jog ieškinio senaties termino eigos pradžia susiejama ir su momentu, kada kreditoriui atsirado galimybė pradėti skolos iš atsakovų turto išieškojimo procesą, bet paaiškėjo, kad skolininkai neatlygintiniais sandoriais yra perleidę savo turtą.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog apeliantės nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-54-330/2022 ieškinio senaties termino eigos pradžia buvo susieta su momentu, kada kreditorei atsirado galimybė pradėti skolos iš atsakovų turto išieškojimo procesą, reiškia išvadą, padarytą įvertinus įrodymus konkrečioje byloje, o ne suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę. Apeliantės minimoje nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad sužinojimo apie subjektinės teisės pažeidimą (suvokimo, kad teisės pažeidžiamos) momento nustatymas yra nulemiamas konkrečių bylos aplinkybių bei asmens subjektyvių savybių, todėl skirtingose bylose nustatomas skirtingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2009).

51. Pažymėtina, kad suformuotu precedentu galima remtis tik tuo atveju, jeigu bylų ratio decidendi sutampa.

52. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kada Unija realiai sužinojo apie ginčijamus sandorius ir kada suprato, jog šie sandoriai iš tiesų pažeidžia Unijos interesus.

53. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ne tik tai, kad ieškovė (jos atstovas) periodiškai domėjosi ir tikrino atsakovų turimą turtą, tačiau įvertino tai, kad, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi areštavus solidarių atsakovų (įskaitant E. P.) turtą (3 089 673,56 Eur vertės), ieškovė žinojo, koks atsakovės turtas yra areštuotas.

54. Iš BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2016 m. birželio 30 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolo Nr. 17/2016 VTK–3276 priedo (teisminių bylų lentelės) matyti, kad jau tuomet buvo siūloma inicijuoti bylas dėl žalos atlyginimo (atitinkamai dėl 1 449 448 Eur ir 1 999 099 Eur), kuriose atsakove, be kita ko, nurodyta E. P.. Prie siūlymų inicijuoti bylas nurodyta numatomų atsakovų turtinė padėtis, pateikti duomenys ir apie E. P. turtą, nurodyta, kad ji turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 63 716 Eur; turtui taikomi apribojimai: įkeitimas. Šių duomenų gavimo šaltinis nenurodytas, tačiau leidžia daryti išvadą, kad apie atsakovės turėtą nekilnojamąjį turtą ieškovei buvo žinoma. Nustačius, kad duomenis apie ginčo butą NTR advokatas M. G. (kuris atstovauja ieškovei ir šioje byloje) tikrino 2016 m. lapkričio 14 d., pirmosios instancijos teismo išvada, jog vėliausiai apie Turto pasidalijimo sutartį ieškovei tapo žinoma 2016 m. lapkričio 14 d., yra teisinga.

55. Bylos duomenimis nustatyta, kad informaciją apie žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), advokatas M. G. tikrino 2016 m. lapkričio 14 d., 2019 m. kovo 7 d. Kadangi sklypas atsakovei UAB „Paliesiai“ perleistas 2017 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kuri įregistruota NTR nuo 2017 m. sausio 30 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vėliausiai apie žemės sklypo perleidimo sutartį ieškovei buvo žinoma 2019 m. kovo 7 d.

56. Atkreiptinas dėmesys, kad advokatas M. G. 2016 m. lapkričio 14 d., 2017 m. balandžio 7 d., 2019 m. kovo 7 d., 2020 m. rugpjūčio 5 d. atliko paiešką ne tik pagal konkrečius nekilnojamojo turto objektus, tačiau ir pagal fizinį asmenį (E. P.), todėl jam turėjo būti žinomi duomenys apie nuosavybės teisių į atsakovei priklausiusį nekilnojamąjį turtą pasikeitimus.

57. NTR E. P. nuosavybės teisės į butą išregistruotos 2016 m. sausio 8 d. ir nurodytas išregistravimo pagrindas (taip pat atsakovo I. P. asmeninės nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas) – 2016 m. sausio 6 d. Turto pasidalijimo sutartis. Žemės sklypo nuosavybės teisių atsakovų I. bei E. P. vardu išregistravimas bei jo pagrindas taip pat atsispindėjo NTR. Kadangi atsakovės E. P. turtas 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi buvo areštuotas, akivaizdu, kad ieškovei duomenys apie atsakovės turtinę padėtį taip pat turėjo būti žinomi. Apeliantė nenurodė, kokiu kitu tikslu (jeigu ne siekiant patikrinti atsakovės turtinę padėtį) advokatas tikrino informaciją apie atsakovų turtą.

58. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją, kad tik pateikus vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti, paaiškėjo, jog skolininkė E. P. nebeturi nekilnojamojo turto, į kurį Unija turėtų galimybę nukreipti išieškojimą, kadangi ginčijamais sandoriais šį turtą yra perleidusi (apeliacinio skundo 26 punktas). Įvertinus tai, kad byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepagrįstais pripažintini ir argumentai, jog iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti Unija negalėjo žinoti, jog E. P. neturės kito likvidaus turto (pvz. lėšų banko sąskaitose), iš kurių būtų galima patenkinti Unijos reikalavimą.

59. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovė 2023 m. birželio 6 d. pateikdama actio Pauliana ieškinį dėl Turto pasidalijimo sutarties ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu, praleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Dėl pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą

65. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

66. CK arba kituose įstatymuose neįtvirtintas konkrečių aplinkybių sąrašas, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis ir, jas nustačius, leistų atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Tačiau praleisto termino priežasčių pripažinimo svarbiomis kriterijai yra formuojami teismų praktikoje. Kasacinis teismas pasisako, kad, nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šiuo aspektu kiekvieną konkrečią situaciją būtina įvertinti individualiai, taikant ne vidutinius, bet individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartus. Pažymima ir tai, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, galėtų būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-611/2019).

67. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų savo pažeistų teisių gynybai, laikė, jog aplinkybė, kad ieškovės nemokumo administratorė netinkamai atliko savo pareigas, nėra priežastis paneigti atsakovų teisės į ieškinio senaties instituto taikymą. Teismo vertinimu, ieškovės nemokumo administratorės pasikeitimas nėra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą. Atsižvelgęs į tai, kad ieškinys buvo pareikštas praėjus beveik penkeriems metams nuo naujos administratorės paskyrimo, teismas tokį delsimą kreiptis į teismą laikė nepateisinamu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šiai išvadai.

68. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad svarbu įvertinti tai, jog Unijos nemokumo administratorė buvo paskirta tik 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, kad naujai paskirtai administratorei buvo perduotas itin didelis kiekis kredito unijos dokumentų, kuriuos jai teko iš naujo vertinti ir analizuoti prieš nusprendžiant, kokių teisinių priemonių imtis ginant Unijos interesus. Pabrėžia, jog Unija iki bankroto bylos iškėlimo buvo viena didžiausių paskolas teikusių finansų įstaigų Lietuvoje, todėl perduotų dokumentų analizė reikalavo daugiau laiko, negu paprastos uždarosios akcinės bendrovės ar kito juridinio asmens bankroto atveju.

69. Teisėjų kolegijos vertinimu, argumentus dėl ieškinio termino praleidimo priežasčių svarbumo iš esmės grįsdama teismų praktikoje pateiktais atvejais, konkrečių šioje byloje susidariusių aplinkybių, sutrukdžiusių pareikšti ieškinį, kurios galėtų vertinamos kaip svarbios, juolab įvertinus įstatyme nustatytą actio Pauliana ieškinio senaties trukmę, ieškovė iš esmės neatskleidė. Apeliaciniame skunde nurodytose civilinėse bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-488-464/2023, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-943/2023) nustatytos aplinkybės yra kitokios nei nagrinėjamoje byloje. Abejose bylose naujas nemokumo administratorius ieškinius pareiškė per ženkliai trumpesnius terminus, nei nagrinėjamoje byloje ieškovei atstovaujanti nemokumo administratorė. Apeliantės nurodytoje nutartyje kasacinis teismas ieškinio pareiškimą, pareikštą nuo naujo bankroto administratoriaus paskyrimo dienos iki ieškinio padavimo dienos praėjus mažiau nei vieneriems metams, laikė pakankamai operatyviu, atsižvelgęs ir į duomenis apie ieškovės veiklą (kredito unija), dokumentų ir vykdomų procedūrų apimtį ir tai, kad ieškovė gina savo kreditorių interesus, kuriuos turėjo ginti ankstesnis bankroto administratorius. Nagrinėjamu atveju Unijos nemokumo administratorė buvo paskirta 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, o ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pareikštas tik 2023 m. birželio 6 d., t. y. beveik po penkerių metų. Aplinkybės, kad Unijos nemokumo administratorius ėmėsi aktyvių veiksmų Unijos teisėms ginti dar 2017 metais inicijuodamas bylą dėl žalos atlyginimo, nesusijusios su Unijos (jos kreditorių) teisių gynyba, pareiškiant actio Pauliana reikalavimus dėl sandorių nuginčijimo. Apeliaciniame skunde (30 punktas) nurodyti po 2022 m. birželio 6 d. nutarties priėmimo apeliantės atlikti veiksmai (ieškovė teigia, kad rinko duomenis, rengė strategiją ir ieškinį), taip pat pernelyg abstraktaus pobūdžio, nepateisinantys itin ilgos tokių veiksmų trukmės. Taigi, apeliacinio skundo argumentai dėl pagrindų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą egzistavimo yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Dėl actio Pauliana sąlygų

70. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčijami sandoriai nepažeidė Unijos teisių ir kad ginčijamų sandorių šalys buvo sąžiningos.

71. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Turto pasidalijimo sutartis buvo atlygintinė, sudaryta vadovaujantis sutuoktinių lygiateisiškumo ir proporcingumo principu – I. P. atiteko butas, tačiau E. P. jis įsipareigojo ir sumokėjo sutartyje nurodytą kompensaciją, dėl to, E. P. mokumo būklė nepasikeitė. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais yra akivaizdu, jog tiek Turto pasidalijimo sutartimi, tiek žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi buvo pažeistos Unijos teisės, kadangi iš E. P. priteistas žalos atlyginimas iš esmės nėra išieškomas, kadangi E. P. ginčijamomis sutartimis yra perleidusi visą savo likvidų nekilnojamąjį turtą, iš kurio Unija būtų galėjusi išieškoti skolą. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės vertinimu.

72. Kreditorių teisių pažeidimas kaip actio Pauliana sąlyga konstatuojamas, jeigu dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kreditorių teisių pažeidimas konstatuotinas pagal tokius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojamus kriterijus: kai nustatytos aplinkybės, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo skolininko prievolės kreditoriui nebus vykdomos ir skolininko galimybės jas įvykdyti ateityje pasikeis ne kreditoriaus naudai, ir toks skolininko mokumo sumažėjimas susijęs su ginčijamu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012); kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukelia skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį galima būtų nukreipti kreditoriaus reikalavimo išieškojimą, vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.); kai skolininko nemokumas išlieka toks pats (nedidėja), bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-415/2015).

73. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininko finansinė padėtis, kai pasikeičia turimo turto išraiška, bet ne jo vertė, savaime nevertintina kaip pažeidžianti kreditorių teises, nes tokiu atveju kreditoriai gali nukreipti savo reikalavimą į pagal sandorį gautas lėšas. Tačiau kreditorių teisėms gali turėti reikšmės tai, kaip skolininkas nusprendžia disponuoti gautais pinigais. Nustačius aplinkybę, kad skolininkas nebeturi pagal sandorį gautų lėšų ir (ar) kito turto, svarbu nustatyti, kokius sandorius skolininkas sudarė disponuodamas šiomis lėšomis ir (ar) kokį turtą įgijo pagal šiuos sandorius. Tik tokiu atveju teismas galėtų vertinti, ar kreditoriams išliko galimybė tenkinti savo reikalavimus, ar nepažeistos jų teisės. Tik tikslūs duomenys apie skolininko sudarytus sandorius, disponuojant pagal ginčijamą sandorį gautomis lėšomis, sudarytų galimybę kreditoriams įvertinti jų teisėtumą, o esant reikalui – juos ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-969/2017).

74. Nagrinėjamu atveju atsakovei E. P. pagal Turto pasidalijimo sutartį už jai priklausiusią nekilnojamojo turto (buto) dalį tekusi kompensacija nebuvo panaudota atsiskaitymui su ieškove ir nėra duomenų, kad atsakovė šiuos pinigus dar turi. Atsakovė nenurodė, kur buvo panaudoti pinigai, nors iš į bylą pateiktų pakvitavimų matyti, jog pinigines lėšas pagal 2016 m. sausio 6 d. sutuoktinių turto pasidalinimo sutartį ji iš esmės gavo po Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (išskyrus 2016 m. gruodžio 21 d. pakvitavimą), kuriomis buvo uždrausta disponuoti turtinėmis teisėmis. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad Turto pasidalijimo sutartimi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise E. P. priklausiusio turto dalies priskyrimas atsakovui I. P. asmeninės nuosavybės teise, neišsaugant pagal sutartį gautų pinigų ir nenustačius, kur buvo panaudoti pinigai, nulėmė kreditorių galimybės realiai išieškoti žalos atlyginimo dalį iš atsakovės E. P. sumažėjimą arba tokia galimybė išnyko. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės veiksmų visuma pažeidė kreditorių teises.

75. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantės pozicijai, kad jos (kreditorės) teises pažeidė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į žemės sklypo įsigijimo momentą (2016 m. liepos 21 d.), t. y. į tai, kad šį turtą atsakovai I. P. ir E. P. nusipirko jau po to, kai buvo atlikti žalą sukėlę veiksmai, žala jau buvo kilusi (minėta, kad ieškovės nemokumo administratorė dar 2016 m. birželio 30 d. siūlė inicijuoti bylas dėl žalos atlyginimo). Apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo argumentų, susijusių su turto kaina (t. y., kad turtas parduotas mažesne kaina, nei įsigytas, dėl ko galėjo būti sumažinta atsakovės turimo turto masė). Apskųstame teismo sprendime pagrįstai nurodyta, kad sandoris actio Pauliana pagrindu galėtų būti pripažintas negaliojančiu tuo atveju, jeigu skolininko turtas dėl šio sandorio gerokai sumažėtų ir dėl to kreditorius prarastų galimybę patenkinti savo reikalavimą, o tokių aplinkybių šiuo atveju nėra. Apeliantė, apsiribodama argumentais, kad ginčijama žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta siekiant apsaugoti žemės sklypą nuo galimo Unijos išieškojimo ir ji pažeidė Unijos teises, kadangi iš atsakovės E. P. priteistas žalos atlyginimas iš esmės nėra išieškomas, kitų argumentų apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė.

76. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį būtina sąlyga sandoriui actio Pauliana pagrindu nuginčyti – sandorį sudariusio skolininko nesąžiningumas, t. y. turi būti įrodyta, kad skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Be to, CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

77. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Tačiau CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusių šalių nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).

78. Kadangi nenustatyta, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi buvo pažeistos kreditorės (ieškovės) teisės, apeliacinio skundo argumentai dėl sutarties šalių nesąžiningumo teisiškai nereikšmingi, todėl jie neaptariami.

79. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.67 straipsnio 1 punkte nustatytos sutuoktinių nesąžiningumo prezumpcijos sudarant Turto pasidalijimo sandorį.

80. Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą, preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sutartį su sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Šiuo atveju atsakovai I. P. ir E. P. yra sutuoktiniai (buvo sutuoktiniais ir sudarydami ginčo Turto pasidalijimo sutartį), todėl apeliantės teiginį, kad šių atsakovų nesąžiningumas preziumuojamas, teisėjų kolegija laiko pagrįstu. Taigi, įrodinėjimo pareiga, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka Turto pasidalijimo sandorį sudariusioms šalims, t. y. patiems atsakovams.

81. Atsakovai I. P. ir E. P. atsiliepime į ieškinį teigė, kad jiems nebuvo žinoma apie E. P. 2010–2011 m. atliktą deliktą; net jeigu būtų žinoma, CK 1.125 straipsnyje numatytas žalos atlyginimo senaties terminas jau būtų pasibaigęs; be to, žalos byla inicijuota 2017 metais, todėl apie šiuos reikalavimus taip pat nebuvo žinoma. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad po Turto pasidalijimo sutarties sudarymo atsakovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo kitą turtą (žemės sklypą). Toks elgesys kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovų I. P. ir E. P. nesąžiningumo sudarant Turto pasidalijimo sutartį. Tuo atveju, jeigu Turto pasidalijimo sutarties sudarymo metu atsakovai I. P. ir E. P. žinojo apie ieškovės reikalavimo teisę (ketinimus ją realizuoti) ir šia sutartimi siekė išvengti išieškojimo iš atsakovės turto, logiškai nepagrįstas vėlesnis naujo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijimas. Ieškovė nurodo aplinkybes apie UAB „Paliesiai“ sąsajas su atsakovais, tačiau neįvardina priežasčių, dėl kurių žemės sklypas iš karto (2016 m. liepos 21 d.) nebuvo (negalėjo būti) įgytas minėtos bendrovės vardu.

82. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai vyksta ginčas teisme dėl žalos atlyginimo priteisimo, šio ginčo išsprendimas gali būti reikšmingas skolininko nesąžiningumo prezumpcijai paneigti byloje pagal kreditoriaus pareikštą actio Pauliana (pavyzdžiui, skolininkas nežinojo apie prievolę iki tol, kol nebuvo kreiptasi į teismą dėl žalos atlyginimo, arba klydo dėl atsakomybės apimties ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019).

83. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių duomenų, kurie patvirtintų faktą, kad iki Turto pasidalijimo sutarties sudarymo atsakovams buvo žinoma apie ieškovės ketinimus reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo bei tokių reikalavimų apimtį. Aplinkybės, kad Gyventojų registro duomenimis, E. P. gyvena bute, jame registruota E. P. valdomos įmonės UAB „D“ buveinė, savaime neįrodo atsakovų nesąžiningumo sudarant Turto pasidalijimo sutartį.

84. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu actio Pauliana sąlygų (kreditoriaus teisių pažeidimo ir sandorio šalių nesąžiningumo) nustatymu, nepagrįsti, todėl atmetami.

85. Ieškovė dublike buvo nurodžiusi, kad prašo pripažinti Hipotekos sandorį negaliojančiu, taikant Turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia pasekmes, vadovaujantis principu ex injuria jus non oritur; teigė, jog pripažinus Turto pasidalijimo sutartį negaliojančia ab initio, Hipoteka prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

86. Netenkinus ieškovės reikalavimo dėl Turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia, apeliacinio skundo argumentai dėl Hipotekos sandorio šalių nesąžiningumo teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

87. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, į tai, kad nustatyta, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti, į CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, pasisakyti dėl apeliantės argumentų, susijusių su proceso teisės normų pažeidimu (įrodymų išreikalavimu, asmenų dalyvavimo byloje pripažinimu būtinu ir kt.) taip pat netikslinga.

88. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

89. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ieškinio senatį, pareiškus ieškinį actio Pauliana pagrindu, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

90. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas, išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

91. Pagal kasacinio teismo praktiką, ne visos advokatui ar advokato padėjėjui už teisinę pagalbą civilinėje byloje faktiškai sumokėtos sumos gali būti pripažįstamos pagrįstomis ir turi būti atlyginamos. Kai byloje dalyvaujančio asmens patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos), nustatytus maksimalius rekomenduojamus priteisti išlaidų dydžius, nesant pagrindo nukrypti nuo šių dydžių, asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies, paprastai sumažinant atlygintinas bylinėjimosi išlaidas iki nurodyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-969/2023, 2024 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2024).

92. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovė UAB „Paliesiai“ pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 178 Eur, atsakovas I. P. – 2 970,55 Eur, atsakovė KU „Taupa“ – 3 599,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovų I. P. ir KU „Taupa“ bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo metu (2024 m. balandžio 11 d.) maksimali galima išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma pagal Rekomendacijas buvo 2 743,39 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš ieškovės administravimui skirtų lėšų atsakovams I. P. ir KU „Taupa“ priteisiama po 2 743,39 Eur, o atsakovei UAB „Paliesiai“ – 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ (juridinio asmens kodas 112040690) administravimui skirtų lėšų atsakovui I. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 743,39 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 39 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ (juridinio asmens kodas 112040690) administravimui skirtų lėšų atsakovei kredito unijai „Taupa“ (juridinio asmens kodas 112040886) 2 743,39 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 39 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ (juridinio asmens kodas 112040690) administravimui skirtų lėšų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paliesiai“ (juridinio asmens kodas 302640977) 2 178 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.