Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. (M. B.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. patikslintą ieškinį atsakovei I. B. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

18. Po apeliacinio skundo priėmimo apeliantas 2025 m. gegužės 6 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus dėl atsiliepimo motyvų ir papildomus įrodymus – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą (informacija suformuota 2025 m. balandžio 28 d.), 2025 m. balandžio 28 d. Nr. P55-2025-94 pažymą apie registraciją užimtumo tarnyboje nuo 2025 m. vasario 3 d., vaiko gimimo pažymėjimą ir prašė juos pridėti prie bylos, nurodydamas, kad šie duomenys yra aktualūs ir reikšmingi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams, bei įrodantys apelianto ieškinio pagrįstumą.

19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312 str., 314 str.).

21. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad papildomus rašytinius paaiškinimus pateikė, reaguodamas į atsakovės atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau nustatyta, kad atsakovės atsiliepimas į apeliacinį skundą teismui buvo pateiktas 2025 m. vasario 3 d., o teismui jie pateikti teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka dieną – 2025 m. gegužės 6 d. Priešinga šalis, t. y. atsakovė, su šiais įrodymais yra susipažinusi, todėl juos priėmus, reikėtų atidėti bylos nagrinėjimą, suteikiant atsakovei galimybę su jais susipažinti. CPK 181 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo rašytiniai paaiškinimai pateikti byloje nesavalaikiai (praėjus beveik trims mėnesiams nuo atsiliepimo į apeliacinį skundą priėmimo bei gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, todėl atsisakytini priimti.

22. Kartu su paaiškinimais pateikti rašytiniai įrodymai, kuriuos apeliantas taip pat prašė prijungti ir vertinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

23. Informacija, kad ieškovui buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą byloje buvo pateikta, Užimtumo tarnyboje jis registruotas nuo 2025 m. vasario 3 d., duomenys apie jo sutuoktinės nėštumą bylos nagrinėjimo metu buvo žinomi, o, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, šių papildomų įrodymų nepriima, nes jie pateikti pavėluotai – t. y. teismo posėdžio dieną, ir nepatvirtina naujų aplinkybių, kurios bylos nagrinėjimo metu šalims nebuvo žinomos.

Dėl ginčo esmės

24. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

25. Byloje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų – N. B. (N. B.), gimusio (duomenys neskelbtini) d., ir A. B. (A. B.), gimusio (duomenys neskelbtini) d. išlaikymui Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-37-676/2020 iš M. B. buvo priteista po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šiuo metu, indeksavus išlaikymo dydį, ieškovas M. B. vaikams teikia išlaikymą po 368 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, ir prašo šį dydį sumažinti iki 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.

27. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d.). Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, reikalinga įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016); taip pat protingi yra poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011).

28. Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, bet turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

29. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja galutinio teismo sprendimo galios (CPK 279 str. 5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 str., 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

31. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo poreikį, orientaciniu kriterijumi, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) buvo 924 Eur dydžio neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudarė 709 Eur, todėl įvertinus padidėjusius šalių vaikų poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, valstybės vaikams mokamą išmokos dydį, sprendė, jog kiekvienas iš tėvų turėtų nepilnamečių vaikų išlaikymui turėtų skirti po 355 Eur, ir taip būtų tenkinami tik minimalieji vaiko poreikiai. Ieškovo teikiamas išlaikymas (po 368 Eur kiekvienam vaikui) šį dydį viršija nežymiai.

32. Pagrindas perskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra pasikeitę vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar vaiko poreikiai padidėjo, turi būti vertinamos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pvz., dėl ligos reikalingos papildomos sveikatos paslaugos, būtinos papildomos išlaidos ugdymui, pomėgiams ir pan.).

33. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

34. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

35. Ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, jog išlaidos vaikų poreikiams yra mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga. Nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas praėjo ketveri metai, vaikai paaugo, todėl, vadovaujantis teismų praktika, yra pagrindas konstatuoti, kad vaikams augant, jų poreikiai didėja, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog vaikų poreikiai yra pasikeitę – sumažėję.

36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

37. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

38. Vertinant atsakovės turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nustatyta, kad ji dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“, VĮ „(duomenys neskelbtini)“, VĮ „(duomenys neskelbtini)“. 2021-2022 metais jos darbo užmokestis svyravo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Eur atskaičius mokesčius, 2022-2023 metais nuo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Eur, VĮ „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2023 m. spalio – lapkričio mėnesį išmokėta (duomenys neskelbtini) Eur, VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. išmokėta (duomenys neskelbtini) Eur atskaičius mokesčius. Teismas pažymėjo, kad pakankamai gera atsakovės turtinė padėtis negali paneigti ieškovo pareigos prisidėti prie vaikų išlaikymo būtina apimtimi, lygiai su atsakove. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

39. Apeliaciniame skunde teigiama, jog šiuo metu ieškovas yra bedarbis ir negauna pajamų. Paaiškėjo ir aplinkybė, kad ieškovas turės kitų išlaikytinių, nes ieškovo sutuoktinė yra nėščia.

40. Vertinant ieškovo turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo mėn. gavo (duomenys neskelbtini) kronų darbo užmokesčio (neto), 2023 m. sausio – spalio mėn. – (duomenys neskelbtini) kronų su darbo santykiais susijusių pajamų, taigi vidutiniškai (duomenys neskelbtini) kronų per mėnesį, t. y. vidutiniškai (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nors savo turtinės padėties pablogėjimą ieškovas sieja su (duomenys neskelbtini) kronos kurso pokyčiais, tačiau pagrindas sumažinti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį yra ne bet koks tėvų (vieno iš jų) turtinės padėties pasikeitimas, o tik toks, kuris iš esmės sumažina jų (vieno iš jų) galimybę teikti išlaikymą. Teismo vertinimu, nors minėti valiutos kurso pokyčiai daro įtaką ieškovo eurais vykdomų įsipareigojimų, įskaitant išlaikymo vaikams teikimą, apimčiai, tačiau šie pokyčiai, atsižvelgiant į dideles ieškovo gaunamas pajamas, nelemia tokio ieškovo turtinės padėties pablogėjimo, kad jis nebegalėtų visa apimtimi vykdyti savo prievolės teikti išlaikymą vaikams.

41. Nors ieškovas nurodo, jog yra bedarbis ir negauna pajamų, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia tokius ieškovo argumentus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas, neturėdamas pajamų, netinkamai vykdytų prievoles pagal su kredito įstaiga sudarytą sutartį, nors mėnesio įmokų dydis anot paties atsakovo yra apie 845 Eur. Be to, pažymėtina, jog ieškovas turi nekilnojamojo turto žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini), dalį žemės sklypo ir nuotekų tinklų, esančius (duomenys neskelbtini), bei 3/16 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir byloje nėra pateikta įrodymų, jog yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, ar ieškovas būtų nepajėgus jo teikti vaikams.

42. Pažymėtina, kad aplinkybės dėl sunkios turtinės padėties negali paneigti nepilnamečių vaikų interesų gauti reikalingas jų būtiniesiems poreikiams patenkinti lėšas. Nagrinėjamuoju atveju nenustatyta, kad ieškovas turėtų sveikatos problemų. Ieškovas yra darbingo amžiaus ir nors ir teigia, kad šiuo metu jis neturi galimybių mokėti teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams, tačiau sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečiams vaikams išlaikyti, todėl ieškovas turėtų dėti visas pastangas imtis visų jam prieinamų priemonių, savo turtinei padėčiai pagerinti.

43. Byloje taip pat nustatyta, jog šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su atsakove, būtent ji rūpinasi šalių nepilnamečių vaikų priežiūra ir jų poreikių tenkinimu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad šalių turtinė padėtis leidžia tenkinti šalių vaikų poreikius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatydamas šalių vaikams išlaikymo sumą jo nemažino gaunamomis iš valstybės išmokomis vaikams.

44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ieškovo sutuoktinė laukiasi, savaime nereiškia jo finansinės padėties pablogėjimo. Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kaip šios aplinkybės pakeis jo turtinę padėtį. Be to, ieškovo sutuoktinės nėštumas vertintinas kaip jo teisė ir pasirinkimas, todėl ir ieškovo finansų planavimas priklauso nuo jo pasirinkimų, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismo sprendimo metu, vaikui dar nesant gimusiam, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas turi dar vieną išlaikomą asmenį, antra, planuodamas šeimos pagausėjimą, atsakingas ir apdairus asmuo privalo atsižvelgti į savo finansines galimybes bei savo jau esamas prievoles išlaikomiems asmenims, ir tai, negali būti pripažįstama objektyviomis priežastimis sumažinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį.

45. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad po 2020 m. birželio 16 d. teismo sprendimo dėl išlaikymo vaikams priteisimo tiek ieškovo, tiek atsakovės turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, todėl nagrinėjamu atveju nustačius, kad šalių turtinė padėtis leidžia tenkinti šalių vaikų poreikius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatydamas šalių vaikams išlaikymo sumą jo nemažino.

46. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).

47. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau minėtais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos teismų praktikos, tinkamai aiškino ir taikė išlaikymą reglamentuojančias materialinės teisės, taip pat rodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

49. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovui apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovei priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos 650 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo M. B. (M. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.