Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas, e2-37-676/2020

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-06-23
Bylos Nr.: e2-37-676/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03312-2018-1
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Raimondas Dilys (pirm.)
Ieškovas: I. B.
Atsakovas: M. B., N. Z., UAB „Milansa“, UAB "Milansa", "Swedbank"
Trečiasis asmuo: AB „Swedbank“, V. B., Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai: Ričardas Noreika

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.3.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
2.3.2.9Sutuoktinių tarpusavio išlaikymas
2.6.2.2Laidavimas
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
2.6.9.2Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-37-676/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03312-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.2.9; 2.6.2.2; 2.6.10.2.4.2; 2.6.29.1; 2.6.9.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASDALINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,

sekretoriaujant Renatai Garuolienei, Jolantai Palčiauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei R. A. Šimašienei, atsakovo atstovui advokatui Ričardui Noreikai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei Anželai Šumauskienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui M. B. (M. B.), tretysis asmuo AB „Swedbank“, V. B. (V. B.), institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, ir, atsakovo M. B. (M. B.) priešieškinį ieškovei I. B., atsakovams N. Z., UAB „Milansa“, tretieji asmenys AB „Swedbank“, V. B. (V. B.), Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė Jurga Prižgintienė, Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro notarė Dalija Rinkevičienė, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo šalių santuoką, sudarytą 2009-04-25 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 255, nutraukti dėl atsakovo kaltės, nenustatyti termino susitaikymui; po santuokos nutraukimo palikti santuokos metu turėtą pavardę; po santuokos nutraukimo išlaikymo sau priteisti nereikalauja, o atsakovui išlaikymas nepriteistinas; nepilnamečių vaikų N. B., gimusio 2009 m. rugsėjo 2 d., ir A. B., gimusio 2014 m. liepos 3 d., gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų N. B., gimusio 2009 m. rugsėjo 2 d., ir A. B., gimusio 2014 m. liepos 3 d., išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, paskirti ieškovę nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti atsakovo bendravimo nepilnamečiais vaikais N. B. ir A. B. tvarką :

1. Tėvas su sūnumis N. ir A. bendraus kas antrą savaitgalį, pasiimdamas sūnus šeštadienį 10.00 vai iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus sekmadienį iki 18.00 vai, į vaikų gyvenamąją vietą. Termino pradžią skaičiuoti nuo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovas apie negalėjimą pasimatyti su sūnumis turėtų informuoti ieškovę nurodytu telefono numeriu.

2. Tėvas su sūnumis Nikita ir Artiomu bendrauja vasaros atostogų metu, pasiimdamas vaikus nepertraukiamam dviejų savaičių laikotarpiui. Apie numatomą vasaros atostogų laiką atsakovas privalo informuoti vaikų motiną I. B. iš anksto, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų. Tėvui nusprendus vasaros atostogas su sūnumis praleisti už Lietuvos Respublikos ribų, ieškovė įpareigotina nesudaryti kliūčių išvykimui ir pateikti vaikų kelionės (asmeninius) dokumentus.

3. Šv.Kalėdas pagal katalikišką kalendorių sūnūs N. ir A. praleidžia su mama I. B., Šv.Kalėdas pagal pravoslavišką kalendorių sūnūs praleidžia su tėvu.

4. Šv.Velykas pagal katalikišką kalendorių sūnūs N. ir A. praleidžia su mama I. B., Šv.Velykas pagal pravoslavišką kalendorių sūnūs praleidžia su tėvu M. B..?

5. Vaikų gimtadieniai švenčiami kartu su abiem tėvais viešoje erdvėje. Apie tai, kur vyks gimtadienis, vaikų tėtis ir vaikų seneliai yra informuojami telefonu ir kviečiami dalyvauti.

6. Valstybinių ar kitų švenčių dienomis tėvas su sūnumis N. ir A. bendrauja geranoriškų tėvų žodiniu susitarimu.

7. Vaikų ligos laikotarpiu, atsižvelgiant j vaikų interesus, vaikų mamai turi būti palikta teisė atsisakyti leisti tėvui paimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos. Vaikų ligos laikotarpiu sutapus tėvo bendravimo su vaikais laikotarpiui, vaikų mama turi suteikti sąlygas tėvui lankyti vaikus ir jais rūpintis vaikų gyvenamojoje vietoje.

8. I. B. įsipareigoti informuoti atsakovą apie sūnų N. ir A. gyvenamosios vietos pasikeitimą, vaikų ligą ir kitus svarbius vaikų gyvenimo įvykius telefonu, SMS žinute;

padalinti santuokoje įgytą turtą : - santuokos metu įgytą 2/3 gyvenamojo namo ir 2/3 0.0909 ha žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui, - ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantys 1/3 0.0909 ha žemės sklypo ir 1/3 gyvenamojo namo dalis (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui, - santuokos metu įgyti 1/12 nuotekų šalinimo tinklų ir 56/825 žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui, - santuokos metu šalių įsigytą automobilį SUBARU IMPREZA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui, - santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui, - priteisti ieškovei iš atsakovo kompensaciją 37 271,86 Eur už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį ir banko sąskaitose padalintas pinigines lėšas; teismui netenkinus ieškovės prašymo priteisti jai kompensaciją, o atsakovui nekilnojamąjį turtą, prašo nekilnojamąjį turtą padalinti tokia tvarka: - santuokos metu įgytą 2/3 gyvenamojo namo ir 2/3 0 0909 ha žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei, - ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančias 1/3 0 0909 ha žemės sklypo ir 1/3 gyvenamojo namo dalis (duomenys neskelbtini), lieka ieškovės asmenine nuosavybe, - santuokos metu įgyti 1/12 nuotekų šalinimo tinklų ir 56/825 žemės sklypo dalys (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei, - santuokos metu šalių įsigytą automobilį SUBARU IMPREZA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui, - priteisti atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį priteisti iš ieškovės kompensaciją 8 136,68 Eur, - priteistos kompensacijos 8 136,68 Eur išmokėjimą atsakovui išdėstyti tokia tvarka: 3 000 Eur kompensaciją ieškovė perveda į atsakovo sąskaitą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3 000 Eur ieškovė perveda į atsakovo sąskaitą iki 2020-12-31, ir likusią 2 136,68 Eur ieškovė perveda į atsakovo sąskaitą iki 2021-12-31; priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos; priteisti ieškovei - santechnika vonios ir sanmazgo baldai – 3 500 Eur, virtuvės baldai be technikos 2 000 Eur, išorės langų tinkleliai – 1 000 Eur, karnizai -100 Eur, dulkių siurbliai - 600 Eur, spinta koridorius 2 aukštas - 80 Eur, spinta vaiko kambarys 1 - 100 Eur, komoda vaiko kambarys 1- 60 Eur, vaiko lova - 50 Eur, vaiko kambario baldai - 400 Eur, komoda - 80 Eur, vaikiškos lovos čiužinys 1- 60 Eur, vaikiškos lovos čiužinys 2- 60 Eur, priteisti atsakovui - orkaitė - 200 Eur, šaldytuvas - 350 Eur, indaplovė - 150 Eur, indukcinė viryklė - 200 Eur, mėsmalė - 70 Eur, virtuvinis kombainas - 70 Eur, skalbimo mašina - 250 Eur , skalbinių džiovyklė - 300 Eur, siurblys robotas - 700 Eur, nešiojamas kompiuteris Acer - 400 Eur, garažo lentynos - 600 Eur, televizorius su garso įranga - 400 Eur, minkštas kampas 3+1+1 (3 vietų sofa + 2 foteliai su reglainenais) - 400 Eur, langų roletai + lauko markizė – 1 800 Eur, spinta miegamasis - 700 Eur, komoda darbo kambaryje - 150 Eur, sofa - 80 Eur, spinta koridorius - 250 Eur, lova - 200 Eur, spintelės - 40 Eur lovos čiužinys - 80 Eur, lauko baldų komplektas 250 Eur, šviestuvai - 200 Eur; prievolę pagal 2011-05-10 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-05-23, 2013-08-23, 2015-05-07 sutarties pakeitimus kreditoriui „Swedbank" AB palikti solidaria šalių prievole, nustatyti, kad po santuokos nutraukimo įmokas bankui pagal kredito sutartį mokės šalis, kurios naudai priteistas nekilnojamasis turtas; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas

Nurodo, kad santuokos pradžioje su atsakovu sutarė gerai, tačiau laikui bėgant jų kaip sutuoktinių, požiūriai j šeimą, materialines ir dvasines vertybes bei tikslai išsiskyrė, vis labiau ryškėjo skirtumai ir sutuoktinių nesuderinamumas, daugėjo nesutarimų, neberado bendros kalbos, atsakovas prieš ieškovę psichologiškai smurtavo, žemino, buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų rūkymui. Atsakovas 2017-12-23 m. ieškovę sumušė, tačiau žinodama, kad atsakovas 2017-12-31 turėjo išvykti į darbą pagal kontraktą ir nenorėdama, kad atsakovas prarastų darbą, ieškovė paprašė nutraukti ikiteisminį tyrimą. 2018 m sausio mėnesį atsakovas ieškovę ir vaikus pradėjo gąsdinti, kad nusižudys, pasiėmė virvę ir svetainėje vaikų akivaizdoje prisirišo virvę ir ėmė kartis ir pasikorė svetainėje ant laiptų, tačiau ieškovė nupjovė virvę, po ko ieškovė su vaikais išvažiavo iš namų. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, naudojo prieš ieškovę fizinį ir psichologinį smurtą, todėl jų santuokinis gyvenimas tapo negalimas. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, nes ji yra atsakingesnė už atsakovą ir gali geriau patenkinti vaikų poreikius, be to vaikams jų motinos buvimas šalia yra privalomas nes tai yra natūralus prigimtinis poreikis. Atsakovas privalo teikti vaikams išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, nes atsakovas dirba Norvegijoje ir jo pajamos yra ženkliai didesnės už ieškovės, o ieškovė mokosi ir jos pajamos dirbant 0,5 etato per mėnesį sudaro apie 180 Eur. Būtina nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas turi būti dalinamas įvertinat tai, kad šalys kartu nebegali gyventi ir ieškovė bijo tolesnio smurto jos atžvilgiu bei įvertinant ir tai, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis 0.0909 ha žemės sklypo ir 1/3 dalis gyvenamojo namo. Ieškovė sutinka su atsakovo pateiktu namo ir žemės sklypo vertinimu – t.y. 164 000 Eur vertė; šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise tenkančios 2/3 turto rinkos vertė yra 109 333 Eur; bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 1/12 nuotekų šalinimo tinklų, 1/12 dalies vidutinė rinkos vertė 1 592 Eur ir 56/825 žemės sklypo 107 Eur vertės, po santuokos nutraukimo 1/12 nuotekų šalinimo tinklų ir 56/825 žemės sklypo priteistinas ieškovei. Atsakovo asmenine nuosavybės teise įgytas 3/16 buto, esančio (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovo nuosavybe ir kaip santuokinis turtas nedalinamas. Iki santuokos sudarymo pagal 2007-03-27 Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas įgijo automobilį SUBARU IMPREZA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 16 343,90 Eur (56 432,23 Lt), automobilis priteistinas atsakovui, o ieškovei priteistina iš atsakovo 2 014,84 Eur kompensacija, nes santuokos metu iš bendrų lėšų už jį sumokėta 4 029,68 Eur (13 913,68 Lt). Santuokos metu 2013-09-24 įsigytas automobilis BMW X REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 20 000 Eur. Atsakovas, sužinojęs apie skyrybas, be ieškovės žinios šį automobilį fiktyviai pardavė savo draugui V. P. už neva 8 000 Eur, atsakovas iki šiol važinėja šiuo automobiliu, atvažiuoja pasiimti vaikų, be to priešieškinyje jis nurodo, kad 2018-01-23 tikrino šalių bendro automobilio GPS (BMW automobilio) su kuriuo ieškovė 2018-01-18 buvo prie namo Ryšininkų g.4, Klaipėda, pardavimo sutartis pasirašyta 2018-01-11, nors atsakovas tuo metu dirbo Mauricijuje, VĮ „Regitra“ 2018-01-18 pažymoje matosi, jog atsakovo vardu dar įregistruotas automobilis BMW; sutartyje nurodyta nerealiai maža tokiems automobiliams kaina – 8 000 Eur, nes jų kaina svyruoja nuo 21 500 Eur iki 22 500 Eur, todėl, atsižvelgiant į tai, atsakovas už automobilį BMW turi sumokėti ieškovei 1/2 automobilio kainos – 10 000 Eur kompensaciją. Ieškovė patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinį ir fizinį skausmą, nervinę įtampą dėl atsakovo psichologinio ir fizinio smurto, ieškovės asmenybės žeminimo, atsakovo priklausomybės psichotropinių medžiagų rūkymui, lėmusio šeimos iširimą bei santuokos nutraukimą, todėl prašo priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Bendras šalių kreditorius yra „Swedbank“ AB pagal 2011-05-10 kredito sutartį Nr. 11-020747-FA dėl 500 000 Lt paskolos žemės sklypo pirkimui ir namo statybai. 2013-05-23, 2013-08-23, 2015-05-07 pasirašyti 2011-05-10 kredito sutarties pakeitimai. Teismui tenkinus ieškovės prašymą ir 2/3 namo su žemės sklypu priteisus ieškovei asmeninės nuosavybės teise, po santuokos nutraukimo asmeniškai prievolę kreditoriui „Swedbank“ AB vykdysi ieškovė nekeičiant kreditavimo sąlygų; jei tektų paskolos dalį grąžinti atsakovui iš ieškovės asmeninių lėšų, pastarasis turės regreso teisę reikalauti iš ieškovės to, ką jis bus įvykdęs. Šalių banko sąskaitose 2018-12-31 esančios lėšos tarp šalių dalintinos pusiau. Ieškovės banko sąskaitoje 2017-12-31 buvo 1 964,79 Eur, į šią sumą įeina ir 2017-12-15 atsakovo pervesti 300 Eur ir 1 800 Eur pervesti iš sūnaus N. sąskaitos. Atsižvelgiant į tai, kad 200 Eur ieškovei buvo paskolinusi jos mama ir 2017-12-18 ji įnešė šiuos pinigus į sąskaitą, tai iš 1 964,79 Eur sumos išskaičiuojami 200 Eur ir likusi dalintina suma yra 1 764,79 Eur, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 882,40 Eur. Atsakovo „Swedbank“ AB sąskaitoje likutis 2018-12-31 buvo 529,52 Eur, pagal atsakovo pateiktus 2017-12-13 Norvegijos įmonės pervesta atsakovui į sąskaitą 26 012 Norvegijos kronų į sąskaitą dalintina pusiau, Norvegijos kronos kursas euro atžvilgiu tai dienai 9.668.26012.00 : 9,668= 2 690,52 Eur, todėl ieškovei priteistina pusė sumos 1 345,26 Eur; iš viso iš atsakovo ieškovei priteistina atsakovo banko sąskaitose pusė esančių lėšų suma 1 610,02 Eur. Po 2017 m. gruodžio 15 d. atsakovo sudaryti paskolos sandoriai su fiziniais asmenimis V. B., V. Z., S. S. dėl 7 000 Eur paskolos be ieškovės žinios ir pritarimo, šalims kartu nebevedant bendro ūkio, yra atsakovo asmenės prievolės.

Teismo posėdžio metu ieškovė I. B. bei jos atstovė advokatė R. A. Šimašienė papildomai paaiškino, kad šalys gyvena atskirai nuo 2018-01-23, nuo to laiko bendro ūkio nebeveda; ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) kartu su buto savininku R. P., tačiau su juo ieškovė negyvena kaip pora, kartais R. P. savo bute padeda prižiūrėti jos vaikus kai ieškovei reikia išvykti mokslo reikalais, kartais kai reikia nuvežti ar parvežti iš mokyklos; su R. P. ieškovė susipažino 2017 m. rugsėjo mėnesį kai ieškovė atliko kaip studentė praktiką pas R. P. tarnyboje, jie yra draugai ir jis ieškovę konsultuoja dėl skyrybų, ieškovė R. P. bute apsigyveno po to, kai atsakovas bandė pasikarti. Ieškovė su R. P. 2018-01-23 buvo nuvykusi į ginčo namus, nes nenorėjo vykti viena susitikti su atsakovu siekiant išvengti galimo konflikto, kaip šį asmenį pristatė atsakovui ieškovė nepamena, nes buvo afekto būsenoje; dėl byloje pateiktų jos fotonuotraukų su R. P. gali paaiškinti, kad tose fotonuotraukose nėra nieko kompromituojančio, kartais gyvenimo situacijos sutampa kad jie būna tose pačiose vietose. Su R. P. nėra vykusi kartu į poilsinę kelionę Italijoje. 2017 m. gruodžio mėnesį ieškovė keletą kartų nenakvojo namuose, tačiau į atsakovo klausimus kur ji yra ji telefono žinutėmis neteisingai nurodė kur yra. Atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo yra tai, kad atsakovas pastoviai vartoja narkotines medžiagas rūkydamas, tačiau byloje įrodymų apie tai pateikti negali. 2017 m. gruodžio mėnesį, kai ieškovė pasiūlė atsakovui nutraukti santuoką geruoju, atsakovas prieš ieškovę pradėjo naudoti psichologinį bei fizinį smurtą; po atsakovo fizinio smurto ji kvietė policiją ir greitąją med. pagalbą į namus, šio konflikto priežastis buvo ieškovės grįžimas anksti ryte iš draugės naktį jai nenakvojus namuose ir atsakovui dėl šios priežasties nenorint įleisti jos į namus, tačiau ieškovei per jėgą įsiveržus į butą, jie susistumdė tarpusavyje ir atsakovas išmetė ją iš namų, todėl ji kvietė policiją. Psichologinis smurtas buvo 2018 m. sausio mėnesį, kai atsakovas bandė nusižudyti jos ir vaikų akivaizdoje pasikariant, dėl šio įvykio medikų nekvietė, ieškovei ir vaikams tai buvo didelis stresas, po šio įvykio į specialistus, psichologus su vaikais nesikreipė; atsakovas po šio įvykio nusiuntė savo nuotrauką su virvės žyme ant kaklo ieškovės draugei. Atsakovas ieškovę žemindavo draugų akivaizdoje sakydamas kad ieškovė nieko nemoka, nesugeba, grasino neskirti jai išlaikymo, tačiau apie tai patvirtinančių įrodymų pateikti negali. Prašo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, nes pastoviai patyrė psichologinį, fizinį smurtą, tai ieškovė įvertina 5 000 Eur, kriterijų nurodyti negali.

Ieškovės mėnesio darbinės pajamos yra 700 Eur į rankas, gauna valstybės išmokas už vaikus po 50 Eur kas mėnesį už vaiką, vaikus išlaikyti padeda ieškovės tėvai, atsakovas prie vaikų išlaikymo prisideda nuperkant vaikams drabužius, organizuojant vaikų gimtadienius, apmokėdamas už kai kurias paslaugas vaikams (kirpimo), moka kiekvieno vaiko išlaikymui taip pat kas mėnesį po 200 Eur; ieškovė turi papildomų išlaidų dėl savo mokslų po 100 Eur per mėnesį. Atsakovas su vaikais bendrauja, bendravimo problemų nėra po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, ieškovė netrukdo vaikams bendrauti su tėvu, iš esmės vaikai nori bendrauti su tėvu; su atsakovu nesutaria kaip bendrauti atsakovui su vaikais per vaikų gimtadienius, dėl ieškovės išvykimo su vaikais iš Lietuvos per vaikų atostogas trukmės, dėl vaikų grįžimo iš atsakovo laiko. Vaikų išlaikymui ieškovė kas mėnesį skiria vidutiniškai apie 400 Eur kiekvienam vaikui, vaikai specialių poreikių neturi, vaikų išlaikymui per mėnesį reikėtų po 500 Eur kas mėnesį kiekvienam, savo poreikių tenkinimui ieškovė skiria vidutiniškai po 150 Eur per mėnesį. Dėl bendravimo atsakovo su vaikais ieškovė nesutinka, kad atsakovas paimtų vaikus iš mokyklos, nes po 2 dienų bendravimo vaikų su atsakovu vaikai grįžta namo suirzę, nepatenkinti mama, su atsakovu nesutaria dėl bendravimo tvarkos.

Nurodytas dalinamas turtas šalių įgytas santuokos metu, dalį turto ieškovė gavo iš savo mamos kaip dovaną, tačiau mama savo lėšų į jos vardu buvusį registruotą ginčo nekilnojamąjį turtą nėra mokėjusi, tai buvo mokama tik iš šalių lėšų, nurodoma ieškovės vardu registruota 1/3 nekilnojamojo turto dalis yra įgyta už bendras šalių lėšas. Automobilis S. I. yra atsakovo asmeninė nuosavybė, įgytas iki santuokos; automobilį BMW, kuris taip pat buvo naudojamas šeimos poreikiams, atsakovas 2018-01-11 pardavė už 8 000 Eur fiktyviai, sutartyje nenurodyta defektų, kad buvo autoįvykyje, šiuo automobiliu atsakovas važinėja ir šiuo metu, automobilio vertė yra apie 22 000 Eur, tačiau šio sandorio neginčija ir prašo kompensacijos, nes automobilis neteisingai buvo įvertintas. Visi išvardinti kilnojamieji daiktai yra šalių ginčo name, jais naudojasi atsakovas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka.

Tretysis asmuo AB Swedbank atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu modifikuoti kredito sutartį nesutinka, šalys yra bendraskoliai ir negali savo santykių spręsti trečiojo asmens, t.y. kreditoriaus, sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę ar asmeninę, kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies, tokiu būdu bus pažeidžiami kreditoriaus interesai.

Tretysis asmuo V. B. (V. B.) atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Šalies argumentai

Atsakovas priešieškiniu prašo šalių santuoką, įregistruotą 2009-04-25 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 255, nutraukti dėl ieškovės kaltės; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais sūnumis N. B. ir A. B. bendravimo tvarką:

1. Atsakovas su sūnumis Nikita ir Artiom bendrausiu kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16.00 val. iki sekmadienio 19.00 val. pasiimant sūnus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnus į jų gyvenamąją vietą. Tuo atveju jeigu dėl darbo, ligos ar kitų priežasčių aš negaliu bendrauti su sūnumis man tenkantį savaitgalį, tai prarastas laikas kompensuojamas suteikiant man teisę bendrauti su sūnumis tris savaitgalius iš eilės pasiimant vaikus ir juos grąžinant į gyvenamąją vietą šiame punkte nurodytu laiku.

2. Atsakovas su sūnumis Nikita ir Artiom bendrausiu taip pat darbo dienomis pasiimant sūnus iš ugdymo įstaigų tuo atveju, jeigu ieškovė dėl savo darbo ar mokymosi grafikų negali pasiimti vaikų pasibaigus jų ugdymo valandoms. Tokiu atveju su sūnumis bendrausiu iki sekančios dienos ryto pristatant vaikus į jų ugdymo įstaigas. Ieškovė įpareigotina pateikti man kiekvieną mėnesį savo darbo bei mokymosi grafikus.

3. Atsakovas su sūnumis Nikita ir Artiom lyginiais metais bendrausiu sūnaus Nikitos gimimo dieną - rugsėjo 2 d. pasiimant sūnus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 vai. ir grąžinant tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą iki 20 vai.;

4. Atsakovas su sūnumis Nikita ir Artiom nelyginiais metais bendrausiu sūnaus Artiom gimimo dieną - liepos 3 d. pasiimant sūnus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 vai. ir grąžinant tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą iki 20 vai.;

5. Atsakovas su sūnumis Nikita ir Artiom kiekvienais metais bendrausiu per atsakovo gimimo dieną - liepos 13 d. pasiimant sūnus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 vai. ir grąžinant tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą iki 18 vai.;

6. Atsakovas bendrausiu su sūnumis Nikita ir Artiom nelyginiais metais per Kūčias ir pirmą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) sūnus pasiimant Kūčių dieną nuo 10 vai. ir grąžinant sūnus pirmą Šv. Kalėdų dieną į jų gyvenamąją vietą iki 18 vai., lyginiais metais su sūnumis bendrausiu antrą Šv. Kalėdų dieną pasiimant juos nuo 10 vai. ir grąžinant sūnus tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą iki 20 vai.;

7. Atsakovas bendrausiu su sūnumis N. ir A. lyginiais metais pirmą Šv. Velykų dieną, pasiimant sūnus nuo 10 vai. ir grąžinant sūnus į jų gyvenamąją vietą iki 18 vai., nelyginiais metais bendrausiu su sūnumis antrą Šv. Velykų dieną pasiimant juos nuo 10 vai. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą iki 18 vai.;

8. Atsakovas su sūnumis N. ir A. lyginiais metais bendrausiu Naujųjų Metų švenčių dienomis gruodžio 31 d. pasiimant sūnus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 vai. ir grąžinant juos sekančią dieną į jų gyvenamąją vietą iki 18 vai.;

9. Atsakovas su sūnumis Nikita ir Artiom bendrausiu pasiimdamas juos pas save 6 savaites vasaros atostogų metu iš anksto prieš 1 mėnesį suderinęs datą su ieškove. Ieškovė jpareigotina atostogų laikotarpiui perduoti man vaikų asmens dokumentus.

10. Ieškovė be atsakovo rašytinio sutikimo neturi teisės išvežti sūnų N. B. ir A. B. į užsienį.

11. Jei vaikai serga ieškovė jpareigotina atsakovui pranešti apie vaikų sveikatos būklę bei sudaryti sąlygas aplankyti vaikus. Tuo atveju, jeigu dėl vaikų ligos nėra galimybės atsakovui su vaikais bendrauti pagal nustatytą bendravimo tvarką, ieškovė privalo pateikti gydytojo pažymą apie vaikų sveikatos būklę, trukdančią matytis su vaikais.

12. Įpareigoti ieškovę informuoti atsakovą apie vaikų šventes darželyje ar mokykloje, taip pat iš anksto suderinti su atsakovu vaikų stovyklas.

Santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą bei prievolę padalinti sekančiai: - 2011-05-18 pirkimo pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. JP-3559, dalį pagal kurią UAB „Milansa“ perleido N. Z. (B.), 1/3 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pripažinti apsimestiniu sandoriu bei pripažinti, kad 2011-05-18 pirkimo pardavimo sutartimi UAB „Milansa“ pardavė, o I. B. ir M. B. nusipirko 1/3 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise; - 2012-05-09 susitarimą, notarinio registro Nr. JP-2727, pagal kurį N. Z. (B.) įgijo 1/3 dalį statomo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pripažinti apsimestiniu sandoriu ir jį pripažinti negaliojančiu; pripažinti, kad pagal 2013-03-21 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1 I. B. ir M. B. įgijo visą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise; 2013-06-03 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 2294, sudarytą tarp I. B. ir N. Z. (B.) pagal kurią N. Z. (B.) padovanojo I. B. 1/3 dalis žemės sklypo ir 1/3 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia; po santuokos nutraukimo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 164 000 Eur vertės, priteisti atsakovui, po santuokos nutraukimo 56/825 dalį 9,84 a žemės sklypo unikalus ir 1/12 dalį nuotekų šalinimo - lietaus nuotekų tinklų Ginduliu k., Klaipėdos r., 2 018,62 Eur vertės, priteisti atsakovui; po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2011-05-10 sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais palikti solidaria šalių prievole; nustatyti, kad pagal šią kredito sutartį įmokas bankui mokė atsakovas; ieškovei iš atsakovo priteisti 15 647,45 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkantį nekilnojamąjį turtą; arba taikyti alternatyvų atsakovo teisių gynimo būdą ir santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą bei prievolę padalinti sekančiai : - 2/3 dalis gyvenamojo namo ir 2/3 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 109 333,33 Eur vertės, priteisti šalims lygiomis dalimis, t.y. po 1/3 dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo; 56/825 dalį 9,84 a žemės sklypo ir 1/12 dalį nuotekų šalinimo - lietaus nuotekų tinklų Ginduliu k., Klaipėdos r., 2 018,62 Eur vertės, priteisti šalims lygiomis dalimis, t.y. po 56/1650 dalis žemės sklypo ir 1/24 dalį nuotekų šalinimo - lietaus nuotekų tinklų, nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi patalpomis tvarką: priskirti atsakovui naudotis patalpomis, kurios namo kadastrinėje byloje pažymėtos indeksais 1-12 ir 1-13, o ieškovei priskirti naudotis patalpomis kurios pažymėtos indeksais 1-4, 1-6, 1-7, 1-9, 1-11; nustatyti, jog šalys bendrai naudosis patalpomis, kurios pažymėtos indeksais 1-1,1-2, 1-3, 1-5, 1-8, 1-10, nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Darena“ 2019-02-13 parengtą sklypo naudojimosi tvarkos planą ir ieškovei priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ (204 m2), atsakovui priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ (203 m2), o šalims naudotis bendrai priskirti žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „C“ (502 m2), atsakovui iš ieškovės priteisti 15 497,36 Eur kompensaciją, po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2011-05-10 sudarytą kredito sutartį Nr. 11-020747-FA su vėlesniais pakeitimais palikti solidaria šalių prievole, nustatant, kad nuo 2019-12-01 atsakovas mokės 1/3 dalį kredito įmokos, o ieškovė - 2/3 dalis kredito įmokos su palūkanomis; arba taikyti alternatyvų atsakovo teisių gynimo būdą ir santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą bei prievolę padalinti sekančiai : gyvenamąjį namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 164 000 Eur vertės, priteisti šalims lygiomis dalimis, t.y. po 1/2 dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo, 56/825 dalį 9,84 a žemės sklypo ir 1/12 dalį nuotekų šalinimo - lietaus nuotekų tinklų Ginduliu k., Klaipėdos r., 2 018,62 Eur vertės, priteisti šalims lygiomis dalimis, t.y. po 56/1650 dalis žemės sklypo ir 1/24 dalį nuotekų šalinimo - lietaus nuotekų tinklų; nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi patalpomis tvarką: priskirti atsakovui naudotis patalpomis, kurios namo kadastrinėje byloje pažymėtos indeksais 1-11, 1-12 ir 1-13, o ieškovei priskirti naudotis patalpomis, kurios pažymėtos indeksais 1-4, 1-6, 1-7, 1-9; nustatyti, kad šalys bendrai naudosimės patalpomis, kurios pažymėtos indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-5, 1-8, 1-10, nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Darena“ 2019-02-13 parengtą sklypo naudojimosi tvarkos planą ir ieškovei priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ (204 m ), atsakovui priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ (203 m2), o naudotis bendrai priskirti žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „C“ (502 m2), atsakovui iš ieškovės priteisti 6 480,06 Eur kompensaciją; po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2011-05-10 sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais palikti solidaria šalių prievole, nustatant, kad nuo 2019-12-01 mes kredito įmokos su palūkanomis mokėsime lygiomis dalimis, t.y. po ½ ; priteisti iš ieškovės 10 000 Eur neturtinę žalą; priteisti iš ieškoves bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, ji iširo dėl ieškovės kaltės. Šalys iš pradžių gyveno darniai ir taikiai, dėl visko sutarė, vienas kitą gerbė, rūpinosi vienas kitu; atsakovas rūpinosi šeima, stengėsi jai suteikti kuo geresnes materialines sąlygas, dėl to teko sunkiai ir daug dirbti, tačiau atsakovui grįžus iš darbo užsienyje, ieškovė į namus grįžo su atsakovui nepažįstamu vyru; ieškovė kartu buvusį vyrą, kaip vėliau paaiškėjo R. P., atsakovui pristatė kaip savo būsimą vyrą; po šio įvykio ieškovė su atsakovu nustojo bendrauti, ji su vaikais šalių bendruose namuose (duomenys neskelbtini), nebegyvena. Atsakovas nesuprato kodėl ieškovė su juo taip pasielgė, jį išdavė su kitu vyru. Šalys nebeveda jokio bendro ūkio, ieškovė su vaikais name kartu su atsakovu nebegyvena, ieškovė gyvena su savo naujuoju draugu R. P.. Dėl to, kad ieškovė išardė šeimą, buvo neištikima, atsakovas patyrė didelį emocinį skausmą, didžiulį dvasinį sukrėtimą, dėl to prašo priteisti iš ieškovės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Neprieštarauju, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsakovas savo vaikus labai myli, jais visada rūpinasi, su jais bendraudavo, nori bendrauti ir toliau, tačiau po to, kai ieškovė atsakovui prisipažino apie savo neištikimybę, ji pradėjo trukdyti atsakovui bendrauti su vaikais, galimybė bendrauti su vaikais iš esmės priklauso nuo ieškovės nuotaikos. Atsakovas sutinka mokėti vaikų išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės. Automobilis SUBARU IMPREZA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2002, vidutinė rinkos vertė 2 000 Eur, įgytas pagal 2007-03-20 lizingo sutartį, sudarytą iki santuokos. 3/16 dalys buto adresu (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise ir yra nedalintinos, kadangi įgytas 2008-04-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymą pagrindu. Šalys po santuokos sudarymo planavo įsigyti žemės sklypą ir statytis gyvenamąjį namą. Nuvykus į banką tartis dėl kredito žemės sklypo įsigijimui ir namo statybai suteikimo, bankas informavo, kad banko paskolos šalims suteikti negali, nes, norint gauti būsto kreditą reikalingas dar vienas asmuo, kuriam priklausytų įsigyjamas žemės sklypas ir planuojamas statyti gyvenamasis namas ir kuris galėtų būti imamo kredito solidarus skolininkas. Tam, kad šalys galėtų paimti kreditą atsakovas ir ieškovė susitarė su ieškovės motina N. Z., kad ji laikinai, kol bankas leis jai kaip skolininkei iš kredito sutarties išstoti, bus imamo kredito skolininkė ir įsigyjamo žemės sklypo ir būsimo statomo gyvenamojo namo bendrasavininkė. Dėl šios priežasties 9,09 a žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas tokiomis dalimis: 1/3 dalis žemės sklypo ieškovės motinos N. Z. vardu, 2/3 dalys žemės sklypo šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise; pastačius gyvenamąjį namą į jį nuosavybės teisė buvo įregistruota sekančiai : ieškovės motinai N. Z. asmeninės nuosavybės teise įregistruota 1/3 dalis, atsakovui ir ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2/3 dalys. Ieškovės mama 1/3 dalį gyvenamojo namo ir 1/3 dalį žemės sklypo 2013-06-03 dovanojimo sutarties pagrindu perleido ieškovei, kadangi 2013-06-20 pasirašytu susitarimu su kreditoriumi AB „Swedbank“, ieškovės motina N. Z. išstojo iš kredito sutarties ir už prievolės vykdymą nebeliko atsakinga. Visos kredito įmokos buvo mokamos iš šalių bendrų lėšų. Automobilis BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parduotas už 8 000 Eur, ieškovei priklauso kompensacija 4 000 Eur. Tuo atveju, jei sklypas bei gyvenamasis namas būtų priteistas atsakovui, tai iš namo vertės minusuotina kredito įmokų su palūkanomis suma, kadangi atsakovas prašo nustatyti, jog kredito įmokas bei palūkanas mokėsiu atsakovas; gautas skirtumas dalintinas pusiau ir tokiu būdu apskaičiuotina ieškovei priklausanti kompensacijos dalis; namo su sklypu vertė - 164 000 Eur, likusi mokėti kredito su palūkanomis suma - 128 845,33 Eur, tokiu būdu išmokėta namo bei sklypo vertė sudaro 35 154,67 Eur; šią sumą dalinant pusiau gaunama 17 577,34 Eur ieškovei priklausanti kompensacija. Už atsakovui tenkančio inžinerinio sklypo dalį su lietaus nuotekų tinklų dalimi ieškovei priklauso 1 009,31 Eur kompensacija. Tokiu būdu ieškovei priklausytų 22 586,65 Eur kompensacija. Kadangi nuo 2018-01-23 šalys nebeveda bendro ūkio, atsakovas vienas mokėjo banko paskolą bei palūkanas ir draudimo įmokas, iš viso iki 2018-11-01 sumokėjo 4 904,60 Eur, todėl ieškovei priklausanti kompensacija mažintina puse šių įmokų sumos, t.y. 2 452,30 Eur. Kompensacija taip pat mažintina, nes 2017-12-15 ieškovė pasisavino bendrus 1 800 Eur, kuriuos persivedė į savo sąskaitą iš šalių mažamečio vaiko Nikitos sąskaitos, taip pat ieškovė 2017-12-15 iš atsakovo sąskaitos sau persivedė dar 300 Eur. Kadangi ieškovė panaudojo bendras šalių lėšas 2 100 Eur, tai ji privalo kompensuoti atsakovui 1 050 Eur, todėl šios sumos dydžiu mažintina jai priteistina kompensacija. Taip pat santuokos metu esant finansiniams sunkumams iš atsakovo tėvo V. B. šalys pasiskolino 2 000 Eur šeimos poreikiams tenkinti, o iš ieškovės patėvio V. Z. – 5 000 Eur; atsakovas vienas grąžino 5 000 Eur bendros paskolos 2018 metais, taip pat grąžino likusią 2 000 Eur skolą, todėl ieškovės kompensacija mažintina jai tenkančių grąžinti paskolų dalimi, t.y. 3 500 Eur. Galutinės ieškovei priteistinos kompensacijos suma - 15 584,35 Eur. Jei teismas 1/3 nekilnojamo turto (sklypo ir namo) paliks asmenine ieškovės nuosavybe, o likusią dalį padalins šalims per pusę, tai tokiu atveju jokia kompensacija ieškovei, apart automobilio BMW pardavimo pajamų, nepriklauso, be to tokiu atveju priteistina kompensacija atsakovui iš ieškovės už aukščiau paminėtų lėšų pasisavinimą, paskolos nemokėjimą, ieškovės turto dalies išpirkimą. Tokiu atveju ieškovė atsakovui turėtų sumokėti 7 797,26 Eur už jos turto dalies išpirkimą, 1 634,86 Eur už paskolos mokėjimą (1/3 dalį) laikotarpiu nuo 2018-02-01 iki 2018-11-01, 1 050 Eur dėl pasisavintų lėšų bei 3 500 Eur dėl paskolų artimiesiems grąžinimo, iš viso 13 982,12 Eur. Atlikus tarpusavio įskaitymą, t.y. kad aš turiu kompensuoti ieškovei 4 000 Eur už automobilį BMW, iš ieškovės man priteistina kompensacija mažintina iki 9 982,12 Eur.

Teismo posėdžio metu atsakovas M. B. (M. B.) bei jo atstovas advokatas Ričardas Noreika papildomai paaiškino, kad dėl santuokos nutraukimo kalta ieškovė, nes buvo neištikima. Atsakovas narkotinių medžiagų rūkant ar kitaip nevartojo ir nevartoja, nuo tokių priklausomybių nesigydė ir nesigydo, dėl medicininės pagalbos šiais klausimais nesikreipė; kiekvieną kartą jo darbovietėje yra atliekamas jo sveikatos tikrinimas ir nei kartą nebuvo nustatyta, jog jis galėtų būti vartojęs narkotines medžiagas. 2017 m. gruodžio pradžioje grįžus atsakovui iš darbo užsienyje, jis pastebėjo, kad žmonos bendravimas yra pasikeitęs, atsirado įtampa, ieškovė vengė pasikalbėti, atsakovas stengėsi susitaikyti, nors iki tol viskas jų buvo šeimoje gerai, paskutinį kartą 2017 m balandžio mėnesį jie visa šeima kartu su ieškovės broliu ir jo šeima buvo išvykę atostogų į Graikiją. 2017 m. gruodžio 7 d ar 8 d. atsakovas paruošė vakarienė ir planavo su ieškove bandyti taikiai spręsti dėl jų šeimos gyvenimo, ieškovė grįžo namo apie 21.00 val., tačiau apšaukė jį ir pavalgiusi vakarienę išvažiavo iš namo, ieškovės visą naktį nebuvo namie, grįžo ryte apie 10.00 val., bandė aiškintis kur ji buvo ir kodėl negrįžta namo, tačiau ieškovė jį apšaukė ir sakė kad buvo pas draugę, atsakovas suprato jog pas ieškovę yra kitas vyras, nes tą naktį ieškovė automobilį buvo palikusi netoli kito vyro namų; vėliau išsiaiškino, kad tas kitas vyras yra R. P., ieškovė dažnai lankydavosi pas jį, palikdavo savo automobilį prie P. namų, važinėjosi su P. automobiliu, o vėliau apsigyveno pas jį; atsakovas P. sutiko pirmą kartą 2018 m. sausio mėn. kai grįžo namo į Lietuvą iš darbo po kelių savaičių, kai ieškovė atvažiavo su P. prie jų namo ir padavė raktus nuo namo ir tuo metu ieškovė pristatė P. kaip būsimą savo vyrą; atsakovas buvo susitikęs su P., bandė kalbėti su juo, išsaugoti savo šeimą, tačiau ; iš vaikų sužinojo, kad ieškovė su vaikais gyvena pas P., naktį vaikai miega viename kambaryje, o ieškovė su P. kitame kambaryje, taip pat ieškovė su vaikais kartu su P. buvo išvykę į kelionę Italijoje ir gyveno vieną kambarį. Dėl ieškovės nurodomo fizinio smurto, tai atsakovas su ieškove susistumdė kai buvo kviečiama policija; tai vyko 2017-12-22 ar 23 d. kai ieškovė išvyko iš namų naktį, ryte apie 6.00 val. jai grįžus namo atsakovas bandė aiškintis kur žmona buvo naktį, dėl to tarpusavyje prasidėjo konfliktai, jie susistumdė, dėl ko ieškovė apie 09.00 val. iškvietė policiją. Psichologinio smurto prieš ieškovę nenaudojo. 2018 m. vasario mėnesio pradžioje ieškovei grįžus į namus, prasidėjus eiliniams konfliktams atsakovui trūko kantrybė, viskas viduje susisuko ir atsakovas supratęs, kad nebėra toliau galimybės gyventi kartu šeimoje, kad jis yra kaip šiukšlė išmestas į šiukšlyną, paėmė virvė ir bandė pasikarti, tačiau ieškovė nupjovė virvę. Dėl ieškovės neištikimybės atsakovas ilgą laiką buvo labai buvo sukrėstas, pažemintas, nusivylęs, vartojo raminamuosius vaistus, kreipėsi pas psichologą pagalbos. Nesutinka, kad ieškovei būtų priteistas namas, nes ji nemoka savo kredito dalies, ji nesugebės finansiškai grąžinti kredito, ieškovės pajamos neleis jai grąžinti kredito, be to ieškovės išlaidos visada viršija jos pajamas; atsakovas ginčo namu naudojasi ten gyvendamas. Nurodyti ieškinyje kilnojamieji daiktai yra ginčo name, nesutinka, kad ieškovei prašomi priteisti daiktai, kurie įmontuoti į namą, būtų priteisti ieškovei; taip pat nesutinka, kad atsakovui būtų priteistas siurblys robotas, vaikų daiktai, sofa, dėl kitų sutinka. Ieškovė išsinešė iš namų Zepter komplektą, kavos aparatą, vaikų žaidimų kompiuterines programas. Neturtinė žala ieškovei neturi būti priteista, ji pati yra kalta, viską darė, kad sugriautų šeimą. Ieškovė santuokoje buvo neištikima, dėl to atsakovas stipriai pergyveno, gėrė raminamuosius vaistus, todėl neturtinė žala turi būti priteista atsakovui iš ieškovės, kodėl prašo būtent 10 000 Eur neturtinės žalos, negali paaiškinti, tokių įrodymų neteikė.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį su reikalavimu sutinka iš dalies.

Atsakovė pagal priešieškinį N. Z. atsiliepimo į priešieškinį neteikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Atsakovė pagal priešieškinį UAB „Milansa“ atsiliepimo į priešieškinį neteikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo AB Swedbank atsiliepimu į ieškinį, priešieškinį nurodo, jog ieškovės I. B. ir atsakovo M. B. prievolė pagal 2011-05-10 Kredito sutartį Nr. 11-020747-FA su visais pakeitimais yra solidari, sutarties modifikavimui nėra pagrindo.

Tretysis asmuo V. B. (V. B.) atsiliepimu į ieškinį ir į priešieškinį nurodo, kad jis savo sūnaus M. B. šeimai 2017-12-11 ir 2018-01-04 paskolino 1 700 Eur, bei per S. S. 2018-01-23 paskolino dar 300 Eur, todėl jie jam skolingi 2 000 Eur. Pinigus skolino sūnaus šeimos poreikiams. Kiek jis žino, šiuos pinigus leido ieškovė, nes tuo metu sūnus dirbo jūroje ir ieškovei buvo palikęs banko kortelę. Tokiu būdu sūnaus šeimai pinigus skolino ir anksčiau. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Tretysis asmuo pagal priešieškinį Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė Jurga Prižgintienė atsiliepimu į priešieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad ji 2011-05-18 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pirkėjai N. B. nusipirko 1/3 dalį žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise, o I. B. ir M. B. nusipirko 2/3 dalis žemės sklypo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Šios sutarties sudarymui notarei buvo pateikta ieškovės, jos sutuoktinio ir N. B. asmeniškai pasirašyta 2011-05-10 d. kredito sutartis Nr. 11-020747-FA, sudaryta su “Swedbank”, AB banku, kurioje buvo nurodyti trys kredito gavėjai – M. B., I. B., N. B.; kredito dydis ir paskirtis: 500 000 Lt, iš kurių iki 49 000 Lt skirti žemės sklypo įsigijimui, o 451 000 Lt skirti gyvenamojo namo statybai. Remiantis kredito sutartimi ir pirkėjų išreikšta valia, t.y. jų susitarimu, žemės sklypas buvo nupirktas šių trijų pirkėjų nuosavybės teise, nes pirkėjai buvo visi solidarūs kredito gavėjai. Pirkėjai žemės sklypo pirkimui naudojosi tik banko suteikto kredito lėšomis, t.y. savo asmeninių lėšų už žemės sklypą pirkėjai pardavėjui nemokėjo. Todėl žemės sklypo nuosavybės teisę turėjo įgyti visi kredito gavėjai lygiomis dalimis, t.y. taip, kaip ir buvo nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Taip pat notarė patvirtino 2012-05-09 d. susitarimą tarp N. B., I. B., M. B., kuriuo šalys susitarė, kokiomis dalimis bus įregistruota statomo/pastatyto gyvenamojo namo nuosavybės teisė - 1/3 dalis gyvenamojo namo priklausys N. B. asmeninės nuosavybės teise, o 2/3 dalys priklausys I. B. ir M. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; susitarimas patvirtintas pagal šalių iš anksto suderintą valią ir visų šalių asmeniškai pasirašytas, šis susitarimas taip pat yra pasekmė atsakovo, jo sutuoktinės ir N. B. susitarimo, kilusio iš visų suderintos valios, šalys bendrai pastatė gyvenamąjį namą už kredito lėšas ir visi lygiomis dalimis pasidalino. Gyvenamojo namo statyta vyko šalių susitarimu N. B. vardu, nes būtent jos vardu 2011-08-17 buvo gautas statybos leidimas Nr. LNS-34- 110817-00543, ir jos vardu 2012-04-25 d. buvo išduota pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. Atsakovas šio tikslo siekė, patvirtintas susitarimas atitiko visų šalių valią susitarimo sudarymo metu. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Tretysis asmuo pagal priešieškinį Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro notarė Dalija Rinkevičienė atsiliepimo neteikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Liudytoja N. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra ieškovės mama, anksčiau jos pavardė buvo Bolobina. Dėl šalių santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, dėl to, kad 2017 m. gruodžio mėn. jis rūkė žolę, apie tai atsakovas jai pasakojo, tačiau prie jos nerūkė. Tą dieną, kai atsakovas bandė pasikarti, dukters prašymu ji nuvyko pas juos į namus ir pamatė dar kabančią virvę, atsakovas sėdėjo ant laiptų, vaikai verkė, tačiau atsakovo veiksmus bandant pasikarti ji vertina kaip manipuliaciją, nes tam nebuvo pagrindo, o tuo metu dėl atsakovo veiksmų priežasties su dukra nekalbėjo, nesiaiškino. Jos vyras V. Z. paskolino 2017 m. gruodžio mėnesį 5 000 Eur atsakovui tikslu jų šeimos pragyvenimui, t.y. sumokėti už paskolą, šeimos pragyvenimui, tačiau kai sužinojo, kad tą sumą jis panaudojo lizinguojamam automobiliui išsipirkti, pareikalavo skolą grąžinti; skolą atsakovas grąžino po kelių mėnesių. Atsakovo prašymu kelis kartus bandė taikyti šeimą, tačiau nepavyko. Namo įsigijimui Medaus gatvėje reikalinga buvo paskola, bet bankas jiems nedavė paskolos, nes reikalingas buvo papildomas turtas įkeitimui, todėl dukters ir žento prašymu ji sutiko įkeisti bankui savo butą, kad jie gautų paskolą, todėl užrašyta, jog jai priklausė 1/3 dalis tos nuosavybės; kai namas buvo pastatytas, jį įkeitė bankui ir jos turtui panaikino įkeitimą, o 1/3 dalį jie nusprendė kad ji padovanos dukrai, nes tuo metu tai buvo pigiausias variantas; kol buvo įkeistas jos butas bankui ji nieko nemokėjo pagal kredito sutartį, viską bankui mokėjo per šį laiką mokėjo ieškovė ir atsakovas. R. P. pažįsta, susipažino su juo prieš keletą metų darbo reikalais, dukra pas jį nuomojasi kambarį, pas ją svečiuose dukra yra buvę; apie kelionę į Italiją žino, kad vyko dukra su vaikais į Italiją, apie R. P. vykimą nieko nežino. Iš savo namų išvykusi dukra su vaikais iš pradžių gyveno pas ją, t.y. iš karto po atsakovo bandymo pasikarti, o vėliau dukra su vaikais išsikraustė pas R. P..

Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškove jis susipažino 2017 metų rugsėjo mėn., kai ieškovė atlikinėjo pas liudytoją praktiką kaip studentė. 2017 m. gruodžio mėn. ieškovė jam papasakojo, kad jos vyras prieš ją panaudojo smurtą, todėl jis pasiūlė kreiptis pas teismo ekspertą. Vėliau ieškovė pasakojo, kad ją vyras basą išmetė iš namų, guodėsi jog bijo vyro ir neturi kur gyventi, todėl jis 2018 m. sausio pradžioje pasiūlė ieškovei gyventi pas jį, sudarė nuomos sutartį, su ieškove bendrauja kaip bendrabučio gyventojai; iki tol pas jį namuose ieškovė yra buvusi, kai prašė konsultacijos dėl vyro veiksmų. Su ieškove intymių santykių neturėjo. Bendrauja su ieškove ir jos draugais, lankėsi pas ieškovės tėvus, bendrauja su ieškovės vaikais nes gyvena viename bute, kartais ieškovei padeda vaikus prižiūrėti - padaro jiems vakarienę, nuveda miegoti kai ieškovė ilgiau dirba, padeda pamokų ruošime, kartais nuveža vaikus. Dėl byloje pateiktų fotonuotraukų, kuriose nufotografuotas jis su ieškove gali paaiškinti, kad šios nuotraukos buvo padarytos specialiai taip, nes jie žinojo, kad Belovas juos seka, kur jos padarytos negali prisiminti. 2018 m. gruodį 6 d. jis vyko su RYANAIR lėktuvu į Italiją, apie tai jis įdėjo nuotrauką į Facebook, kartu su ieškove viename lėktuve neskrido. Yra buvęs žiemą prie atsakovo namų ieškovės prašymu, nes bijojo vyro, kad ieškovė pasiimti raktus, tuo metu atsakovas puolė mušti ieškovė, buvo iškviesta policija, kaip tuo metu ieškovė kaip jį pristatė atsakovui, jis nežino. Atsakovo iniciatyva jam teko bendrauti su atsakovu, kuris jam pasakojo, kad rūko žolę, kad nori susigrąžinti žmoną.

Institucijos teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės Anželos Šumauskienės išvadomis atsakovo bendravimo tvarką su vaikais reikėtų nustatyti įvertinant nepilnamečių vaikų interesus, bendravimo tvarkoje nereikėtų nustatyti dėl atsakovo leidimo ieškovei išvykti su vaikais į užsienį, užtektu informavimo, nes piliečių judėjimas yra laisvas; kai atsakovas negali susitikti dėl savo darbo su vaikais nustatytais savaitgaliais nereikėtų nustatyti kompensuojamus susitikimus kitu laiku, nes tai apsunkintų bendravimo tvarką; tėvas pats galėtų susižinoti apie vaikų sveikatą pas gydytojus. Atsakovas pajėgus teikti didesnį išlaikymą vaikams, todėl prašoma priteisti iš atsakovo po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui yra pagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu teismas taikė šalis, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 231 straipsniu siūlė pasinaudoti teisminio taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) galimybėmis taikiai išspręsti kilusį jų ginčą. Šalys sutiko pasinaudoti teismine mediacija, tačiau teisminės mediacijos metu šalims taikaus susitarimo pasiekti nepavyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Priimtinas dalinis teismo sprendimas ieškinio ir priešieškinio dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo, neturtinės žalos priteisimo. Daliniu sprendimu galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo. Dalinis sprendimas gali būti priimamas tuomet, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. Dalinis sprendimas yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje (CPK 261 straipsnio 1 dalis).

Teismas civilinę bylą privalo nagrinėti neperžengdamas joje pareikštų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalis). Suformuluoti bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą yra išimtinė ieškovo ir (arba) atsakovo teisė (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas, 143 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis).

Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2011).

Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str.). Įvertindamas įrodymus, teismas įvertina kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaro išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę nustatoma, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą daro nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. LAT, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008).

Nagrinėjant šios kategorijos bylas teismo vaidmuo yra aktyvus, tačiau šis aktyvumas nėra absoliutus. Nagrinėjamoje byloje vyko ne vienas parengiamasis teismo posėdis, taip pat ne vienas teismo posėdis, tiek formuluojant bei reiškiant ieškinio bei priešieškinio reikalavimus, tiek renkant bei teikiant byloje įrodymus, taip pat ir teismo posėdžių metu šalis atstovavo profesionalūs teisininkai – advokatai, teismo posėdžių metu teismas šalims pastoviai siūlė teikti byloje papildomus įrodymus nustatant jų pateikimo terminus, taip pat teismas sudarė visas sąlygas šalims teikti byloje įrodymus (CPK 178 straipsnis).

Dėl santuokos nutraukimo.

Byloje nustatyta, jog šalys susituokė 2009-04-25, santuoka įregistruota Klaipėdos miesto sav. administracijos CMS (įrašo reg. Nr. 255). Šalys yra N. B. (N. B.), gimusio 2009-09-02, ir A. B. (A. B.), gimusio 2014-07-03, tėvai.

Ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas prieš sutuoktinę smurtavo fiziškai bei psichologiškai, žemino ją, buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų rūkymo; atsakovas prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė santuokoje buvo jam neištikima.

Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis); teismas, įvertindamas bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26 - 3.30, 3.35-3.36, 3.92, 3.109 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinio pareiga apima lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas įstatyme įtvirtintas pareigas. Aiškinant CK 3.60 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad pakanka įrodyti bent vieną iš šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad būtų laikoma, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis nepaneigia kaltės prezumpcijos.

Byloje nustatyta, jog šalys kartu nebegyvena nuo 2018-01-23 ieškovei išsikėlus su nepilnamečiais vaikais iš šalims priklausančio namo Medaus gatvėje, todėl reikšmingi ir svarbūs, sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, yra tik tie faktai, kurie įvyko iki faktinio santuokos iširimo.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2017-12-27 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, nustatyta, jog 2017-12-23 Klaipėdos r. PK gautas Klaipėdos r. PK RS tyrėjos tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2017-12-23 apie 07.00 val. namuose (duomenys neskelbtini) naudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną I. B. taip sukeldamas jai fizinį skausmą; M. B. sulaikytas, pristatytas į Klaipėdos r. PK; M. B. blaivas; tuo pačiu nutarimu atsakovas M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas šalims susitaikius, baudžiamoji byla Nr. 01-1-66784-17 nutraukta. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, jog jie pykosi seniai, iš vakaro išvažiavo pas draugę, paliko vyrą su vaikais, naktį neatsakinėjo į vyro skambučius, kartą 06.30 val. atsiliepus pasakė kad ji bare, netrukus grįžo namo ir kilo konfliktas, po 2 val. kvietė policiją nes atsakovas neleido išsivežti vaikų; susitaikė todėl, jog atsakovui reikėjo vykti į darbą ir ji nenorėjo, jog atsakovas prarastų kontraktą; atsakovas iš esmės sutiko su nurodytomis aplinkybėmis, tačiau nemano, jog jis yra kaltas dėl šio konflikto, jis rūpinosi sutuoktine, todėl pastoviai naktį skambinėjo jai telefonu, tačiau ji ignoravo jį.

Ieškovė nurodė, jog 2018 m sausio mėnesį atsakovas pradėjo gąsdinti ją ir vaikus, kad nusižudys, pasiėmė virvę ir svetainėje vaikų akivaizdoje prisirišo virvę ir ėmė kartis ir pasikorė svetainėje ant laiptų, tačiau ieškovė nupjovė virvę, po ko ieškovė su vaikais išvažiavo iš namų; nurodytus veiksmus ieškovė vertina kaip atsakovo psichologinį smurtą prieš ją. Atsakovas iš esmės sutinka su nurodytomis aplinkybėmis ir patvirtina, kad bandė pasikarti savo namuose, tačiau jis vaikų negąsdino, o toks jo elgesys buvo sąlygotas ieškovės elgesio šeimoje su juo, jos noras skirtis, prieš ieškovę jis tokiu būdu psichologinio smurto nenaudojo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-01-26 Specialisto išvadomis Nr. G. 2012/2018 (03) ieškovei I. B. padaryti šie sužalojimai : poodinės kraujosruvos abiejų dilbių apatinių trečdalių vidiniuose paviršiuose, odos nubrozdinimas dešinės plaštakos III piršto pamatinės falangos nugariniame paviršiuje; sužalojimai įgauti bukos traumos pasėkoje, paveikus rankas kietais bukais daiktais, galimai, stipriai spaudžiant pirštų galais, poodinė kraujosruva dešinio peties užpakaliniame paviršiuje – galėjo gautis kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, galimai siena, nubrozdinimas dešinės plaštakos III piršto nugariniame paviršiuje, galimai padarytas įbrėžiant nagu ar kitu panašiu daiktu/įrankiu; nurodyti sužalojimai galimai padaryti apžiūrimosios nurodytu laiku, t.y. 2018-01-23; I. B. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog 2018-01-23 jai reikėjo vykti į namus (duomenys neskelbtini), tačiau siekdama išvengti galimų konfliktų su sutuoktiniu, paprašė kartu su ja vykti savo draugą R. P., atvykus į namą, tarp sutuoktinių kilo konfliktas, jie susistumdė, R. P. atsakovui kaip savo būsimo vyro nepristatinėjo. Atsakovas paaiškino, jog jam grįžus iš darbo užsienyje, namuose jis sutiko ieškovę su kitu vyru, kurį ieškovė jam pristatė kaip savo būsimą vyrą, kaip vėliau išsiaiškino, tai buvo R. P., dėl to tarp sutuoktinių kilo konfliktas.

Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2018-05-15 pažymos Nr. 30-S-12591(4.68) duomenimis, 2018-04-29 21.43 val. pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), atvyko Klaipėdos AVPK patrulių rinktinės ekipažas; konfliktas išspręstas iki atvykstant pareigūnams, pareiškimas negautas.

Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis, jų fakto, turinio šalys iš esmės neginčija. Ieškovė taip pat pateikė atsakovo darytą fotonuotrauką po jo bandymo nusižudyti, kurioje ant atsakovo kaklo matosi kraujosruvos įrodinėdama, paaiškindama, jog šią fotonuotrauką atsakovas siuntė ieškovės draugei, tuo ieškovę ir vaikus psichologiškai įbaugino. Atsakovas neigia, jog šios fotonuotraukos siuntimo ieškovės draugei tikslas buvo įbauginti ieškovę bei vaikus.

Ieškovė byloje pateikė fotonuotrauką, kurioje nufotografuotas atsakovas su kita moterimi; teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog šioje nuotraukoje nufotografuotas jis su sena savo drauge šventės metu, ginčo dėl nuotraukų turinio ir fakto nėra, tačiau šioje fotonuotraukoje užfiksuotas tik senų draugų susitikimo faktas ir nieko daugiau (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1 dalis). Atsakovas byloje pateikė fotonuotraukas, kuriose nufotografuota ieškovė bei liudytojas R. P. įvairiose situacijose; teismo posėdžio metu ieškovė bei liudytojas R. P. patvirtino, kad nurodytose fotonuotraukose yra nufotografuota ieškovė bei liudytojas R. P., ginčo dėl nuotraukų turinio ir fakto nėra, kaip paaiškino ieškovė, taip jau įvykdavo ir sutapdavo, jog ji ir R. P. dažnai atsidurdavo tokiose situacijoje, kaip kad užfiksuota fotonuotraukose, ieškovė neištikimybę atsakovui santuokos metu neigia (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė, įrodinėdama atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo vartojant atsakovui narkotines medžiagas, pateikė fotonuotraukas, kuriose jos teigimu, fiksuotos atsakovo naudojamos narkotinės medžiagos – žolė. Atsakovas šias ieškovės nurodytas aplinkybes neigia, nurodo, jog narkotinių medžiagų nenaudoja, šios ieškovės nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip jo kaltės įrodymas ir tai nėra įrodyta, taip pat nesutinka su ieškovės pateikta fotonuotrauka bei jos turiniu ir tai negali būti vertinama kaip jo kaltės įrodymu.

Byloje pateikta 2018-01-08 Nuomos sutartis, iš kurios matosi, jog R. P. išnuomojo iki 2018-12-31 ieškovei buto (duomenys neskelbtini), 2 kambarius su baldais. Byloje taip pat pateikti įrodymai apie ieškovės ir jos dviejų vaikų bilietus lėktuvu 2018-12-06 - 2018-12-10 reisu Kaunas – Bologna - Kaunas, taip pat 2018-10-10 apmokėjimą RYANAIR už skrydį bei viešbutį Rimini. Iš byloje pateiktų duomenų bei įrodymų - iš liudytojo R. P. Facebook paskyros matosi, jog R. P. viešoje erdvėje platino fotonuotrauką 2018-12-06 su lėktuvo dalimi ant kurio užrašyta RYANAIR, taip pat ieškovo mama N. Z. linki gero kelio R. P., 2018-12-07 patalpinta fotonuotrauka su kalnų vaizdais. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog adresu Ryšininkų g. 4-48, Klaipėdoje ji gyvena su vaikais nuomos sutarties pagrindu, nes daugiau neturi kur gyventi, R. P. yra jos draugas, tačiau jie jo bute kaip šeima negyvena, R. P. kartais padeda jai prižiūrėti šalių vaikus, parvežti iš darželio; su R. P. ji ir vaikai kartu į kelionę Italijoje nevyko, ji vyko viena su vaikais, ar vyko R. P. ji negali pasakyti, tai galėtų būti sutapimas. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog ieškovė jam neištikima su R. P. ir jie kartu gyvena, R. P. ir jų vaikus prižiūri, ieškovė šį asmenį jam pristatė kaip būsimą savo vyrą, ieškovei prisipažinus apie neištikimybę atsakovas patikrino jų automobilyje įrengtą vaizdo stebėjimo registratorių su GPS sistema ir iš jo duomenų nustatė, kad ieškovė 2018-01-18 apie 19.30 val. išvažiavo iš mokymosi įstaigos ir atvažiavo prie namo Ryšininkų g. 4, Klaipėda, automobilis nuo šio namo nuvažiavo tik 20.30 val. ir nuvažiavo prie ieškovės mamos namų, vėliau nuvažiavo link namo Medaus g. 6, Gindulių k.; ieškovei neleidus atsakovui pasimatyti su vaikais, jis 2018-01-24 18 val. nuvyko prie namo Ryšininkų g. 4, kur po 2 valandų laukimo pamatė iš šio namo išeinančią ieškovę su R. P. ir šalių vaikais; ieškovė pagal vaizdo registratoriaus duomenis į šį adresą buvo atvažiavusi ir anksčiau. Teismo posėdžio metu liudytojas R. P. iš dalies patvirtino nurodytas aplinkybes nurodydamas, jog ieškovė jo bute gyvena su vaikais nuomos sutarties pagrindu, jo ir ieškovės santykiai yra tik draugiški, kaip šeima jie negyvena, jis tik padeda ieškovei spręsti santuokos nutraukimo klausimus, kartais padeda prižiūrėti jos vaikus, o kadangi santykiai jų draugiški, todėl savo Facebook paskyroje yra patalpinęs nurodytas fotonuotraukas su ieškove, taip pat į Italiją poilsiauti kartu su ieškove ir jos vaikais nevyko, tačiau jo Facebook paskyroje nurodytu laiku galėjo keliauti. Teismo posėdžio metu atsakovė N. Z. paaiškino, jog pažįsta savo dukters draugą R. P., jis su dukra lankėsi ir pas ją namuose, jų santykiai yra tik draugiški.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t.y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Vienas tokių atvejų, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, yra jo neištikimybė. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įvardytos esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos – pirmiausia jie privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti. Neištikimybė, kaip viena iš santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių. Bylos duomenimis abu sutuoktiniai nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, neieškojo kompromisų, nebuvo lojalūs ir nerodė deramos pagarbos vienas kitam jiems gyvenant kartu šeimoje, santuokos metu ieškovė paliko šeimą ir to priežastis – labiau tikėtina - kitas vyras, byloje įrodytas ieškovės neištikimybės faktas jos santuokos su atsakovu metu, toks ieškovės elgesys nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu; taip pat nepriimtinas ir atsakovo elgesys sutuoktinių tarpusavio problemas spręsti šeimoje sutuoktinės bei nepilnamečių vaikų akivaizdoje bandant pasikarti, nors ir kaip atsakovas reaguotų į esamas sutuoktinių problemas bei nesutarimus, tai yra nepateisinama, taip pat vertinami ir atsakovo veiksmai sutuoktinės atžvilgiu jam naudojant prieš ją smurtą. Todėl šalys laikomos abi kaltos dėl iširusios šalių santuokos. Nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu daroma išvada, kad šalys įrodė savo reikalavimų pagrįstumą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, todėl šiuo konkrečiu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178 str., 185 str.). Tirtų įrodymų pagrindu, nesant byloje daugiau jokių kitų duomenų bei įrodymų, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė savo reikalavimo dalyje dėl atsakovo kaltės nutraukiant šalių santuoką atsakovui naudojant narkotines medžiagas (CPK 178 straipsnis).

Nutraukus šalių santuoką šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos.

Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

Nutraukus šalių santuoką dėl atsakovo kaltės ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl to ieškovė patyrė didžiulį dvasinį išgyvenimą, psichologinį sukrėtimą, emocinį ir fizinį skausmą, nervinę įtampą dėl atsakovo psichologinio ir fizinio smurto, buvo pažeminta; atsakovas su reikalavimu šioje dalyje nesutinka, prašo jo netenkinti. Nutraukus šalių santuoką dėl ieškovės kaltės atsakovas prašo iš ieškovės priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl to atsakovas patyrė didelį emocinį sukrėtimą, jis buvo pažemintas, pablogėjo jo reputacija, jį kamuoja nemiga, depresija, prarado pasitikėjimą žmonėmis; ieškovė su reikalavimu šioje dalyje nesutinka, prašo jo netenkinti.

Nagrinėjamoje byloje šalys prašo priteisti vienas iš kito neturtinę žalą, kuri atsirado dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos atsiradimą sieja su tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis įrodinėjo sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo. Teisė į turtinės ar neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, atlyginimą įgyjama, kai santuoka nutraukiama dėl vieno iš sutuoktinių kaltės (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Kadangi byloje nustatyta, jog šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinė žala nepriteistina, t.y. netenkintinas ieškovės reikalavimas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo, taip pat netenkintinas atsakovo priešieškinio reikalavimas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iš ieškovės (CK 3.70 straipsnio 2 dalis)(CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Byloje nustatyta, jog šalys yra nepilnamečiu N. B. (N. B.), gimusio 2009-09-02, ir A. B. (A. B.), gimusio 2014-07-03, tėvai.

Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma, pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismo įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygos. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalių nepilnamečiai vaikai N. B., gimęs 2009-09-02, ir A. B., gimęs 2014-07-03, šalims pradėjus gyventi skyrium, t.y nuo 2018-01-23, gyvena kartu su ieškove jos išsinuomoto buto 2 kambariuose adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 2018-01-08 Nuomos sutarties pagrindu. Bylos duomenimis ieškovė užtikrina nepilnamečiams vaikams jų teises į gyvenamąjį būstą, byloje nepateikta duomenų bei įrodymų jog ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas nurodytoje dalyje, bylos duomenimis ieškovė stengiasi bei imasi priemonių, kad vaikai augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje, taptu dorais ir išsilavinusiais. Ieškovė prašo vaikų gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti su ja; atsakovas su reikalavimu šioje dalyje sutinka. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, šalių poziciją nurodytu reikalavimu, taip pat šalių vaiko faktinę gyvenamąją vietą su ieškove, nesant duomenų, kad ieškovė blogai vykdytų motinos pareigas, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir nepilnamečių vaikų N. B., gimusio 2009-09-02, ir A. B., gimusio 2014-07-03, gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove I. B. (CPK 178 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, netinkamu darbu, mažu atlyginimu, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Vaikų teisių užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų N. B., gimusio 2009-09-02, ir A. B., gimusio 2014-07-03, išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, paskirti ieškovę nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, nes atsakovas dirba Norvegijoje ir jo turtinė padėtis yra geresnė, be to ieškovė dirba ir mokosi. Atsakovas su reikalavimu šioje dalyje sutinka iš dalies ir prašo iš jo priteisti vaiko išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, kadangi jis vaikais rūpinasi ir materialiai, savo buvimo Lietuvoje metu pastoviai su vaikais susitinka ir bendrauja ir tų susitikimų metu perka jiems drabužius, avalynę, juos maitina bei su jais pramogauja

Šalys pateikė byloje duomenis bei įrodymus apie išlaidas vaikų išlaikymui, fotonuotraukas. Pagal pateiktus byloje įrodymus matosi, jog pagrindinė vaikų išlaikymo našta tenka ieškovei. Tačiau, kaip matosi iš pateiktų įrodymų, atsakovas nėra nusišalinęs nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo, bylos duomenimis jis prisideda prie jų išlaikymo ne tik mokėdamas pinigines lėšas, tačiau kartais ir nupirkdamas jiems daiktų, drabužių, avalynės, vaikų gimtadienio proga, apmokėdamas už darželį. Byloje taip pat atsakovas pateikė 2018-02-23 Draudimo liudijimus Nr. 5930894548/1 ir Nr. 5930894342/1 iš kurių matosi, jog atsakovas apdraudė nepilnamečius vaikus A. B. ir N. B. gyvybės draudimu „Saugus vaiko fondas“ susijusius su investiciniais fondais laikotarpiu atitinkamai iki 2032-07-02 ir 2028-09-01 mokant atsakovui kas mėnesį po 50 Eur už kiekvieną vaiką, pateikti duomenys iš „Swedbank“ AB bei iš abiejų vaikų fondų sąskaitų išrašai apie atsakovo mokamas reguliarias nurodytas draudimo įmokas. Ieškovė nurodo, jog atsakovo teikiamas tokiomis formomis ir būdu yra nepakankamas, todėl prašo priteisti iš jo vaikų išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atsakovas sutinka mokėti įvertinus jau jo skiriamą išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui.

Įstatymas išlaikymo dydį nesieja su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5 straipsnis, 3.3 straipsnis) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti tokio amžiaus vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-30 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Bylos duomenimis šalys yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus, todėl teismas sprendžia, kad abu turi visas objektyvias galimybes gauti bei padidinti savo darbines pajamas, tačiau įvertinama ir tai, kad ieškovė šiuo metu dirba ir mokosi, kad ieškovės pajamos, įvertinus taip pat ir gaunamas socialines išmokas už vaikus, yra mažesnės už atsakovo. Įvertinama ir tai, kad ieškovei vaikus išlaikyti padeda ieškovės tėvai – tačiau ieškovės tėvų finansinės galimybės skirti šalių vaikų išlaikymui lėšas negali sudaryti pagrindo nukrypti nuo bendrųjų principų sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio vertinant šalių turtinę padėtį. Teismas įvertina ir tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, todėl jai tenka didžiausioji rūpinimosi jais našta. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu, kad su vienu iš tėvų lieka vaikai ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-243/2010). Bylos duomenimis atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas vyras; duomenų bei įrodymų apie priežastis, dėl kurių atsakovas negalėtų/negali uždirbti tiek, kiek reikalinga vaikų poreikiams patenkinti, byloje nepateikta, todėl daroma išvada, kad atsakovas turi galimybę dirbti, jo amžius ir sveikatos būklė, pagal byloje turimus duomenis, leidžia jam dirbti ir užsidirbti. Taip pat bylos duomenimis ir ieškovė yra jauna, sveika, darbinga moteris; duomenų bei įrodymų apie priežastis, dėl kurių ieškovė negalėtų uždirbti tiek, kiek reikalinga vaikų poreikiams patenkinti, byloje nepateikta, todėl daroma išvada, kad ieškovė turi galimybę dirbti, jos amžius ir sveikatos būklė, pagal byloje turimus duomenis, leidžia jai dirbti ir užsidirbti, tačiau įvertinama ir tai, jog ieškovė šiuo metu mokosi ir, tikėtina, jog ieškovei baigus mokslus įgytos žinios, specialybė padės jai surasti geriau apmokamas pareigas bei gauti geresnes pajamas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, šalių turtinę padėtį bei jų galimybes dirbti bei/ir gauti pastovias ir didesnes pajamas, taip pat ir ieškovės teiktus paskaičiavimus dėl vaiko išlaikymo, taip pat ir šalių poziciją šioje reikalavimo dalyje, taip pat ir šalių vaikų būtinuosius poreikius pagal jų amžių nenustačius vaikų specialiųjų ar kitų ypatingų jų poreikių, taip pat ir atsakovo teikiamą nesistemingą išlaikymą vaikams tiek pinigais, tiek nuperkant vaikams jiems reikalingų daiktų, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistina nepilnamečių vaikų N. B., gimusio 2009-09-02, ir A. B., gimusio 2014-07-03, išlaikymui po 270 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2018-04-18 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Priteistinas išlaikymo dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai ir esant šios konkrečios bylos aplinkybėms nėra nepagrįstai per didelis.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė I. B. (CK 3.190 straipsnis, 3.198 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Šalys prašo nustatyti jų nurodytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.

Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Ieškovė prašo nustatyti vaikų tėvo, atsakovo M. B., bendravimo su nepilnamečiais sūnumis Nikita ir Artiomu tvarką :

1. Tėvas su sūnumis N. ir A. bendraus kas antrą savaitgalį, pasiimdamas sūnus šeštadienį 10.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus sekmadienį iki 18.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Termino pradžią skaičiuoti nuo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovas apie negalėjimą pasimatyti su sūnumis turėtų informuoti ieškovę nurodytu telefono numeriu.

2. Tėvas su sūnumis N. ir A. bendrauja vasaros atostogų metu, pasiimdamas vaikus nepertraukiamam dviejų savaičių laikotarpiui. Apie numatomą vasaros atostogų laiką atsakovas privalo informuoti vaikų motiną I. B. iš anksto, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų. Tėvui nusprendus vasaros atostogas su sūnumis praleisti už Lietuvos Respublikos ribų, ieškovė įpareigotina nesudaryti kliūčių išvykimui ir pateikti vaikų kelionės (asmeninius) dokumentus.

3. Šv. Kalėdas pagal katalikišką kalendorių sūnūs N. ir A. praleidžia su mama I. B., Šv. Kalėdas pagal pravoslavišką kalendorių sūnūs praleidžia su tėvu.

4. Šv. Velykas pagal katalikišką kalendorių sūnūs N. ir A. praleidžia su mama I. B., Šv. Velykas pagal pravoslavišką kalendorių sūnūs praleidžia su tėvu M. B..?

5. Vaikų gimtadieniai švenčiami kartu su abiem tėvais viešoje erdvėje. Apie tai, kur vyks gimtadienis, vaikų tėtis ir vaikų seneliai yra informuojami telefonu ir kviečiami dalyvauti.

6. Valstybinių ar kitų švenčių dienomis tėvas su sūnumis N. ir A. bendrauja geranoriškų tėvų žodiniu susitarimu.

8. I. B. įsipareigoti informuoti atsakovą apie sūnų N. ir A. gyvenamosios vietos pasikeitimą, vaikų ligą ir kitus svarbius vaikų gyvenimo įvykius telefonu, SMS žinute.

Atsakovas su ieškovės prašoma nustatyti jo bendravimo su vaikais tvarka sutinka iš dalies ir priešieškiniu prašo nustatyti jo ir nepilnamečių vaikų N. ir A. tvarką :

1. Atsakovas su sūnumis N. ir A. bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16.00 val. iki sekmadienio 19.00 val. pasiimant sūnus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnus į jų gyvenamąją vietą. Tuo atveju jeigu dėl darbo, ligos ar kitų priežasčių atsakovas negali bendrauti su sūnumis jam tenkantį savaitgalį, tai prarastas laikas kompensuojamas suteikiant atsakovui teisę bendrauti su sūnumis tris savaitgalius iš eilės pasiimant vaikus ir juos grąžinant į gyvenamąją vietą šiame punkte nurodytu laiku.

2. Atsakovas su sūnumis N. ir A. bendrauja taip pat darbo dienomis pasiimant sūnus iš ugdymo įstaigų tuo atveju, jeigu ieškovė dėl savo darbo ar mokymosi grafikų negali pasiimti vaikų pasibaigus jų ugdymo valandoms. Tokiu atveju su sūnumis bendrauja iki sekančios dienos ryto pristatant vaikus į jų ugdymo įstaigas. Ieškovė įpareigotina pateikti atsakovui kiekvieną mėnesį savo darbo bei mokymosi grafikus.

3. Atsakovas su sūnumis N. ir A. lyginiais metais bendrausiu sūnaus Nikitos gimimo dieną - rugsėjo 2 d. pasiimant sūnus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 vai. ir grąžinant tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą iki 20 vai.;

4. Atsakovas su sūnumis N. ir A. nelyginiais metais bendrausiu sūnaus Artiom gimimo dieną - liepos 3 d. pasiimant sūnus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grąžinant tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.;

5. Atsakovas su sūnumis N. ir A. kiekvienais metais bendrauja per atsakovo gimimo dieną - liepos 13 d. pasiimant sūnus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grąžinant tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą iki 18 val.;

6. Atsakovas bendrauja su sūnumis N. ir A. nelyginiais metais per Kūčias ir pirmą Šv.Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) sūnus pasiimant Kūčių dieną nuo 10 val. ir grąžinant sūnus pirmą Šv.Kalėdų dieną į jų gyvenamąją vietą iki 18 val., lyginiais metais su sūnumis bendrauja antrą Šv.Kalėdų dieną pasiimant juos nuo 10 val. ir grąžinant sūnus tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.;

7. Atsakovas bendrausiu su sūnumis N. ir A. lyginiais metais pirmą Šv.Velykų dieną, pasiimant sūnus nuo 10 val. ir grąžinant sūnus į jų gyvenamąją vietą iki 18 val., nelyginiais metais bendrauja su sūnumis antrą Šv.Velykų dieną pasiimant juos nuo 10 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą iki 18 val.;

8. Atsakovas su sūnumis N. ir A. lyginiais metais bendrauja Naujųjų Metų švenčių dienomis gruodžio 31 d. pasiimant sūnus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grąžinant juos sekančią dieną į jų gyvenamąją vietą iki 18 val.;

9. Atsakovas su sūnumis N. ir A. bendrauja pasiimdamas juos pas save 6 savaites vasaros atostogų metu iš anksto prieš 1 mėnesį suderinęs datą su ieškove. Ieškovė jpareigotina atostogų laikotarpiui perduoti atsakovui vaikų asmens dokumentus.

10. Ieškovė be atsakovo rašytinio sutikimo neturi teisės išvežti sūnų N. B. ir A. B. į užsienį.

12. Įpareigoti ieškovę informuoti atsakovą apie vaikų šventes darželyje ar mokykloje, taip pat iš anksto suderinti su atsakovu vaikų stovyklas.

Šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba didiną viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, t.y. reikšmingas kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. Prie tokių ypatumų pirmiausia priskirtinas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Siekdamas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys). Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Visų pirma, tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams.

Byloje atsakovas pateikė rašytinius Dr. I. G. atlikto nepilnamečių vaikų N. B. psichologinio ištyrimo – psichinių procesų įvertinimo, pažintinių funkcijų bei asmenybės tyrimo duomenis dėl vaikų poreikio bendrauti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog iki bylos iškėlimo teisme šalių santykiai buvo konfliktiški ir tai trukdė normaliam bendravimui su nepilnamečiais vaikais, tačiau bylos nagrinėjimo metu šalių santykiai šioje dalyje normalizavosi, nors ginčas šalių paaiškinimais dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos ir išlieka, tačiau vaikai bendrauja su atsakovu jam būnant Lietuvoje, taip pat ir su nakvyne pas atsakovą, vaikai noriai bendrauja su atsakovu, atsakovas taip pat nori bendrauti su vaikais ir su jais bendrauja, jais rūpinasi, atsakovas bendrauja su vaikais ginčo name Medaus gatvėje, kur vaikams yra įrengtos gyvenimui bei vystymuisi tinkamos patalpos, baldai, sudarytos tam visos sąlygos. Įvertinus šalių paaiškinimus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, išvadą, bylos aplinkybes, taip pat įvertinęs byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, taip pat įvertinus ir nepilnamečių vaikų amžių, jų interesus bei poreikius, taip pat vaikų užimtumą mokymo bei ugdymo įstaigose, taip pat ir tai, jog byloje nepateikta duomenų bei įrodymų apie galimą neigiamą ar/ir pavojingą nepilnamečiams vaikams aplinką bei sąlygas pas atsakovą, nustatytina sekanti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka :

1.) Atsakovas su sūnumis N. ir A. bendrauja savo buvimo Lietuvoje metu kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. pasiimant sūnus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos, iš anksto su ieškove aiškiai sutartos vietos, ir grąžinant sūnus į jų gyvenamąją vietą, ar kitą, iš anksto su ieškove aiškiai sutartą vietą. Termino pradžia skaičiuojama nuo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovas apie negalėjimą pasimatyti su vaikais informuoja ieškovę SMS žinute kaip galima anksčiau. Tuo atveju jeigu dėl savo darbo, ligos ar kitų pagrįstų priežasčių atsakovas negali bendrauti su sūnumis jam tenkantį savaitgalį, tai prarastas laikas kompensuojamas suteikiant atsakovui teisę bendrauti su sūnumis tris savaitgalius iš eilės pasiimant vaikus ir juos grąžinant į gyvenamąją vietą šiame punkte nurodytu laiku;

2.) Atsakovas su sūnumis N. ir A. bendrauja savo buvimo Lietuvoje metu taip pat darbo dienomis pasiimant sūnus iš ugdymo ir/ar mokymo įstaigų tuo atveju, jeigu ieškovė dėl savo darbo ar mokymosi grafikų, ar kitų pagrįstų priežasčių negali pasiimti vaikų pasibaigus jų ugdymo valandoms. Tokiu atveju su sūnumis atsakovas bendrauja iki sekančios dienos ryto atsakovui pristatant vaikus nustatytu laiku į jų ugdymo ir/ar mokymo įstaigas;

3.) Atsakovas su sūnumis N. ir A. lyginiais metais bendrauja savo buvimo Lietuvoje metu sūnaus Nikitos gimimo dieną rugsėjo 2 d., jei tai yra išeiginė ar poilsio diena - pasiimant sūnus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos, iš anksto su ieškove aiškiai sutartos vietos, nuo 10.00 val. ir grąžinant vaikus tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą ar kitą, iš anksto su ieškove aiškiai sutartą vietą iki 18.00 val.; jei Nikitos gimimo diena rugsėjo 2 d. yra darbo/mokymosi diena - pasiimant sūnus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos, iš anksto su ieškove aiškiai sutartos vietos, nuo 16.00 val. ir grąžinant vaikus tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą ar kitą, iš anksto su ieškove aiškiai sutartą vietą iki 18.00 val.

4.) Atsakovas su sūnumis N. ir A. nelyginiais metais bendrauja savo buvimo Lietuvoje metu sūnaus Artiom gimimo dieną - liepos 3 d. pasiimant sūnus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos, iš anksto su ieškove aiškiai sutartos vietos, nuo 10.00 val. ir grąžinant vaikus tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą ar kitą, iš anksto su ieškove aiškiai sutartą vietą iki 18.00 val.;

5.) Atsakovas su sūnumis N. ir A. kiekvienais metais bendrauja savo buvimo Lietuvoje metu per atsakovo gimimo dieną - liepos 13 d. pasiimant sūnus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos, iš anksto su ieškove aiškiai sutartos vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną į jų gyvenamąją ar kitą, iš anksto su ieškove aiškiai sutartą vietą iki 18.00 val.;

6.) Atsakovas bendrauja savo buvimo Lietuvoje metu su sūnumis N. ir A. nelyginiais metais per Kūčias ir pirmą Šv.Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) sūnus pasiimant iš jų gyvenamosios ar kitos, iš anksto su ieškove aiškiai sutartos vietos Kūčių dieną nuo 10.00 val. ir grąžinant sūnus pirmą Šv.Kalėdų dieną į jų gyvenamąją ar kitą, iš anksto su ieškove aiškiai sutartą vietą iki 18.00 val., lyginiais metais su sūnumis bendrauja antrą Šv.Kalėdų dieną pasiimant juos iš jų gyvenamosios ar kitos, iš anksto su ieškove aiškiai sutartos vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant sūnus tą pačią dieną į jų gyvenamąją vietą ar kitą, iš anksto su ieškove aiškiai sutartą vietą iki 18.00 val.;

7.) Atsakovas bendrauja savo buvimo Lietuvoje metu su sūnumis N. ir A. lyginiais metais pirmą Šv.Velykų dieną, pasiimant sūnus iš jų gyvenamosios ar kitos, iš anksto su ieškove aiškiai sutartos vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant sūnus į jų gyvenamąją ar kitą, iš anksto su ieškove aiškiai sutartą vietą iki 18.00 val., nelyginiais metais bendrauja su sūnumis antrą Šv.Velykų dieną pasiimant juos nuo 10.00 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją ar kitą, iš anksto su ieškove aiškiai sutartą vietą iki 18.00 val.;

8.) Atsakovas su sūnumis N. ir A. lyginiais metais bendrauja Naujųjų Metų švenčių dienomis gruodžio 31 d. pasiimant sūnus iš jų gyvenamosios ar kitos, iš anksto su ieškove aiškiai sutartos vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant juos sekančią dieną į jų gyvenamąją ar kitą, iš anksto su ieškove aiškiai sutartą vietą iki 18.00 val.;

9.) Valstybinių ar kitų švenčių dienomis atsakovas bendrauja su vaikais geranorišku tėvų susitarimu.

10.) Atsakovas su sūnumis N. ir A. bendrauja nepertraukiamai pasiimdamas vaikus pas save 4 savaites vasaros atostogų metu iš anksto prieš 30 dienų suderinęs datą ir laiką su ieškove. Ieškovė vaikų atostogų laikotarpiui perduoda atsakovui vaikų asmens dokumentus;

11.) Ieškovė apie savo ir vaikų planuojamą išvykimą iš Lietuvos į užsienį vaikų atostogų metu bei apie grįžimą į Lietuvą informuoja atsakovą SMS žinute kaip galima anksčiau, tačiau ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki planuojamo išvykimo ir grįžimo.

12.) Jei vaikai serga ieškovė kaip galima anksčiau praneša atsakovui apie tai bei apie vaikų sveikatos būklę SMS žinute bei sudaro sąlygas atsakovui aplankyti vaikus.

13.) Ieškovė apie planuojamas vaikų stovyklas vaikų atostogų metu informuoja atsakovą SMS žinute kaip galima anksčiau, tačiau ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki planuojamos stovyklos pradžios;

14.) Ieškovė informuoja atsakovą SMS žinute apie nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą prieš 30 dienų iki planuojamo gyvenamosios vietos pasikeitimo;

15.) Bendravimo tvarka nustatoma išimtinai nepilnamečių vaikų interesais. Jei nustatytos bendravimo tvarkos metu nepilnamečių vaikų bendravimui skirtas laikas sutampa su vaikų lavinimo, ugdymo, auklėjimo ar kitu panašaus pobūdžio užsiėmimo laiku, pirmenybė teikiama nepilnamečių vaikų užsiėmimas. Ieškovė, jei žinoma jai apie šiuos bendravimo ir užsiėmimų laikų sutapimus, kaip galima anksčiau informuoja atsakovą apie tai SMS žinute;

16.) Atsakovas nedelsiant informuoja ieškovę, jeigu nustatytu laiku negali susitikti su sūnumis;

17.) Atsakovas, išvykęs į komandiruotę/darbą už Lietuvos Respublikos ribų su vaikais gali bendrauti telefonu, vaizdo ryšiu, kompiuterinėmis programomis įvertindamas vaikų mokymosi, poilsio laiką bei režimą; atsakovas apie planuojamą išvykimą į komandiruotę/darbą iš Lietuvos bei sugrįžimą iš komandiruotės/darbo į Lietuvą informuoja ieškovę kaip galima anksčiau SMS žinute ar kitomis priemonėmis, tačiau ne vėliau kaip prieš vieną savaitę iki planuojamo išvykimo bei/ar sugrįžimo.

18.) Atsakovas gali lankyti vaikus jų lavinimo/ugdymo įstaigose šiose įstaigose nustatyta tvarka ir laiku, dalyvauti tėvų susirinkimuose, reikšti ugdymo įstaigai prašymus, pastabas, pageidavimus dėl vaikų auklėjimo ir ugdymo, gauti informaciją apie renginius;

19.) Šalys savo susitarimu geranoriškai gali susitarti ir dėl kitos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Manytina, kad šalims nesusitarus dėl bendravimo tvarkos, teismo parinkta ir nustatyta bendravimo su vaikais tvarka nepažeidžia nei ieškovės, nei atsakovo teisių ir įstatymo saugomų interesų, užtikrina vaikų interesus bendrauti su abiem tėvais, bei padės vaikų tėvams išvengti tarpusavio konfliktų dėl kurių galėtų nukentėti vaikai (CPK 185 straipsnis).

Taip pat atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad duomenys bei informacija apie nepilnamečių vaikų auklėjimą, mokymą, ugdymą, renginius, šventes švietimo, ugdymo, mokymo įstaigose, taip pat informacija bei duomenys apie šalių nepilnamečių vaikų sveikatos būklę, gydymą bei kita su tuo susijusi informacija gydymo bei sveikatos priežiūros įstaigose tėvams yra prieinama nustatyta tvarka, ir kad tėvų pareiga yra domėtis tuo.

Taip pat atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.

Taip pat šalims išaiškintina, kad nustatyta nurodyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama šalių susitarimu, arba, šalims nesusitarus, kreipiantis įstatymų nustatyta tvarka dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo.

Dėl turto padalinimo.

Ieškovė prašo padalinti santuokoje įgytą turtą : - santuokos metu įgytą 2/3 gyvenamojo namo ir 2/3 0.0909 ha žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui, - ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantys 1/3 0.0909 ha žemės sklypo dalis ir 1/3 gyvenamojo namo dalis po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui, - santuokos metu įgyti 1/12 nuotekų šalinimo tinklų ir 56/825 žemės sklypo dalys (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui, atitinkamai priteisiant kompensaciją; teismui netenkinus reikalavimo šioje dalyje, ieškovė prašo nekilnojamąjį turtą padalinti tokia tvarka: - santuokos metu įgytą 2/3 gyvenamojo namo ir 2/3 0 0909 ha žemės sklypo dalis priteisti ieškovei, - ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantys 1/3 0 0909 ha žemės sklypo dalis ir 1/3 gyvenamojo namo dalis palikti ieškovės asmenine nuosavybe, - santuokos metu įgytus 1/12 nuotekų šalinimo tinklų ir 56/825 žemės sklypo dalis esantys (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei, priteisiant atitinkamai kompensaciją.

Atsakovas priešieškiniu prašo padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą: - 2011-05-18 pirkimo pardavimo sutarties dalį pagal kurią UAB „Milansa“ perleido N. Z. (Bolobinai), 1/3 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pripažinti apsimestiniu sandoriu bei pripažinti, kad 2011-05-18 pirkimo pardavimo sutartimi UAB „Milansa“ pardavė, o I. B. ir M. B. nusipirko 1/3 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise; - 2012-05-09 susitarimą, pagal kurį N. Z. (Bolobina) įgijo 1/3 dalį statomo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pripažinti apsimestiniu sandoriu ir jį pripažinti negaliojančiu; pripažinti, kad pagal 2013-03-21 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1 I. B. ir M. B. įgijo visą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise; 2013-06-03 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp I. B. ir N. Z. (Bolobinos) pagal kurią N. Z. (Bolobina) padovanojo I. B. 1/3 dalis žemės sklypo ir 1/3 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia; po santuokos nutraukimo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 164 000 Eur vertės, priteisti atsakovui, po santuokos nutraukimo 56/825 dalį 9,84 a žemės sklypo unikalus ir 1/12 dalį nuotekų šalinimo - lietaus nuotekų tinklų Ginduliu k., Klaipėdos r., 2 018,62 Eur vertės, priteisti atsakovui; atitinkamai priteisti kompensacijas; arba taikyti alternatyvų atsakovo teisių gynimo būdą ir santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti sekančiai : - 2/3 dalis gyvenamojo namo ir 2/3 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 109 333,33 Eur vertės, priteisti šalims lygiomis dalimis, t.y. po 1/3 dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo; 56/825 dalį 9,84 a žemės sklypo ir 1/12 dalį nuotekų šalinimo - lietaus nuotekų tinklų Ginduliu k., Klaipėdos r., 2 018,62 Eur vertės, priteisti šalims lygiomis dalimis, t.y. po 56/1650 dalis žemės sklypo ir 1/24 dalį nuotekų šalinimo - lietaus nuotekų tinklų, nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi patalpomis tvarką; priteisti atitinkamai kompensaciją; arba taikyti alternatyvų atsakovo teisių gynimo būdą ir santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti sekančiai: gyvenamąjį namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 164 000 Eur vertės, priteisti šalims lygiomis dalimis, t.y. po 1/2 dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo, 56/825 dalį 9,84 a žemės sklypo ir 1/12 dalį nuotekų šalinimo - lietaus nuotekų tinklų Ginduliu k., Klaipėdos r., 2 018,62 Eur vertės, priteisti šalims lygiomis dalimis, t.y. po 56/1650 dalis žemės sklypo ir 1/24 dalį nuotekų šalinimo - lietaus nuotekų tinklų; nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi patalpomis tvarką: atitinkamai priteisti kompensaciją.

Tretysis asmuo pagal priešieškinį Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė J.Prižgintienė atsiliepimu į priešieškinį nurodė, kad ji ginčo 2011-05-18 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pirkėjai N. B. nusipirko 1/3 dalį žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise, o I. B. ir M. B. nusipirko 2/3 dalis žemės sklypo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, surašė bei tvirtino jai pateiktos ieškovės, jos sutuoktinio ir N. B. asmeniškai pasirašyto 2011-05-10 kredito sutartis Nr. 11-020747-FA su “Swedbank”, AB banku, pagrindu, kurioje buvo nurodyti trys kredito gavėjai – M. B., I. B., N. B.; kredito dydis ir paskirtis: 500 000 Lt, iš kurių iki 49 000 Lt skirti žemės sklypo įsigijimui, o 451 000 Lt skirti gyvenamojo namo statybai, todėl žemės sklypo nuosavybės teisę turėjo įgyti visi kredito gavėjai lygiomis dalimis, t.y. taip, kaip ir buvo nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje.

Šioje dalyje atsakovas ginčija šalių sandorius, įrodinėdamas, jog jie buvo apsimestiniai – t.y. 2011-05-18 pirkimo pardavimo sutarties dalį, pagal kurią UAB „Milansa“ perleido N. Z. (Bolobinai), 1/3 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 2012-05-09 susitarimą, pagal kurį N. Z. (Bolobina) įgijo 1/3 dalį statomo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); 2013-06-03 dovanojimo sutartį, pagal kurią N. Z. (Bolobina) padovanojo I. B. 1/3 dalis žemės sklypo ir 1/3 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovas nereiškia priešieškinio reikalavimų dalyje dėl ieškovės, atsakovo ir N. B. pasirašytos 2011-05-10 d. kredito sutarties Nr. 11-020747-FA su “Swedbank”, AB banku, tačiau, esant galiojančiai ir vykdomai 2011-05-10 d. kredito sutarčiai Nr. 11-020747-FA (ir jos pakeitimais) su “Swedbank”, AB banku, kurios pagrindu buvo šalių atliekami vėliau atsakovo ginčijami sandoriai/dalis sandorių, ginčija vėliau atliktus sandorius. Esant tokiai atsakovo pozicijai teismas turi įvertinti ir pasisakyti dėl 2011-05-10 d. kredito sutarties Nr. 11-020747-FA su “Swedbank”, AB banku. Todėl, siekiant bylą išnagrinėti objektyviai bei teisingai, taip pat siekiant atskleisti bylos esmę, siūlytina atsakovui tikslinti savo priešieškinio reikalavimą dalyje dėl pripažinimo, kad 1/3 dalis žemės sklypo ir 1/3 dalis gyvenamojo namo, registruotos ieškovės I. B. asmeninės nuosavybės teise, priklauso atsakovui ir ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas bus sprendžiamas priimant galutinį teismo procesinį sprendimą nagrinėjamoje byloje.

Naikintinos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - laikinosios nepilnamečių vaikų N. B., gimusio 2009 m. rugsėjo 2 d., ir A. B., gimusio 2014 m. liepos 3 d., gyvenamosios vietos nustatymas, ir laikinosios atsakovo M. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. B., gimusiu 2009 m. rugsėjo 2 d., ir A. B., gimusiu 2014 m. liepos 3 d., tvarkos nustatymas (T.2, b.l. 17-20).

Ieškovei grąžintina iš teismo depozitinės sąskaitos sumokėtas 50 Eur užstatas galimoms liudytojo išlaidoms padengti, kadangi byloje nesikreipta dėl tokių išlaidų padengimo (T.4, b.l. 160-162).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 261 straipsnio 1 dalimi, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti dalinį sprendimą.

Ieškinį ir priešieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo, neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. B. (M. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2009 m. balandžio 25 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo reg. Nr. 255, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokoje turėtas pavardes – ieškovei I. B. palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui – „(duomenys neskelbtini)“.

Nepilnamečių vaikų N. B. (N. B.), gimusio 2009 m. rugsėjo 2 d., ir A. B. (A. B.), gimusio 2014 m. liepos 3 d., gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove I. B..

Priteisti iš atsakovo M. B. (M. B.) nepilnamečių vaikų N. B. (N. B.), gimusio 2009 m. rugsėjo 2 d., ir A. B. (A. B.), gimusio 2014 m. liepos 3 d., išlaikymui po 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infiliaciją.

Nepilnamečių vaikų N. B. (N. B.), gimusio 2009 m. rugsėjo 2 d., ir A. B. (A. B.), gimusio 2014 m. liepos 3 d., išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. B..

Nustatyti atsakovo M. B. (M. B.) bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. B. (N. B.), gimusiu 2009 m. rugsėjo 2 d., ir A. B. (A. B.), gimusiu 2014 m. liepos 3 d., tvarką :

3.) Atsakovas su sūnumis N. ir A. lyginiais metais bendrauja savo buvimo Lietuvoje metu sūnaus N. gimimo dieną rugsėjo 2 d., jei tai yra išeiginė ar poilsio diena - pasiimant sūnus iš jų gyvenamosios ar kitos, iš anksto su ieškove aiškiai sutartos vietos, nuo 10.00 val. ir grąžinant vaikus tą pačią dieną į jų gyvenamąją ar kitą, iš anksto su ieškove aiškiai sutartą vietą iki 18.00 val.; jei N. gimimo diena rugsėjo 2 d. yra darbo/mokymosi diena - pasiimant sūnus iš jų gyvenamosios ar kitos, iš anksto su ieškove aiškiai sutartos vietos, nuo 16.00 val. ir grąžinant vaikus tą pačią dieną į jų gyvenamąją ar kitą, iš anksto su ieškove aiškiai sutartą vietą iki 18.00 val.

4.) Atsakovas su sūnumis N. ir A. nelyginiais metais bendrauja savo buvimo Lietuvoje metu sūnaus A. gimimo dieną - liepos 3 d. pasiimant sūnus iš jų gyvenamosios ar kitos, iš anksto su ieškove aiškiai sutartos vietos, nuo 10.00 val. ir grąžinant vaikus tą pačią dieną į jų gyvenamąją ar kitą, iš anksto su ieškove aiškiai sutartą vietą iki 18.00 val.;

5.) Atsakovas su sūnumis N. ir A. kiekvienais metais bendrauja savo buvimo Lietuvoje metu per atsakovo gimimo dieną - liepos 13 d. pasiimant sūnus iš jų gyvenamosios ar kitos, iš anksto su ieškove aiškiai sutartos vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną į jų gyvenamąją ar kitą, iš anksto su ieškove aiškiai sutartą vietą iki 18.00 val.;

9.) Valstybinių ar kitų švenčių dienomis atsakovas bendrauja su vaikais geranorišku tėvų susitarimu.

10.) Atsakovas su sūnumis N. ir A. bendrauja nepertraukiamai pasiimdamas vaikus pas save 4 savaites vaikų vasaros atostogų metu iš anksto prieš 30 dienų suderinęs datą ir laiką su ieškove. Ieškovė vaikų atostogų laikotarpiui perduoda atsakovui vaikų asmens dokumentus;

12.) Jei vaikai serga ieškovė kaip galima anksčiau praneša atsakovui apie tai bei apie vaikų sveikatos būklę SMS žinute bei sudaro sąlygas atsakovui aplankyti vaikus.

14.) Ieškovė informuoja atsakovą SMS žinute apie nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą prieš 30 dienų iki planuojamo gyvenamosios vietos pasikeitimo;

16.) Atsakovas nedelsiant informuoja ieškovę, jeigu nustatytu laiku negali susitikti su sūnumis;

18.) atsakovas gali lankyti vaikus jų lavinimo/ugdymo įstaigose šiose įstaigose nustatyta tvarka ir laiku, dalyvauti tėvų susirinkimuose, reikšti ugdymo įstaigai prašymus, pastabas, pageidavimus dėl vaikų auklėjimo ir ugdymo, gauti informaciją apie renginius;

19.) Šalys savo susitarimu geranoriškai gali susitarti ir dėl kitos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos;

Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo, neturtinės žalos priteisimo, netenkinti.

Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Grąžinti ieškovei I. B. iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų depozitinės sąskaitos jos sumokėtą 50 Eur (penkiasdešimt eurų) užstatą (2019 m. kovo 13 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 259 „Swedbank“ AB).

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - laikinosios nepilnamečių vaikų N. B., gimusio 2009 m. rugsėjo 2 d., ir A. B., gimusio 2014 m. liepos 3 d., gyvenamosios vietos nustatymą, ir laikinosios atsakovo M. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. B., gimusiu 2009 m. rugsėjo 2 d., ir A. B., gimusiu 2014 m. liepos 3 d., tvarkos nustatymą.

Dalinis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Raimondas Dilys