Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. patikslinto ieškinio atsakovei I. B. dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

visų pirma pažymėtina, kad teismas 2024 m. spalio 15 d. nutartimi priėmė ieškovo M. B. atsisakymą nuo dalies patikslinto ieškinio reikalavimų, t. y. dėl gimimo aktų įrašų apie tai, kad ieškovas yra N. B. (N. B.) ir A. B. (A. B.) tėvas, panaikinimo bei dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 16 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-37-676/2020 pakeitimo ir reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams atmetimo, ir šią bylos dalį nutraukė.

Taigi ieškovas patikslintu ieškiniu (DOK-19881) teismo prašo: sumažinti nepilnamečiams vaikams N. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo M. B. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 16 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-37-676/2020 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš ieškovo M. B. nepilnamečių vaikų N. B. ir A. B. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovės I. B. ieškovui M. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintas ieškinys grindžiamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta M. B. ir I. B. santuoka. Santuokos metu gimė N. B. ir A. B.. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2020 m. birželio 16 d. priimtas dalinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-37-676/2020, kuriuo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Minėtu sprendimu iš ieškovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovas nuo 2023 m. vasario mėn. pagal antstolės Vidos Daugirdienės nurodymą moka išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui vaikui po 380 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo finansinė padėtis nuo 2020 m., kai buvo priimtas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų dalinis sprendimas, iš esmės pasikeitė (pablogėjo), o atsakovės turtinė pagerėjo, ieškovas prašo teismo sumažinti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymo dydį, siekiant, kad išlaikymo dydis būtų proporcingas ieškovo turtinei padėčiai. Pirma, ieškovas pažymi, jog jis dirba Norvegijos įmonėje – „(duomenys neskelbtini)“ AS, todėl ieškovui atlyginimas mokamas Norvegijos kronomis. Norvegijos kronos vertė žymiai sumažėjo kitų valiutų atžvilgiu, t. y. Norvegijos kronos vertė euro atžvilgiu per 12 mėnesių nukrito 12,2 proc. (nuo 0,099 Eur iki 0,087 Eur). Dėl to ieškovo gaunamas darbo užmokestis sumažėjo 10-15 proc., skaičiuojant eurais. Antra, po santuokos nutraukimo su atsakove ieškovas vykdo kreditorinius įsipareigojimus AB „Swedbank“ pagal 2011 m. gegužės 10 d. kredito sutartį Nr. 11-020747-FA. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo teismo sprendimo priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, mėnesio įmokos bankui ženkliai padidėjo, kadangi kredito sutarčiai yra taikomas EURIBOR. 2020 m. EURIBOR rodiklis buvo 0.000, nuo 2023 m. balandžio 15 d. EURIBOR rodiklis – 3,510, 2023 m. spalio 15 d. EURIBOR rodiklis – 4,1030. Atitinkamai dėl EURIBOR rodiklio didėjimo ieškovui tenka mokėti ženkliai didesnes įmokas bankui, pavyzdžiui, 2023 m. rugpjūčio 15 d. bendra mokėtina suma – 801,61 Eur, 2023 m. rugsėjo 15 d. bendra mokėtina suma – 799,75 Eur, 2023 m. spalio 15 d. – 786,49 Eur, 2023 m lapkričio mėn. – 844,39 Eur ir t.t. Be to, pažymėtina, jog paskolos mokėjimo grafikas yra nustatomas iki kitos palūkanų keitimosi dėl pasikeitusios kintamos palūkanų dalies datos, t. y. po 2024 m. spalio 15 d. ieškovui bus pateiktas naujas kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog paskolos bendra mokėtina suma dėl EURIBOR vis didėja, ieškovo turtinė padėtis ir toliau blogėja. Trečia, pažymima, jog Norvegijoje pragyvenimo lygis pastaruoju metu gerokai pabrango, t. y. maistas, prekių krepšelio kaina per metus Norvegijoje išaugo apie 20 proc. Ketvirta, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 16 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-37-676/2020 iš ieškovo nepilnamečiams vaikams priteista bendra išlaikymo suma buvo 540 Eur, o po indeksacijos 728 Eur, t. y. po indeksacijos išlaikymo dydis išaugo net 188 Eur dydžio suma kiekvieną mėnesį. Tuo tarpu ieškovo pajamos sumažėjo apie 15 procentų, turimi kreditoriniai įsipareigojimai padidėjo 5 procentais, t. y. ieškovo turtinė padėtis žymiai pablogėjo ir jis neturi galimybių vykdyti teismo sprendimo. Penkta, nepilnamečių vaikų poreikiai nėra tokie, kad jie negalėtų būti patenkinti, ieškovui mokant po 200 Eur kiekvieną mėnesį bei atitinkama suma atsakovei prisidedant prie nepilnamečių vaikų poreikių. Be to, atsakovė gauna „vaiko pinigus“, kurie taip pat turėtų būti skiriami nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius raštu pateikė išvadą dėl ieškovo reikalavimų, kurioje nurodo, kad ieškinio reikalavimas sumažinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir priteisti po 200 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, neatitinka nepilnamečių vaikų interesų ir neužtikrintų galimybės tenkinti būtinuosius nepilnamečio vaikų poreikius. Taip pat pažymi, kad ieškovo ir atsakovės šeima skyriui yra žinoma. Atsakovės šeimai atvejo vadyba nebuvo taikoma.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovė nurodė, kad, sumažinus išlaikymą, būtų galima tenkinti tik minimaliuosius vaikų poreikius ir toks išlaikymas nesiektų orientacinio teismų praktikoje numatyto pusės minimalios mėnesinės algos kriterijaus. Jei teismas paliktų priteistą išlaikymą, jis atitiktų vaikų poreikius ir būtų artimesnis minėtam orientaciniam kriterijui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslinto ieškinio dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo atmetama.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi nepilnamečių vaikų – N. B. (N. B.), gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B. (A. B.), gim. (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 16 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-37-676/2020 buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka. Aptariamu daliniu sprendimu, be kitų klausimų, taip pat buvo išspręstas šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas – nuspręsta priteisti iš M. B. nepilnamečių vaikų N. B. ir A. B. išlaikymui po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2018 m. balandžio 18 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal į bylą pateiktus duomenis (DOK-54468), indeksavus išlaikymo dydį, ieškovas M. B. vaikams teikia išlaikymą po 368 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo šį dydį sumažinti iki 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pasikeisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (teismo išspręsta byla) galios (CK 3.201 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 straipsnio 5 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Pradžioje įvertintinas atsakovo turtinės padėties pasikeitimas ir šiame kontekste pirmiausiai pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pabrėžia, kad pagrindas sumažinti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį yra ne bet koks tėvų (vieno iš jų) turtinės padėties pasikeitimas, o tik toks, kuris iš esmės sumažina jų (vieno iš jų) galimybę teikti išlaikymą ir kuris yra nulemtas išimtinai objektyvių priežasčių. Šias pasikeitusias aplinkybes turi įrodyti ieškovas.

Ieškovo pateiktoje 2023 m. rugsėjo mėn. darbo užmokesčio Norvegijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ AS sąskaitoje nurodoma, kad ieškovas tais metais buvo gavęs 538 059 Norvegijos kronų darbo užmokesčio (neto). Iš ieškovo pateiktų sąskaitų išrašų (DOK-14299) matyti, kad ieškovas 2023 m. sausio – spalio mėn. iš Norvegijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ AS gavo 600 670 Norvegijos kronų su darbo santykiais susijusių pajamų, taigi vidutiniškai 60 067 Norvegijos kronų per mėnesį. Lietuvos banko duomenimis (https://www.lb.lt/lt/currency?class=Eu&type=day&date_from_day=2023-01-01&date_to_day=2024-12-09&currency=NOK), 2023 m. sausio – spalio mėn. vidutinis Norvegijos kronos kursas buvo 11,3771. Taigi vidutinės ieškovo pajamos minėtu laikotarpiu siekė 5 279 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad teismo posėdyje nurodė, jog jo darbo užmokestis Norvegijos kronomis dirbant minėtoje įmonėje iš esmės nesikeitė, net kartais didėdavo 2-3 proc., darbdaviui jį peržiūrėjus. Savo turtinės padėties pablogėjimą ieškovas sieja su Norvegijos kronos kurso pokyčiais. Teismas pažymi, kad, Lietuvos banko duomenimis (https://www.lb.lt/lt/currency?class=Eu&type=day&date_from_day=2020-06-01&date_to_day=2024-12-10&currency=NOK), laikotarpiu nuo 2020 m. birželio mėn. (teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo priėmimo) iki 2024 m. gruodžio mėn. (teismo sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje) Norvegijos kronos kursas euro atžvilgiu svyravo nuo 9,49 iki 12,11, vidutiniškai buvo 10,8013. Kartu teismas pažymi, kad, kaip minėta, pagrindas sumažinti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį yra ne bet koks tėvų (vieno iš jų) turtinės padėties pasikeitimas, o tik toks, kuris iš esmės sumažina jų (vieno iš jų) galimybę teikti išlaikymą. Todėl nors minėti valiutos kurso pokyčiai daro įtaką ieškovo eurais vykdomų įsipareigojimų, įskaitant išlaikymo vaikams teikimą, apimčiai, tačiau šie pokyčiai, atsižvelgiant į dideles ieškovo gaunamas pajamas, nelemia tokio ieškovo turtinės padėties pablogėjimo, kad jis nebegalėtų visa apimtimi vykdyti savo prievolės teikti išlaikymą vaikams, todėl savaime nesudaro pagrindo mažinti vaikams teiktino išlaikymo dydžio. Taip pat teismas pažymi, kad nors valiutos kurso pokyčiai nepriklauso nuo ieškovo valios, tačiau ieškovas, pasirinkdamas darbovietę Norvegijoje, kurioje atlyginimas už darbą mokamas Norvegijos kronomis, negalėjo nesuprasti, kad valiutų kurso pokyčiais turės įtakos jo turtinei padėčiai ir jiems ruoštis arba, jeigu darbo užmokesčio mokėjimo forma netenkina, ieškoti kito darbo.

Bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad ieškovas į bylą pateikė 2024 m. rugsėjo 20 d. pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą (DOK-47239), kuriame nurodyta, kad ieškovas atleidžiamas iš Naftos gavybos gręžinių (platformos) darbuotojo pareigų; įspėjimo apie atleidimą laikotarpis yra trys mėnesiai, kuris pradedamas skaičiuoti nuo 2024 m. rugsėjo 30 d.; kitų tinkamų pareigų ar darbo įmonėje nėra. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal pirmiau cituotą teismų praktiką išlaikymo dydžio sumažinimo pagrindu gali būti tai, kad vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-534/2013). Taigi objektyvia priežastimi sumažinti teikiamą išlaikymą yra tik asmens darbingumo sumažėjimas (netekimas), o ne gresianti ar egzistuojanti bedarbystė. Pagal bylos duomenis ieškovas yra sveikas, darbingo amžiaus žmogus, todėl turi ieškoti galimybių užsidirbti tiek, kad galėtų teikti savo vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Paminėtina ir tai, kad ieškovas, teismo posėdyje duodamas paaiškinimus, nurodė, kad ir neturėdamas pastovios sutarties, kurią dabar ketinama nutraukti, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. pradžios turėjo darbą toje pačioje kompanijoje ir gaudavo pajamas, nors ir nenuolatines. Ieškovas nurodė ir tai, kad būtent tokios mažesnės pajamos buvo vertinamos priimant teismo sprendimą 2020 m. ir priteisiant vaikams išlaikymą po 270 Eur kas mėnesį (2024 m. spalio 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 33 min.). Taigi ieškovo nurodytos aplinkybės dėl darbo sutarties nutraukimo nesudaro pagrindo konstatuoti, kad yra objektyvių priežasčių sumažinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas turi nekilnojamojo turto: žemės sklypą su gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), kito nekilnojamojo turto (dalį žemės klypo ir nuotekų tinklų), adresu (duomenys neskelbtini), bei 3/16 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl ieškovo skolinių įsipareigojimų pažymėtina, kad, kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-534/2013). Ieškovo argumentų kontekste pažymėtina, kad ieškovo, nutraukiant santuoką, prisiimtą prievolę vienam vykdyti būsto kreditavimo sutartį bei išmokėti atsakovei piniginę kompensaciją (DOK-53989) atitinka ieškovo įgyta nuosavybės teisė į visą nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovas, prisiimdamas vykdyti šias prievoles, įgijo nuosavybės teisę į turtą, taip atitinkamai pagerindamas savo turtinę padėtį. Pažymėtina ir tai, kad, prisiimdamas vykdyti kreditavimo sutartį, ieškovas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo įvertinti tai, kad šioje sutartyje yra numatytas kintamas palūkanų dydis, todėl arba tokiems galimiems pokyčiams ruoštis, arba, jiems atsiradus, priimti tam tikrus finansinius sprendimus (kaip antai, pardavus turtą, atsiskaityti su kreditoriumi, ieškoti refinansavimo galimybių ir pan.). Įsipareigojimų prisiėmimas rodo, kad asmuo yra pajėgus finansiškai, prisiėmęs palūkanų kilimo riziką ir galintis mokėti kreditą, todėl tai negali būti priežastimi sumažinti jo prievolių nepilnamečiams vaikams apimtį. Be to, ieškovas teismui pateikė 2024 m. rugsėjo 10 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad ieškovo sutuoktinė yra nėščia. Vertindamas šią aplinkybę, teismas pažymi, kad, pirma, šio teismo sprendimo metu, vaikui dar nesant gimusiam, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas turi dar vieną išlaikomą asmenį, antra, planuodamas šeimos pagausėjimą, atsakingas ir apdairus asmuo privalo atsižvelgti į savo finansines galimybes bei savo jau esamas prievoles išlaikomiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, pirmiau išdėstytos aplinkybės nepripažįstamos objektyviomis priežastimis sumažinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šioje byloje nenustatyta tokio ieškovo turtinės padėties pasikeitimo, kuris būtų pagrindas sumažinti iš jo nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį.

Kaip minėta, pagal teismų praktiką antra grupė aplinkybių, galinčių sudaryti pagrindą sumažinti išlaikymą vaikui, yra susijusi su vaiko poreikių sumažėjimu.

Minėta ir tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 16 d. daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-37-676/2020 iš ieškovo M. B. nepilnamečių vaikų išlaikymui buvo priteista po 270 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui; indeksavus išlaikymo dydį, ieškovas vaikams teikia išlaikymą po 368 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Ieškovo manymu, toks išlaikymo dydis nėra reikalingas vaikų poreikiams patenkinti.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad CK 3.208 straipsnis nustato, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taigi, kaip matyti iš nurodytos teisės normos, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 2 punktas). Taigi, siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). Tai įvertinęs, nagrinėjamo klausimo kontekste teismas konstatuoja, jog indeksuoto išlaikymo mokėjimas, nereiškia, jog ieškovas didesne apimtimi tenkina savo nepilnamečių vaikų poreikius, o reiškia tai, kad teismo nustatyta vaiko poreikius atitinkanti išlaikymo suma buvo įstatymų nustatyta tvarka padidinta atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kad šalių vaikai dėl infliacijos nepatirtų praradimų ir jų poreikiai būtų tenkinami ta pačia apimtimi. Atkreiptinas dėmesys, jog 2022 m. vartotojų kainų indeksas siekė 121,7, visuotiniai žinoma, kad tais metais užfiksuotas didžiausias per dešimtmetį kainų augimas, kas atitinkamai padidino ir atsakovo teikiamo išlaikymo sumą. Todėl indeksavimo faktas negali būti pagrindu konstatuoti, kad išlaikymas tapo didesnis už nepilnamečių vaikų poreikius, ir mažinti nepilnamečiams vaikams nustatyto išlaikymo dydį.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstamas vienos minimalios mėnesinės algos dydžio orientacinis kriterijus dėl vaikams priteistino išlaikymo būtiniesiems poreikiams patenkinti dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Šiuo metu minimalios mėnesinės algos dydis yra 924 Eur, atskaičius mokesčius, – apie 710 Eur. Taigi šiuo metu kiekvienas iš tėvų turėtų prisidėti prie kiekvieno vaiko išlaikymo bent po 355 Eur ir taip būtų tenkinami tik minimalieji vaiko poreikiai. Pabrėžtina, kad nuo šį būtinuosius poreikius tenkinantį išlaikymo dydį ieškovo teikiamas išlaikymas (368 Eur) viršija nežymiai.

Šiame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal teismų praktiką visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir panašiai), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Dėl vaiko poreikių pagrįstumo teismas taip pat pabrėžia, kad pagal kasacinio teismo praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020). Pažymėtina, kad ieškovo teiginiai apie tai, kad jo vaikų poreikiai gali būti patenkinti, jam teikiant 200 Eur išlaikymą (atitinkamai 400 Eur iš abiejų tėvų kiekvienam vaikui) yra deklaratyvūs, nepagrįsti konkrečiais įrodymais. Pažymėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius raštu pateikė išvadą dėl ieškovo reikalavimų, kurioje nurodo, kad ieškinio reikalavimas sumažinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir priteisti po 200 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, neatitinka nepilnamečių vaikų interesų ir neužtikrintų galimybės tenkinti būtinuosius nepilnamečio vaikų poreikius. Teismo posėdžio metu institucijos atstovė nurodė, kad, sumažinus išlaikymą, būtų galima tenkinti tik minimaliuosius vaikų poreikius ir toks išlaikymas nesiektų orientacinio teismų praktikoje numatyto pusės minimalios mėnesinės algos kriterijaus; jei teismas paliktų priteistą išlaikymą, jis atitiktų vaikų poreikius ir būtų artimesnis minėtam orientaciniam kriterijui.

Pasisakant dėl valstybės mokamų išmokų vaikams dydžio, kuris pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 96,25 Eur, teismas pažymi, jog vadovaujantis naujausia kasacinio teismo pozicija, kad nors byloje ir yra nustatyta, kad vaikui valstybė moka tam tikras išmokas, kurių dydžiu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023). Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Teismo vertinimu, šiuo atveju nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai neturėtų pilna apimtimi vykdyti savo išlaikymo pareigos vaikams, juo labiau, kad išlaikymo dydis šiuo atveju atitinka tik būtinuosius vaiko poreikius, todėl išmoka vaikui būtų skiriama papildomiems jo poreikiams kompensuoti. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo mažinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo apimtį valstybės mokamų išmokų dydžiu.

Galiausiai paminėtina, kad atsakovė dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“, VĮ „(duomenys neskelbtini)“, VĮ „(duomenys neskelbtini)“. 2021-2022 metais jos darbo užmokestis svyravo nuo 1 800 iki 2 100 Eur atskaičius mokesčius, 2022-2023 metais nuo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuo 584 iki 1 700 Eur, VĮ „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2023 m. spalio – lapkričio mėnesį išmokėta 1 170,16 Eur, VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. išmokėta 2 381,44 Eur atskaičius mokesčius. Pažymėtina, kad pakankamai gera atsakovės turtinė padėtis negali paneigti ieškovo pareigos prisidėti prie vaikų išlaikymo būtina apimtimi, lygiai su atsakove.

Taigi byloje taip pat nenustatyta, kad šalių vaikų poreikiai būtų pasikeitę taip, kad būtų pagrindas mažinti iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį.

Nagrinėjamu atveju, nenustačius tokio ieškovo turtinės padėties pasikeitimo ir tokio nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimo, kurie būtų pagrindas sumažinti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį, patikslinto ieškinio dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo atmetama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kaip minėta, nagrinėjamos bylos dalis dėl tėvystės nuginčijimo ir susijusių reikalavimų buvo nutraukta, ieškovui atsisakius šios ieškinio dalies. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019). Šiuo atveju ieškovas atsisakė minėtos dalies patikslinto ieškinio reikalavimų, atlikus biologinės tėvystės ekspertizę, kurios metu padaryta išvada, jog 99,99 proc. tikimybe ieškovas yra nepilnamečių vaikų biologinis tėvas. Taigi ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai, kurių jis atsisakė, buvo pareikšti nepagrįstai, todėl šioje dalyje ieškovas yra atsakingas už bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Kita dalis patikslinto ieškinio buvo atmesta. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, šiuo atveju iš ieškovo atsakovei priteisiamos visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios yra 1 270,50 Eur advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti ((181,5 x 4) + 544,5) (DOK-54134, DOK-44096, DOK-54413).

Šioje byloje taip pat susidarė 7,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jos neviršija minimalios 8 Eur valstybei išieškotinos tokių išlaidų sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

netenkinti ieškovo M. B. (M. B.) patikslinto ieškinio dalies dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

Priteisti iš ieškovo M. B. (M. B.) 1 270,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt eurų ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. B..

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.