- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- e2A-315-324/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12670-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- G. S.
- Ieškovas
- S. Š.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui G. S. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. Š. (toliau - ir ieškovė) ieškiniu teismo prašė: 1) nuo civilinės bylos iškėlimo dienos padidinti iš atsakovo G. S. (toliau – ir atsakovas) priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. S., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametis sūnus, sūnus), ir priteisti iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 260 Eur iki nepilnamečio sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 2) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, nustatant, kad atsakovas su sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove sutartos vietos penktadienį 18:00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą arba kitą su ieškove sutartą vietą sekmadienį 20:00 val.; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1911-214/2018 šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisė po 120 Eur. Šiuo metu vaiko būtinieji poreikiai yra žymiai padidėję, ieškovei vienai tenka didesnė našta tenkinant vaiko poreikius, o atsakovas gera valia nesutinka teikti didesnio, realius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo. Vaiko poreikiams per mėnesį išleidžiama apie 590 Eur. Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 29 d. sprendimu nenustatė šalių sūnaus bendravimo su tėvu tvarkos, dėl to tarp šalių kyla nesutarimai ir nukenčia nepilnamečio vaiko interesai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko sūnaus išlaikymui mokėti po 180 Eur per mėnesį. Supranta, kad situacija nuo 2018 metų pasikeitė, tačiau išlaikymas per tą laiką nepadidėjo daugiau kaip du kartus. Išlaikymo dydis kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovo turtinė padėtis nėra gera, jis registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvena iš nedidelės pašalpos, neturi nekilnojamojo ar kitokio turto, todėl negali teikti ieškovės reikalaujamo 260 Eur dydžio išlaikymo. Nesutinka dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo, kadangi iki šiol dėl to nekilo jokių problemų. Sūnui 10 metų, atsakovas su sūnumi bendrauja telefonu, su juo susitikimus nori planuoti taip, kad galėtų kartu nuvykti į renginius ar kt. vietas ir tai gali nesutapti su lyginiu savaitgaliu ar valandos tikslumu. Nesutinka, kad ieškovės naudai iš atsakovo būtų priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1911-214/2018 patvirtintos Taikos sutarties 2 punkte nustatytą nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo po 120 Eur per mėnesį dydį, priteisiant iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 260 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2021-08-05) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: „Atsakovas su sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove sutartos vietos penktadienį 18:00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą arba kitą su ieškove sutartą vietą sekmadienį 20:00 val.“ Priteisė iš atsakovo ieškovei 675 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 38 Eur žyminį mokestį ir 7,16 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė pagrindė padidėjusias nepilnamečio vaiko išlaidas būstui, maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo įstaigai ir mokymosi priemonėms, kultūriniam ir sportiniam lavinimui, asmens higienai ir kt., ir sprendė, kad protingiems šalių vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį pakankama suma yra 590 Eur.
6. Teismas padarė išvadą, jog šiuo metu ieškovės gaunamos pajamos yra didesnės negu atsakovo, tačiau atsakovas, nors ir turėdamas galimybes, nededa pastangų gauti didesnes pajamas, įgyti nuolatinį darbą. Dėl nurodytų motyvų teismas sprendė, kad atsakovas taip pat kaip ir ieškovė privalo tolygiai prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo jo poreikiams tenkinti, todėl iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisė 260 Eur sumą.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui pakeitimo ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti arba pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui pakeitimo, ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir padidinti nepilnamečiam sūnui išlaikymą iki 180 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, nevertino jos pokyčių nuo 2018 m. Atsakovo turtinė padėtis 2018 m. buvo žymiai geresnė nei 2021 m., tuo metu jis turėjo darbą ir pastovias su darbo santykiais susijusias pajamas, ieškovė 2018 m. neturėjo su darbo santykiais susijusių pajamų, negavo išmokų Lietuvos Respublikoje, neturėjo nekilnojamojo ar kilnojamojo privalomai registruotino turto. Šiuo metu ieškovė dirba, gauna pastovų darbo užmokestį. Ji 2018 m. neturėjo įsipareigojimų, šiuo metu ieškovė privalo savo nepilnametei dukrai teikti teismo sprendimu priteistą išlaikymą. Taigi, ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo. Jis nekilnojamojo turto neturi, jo pajamas sudaro tik socialinės išmokos, jokių papildomų pajamų (dividendų, tantjemų, kilnojamojo turto nuomos) neturi.
7.2. Teismas neindividualizavo vaiko poreikių. Ieškovės nurodyti sūnaus poreikiai yra užaukštinti ir neatitinkantys realių vaiko, neturinčių specialiųjų poreikių ar sveikatos problemų, poreikių. Jo išlaikymui pakanka 360 Eur, todėl iš atsakovo turėjo būti priteista 180 Eur. Kita dalimi prie vaiko išlaikymo privalo prisidėti pati ieškovė, kiekvieną mėnesį gaunanti 70 Eur išmoką, kuri taip pat turi būti skiriama išimtinai nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui.
7.3. Teismas nesivadovavo aktualia teismų praktika. Vienoje naujausių kasacinio teismo bylų kasacinis teismas pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė proporcingumo principą, priteisdamas 120 Eur mėnesį išlaikymą nepilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog nurodytoje byloje tėvo, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, gaunamoms pajamoms esant beveik dvigubai didesnėms, 120 Eur per mėnesį priteista išlaikymo suma pripažinta atitinkančia proporcingumo principą, tai nagrinėjamu atveju abiejų tėvų gaunamoms pajamoms esant žymiai mažesnėms, iš atsakovo priteista 260 Eur išlaikymo per mėnesį suma negali būti laikoma atitinkančia CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcingumo vaiko poreikiams ir tėvų gaunamoms pajamoms principą. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-504-896/2018 15 metų amžiaus nepilnamečiam vaikui priteistas 180 Eur išlaikymas.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Reikalavimas padidinti nepilnamečiam vaikui išlaikymą buvo grindžiamas padidėjusiais vaiko poreikiais, o ne pasikeitusia šalių turtine padėtimi. Teismui konstatavus, jog egzistuoja teisinis pagrindas padidinti nepilnamečiam sūnui teiktino išlaikymo dydį, teismas įvertino atsakovo turtinę padėtį siekdamas nustatyti, ar jis turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, koks reikalingas vaiko poreikiams patenkinti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius, kad jis nuo 2020 m. lapkričio 3 d. (t. y. jau vienerius metus) negalėjo susirasti darbo. Atsakovas nurodė, kad negali susirasti darbo, nes neturi Covid-19 galimybių paso, tačiau ši pandemijos valdymo priemonė įvesta tik nuo 2021 m. rugsėjo 13 d., o atsakovas nedirba nuo 2020 m. lapkričio 3 d. Atsakovui nuo 2020 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. liepos 31 d. buvo sumokėta 1 870,29 Eur dydžio darbo paieškos išmoka. Iš AB SEB banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas nuo 2021 m. balandžio 25 d. iki 2021 m. rugsėjo 27 d. kas mėnesį sūnaus išlaikymui pervedė po 200 Eur, tai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas gauna kitų viešai nenurodomų ir nuo teismo nuslėptų pajamų, t. y. jo turtinė padėtis nėra tokia, kokią atsakovas nurodo. Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Orientaciniu minimalių (būtinųjų) vaiko poreikių dydžiu laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. neatskaičius mokesčių yra 730 Eur, o atskaičius mokesčius sudaro 533,65 Eur sumą. Iš šios sumos atimtina 73,50 Eur vaiko išmokos suma, todėl tėvai privalo dengti ne mažesnius nei 460 Eur nepilnamečio vaiko poreikius.
8.2. Ieškovė neprivalėjo teikti įrodymų, patvirtinančių minimalius šalių nepilnamečio vaiko poreikius, kurių ½ dalį, t. y. 230 Eur kas mėnesį privalo kompensuoti atsakovas. Kadangi ieškovė prašė iš atsakovo priteisti po 260 Eur dydžio periodines išmokas, šias didesnes išlaidas (papildomai po 60 Eur/mėn.) ji privalėjo pagrįsti. Ieškovė pateikė sūnaus poreikių suvestinę, iš kurios matyti, kad maistui per mėnesį išleidžiama po 200 Eur, drabužiams, avalynei – 70 Eur, būsto išlaikymui – 80 Eur, ugdymo, kanceliarinėms priemonėms ir aprangai mokykloje – 50 Eur, transporto išlaidoms – 20 Eur, vaistams, vitaminams, stomatologui, higienos prekėms – 40 Eur, švenčių dovanoms, atostogoms, teatrui, kinui, draugų gimtadieniams – 40 Eur, vasaros stovyklai – 25 Eur, futbolo treniruotėms – 35 Eur, nenumatytoms išlaidoms – 30 Eur. Ji taip pat pateikė Sutartį dėl dalyvavimo vaikų stovykloje (duomenys neskelbtini) bei įrodymus apie 280 Eur mokesčio sumokėjimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo padidintas iš atsakovo šalių nepilnamečiam sūnui priteistas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad išlaikymas šalių nepilnamečiam sūnui iš atsakovo (tėvo) buvo nustatytas Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1911-214/2018 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartimi. Šios sutarties 2 punktu atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 120 Eur per mėnesį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki jo pilnametystes, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
14. Nors vaiko poreikiai, teismui tvirtinant taikos sutartį, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tačiau vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
15. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo motyvuodama išaugusiais sūnaus poreikiais, todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaiko poreikių nustatymas. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Taigi, ieškovei pareiškus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dėl išaugusių vaiko poreikių, pirmosios instancijos teismas ir neturėjo vertinti šalių turtinės padėties Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimo priėmimo metu, kadangi nagrinėjamu atveju aktuali tik nepilnamečio vaiko tėvų turtinė padėtis skundžiamo sprendimo priėmimo metu.
16. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
17. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
18. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad nuo šalių tarpusavio susitarimu nustatyto išlaikymo praėjo daugiau kaip keturi metai. Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimo priėmimo metu šalių sūnui buvo daugiau kaip šešeri metai, o skundžiamo sprendimo priėmimo metu šalių sūnui daugiau kaip dešimt metų. Per šį laikotarpį šalių sūnus pradėjo lankyti mokyklą ir šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) 4 klasėje, nuo 2021 m. gegužės mėn. lanko futbolo treniruotes, kurių mėnesio kaina 35 Eur.
19. Akivaizdu, kad augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Vaiko amžius ir su tuo susiję poreikiai pasikeitė, taip pat per šį laikotarpį (beveik ketverių metų) pasikeitė Lietuvos ekonominė situacija, padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos, pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydis. 2018 m. MMA dydis buvo 400 Eur (atskaičius mokesčius 360 Eur), 2021 m. 642 Eur (atskaičius mokesčius apie 468 Eur), nuo 2022 m. sausio 1 d. 730 Eur (atskaičius mokesčius apie 518 Eur). Tačiau, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Tai, kad lyginant su 2018 m. sūnaus poreikiai pasikeitė, pripažino ir atsakovas atsiliepime į ieškinį, jis tik nesutiko, kad vaiko poreikiai padidėjo ieškovės nurodyta poreikių suma (590 Eur).
20. Atmestinas atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatė šalių sūnaus poreikiams reikalingą lėšų sumą.
21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių sūnaus poreikiams patenkinti vidutiniškai per mėnesį reikia 590 Eur sumos. Iš ieškovės pateiktos skaičiuotės matyti, kad sūnaus mėnesio išlaidas sudaro: 200 Eur išlaidos maistui, 70 Eur drabužiams, avalynei ir pan., 80 Eur būsto išlaikymui (šias išlaidas sudaro ir būsto nuomos išlaidos, kadangi ieškovė nuosavo būsto neturi), 50 Eur mokyklos priemonėms bei aprangai, 20 Eur transporto išlaidoms 40 Eur vaistams, vitaminams, gydymo paslaugoms bei higienos prekėms, 40 Eur pramogoms, atostogoms, gimtadieniams, 25 Eur vasaros stovyklai, 35 Eur futbolo treniruotėms, 30 Eur nenumatytoms išlaidoms. Ieškovė pateikė įrodymus apie vaiko futbolo treniruotėms išleidžiamus 35 Eur, vaiko stovyklai 280 Eur. Atsakovas, apeliuodamas dėl, jo manymu, nerealių ir užaukštintų sūnaus poreikių, iš esmės pripažino išaugusių vaiko poreikių faktą, tačiau neginčijo konkrečių tiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingą mažesnę išlaikymo sumą, nei prašė ieškovė. Atsakovas abejoja dėl 200 Eur vaiko maistui išleidžiamų lėšų, tačiau 2021 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje atsakydamas į ieškovės atstovo klausimą, kiek, jo manymu, reikia skirti vaiko maistui, nurodė, kad 200 Eur yra nereali, tačiau nežino kiek reikia skirti, kadangi vaikas su juo negyvena (teismo posėdžio garso įrašas nuo 35:30 min. iki 36:02 min.). Apibendrinant šiuos argumentus teigtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga 590 Eur suma.
Dėl šalių turtinės padėties
22. Atmestinas atsakovo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šalių turtinę padėtį.
23. Vertinant ieškovės turtinę padėtį byloje nustatyta, kad ji savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos, gaunamos iš darbo santykių, per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1 000 Eur atskaičius mokesčius. Ieškovė turi dar vieną išlaikytinę nepilnametę dukrą
24. Vertinant atsakovo turtinę padėtį byloje nustatyta, kad atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, jam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė WV Passat. Atsakovas nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna (gavo) ieškančio darbo asmens išmoką (211 Eur per mėnesį). Atsakovas neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų dirbti. Atsakovas nurodė, kad daugiau išlaikytinių neturi, ieško darbo, bet jo negali susirasti dėl to, kad neturi Covid-19 galimybių paso. Atsakovas kurį laiką nemokėjo viso šalių sulygto išlaikymo nepilnamečiui sūnui, todėl buvo susidaręs įsiskolinimas. Atsakovas nuo 2021 m. balandžio mėn. kiekvieną mėnesį sūnaus išlaikymui pervedė po 200 Eur.
25. Akivaizdu, kad ieškovės turtinė padėtis pagal gaunamas pajamas yra geresnė nei atsakovo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išklausęs 2021 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad atsakovas dirba nelegaliai ir gauna pajamų, kurių dydžio teismui neatskleidė (2021 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 36:48 min. iki 37:50 min.). Tai laikytina ypač reikšminga aplinkybe sprendžiant dėl atsakovo turtinės padėties ir vaiko poreikiams reikalingų išlaidų dydžio. Tai, kad atsakovas, turėdamas pareigą išlaikyti savo vaiką, neatskleidė teismui savo gaunamų pajamų ir tikrosios turtinės padėties, nėra priežastis mažinti jam tenkančią vaiko išlaikymo naštą. Apeliuodamas dėl negalėjimo susirasti darbo atsakovas nurodė, kad jis negali susirasti darbo be darbdavių reikalaujamo galimybių paso, nes nenori skiepytis nuo COVID-19, tačiau ir tokia atsakovo nurodyta aplinkybė negali paneigti jo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Apeliacinės instancijos teismas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų taip pat nustatė, kad atsakovas nuo 2021 m. lapkričio 22 d. dirba (duomenys neskelbtini), už 2021 m. lapkričio mėn. gavo 62,58 Eur darbo užmokestį, 2021 m. gruodžio mėn. 166,12 Eur darbo užmokestį ir 13,62 Eur išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, už 2022 m. sausio mėn. 203,48 Eur darbo užmokestį ir 27,24 Eur išmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus. Faktinės aplinkybės apie pradėtą darbinę veiklą (nuo 2021 m. lapkričio 22 d.) atsakovas 2021 m. gruodžio 29 d. teismui teiktame apeliaciniame skunde taip pat nenurodė. Įvertinęs šias reikšmingus bylai faktus ir atsižvelgęs prioritetinį vaiko teisių apsaugos gynimo principą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas yra pajėgus lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko poreikiams reikalingos sumos (590 Eur), iš kurios buvo minusuota valstybės teikiama parama šeimoms, auginančioms vaikus.
26. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
27. Teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo atsakovo nurodyta aktualia teismų praktika.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis). Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 35 punktas). Tačiau remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-611/2019 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Paminėtina, kad nagrinėjamos bylos ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, šios nutartys buvo priimtos 2016 ir 2018 m., todėl jos apeliacine tvarka tikrinamoje byloje neturi precedento galios.
29. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti (likę) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo vertinimui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
30. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, aktualią kasacinio teismo praktiką, tinkamai nustatė padidėjusius nepilnamečio vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį bei šių kriterijų pusiausvyrą, todėl apeliacine tvarka patikrintas sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
31. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
32. Ieškovė pateikė 2022 m. sausio 27 d. pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 670898 600 Eur sumai, tačiau šis dokumentas nepatvirtina, už kokias paslaugas ar kokioje byloje buvo atsiskaityta su advokatu, jame kaip privalomojo rekvizito nėra ieškovės parašo, kuris patvirtintų, kad ieškovė realiai patyrė bylinėjimosi išlaidas. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo daryti neginčytiną išvada, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos patirtos už teismui pateikto atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (DOK-8078), todėl ieškovei iš atsakovo nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
33. Apeliacinės instancijos teismas patyrė 5,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios netenkinus apeliacinio skundo, priteistinos iš atsakovo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,63 Eur (penkis eurus 63 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.