Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos - valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Valdemarui Ivankevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui G. S. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad pervesdavo ieškovei ir daugiau pinigų vaiko išlaikymui, tačiau nemato kur išleidžiami vaiko pinigai. Bandė tartis su ieškove, kad pusę sumos atsakovas skirs drabužių vaikui pirkimui, o kitą pusę sumokės, tačiau susitarti nepavyko. Šiuo metu vaikui gali mokėti tik 180,00 Eur per mėnesį, tačiau net ir mokant nurodyto dydžio išlaikymą mato vaiką nuolat aprengtą taip pat – mamos sportiniais rūbais, sportbačiais ir pan. Yra kreipęsis į vaiko teisių institucijas dėl vaiko nepriežiūros. Vaikas jam perduodamas su nešvariais drabužiais. Jis pats neperka vaikui drabužių, avalynės, nes moka pinigus ieškovei, kuri turėtų pasirūpinti vaiku. Atsakovo turtinė padėtis yra prasta, jis šiuo metu neturi darbo. Darbą sunku susirasti nes neturi Covid-19 „galimybių paso“. Sveikatos sutrikimų, kurių pasekmėje negalėtų dirbti – neturi. Nekilnojamojo turto neturi. Turi seną automobilį. Kitų išlaikytinių neturi. Su sūnumi bendrauja tuo metu kai turi laiko – tuomet jį pasiima. Keletą kartų sūnus yra po mokyklos atvykęs pas atsakovą arba pas jo draugę. Nustatyto bendravimo grafiko nėra, su sūnumi susitikimus suderina kai susiskambina. Ieškiniu ieškovė prašo nustatyti bendravimo tvarką tik dėl savo poreikio turėti laisvą laiką. Atsakovas pageidautų bendrauti su vaiku tuo metu, kai turi laisvo laiko. Konkretaus grafiko, kuriuo bendrautų su vaiku, atsakovas negali pasiūlyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – T. S. gimimo liudijimas (e. b. l. 13), patvirtina, jog ieškovė ir atsakovas yra T. S., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai.

Iš pateiktos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-01-29 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1911-214/2018 (e. b. l. 10-12) nustatyta, jog šia nutartimi buvo patvirtinta S. Š. ir G. S. sudaryta taikos sutartis, kurios 2 punkte šalys susitarė, jog G. S. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. S. periodinėmis išmokomis po 120 Eur kiekvieną mėnesį nuo 2018-01-01 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė byloje pateikė nepilnamečio sūnaus T. S. kasdieninių poreikių lentelę (e. b. l. 14), kurioje nurodė, jog nepilnamečio vaiko išlaidas per mėnesį sudaro: 1) maistui 200,00 Eur; 2) drabužiams, avalynei ir pan. – 70,00 Eur; 3) būsto išlaikymui 80,00 Eur; 4) mokyklos priemonėms bei aprangai 50,00 Eur; 5) transporto išlaidoms 20,00 Eur; 6) vaistams, vitaminams, gydymo paslaugoms bei higienos prekėms 40,00 Eur; 7) pramogoms, atostogoms, gimtadieniams 40,00 Eur; 8) vasaros stovyklai 25,00 Eur; 9) futbolo treniruotėms 35,00 Eur; 10) nenumatytoms išlaidoms – 30,00 Eur. Iš viso per mėnesį iškovė išleidžia 590,00 Eur vaikui išlaikyti.

Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažyma (e. b. l. 17) patvirtina, jog T. S. mokosi nurodytoje ugdymo įstaigoje.

VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2021-06-01 pažyma (e. b. l. 15), pinigų priėmimo kvitas (e. b. l. 16) patvirtina, jog T. S. lanko futbolo treniruotes, kurių kaina – 35,00 Eur per mėnesį.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 279 straipsnio 5 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog šiuo metu teismo priimta nutartimi atsakovas yra įpareigotas nepilnamečiui sūnui T. S. teikti išlaikymą po 120,00 Eur per mėnesį, tačiau išlaidos šalių nepilnamečio vaiko poreikiams per mėnesį tenkinti siekia iki 590,00 Eur. Ieškiniu iš atsakovo prašo padidinti priteisto išlaikymo dydį iki 260,00 Eur per mėnesį.

Padidėjusias išlaidas ieškovė grindžia pasikeitusia ekonomine situacija, išaugusiais vaiko poreikiais dėl jo amžiaus. Išlaikymo išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė išlaidų vaikui skaičiuotę, kurioje nurodo, kad vaiko išlaidoms per mėnesį skiria 590,00 Eur.

Atsakovas su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo sutiko iš dalies, atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu nurodydamas, jog sutinka mokėti po 180,00 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui per mėnesį.

Institucija, teikianti išvadą byloje – valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės šeima Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma nuo 2018 metų, šiuo metu Kauno miesto socialinių paslaugų centras taiko atvejo vadybą dėl socialinių įgūdžių stokos, bei piktnaudžiavimo alkoholiu. Ieškovei Kauno apylinkės teismo sprendimu 2018-03-02 laikinai apribota motinos valdžia į dukrą M. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes ir vaiko interesus, vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, neprieštarauja ieškinio reikalavimams dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui T. S. pakeitimo. Atsakovui nesutinkant su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo dydžio, jis teismui turi pateikti dokumentus, pagrindžiančius itin sunkią jo turtinę padėtį arba sveikatos būklę bei pagrįsti šių aplinkybių išskirtinumą. Tačiau išskirtinėmis negali būti pripažintos aplinkybės, jeigu vaiko tėvas nedirba savo pasirinkimu ir nededa pastangų susirasti darbą pagal turimus įgūdžius. Šios aplinkybės neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą vaikui. Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius palaiko ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo dydžio padidinimo iki 260 Eur. kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis iki nepilnamečio vaiko pilnametystės.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Spręsdamas tiek išlaikymo priteisimo, tiek išlaikymo pakeitimo klausimą, teismas vadovaujasi vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principu, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi, turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai.

Kartu svarbu pažymėti, kad išlaikymo dydis priklauso ne tik nuo vaiko poreikių bet ir nuo jo tėvų finansinių galimybių šiuos poreikius patenkinti. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Akivaizdu, kad šalių vaikui augant jo poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimuisi didėja. Vaikui paaugus padidėjo ne tik išlaidos maistui, rūbams, mokyklinėms priemonėms, bet ir išlaidos vaiko kultūriniam bei sportiniam ugdymui, komunaliniams mokesčiams, už ką tenka apmokėti ieškovei. Be to, pasikeitus šalies ekonominei situacijai būtinosios išlaidos yra ženkliai padidėjusios nuo 2018-01-29 teismo nutartimi patvirtinto šalių susitarimo dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad vaiko išlaikymui mėnesiui nepakanka šalių taikos sutartyje nustatytos atsakovo mokamos išlaikymo sumos po 120,00 Eur per mėnesį.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepilnamečio vaiko išlaidas per mėnesį sudaro apie 590,00 Eur.

Iš byloje pateiktų duomenų apie nepilnamečio vaiko išlaidas, teismas daro išvadą, jog ieškovė pagrindė padidėjusias nepilnamečio vaiko išlaidas būstui, maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo įstaigai ir mokymosi priemonėms, kultūriniam ir sportiniam lavinimui, asmens higienai ir kt. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog protingiems šalių vaiko poreikiams, tenkinti per mėnesį pakankama suma yra 590,00 Eur.

Teismui nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis.

Byloje surinkti raštiniai įrodymai apie ieškovės turtinę padėtį, iš kurių nustatyta, jog ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (e. b. l. 20, 146 – 147). Duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (e. b. l. 27 – 29) patvirtina, jog ieškovė šiuo metu dirba Lietuvos kariuomenėje, ieškovės pajamos, gaunamos iš darbo santykių per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1 000,00 Eur atskaičius mokesčius. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, jog ieškovė turi dar vieną išlaikytinę – dukrą M. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė sveikatos sutrikimų neturi.

Rašytiniai įrodymai apie atsakovo turtinę padėtį patvirtina, kad atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (e. b. l. 126), atsakovui nuosavybės teise priklauso transporto priemonė WV Passat, pirmosios registracijos data 1999-03-25 (e. b. l. 30-33). Duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtina, jog atsakovas šiuo metu nedirba (e. b. l. 50). Atsakovas sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų dirbti, neturi. Atsakovas nurodė, kad daugiau išlaikytinių neturi, ieškosi darbo, bet negali susirasti dėl to, kad neturi Covid-19 galimybių paso. Užimtumo tarnybos pažyma (e. b. l. 65) patvirtina, jog atsakovas gauna ieškančio darbo asmens išmoką – 211,00 Eur per mėnesį. Pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog atsakovas kiekvieną mėnesį T. S. išlaikymui perveda po 200,00 Eur (e. b. l. 125).

Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teismas daro išvadą, jog šiuo metu ieškovės gaunamos pajamos yra didesnės negu atsakovo, tačiau atsakovas, nors ir turėdamas galimybes, nededa pastangų siekiant gauti didesnes pajamas, įgyti nuolatinį darbą. Nurodytų motyvų pasekmėje, teismas daro išvadą jog atsakovas, taip pat kaip ir ieškovė privalo tolygiai prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo jo poreikiams tenkinti.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė iš nurodytos nepilnamečio vaiko išlaikymo sumos per mėnesį (590,00 Eur) atėmė pagal Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnį šiuo metu mokamą 70,00 Eur dydžio per mėnesį išmoką, šalių nepilnamečio vaiko poreikių, kuriems tenkinti lėšas privalo skirti abu nepilnamečio vaiko tėvai, suma yra 520,00 Eur, pusė šios sumos, t. y. 260,00 Eur priteisiama iš atsakovo.

Teismas daro išvadą, kad nurodyto dydžio išlaikymo, priteistino iš atsakovo, suma yra pakankama protingiems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į jo tėvų turtinę padėtį ir protingus nepilnamečio vaiko poreikius.

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.

Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją.

Šioje byloje ieškovė teismo prašo nustatyti jos pasiūlytą ir ieškinyje išdėstytą atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku T. S. tvarką. Atsakovas su ieškovės reikalavimu dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo nesutiko, tačiau savo bendravimo tvarkos pasiūlymo nepateikė, nurodydamas, jog nori su vaiku bendrauti be jokio konkretaus grafiko, tada, kai turi laisvo laiko.

Išvadą byloje teikianti institucija pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovės siūloma atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku neprieštarauja vaiko interesams.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas, siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus jausti stabilumą bendraujant su tėvu, nustato atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. S. tvarką, pagal ieškovės ieškinyje išdėstytą bendravimo tvarką, nustatant, kad: G. S. su sūnumi T. S. bendrauja kiekvieno mėnesio lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su S. Š., sutartos vietos penktadienį 18:00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą arba kitą su S. Š. sutartą vietą sekmadienį 20:00 val.

Pažymėtina, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jos pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis į teismą ateityje, tuo atveju, jeigu situacija dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pasikeistų (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsnio 1, 2 dalimis, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovė šioje byloje pateikė įrodymus apie 600,00 Eur dydžio patirtas advokato pagalbos išlaidas bei 75,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei išlaidas, iš viso 675,00 Eur.

Atsakovas byloje nepateikė dokumentų, įrodančius jo patirtas advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys tenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 675,00 Eur.

Ieškovei esant įstatymo pagrindu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas) atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tenkinus šį ieškinio reikalavimą, iš atsakovo valstybei priteistinas už šį ieškinio reikalavimą valstybei mokėtinas žyminis mokestis – 38,00 Eur ((260-120) × 12 = 1680 × 0,03 = 50,4 × 0,75 = 37,8 = 38).

Valstybė šioje byloje patyrė 7,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas informuojamas, kad žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsniu, civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018-01-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1911-214/2018 patvirtintos taikos sutarties 2 punkte nustatytą nepilnamečiui vaikui T. S. teikiamo išlaikymo po 120,00 Eur per mėnesį dydį priteisiant iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 260,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2021-08-05) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

„G. S. su sūnumi T. S. bendrauja kiekvieno mėnesio lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su S. Š., sutartos vietos penktadienį 18:00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą arba kitą su S. Š. sutartą vietą sekmadienį 20:00 val.“

Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 675,00 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 00 ct).

Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei – 38,00 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio bei 7,16 Eur (septynis eurus 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo padidinimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.