Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-31-440/2019

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-03-12
Bylos Nr.: e2A-31-440/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Vytautas Kursevičius, Vilija Valantienė
Ieškovas: K. M.
Atsakovas: A. A.
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei Noriūnų

Kategorijos

2.6.1.1Prievolės samprata, jos šalys, objektas, turinys ir forma

Civilinė byla Nr. e2A-31-440/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09986-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1.;2.6.8.8.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3.;3.3.1.20.; (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Vytauto Kursevičiaus, Irenos Stasiūnienės, Vilijos Valantienės (pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3179-650/2018 pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei A. A., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei Noriūnų ūkis dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas K. M. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 4000,00 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovei į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė: 2017-04-12 –1400,00 Eur, 2017-04-18 – 900,00 Eur, 2017-06-02 – 800,00 Eur, 2017-05-17 – 900,00 Eur, iš viso ieškovas atsakovei pervedė 4000,00 Eur. Ieškovas ir atsakovė yra ūkininkai, ieškovas mokėjimus atliko kaip avansinius už būsimas paslaugas, tačiau atsakovė ieškovui jokių paslaugų nesuteikė, todėl ieškovas reikalauja grąžinti sumokėtus avansus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. sausio 12 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai.

Atsiliepimas

3. Atsakovė A. A. nurodė, kad šalys yra ūkininko statusą turintys asmenys, besiverčiantys žemės ūkio veikla. Ieškovas Panevėžio rajone turi stambų ūkį, užsiima javų auginimu. Atsakovė nuosavybės teise turi žemės ūkio techniką – javų kombainą „Vector 420“, traktoriaus priekabą (duomenys neskelbtini). Ieškovas turi daug dirbamos žemės ūkio paskirties žemės, tačiau neturi pakankamai žemės ūkio technikos šiai žemei apdirbti, 2017 m. pavasarį ieškovas su atsakove susitarė, kad atsakovė išnuomos jai priklausančią žemės ūkio techniką ieškovo derliui nuimti ir žemei išdirbti. Kadangi atsakovės žemės ūkio technika yra labai paklausi javų nuėmimo laikotarpiu, kuris yra labai trumpas ir priklauso nuo oro sąlygų, šalys susitarė, kad siekiant, jog technika nebūtų išnuomota kitiems ūkininkams, ieškovas už technikos panaudojimą sumoka iš anksto. Ieškovas laikotarpiu nuo 2017-04-12 iki 2017-05-17 bankiniais mokėjimo nurodymais sumokėjo atsakovei 4000 Eur. 2017 m. javų nuėmimo laikotarpiu atsakovės žemės ūkio technika (javų kombainas ir kita technika) buvo perduoti ieškovui, jis jais naudojosi derliui nuimti, žemei apdirbti, todėl ieškinio teiginiai, kad jokios paslaugos jam nebuvo suteiktos, o atsakovė 4000 Eur sumą gavo nepagrįstai, yra neteisingi. Už suteiktas paslaugas atsakovė yra išrašiusi ir ieškovui pateikusi 4000 Eur sumos PVM sąskaitas faktūras (2017-08-10 PVM sąskaita faktūra ABR Nr.20170722 (1400 Eur); 2017-08-25 PVM sąskaita faktūra ABR Nr.20170722 (900 Eur); 2017-09-10 PVM sąskaita faktūra ABR Nr.20170724 (800 Eur); 2017-09-29 PVM sąskaita faktūra ABR Nr.20170725 (900 Eur). Šios sąskaitos yra įtrauktos į atsakovės kaip ūkininkės apskaitą, deklaruotos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, todėl teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, o ieškovo ieškinys atmestas.

4. Ieškovas atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad jai nuosavybės teise priklauso įvairi žemės ūkio technika, nepateikta nei rašytinė nuomos sutartis, nei technikos priėmimo-perdavimo aktai, nei užsakymai ar kiti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtintų technikos nuomojimo ieškovui faktą. Vienašališkai atsakovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nenurodyta, nei kokios konkrečiai paslaugos suteiktos, nei jų kiekiai. Sąskaitose faktūrose nurodyta, kad jos išrašytos už žemės apdirbimo darbus, derliaus nuėmimą, tačiau nei darbai (arimas, kūlimas ar pan.), nei jų kiekiai (darbo valandomis, žemės ploto vienetais, derliaus tonomis, ridos kilometrais ar pan.) nenurodyti. Sąskaitose faktūrose nėra nė žodžio apie žemės ūkio technikos nuomą. Atsakovė yra uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Noriūnų ūkio akcininkė, ši aplinkybė ieškovui žinoma dėl to, kad ieškovas iki 2017 m. kovo mėn. buvo UAB Noriūnų ūkis vadovas. Jam pasitraukus iš bendrovės vadovo pareigų santykiai su įmone, jos naujuoju vadovu ir jos akcininkais liko geri, todėl, kai naujasis įmonės vadovas kreipėsi prašydamas finansinės pagalbos įmonei ir jos akcininkams, ieškovas sutiko padėti. Ieškovas bendrovei paskolino iš viso 22000,00 Eur, su UAB Noriūnų ūkiu rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovas tuo pat metu (tomis pačiomis dienomis) įvairiomis sumomis, kaip avansinius mokėjimus už būsimas paslaugas pervedė pinigus dviem UAB Noriūnų ūkio akcininkėms: atsakovei A. A. bei kitai akcininkei R. V.. Ieškovas su atsakove susitarė, kad pinigai pervedami už nekonkretizuotas paslaugas, tačiau ieškovui jokių paslaugų neprireikė. Pasibaigus derliaus nuėmimo darbų sezonui ieškovas kreipėsi tiek į bendrovę dėl paskolos grąžinimo, tiek į atsakovę A. A. bei kitą bendrovės akcininkę R. V. dėl sumokėtų avansinių mokėjimų grąžinimo. Aplinkybę, kad 2017 metais ieškovui neprireikė atsakovės pagalbos nuimant derlių, patvirtina pridedami rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad dėl oro sąlygų 88% ieškovo pasėlių dalis žuvo, pasėliai liko apsemti laukuose, į juos negalėjo įvažiuoti nei traktorius, nei kombainas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. liepos 20 d. galutiniu sprendimu 2018 m. sausio 12 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1849-650/2018 panaikino ir ieškovo K. M. ieškinį atsakovei A. A. dėl skolos priteisimo atmetė. Iš ieškovo K. M. atsakovei A. A. priteisė 780,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 14,94 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

6. Teismas pripažino, kad pagal žodinę sutartį, turinčią mišrios teisinių santykių sutarties požymių (ir atlygintinių paslaugų, ir rangos), daugiau vyraujant rangos sutarties požymiams, tarp šalių iš esmės buvo sutarta atsakovės nuosavybės teise turimu kombainu „Vector“ atlikti 2017 metų sezono derliaus nuėmimą ieškovo laukuose. Teismas taikydamas Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktą nagrinėjamoje byloje liudytojų parodymus ir kitus pateiktus duomenis, susijusius su sutarties sudarymu, vertino iš esmės.

7. Teismas sprendė, kad 50 000 Eur paimta ieškovo paskola yra asmeninė, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nebuvo jos laiduotojai ar garantijos teikėjai, be to, dalis paskolos pinigų buvo perskolinti UAB Noriūnų ūkiui.

8. Teismas nustatė, kad faktiškai atsakovės turimu kombainu „Vector“ disponavo įgaliotas asmuo –Š. M., kuris taip pat vadovavo ir UAB Noriūnų ūkiui, ir būtent jo nurodymu UAB Noriūnų ūkio darbuotojai vyko į ieškovo laukus. Pats ieškovas pripažino aplinkybę, kad jo ūkyje 2017 m. rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje (2–3 savaičių laikotarpiu) buvo laikomas kombainas „Vector“, kuriuo UAB Noriūnų ūkio darbuotojai kūlė ir vežė iš ieškovo laukų nuimtas kultūras. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovė 2017 m. nebeturėjo teisės valdyti ir disponuoti kombainu „Vector“, nes jį pagal sutartį buvo perdavusi su visa kita turima technika trečiajam asmeniui UAB Noriūnų ūkiui, nes tokios sąlygos 2015m. vasario 23 d. sutartyje tarp ūkininkės A. A. ir UAB Noriūnų ūkio nėra.

9. Ieškovo pateikti įrodymai neįtikino teismo, kad didžioji dalis ieškovo derliaus žuvo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis savo transportu ir panaudoto asmeninio kuro sąskaita prisidėjo prie derliaus nuėmimo ir apdirbimo darbų. Byloje nėra jokios jo, kaip ūkininko, ūkio veiklos buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl teismas vertino, kad trečiojo asmens išlaidos (darbo užmokestis darbininkams, kuro pirkimai) įskaitytinos į atliktų darbų (paslaugų) kainą, šie patirti kaštai sieja būtent atsakovę ir trečiąjį asmenį, ir atmetė ieškovo teiginius, kad galbūt jam buvo atlikta derliaus nuėmimo darbų už 1500–1800 Eur sumą. Teismas vertino, kad atsakovė 2017 m. rudenį pagrįstai išrašė ieškovui keturias PVM sąskaitas faktūras dėl atliktų darbų: 2017-08-10 PVM sąskaita faktūra ABR Nr. 20170722 už žemės apdirbimo darbus, 1400 Eur sumos derliaus nuėmimą, 2017-08-25 PVM sąskaita faktūra ABR Nr. 20170722 900 Eur sumos už žemės apdirbimo darbus, derliaus nuėmimą, 2017-09-10 PVM sąskaita faktūra ABR Nr. 20170724 800 Eur sumos už žemės apdirbimo darbus, derliaus nuėmimą, 2017-09-29 PVM sąskaita faktūra ABR Nr. 20170725 900 Eur sumos už žemės apdirbimo darbus, derliaus nuėmimą, jas atsakovė įtraukė į ūkininko ūkio apskaitą ir sumokėjo valstybei pridėtinės vertės mokestį, todėl pripažino, kad atsakovė ieškovui suteikė sutartų paslaugų už visą ieškovo pervestą 4000 Eur sumą.

10. Ieškovo ribotas suvokimas apie žemės ūkio darbų rangą, neatskleidimas visų faktinių aplinkybių pateiktame pradiniame ieškinyje bei ignoravimas paties sudaryto žodinio susitarimo su atsakovės atstovais bei nepripažinimas nė dalies atliktų derliaus nuėmimo darbų, atliktų atsakovės turima pagrindine priemone – kombainu „Vector“ ir jai pasitelkus trečiąjį asmenį, leido teismui, bylą išnagrinėjus iš esmės žodinio proceso tvarka, vertinti, kad ieškovo ieškinys atsakovei dėl nepagrįsto praturtėjimo ir gauto avanso sugrąžinimo yra nepagrįstas, todėl jį atmetė, o preliminarų sprendimą panaikino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovas K. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 straipsnio reikalavimus, atsakovės prieštaravimai ir teiginiai apie turimą žemės ūkio techniką, jos nuomą, perdavimą ieškovui nebuvo pagrįsti jokiomis CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas nepagrįstai rėmėsi tiek atsakovės dokumentais, pateiktais su 2018-03-20 prašymu dėl papildomų dokumentų, tiek liudytojų parodymais.

11.2. Atsakovės vienašališkai išrašytos PVM sąskaitos faktūros neinformatyvios, neatitinka teisės aktų reikalavimų, teismas nevertino jų turinio ir neatitikimo teisės aktų reikalavimams neanalizavo. Atsakovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nenurodyta, kokios konkrečiai paslaugos suteiktos, jų kiekiai. Teismas nevertino ir tai, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos visiškai sutampa su ieškovo atliktų avansinių mokėjimų sumomis, be to, jų apeliantas nepasirašė. Atsakovės PVM deklaracija mokesčių inspekcijai, tiek PVM sąskaitos faktūros bei skolų suderinimo aktas pateikti jau po to, kai atsakovei buvo pateiktos ieškovo pretenzijos dėl avanso grąžinimo ir ieškinys. Atsakovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina, kad 2017 m. javų nuėmimo laikotarpiu javų kombainas, kita žemės ūkio technika buvo perduota ieškovui.

11.3. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai taikė CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktą.

11.4. Įstatymas ieškovą įpareigoja ieškinyje nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, ieškinyje buvo pateiktos tik faktinės aplinkybės, susijusios su avansiniais mokėjimais, reikalavimu juos grąžinti, tačiau jokios teisinės kvalifikacijos nebuvo pateikta, todėl teismas negalėjo atmesti kaip nepagrįsto reikalavimo dėl nepagrįsto praturtėjimo. Teismas nepagrįstai suabejojo paimtos paskolos paskirtimi, t. y. nepagrįstai nurodė, kad paskola paimta ieškovo asmeniškai. Teismo pasisakymą apie ieškovo ribotą suvokimą apie žemės ūkio darbų rangą, apeliantas laiko šališku ir įžeidžiančiu. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neatskleidė visų faktinių aplinkybių pateiktame ieškinyje bei ignoravo paties sudarytą žodinį susitarimą su atsakovės atstovais, nes jokio susitarimo su keliais atstovais, išskyrus su Š. M., nebuvo. Apelianto teigimu, teismas privalėjo nustatyti realią atliktų darbų vertę, o ne besąlygiškai pripažinti teisę atsakovei pasilikti visą pervestą avansą. Byloje nustatyta, iš atsakovės turimos technikos buvo panaudotas tik kombainas ir buvo nuimta tik dalis derliaus. Taigi, atsakovė neturėjo jokio pagrindo pasilikti viso sumokėto avanso, net jei teismas ir pripažino, kad būtent atsakovė, o ne UAB Noriūnų ūkis suteikė derliaus nuėmimo paslaugas, nes buvo nuimta tik dalis derliaus.

11.5. Teismas šalių pozicijas, jų pateiktus įrodymus vertino šališkai ir neobjektyviai. Apeliantas pastebi, kad skiriasi atsakovės, jos pakviestų liudytojų bei trečiojo asmens vadovo teiginiai dėl atsakovės skolų ir ieškovo sumokėtų avansų paskirties. Teismas netinkamai nustatė ginčo dalyką, jo ribas, ėmėsi atsakovės advokato vaidmens.

11.6. Teismas pažeidė daug esminių civilinio proceso principų: rungimosi principą (CPK 12 straipsnis), dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis), asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą (CPK 6 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis), teismo nešališkumo principą (CPK 21 straipsnis). Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad visi liudytojai yra vienaip ar kitaip yra susiję su atsakove, į bylą įtrauktu trečiuoju asmeniu susiję giminystės, verslo, atstovavimo, pavaldumo santykiais ar net yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi. Tai rodo teismo neobjektyvumą ir šališkumą.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. A. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti 320 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Apeliantas kelia itin aukštus reikalavimus atsakovės procesiniams dokumentams, tačiau neatsižvelgia į savo procesinių dokumentų turinį. Ieškovas, pateikdamas ieškinį dokumentinio proceso tvarka, nutylėjo ir neatskleidė teismui tarp ieškovo ir atsakovės susiklosčiusio ilgalaikio bendradarbiavimo santykių turinio, nenurodė svarbių aplinkybių, kurios paaiškėjo tik žodinio bylos nagrinėjimo metu, nenurodė, kodėl ir už kokias paslaugas ieškovas avansu dalimis pervedė atsakovei 4000 Eur sumą, nepateikė jokių įrodymų, susijusių su ieškovo reikalavimais ir pretenzijomis atsakovei dėl tariamo paslaugų nesuteikimo. Nepriimdamas atsakovės prieštaravimų dėl teismo preliminaraus sprendimo ir ieškovo ieškinio, pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs atsakovės procesines teises. Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, atsakovė turėjo teisę neribotai naudotis visomis įrodinėjimo priemonėmis, įskaitant liudytojų parodymus, turėjo teisę teikti įrodymus ne tik kartu su prieštaravimais, bet ir papildomus įrodymus bylos nagrinėjimo žodinio proceso teisme metu.

12.2. Akivaizdu, kad, įvertinus bylos šalių paaiškinimus, byloje apklaustų liudytojų parodymus, vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovo avansu pervestos atsakovei 4000 Eur sumos laikyti nepagrįstu atsakovės praturtėjimu ieškovo sąskaita negalima, taip pat šios sumos negalima laikyti ir ieškovo paskolos suteikimu atsakovei. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė 4 000 Eur sumą įgijo be pagrindo, nes byloje yra surinkta pakankamai duomenų apie tai, kad 2017 metais atsakovės žemės ūkio technika buvo naudojama ieškovo žemės sklypams apdirbti.

12.3. PVM sąskaitos faktūros nėra pripažintos negaliojančiomis. PVM sąskaitos faktūros yra pateiktos VMI, mokesčių administratorius trūkumų jose nerado, sąskaitos atitinka tokio pobūdžio apskaitos dokumentams taikomus reikalavimus. Atsakovė buvo suteikusi ieškovui naudotis pagal susitarimą jai priklausančią žemės ūkio techniką visam sezonui ir nekontroliavo, kada ir kokiais kiekiais ši technika yra naudojama.

12.4. Teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovo ir atsakovės nesiejo paskoliniai teisiniai santykiai, o paskolą ieškovas pasiėmė asmeniniais tikslais. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovo pervestos avansinės įmokos būtų buvusios paskolinėmis lėšomis ar kad atsakovei dėl savo blogos finansinės padėties būtų reikėję skolintis pinigų iš ieškovo.

12.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė daug kitų procesinės teisės pažeidimų, bylą nagrinėjo neobjektyviai ir šališkai, netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, nepagrįstai ir neteisėtai taikė CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatas. Atsakovės nuomone, šie skundo argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Ieškovas, manydamas, kad teismas yra šališkas, proceso metu nepasinaudojo CPK 65 straipsnyje bei 66 straipsnyje įtvirtinta teismo nušalinimo teise. Atsakovė mano, kad byla išnagrinėta objektyviai, įvertinus visus byloje esančius įrodymus nešališko teismo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13. Nagrinėjamu atveju byloje kilo dėl sumokėtų lėšų pagrįstumo.

14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo viršyti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribų.

15. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

16. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad analogiškas ginčas buvo sprendžiamas civilinėje byloje Nr. e2-3527-1028/2018 pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei R. V., tačiau minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl šį ginčą nagrinėdamas teismas nesirėmė toje byloje priimtu galutiniu sprendimu, kaip neturinčiu prejudicinės galios.

17. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

18. LITEKO duomenimis matyti, kad Šiaulių apygardos teisme 2018 m. spalio 25 d. apeliacine tvarka išnagrinėta civilinė byla Nr. e2A-573-569/2018 pagal K. M. ieškinį dėl 4500 Eur atsakovei R. V. priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas tenkindamas ieškinį be kitų aplinkybių nustatė, kad atsakovė, kuriai nagrinėjamu atveju tenka pareiga įrodyti, kad nuomos sutartis tarp jos ir ieškovo buvo sudaryta ir įvykdyta, nepateikė nei sutarties, nei įrodymų apie nuomojamo daikto perdavimą ieškovui, nei jų susitarimą dėl nuomos mokesčio patvirtinančių įrodymų. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė, kad atsakovė praturtėjo dėl jo veiksmų, nes jis pervedė atsakovei į sąskaitą pinigines lėšas už būsimą žemės ūkio technikos nuomą, kuria nepasinaudojo. Bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad šalys žemės ūkio technikos nuomos sutarties nesudarė, nes atsakovės technikos nuimti derlių ieškovui nebereikėjo, atsakovė praturtėjo be teisinio pagrindo. Pateikiant ieškinį nepagrįstas praturtėjimas egzistavo, nes ieškovas pinigus į atsakovės sąskaitą jau buvo pervedęs. Minėta teismo nutartis įsiteisėjusi.

19. Konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad ieškovas atsakovei nuo 2017-04-12 iki 2017-05-17 per keturis kartus pervedė 4000 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas – avansas už paslaugas (1t., b. l. 4–7). Atsakovė dėl gautų keturių sumų 2017 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais išrašė PVM sąskaitas faktūras nurodydama – žemės apdirbimo darbai, derliaus nuėmimas (1t., b. l. 23–26), jose nurodytos sumos už atliktas paslaugas atitinka ieškovo pervesto avanso sumą. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės jo sumokėtą avansą atsakovei, nes atsakovė jokių paslaugų jam neatliko.

20. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas įrodinėjo, kad 4000 Eur avansinį mokėjimą atsakovei atliko už būsimas paslaugas, tačiau atsakovė ieškovui jokių paslaugų nesuteikė, nes, žuvus 88 procentams pasėlių derliaus, ieškovui neprireikė atsakovės pagalbos nuimant derlių. Ieškovas nurodo, kad nepateikta nei rašytinė nuomos sutartis, nei technikos priėmimo-perdavimo aktai, nei užsakymai ar kiti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtintų technikos nuomojimo ieškovui faktą, o vienašališkai atsakovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nenurodyta, nei kokios konkrečiai paslaugos suteiktos, nei jų kiekiai.

21. Atsakovė teigė, kad šalims susitarus, kad siekiant, jog technika nebūtų išnuomota kitiems ūkininkams, ieškovas už technikos panaudojimą sumokėjo iš anksto, o 2017 m. javų nuėmimo laikotarpiu atsakovės žemės ūkio technika (javų kombainas ir kita technika) buvo perduota ieškovui ir panaudota derliui nuimti ir žemei apdirbti. Atsakovė nurodo, kad sąskaitos yra įtrauktos į atsakovės kaip ūkininkės apskaitą ir deklaruotos. Ieškovas atliko mokėjimus už būsimas paslaugas, tačiau šių paslaugų nekonkretizuoja, nenurodo, iki kokio termino šalys buvo susitarę atlikti paslaugas ir kodėl ieškovas atsakovės nė karto nereikalavo, kad paslaugos būtų atliekamos. Taigi, ieškovo lėšos buvo pervestos tikslu naudotis arba turėti galimybę naudotis atsakovės žemės ūkio technika.

22. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad atsakovė nepateikė rašytinės nuomos sutarties, technikos priėmimo-perdavimo aktų, užsakymų ar kitų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų technikos nuomojimo ieškovui faktą.

23. CK 6.523 straipsnis , įtvirtinantis transporto priemonių nuomos sutarties, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, formos reikalavimus, numato, jog šios sutartys, nepaisant jų termino, turi būti rašytinės. Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Nei bendrosiose nuomos sutarties nuostatose (CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus pirmasis skirsnis), nei CK teisės normose, kurios reglamentuoja transporto priemonių nuomos sutarties formą, nėra nustatyta, kad nuomos sutartis negalioja, jeigu yra nesilaikyta rašytinės sutarties formos, t. y. jei sutartis sudaryta ne raštu, o tik žodžiu. Tai reiškia, kad transporto priemonės nuomos sutarties nesudarymas raštu nedaro šios sutarties negaliojančios. Tokiu atveju turi būti įrodyta, kad transporto priemonės nuomos sutartis buvo sudaryta, t. y. kad nuomotojas perdavė nuomininkui transporto priemonę ir kad transporto priemone yra naudojamasi (arba valdoma ir naudojamasi) už nuomos mokestį.

24. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai taikė CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktą. Pagal CK1. 93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Pagal CK 1.93 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti leista remtis liudytojų parodymais, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Vienas iš tokių atvejų, atsižvelgus į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį ir kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad sprendžiant dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su žodinės sutarties sudarymu ir vykdymu, teismas vertino ir rėmėsi liudytojų parodymais. Atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, kurie abiejų šalių tvirtinimu ilgą laiką buvo paremti abipusiu pasitikėjimu ir žodiniais susitarimais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punkte numatytą išimtį, kuriai esant leidžiama sandorio sudarymo faktą įrodinėti ir liudytojų parodymais.

25. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir išplėtotos kasacinio teismo jurisprudencijoje. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).

27. Vertindama šalių žodinio susitarimo esmę, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje iš esmės nėra ginčo, jog atsakovė jai priklausančią ūkio techniką buvo perdavusi UAB Noriūnų ūkiu ir ji buvo naudojama tiek bendrovės akcininkų, tiek kitų asmenų žemės apdirbimui ir derliaus nuėmimui, o su šia technika dirbo bendrovės darbuotojai. 2015-02-23 sutarties tarp ūkininkės A. A. ir UAB Noriūnų ūkio A punkte nustatyta, kad atsakovė yra išnuomojusi visą savo turimą žemės ūkio produkcijos gamyboje naudojamą žemės ūkio techniką, išskyrus javų kombainą „Vector 420“, kuria yra įsipareigojusi UAB Noriūnų ūkiui teikti žemės apdirbimo paslaugas. Minėtos sutarties B punkte nurodyta, kad UAB Noriūnų ūkis siekia nupirkti atsakovei priklausančią žemės ūkio techniką, įskaitant javų kombainą „Vector“, taigi, byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų atsakovės įsipareigojimą jai priklausančią žemės ūkio techniką suteikti ieškovui. Tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens atstovo Š. M., tiek liudytojų B. S. ir K. V. parodymai teismui patvirtino, kad 2017 m. pavasarį jiems visiems kartu susitikus Šeduvoje buvo sudaryta žodinė sutartis, kuria iš esmės buvo sutarta atsakovės turimu nuosavybės teise kombainu „Vector“ atlikti 2017 metų sezono derliaus nuėmimą ieškovo laukuose. Byloje nustatyta, kad faktiškai atsakovės turimu kombainu „Vector“ disponavo įgaliotas asmuo Š. M., kuris kartu vadovavo ir UAB Noriūnų ūkiui, ir būtent jo nurodymu UAB Noriūnų ūkio darbuotojai vyko į ieškovo laukus. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad tarp šalių buvo nuolatiniai žodiniai susitarimai, sudaromi pasitikėjimo pagrindu ir nurodė aplinkybę, kad jo ūkyje 2017 m. rugpjūčio pabaigoje– rugsėjo pradžioje 2–3 savaičių laikotarpiu buvo laikomas kombainas „Vector“, kuriuo UAB Noriūnų ūkio darbuotojai kūlė ir vežė iš ieškovo laukų nuimtas kultūras. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad vykdant žodinį susitarimą atsakovė perdavė ieškovui teisę naudoti kombainą „Vector“ nuimant 2017 metų sezono derlių apelianto laukuose.

28. Teismo vertinimu, apeliacinis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad atsakovė ieškovui jokių paslaugų nesuteikė, nes žuvus 88 procentams pasėlių derliaus, ieškovui neprireikė atsakovės pagalbos nuimant derlių. Teisėjų kolegija tokiai apelianto dėstomai pozicijai pritaria tik iš dalies ir pripažįsta, kad šiuo atveju, konstatavus ieškovui perduotos technikos naudojimo faktą, reikšminga nustatyti suteiktų paslaugų, atliktų darbų apimtį.

29. Visų pirma, teismas vertina tai, kad ieškovo pateikti įrodymai, iš tiesų patvirtina, jog didžioji dalis ieškovo derliaus žuvo. Iš pateiktos pažymos apie žuvusius pasėlius matyti, kad žuvo kanapių, grikių ir žieminių kviečių pasėliai, tačiau avižų pasėlių žuvo tik 8,24 procento, 16,7 ha derlius išliko. Pažymėtina, kad pažymoje nurodytas ieškovo žemės plotas – tik 74,23 ha, o ieškovas teismo posėdžio metu nurodė turintis 129 ha žemės, o 2017 metais buvo kalbama apie 110 ha ploto derliaus nuėmimą. Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad 2017 metais buvo nuimta apie 30-40 ha grūdinių kultūrų jo laukuose, bei perduotas rezultatas – nukultos avižos, kitos grūdinės kultūros.

30. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 3K-3-547/2013). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Atsižvelgdama į išdėstyta teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas neteko viso pasėlių derliaus. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje apklausti liudytojai bei ieškovo, kaip ūkininko, pažyma AB „Kauno grūdai“ apie 24 tonų avižų pardavimą (97 b. l.). Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjimu atveju naudojant atsakovės perduotą kombainą „Vector“, 2017 metais ieškovo laukuose yra pagrindo spręsti buvo nuimta apie 30–40 ha grūdinių kultūrų. Įrodymų, kad šiuo laikotarpiu atsakovės kombainu ieškovui buvo nuimtas didesnis plotas derliaus, atsakovė nepateikė. Byloje neįrodyta, kad vykdant žodinį šalių susitarimą būtų buvusi naudota kita atsakovei, ar kitiems asmenims priklausanti technika (CPK 178 straipsnis).

31. Apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad, nors galutinė kaina, pasak ieškovo, nebuvo nustatyta, remiantis trečiojo asmens ir liudytojų parodymais apie susitarimą, buvo sutarta atlikti ieškovui darbų iki 9000 Eur vertės. Š. M. nurodė, kad, atlikus ieškovui derliaus nuėmimo darbus visame ieškovui priklausančiame plote, kaina sudarytų 8000–10000 Eur, liudytojai B. S. ir K. V. tai pat patvirtino maždaug 8000–9000 Eur bendrą sutartų darbų atlikimo kainą. Pats ieškovas pripažino tik atliktų darbų pagal faktinį derliaus nuėmimą galimą kainą – 1500–1800 Eur sumą. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad kombaino nuomos rinkos kaina yra apie 50 Eur už hektarą, jei naudojamas savas kuras. Trečiojo asmens atstovas Š. M. teigia, kad rinkos kaina kombaino nuomai yra įvairi, priklauso nuo auginamos kultūros ir gali būti nuo 60 Eur/ha. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, kad iš atsakovės turimos technikos buvo panaudotas tik kombainas ir buvo nuimta tik dalis derliaus, pripažįsta pagrįstais.

32. Apelianto teigimu, atsakovės vienašališkai išrašytos PVM sąskaitos faktūros neinformatyvios, neatitinka teisės aktų reikalavimų, teismas nevertino jų turinio ir neatitikimo teisės aktų reikalavimams neanalizavo. Atsakovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nenurodyta, nei kokios konkrečiai paslaugos suteiktos, nei jų kiekiai.

33. PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio. PVM sąskaita faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas numatantis dokumentas. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Nors apeliantas apeliuoja į tai, kad atsakovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nenurodyta kokios konkrečiai paslaugos ir kiekiai buvo suteikti, tačiau atsižvelgiant į bylos duomenis, paties ieškovo paaiškinimus galima spręsti, kokios paslaugos ieškovui buvo suteiktos, dėl jų apimties nurodė pats ieškovas. Teismas vertindamas žodinio susitarimo tarp šalių turinį, atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad ieškovas atsakovei į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesdamas 2017-04-12 –1400,00 Eur, 2017-04-18 – 900,00 Eur, 2017-06-02 – 800,00 Eur, 2017-05-17 – 900,00 Eur sumas, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai avansas už paslaugas, jų taip pat nekonkretizavo.

34. Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tai spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes teismas priimtą sprendimą pagrindžia nustatytus teisinius santykius reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis. Savo ruožtu tai lemia, kad teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, visų pirma turi tinkamai nustatyti šalis siejančius teisinius santykius. Pažymėtina tai, kad tinkamam šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimui yra reikšmingas ne tik ieškovo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, bet ir atsakovo bylos nagrinėjimo metu pareiškiama pozicija dėl reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo.

35. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad žodinis šalių susitarimas turi mišrios teisinių santykių sutarties požymių (ir atlygintinių paslaugų, ir rangos), šalių santykiams taikė rangos nuostatas. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, tokiai teismo išvadai teisėjų kolegija pritaria tik iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl rangos teisinių santykių, kad atsakovė ieškovui suteikė sutartų paslaugų už visą ieškovo pervestą 4000 Eur sumą. Apeliacinio teismo vertinimu bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys sudarę žodinę žemės ūkio technikos nuomos sutartį atsakovės technika nuėmė tik dalį ieškovo derliaus, t. y. buvo suteikta tik dalis paslaugų, todėl ieškovui pervedus daugiau lėšų, nei buvo suteikta paslaugų, taikytinas nepagrįsto praturtėjimo institutas.

36. Nagrinėjamu atveju ieškovas viso proceso metu laikėsi pozicijos susigrąžinti atsakovei pervestą avansą už kombaino nuomą, kuriuo jis nepasinaudojo. Nors ieškovas užsimena apie paskolos, kaip avanso už būsimas paslaugas dėl technikos atsakovei suteikimą, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad šiuo atveju nenustatyta, jog ginčo dalykas būtų paskola, todėl iš esmės pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, ieškovo šioje byloje nurodytos aplinkybės, susijusios su paskolos suteikimo tiek atsakovei, tiek UAB ,Noriūnų ūkiui nėra teisiškai reikšmingos, šių aplinkybių nustatinėjimas nesusijęs su kilusiu ginču, todėl nėra tikslinga plačiau pasisakyti.

37. Be to, bylos duomenimis, ieškovas atsakovei į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesdamas minėtas sumas, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai avansas už paslaugas, jų nekonkretizavo dėl ko apeliacinės instancijos teismo vertinimu buvo galima numatyti, prognozuoti ateityje galinčius kilti tarpusavio ginčus. Nors pats į bylą 2018-05-09 raštu yra pateikęs duomenis dėl pervedamų lėšų ir 2015 m. – 2016 m. PVM sąskaitose UAB „Noriūnų ūkis“ nurodomų suteiktų paslaugų, pvz. arimas, kultivavimas ir pan. Taigi, nors konkrečiu atveju ieškovas teigia, kad buvo pravestas avansas už būsimas paslaugas, ir kadangi jos nebuvo suteiktos, avansas turėtų būti gražinamas, tačiau, kaip minėta byloje ištyrus ir įvertinus visumą aplinkybių yra pagrindo spręsti, kad dalis paslaugų buvo suteikta.

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).

39. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovė yra praturtėjusi dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovės praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovė turi būti praturtėjusi ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011). Tokios kategorijos byloje ieškovas turi įrodyti, jog atsakovė praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinį pagrindą tenka atsakovei.

40. Teismo vertinimu, ieškovas byloje įrodė, kad atsakovė praturtėjo dėl jo veiksmų, nes jis pervedė atsakovei į sąskaitą pinigines lėšas už būsimą žemės ūkio technikos nuomą, kuria pasinaudojo tik iš dalies. Atsakovė iš dalies praturtėjo ieškovo sąskaita, taigi, šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys sudarė žodinę žemės ūkio technikos nuomos sutartį, atsakovės technika nuimta dalies ieškovo derliaus, todėl atsakovė, suteikusi mažiau paslaugų nei apmokėta, iš dalies praturtėjo be teisinio pagrindo. Pareiškiant ieškinį nepagrįstas praturtėjimas egzistavo, nes ieškovas pinigus į atsakovės sąskaitą jau buvo pervedęs. Kadangi ieškovas pinigus į atsakovės sąskaitą pervedė su atsakovės žinia, jai pageidaujant už ateityje planuojamą sudaryti sutartį, ieškovas nebuvo prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikos.

41. Nepagrįstai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo grąžinti tik tai, kas sudaro jo praturtėjimą ir atitinkamai kitos šalies turto sumažėjimą. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad, vykdant žodinį susitarimą, naudojant atsakovės perduotą kombainą „Vector“, 2017 metais ieškovo laukuose buvo nuimta apie 30–40 ha grūdinių kultūrų, atsižvelgdama į byloje nustatytą 50–60 Eur vidutinę kombaino nuomos kainą už hektarą, bei vadovaudamasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad šiuo atveju ieškovas turi teisę reikalauti atsakovės grąžinti jam be pagrindo įgytą turtą – 2500 Eur pinigines lėšas, todėl ši suma iš atsakovės priteistina ieškovui.

42. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi šiuo atveju abi sutarties šalys yra verslo subjektai, atsakovė privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

43. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas keistinas iš dalies, preliminarus sprendimas keistinas, ieškinį tenkinant iš dalies, priteisiant iš atsakovės dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovui 2500 Eur sumą (CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

44. Jeigu apeliacinės instancijos teismas neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmojoje instancijoje ieškovas K. M. patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 45,00 Eur žyminio mokesčio (3 b. l.), 1 350,00 Eur išlaidas už teisinę pagalbą (14–15, 52–53,71–71, 113–114, 144–145 b. l.), iš viso – 1 395,00 Eur. Atsakovė A. A. patyrė 780,00 Eur išlaidų advokatei V. M. (128–129 b. l.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, šalių advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius, sprendžia, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme yra ne per didelės, pagrįstos, todėl, atsižvelgiant į 62,5 proc. ieškovo patenkintų ir 37,5 proc. atmestų reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovės priteistina 871,87 Eur, o atsakovei iš ieškovo priteistina 292,50 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas K. M. patyrė 45,00 Eur žyminio mokesčio išlaidas už apeliacinį skundą ir 600 Eur už apeliacinio skundo paruošimą (2 t., 10–12 b. l.). Atsakovė A. A. už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą patyrė 320,00 Eur išlaidų advokatei V. M. (2 t., 22–23 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos, ieškovui iš atsakovės priteistina 403,12 Eur, o atsakovei iš ieškovo priteistina 120 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 20 d. galutinį sprendimą pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

2018 m. sausio 12 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1849-650/2018 pakeisti, ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovui K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų), 6 (šešių) procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. sausio 9 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1274,99 Eur (vieną tūkstantį du septyniasdešimt keturis eurus 99 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 412,50 Eur (keturis šimtus dvylika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjai Vytautas KursevičiusIrena StasiūnienėVilija Valantienė