- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- e2A-573-569/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-09987-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Danutė Burbulienė, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- K. M.
- Atsakovas
- R. V.
- Kategorijos
- 2.4.2.10Savininko teisių apsauga
- 2.4.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.15Apeliacinis bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 27 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei R. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės R. V. 4 500 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad šalys yra ūkininkai. Ieškovas atsakovei mokėjimus atliko kaip avansinius už būsimas paslaugas, tačiau atsakovė ieškovui jokių paslaugų nesuteikė. Ieškovas pareikalavo sumokėtus avansus grąžinti, tačiau atsakovė avansų negrąžino.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Atsakovė nurodė, jog 2017 m. pavasarį ieškovas su atsakove susitarė, kad atsakovė išnuomos jai priklausančią žemės ūkio techniką ieškovo derliaus nuėmimui ir žemės išdirbimui. 2017 m. javų nuėmimo laikotarpiu atsakovės žemės ūkio technika (javų kombainas, priekaba) buvo perduoti ieškovui, jis jais naudojosi derliaus nuėmimui, žemės apdirbimui, todėl ieškinio teiginiai, kad jokios paslaugos jam nebuvo suteiktos, o atsakovė 4 500 Eur sumą gavo nepagrįstai, yra neteisingi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. balandžio 27 d. galutiniu sprendimu 2018 m. sausio 10 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1850-1028/2018 panaikino ir ieškovo K. M. ieškinį atsakovei R. V. dėl skolos priteisimo atmetė. Priteisė atsakovei R. V. 780,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo K. M..
4. Teismas padarė išvadą, kad būtent ieškovo, o ne atsakovės finansinė padėtis nebuvo gera, todėl ieškovas skolinosi lėšas ir atliko avansinius pavedimus atsakovei jos reikalavimu už konkrečias paslaugas, o ne galimą neapibrėžtą paslaugų poreikį ateityje ar atsakovės prašymą padėti finansiškai.
5. Teismas nusprendė, kad atsakovė tam tikras paslaugas ieškovui suteikė. Teismas nustatė, kad ieškovo traktorių techninė būklė nebuvo labai gera, jiems reikėjo rimto remonto, ieškovo traktoriai nebuvo pakankamai stiprūs ir galingi, jog vien jų dviejų būtų užtekę net 129 hektarams ieškovo žemės apdirbti. Teismas sprendė, jog aplinkybės, kad su ieškovo technika buvo dirbama, nepaneigia aplinkybės, jog ieškovo naudai buvo dirbama ir su atsakovės technika. Teismas padarė išvadą, jog ieškovui atsakovės technika 2017 metais ne tik buvo reikalinga, bet ir buvo naudojama.
6. Teismas vertino, kad tarp šalių ir kitų byloje minimų fizinių ir juridinių asmenų buvo susiklostę gerokai sudėtingesni teisiniai santykiai, nei vien tik paslaugų apsikeitimo, žemės ūkio darbų atlikimo. Teismo vertinimu, ieškovas, atsakovė, UAB „Noriūnų ūkis“, A. A. kooperavosi, vykdant žemės ūkio veiklą. Todėl ieškovo paskola UAB „Noriūnų ūkis“, avansai atsakovei ir A. A., kuriems panaudotos skubiai pasiskolintos lėšos, galbūt galėjo būti ir tam tikras ieškovo įnašas į bendrą žemės ūkio veiklą.
7. Teismas darė išvadą, kad atsakovės sąskaitų-faktūrų surašymo laikas, jų forma, siuntimo ieškovui laikas nepaneigia byloje nustatytų kitų aplinkybių apie tai, kad atsakovė ieškovo pervestas avansines sumas gavo pagrįstai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
8. Apeliaciniu skundu ieškovas K. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 27 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas, priimdamas galutinį sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reikalavimus, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Pažeidė CPK 430 straipsnio reikalavimus. Atsakovės prieštaravimai CPK 430 straipsnio reikalavimų neatitiko, nes teiginiai apie turimą žemės ūkio techniką, jos nuomą, perdavimą ieškovui, nebuvo pagrįsti jokiomis CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovės prieštaravimuose ne tik nenurodyti konkretūs liudytojai, nėra prašymo juos kviesti į teismo posėdį ir apklausti, prieštaravimuose net nėra jokių užuominų apie tai, kad atsakovė savo atsikirtimus grįs liudytojų parodymais. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai galutiniame sprendime rėmėsi tiek atsakovės dokumentais, pateiktais su 2018-03-06 prašymu dėl papildomų dokumentų, tiek liudytojų parodymais.
Atsiliepimas
8.2. Nors ieškovo atsiliepime į atsakovės prieštaravimus ir bylos nagrinėjimo metu nurodyta, kad atsakovės vienašališkai išrašytos PVM sąskaitos–faktūros neinformatyvios, neatitinka teisės aktų reikalavimų, teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovui apie šias sąskaitas buvo žinoma iki kreipimosi į teismą dėl sumokėto avanso priteisimo iš atsakovės. Įstatymų reikalavimų neatitinkančios atsakovės vienašališkai išrašytos PVM sąskaitos–faktūros nepatvirtina atsakovės argumentų apie ieškovui perduotą už atlygį naudotis, t. y. išnuomotą žemės ūkio techniką ar suteiktas paslaugas.
8.3. Teismas netinkamai nustatė ginčo dalyką, jo ribas, nes nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl to, kokia buvo atsakovei ieškovo pervestų lėšų paskirtis ir ar atsakovė atliko ieškovo naudai kokius nors darbus, ar suteikė paslaugas už gautas lėšas. Tačiau byloje ginčas vyko ne dėl „kokių nors darbų ar suteiktų paslaugų už gautas lėšas“, o dėl to, ar atsakovė ieškovui derliaus nuėmimo laikotarpiu perdavė kombainą ir priekabą.
8.4. Teismas skundžiamame sprendime rėmėsi aplinkybėmis ir argumentais, kuriais nesirėmė nė viena iš šalių, taip teismas pažeidė esminius civilinio proceso principus: rungimosi (CPK 12 str.) bei dispozityvumo (CPK 13 str.). Atsižvelgiant į tai, kad teismo iniciatyva sprendime atsirado šalių nenaudoti argumentai išskirtinai atsakovės naudai, akivaizdu, kad teismas pažeidė asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą (CPK 6 str.), šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 str.), teismo nešališkumo principą (CPK 21 str.). Teismas tas pačias faktines aplinkybes šalių atžvilgiu vertino skirtingai. Teismas vadovavosi atsakovės atstovės bei liudytojo K. V. (atsakovės sutuoktinio) paaiškinimais, tačiau ieškovo paaiškinimais teismas nesivadovavo arba jų net nevertino, priimdamas galutinį sprendimą.
Šalies argumentai
9. Ieškovas K. M. teismo posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) UAB ,,Noriūnų ūkis‘‘, tačiau iš bendrovės išėjo, ūkininkauja. 2017 metų pavasarį jis pardavė savo kombainą, todėl javų kūlimui rudenį jam buvo reikalingas kombainas. Jis su UAB ,,Noriūnų ūkis‘‘ (duomenys neskelbtini) Š. M. susitarė, kad jo laukus nukuls bendrovės darbuotojai, naudodami atsakovės R. V. kombainą. Š. M. buvo atsakovės įgaliotas spręsti jos žemės ūkio technikos panaudojimo klausimus, nes atsakovės kombainas buvo perduotas bendrovei ir naudojamas kūlimo darbams. Kadangi Š. M. abejojo, ar bendrovės sąskaita nėra areštuota, avansą už kombaino naudojimą kūlimo darbams jis pervedė į atsakovės sąskaitą. Pinigus avansu pervedė 2017 metų pavasarį, kad užsitikrintų žemės ūkio techniką javapjūtės metu. Kadangi Š. M. prašymu, su kuriuo buvo seniai ir gerai pažįstamas, buvo paėmęs paskolą bendrovės naudai ir mokėjo palūkanas iš asmeninių lėšų, bendrovei už mechanizatorių paslaugas jam mokėti nebereikėjo. Tačiau dėl prasto oro jo pasėlių apie 80 procentų žuvo, todėl atsakovės kombainas nuimant jo derlių naudojamas nebuvo. Bendrovė jo pasėlių plotus nukūlė naudodama kitą kombainą, pinigų už technikos nuomą jis nemokėjo, nes, kaip paminėta, buvo susitarimas tarp jo ir bendrovės dėl palūkanų mokėjimo. Jam paprašius atsakovės grąžinti avansą, ji nesutiko. Jis bandė 2017 metų pabaigoje susisiekti su Š. M., tačiau sužinojo, kad jis išvykęs dirbti į užsienį. Palaiko savo apeliacinį skundą ir prašo jį tenkinti.
10. Ieškovo atstovas advokatas S. Š. palaikė ieškovo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. V. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 27 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovas netinkamai ir neteisingai bando aiškinti CPK normų, reguliuojančių dokumentinį procesą, turinį. Nepagristas ieškovo skundo argumentas, neva atsakovės prieštaravimai neatitiko įstatymo reikalavimų, todėl teismas jų neturėjo priimti. Teismas neturėjo pagrindo nepriimti atsakovės prieštaravimų dėl to, kad atsakovės prieštaravimai atitiko visus procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Prieštaravimuose aiškiai buvo išdėstytas nesutikimas su ieškovo jai reiškiamais reikalavimais ir teismo preliminariu sprendimu, išdėstyti nesutikimo motyvai, juos grindžiant atsakovės, kaip ūkininkės, buhalterinės apskaitos duomenimis bei rašytiniais įrodymais – PVM sąskaitomis–faktūromis.
11.2. Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, tiek ieškovas, tiek atsakovė turėjo teisę naudotis visomis įrodinėjimo priemonėmis, įskaitant liudytojų parodymus, turėjo teisę teikti įrodymus ne tik kartu su prieštaravimais, bet ir papildomus įrodymus bylos nagrinėjimo žodinio proceso teisme metu.
11.3. Apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovė ieškovui nesuteikė jokių paslaugų, yra melagingi ir paneigiami tiek rašytiniais įrodymais, tiek byloje dalyvavusių liudytojų R. V., D. Ž., K. V. parodymais. Bylos nagrinėjimo metu liudytojų parodymais buvo įrodytas šalių susitarimas atsakovės techniką naudoti ne tik derliaus nuėmimo metu, bet ir visą sezoną – nuo ankstyvo pavasario iki pat vėlyvo rudens.
11.4. Skundo argumentai apie tai, kad atsakovės PVM sąskaitos–faktūros išrašytos per vėlai, jose yra netinkami rekvizitai, išeina už bylos nagrinėjimo ribų. Šiuo atveju byloje sprendžiamas ne sąskaitų išrašymo klausimas, o pagrįstai ar nepagrįstai lėšos buvo pervestos atsakovei ir ar buvo suteiktos vienokio ar kitokio pobūdžio paslaugos ieškovui. Skundo argumentas, kad atsakovės PVM sąskaitos–faktūros buvo išrašytos vienašališkai, neva neatitinka PVM įstatymo reikalavimų yra nepagrįstos ir teisinės reikšmės neturi, nes PVM sąskaitos faktūros nėra ginčo objektas.
11.5. Teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovo ir atsakovės nesiejo paskoliniai teisiniai santykiai. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovo pervestos avansinės įmokos būtų buvusios paskolinėmis lėšomis.
Šalies argumentai
12. Atsakovės atstovė advokatė V. M. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė yra UAB ,,Noriūnų ūkis‘‘(duomenys neskelbtini), jos žemės ūkio technika naudojama bendrovėje nuomos pagrindu, jokių rašytinių susitarimų atsakovė su bendrove nėra sudariusi. Kadangi ieškovas išėjo iš bendrovės, atsakovė reikalavo, jog jos techniką naudojant ieškovo laukuose ieškovas už tai mokėtų. 2017 metų pavasarį ji buvo susitarusi su ieškovu, kad jis sumokės 9000 eurų už jos naudojamą techniką. Kadangi atsakovės technika turėjo būti naudojama ieškovo reikmėms jau 2017 metų pavasarį, ieškovas pavasarį ir pervedė jai 4500 eurų. Atsakovė buvo davusi įgaliojimą Š. M. žemės ūkio technikos panaudojimo klausimus, kaip technika buvo naudojama, atsakovė nekontroliavo, tuo kartais pasidomėdavo jos sutuoktinis. Kadangi sąskaitas ūkininkai paprastai rašo metų pabaigoje, rudenį atsakovė išrašė ieškovui PVM sąskaitas faktūras, jų sumas susiedama su ieškovo sumokėto avanso suma, atsakovė nežinojo, kokia jos technika ir kiek buvo naudojama. Sąskaitos ieškovui buvo išsiųstos prieš naujus metus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovės grąžinti jai pervestas pinigų sumas – avansą už paslaugas.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas K. M. pervedė atsakovei R. V. 2017m. balandžio 12d. 1500 Eur, 2017m. balandžio 18d. – 1200 Eur, 2017m. gegužės 2d. – 800 Eur, 2017m. gegužės 17d. 1000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė, kad šios sumos yra avansai už paslaugas. Iš byloje pateiktų PVM sąskaitų faktūrų - (duomenys neskelbtini) – matyti, kad atsakovė išrašė sąskaitas ieškovui už žemės apdirbimo darbus, derliaus nuėmimą, kuriose nurodytos sumos už atliktas paslaugas atitinka ieškovo pervesto avanso sumai. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės jo sumokėtą avansą atsakovei, nes atsakovė jokių paslaugų jam neatliko.
12. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas įrodinėjo, kad 4500 Eur avansą jis pervedė atsakovei už tai, kad derliaus nuėmimo metu pirmumo teise galėtų naudotis atsakovei priklausančia žemės ūkio technika – kombainu, nes savo kombainą pardavė 2017 metų pavasarį. Atsakovė teigė, kad jos technika buvo naudojama ieškovo žemės apdirbimui jau 2017 metų pavasarį, todėl ieškovas ir pervedė jai puse sutarto avanso - 4500 Eur, nors buvo sutarę dėl 9000 Eur avanso. Byloje nėra ginčo, jog atsakovė jai priklausančią ūkio techniką buvo perdavusi UAB ,,Noriūnų ūkis‘‘ ir ji buvo naudojama tiek bendrovės akcininkų, tiek kitų asmenų žemės apdirbimui ir derliaus nuėmimui, o su šia technika dirbo bendrovės darbuotojai.
13. CK 6.522 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Kaip jau buvo minėta, atsakovė savo žemės ūkio techniką buvo perdavusi UAB ,,Noriūnų ūkis‘‘, tačiau kokiu pagrindu – duomenų nėra. Atsakovė buvo įgaliojusi UAB ,,Noriūnų ūkis‘‘(duomenys neskelbtini) Š. M. tvarkyti savo ūkinę ir finansinę veiklą, patvirtindama savo įgaliojimą 2015-03-26 Šiaulių miesto 5-ajame notarų biure, įgaliojimo terminas nustatytas iki 2025m. kovo 26 d. Ši aplinkybė rodo, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) Š. M., veikdamas atsakovės vardu, atstovaudamas ją asmeniškai, tarėsi su ieškovu dėl atsakovės žemės ūkio technikos nuomos 2017 metų derliaus nuėmimui, nesuteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų. Kad derybos dėl žemės ūkio technikos nuomos vyko tarp ieškovo ir atsakovės, patvirtina ir ieškovo atsakovei pervestos avansų sumos už būsimą technikos nuomą. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra jokių įrodymų, kad tokia sutartis buvo sudaryta ir įvykdyta.
14. Ieškovas nurodė, kad atsakovės žemės ūkio technika derliaus nuėmimui jo laukuose nebuvo panaudota, nes 2017 metais 80 procentų jo derliaus žuvo, o UAB ,,Noriūnų ūkis‘‘ jo derliaus nuėmimui naudojo ne atsakovės, o kitų asmenų techniką. Kad ieškovo derliaus dalis žuvo, neginčija ir atsakovė, patvirtina į bylą ieškovo pateikti įrodymai. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad jos technika ieškovo laukuose buvo naudojama 2017 metų pavasarį, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jos poziciją.
15. Pati atsakovė, pateikdama prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, nurodė, kad jos technika turėjo būti išnuomojama ieškovui derliaus nuėmimui ir žemės išdirbimui. Atsakovė taip pat teigė, jog jos žemės ūkio technika yra labai paklausi javų nuėmimo laikotarpiu, kuris yra labai trumpas ir priklauso nuo oro sąlygų, siekiant, jog technika nebūtų išnuomota kitiems ūkininkams, ieškovas už technikos panaudojimą turėjo sumokėti iš anksto. Tokie jos paaiškinimai atitinka ir ieškovo paaiškinimus, kuris savo pozicijos nuosekliai laikėsi viso proceso metu.
16. Atsakovė savo poziciją dėl ieškovui suteiktų paslaugų įrodinėjo savo išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Tačiau atsakovės atstovė pripažino, kad, išrašydama sąskaitas, atsakovė jokių duomenų apie jos panaudotą žemės ūkio techniką ieškovo derliaus nuėmimui neturėjo, sąskaitas išrašė pagal ieškovo pervestų avansų sumą, jokios kontrolės, kaip buvo naudojama jos technika, ji nevedė, duomenų neturėjo. Atsakovės atstovės teigimu šalys susitarė dėl konkretaus užmokesčio, technikos nuomos nesiejo su technikos naudojimo apimtimi. Tačiau nagrinėjamu atveju nei nuomos, nei subnuomos sutarčių atsakovė nesudarinėjo, todėl jos teiginiai dėl susitarimo, kaip ieškovas atsiskaitys už technikos nuomą, nepagrįsti jokiais įrodymais, o ieškovo paaiškinimai yra priešingi.
17. Atsakovės atstovė nurodė, kad pagal susiklosčiusią praktiką ūkininkai PVM sąskaitas faktūras išrašo metų pabaigoje. Tačiau sąskaitos išrašytos 2017m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, t.y. ne metų pabaigoje. Atsakovė pripažino, kad derliaus nuėmimui jo technika naudojama nebuvo, nes bendra technikos nuomos suma buvo žodiniu susitarimu buvo nustatyta 9000 Eur, o ieškovas pravedė 4500 Eur, už kuriuos jam nuomos pagrindu technika buvo suteikta 2017 metų pavasarį. Tačiau pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 2 dalies 1 punktą PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, teikiant ilgalaikes paslaugas (t. y. paslaugas, kurios teikiamos tam tikrą tęstinį laikotarpį (telekomunikacijų, nuomos ar kt.), taip pat ilgą laiką tiekiant elektros energiją, dujas, šilumos ir kitų rūšių energiją, PVM sąskaita faktūra gali būti išrašoma už visą per mėnesį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos. Kadangi atsakovė teigia, kad paslaugas suteikė ieškovui 2017 metų pavasarį, o jos sąskaitos išrašytos 2017 metų rudenį, ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė nežinojo, kada ir kiek jos technikos buvo suteikta naudotis ieškovui.
18. PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, PVM sąskaita faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012m. vasario 24d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).
19. CK 6.523 straipsnis numato, kad transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartis nepaisant jos termino turi būti rašytinė. Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau įstatymo reikalaujamos rašytinės formos nesilaikiusios šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais, įrodinėdamos sandorio sudarymo ar jo įvykdymo faktą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).
20. Atsakovė, kuriai nagrinėjamu atveju tenka pareiga įrodyti, kad nuomos sutartis tarp jos ir ieškovo buvo sudaryta ir įvykdyta, nepateikė nei sutarties, nei įrodymų apie nuomojamo daikto perdavimą ieškovui, nei jų susitarimą dėl nuomos mokesčio patvirtinančių įrodymų. Liudytojų parodymai šioje byloje, kaip jau buvo minėta, nėra laikomi leistinais įrodymais. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, kad tarp jos ir ieškovo buvo sudaryta transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartis.
21. Bet kurio ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės, t. y. ieškinio elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas yra ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, ieškinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Pastarosios ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro faktinį ieškinio pagrindą. Be faktinio ieškinio pagrindo, yra skiriamas ir juridinis ieškinio pagrindas, t. y. konkrečios materialiosios teisės normos, kurios reglamentuoja ginčijamą materialinį teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas patenkina ieškinį. Pažymėtina, kad įstatymas ieškovą įpareigoja ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai reiškia, kad juridinį ieškinio pagrindą, t. y. faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, ex officio atlieka bylą nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieškovo ieškinyje nurodyto juridinio ieškinio pagrindo. Tokia teismo vaidmens teisinių santykių kvalifikavimo procese samprata nuosekliai plėtojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2009; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).
22. Kadangi teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tai spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes teismas priimtą sprendimą pagrindžia nustatytus teisinius santykius reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis. Savo ruožtu tai lemia, kad teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, visų pirma turi tinkamai nustatyti šalis siejančius teisinius santykius. Pažymėtina tai, kad tinkamam šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimui yra reikšmingas ne tik ieškovo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, bet ir atsakovo bylos nagrinėjimo metu pareiškiama pozicija dėl reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo.
23. Ieškovas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek duodamas paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu nurodė tas pačias faktines aplinkybes – kad nori susigrąžinti atsakovei pervestą avansą už kombaino nuomą, kuriuo jis nepasinaudojo. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ginčo dalykas būtų paskola, todėl aplinkybės, susijusios su šalių turtinę padėtimi, šioje byloje nėra teisiškai reikšmingos. Ieškovą ir UAB ,,Noriūnų ūkis‘‘ siejantys paskolos ar kiti teisiniai santykiai taip pat nėra ieškinio dalykas, su šiais santykiais susijusių aplinkybių nustatinėjimas taip pat išeina už ginčo ribų.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovė yra praturtėjusi dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovės praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovė turi būti praturtėjusi ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011). Tokios kategorijos byloje ieškovas turi įrodyti, jog atsakovė praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinį pagrindą tenka atsakovei.
26. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė, kad atsakovė praturtėjo dėl jo veiksmų, nes jis pervedė atsakovei į sąskaitą pinigines lėšas už būsimą žemės ūkio technikos nuomą, kuria nepasinaudojo. Atsakovė praturtėjo ieškovo sąskaita, taip pat šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys žemės ūkio technikos nuomos sutarties nesudarė, nes atsakovės technikos nuimti derlių ieškovui nebereikėjo, atsakovė praturtėjo be teisinio pagrindo. Pateikiant ieškinį nepagrįstas praturtėjimas egzistavo, nes ieškovas pinigus į atsakovės sąskaitą jau buvo pervedęs. Kadangi ieškovas pinigus į atsakovės sąskaitą pervedė su atsakovės žinia, jai pageidaujant už ateityje planuojamą sudaryti sutartį, ieškovas nebuvo prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikos. Kaip jau buvo minėta, šalys transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarties nesudarė, todėl ieškovė neturi galimybių apginti savo teises kitų civilinio kodekso normų pagrindu.
27. Nepagrįstai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo grąžinti tik tai, kas sudaro jo praturtėjimą ir atitinkamai kitos šalies turto sumažėjimą. Todėl šiuo atveju ieškovas turi teisę reikalauti atsakovės grąžinti jam be pagrindo įgytą turtą – 4500 Eur pinigines lėšas, todėl ši suma iš atsakovės priteistina ieškovui. 37. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovės dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovui priteistina 4500 Eur suma.
28. Atsakovė yra praleidusi terminus įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jos priteistinos procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d.). CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi šiuo atveju abi sutarties šalys yra verslo subjektai, atsakovė privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
29. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas. Todėl ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 20 d. galutinis sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – paliekamas galioti 2018m. sausio 10d. Šiaulių apylinkės teismo preliminarus sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys buvo patenkintas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
30. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija priima naują sprendimą – 2018-01-10 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1850-1028/2018 palikti galioti.
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, atsakovei R. V. bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmojoje instancijoje ieškovas K. M. patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 51,00 Eur žyminio mokesčio, 1 050,00 Eur išlaidas už teisinę pagalbą, viso – 1 101,00 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, ieškovo advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius, sprendžia, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas ieškovui priteisia iš atsakovės R. V..
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
33. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas tenkintinas visiškai, todėl atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovas byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 51,00 Eur žyminio mokesčio, 900,00 Eur išlaidas už teisinę pagalbą, viso – 951,00 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, ieškovo advokato darbo laiko sąnaudas, apeliacinio skundo turinį ir apimtį, teismo posėdžio trukmę, Rekomendacijų nustatytus dydžius, sprendžia, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas ieškovui priteisia iš atsakovės R. V..
34. Byloje patirta 3,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 88 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 20 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – palikti galioti 2018m. sausio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo preliminarų sprendimą ir rezoliucinę dalį išdėstyti jį taip:
,,Priteisti ieškovui K. M. (a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 4500,00 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus eurų), 6 (šešių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. sausio 10 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1101,00 Eur (vieną tūkstantį šimtą vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų‘‘.
Priteisti iš atsakovės R. V. ieškovui K. M. 951,00 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.
Priteisti iš atsakovės R. V. valstybei 3,42 Eur (tris eurus 42 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai, gavėjo kodas 188659752, gavėjo sąskaitos Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis „Bylinėjimosi išlaidos“.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.