Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-09-17 · Civilinė byla Nr. e2-2360-892/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-17
Bylos Nr.
e2-2360-892/2020
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00345-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Pluirienė
Ieškovas
A. G.
Atsakovas
T. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2360-892/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00345-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3.; 2.1.2.6.; 2.5.4.1.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos Vardu2020 m. rugsėjo 17 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė,sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskieneivertėjaujant Alicijai Stančickai

dalyvaujant ieškovei A. G.

ieškovės atstovui advokatui A. G.

atsakovui T. G.

atsakovo atstovei advokatei G. V.

išvadą teikiančios institucijos atstovui Dmitrijui Charitonovui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui T. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti 2018 m. spalio 19 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir priteisti iš atsakovo T. G. išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį nepilnametei E. G. nuo ieškinio pateikimo iki vaiko pilnametystės išlaikymą indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka išlaikymui skirtas lėšas pavedant valdyti ieškovei, priteisti 400 Eur išlaikymo nepilnametei E. G. įsiskolinimą už 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. spalio 19 d. sprendimu E. G. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove bei priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui iš atsakovo po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė teigė, kad išaugo vaiko poreikiai, todėl yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pažymėjo, kad teismų praktikoje orientaciniu išlaikymo kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį yra minimali mėnesinė alga, kuri nuo 2020 m. sausio 1 d. yra 607 Eur, todėl pripažintina, kad pagal šalių susitarimą numatytas išlaikymo dydis (200 Eur) negali užtikrinti net minimalių vaiko poreikių. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien minimalių vaiko poreikių tenkinimu. Vaiko išlaikymas padidėjo. Išlaidos vaiko išlaikymui sudaro apie 760,34 Eur per mėnesį, iš kurių: 60 Eur būsto komunaliniams mokesčiams ir vietines rinkliavas apmokėti (už elektros energiją, sodo bendrijos mokestis, namo kūrenimo išlaidos, (malkos, anglies granulės), 66 Eur maistui mokykloje, 150 Eur maistui namuose, 10 Eur mobiliam telefonui, 10 Eur moksleivio nuolatiniam bilietui įsigyti, 30 Eur kurui (vaiko vežimas į būrelius, mokyklą, varžybos), 65 Eur drabužiams ir avalynei, 16,67 Eur mokyklos uniformai, 30 Eur higienos priemonėms (skalbimo milteliai), 50 Eur laisvalaikiui (kinas, teatras, draugų gimtadieniai), 20 Eur gyvūnėliams, 12,50 Eur kanceliarinėms prekėms, 80 Eur būreliams, papildomo ugdymo veikloms, varžyboms (vieno būrelio ar papildomo ugdymo veiklos suma sudaro apie 35 Eur per mėnesį, repetitorius matematikos ir lietuvių kalbos), 6,6 Eur sveikatos priežiūrai (vaistams, vitaminams, gydytojų ir odontologo paslaugoms), 4,17 Eur mokyklos rinkliavos (organizuojamos ekskursijos, apie 50 Eur per metus), mokyklos – klasės nuotraukos su kartus per mokslo metus (apie 25 Eur), stovykla (vasaros metu – šokių stovykla apie 250 Eur), kalėdinės dovanos 50 Eur per metus, vaiko gimtadienis apie 200 Eur, vaiko mokslams (taupymui ateičiai) 50 Eur, dienpinigiai 60,84 Eur (dienpinigiai vienai dienai 2 Eur). Prie dukros išlaikymo smarkiai prisideda ieškovės artimieji, taip pat pati ieškovė, dirbant pagal verslo liudijimą. Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, todėl vaiko išlaikymui kas mėnesį taip pat galėtų skirti po 350 Eur. Ieškovės žiniomis atsakovo darbo užmokestis sudaro apie 1 200 Eur, nes atsakovas dirba pareigūnu ir apsaugos darbuotoju. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas turėjo jai sumokėti po 200 Eur už 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius, tačiau šios pareigos neįvykdė, todėl iš jo priteistinas 400 Eur išlaikymo įsiskolinimas už paminėtą laikotarpį.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad reikšdama reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ieškovė turi įrodyti CK 3.201 straipsnyje nurodytas aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu; antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu. Ieškovė šių aplinkybių ieškinyje neįrodinėja. Nei vaiko poreikiai, nei atsakovo turtinė padėtis nuo 2018 m. spalio 19 d. iš esmės nepasikeitė. Priešingai, atsakovui atsirado papildomų įsipareigojimų, jis susilaukė antro vaiko. Atsakovas pastebėjo, kad minimali alga šiuo metu atskaičius mokesčius yra ne 607 Eur, kaip nurodo ieškovė, bet 430 Eur. Atsakovo teigimu, ieškovės nurodoma išleidžiamų sumų lentelė nepagrįsta, joje nurodomos išlaidos yra dirbtinai padidintos. Atsakovas nurodė niekada nenusišalinęs nuo dukters auklėjimo, priežiūros, išlaikymo, visada stengiasi patenkinti jos poreikius. Atsakovas pažymėjo, kad išlaidos maistui yra per didelės, dalį vasaros laiko dukra praleidžia pas atsakovo tėvus, išlaidos drabužiams yra per didelės, nes jie taip greitai nenusidėvi, visus drabužius pagal susiklosčiusią praktiką perka atsakovas, dukra mokyklinės uniformos taip greitai neišauga, ji dėvima 2-3 metus, ieškovė nepatiria 30 Eur kuro išlaidų dukros vežiojimui, nes dukra į mokyklą važiuoja mokykliniu autobusu nemokamai, be to, kuro išlaidas patiria ir atsakovas, praleisdamas su vaiku dalį laiko, ieškovės nurodomos išlaidos higienos prekėms viršija keleto suaugusių asmenų higienos poreikius, 11 metų vaikui pakanka 8 Eur per mėnesį, ieškovė neskiria 50 Eur dukros laisvalaikiui. Vilniaus pagirių gimnazijos 2020 m. vasario 20 d. pažymoje nurodyta, kad nepamokinio ugdymo būreliai, kuriuos lanko E. G., yra nemokami, išlaidos vitaminams ir vaistams yra patiriamos abiejų tėvų, išlaidos Kalėdų dovanoms, gimtadieniui, dienpinigiai, stovyklai yra akivaizdžiai padidintos. Išvadą teikiančios institucijos akte yra užfiksuoti vaiko žodžiai, kad atsakovas 2019 m. Kalėdoms padovanojo vaikui 50 Eur, atsakovas pasveikina vaiką su gimtadieniu, dovanoja jai dovanas ir kitomis progomis, perka rūbus, šokio avalynę, o tai akivaizdžiai patvirtina, kad šias išlaidas patiria kiekviena iš šalių. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškovė, teigdama, jog neva į bylą teikia vaiko išlaidas patvirtinančius įrodymus, teikia kvitus už 2019 m., kai vaikas svečiavosi pas atsakovą, be to, dalis kvituose nurodytų išlaidų kelia pagrįstų abejonių, ar jos susijusios su vaiko poreikiais (6 poros vyriškų kojinių, satininė paklodė su guma dvigulei lovai, užtiesalas dvigulei lovai, nealkoholinis alus, veido kaukė, kava ir kt.). Ieškovė į vaiko poreikius įtraukė 50 Eur per mėnesį taupymo ateičiai (mokslams) nepateikdama, kad yra sudarytos taupymo sutartys. Sprendžiant dėl išlaikymo vertinami vaiko poreikiai bylos nagrinėjimo metu, o ne poreikiai, kurie galimai bus ateityje. Atsakovo nuomone, išlaidos vaiko išlaikymui sudaro apie 400 Eur per mėnesį. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovė gauna ne tik 200 Eur iš atsakovo vaiko išlaikymui, bet ir 60 Eur išmoką vaikui pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 801 „Dėl išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis kaip namo, kuriame gyvena ieškovė su dukra, bendrasavininkas moka 7 Eur žemės mokestį bei 15,40 Eur už komunalinių atliekų tvarkymą, šių išlaidų ieškovė atsakovui nekompensuoja. Pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą atsakovas nurodė, kad 2018 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais jis gyveno su ieškove name, esančiame (duomenys neskelbtini), prisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo apmokėdamas už paslaugas dengdamas namo šildymo išlaidas, pirkdamas vaikui rūbus, maistą, tarp šalių egzistavo žodinis susitarimas dėl prisidėjimo prie vaiko poreikių tenkinimo apmokant tam tikras jo išlaidas, atsakovas niekada iš ieškovės nesulaukė pretenzijų dėl tokio prisidėjimo prie vaiko išlaikymo būdo nurodytais mėnesiais, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra pareikštas iš asmeninių ieškovės paskatų.

4. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad nutraukiant santuoką formaliai buvo sutarta dėl 200 Eur išlaikymo dydžio, ieškovė prašo priteisti po 350 Eur per mėnesį, tačiau realios išlaidos yra didesnės. Ieškovė paaiškino, kad du mėnesius po skyrybų šalys gyveno tame pačiame name, ieškovas nuveždavo vaiką į mokyklą, sausio mėnesį ieškovas išėjo gyventi atskirai, atvažiuoja aplankyti dukrą, pasiima ją, duoda mergaitei pinigų, tačiau ieškovė mano, kad tokie atsakovo veiksmai yra nulemti prasidėjusio teisminio proceso. Ieškovė taip pat paaiškino, kad pas atsakovo tėvus mergaitė praleisdavo kiekvieną vasarą, močiutė jai pirkdavo drabužių, daiktų, mergaitę pas senelius veždavo ir per Kalėdas, rudens atostogas. Nurodė, kad mokyklinis autobusas vaiką nuveža į mokyklą, kai būreliai baigiasi vėlai, ieškovė pasiima dukrą, mergaitė lanko šokius ir krepšinį, už šokius ieškovė moka po 11 Eur į mėnesį, vasarą mergaitė visada važiuoja į dvi stovyklas (šokių ir anglų kalbos). Ieškovė nurodė, kad Emilija yra išlepintas vaikas, visada gauna, ką nori, dienpinigiai duodami, kad mergaitė nusipirktų bulvių traškučių, gaiviųjų gėrimų, ledų. Atsakydama į atsakovo atstovės klausimus ieškovė paaiškino, kad nutraukdama santuoką neskaičiavo išlaidų, patiriamų vaiko išlaikymui, patvirtino, kad tapačius būrelius lankė ir 2018 m., nurodė, kad iš savivaldybės gaunamus 60 Eur atideda.

Šalies argumentai

5. Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepagerėjo, realios pajamos sudaro apie 1 000 Eur per mėnesį, atsakovas susilaukė sūnaus. Atsakovo nuomone, ieškovės nurodomos išlaidos vaiko maistui, aprangai, mobilaus ryšio paslaugoms yra neprotingai didelės, išlaidos patalynei, rankšluosčiams nepatvirtintos įrodymais, lėšų gimtadieniams, pramogoms duoda atsakovas. Atsakovas paaiškino, kad po santuokos nutraukimo kurį laiką gyveno su ieškove tame pačiame name, pirko maistą, bendravo su vaiku, juo rūpinosi. Atkreipė dėmesį, kad po atsiliepimo šioje byloje pateikimo vaikas labai pasikeitė – pradėjo nebendrauti, kalbėti apie tai, kas parašyta atsiliepime. Pažymėjo, kad ieškovės nurodomos 35 Eur išlaidos elektrai per mėnesį vaiko poreikiams yra neįtikėtinai didelės, ieškovės namuose kartais būna jos draugas, ieškovės pilnametė dukra, kai vaikas svečiuojasi pas atsakovą, jis nenaudoja elektros. Atsakovas nurodė norėjęs daugiau laiko praleisti su vaiku, nusivežti jį į Palangą, tačiau to padaryti nepavyko, jam buvo atsakyta, kad viskas suplanuota. Atsakovo nuomone, išlaidos korepetitoriams nėra būtinos, reikia nuolatos sekti vaiko mokymąsi, jį kontroliuoti, o tai daryti yra tingima.

Žemesnės instancijos teismas

6. Išvadą teikianti institucija 2020 m. vasario 27 d. išvadoje nurodė, kad priteistinas iš atsakovo išlaikymo dydis neturi būti mažesnis nei 230 Eur. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovas nurodė, kad vaikas išskirtinių poreikių neturi, atsakovo turtinė padėtis leidžia prisidėti prie išlaikymo daugiau nei 1 MMA, praeitame posėdyje šalys praktiškai susitarė dėl išlaikymo po 275 Eur kas mėnesį, todėl turi būti priteistas minėto dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo netenkintinas. Likusioje dalyje byla nutrauktina.

Bylos esmė

7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimu buvo patvirtina ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad T. G. nepilnametės E. G. išlaikymui moka po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

8. Šalių dukra E. G. yra gimusi (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 6 klasėje.

9. Ieškovė pateikė reikalavimą pakeisti ankstesniame teismo sprendime nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį faktiniu pagrindu nurodydama, kad: 1) vertinant šalių nepilnamečio vaiko amžių teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo nustatytas išlaikymo dydis, metu ir šios bylos nagrinėjimo metu, išaugo vaiko poreikiai (ieškinio 9 pastraipa); 2) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje MMA pripažįstama orientaciniu išlaikymo dydžio kriterijumi, 2018 m. spalio 19 d. sprendimu nustatytas išlaikymas jo neatitinka (ieškinio 10 pastraipa)-(CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Bylai aktualios teisės normos bei jų aiškinimas teismų praktikoje

10. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018, Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-640-221/2020 ir kt.). Prašant pakeisti išlaikymo dydį, svarbus yra ne vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti nustatymas (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu priteisiant išlaikymą vaikui), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2478-653/2019). Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo taikytina bendros įrodinėjimo taisyklės - asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės, tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Byloje esantys įrodymai ir jų vertinimas

11. Ieškovė 2020 m. vasario 4 d. teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad išlaidos vaiko išlaikymui sudaro 760,34 Eur per mėnesį, iš kurių: 60 Eur būsto komunaliniams mokesčiams ir vietines rinkliavas apmokėti (už elektros energiją, sodo bendrijos mokestis, namo kūrenimo išlaidos, (malkos, anglies granulės), 66 Eur maistui mokykloje, 150 Eur maistui namuose, 10 Eur mobiliam telefonui, 10 Eur moksleivio nuolatiniam bilietui įsigyti, 30 Eur kurui (vaiko vežimas į būrelius, mokyklą, varžybos), 65 Eur drabužiams ir avalynei, 16,67 Eur mokyklos uniformai, 30 Eur higienos priemonėms (skalbimo milteliai), 50 Eur laisvalaikiui (kinas, teatras, draugų gimtadieniai), 20 Eur gyvūnėliams, 12,50 Eur kanceliarinėms prekėms, 80 Eur būreliams, papildomo ugdymo veikloms, varžyboms (vieno būrelio ar papildomo ugdymo veiklos suma sudaro apie 35 Eur per mėnesį, repetitorius matematikos ir lietuvių kalbos), 6,6 Eur sveikatos priežiūrai (vaistams, vitaminams, gydytojų ir odontologo paslaugoms), 4,17 Eur mokyklos rinkliavos (organizuojamos ekskursijos, apie 50 Eur per metus), mokyklos – klasės nuotraukos su kartus per mokslo metus (apie 25 Eur), stovykla (vasaros metu – šokių stovykla apie 250 Eur), Kalėdinės dovanos 50 Eur per metus, vaiko gimtadienis apie 200 Eur, vaiko mokslams (taupymui ateičiai) 50 Eur, dienpinigiai 60,84 Eur (dienpinigiai vienai 2 Eur).

12. 2020 m. rugpjūčio 21 d. paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad ji vaiko išlaikymui išleidžia 815,01 Eur per mėnesį, iš kurių: 80 Eur namo išlaidos, 150 – 250 Eur maistas namuose, 60 Eur maistas mokykloje, 26 Eur mobiliam telefonui ir internetui, 6 Eur moksleivio nuolatiniam bilietui įsigyti, 30 Eur kurui (vaiko vežimas į būrelius, mokyklą, varžybos), 7 Eur patalynė ir pledai, 30 Eur higienos priemonėms, 65 Eur drabužiams ir avalynei, 16,67 Eur mokyklos uniformai, 12,50 Eur kanceliarinėms prekėms, 2,5 Eur knygoms, 5,82 Eur žaidimams, 80 Eur būreliams ir korepetitoriams, 17,49 Eur sveikatai, 7,63 Eur mokyklos nuotraukoms ir ekskursijoms, 4,16 Eur kalėdinėms dovanoms, 50 Eur vaiko taupymas mokslams, 3,75 Eur vaiko draudimas, 2 Eur dienpinigiai, 20 Eur gyvūnų laikymas, 50 Eur laisvalaikiui ir pramogoms.

13. Taigi, vien pateikusi ieškinį ieškovė pakeitė poziciją dėl vaiko išlaikymui būtinos sumos per mėnesį ją padidindama. Iš detalizacijos matyti, kad bylos nagrinėjimo metu, ieškovės teigimu, padidėjo išlaidų dalis mergaitės pragyvenimui, maistui namuose (pastarosios išlaidos padidėjo beveik du kartus, nuo 150 iki 250 Eur per mėnesį), 2,6 karto telefonui ir internetui, sumažėjo (4 Eur per mėnesį) išlaidos vaiko nuolatiniam bilietui, atsirado išlaidos vaiko patalynei, rankšluosčiams, pledui (7 Eur per mėnesį), mokyklinei uniformai (16,67 Eur per mėnesį), knygoms (2,50 Eur per mėnesį), žaidimams (5,82 Eur per mėnesį), išlaidos sveikatai išaugo 10,89 Eur per mėnesį (iki 17,49 Eur per mėnesį), nežymiai padidėjo išlaidos mokyklos organizuojamoms ekskursijoms (7,63 Eur per mėnesį), vasaros stovyklai. Į būtinas išlaidas teikdama papildomus paaiškinimus ieškovė įtraukė išlaidas vaiko draudimui (3,75 Eur per mėnesį), gyvūnų laikymui (20 Eur per mėnesį).

14. Vertinant ieškovės nurodytą faktinį šio ieškinio pagrindą, visų pirma, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė turėjo įrodyti esminį vaiko poreikių bei išlaidų jiems pokytį nuo 2018 m. spalio 19 d. (CPK 178 straipsnis, CK 3.201 straipsnis). Šiuo tikslu ieškovei parengiamajame teismo posėdyje buvo išaiškinta teisė pateikti paskaičiavimą, iš kurio būtų matyti būtinų išlaidų vaiko išlaikymui pokytis bylai aktualiu laikotarpiu (2020 m. birželio 10 d. parengiamasis teismo posėdis, CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokių duomenų ieškovė nepateikė. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 21 d. pateikė teismui tik rašytinius paaiškinimus dėl vaiko poreikių, tačiau nenurodė, kuo juos grindžia, kuo remiantis yra pagrįsta manyti, kad praėjus 1 metams 3 mėnesiams po teismo sprendimo priėmimo (sprendimas priimtas 2018 m. spalio 19 d., ieškinys dėl išlaikymo pakeitimo teisme gautas 2020 m. vasario 4 d.) iš esmės išaugo vaiko poreikiai (pvz. maistui, namo komunalinėms išlaidoms ir pan.)-(CPK 178 straipsnis). Vien deklaratyvūs ieškinio argumentai, kad įvertinus šalių nepilnamečio vaiko amžių teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo nustatytas išlaikymo dydis, metu ir šios bylos nagrinėjimo metu, darytina išvada, jog išaugo vaiko poreikiai (ieškinio 9 pastraipa), nėra pakankami aplinkybę dėl esminio išlaidų vaiko poreikiams išaugimo laikyti įrodyta, nes vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Vien tai, kad nuo 2018 m. spalio 19 d. iki 2020 m. vasario 4 d. vaikas paaugo ir Lietuvoje padidėjo minimali mėnesinė alga, nereiškia, kad iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, minėtos aplinkybės savaime nėra pakankamos keisti sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui (žr. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-2478-653/2019 51 punktą).

15. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad jos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 000 Eur. Vertinant minėtus paaiškinimus kartu su ieškovės nurodoma bendra vaiko išlaikymui išleidžiama lėšų suma (815,01 Eur) sutiktina su atsakovo pozicija, kad, arba ieškovės nurodomos aplinkybės dėl jos pajamų dydžio, arba dėl išlaidų vaiko išlaikymui neatitinka tikrovės, nes ieškovei išleidžiant po 815 Eur vaiko išlaikymui per mėnesį ieškovės asmeniniams poreikiams lieka 400 Eur suma ((1 000 Eur ieškovės pajamos + 200 Eur iš atsakovo gaunama išlaikymo suma) – 815,01 Eur), tuo tarpu ieškovės kaip suaugusio asmens išlaidos maistui, kurui, drabužiams, higienos prekėms, vaistams, pramogoms turėtų būti ne mažesnės nei nepilnamečio vaiko (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė turi mokėti įmoką bankui pagal paskolos sutartį, turi kitų nei su dukros poreikiais susijusių išlaidų, nes, pavyzdžiui, ji 2020 m. sausio 23-30 d. mėnesį su dukra vyko poilsiauti į Egiptą (kelionės kaina 1 152 Eur), 2020 m. rugpjūčio mėnesį keliavo į Ventspilį, 2019 m. remontavo (įrenginėjo) namą (šią aplinkybę ieškovė nurodė teismo posėdžio metu bei kartu su 2020 m. liepos 10 d. prašymu pateikdama čekius, patvirtinančius remonto darbams skirtų prekių įgijimą). Taigi, ieškovės asmeninės išlaidos pagal byloje esančių duomenų visumą turėtų viršyti 400 Eur per mėnesį (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis). Iš bylos duomenų (banko išrašų, ieškovės įrašų pateiktuose dokumentuose) matyti, kad ieškovė kartais skolinasi lėšų, tačiau, kaip nurodoma teismų praktikoje, paskolos ėmimo faktas netiesiogiai patvirtina gerą asmens finansinę padėtį, nes žinodamas, kad negalės grąžinti pasiskolintų lėšų asmuo tokių veiksmų neatliktų (CK 1.5 straipsnis).

16. Antra, ieškovė pakankamai nepagrindė jos nurodytų išlaidų dukros išlaikymui dydžio (fakto). Prie ieškinio pridėtų kvitų maisto prekėms visuma nepatvirtina ieškovės nurodytos aplinkybės dėl 150 – 250 Eur išlaidui vaiko maistui namuose per mėnesį. Teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad dalis pateiktų kvitų pagrindžia išlaidas maistui, kurį pati ieškovė vartoja. Kvituose nurodytos ne tik prekės, susijusios su vaiko poreikiais (pvz. kava, vyriškos kojinės, energetiniai gėrimai ir pan.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaidos maistui yra akivaizdžios, jos yra būtinos ir neišvengiamos, todėl kvitų pateikimas, kiek išlaidų skiriama maistui, nėra esminis kriterijus, padedantis nustatyti maisto pirkimui būtinas skirti išlaidas. Teismas neturi diskrecijos teisės nurodyti, koks maistas turėtų būti perkamas vaikui, koks maistas geriausiai atitinka vaiko poreikius ir pan. Teismas vertina tik tai, ar vaikui maistui skiriama kas mėnesį suma yra protinga. Nors kiekvienu konkrečiu atveju reikiamos būtinos išlaidos įvertinamos konkrečioje byloje atsižvelgiant į faktines aplinkybes, teismų praktikoje įprastai panašaus amžiaus nepilnamečio vaiko normaliam fiziologiniam vystymuisi protingos maistui skiriamos išlaidos sudaro 140 -190 Eur (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1168-854/2020). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad vaiko būtinos išlaidos maistui namie ir mokykloje sudaro 100 Eur, tačiau minėto argumento niekaip nepagrindė, tik pažymėjo, kad 2019 m. vaikas svečiavosi pas atsakovą ir tuo metu ieškovės perkamo maisto nenaudojo. Bylos duomenys sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovas artimai bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką pas save, jis patiria ir patirs išlaidas vaiko poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismų praktiką panašaus pobūdžio byloje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-855-967/2020 55 punktą ir kt.) pagrįstomis ir protingomis laikytinos 170 – 180 Eur išlaidos vaiko maitinimui per mėnesį (įskaitant ir maistą mokykloje)-(CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai).

17. Ieškovė nurodė, kad ji patiria apie 60-80 Eur išlaidų, tenkančių vaiko daliai, susijusiai su išlaidomis būstui. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė moka kreditą bankui, sodo mokestį, žemės mokestį, tačiau būsto kreditui skirta suma negali būti įtraukta į išlaikymo sumą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2307-864/2019 32 punktas). Analogiška išvada darytina dėl įmokų už žemę, sodą. Minėtos įmokos yra ieškovės prievolė, susijusi su turimu nekilnojamu turtu, ji nepriklausanti nuo to, ar ieškovė augina nepilnametį vaiką. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kad 2019 m. gruodžio mėnesį UAB „Depo DIY LT“ pirko akmens anglies šildymui už 85,20 Eur (20,95+20,95+21,65 +21,65). Į bylą taip pat pateiktas UAB „Kesko Senukai Lithuania“ kasos kvitas, iš kurio matyti, kad už akmens anglį sumokėta 22,46 Eur (laikotarpio nematyti). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2020 m. sausio mėnesį pirko akmens anglies, medžio briketų už 58,39 Eur; 2020 m. vasario mėnesį pirko anglies už 79,18 Eur (16,88 Eur+ 12,50 Eur+29,05 Eur+20,75 Eur). Ieškovė pateikė įrodymus, kad 2019 m. vasario 1 d. apmokėjo 56,16 Eur išlaidas elektros energijai už skaitiklių parodymus nuo 6108 iki 5676, tačiau nėra aišku, už kokį laikotarpį minėtos sąnaudos patirtos. Taip pat nėra aišku, kokį laikotarpį apėmė ieškovės pateiktas 2020 m. rugpjūčio 7 d. mokėjimo kvitas 60,49 Eur UAB „Ignitis“ už elektrą (UAB „MAXIMA LT kvitas, pateiktas su 2020 m. rugpjūčio 31 d. prašymu dėl įrodymų prijungimo). Byloje yra įrodymai, patvirtinantys kasmėnesinius mokėjimus už elektros energiją 2019 m. (19,50 Eur sumokėjimas 2019 m. kovo 1 d., 43,41 Eur - 2019 m. balandžio 16 d. 22,75 Eur – 2019 m. gegužės 8 d., 32,75 Eur – birželio 7 d., 30,80 Eur – 2019 m. liepos 4 d., 34,58 Eur – 2019 m. rugpjūčio 3 d., 74,83 Eur – 2019 m. rugsėjo 19 d., 26 Eur – 2019 m. spalio 4 d., 45,10 Eur – 2019 m. lapkričio 4 d.; 36,40 Eur – 2019 m. gruodžio 9 d.; 39,48 Eur – 2020 m. sausio 6 d.), iš kurių matyti, kad vidutiniškai ieškovė už sunaudotą elektros energiją sumokėdavo apie 37 Eur per mėnesį. Sutiktina su atsakovo atstove, jog tokios išlaidos yra pakankamai didelės skaičiuojant dviem asmenims. Kaip teismo posėdyje nurodė atsakovas ir nepaneigė ieškovė, savaitgalį pas ieškovę svečiuojasi jos pilnametė dukra, kartais nakvoja draugas, jų buvimas ieškovės namuose sąlygoja didesnes elektros energijos sąnaudas. Bylos duomenys patvirtina, kad nemažą atostogų dalį, ypač vasaros laikotarpiu, Emilija praleisdavo pas atsakovo tėvus, ji taip pat svečiuojasi pas atsakovą, kuris (ar jo tėvai) patirdavo išlaidas vaiko komunalinių paslaugų poreikiams ir tuo metu jų nepatirdavo ieškovė. Iš bylos duomenų matyti, kad tam tikros išlaidos komunaliniams mokesčiams (pvz. kuras namo šildymui) nėra patiriamos visus metus. Pavyzdžiui, 2020 m. liepos 10 d. prašyme dėl įrodymų prijungimo ieškovė nurodė, kad birželio mėnesio išlaidas komunaliniams mokesčiams sudarė 33 Eur išlaidos elektros energijai. Atsižvelgiant į išdėstytą, pagrįstomis ir įtikinamomis laikytinos 30 – 40 Eur išlaidos komunaliniams mokesčiams, būstui (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai).

18. Ieškovė nurodė, kad 7 Eur per mėnesį tenka vaiko rankšluosčiams, patalynei, pledams, tačiau neįtikinami ieškovės argumentai, jog patalynė bei rankšluosčiai ir ypatingai pledai nusidėvi per metus, ir, kad juos būtina keisti tokiu dažnumu, ieškovė nepateikė jokių minėtas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Byloje yra duomenys, kad 2019 m. spalio 26 d. ieškovė UAB „Senukai“ pirko dvi paklodes 180*200 matmenų už 13,73 Eur; UAB „MAXIMA“ 2019 m. spalio 14 d. ieškovė pirko satininę paklodę 200*200 matmenų už 9,99 Eur; 2020 m. vasario 14 d. ieškovė įgijo 180*200 matmenų paklodę su guma už 5,49 Eur. Taigi, byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ji vaiko patalynei išleidžia po 84 Eur per metus. Įrodymai apie išlaidas aukščiau minėtoms prekėms yra fragmentiniai, nepatvirtinantys ieškovės nurodytų išlaidų dydžio, ir, labiausiai tikėtina, nesusiję su vaiko poreikiais, todėl ieškovės nurodytas argumentas, kad yra būtina 7 Eur suma per mėnesį vaiko patalynei atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai). Kita vertus, neabejotina, kad auginant vaiką reikalingi tam tikri daiktai (patalynė, baldai, valgymo įrankiai), patiriamos kitos būtinos išlaidos (pvz. daiktų remonto), tačiau tokios išlaidos nepatiriamos kas metus ar kas mėnesį. Todėl pagrįsta ir protinga yra konstatuoti, jog kitos išlaidos vaiko poreikiams sudaro apie 20 Eur per mėnesį (CPK 376 straipsnio 3 dalis)-(žr. palyginimui Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-855-967/2020) 100 - 103 punktus).

19. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad patiria 10 Eur išlaidų vaiko nuolatiniam bilietui įgyti per mėnesį. 2020 m. rugpjūčio 21 d. paaiškinimuose dėl vaiko poreikių nurodė, kad moksleivio nuolatinis bilietas kainuoja 6 Eur. Kurui mergaitės poreikiams ieškovė nurodė išleidžianti apie 30 Eur per mėnesį. (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 20 d. rašte nurodyta, kad E. G. į mokyklą ir iš mokyklos pavežama gimnazijai skirtu mokykliniu autobusu. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad, kai mergaitė lanko būrelius, jie baigiasi apie 18.00 val. ir ji parveža mergaitę namo. Pažymėtina, kad ieškovė, turėdama pareigą šioje byloje pagrįsti aplinkybę dėl iš esmės padidėjusių vaiko poreikių, nepateikė jokių konkrečių duomenų, kiek kartų per savaitę ji paima vaiką 18 val. ir veža automobiliu namo, koks atstumas yra nuo mokyklos iki namų, kokios išlaidos tenka jiems nuvažiuoti ir pan. (CPK 178 straipsnis). Teismų praktikoje pažymima, kad dažnai visų išlaidų vaiko išlaikymui nėra įmanoma įrodyti, nes tokie asmuo, teikdamas ieškinį, gali būti nerinkęs. Tačiau šioje byloje ieškovė pateikė didelį kiekį čekių, rinktų iki bylos iškėlimo (už 2019 metus), o taip pat po jos iškėlimo, todėl yra pakankamai pagrįsta manyti, jog ieškovė faktiškai patiriamas kuro išlaidas galėjo pagrįsti, tačiau į bylą buvo pateikti tik keli įrodymai dėl kurui patirtų išlaidų - iš ieškovės pateikto AB SEB banko sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. ieškovė atliko 22,47 Eur mokėjimą Ventus degalinėje; iš AB SEB banko išrašo už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. liepos 3 d. matyti, kad 2020 m. ieškovė patyrė 26,53 Eur išlaidų pildama kuro UAB „EMSI“ degalinė; iš prie 2020 m. rugpjūčio 21 d. prašymo pridėto ieškovės sąskaitos AB SEB banko išrašo už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. matyti, kad ieškovė 2020 m. rugpjūčio 4 d. įgijo kuro už 33,36 Eur; ieškovė taip pat pateikė čekius dėl kuro įsigijimo 2020 m. vasario 20 d. už 15,07 Eur, 2020 m. vasario 12 d. už 15,05 Eur, 2020 m. vasario 1 d. už 14,99 už; 2020 m. kovo 18 d. už 17,80 Eur; 2020 m. balandžio 4 d. pirko kuro už 14.63 Eur; 2020 m. gegužės 15 d. pirko kuro už 26,53 Eur. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo laikyti pagrįstais ir įrodytais ieškovės argumentus dėl jos patiriamų išlaidų kurui po 30 Eur kas mėnesį vaiko poreikiams. Nereikalaujanti papildomo įrodinėjimo laikytina aplinkybė, kad ieškovė vyksta su mergaite pramogauti, apsipirkti, tačiau tokios kelionės, kaip ir vaiko paėmimas iš mokyklos, gali būti derinamas su pačios ieškovės poreikiais. Be to, analogiškas išlaidas patiria ir atsakovas, paimdamas mergaitę pas save, su ja atostogaudamas. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės nurodyta aplinkybė dėl 30 Eur išlaidų kas mėnesį kurui, susijusia tik su vaiko poreikių tenkinimu, laikytina neįrodyta ir nepagrįsta. Įtikinamomis ir protingomis laikytinos 6 – 20 Eur išlaidos vaiko transportui per mėnesį (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis).

20. Taip pat, teismo vertinimu, kaip nepagrįstos faktiniais duomenimis bei neprotingai didelės laikytinos ieškovės patikslintuose paaiškinimuose nurodytos 30 Eur išlaidos vaiko higienai bei 17,49 Eur sveikatai. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškinyje ieškovė nurodė išleidžianti 6,6 Eur vaiko sveikatos poreikiams per mėnesį, tačiau bylos nagrinėjimo metu rašytiniuose paaiškinimuose daugiau nei du kartus padidino minėtas išlaidas tokios pozicijos niekaip neargumentuodama. Analizuojant ieškovės pateiktus įrodymus dėl jos išlaidų sveikatos priežiūros priemonėms įgyti matyti, kad ieškovė: 1) 2020 m. kovo 9 d. vaistinėje įgijo prekių už 13,22 Eur (AB Swedbank išrašas už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. liepos 3 d.); 2) 2019 m. rugpjūčio 7 d. vaistinėje pirko prekių už 3,74 Eur (AB SEB banke už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.); 3) 2020 m. gegužės 28 d. vaistinėje pirko prekių už 3,7 Eur, 2020 m. gegužės 23 d. pirko prekių už 3,33 Eur; 2020 m. kovo 9 d. pirko prekių už 0,31 Eur; 2020 m. vasario 7 d. vaistinėje pirko prekių už 18,61 Eur; 2020 m. sausio 1 d. vaistinėje pirko prekių už 24,86 Eur (AB SEB banko išrašas už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. liepos 3 d.); 4) 2019 m. vasario 2 d. vaistinėje pirko prekių už 19,06 Eur; 2019 m. vasario 11 d. vaistinėje pirko prekių už 5,45 Eur; 2019 m. gegužės 15 d. vaistinėje pirko prekių už 5,51 Eur (ieškovės sąskaitos AB SEB banke išrašas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 10 d.); 5) iš ieškovės sąskaitos AB SEB banke išrašo matyti, kad ji 2019 m. gruodžio 30 d. vaistinėje pirko prekių už 24,86 Eur; 2020 m. vasario 5 d. vaistinėje pirko prekių už 18,61 Eur. Iš prie 2020 m. rugpjūčio 21 d. prašymo pridėto ieškovės sąskaitos AB SEB banko išrašo už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. matyti, kad ieškovė 2020 m. rugpjūčio 4 d. vaistinėje pirko prekių už 5,76 Eur, 2020 m. liepos 27 d. vaistinėje pirko prekių už 8,01 Eur. Prie ieškinio pridėti čekiai patvirtina, kad 2019 m. birželio 5 d. ieškovė vaistinėje pirko prekių už 3,74 Eur; 2019 m. spalio 25 d. vaistinėje pirko prekių už 10 Eur; 2019 m. spalio 25 d. vaistinėje pirko prekių už 10 Eur; 2019 m. spalio 1 d. vaistinėje pirko prekių už 16,39 bei 8,55 Eur. Prie 2020 m. birželio 9 d. prašymo ieškovė pridėjo įrodymus, kad UAB „Gintarinė vaistinė“ pirko prekių už 17,34 Eur. Įvertinus paminėtų įrodymų visumą pažymėtina, kad jie nepagrindžia, jog ieškovė sveikatos priežiūros prekėms išlaidžia 17 Eur per mėnesį. Iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti, kurios iš pateiktų prekių susijusios su vaiko poreikiais, nes ieškovė pridėjo tik dalį kasos čekių, iš kurių būtų matomos perkamos prekės. Tuo tarpu dalyje pateiktų čekių nurodomi medikamentai, naudotini tiek vaikų, tiek suaugusiųjų, arba tik nuo 12 metų amžiaus ir suaugusiųjų (pvz. Aflubin, Aponil), arba tik suaugusiųjų ir paauglių nuo 15 metų (pvz. Fastum gel), arba tik suaugusiųjų (širdies lašai Valentis, Diclac retard). Į bylą taip pat nėra pateikta įrodymų, kad vaikui yra konstatuoti sveikatos sutrikimai, kurių gydymui nuolat reikalingos priemonės, nekompensuojamos valstybės. Taigi, atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, protingomis laikytinos apie 20 Eur išlaidos sveikatai ir išlaidos higienai kas mėnesį (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai). Likusioje dalyje ieškovės reikalavimas laikytinas neįrodytu. Įstatyme numatyta, kad teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis), todėl atsiradus būtinoms papildomoms vaiko gydymo išlaidoms ir atsakovui atsisakius jas apmokėti, ieškovė galės vaiko teises ginti teismine tvarka.

21. Atsakovas atsiliepime nurodė sutinkantis su ieškovės nurodytomis 10 Eur išlaidomis per mėnesį mobiliojo ryšio telefonui ir mobilioms paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad ieškovė 2020 m. rugpjūčio 21 d. pateikdama papildomus paaiškinimus nurodė, jog išlaidos telefonui ir internetui kainuoja 26 Eur. Atsakovas neginčijo išlaidų vaikui mobiliam ryšiui užtikrinti dydžio. Interneto ryšio užtikrinimas šiuo metu būtinas vaiko poreikiams, todėl 26 Eur išlaidų suma mobiliam ryšiui ir telefonui pripažintina pagrįsta ir įtikinama (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 376 straipsnio 3 dalis).

22. Ieškovė nurodė, kad išlaidos vaiko drabužiams, avalynei sudaro apie 65 Eur per mėnesį, mokyklinei uniformai – apie 16,67 Eur per mėnesį. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad nėra būtinumo kiekvienais metais pirkti naują uniformą vaikui. Taip pat nėra būtinumo pirkti visas jos sudedamąsias dalis (pvz. švarką ir megztinį, ir džemperį), nes įprastai naudojami tik tam tikros uniformą sudarančių rūbų dalys (pvz. džemperis arba švarkas, arba megztinis). Taip pat nėra būtina pirkti atskiras uniformos dalis dviem egzemplioriais, nes uniforma gali būti skalbiama savaitgaliais, valoma atostogų metu. Iš mokyklos pranešimo TAMO dienyne nurodoma, kad atvėsus orams pradedama nešioti mokyklinius švarkus/mokyklinius džemperius. Taigi, ieškovės nurodytos 200 Eur išlaidos per metus uniformos įgijimui laikytinos neprotingai didelės. VšĮ Centro poliklinikos ambulatorinio apsilankymo aprašymas patvirtina, kad 2019 m. gegužės 6 d. E. G. ūgis 2019 m. gegužės 6 d. buvo 163 cm., 2020 m. kovo 6 d. – 171 cm., tačiau vaiko augimas nuolatos nėra vienodai intensyvus. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad mergaitei dėvint mokykloje uniformą ne taip sparčiai dėvisi kasdieniai rūbai, dėl ko santykinai mažėja išlaidos jiems. Liudytoja apklausta atsakovo mama M. G. parodė, kad įprastai už atsakovo duotas lėšas supirkdavo mergaitei drabužius, avalynę. Ieškovė šių aplinkybių neneigė. Teismo posėdyje teikdama paaiškinimus pripažino, kad 2019 metais ji iš esmės nepirko vaikui būtinų drabužių, tai darė tik 2020 metais. Manytina dėl to, kad vaikas, kilus ginčui šioje byloje, kaip įprasta, nepraleido vasaros pas senelius. Aplinkybė, kad seneliai ar atsakovas nuperka mergaitei būtinų daiktų, nepaneigia atsakovo pareigos teikti išlaikymą, į kurio dalį turi būti apskaičiuotos išlaidos vaiko drabužiams, avalynei. Tačiau byloje esančių duomenų visuma (liudytojos parodymai, atsakovo, pačios ieškovės paaiškinimai), pagrindžiantys aplinkybę, kad tiek atsakovas, tiek jo tėvai (mergaitės seneliai) iki bylos iškėlimo aktyviai ir nuoširdžiai rūpinosi vaiku, jo poreikiais, nupirkdavo mergaitei drabužius, avalynę, mokyklai reikalingas priemones, sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog mažesnės nei ieškovės nurodomos sumos išlaidoms vaiko avalynei, drabužiams priteisimas labiau atitiks teisingumo, sąžiningumo principus bei nepažeis vaiko interesų. Atsižvelgiant į išdėstytą, protingomis bei pagrįstomis laikytinos apie 50 – 60 Eur išlaidos vaiko aprangai (tame tarpe uniformai), avalynei įgyti per mėnesį (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai).

23. Ieškovė nurodė, kad yra sudariusi periodinio kredito pervedimo sutartį dėl 50 Eur pervedimo. Kaupiamosios lėšos vaiko naudai, kaip ir išlaidos vaiko draudimui nėra išlaidos vaiko išlaikymui, kurias privalo mokėti kiekvienas iš tėvų. Jos gali būti patiriamos, tačiau kita šalis neturi pareigos jų apmokėti.

24. Ieškovė nurodė, kad kanceliarinėmis prekėms ir mokyklinėms reikmėms būtina 150 Eur suma per metus, tačiau tinkamai nepagrindė minėtų išlaidų fakto. Prieš ieškinio ieškovė pridėjo 2019 m. rugpjūčio 7 d. MAXIMA kvitą dėl kanceliarinių prekių įgijimo už 18,66 Eur, pateikė tik fragmentą 2020 m. rugpjūčio 25 d. kasos kvito (bendra pirkinio kaina 108,37 Eur), iš kurio matyti, jog buvo pirkta kanceliarinės prekės, tačiau pažymėtina, kad dalis prekių pirkta dviem egzemplioriais (pvz. tuščias penalas HASH už 4,2 Eur ir Tuščias penalas su 3 užtrauktukais už 7,8 Eur), minėtu pirkimu buvo įgytas rašiklio kapsulės už 0,38 Eur, flomasteriai už 2,29 Eur,. Ieškovė 2020 m. vasario 3 d. Pegaso knygyne įgijo užduočių sąsiuvinių už 4,09 Eur. Nereikalaujanti įrodinėjimo yra aplinkybė, kad vaikui mokantis reikalingi sąsiuviniai, pratybos, tačiau šių prekių nėra būtina pirkti kiekvienais metais (pvz., penalo, parkerio, pieštukų ar pan.), pratybos įprastai perkamos tik vieną kartą per metus ir jų kaina svyruoja nuo 20 – 40 Eur.

25. Ieškovė nurodė, kad yra būtinos išlaidos po 80 Eur per mėnesį korepetitoriams, būreliams. Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji 2020 m. rugpjūčio 27 d. sudarė Kalbų kursų sutartį dėl lietuvių kalbos mokymo kurso organizavimo už 9,50 Eur kas mėnesį. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad mergaitės lietuvių kalbos žinių lygis yra įvertintas ketvertui. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo, tačiau pažymėjo, kad vaiko mokymosi procesas nėra pakankamai prižiūrimas. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė įrodymų iš mokyklos, psichologinės pedagoginės tarnybos ar kt., kurie patvirtintų vaiko neaukštų vertinimų tam tikruose mokomuose dalykuose priežastis, jų sprendimo būdus, įrodymų, kad mergaitei yra būtinos papildomos pamokos, kurių negali suteikti ugdymo įstaiga (pvz. popamokinių konsultacijų būdu), kad situaciją kartu su vaiko ugdymo įstaigos specialistais buvo bandyta spręsti, tačiau nesėkmingai. Ieškovė teikdama paaiškinimus nurodė, kad Emilija yra išlepinta, gauna, ką nori, minėti paaiškinimai netiesiogiai patvirtina atsakovo argumentus, kad atsilikimus/spragas mokymosi dalykuose galima išspręsti labiau prižiūrint vaiko mokymosi procesą. Taigi, ieškovė tinkamai nepagrindė nuolatinių papildomų išlaidų korepetitoriams būtinumo (CPK 178 straipsnis). Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos 2020 m. vasario 20 d. rašte nurodyta, kad nepamokinio ugdymo būreliai, kuriuos lanko E. G., yra nemokami. Ieškovė nurodė, kad mokykloje lankomas šokių būrelis kainuoja 11 Eur per mėnesį, į bylą pateiktame L. I. rašte nurodyta, kad šokių būrelis vyksta mokslo metais (t.y. 9 mėnesius) du kartus per savaitę, mėnesio kaina yra 12 Eur, vasaros šokių stovyklos vyksta iš karto po mokslo metų pabaigos, dešimties dienų su pilnu maitinimu kaina – 190 Eur. Tiek ieškinyje, tiek patikslintuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad išlaidos vaiko stovykloms vasarą sudaro apie 250 Eur per metus.

26. Iš byloje pateiktų banko išrašų bei kvitų matyti, kad 2019 m. spalio 17 d. knygyne Vaga pirkta prekių už 2,91 Eur, 2020 m. vasario 25 d. knygyne Pegasas pirkta prekių už 23,25 Eur, 2020 m. kovo 3 d. knygyne Pegasas pirko knygą Pažink kalbos dalis už 5,39 Eur. Iš byloje pateiktų banko išrašų taip pat matyti, kad ieškovė už 20,56 E. P. knygyne 2020 m. vasario 27 d. pirko knygą Kakė Makė ir netvarkos nykštukai, pirmąją spalvinimo knygą, pirmąją piešimo knygą bei flomasterius Xarioca joy, 2020 m. vasario 26 d. tame pačiame knygyne pirko prekių už 23,25 Eur, tačiau iš prie 2020 m. birželio 9 d. prašymo pridėto kasos čekių matyti, kad buvo pirkta maišelis dovanoms, vaškinės kreidelės, po dvi pirmąsias spalvinimo knygas bei pirmąsias piešimo knygas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į E. G. amžių, mažai tikėtina, jog jai buvo skirtos pirmosios spalvinimo bei piešimo knygos, galimai ir knyga Kakė Makė ir netvarkos nykštukai. Taigi, byloje nėra pakankamai duomenų, jog ieškovė pirkdama knygas Emilijai kiekvieną mėnesį išleidžia po 2,5 Eur. Ir nors minėtų išlaidų būtinumas nekvestionuotinas, teismo vertinimu, tokios išlaidos nėra būtinai patiriamos kiekvieną mėnesį, todėl tikslinga jas priskirti prie bendros išlaidų, skirtų, vaiko lavinimui, sumos.

27. Apibendrinant aukščiau paminėtą konstatuotina, kad byloje esančių duomenų visuma nėra pakankama išvadai dėl būtinos ieškovės nurodytos sumos vaiko ugdymui, tačiau neabejotina, kad tokios išlaidos yra patiriamos. Todėl protinga suma laikytina apie 50 Eur per mėnesį vaiko papildomam ugdymui (būreliams, vasaros stovykloms, kanceliarinėms prekėms, knygoms, ekskursijoms mokykloje ir pan.).

28. Ieškovė nei ieškinyje, nei patikslintuose paaiškinimuose nenurodė, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis ji grindžia būtinumą išleisti žaidimų kompiuteriams ar apskritai žaidimams po 4,16 Eur per mėnesį. Minėtos lėšos gali būti priskirtos prie bendrų išlaidų vaiko pramogoms. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog vaikas pramogauja leisdamas laiką tiek su motina, tėvu, tiek su seneliais. 2020 m. vasario 20 d. Vaiko nuomonės išklausimo akte nepilnametė E. G. nurodė, kad mama niekuomet neprieštarauja jos ir tėčio bei tėčio giminaičių (senelės) bendravimui bei skatina dažniau susitikti, pasisvečiuoti. Akte taip pat nurodyta, kad tėvas turi prisijungimą prie dukros TAMO, dalyvauja jos gyvenime. Ieškovė paskaičiavime išskyrė išlaidas vaiko gimtadieniui (pramogų zonoje), kalėdinėmis dovanoms, dienpinigius, tačiau minėtos išlaidos įprastai yra dengiamos kiekvieno iš tėvų savo nuožiūra. Nėra aišku, kuo remiantis ieškovė teigia, jog vaiko gimtadienis turi būti švenčiamas pramogų zonoje ar, kad išlaidos Kalėdų dovanoms turi siekti 50 Eur, vaikui duodami dienpinigiai – 2 Eur, juolab, kad, kaip paaiškino ieškovė teismo posėdyje, pastarieji yra skirti įgyti ledams, bulviniams traškučiams, gaiviems gėrimams. Teismų praktikoje išaiškinta, kad jei motina nori ir turi galimybių, ji gali išleisti ir daugiau lėšų vaiko laisvalaikiui ir poreikių tenkinimui, tačiau tai nereiškia, kad išlaidos yra būtinos ir prie jų turi prisidėti kita šalis (žr. Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e2A-768-221/2020). 2020 m. vasario 20 d. Vaiko nuomonės išklausimo akte nepilnametė E. G. nurodė, kad su tėčiu dažniausiai kalbasi telefonu, kartais susitinka (maždaug 1-2 kartus į mėnesį), tėtė ją visuomet pasveikina švenčių proga, padovanoja gėles, nedideles dovanėles, taip pat duoda pinigėlių (po 10, 20 ar 50 Eur), pvz. Kalėdų proga tėtė padovanojo 50 Eur, o užvakar buvo atvykęs davė 10 Eur asmeninėms išlaidoms, todėl nėra pagrįsta pakartotinai iš atsakovo priteisti minėtas lėšas kaip būtinas periodines įmokas vaiko išlaikymui. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovė niekaip nepagrindė būtinų išlaidų draugų gimtadieniui, išlaidoms kavinėje. Viena vertus, nėra abejotina, kad minėtos išlaidos gali būti patiriamos, tačiau ieškovė niekaip nepagrindžia jų dydžio (pvz. po 20 Eur vaiko gimtadieniui) ar atsakovo prievolę jas apmokėti (pvz. vaiko išlaidos kavinėje).

29. Ieškovė nurodė, kad ji išleidžia apie 20 Eur kas mėnesį gyvūnams. Byloje pateikti įrodymai patvirtina ieškovės išlaidas gyvūnų prekėms įsigyti, mokėjimus už gyvūnams suteiktas paslaugas veterinarijos klinikose (iš AB Swedbank išrašo už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. liepos 3 d. matyti, kad buvo mokėta 2020 m. vasario 19 d. 19 Eur veterinarijos gydykloje, 2020 m. balandžio 10 d. - 50 Eur, 2020 m. balandžio - 85 Eur; iš AB SEB banko išrašo už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. liepos 3 d. matyti, kad 2020 m. gegužės 28 d. parduotuvėje KIKA buvo pirkta prekių už 14,99 Eur, 2020 m. gegužės 19 d. pirkta prekių už 57,50 Eur ZOO prekių parduotuvėje; 2020 m. balandžio 11 d. Veterinarijos gydykloje sumokėta 10 Eur; 2020 m. balandžio 10 d. Veterinarijos gydykloje sumokėta 35 Eur; 2020 m. kovo 19 d. Kika Gariūnuose sumokėta 19,46 Eur; 2020 m. vasario 24 d. KIKA Gariūnai pirkta prekių už 28,09 Eur; iš prie ieškinio pridėtų čekių matyti, kad ieškovė 2019 m. rugpjūčio 23 d. pirko ėdalus ir kraiką gyvūnams parduotuvėje už 4,04 Eur; 2019 m. rugsėjo 26 d. pirko ėdalą šunimis parduotuvėje už 1 Eur, 2019 m. rugsėjo 19 d. pirko ėdalą katėms parduotuvėje už 4,78 Eur, 2019 m. rugsėjo 19 d. pirko kraiką katėms už 2,15 Eur; 2019 m. rugsėjo mėnesį 13 d. pirko ėdalą šunims parduotuvėje už 1,99 Eur; 2019 m. rugsėjo 5 d. sumokėjo UAB „Veta“ 31,76 Eur; 2019 m. rugsėjo 12 d. parduotuvėje pirko šunų ėdalo už 1,68 Eur; 2019 m. rugsėjo 17 d. pirko lateksinį žaislą šuniui už 3,31 Eur; 2019 m. rugsėjo 5 d. pirko kačių ėdalo už 2,56 Eur; 2019 m. rugsėjo 2 d. pirko gyvūnų prekių už 1,68 Eur; 2019 m. spalio 26 d. pirko prekių gyvūnams už 14,44 Eur; 2019 m. rugpjūčio 31 d. pirkta prekių UAB „KIKA“ už 33,42 Eur; 2019 m. spalio 25 d. parduotuvėje pirkta prekių gyvūnams už 5,30 Eur; KIKA parduotuvėje pirkta prekių už 5,86 Eur; 2019 m. spalio 29 d. parduotuvėje pirkta gyvūnų prekių už 2,25 Eur; 2019 m. spalio 23 d. pirkta prekių gyvūnams už 3,34 Eur, 2020 m. spalio 21 d. pirkta prekių gyvūnams už 1,78 Eur; 2020 m. spalio 16 d. pirkta prekių gyvūnams už 1,62 Eur; 2019 m. spalio 15 d. pirkta prekių gyvūnams už 12,81 Eur; 2020 m. spalio 14 d. pirkta prekių gyvūnams už 2,12 Eur; 2020 m. spalio mėnesį pirko gyvūnų ėdalo už 5,05 Eur; 2019 m. lapkričio 12 d. pirkta prekių šunims už 2,99 Eur; 2019 m. lapkričio 26 d. pirkta maisto katėms už 1,62 Eur; 2019 m. lapkričio 21 d. pirkta prekių gyvūnams už 3,88 Eur; 2019 m. lapkričio 2 d. pirktas augintinių šepetys už 3,90 Eur; 2019 m. lapkričio 6 d. UAB „Buivydiškių veterinarijos klinikoje“ ieškovė sumokėjo 74,70 Eur; 2019 m. lapkričio 12 d. parduotuvėje ieškovė sumokėjo 3,51 Eur už ėdalus gyvūnams. Iš prie 2020 m. birželio 9 d. prašymo pridėtų banko sąskaitos išrašų matyti, kad ieškovė KIKA parduotuvėje 2020 m. vasario 22 d. pirko prekių už 28,09 Eur; 2020 m. kovo 18 d. pirko prekių už 19,46 Eur. Iš prie 2020 m. birželio 9 d. prašymo pridėtų kasos čekių matyti, kad 2020 m. kovo 2 d. įgyta gyvūnų prekių už 28,09 Eur. Nors į bylą pateikta daugiau įrodymų, pagrindžiančių išlaidas gyvūnų ėdalui ir pan. prekėms 2019 metais nei 2020 metais, tačiau teismo posėdyje atsakovas patvirtino, kad mergaitė dabar turi daugiau gyvūnų nei turėjo 2018 m., vadinasi, išlaidos jų auginimui neturėtų būti mažesnės. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktų įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą laikyti pagrįstais ieškovės argumentus, kad ji per mėnesį išleidžia apie 20 Eur gyvūnams, kuriuos mergaitė labai myli ir nori auginti (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai).

30. Apibendrinant aukščiau paminėtą, aplinkybę, kad atsakovas aktyviai bendrauja su vaiku, taip pat kartu su juo pramogauja, konstatuotina, kad pagrįsta ir protinga laikytina 30 Eur suma vaiko kitiems poreikiams ir pramogoms (vaikų gimtadieniams, išlaidoms gyvūnų priežiūrai, nuotraukoms mokykloje ir pan.).

Išvados

31. Byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo laikyti įrodyta aplinkybę, kad po 2018 m. spalio 9 d. teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė išlaidų nepilnametės E. G. išlaikymui suma. Ieškovė ieškinyje nenurodė, kokiems konkrečiai nepilnamečio vaiko poreikiams skirta išlaidų dalis padidėjo iš esmės. Ieškovės deklaratyvūs motyvai, kad vaikui paaugus padidėjo jo poreikiai ir išlaidos jiems šioje byloje nėra pakankami ieškiniui tenkinti. Ieškovės nurodyta MMA suma yra tik orientacinis kriterijus nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį. Nei įstatymas, nei teismų praktika išlaikymo dydžio pakeitimą nesieja su minimalia mėnesine alga. Byloje esančių duomenų visuma sudaro pagrindą manyti, kad pagrįstomis ir įrodytomis laikytinos apie 400 - 450 Eur išlaidos E. G. išlaikymui per mėnesį, iš kurių: apie 170 – 180 Eur maistui, 30 - 40 Eur komunalinėms išlaidoms, 26 Eur mobiliam ryšiui ir internetui, apie 6 - 20 Eur transportui, apie 50 - 60 Eur drabužiams ir avalynei, apie 20 Eur higienos ir sveikatos priežiūros prekėms, apie 50 Eur papildomam ugdymui, apie 30 Eur laisvalaikio ir kitos panašaus pobūdžio išlaidos, apie 20 kitos išlaidos buitinėms reikmėms. Pažymėtina, kad tokia suma atitinka teismų praktiką bylose dėl išlaikymo panašaus amžiaus nepilnamečiui vaikui nustatymo (žr. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-327-544/2020 24 punktas, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-420-1092/2020 20 punktas, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1168-854/2020, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1457-881/2019 22 punktas).

32. Šioje byloje svarbią reikšmę turi ir aplinkybė, kad, kaip patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, atsakovą su dukra sieja artimas ryšys, tiek atsakovas, tiek jo tėvai artimai bendrauja su mergaite, kuri iki bylos iškėlimo nemažą dalį atostogų praleisdavo pas atsakovo tėvus. Atsakovas pasiimdamas vaiką pas save, patiria ir patirs išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, minėtos išlaidos nėra įskaičiuojamos į vaiko gaunamą išlaikymą. Bylos duomenys patvirtina, kad po ankstesnio teismo sprendimo priėmimo šalių turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Šios aplinkybės šalys neįrodinėjo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalių turtinė padėtis yra panaši: ieškovė dirba pagal verslo liudijimą ir, kaip ji nurodė, gauna apie 1 000 Eur per mėnesį pajamų; remiantis pažymomis iš Vilniaus pataisos namų, UAB „Ekskomisarų biuro“ nustatyta, kad atsakovo pajamos 2019 m. vasario – gruodžio mėnesį apie 1 529 (970+559) Eur per mėnesį, pajamos 2020 m. kovo – gegužės mėnesį sudarė apie 1 195 (694+501) Eur per mėnesį, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui 2020 m. vasario 21 d. gimė sūnus Matas, taigi, padidėjo atsakovo įsipareigojimų išlaikyti kitus asmenis apimtis, tuo tarpu duomenų apie ieškovės išlaidų privalomoms išlaidos padidėjimą nėra; šalys lygiomis dalimis turi nekilnojamą turtą (po ½ dalį namo ir žemės sklypo), už kuriuos moka įmokas bankui pagal būsto kredito sutartį; atsakovas nurodė, kad po ankstesnio teismo sprendimo priėmimo jis įgijo papildomų įsipareigojimų bankui pagal kredito sutartį, tačiau kredito įmokų bankui mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes nors asmuo ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, gausindamas turtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje išaiškino, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, todėl teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Šioje byloje nustatytą preliminarų vaikui reikalingo išlaikymo dydį sumažinus mokama išmoka vaikui, kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dalys iš esmės liktų nepakitę.

33. Ieškovei neįrodžius CK 3.201 straipsnyje numatytų pagrindų, sudarančių pagrindą keisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atmestinas kaip nepagrįstas. Išvadą teikiančios institucijos atstovas nurodė, kad ieškinys turėtų būti tenkintinas iš dalies, nes teismo posėdžio pertraukos metu tariantis dėl taikos sutarties atsakovas sutiko dėl 275 Eur periodinėmis išmokomis priteisimo, atsakovo gaunamos pajamos yra pakankamai didelės. Su tokia pozicija nesutiktina, nes: 1) tiek atsiliepime, tiek bylos nagrinėjimo atsakovas nesutiko su ieškiniu, laikėsi nuoseklios pozicijos dėl ieškinio pagrįstumo, prašė jį atmesti, šalies ne teismo posėdžio metu išreikšta pozicija dėl taikos sutarties sąlygų nėra aplinkybė, kuria galima remtis priimant teismo sprendimą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4,5 punktas, 178 straipsnis, 142 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 4 dalis); 2) šioje byloje ieškovė ieškinio faktiniu pagrindu nurodė ir turėjo pareigą įrodyti aplinkybę dėl esminio išlaidų vaiko poreikiams pokyčio ir tik ją įrodžius (nustačius) būtų sprendžiama dėl išlaikymo dydžio, jį nustatant vertinama tėvų turtinė padėtis (žr. šio sprendimo 10 pastraipoje nurodytą teismų praktiką). Taigi, priešingai nei nurodė išvadą teikiančios institucijos atsakovas teismo posėdyje, vien atsakovo išreikšta pozicija dėl taikos sutarties sąlygų ar atsakovo gaunamų pajamų dydis nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.201 straipsnis).

34. Ieškovė taip pat prašė priteisti 400 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą už 2018 m. lapkričio – gruodžio mėnesius, nustatytą 2018 m. spalio 19 d. sprendimu. Nurodė, kad atsakovas tinkamai nevykdė pareigos perduoti teismo sprendimu nustatytas lėšas vaiko išlaikymui. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutiko, paaiškino, kad po teismo sprendimo priėmimo iki 2019 m. sausio mėnesio šalys gyveno tame pačiame name, atsakovas vaiką veždavo į mokyklą, pirkdavo maistą, su ieškove buvo susitarę, jog atsakovas tuo metu dengia paskolą bankui ir neperveda į ieškovės sąskaitą vaikui skirtų lėšų.

35. Teismo sprendimu nustačius išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsakovui nevykdant pareigos jį teikti už laikotarpį po teismo sprendimo įsiteisėjimo negali būti nagrinėjamas. Atsakovui neteikiant teismo sprendimu nustatyto išlaikymo ieškovė savo teises turi ginti teikdama prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CPK 646 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, byla dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nutrauktina CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

36. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovės priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai, kurios sudaro 800 Eur (2020 m. birželio 10 d. apmokėjimas)-(CPK 93 straipsnio 2 dalis).

37. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš šalių nepriteisiamos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo. Likusioje dalyje bylą nutraukti.

Priteisti iš ieškovės A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo T. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Ieva Pluirienė