- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- e2A-420-1092/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05673-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- A. R.
- Ieškovas
- M. L.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Kristinos Domarkienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovui A. R. (A. R.) dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti 2015 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimto sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo vaikui dydžio ir priteisti iš atsakovo A. R. nepilnamečiam vaikui M. R. išlaikymą po 230 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, iki M. R. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
2. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 5 d. patvirtino tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, pagal kurią buvo nustatyta, kad atsakovas A. R. nepilnamečiui sūnui M. R., gimusiam (duomenys neskelbtini) teiks išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 72,40 Eur (250 Lt) iki sūnaus pilnametystės. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu buvo pakeistas 2010 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytas išlaikymo dydis ir iš atsakovo A. R. nepilnamečiui sūnui M. R. priteistas išlaikymo dydis padidintas iki 160 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad nuo to laiko, kai vaikui buvo priteistas iš atsakovo išlaikymas, iš esmės padidėjo vaiko poreikiai. Šiuo metu vaikas mokosi mokykloje ir jo išlaikymui per mėnesį būtina apie 450 Eur. Nuo padidinto išlaikymo priteisimo praėjo ketveri metai ir dėl pabrangusio pragyvenimo vaiko išlaikymo išlaidos jo būtiniems poreikiams patenkinti yra išaugusios, pragyvenimo lygis šalyje nuolat auga, todėl priteisto išlaikymo dydžio nebepakanka, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Pažymėjo, jog ieškovės nurodomos aplinkybės ir pateikti duomenys neįrodo esminio vaiko poreikių pasikeitimo, todėl nėra pagrindo keisti 2015 m. gruodžio 8 d. teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
5. Atsižvelgdamas į tai, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo praėjo ketveri metai, į tai, kad vaiko poreikiai augant keičiasi, teismas pripažino, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.
6. Teismas nustatė, kad ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.
7. Teismas konstatavo, kad vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pvz., maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui, teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas neturi nustatyti, kiek lėšų turi būti skiriama kiekvienam poreikiui patenkinti, tačiau turi įvertinti ar nurodytos reikalingos lėšos yra realaus, protingo dydžio.
8. Teismas įvertino ieškovės nurodomą išlaidų dydį atsižvelgdamas į šalies ekonomiką, vyraujančias kainas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad tam tikrų išlaidų dydžiai yra nurodomi imant visą metams skiriamą sumą tam tikro poreikio tenkinimui ir išvedant vidurkį, kiek vidutiniškai išlaidų tektų vienam mėnesiui. Teismas sutiko, kad ieškovė kiekvieną mėnesį galbūt neišleidžia lygiai po 30 Eur komunalinių išlaidų apmokėjimui, bet, kaip minėta, tai yra tik vidurkis, nes, tikėtina, kad šildymo sezonu per mėnesį būsto išlaikymui skiriama daugiau nei bendra 90 Eur suma. Analogiškai teismas vertino ir ugdymo priemonėms skirtas išlaidos – galbūt kas mėnesį nėra stabiliai išleidžiama 30 Eur vaiko lavinimo reikmėms, tačiau įvertinus vaikų tėvų patiriamas išlaidas prieš naujų mokslo metų pradžią, kai perkama sportinė apranga, kuprinė, pratybos ir kitos mokymuisi skirtos priemonės, tikėtina, kad ieškovė išleidžia šiuo laikotarpiu daug daugiau nei 30 Eur, todėl būtina atsižvelgti į tai, kad išlaidų detalizacijoje nurodomos išlaidos per mėnesį yra tik vidurkis, įvertinant metines išlaidas ir suvokiant, kad nurodomos reikalingos išlaidos nėra paskirstomos kiekvieną mėnesį tolygiai, o patiriamos metų eigoje.
9. Teismas padarė išvadą, kad vaiko būtinų poreikių užtikrinimui reikalingos 430 Eur išlaidos (150 Eur maistui, 60 Eur maistas mokykloje, higienos bei priežiūros prekėms – 20 Eur, 20 Eur vaistams, vitaminams, 30 Eur laisvalaikiui ir pramogoms, 30 Eur – ugdymo ir lavinimosi reikmėms, papildomam užimtumui – 30 Eur; sezoniniams rūbams ir avalynei – 30–60 Eur; būsto išlaikymo mokesčiams – 30 Eur) yra protingos bei atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius.
10. Teismas pažymėjo, kad paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė už ieškovės, ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti šalių nepilnametį vaiką, todėl atsakovas yra įpareigotinas prisiimti pareigą teikti didesnės apimties išlaikymą savo sūnui, kad patenkintų vaiko poreikius, ieškovės piniginis indėlis nagrinėjamu atveju į vaiko išlaikymą gali būti mažesnis.
11. Teismas nusprendė, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, išlaikymas sūnui M. R. iš atsakovo priteistinas po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Atsakovas A. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priteisti nepilnamečiui sūnui M. R. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2019 m. liepos 30 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškovė nepagrindė, kad pagal savo turtinę padėtį skiria 430–450 Eur vaiko išlaikymui, o teismo posėdžio metu patikslino, kad vaiko išlaikymui apsiriboja ir 400 Eur suma.
12.2. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu nuolat akcentavo ir kitas ieškovės gaunamas pajamas – vaiko pinigus, kurie taip pat turėjo būti įskaičiuoti sprendžiant dėl vaiko išlaikymui reikiamų lėšų paskirstymo, ir šią ieškovės gaunamų pajamų dalį vaiko išlaikymui teismas sprendime paminėjo, tačiau savo sprendime dėl išlaikymo dydžio priteisimo iš atsakovo, teismas šias sumas dėsningai ignoravo, jų reikšmės išlaikymo pareigų paskirstyme tarp tėvų niekaip neanalizavo ir šioje dalyje savo sprendimo nepagrindė.
12.3. Teismo priimtas sprendimas yra nenuoseklus ir nepagrįstas, suteikiantis nepagristą pranašumą vienam iš vaiko tėvų – šiuo atveju ieškovei. Nurodytu atveju susidaro situacija, jog ieškovė, kaip nepilnamečio vaiko atstovė, gauna ir tvarko savivaldybės biudžeto mokamas pinigines lėšas, skirtas išimtinai nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Tačiau teismui niekaip neatsižvelgiant į šią ženklią vaikų poreikiams tenkinti faktiškai gaunamų pajamų dalį, tuo pačiu sudaromos galimybės būtent ieškovei taupyti savo lėšas ir vienam iš tėvų teikti mažesnę dalį vaiko išlaikymui, nei yra nustatyta kitam iš vaikų tėvų.
12.4. Apygardų teismų praktikoje yra pripažįstama, jog išmokos (vadinamieji „vaiko pinigai“) yra skirti vaiko poreikių tenkinimui ir atitinkamai mažintinas iš tėvų priteistinas išlaikymo dydis. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo vyraujančios aukštesnės instancijos teismų praktikos, taip pažeidė atsakovo turtines teises, suteikė nepagrįstą pranašumą ieškovei.
12.5. Pirmosios instancijos teismui nusprendus, jog nepilnamečio M. R., atsižvelgiant į šio nepilnamečio vaiko amžių, sveikatos būklę ir pan., išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 430 Eur suma, kurią kartu turi teikti abu vaiko tėvai, iš šis sumos turėjo būti atimta suma, kuri vaiko išlaikymo poreikiams jau yra skiriama pagal įstatymą iš savivaldybės biudžeto. Tai yra, abiem vaiko tėvams turėjo būti lygiomis dalimis skirstoma likusi pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką – 380 Eur (430 Eur – 50 Eur). Tokiu būdu, pagal tėvų teisių ir pareigų vaikų išlaikyme lygybės principą, atsakovui tenkanti finansinė dalis sūnaus išlaikyme sudaro ne 215 Eur, o 190 Eur (380 Eur : 2).
12.6. Teismui nusprendus, kad vaiko poreikiams yra reikalinga 430 Eur per mėnesį, iš kurių 60 Eur nuo 2020 metų bus toliau išmokama į ieškovės sąskaitą, 215 Eur priteisus iš atsakovo, pačiai ieškovei savo asmeninių lėšų sūnaus išlaikymui tereikės skirti tik apie 155 Eur (430 Eur – 60 Eur – 215 Eur).
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė M. L. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas atsižvelgė į gaunamą išmoką vaikui. Sprendime teismas nurodė, kad vertinant šalių turtinę padėtį, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, pažymi, kad ieškovės pajamas sudaro (duomenys neskelbtini)Eur per mėnesį bei išmoka vaikams po 50 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį.
13.2. Teismas teisingai ir pagrįstai, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, įvertino ne tik ieškovės, bet ir atsakovo turtinę padėtį. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydžio iš atsakovo priteisimo, teisingai ir pagrįstai nukrypo nuo tėvų lygybės principo.
13.3. Buvo nustatyta kad atsakovas, išskyrus to, kad sūnui teikia išlaikymą, visiškai nedalyvauja jo gyvenime, nebendrauja su sūnumi ir nepalaiko su juo jokių ryšių. Visi rūpesčiai dėl sūnaus auklėjimo, jo mokslo ir laisvalaikio bei kiti rūpesčiai tenka ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl sąlygų išlaikymo dydžiui pakeisti
16. Byloje pateiktu ieškiniu ieškovė siekė, kad būtų padidintas jos ir atsakovo nepilnamečiui sūnui anksčiau teismo sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis. Atsakovas apeliaciniame skunde iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo padidintas išlaikymas jo nepilnamečiam sūnui. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas šioje byloje visų pirma turi pasisakyti dėl pagrindų, kuriems esant gali būti keičiamas, šiuo atveju didinamas, anksčiau teismo sprendimu priteistas išlaikymas, o po to įvertinti, ar šioje byloje egzistuoja anksčiau paminėti pagrindai.
17. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Be to, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
18. Ieškovė prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. priimto sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo vaikui dydžio ir priteisti iš atsakovo A. R. nepilnamečiam vaikui M. R. išlaikymą po 230 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Nurodė, kad nuo to laiko, kai vaikui buvo priteistas iš atsakovo išlaikymas, iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, vaikas mokosi mokykloje ir jo išlaikymui per mėnesį būtina apie 450 Eur. Nuo padidinto išlaikymo priteisimo praėjo ketveri metai ir dėl pabrangusio pragyvenimo vaiko išlaikymo išlaidos jo būtiniems poreikiams patenkinti yra išaugusios, pragyvenimo lygis šalyje nuolat auga, todėl priteisto išlaikymo dydžio nebepakanka, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaikams augant, jų poreikiai didėja, todėl akivaizdu, kad per laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo priėmimo jie pasikeitė. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad vaikams augant jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).
20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaiko poreikiams patenkinti šiuo metu būtina skirti apie 430 Eur sumą, t. y. kur kas daugiau nei priimant 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą. Atsakovas šio dydžio apeliaciniame skunde iš esmės neginčija, tačiau nesutinka su išlaikymo dydžio paskirstymu atsakovui ir ieškovei. Taip pat atsakovas neginčija ir aplinkybės, kad vaiko poreikiai yra pasikeitę, t. y. poreikiai išaugo. Savo ruožtu iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaiko poreikiams yra realios ir protingos. Be to, nei įstatymas, nei teismų praktika nenustato minimalaus ar maksimalaus išlaikymo dydžio, kurį nepilnamečiam vaikui turi teikti tėvai. Išlaikymas vaikui nustatomas taikant proporcingumo principą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių. Orientaciniu kriterijumi, kalbant apie sumą, reikalingą būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti, teismų praktikoje dažnai laikoma minimali mėnesinė alga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nuo 2019 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje buvo 555 Eur (apie 396 Eur atskaičius mokesčius), nuo 2020 m. sausio 1 d. – 607 Eur neatskaičius mokesčių (apie 425 Eur atskaičius mokesčius). Vadinasi, pirmosios instancijos teismo nustatyta 430 Eur suma per mėnesį atitinka teisingumo ir protingumo principus.
21. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, kad byloje buvo tinkamai nustatytas esminis atsakovo sūnaus poreikiams tenkinti reikalingų lėšų pokytis (padidėjimas). Jis sudarė pagrindą svarstyti ankstesniu teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą.
Dėl valstybės mokamų vaiko pinigų
22. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, kad sprendžiant dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis turėjo būti mažinamas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama išmoka vaikui ir tik po to galėjo būti nustatytos tėvų teiktino išlaikymo dalys. Atsakovas teigia, kad abiem vaiko tėvams turėjo būti lygiomis dalimis skirstoma pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką ir atsakovui tenkanti finansinė dalis sūnaus išlaikyme turėtų sudaryti ne 215 Eur, bet 190 Eur (380 Eur : 2). Teisėjų kolegija su atsakovo argumentais sutinka tik iš dalies.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje išaiškino, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Vadinasi, atsakovas yra teisus, teigdamas, kad nustatytas vaikui reikalingo išlaikymo dydis turėjo būti mažinamas pagal įstatymus mokama išmoka vaikui ir tik po to nustatomas atsakovo prievolės dydis.
24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė gauna išmoką vaikui, skirtą sūnui. Ši išmoka bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu sudarė 50 Eur per mėnesį (nuo 2020 m. sausio 1 d. – 60 Eur/mėn.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, šią aplinkybę buvo nustatęs ir vertino, sprendimo motyvuojamojoje dalyje ne kartą atkreipdamas dėmesį į tai, kad ieškovė gauna minėtą išmoką.
25. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės pajamas sudaro apie (duomenys neskelbtini)Eur per mėnesį (į ieškovės pajamas neįtraukiant išmokos vaikui), ieškovė gyvena viena, turi dar vieną mažametį vaiką. Ieškovės vardu registruotas vieno kambario (17,45 kv. m) butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
26. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestis yra apie (duomenys neskelbtini) (atskaičius mokesčius; (duomenys neskelbtini)Eur neatskaičius mokesčių). Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovo vardu registruota nuosavybės teisė į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (sklypams įsigyti paimtas kreditas), taip pat atsakovo ir jo sutuoktinės J. R. vardu registruota dalis žemės sklypo ir 105,04 kv. m gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė nurodė, jog atsakovas išlaiko savo nedarbingą sutuoktinę, tačiau jokių duomenų, pagrindžiančių šią aplinkybę, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.
27. Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių. Turi būti įvertinta ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).
28. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovas yra įpareigotinas prisiimti pareigą teikti didesnės apimties išlaikymą savo sūnui, kad patenkintų vaiko poreikius, o ieškovės piniginis indėlis nagrinėjamu atveju į vaiko išlaikymą gali būti mažesnis (sprendimo 32 p.); atsakovas pagal savo dabartinę turtinę padėtį ir finansines galimybes turi prisidėti vaiko išlaikymo prievolėje didesne suma nei buvo nustatyta 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu ir teikti sūnui didesnį išlaikymą (sprendimo 33 p.).
29. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, į suformuotą kasacinio teismo praktiką, į tai, kad atsakovas gauna daug didesnes pajamas negu ieškovė (pajamos daugiau kaip 4 kartus viršija ieškovės), turi nekilnojamojo turto ir todėl jo turtinė padėtis yra kur kas geresnė, kad ieškovei tenka papildoma kasdienio rūpinimosi vaiku ar netikėtų išlaidų našta, kad atsakovas neginčijo, jog su vaiku nebendrauja, todėl kitaip prie vaiko poreikių tenkinimo neprisideda, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsakovas turi prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo didesne dalimi. Dėl anksčiau minėtų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad išlaikymui reikalingos sumos paskirstymas, ieškovei – 165 (155 nuo 2020 m. sausio 1 d.) Eur, o atsakovui – 215 Eur, yra iš esmės pagrįstas ir teisingas, atitinkantis geriausių vaiko interesų prioriteto principą, tėvų turtinės padėties skirtumus.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
30. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė nepagrindė, kad sūnui skiria 430–450 Eur sumą per mėnesį. Atsakovas taip pat kelia abejones, ar ieškovė gaunamus vaiko pinigus skiria būtent vaiko poreikiams tenkinti, teigia, jog gaudama valstybės išmoką ji sutaupo savo lėšų.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas, kokio dydžio išlaikymą pagal nepilnamečio sūnaus poreikius, tėvų turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes turi teikti atsakovas. Bylos dalyku nėra ieškovės faktiškai teikiamo vaikui išlaikymo dydis. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ieškovė neteiktų ar teiktų nepakankamą išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Atsižvelgiant į ieškovės gaunamas (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį pajamas, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad valstybės skiriamą išmoką vaikui ieškovė naudoja būtent nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Jei atsakovui kyla abejonių, ar ieškovė tinkamai rūpinasi ir išlaiko nepilnametį sūnų, jis turi teisę kreiptis į kompetentingas tarnybas.
32. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Pagal byloje pateiktą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos ieškovės išlaidos už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme yra 164 Eur. Vadinasi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiama 164 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. R. į valstybės biudžetą 164 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.