Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovui A. R. (A. R.), dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Įvertinus tai, kad išlaidos tik didės dėl vaiko didėjančių poreikių – vaikas pradėjo eiti į mokyklą, per mėnesį vaiko būtiniausių poreikių užtikrinimui reikalinga minimalia suma laikytina 430-450 Eur (b. l. 25), todėl iš atsakovo vaikui periodinėmis išmokomis iki pilnametystės priteistas kasmėnesinis 160,00 Eur išlaikymas, ieškovės nuomone, turi būti didinamas iki 230 Eur per mėnesį. Paaiškino, kad ieškovės gaunamas pajamas sudaro 400 Eur darbo užmokestis (b. l. 10-12) bei išmoka vaikui po 50 Eur kas mėnesį (iki 2019 m. vasario mėnesio buvo mokama 30 Eur išmoka) (b. l. 13). Nuosavybės teise turi 17 kv. m. butą bendrabučio tipo name, transporto priemonių neturi. Ieškovės nuomone, nors pajamų atžvilgiu jos materialinė padėtis yra prastesnė negu atsakovo, bet nematerialia prasme jos indėlis į vaiko auginimą, ugdymą, priežiūrą ir auklėjimą (sūnaus auginimas, lavinimas ir tinkamos psichologinės raidos užtikrinimas reikalauja daug pastangų ir laiko sąnaudų) atsveria jos menkas materialines galimybes skirti vaikui daugiau piniginių lėšų, tuo tarpu materialinę paramą didesne dalimi auginant vaiką šiuo metu galėtų teikti atsakovas, kuris yra laisvas nuo vaiko auginimo rūpesčių. Atsižvelgiant į tai, tėvų pareigų vaikų išlaikymo srityje disproporcija šiuo atveju būtų pagrįsta ir pateisinama.

6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovės padėtis nuo išlaikymo priteisimo yra pagerėjusi, ji turi turto, gauna maždaug po 400 Eur darbo užmokesčio, be to gauna valstybės mokamus vaiko pinigus, tuo tarpu atsakovo padėtis išliko tokia pati, todėl nėra pagrindo padidinti priteistą išlaikymą. Be to vaiko augimas nėra sąlyga išlaikymo dydžio keitimui. Nurodė, kad atsakovas, nors ir gauna didesnį nei vidutinį darbo užmokestį, tačiau jis turi ir kitų finansinių įsipareigojimų. Taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo teismo sprendimo 2015 metais, kuriuo buvo priteistas ieškovės prašomo dydžio išlaikymas vaikui, faktinės aplinkybės visiškai nepasikeitė. Aplinkybė, kad tėvas neprisideda prie vaiko priežiūros, auklėjimo ir visiškai su juo nebendrauja yra kitų tarp šalių kilusių konfliktų pasekmė, tačiau ji teismui buvo žinoma dar 2015 metais, priimant teismo sprendimą, kuriuo buvo padidintas teikiamas išlaikymas, todėl ieškovė remtis šia aplinkybe negali. Nesant pagrindo konstatuoti esminio vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties pokyčio, išlaikymo dydžio pakeitimo, klausimo kėlimas teisme yra nepagrįstas ir rodo ieškovės siekį piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis pasipelnyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad A. R. ir M. L. yra nepilnamečio M. R., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai (el. b. l. 4). Klaipėdos miesto aplinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14489-328/2015 nepilnamečio sūnaus išlaikymui (pakeitus 2010 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytą išlaikymo dydį) iš atsakovo A. R. nepilnamečiui sūnui M. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymas 160,00 Eur per mėnesį.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

8. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 3.192 straipsnyje) imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

11. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku, todėl šios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-369/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018). Taigi, pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

15. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Taigi tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

16. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.

17. Pasisakydamas vaiko poreikių klausimu, teismas pripažįsta, kad sprendžiant dėl išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Be to, vienas iš kriterijų, nustatant vaiko poreikius, kaip jau minėta, yra jo amžius, teismų praktikoje pripažįstama, kad, vaikui augant, jo poreikiai didėja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

18. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus ketveriems metams. Šalių sūnui jau yra dešimt metų, pasikeitė jos šeimyninė padėtis, taip pat vaikas pradėjo lankyti mokyklą. Be to, pažymėtina, kad per ketverius metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Todėl sutiktina su ieškovės pozicija, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo sūnui dydis po 160 Eur kas mėnesį nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių ir vaiko poreikiai yra pakitę iš esmės. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiai yra padidėję ir kas mėnesį jo išlaikymui reikia ne mažiau kaip 400,00-430,00 Eur.

19. Teismas atkreipia dėmesį, jog civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

22. Iš bylos duomenų matyti, jog šiuo metu ieškovė dirba, jos gaunamas pajamas sudaro 400 Eur atskaičius mokesčius (el. b. l. 10-12) ir po 50,00 Eur kiekvienam vaikui valstybės skiriami vaiko pinigai (el. b. l. 13), taip pat jos kito vaiko tėvas teikia kas mėnesį 230 Eur dydžio išlaikymą, atsakovas teikia 160 Eur išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Taigi, pagal ieškovės nurodomas aplinkybes ji sūnaus išlaikymui išleidžia daugiau nei gauna pajamų per mėnesį. Prie ieškovės gaunamų išmokų pridėjus A. R. teikiamą laikiną išlaikymą 160 Eur ir kito vaiko tėvo teikiamą išlaikymą 230 Eur, vis dėlto matyti, kad skiriant 450 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui, M. L. liekanti pinigų suma būtų tokia maža, kad iš jos nebūtų įmanoma užtikinti bent minimalius pačios M. L. būtinuosius poreikius. M. L. nepateikė į bylą jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių nurodomas vaikui skiriamų piniginių lėšų sumas – nepateikta pirkimo kvitų ar kitų duomenų pagrindžiančių ieškovės nurodomas išlaidas.

24. Teismas vertina ieškovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių rašytiniais paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai ar nurodyti poreikiai yra realūs ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos. Teismas konstatuoja, kad vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pvz. maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taigi teismas neturi nustatyti kiek lėšų turi būti skiriama kiekvienam poreikiui patenkinti, tačiau turi įvertinti ar nurodytos reikalingos lėšos yra realaus, protingo dydžio.

25. Teismo vertinimu, vien aplinkybės, kad ieškovė, kaip nurodė jos atstovė, nerinko mokėjimo kvitų ir kitų išlaidas pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jos nurodomos išlaidos yra nepagrįstos ar realiai ieškovė jų nepatiria. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu išreiškė abejonę ar tikrai ieškovė, atsižvelgiant į gyvenamą plotą vieno asmens komunalinėms išlaidoms skiria 30 Eur, tai reiškia šeimos išlaidas už komunalines paslaugas sudaro 90 Eur. Taip pat atsakovo atstovė, dėstydama atsakovo poziciją abejojo ar vaiko ugdymui reikalinga 30 Eur per mėnesį suma. Nors šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų ieškovė ir nepateikė, pagrindo abejoti šių išlaidų pagrįstumu teismui nekyla, nurodytos išlaidos nėra nepagrįstai didelės ar nerealios. Teismas vertina nurodomą išlaidų dydį atsižvelgdamas į šalies ekonomiką, vyraujančias kainas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrų išlaidų dydžiai yra nurodomi imant visą metams skiriamą sumą tam tikro poreikio tenkinimui ir išvedant vidurkį kiek vidutiniškai išlaidų tektų vienam mėnesiui. Sutiktina, kad galimai ieškovė kiekvieną mėnesį neišleidžia lygiai po 30 Eur komunalinių išlaidų apmokėjimui, bet kaip minėta tai yra tik vidurkis, nes tikėtina, kad šildymo sezonu per mėnesį būsto išlaikymui skiriama daugiau nei bendra 90 Eur suma. Analogiškai vertintinos ir ugdymo priemonėms skirtos išlaidos – galimai kas mėnesį nėra stabiliai išleidžiama 30 Eur vaiko lavinimo reikmėms, tačiau įvertinus vaikų tėvų patiriamas išlaidas prieš naujų mokslo metų pradžią, kai perkama sportinė apranga, kuprinė, pratybos ir kitos mokymuisi skirtos priemonės, tikėtina, kad ieškovė išleidžia šiuo laikotarpiu daug daugiau nei 30 Eur, todėl būtina atsižvelgti į tai, kad išlaidų detalizacijoje nurodomos išlaidos per mėnesį yra tik vidurkis, įvertinant metines išlaidas ir suvokiant, kad nurodomos reikalingos išlaidos nėra paskirstomos kiekvieną mėnesį tolygiai, o patiriamos metų eigoje.

26. Atsižvelgiant į tai, kad byloje duomenų apie šalių sūnaus ypatingus poreikius ar sveikatos problemas nepateikta, teismas, įvertinęs vaiko poreikiams nurodytas sumas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, ekonominę realybę, pateiktus byloje įrodymus, įvertinęs pateiktą poreikių detalizaciją bei išanalizavęs ją bylos kontekste, daro išvadą, kad vaiko būtinų poreikių užtikrinimui reikalingos 430 Eur išlaidos (150,00 Eur maistui, 60,00 Eur maistas mokykloje, higienos bei priežiūros prekėms – 20,00 Eur, 20,00 Eur vaistams, vitaminams, 30,00 Eur laisvalaikiui ir pramogoms, 30,00 Eur - ugdymo ir lavinimosi reikmėms, papildomam užimtumui – 30,00 Eur; sezoniniams rūbams ir avalynei – 30,00-60,00 Eur; būsto išlaikymo mokesčiams – 30,00 Eur) yra protingos bei atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius (CPK177, 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad tokia vaiko išlaikymui skirtina suma visiškai atitinka teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant sumą reikalingą minimaliems išlaikomo asmens poreikiams patenkinti, pripažįstamą minimalų mėnesinės algos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-209-916/2016). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 1025, nuo 2019 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga lygi 555 Eur (neperskaičiuota būtų 430 Eur), o nuo 2020 m. sausio 1 d. ji sieks 607 Eur (neatskaičius mokesčių).

27. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

28. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

29. Vertinant šalių turtinę padėtį, teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, pažymi, kad ieškovės pajamas sudaro 400,00 Eur per mėnesį (el. b. l. 10-12) bei išmoka vaikams po 50 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį (iki 2019 m. vasario mėnesio buvo mokama 30 Eur išmoka) (el. b. l. 13). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ieškinyje nurodomos aplinkybės pakito – nutraukus nuomos sutartį ji grįžo gyventi į nuosavybės teise jai priklausantį butą-kambarį, todėl atitinkamai sumažėjo ieškovės patiriamos išlaidos buto nuomai. Ieškovės vardu registruotas butas, esantis adresu Debreceno g. 23-202 Klaipėda, kilnojamojo turto ieškovė neturi. Ieškovė gyvena viena, turi dar vieną mažametį vaiką. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, galima sutikti su ieškovės teiginiais, kad jos turtinė padėtis yra sunkesnė negu atsakovo (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

30. Atsakovas duomenų apie savo turimą turtą ir pajamas nepateikė, tuo tarpu teismo iniciatyva nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis atsakovas dirba UAB "(duomenys neskelbtini)", jo darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudaro 2600 – 3000 Eur (el. b. l. 78-80). Iš atsakovo pateiktų duomenų iš Sodros, matyti, kad atsakovo atlyginimas sudaro 2630 Eur (ant popieriaus), atlikus atskaitymus pensijų fondams, draudimo įmokoms bei kitus mokesčius išmokamas darbo užmokestis sudaro apie 1 590 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovo vardu registruota nuosavybės teisė į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 81-83) ir (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 84-85), taip pat atsakovo ir jo sutuoktinės J. R. vardu registruotas gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 86-94). Teismo žiniomis, kitų vaikų atsakovas neturi. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog atsakovas išlaiko savo nedarbingą sutuoktinę, tačiau jokių duomenų, pagrindžiančių šią aplinkybę teismui nepateikė. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas turi ne tik išlaikyti sutuoktinę, bet taip pat turi ir kreditorinių įsipareigojimų už būstą. Pažymėjo, kad nei atsakovo turtinė padėtis, nei kitos bylai reikšmingos aplinkybės nuo 2015 m., kai buvo tarp šalių išspręstas išlaikymo nepilnamečiam sūnui teikimo klausimas, nepasikeitė, todėl pagrindo keisti priteisto išlaikymo dydį nėra.

31. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad dėl objektyvių priežasčių negali teikti didesnio reikalingo dydžio išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, jis yra darbingo amžiaus, taigi galintis imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti.

32. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Pažymėtina, kad paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, matyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė už ieškovės, tačiau ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti šalių nepilnametį vaiką, todėl atsakovas yra įpareigotinas prisiimti pareigą teikti didesnės apimties išlaikymą savo sūnui, kad patenkintų vaiko poreikius, ieškovės piniginis indėlis nagrinėjamu atveju į vaiko išlaikymą gali būti mažesnis.

33. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus turi abu tėvai (CK 3.156, 3.192 straipsniai), sprendžia, jog byloje nustatytas esminis vaiko poreikių padidėjimas, nes vaikas paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, pakilo prekių ir paslaugų kainos, vaikui reikalingos papildomos išlaidos būreliams. Nors ieškovė nepagrindė, kad pagal savo turtinę padėtį skiria 430-450 Eur vaiko išlaikymui, o teismo posėdžio metu patikslino, kad pagal galimybes vaiko išlaikymui apsiriboja ir 400 Eur suma, teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir jų tenkinimui reikalingos sumos, yra pagrįstos. Atsakovas pagal savo dabartinę turtinę padėtį ir finansines galimybes turi prisidėti vaiko išlaikymo prievolėje didesne suma nei buvo nustatyta 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu ir teikti sūnui didesnį išlaikymą. Kadangi vaiko poreikiai išaugo, o atsakovas nepaneigė, kad jų sūnaus išlaikymui reikalinga po 430,00 Eur per mėnesį, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, išlaikymas sūnui M. R. iš atsakovo priteistinas po 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kitoje dalyje ieškinys atmestinas. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

35. Kaip minėta, ieškovė prašė iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisti 230,00 Eur kas mėnesį. Šis reikalavimas buvo patenkintas iš dalies (išlaikymas vaikui padidintas nuo 160 Eur iki 215 Eur t. y. 55,00 Eur. (78,57 proc.). Už ieškinį mokėtinas 15 Eur žyminis mokestis (ieškinio suma 12 x 55 = 660,00).

36. Iš teismui 2019 m. spalio 3 d. pateiktos pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. NTP-7-5543 nustatyta, kad dėl ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė 169,00 Eur išlaidų (el. b. l. 73). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Kaip minėta, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinio reikalavimas buvo tenkintas iš dalies (78,57 proc.), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 132,78 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

37. Atsakovas pateikė duomenis, kad šios bylos nagrinėjimo metu patyrė 823,00 Eur atstovavimo išlaidų (el. b. l. 75-77). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas 78,57 proc. atsakovui iš ieškovės atsakovui priteistina 176,37 Eur teisinės pagalbos išlaidų (823,00 Eur x 21,43 proc.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 99, 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14489-328/2015 iš A. R. (A. R.) priteisto nepilnamečiam vaikui M. R. išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui M. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2019 m. liepos 30 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui M. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę M. L..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. R., 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.

Priteistas bylinėjimosi išlaidas atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodydamas mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. R., 132,78 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus ir septyniasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą. Priteistas bylinėjimosi išlaidas atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodydamas mokėjimo paskirtį „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“, įmokos kodą 5630.

Priteisti atsakovui A. R. 176,37 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus ir trisdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės M. L..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.