Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovei M. L., jos atstovei advokatei G. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovui A. R. (A. R.) dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovė augina nepilnametį sūnų M. R., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko tėvu gimimo liudijime nurodytas atsakovas A. R. (b.l. 8). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-05 nutartimi patvirtinta M. L. ir A. R. (A. R.) taikos sutartis, kuria nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina M. L., A. R. įsipareigojo nepilnamečiui sūnui teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250,00 Lt kas mėnesį, išlaikymą pradedant skaičiuoti nuo 2010-11-01 iki jo pilnametystės, nustatyta A. R. pareiga du kartus per metus (gegužės 1 ir lapkričio 1 d.) nupirkti sūnui M. R. sezoninius rūbus bei avalynę, už sumą ne mažesnę, nei 600,00 Lt sezonui, kas sudarys ne mažiau kaip 1200,00 Lt per metus, šios sumos neįskaitant į nustatytą išlaikymo sumą, nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, taip pat patvirtintos kitos sutarties sąlygos (b.l. 9-12). Nuo 2015-09-01 nepilnametis M. R. lanko ,,Pakalnutės“ mokyklą – darželį (b.l. 19).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas.

Iš pateiktų įrodymų nustatyta, jog ieškovės M. L. pajamas laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2015-04-30 sudarė nedarbo draudimo išmoka, kuri neviršijo 150,00 Eur per mėnesį, mokėta skirtingo dydžio (nuo 9,60 Eur iki 148,73 Eur), taip pat mokėta motinystės pašalpa (b.l. 14-15,16). Ieškovei taip pat laikotarpiu nuo 2014-03-01 iki 2015-03-31 mokėta socialinė parama – išmoka vaikui apie 15,00 Eur per mėnesį (b.l. 17,18). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog nuosavybės teise jai priklauso 1/3 dalis buto, šiame bute su vaiku ir gyvena. Ieškovė nedirba, yra motinystės atostogose, gauna išmoką, kuri sudaro apie 136,00 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog šiuo metu atsakovo teikiamo išlaikymo nepakanka vaiko poreikiams tenkinti.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką atsakovui buvo pranešta tinkamai. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog su ieškinio reikalavimu sutinka. Nors duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra, tačiau atsižvelgiant į tai, kad su ieškovės reikalavimu sutinka, preziumuojama, jog atsakovo turtinė padėtis ir gaunamos pajamos yra pakankamos teikti 160,00 Eur dydžio išlaikymą vaikui, todėl toliau neanalizuotinos.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-05 nutartimi nustatyto dydžio išlaikymą vaikui atsakovas teikia, ginčo byloje šiuo klausimu nėra, ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovas A. R. vaiko išlaikymui moka po 72,40 Eur, tačiau nurodytos sumos nepakanka vaiko poreikiams tenkinti papildomai paaiškino, jog vien išlaidos vaiko darželiui sudaro apie 60,00 Eur per mėnesį. Nors nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, tai nepaneigia vaiko teisės gauti išlaikymą. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 3.198 straipsnio l dalis nustato, jog priteisiant išlaikymą, nustatomas toks išlaikymo dydis, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Nustatytas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog vaikas turi sveikatos sutrikimų ar specialiųjų poreikių, šiuo metu nepilnamečiui vaikui yra šešeri metai. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog vaikas nuolatos auga, didėja ir jo poreikiai, todėl su laiku būtina užtikrinti, jog būtų patenkinti ne tik vaiko būtiniausi poreikiai, tačiau ir poreikiai, susiję su vaiko išsilavinimu, kultūriniu bei kitokiu ugdymu. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą.

Šioje byloje, analizuojant šalių vaiko poreikius, teismas konstatuoja, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog, atsakovės pajamas sudaro nedarbo draudimo išmokos, motinystės išmokos, ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis buto, duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra, tačiau įvertinus tai, kad atsiliepime atsakovas su ieškovės reikalavimu sutiko, teismas preziumuoja, jog jo gaunamos pajamos ir turtinė padėtis yra pakankama nepilnamečiui vaikui teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Įvertinus byloje turimus duomenis ir nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog vaikui augant jo poreikiai didėja, teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis priimta 2010-11-05, tuo metu vaikui buvo apie pusantrų metų, šiuo metu berniukui šešeri metai, jis pradėjo lankyti ikimokyklinę švietimo įstaigą, išlaidos vaiko išlaikymui padidėjo, todėl konstatuotina, jog yra pagrindas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-05 nutartimi patvirtintą išlaikymo dydį pakeisti.

Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, objektyviai šiame amžiuje įvertinus jo poreikius, įvertinus tai, jog vaikui nėra nustatyta esminių sveikatos sutrikimų, sužalojimų, dėl ko būtų būtina skirti vaikui ypatingą medicininę priežiūrą, slaugymą, šalių turtinę padėtį, į tai, jog ieškovės gaunamos pajamos yra mažos, ji nedirba, atsakovas sutinka mokėti ieškovės prašomą išlaikymo dydį vaikui, vaiko poreikiai jam augant didėja, teismas daro išvadą, jog šiuo metu teikiamas 72,40 Eur (250,00 Lt) išlaikymo dydis nėra proporcingas ieškovės turtinei padėčiai, neatitinka vaiko interesų, todėl pripažįstama, jog yra pagrindas padidinti išlaikymo dydį. Tokiu būdu, esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo, vaiko interesų prioriteto principais, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas – iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis padidintinas iki 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-09-23) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismo nuomone, 160,00 Eur išlaikymas yra proporcingas tiek vaiko poreikiams, tiek atsakovo ir ieškovės turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.190 straipsnis, 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės atstovė pateikė teismui duomenis, jog išlaidos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti sudaro 220,02 Eur. Remiantis Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktu už turtinį reikalavimą padidinti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 24,00 Eur. Teismui patenkinus ieškovės ieškinį šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-23-730/2010, iš atsakovo A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. R. (M. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-09-23) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 220,02 Eur išlaidas antrinei teisinei pagalbai apmokėti į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,00 Eur žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.