Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-07-02 · Civilinė byla Nr. 2A-327-544/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-02
Bylos Nr.
2A-327-544/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pran.), Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
Atsakovas
I. K.
Ieškovas
G. K.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-327-544/2020

teisėja Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03511-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.5.2.1.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7930-223/2019 pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui I. K., institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – ir Tarnyba) dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. K. prašė pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punktą ir priteisti iš atsakovo I. K. išlaikymą nepilnamečio vaiko N. K., gim. (duomenys neskelbtini), naudai po 213 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei.

2. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu jų santuoka buvo nutraukta ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje susitarė, jog atsakovas teiks sūnaus ir dukters V. K. išlaikymui po 340 Lt kiekvienam. Šiuo metu dukra yra pilnametė, tačiau dar mokosi vidurinėje mokykloje. Atsakovas šiuo metu kiekvienam vaikui moka po 107 Eur išlaikymą per mėnesį, tačiau tokio dydžio sumos sūnaus išlaikymui nebepakanka, nes vaiko poreikiai žymiai išaugo. Per mėnesį sūnaus išlaikymui reikia 426 Eur: maistui – 80 Eur, avalynei – 80 Eur, drabužiams – 80 Eur, mokymo priemonėms – 10 – 15 Eur, kultūriniams renginiams – 10 Eur, higienai – 5 Eur, internetui ir telefonui – 10 Eur, krepšinio būreliui – 6 Eur, korepetitoriams – 50 Eur, komunaliniams patarnavimams – 25 Eur. Taip pat per metus sumoka 97 Eur mokestį už mokyklą. Jos pajamas sudaro 388 Eur, iš kurių kas mėnesį moka 43 Eur paskolą ir išlaiko moksleivę dukterį. Nuosavybės teise turi tik butą, už kurio įsigijimą moka paskolą ir kuriame gyvena, kito turto neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu patvirtintos pareiškėjų G. K. ir I. K. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punktą ir priteisė iš atsakovo jo nepilnamečio sūnaus N. K. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 213 Eur nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaiko motinai G. K..

4. Teismas nustatė, kad I. K. ir G. K. yra N. K. tėvai. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 4 punktu šalys susitarė, kad I. K. nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. savo nepilnamečiams vaikams V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. K., gim. (duomenys neskelbtini), teiks materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 340 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Iš VĮ Regitros pažymų nustatė, kad ieškovės vardu nėra įregistruota transporto priemonių, o atsakovo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės. Iš VĮ Registrų centro pažymų nustatė, kad ieškovės vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (yra įregistruota hipoteka), o atsakovo vardu nekilnojamojo turto nėra registruota. Iš pažymų apie darbo užmokestį nustatė, kad atsakovo gaunamas atlyginimas (išskaičiavus mokesčius ir išskaitomą vaikų išlaikymo įsiskolinimą) sudaro vidutiniškai 792 Eur, ieškovės pajamos sudaro vidutiniškai 390 Eur per mėnesį. Atsakovas moka kreditą „Swedbank“, AB už automobilį – 115 Eur kas mėnesį, paskolą NEO Finance, AB – 214 Eur kas mėnesį.

5. Nustatydamas N. K. poreikių turinį, teismas pirmiausia vertino, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nurodė, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

6. Įvertinęs ieškovės nurodytas išlaidas vaiko išlaikymui, teismas darė išvadą, kad po to, kai buvo priteistas išlaikymas vaikui, atsirado naujos išlaidos, skirtos vaiko poreikiams patenkinti, nes N. K. išaugo (išlaikymo priteisimo momentu jam buvo 6 metai, šiuo metu – 14). Tokio amžiaus paaugliui yra reikalinga daugiau piniginių lėšų maistui, drabužiams ir avalynei. Be to, atsirado išlaidos mokslo ir ugdymo priemonėms, o taip pat vaiko lavinimui ir popamokiniam ugdymui, kelionėms į mokyklą, metinis mokestis už mokslą, išlaidos telefonui, internetui, maistui mokykloje, įvairioms rinkliavoms. Taigi, nepilnamečio N. K. poreikiai iš esmės pasikeitė, atsirado naujų poreikių, todėl esama priteista suma vaiko išlaikymui, atsižvelgiant į dabartines kainas ir išaugusius vaiko poreikius, šiuo metu neužtikrina vaiko poreikių. Įvertinęs ieškovės nurodytas vaiko išlaikymui reikalingas pinigines sumas, vadovaudamasis prioritetiniais vaiko interesais, teismas konstatavo, kad vaiko išlaikymui per mėnesį yra reikalingi 426 Eur.

7. Teismas pažymėjo, jog šalių sūnus gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių jo turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia pilną išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą. Be to, jai tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Su ieškove gyvena ir šalių dukra, kuri, nors ir yra pilnametė, tačiau mokosi vidurinėje mokykloje, kurios išlaikymui taip pat reikia skirti dalį pajamų.

8. Teismas įvertino tai, kad šiuo metu atsakovas teikia išlaikymą sūnui po 107 Eur kas mėnesį, be to, jis augina dar vieną nepilnametę dukrą, gim. (duomenys neskelbtini), geranoriškai teikia 107 Eur išlaikymą šalių pilnametei besimokančiai dukrai V. K.. Nors atsakovas ir nurodė, kad jo pajamos yra linkę mažėti ir ateityje bus dar mažesnės, tačiau, sprendžiant išlaikymo vaikui padidinimo klausimą, atsakovo turtinė padėtis yra vertintina pagal tai, kokias pajamas jis gauna šiuo metu. Taigi, realiai šiuo metu atsakovo pajamos faktiškai du kartus viršija ieškovės gaunamas pajamas. Teismo nuomone, tai, kad atsakovas šiuo metu turi kreditorinių įsipareigojimų, nėra pagrindas priteisti mažesnį išlaikymą sūnui. Pažymėjo, jog jau 2019 m. gruodžio mėnesį bus baigtas skaičiuoti iš jo atlyginimo susidaręs įsiskolinimas už vaikų išlaikymą, todėl realiai atsakovo pajamos padidės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovas I. K. prašo sumažinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu iš jo priteisto išlaikymo sūnui N. K. dydį iki 150 Eur.

10. Nurodo, kad sūnus jokių specialių poreikių, dėl kurių reikėtų pirkti specialią ir brangesnę aprangą bei avalynę, neturi. Mano, jog aprangai ir avalynei pakaktų skirti 60 – 70 Eur per mėnesį. Taip pat nepagrįstai užaukštinta suma kultūros renginiams ir mokymo priemonėms, o vasarą poreikio kanceliarinėms prekėms visai nėra. Be to, ieškovė nurodo, kad korepetitoriams reikia apie 85 Eur per mėnesį, tačiau nėra aišku, ar vaikas apskritai lankosi pas korepetitorius ir ar yra toks poreikis.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė G. K. prašo apeliacinį skundą atmesti.

12. Nurodo, kad sūnui apranga yra perkama iš suaugusiųjų skyriaus, kas savaime yra brangiau. Be to, vaikui reikalinga ne tik apranga, bet reikia užtikrinti ir gyvenimo sąlygos (būstas, lova, rašomasis stalas, kompiuteris ir pan.). Atsižvelgdama į sūnaus prašymą pagerinti mokymosi rezultatus, samdo korepetitorių, taigi, jis yra būtinas. Priešingai nei teigia atsakovas, išlaidos vaiko išlaikymui vasaros metu taip pat reikalingos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinis skundas atmetamas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys padidinti nepilnamečiam vaikui teismo sprendimu priteistą išlaikymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų, todėl visų jų nekartoja.

17. Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bei patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, remiantis kuria dviejų nepilnamečių vaikų V. K. ir N. K. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, nustatytas išlaikymas vaikams, padalytas santuokoje įgytas turtas. Patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktu atsakovas įsipareigojo nepilnamečių vaikų V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 340 Lt iki vaikų pilnametystės. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama padidinti priteisto išlaikymo dydį sūnui N. K. iki 213 Eur. Šiuo metu šalių dukra V. K. yra pilnametė. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir padidino teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiui N. K. iki 213 Eur.

18. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti išlaikymo tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Apeliantas neginčija savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, tačiau nesutinka su teismo iki 213 Eur padidintu išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydžiu, tvirtindamas, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes išlaikymas galėjo padidintas iki 150 Eur.

19. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

20. CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

22. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas žymus tėvų turtinės padėties pasikeitimas, tačiau pirmosios instancijos teismas išlaikymo dydžio pakeitimą grindė nepilnamečio N. K. poreikių pasikeitimu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas 340 Lt išlaikymas, priėmimo dienos šalių sūnus išaugo, nes praėjo 8 metai, ir tai objektyviai padidino vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų sumą. Akivaizdu, kad per šį laikotarpį pasikeitė ne tik vaiko amžius, bet taip pat ir ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų, kitų vaiko poreikiams reikalingų prekių ir paslaugų kainos, kas objektyviai lemia padidėjusius vaiko poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Pažymėtina, jog šalių sūnus yra moksleivis, todėl tai sąlygoja papildomų išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu, gabumų lavinimu, saviraiškos pomėgiais, poilsiu, laisvalaikiu, kultūriniu gyvenimu ir pan., atsiradimą. Be to, vaikas yra paauglys, kuriam reikalinga visavertė mityba, o apranga turi būti nuolat atnaujinama, keičiant visų sezonų rūbus. Visos šios aplinkybės rodo, kad N. K. poreikiai nuo 2011 m. žymiai padidėjo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė padidinti 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį.

23. Apeliantas tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde iš esmės neginčija, kad dėl amžiaus išaugusių vaiko poreikių išlaikymo dydis sūnui galėtų būti padidintas, tačiau tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai išlaikymą sūnui padidino iki 213 Eur. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto vertinimu nesutinka.

24. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pateikė išsamius paskaičiavimus apie vaiko poreikiams reikalingų lėšų dydį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui, atsižvelgiant į jo amžių, yra reikalingi 426 Eur kas mėnesį. Atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė detalių paskaičiavimų, paneigiančių šios sumos reikalingumą, tik apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodė, kad sūnaus aprangai ir avalynei, kultūros renginiams ir mokymo priemonėms bei korepetitoriams nereikia tokio dydžio sumos, kokią nurodė ieškovė ir kokią priteisė teismas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė, kokios pagrįstos išlaidos sudaro 426 Eur, reikalingus būtiniems vaiko poreikiams tenkinti ir nustatė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas išlaikymui turi skirti po 213 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos duomenys rodo, jog ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė, nei atsakovo, tačiau teismas vis tiek priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui lygiai pusę kas mėnesį vaiko išlaikymui būtinų lėšų.

25. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Taip pat tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

26. Kaip byloje nustatyta, nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su ieškove, taigi, jai neišvengiamai tenka pareiga užtikrinti sūnaus kasdienius poreikius, kuriuos sudėtinga iš anksto numatyti ir kurių visų iš atsakovo priteistas išlaikymas nepadengs. Ieškovės, su kurią gyvena nepilnametis vaikas, indėlis į jo poreikių tenkinimą ir gerovę visuomet bus didesnis, nes jai teko ir teks rūpintis kasdiene vaiko buitimi, užtikrinti gyvenamąjį būstą ir jo išlaikymą, rūpintis sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui, ugdymui šeimoje ir pan. Apelianto siūlomas 150 Eur išlaikymas, įvertinus ieškovės turtinę padėtį, tokio amžiaus vaikui akivaizdžiai neužtikrintų net minimalių jo poreikių tenkinimo ir būtų nesąžiningas ieškovės, kuriai ir taip tenka didžiausia atsakomybė, atžvilgiu.

27. Atsižvelgdama į byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad 213 Eur dydžio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas nepažeidžia atsakovo teisių ir teisėtų interesų, užtikrina šalių nepilnamečio vaiko būtinų poreikių tenkinimą ir vaiko tėvų galimybių pusiausvyrą (CPK 178, 185 straipsniai).

28. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą teismo sprendimą priėmė tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatęs faktines bylos aplinkybes, padaręs pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikęs materialinės ir procesinės teisės nuostatas bei atskleidęs bylos esmę, todėl sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėRita DambrauskaitėLaimantas Misiūnas