- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- 2A-1457-881/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20165-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- V. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-26211-897/2018 pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui V. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. D. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-774-827/2011 ir padidinti iš atsakovo nepilnametei dukrai V. M. priteisto materialinio išlaikymo dydį nuo 150,00 Eur iki 300,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodė, kad nuo teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui praėjo daugiau nei septyneri metai, dukra paaugo, ir iš esmės išaugo jos poreikiai, kuriems patenkinti atsakovo šiuo metu mokamų išmokų neužtenka. Ieškovė nepilnamečio vaiko poreikiams vidutiniškai per mėnesį išleidžia 568,00 Eur, o su papildomomis išlaidomis skiria apie 600,00 Eur. V. M. labai myli gyvūnus, ypač šunis, domisi jų auklėjimu, mityba, gyvenimu. Iš globos namų turi pasiėmusi katę, 2017 metais ieškovė dukrai nupirko Samojedo veislės šunį. Dukra praktiškai visą laisvalaikį praleidžia su turimais augintiniais, ypatingai laisvalaikį leidžia su šunimi, moko jį įvairiausių komandų, treniruoja jį, maitina atitinkamu maistu, domisi žmogaus ir šuns bendravimo subtilybėmis, dalyvauja mokymuose apie šunis, parodose, su šuniuku lanko hendlingo treniruotes, nuo 2018 metų pradžios taip pat pradėjo lankyti rytų kovų treniruotes, kurios padeda visapusiškai fiziškai ir dvasiškai stiprėti ir tobulėti. Ieškovė nupirko dukrai kompiuterį, kuris reikalingas pamokų ruošimui ir bendravimui su bendramintėmis. Taip pat dukrai prireikė didesnių drabužių, kuriems reikėjo ir didesnės spintos, čiužinio, kad geriau išsimiegotų. Ieškovės teigimu, atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, kad atsakovas skirtų didesnę sumą savo dukters išlaikymui.
2. Atsakovas V. M. prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Atsakovas sutiko, kad teismo sprendimu iš jo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai būtų padidintas, tačiau nesutiko su ieškovės prašomu išlaikymo padidinimo dydžiu. Anot atsakovo, reikalavimas padidinti išlaikymą iki 300,00 Eur yra nepagrįstas nei faktiškai, nei teisiškai, nėra proporcingas nepilnametės dukters poreikiams. Atsakovas nurodė, kad po priimto sprendimo 2011 metais jo materialinė padėtis yra pasikeitusi neženkliai: jo vidutinės gaunamos pajamos yra padidėjusios apie 35 procentus, atsakovui 2013 metais gimė antras vaikas, atsakovas sukūrė kitą šeimą, turi kreditorinių įsipareigojimų. Atsakovas neprieštaravo, kad dukrai V. M. teikiamas išlaikymas būtų padidintas iki 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad nekvestionuoja ieškovės nurodytų išlaidų dukters maistui, mokymo reikmėms, vaistams, higienos reikmėms, aprangai, būsto nuomai, telekomunikacijų paslaugoms, sporto būreliui, tačiau atsakovui kelia abejonių išlaidos, patiriamos gyvūnams ir su tuo susijusiai veiklai, ilgalaikiam turtui, kaip baldams ar kompiuteriui. Dėl tokių dalykų įsigijimo ieškovė nesitarė su atsakovu.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. rugsėjo 20 d. išvadoje Nr. 1SD-1415(8.1.27) nurodyta, kad atsakovo teikiamas išlaikymas šiuo metu nėra pakankamas patenkinti net būtinus vaiko poreikius. Vaiko išlaikymo dydis turi atitikti išlaikymo paskirtį – sudaryti vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia visapusiškam vystymuisi, ir negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu; jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai vaiko poreikius patenkinantis dydis; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tarnyba atkreipė dėmesį, jog atsakovas Tarnybos darbuotojų į savo namus neįsileido, be to, pažymėjo, jog atsakovas labai retai bendrauja su dukra, todėl nepatiria išlaidų, kurios atsiranda tėvams aktyviai, maksimaliai dalyvaujant vaikų auklėjime, bendraujant su vaikais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pakeitė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-774-827/2011 dalyje dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio ir priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai V. M. išlaikymą po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirstė bylinėjimosi išlaidas, be kita ko, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteisė atsakovui iš ieškovės 242,28 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
5. Teismas nustatė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra dirbantys ir gaunantys pastovias nuolatines pajamas. Po teismo priimto sprendimo tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis iš esmės liko nepakitusi, t. y. darbo užmokesčio dydis kito nežymiai, abu įgijo po transporto priemonę, atsakovas įgijo naują nekilnojamąjį turtą, ieškovė papildomo nekilnojamojo turto neįgijo, tačiau atsakovas yra sukūręs naują šeimą ir augina dar vieną nepilnametę dukrą, todėl atsakovui tenka pareiga išlaikyti ne vieną, o du nepilnamečius vaikus. Taigi, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis nuo 2011 m. vasario 28 d., kuomet Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas nepilnametei V. M., iš esmės nepakito, ieškovės turtinė padėtis taip pat iš esmės liko nepakitusi.
6. Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui buvo perkamas kompiuteris, kuris nurodomas prie mokslams patiriamų išlaidų, nauja spinta, lovos čiužinys, užuolaidos, kurie kainavo 917,72 Eur, viena vertus, tai yra reikalingi daiktai augančiai paauglei, kita vertus, tai yra vienkartinės išlaidos, kurios nebus teikiamos nuolat iki vaiko pilnametystės, todėl šios išlaidos, teismo vertinimu, neturėtų būti vertinamos kaip nuolatinės vaiko išlaidos, didinančios vaiko išlaikymui skirtų mėnesinių įmokų sumą. Iš teismui teikiamų mokėjimų nurodymų gyvūnų prekių parduotuvėms, diplomų, sertifikatų teismas nustatė, jog ieškovė D. D. yra veislinio šuns savininkė, yra aktyviai užsiimama šuns tobulinimu, geru maitinimu, gera ir kvalifikuota šuns priežiūra. Nepilnametis vaikas įvardijamas šuns valdytoju. Teismas pažymėjo, kad turto savininkas negali perleisti turto ir su to turto priežiūra susijusių išlaidų nepilnamečiui asmeniui, neturinčiam ir negalinčiam dėl objektyvių priežasčių gauti savarankiškų pajamų ir išlaikyti perleistą turtą. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko laisvalaikio užsiėmimais, reikalaujančiais didesnių finansinių investicijų, abu nepilnamečio vaiko tėvai turėtų priimti bendrus sprendimus, prioritetiškai įvertinę vaiko poreikius, būtinybę tuos poreikius tenkinti bei savo finansines galimybes. Teismas sprendė, kad šuns priežiūrai skiriamos pinigų sumos nėra nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių tenkinimas, be to, šuns savininkas yra ieškovė, kuri įsigijo šunį ir turi jį prižiūrėti, todėl ieškovės teiginius dėl patiriamų išlaidų gyvūnų priežiūrai vertino kritiškai. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad po priimto teismo sprendimo praėjo ilgas laiko tarpas, nepilnametis vaikas paaugo, reikalinga apranga, mokyklinės priemonės, papildomi užsiėmimai vaiko ugdymui ir tobulėjimui. Atsakovas taip pat neprieštarauja ir neginčija ieškovės pateikiamų išlaidų maistui, vaistams, higienos priemonėms, aprangai, būstui.
7. Teismas nurodė, kad sprendimo priėmimo metu V. M. yra 13 metų, mergaitė sveika, specialiųjų poreikių neturi. Ieškovė nepagrindė, kaip pasikeitė vaiko poreikiai, išskyrus tai, kad atsirado išlaidos naminių gyvūnų priežiūrai bei šuns parodoms, nepateikė rašytinių įrodymų apie atsiradusias papildomas vaiko priežiūros išlaidas, todėl ieškovės argumentai, kad išaugo vaiko poreikiai, o atsakovo turtinė padėtis leidžia savo vaikui teikti 300,00 Eur išlaikymą, anot teismo, laikytini nepagrįstais. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti pinigų suma neatitinka realių vaiko poreikių.
8. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylose dėl išlaikymo priteisimo ir šiuo metu 2011 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu nustatytą atsakovo teiktiną išlaikymo dydį (144,81 Eur), taip pat įvertinęs tai, jog V. M. lanko mokyklą bei lanko sporto būrelį, dėl ko reikalingos papildomos išlaidos, mergaitė auga, dėl ko didėja jos bendrieji poreikiai, teismas sprendė, jog ieškovės prašymas padidinti nepilnametei dukrai išlaikymo dydį yra iš dalies pagrįstas. Teismas nurodė, kad, spręsdamas išlaikymo dydžio padidinimo klausimą, kartu įvertina vaiko amžių (13 metų) ir jos realius poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, atsakovo pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, šalių pakankamai jauną amžių. Todėl ieškovės prašymą padidinti nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydį tenkino iš dalies ir iš atsakovo nepilnametės dukters V. M. išlaikymui priteisė po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, pakeisdamas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė D. D. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai V. M. išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; atsakovo patirtas 897,35 Eur atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidas sumažinti iki 448,67 Eur; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su apeliaciniu procesu šioje byloje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismo pozicija, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis po Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimo iš esmės nepasikeitė, prieštarauja paties teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismas sprendime nurodė, kad nors ieškovės ir atsakovo darbo užmokesčio dydis kito nežymiai, tačiau atsakovas įgijo naujo nekilnojamojo turto, ieškovė naujo nekilnojamojo turto neįgijo. Be to, šios bylos aspektu reikšmingesnė aplinkybė yra tai, ar dabartiniu metu atsakovo turtinė padėtis leidžia realiai prisidėti prie ieškovės tenkinamų protingų vaiko poreikių, o ne aplinkybė, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepagerėjo nuo 2011 m. vasario 28 d., ir todėl jis negali prisidėti prie ieškovės prašomos padidinti išlaikymo vaikui sumos. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu turi apie 140 000 Eur vertės turto, tad jo padidinto materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis sudarytų tik 0,22 proc. turimo turto vertės. Atsakovo turimo turto vertės (ir gaunamų pajamų) pakanka prisidėti prie V. M. materialinio išlaikymo ir teikti išlaikymą (duomenys neskelbtini) gimusiai M. M..
9.2. Ieškovė ieškinio reikalavimą grindė ne padidėjusiomis vaiko priežiūros išlaidomis, o iš esmės išaugusiais vaiko būtinais poreikiais, įskaitant ir vaiko poreikius užsiimti veislinio šuniuko priežiūra, t. y. vaiko teisę į laisvalaikio, vaiko pomėgius atitinkančius poreikius, todėl nebuvo pateikti vaiko priežiūros išlaidas patvirtinantys rašytiniai įrodymai.
9.3. Ieškovė su ieškiniu pateikė vidutiniškai mėnesiui paskaičiuotų vaiko būtinų poreikių išlaidų lentelę, iš kurios aiškiai matyti, kad vaiko poreikiai yra iš esmės išaugę, lyginant juos su 2011 m. vasario 28 d. teismo sprendimo priėmimo metu buvusiais poreikiais, ir dėl to, kad atsirado didelių išlaidų veislinio šuniuko priežiūrai ir su tuo susijusiems dalykams. Vaiko poreikiai ir jų išlaidos buvo paskaičiuotos už penkių mėnesių laikotarpį.
9.4. Ieškovė, nepateikdama su ieškiniu visų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių vaiko išlaidas maistui, higienai, sveikatai, aprangai ir kitiems su tuo susijusiems poreikiams, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad būtinųjų vaiko poreikių pagrįsti nebūtina. Be to, atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu iš dalies sutiko ir neginčijo vaiko būtinųjų poreikių esminio padidėjimo, tik nesutiko su vaiko poreikiais, kurie yra susiję su jos pomėgiais ir jų įgyvendinimu (šuniukas ir jo išlaikymas). Būtent vaiko pomėgis auginti ir prižiūrėti bei rūpintis tokio pobūdžio šuniukais ir sudaro reikšmingą vaiko poreikių išlaidų dalį.
9.5. Veislinio šuns priežiūra ir kiti su tuo susiję darbai taip pat priklauso prie būtinųjų vaiko poreikių, nes susiję su vaiko polinkiais, laisvalaikiu ar pramogomis, kas taip pat turi reikšmės visapusiškam vaiko asmenybės tobulėjimui ir vystymuisi. Tai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad analizuodami konkretaus vaiko poreikių turinį ir apimtį teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.
9.6. Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu teismui paaiškino, kad pagal galiojančias Lietuvos kinologų draugijos taisykles, veislinius šunis nuosavybės teise leidžiama įsigyti pilnamečiams asmenims, todėl veislinio šuns pirkimo-pardavimo dokumentuose nepilnametis vaikas yra nurodomas tik kaip šuns valdytojas. Be to, veislinio šuns priklausymas ieškovei negali paneigti vaiko teisės į gabumų, polinkių ir pomėgių tenkinimą.
9.7. Ieškovės nuomone, abu nepilnamečio vaiko tėvai turėtų priimti bendrus sprendimus, susijusius su vaiko laisvalaikio užsiėmimais, reikalaujančiais didesnių finansinių investicijų, tik tokiu atveju, kai abu tėvai gali susitarti. Tačiau ieškovės atveju tokios galimybės nebuvo. Atsakovas labai retai bendrauja su dukra, o su ieškove dukros poreikių tenkinimo klausimais atsakovas visiškai nebendrauja. Ieškovė, žinodama atsakovo konfliktišką ir nesukalbamą būdą, net nebandė taikiai kreiptis į atsakovą su tokiais prašymais, iš anksto žinodama jo bet kokį neigiamą atsakymą.
9.8. Atsakovo patirtos 897,35 Eur atstovavimo išlaidos yra per didelės tokio pobūdžio bylose ir neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Byla nebuvo sudėtinga. Teismas sutikdamas su tokio dydžio išlaidomis neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytus kriterijus ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Atsiliepimas
10. Atsakovas V. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Apeliantė, vertindama atsakovo turtinę padėtį, nepagrįstai vertina tik po 2011 metų teismo sprendimo atsakovo įgytą nekilnojamąjį turtą, ignoruodama kitas reikšmingas aplinkybes, kad tai yra vienintelis atsakovo šeimos nekilnojamasis turtas; atsakovas ir 2011 metais, ir šiuo metu turi tik vieną nekilnojamojo turto vienetą (kaip ir apeliantė); atsakovas turimam nekilnojamajam turtui įsigyti yra prisiėmęs kreditorinių įsipareigojimų; atsakovas turi vieną transporto priemonę (kaip ir apeliantė), kurios įsigijimui taip pat yra prisiėmęs kreditorinių įsipareigojimų; atsakovas yra sukūręs šeimą ir turi dar vieną nepilnametę dukrą; tiek atsakovas, tiek apeliantė yra sveiki, darbingo amžiaus asmenys, abu tiek 2011 metais, tiek šiuo metu dirba tose pačiose darbovietėse (valstybinėse įmonėse), abiejų atlyginimai kilo tolygiai.
Šalies argumentai
10.2. Apeliantės prašomas padidinti išlaikymas būtų neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai ir sudarytų net 24 proc. jo gaunamo atlyginimo. Analogišką išlaikymą skaičiuojant antrai dukrai bei sudėjus atsakovo turimus finansinius įsipareigojimus, jam pačiam liktų vos 294,76 Eur, t. y. mažiau nei apeliantės prašoma išlaikymo suma ir perpus mažiau nei abiejų tėvų, apeliantės teigimu, teiktinas išlaikymas nepilnametei dukrai (600 Eur), be to, viršytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą maksimalią sumą.
10.3. Atsakovo turimo turto vertė (juo labiau nevertinant kreditorinių įsipareigojimų) niekaip neatspindi jo galimybių teikti išlaikymą nepilnametei dukrai, ir atsakovo turimas turtas niekaip neatspindi jo turtinės padėties. Todėl teismo sprendimu iš jo priteistas 220 Eur išlaikymas, kuris padidintas 35 proc., t. y. tiek pat, kiek didėjo atsakovo atlyginimas, yra proporcingas jo turtinei padėčiai.
10.4. Atsakovo vertinimu, realios ir proporcingos išlaidos dukters poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, yra 310,77 Eur. Tad teismui priteisus iš atsakovo 220 Eur per mėnesį dukters išlaikymui ir analogišką sumą dukters išlaikymui skiriant apeliantei, dukters poreikiams tektų po 440 Eur per mėnesį. Atsakovo įsitikinimu, tokia suma užtikrintų ne tik minimalius dukters poreikius, bet ir sudarytų sąlygas jos pilnaverčiam vystymuisi, be to, pakaktų protingos ir proporcingos lėšų sumos ir jos pomėgiui rūpintis gyvūnais.
10.5. Atsakovas negali sutikti, kad išlaidos gyvūnams ir su tuo susijusioms veikloms gali sudaryti net 16 proc. pačios dukters poreikiams reikalingų išlaidų. Be to, apeliantė nutyli aplinkybę, kad šuo buvo įsigytas 2017 metų rudenį ir būtent pirmaisiais jo auginimo mėnesiais yra didžiausios išlaidos, susijusios su priežiūra, kas ir atsispindi 2017 m. lapkričio, gruodžio ir 2018 m. sausio mėn. išlaidose gyvūnams, kas neturėtų dirbtinai padidinti vidutinių mėnesinių išlaidų dukters poreikių tenkinimui.
10.6. Atsakovo nuomone, protingos išlaidos dukters poreikiams tenkinti, siekiant užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, turėtų būti skaičiuojamos iš apeliantės nurodomų sumų išminusavus su gyvūnais, hendlingu ir šunų parodomis susijusias išlaidas, o jos galėtų būti vertinamos ir dėl jų diskutuojama tik papildomai, pagal abiejų tėvų finansines galimybes.
10.7. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos viršija rekomenduojamos maksimalius dydžius. Be to, apeliantės reikalavimas sumažinti atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas, nes šias išlaidas atsakovas jau yra faktiškai patyręs.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo.
13. CK 3.201 straipsnyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas, pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
15. Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
16. Nors apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad abiejų tėvų turtinė padėtis nuo teismo sprendimo, kuriuo vaikui priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės nepasikeitė, nes, anot apeliantės, atsakovas įgijo naujo nekilnojamojo turto, tačiau tuo pačiu apeliantė pripažįsta, kad nagrinėjamos bylos kontekste teisiškai reikšminga aplinkybė yra ne atsakovo turtinės padėties esminis pasikeitimas, o jo finansinės galimybės prisidėti prie pasikeitusių (išaugusių) vaiko poreikių. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apeliantės vertinimu, kad tai, jog atsakovas aktualiu laikotarpiu įsigijo nekilnojamojo turto, reiškia, jog atsakovo turtinė padėtis (iš esmės) pagerėjo, nes, kaip nustatyta byloje, tuo pačiu atsakovas įsigijo ir finansinių įsipareigojimų bankui. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su abiejų tėvų turtinės padėties pasikeitimu.
17. Tiek apeliantės prašymas padidinti vaikui priteistą išlaikymą, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas šį apeliantės prašymą tenkinti iš dalies buvo motyvuojamas vaiko poreikių pasikeitimu (padidėjimu).
18. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
19. Taigi, vadovaujantis teismų praktika, veislinio šuns priežiūra ir kitos su tuo susijusios išlaidos, priešingai nei teigia apeliantė, priklauso ne vaiko būtiniesiems poreikiams, o atskirai vaiko poreikių kategorijai, susijusiai su vaiko laisvalaikiu, pomėgiais ir gabumų lavinimu. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, atsakovas vaiko būtinųjų poreikių ir jiems skiriamų išlaidų dydžio nekvestionavo, pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, taip pat atsižvelgė į tai, kad vaikas paaugo, jam reikalinga apranga, mokyklinės priemonės, mergaitė lanko sporto būrelį. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo dėl padidėjusių vaiko būtinųjų poreikių (taip pat kai kurių laisvalaikio poreikių, susijusių su sporto būrelio lankymu) nagrinėjamu atveju nėra, atitinkamai apeliantės argumentai, kad ji nepateikė visų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių vaiko išlaidų maistui, higienai, sveikatai, aprangai ir kitiems su tuo susijusiems poreikiams, nes vadovavosi kasacinio teismo praktika, kad būtinųjų vaiko poreikių pagrįsti nebūtina, nagrinėjamos bylos kontekste nėra teisiškai reikšmingi.
20. Atsižvelgdamas į skundžiamo teismo sprendimo ir apeliacinio skundo motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagrindinis ginčas nagrinėjamu atveju yra dėl išlaidų, susijusių su šuns priežiūra ir auginimu, priskyrimo vaiko poreikiams. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šuns savininkė yra pati apeliantė, be to, šis klausimas nebuvo suderintas abiejų tėvų, šių išlaidų realiems vaiko poreikiams nepriskyrė.
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad vien aplinkybė, jog šuns savininku dokumentuose nurodomas vienas iš tėvų, savaime nepaneigia su šuns priežiūra susijusių išlaidų priskyrimo vaiko poreikiams, juo labiau kai kitas iš tėvų iš esmės neneigia, kad šuns auginimas susijęs su vaiko laisvalaikio organizavimu, jo pomėgiais ir gabumų lavinimu, be to, vaikas nurodomas šuns valdytoju. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė iš esmės nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo.
22. Remiantis apeliantės pateikta išlaidų vaiko poreikiams lentele, bendra 5 mėnesių išlaidų suma yra 2 841,05 Eur, iš jų 449,95 Eur su šuns auginimu susijusios išlaidos, 247,34 Eur baldams, 14,99 Eur užuolaidoms ir 655,39 Eur kompiuterio įsigijimo išlaidos. Pastarosios išlaidos (baldams, užuolaidoms ir kompiuteriui) yra vienkartinio pobūdžio, todėl atsakovas pagrįstai apskaičiuoja vidutinį ilgalaikio turto įsigijimo išlaidų dydį, kuris minėtam 5 mėnesių laikotarpiui yra 76,48 Eur. Taigi vidutinės išlaidos vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį, neskaičiuojant šuns priežiūros išlaidų, yra 310 Eur (1 550 Eur / 5 mėn. = 310 Eur). Teismui padidinus iš atsakovo priteistą išlaikymą iki 220 Eur, ir analogišką sumą vaiko išlaikymui skiriant apeliantei, bendra vaiko poreikių tenkinimui skiriama suma yra 440 Eur, kas, kaip teisingai nurodo atsakovas, užtikrina ir su vaiko laisvalaikiu susijusių poreikių patenkinimą. Atsižvelgiant į tai, kad veislinio šuns įsigijimas, profesionalus šuns ruošimas parodoms, dalyvavimas jose ir pan. nebuvo bendras abiejų tėvų sprendimas, o tai yra susiję su didesnėmis, nei įprastai auginant šunį, investicijomis, didesnę, t. y. išlaikymo sumą viršijančią, šių išlaidų dalį turėtų prisiimti pati apeliantė.
23. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, nustačius pagrindą pakeisti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį, turi būti sprendžiama dėl paties išlaikymo dydžio, o tas turi būti daroma taikant įstatyme įtvirtintus kriterijus, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir atitinkamai jų galimybes teikti išlaikymą, būtiną vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
24. Byloje nustatyta, kas atsakovas yra ne tik įsigijęs naujo nekilnojamojo turto, tačiau ir prisiėmęs naujų finansinių įsipareigojimų, todėl teisiškai nepagrįstas yra apeliantės prašomo padidinti išlaikymo dydžio lyginimas su atsakovo turimo turto verte, kas, apeliantės paskaičiavimu, sudaro tik 0,22 proc. turto vertės.
25. Kaip pažymi atsakovas, apeliantės prašomas priteisti padidintas išlaikymo dydis sudarytų 24 proc. jo gaunamo atlyginimo, atsakovas turi dar vieną išlaikomą nepilnametį vaiką, taip pat, kaip minėta, turi kitų vykdytinų finansinių įsipareigojimų. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteistas padidintas išlaikymo dydis yra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai, o objektyvaus poreikio dar didesnio dydžio išlaikymui apeliantė nepagrindė.
26. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė išlaikymo dydžio pakeitimą reglamentuojančias teisės normas ir nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.
27. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat prašo sumažinti atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šį apeliantės reikalavimą teismas vertina kaip prašymą sumažinti iš jos priteistą atsakovo bylinėjimosi išlaidų dalį.
28. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas patyrė 897,35 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Už atsiliepimo parengimą sumokėta išlaidų suma – 600 Eur, neviršija teisingumo ministro kartu Lietuvos advokatūros tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių (2 238 Eur), be to, yra ženkliai mažesnė. Tačiau išlaidos už atstovavimą teismo posėdyje, iš viso – 290,40 Eur, rekomenduojamus maksimalius dydžius viršija: 92,67 Eur x 2 val. = 185,34 Eur (Rekomendacijų 8.19 punktas). Dėl šios priežasties iš apeliantės atsakovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma patikslinama, nustatant, kad ji yra 213,92 Eur ((792,29 Eur x 27 proc.) / 100 proc. = 213,92 Eur).
29. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės apeliacinio skundo materialieji teisiniai reikalavimai nebuvo patenkinti, o iš apeliantės atsakovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma buvo sumažinta nežymiai, apeliacinės instancijos teismas apeliantės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme tarp šalių nepaskirsto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis).
30. Atsakovas dokumentų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, nepateikė, todėl dėl jų priteisimo teismas nesprendžia.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Sumažinti atsakovui V. M. iš ieškovės D. D. priteistą išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme sumą iki 213,92 Eur (dviejų šimtų trylikos eurų, 92 ct).
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.