Kauno apygardos teismo nutartis

2020-05-05 · Civilinė byla Nr. e2A-768-221/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-01-28Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-05-05Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-05
Bylos Nr.
e2A-768-221/2020
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03530-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Ieškovas
E. V.
Atsakovas
E. Š.
Trečiasis asmuo
S. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-768-221/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03530-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 5 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui E. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo – S. M., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. V. (toliau – ieškovė) prašė teismo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1100-399/2015 iš atsakovo E. Š. (toliau – atsakovas) priteistą išlaikymo sūnui A. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), dydį, priteisiant iš atsakovo išlaikymą sūnui A. Š. po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1100-399/15 buvo patvirtintas šalių susitarimas, kurio 2 punktu šalys susitarė, kad atsakovas sūnaus A. Š. išlaikymui mokės po 120 Eur kas mėnesį. Sūnaus poreikiai pasikeitė jam augant, padidėjo išlaidos maistui, aprangai, lavinimuisi, laisvalaikiui. Šiuo metu berniukas yra (duomenys neskelbtini) metų, lanko priešmokyklinę klasę, susitariant dėl išlaikymo teikimo vaikas tebuvo (duomenys neskelbtini) metų. Vidutinės išlaidos sūnaus poreikiams patenkinti kas mėnesį sudaro: mokymosi, lavinimosi priemonės – 15 Eur, mokyklos mokestis ir prailginta grupė – 29 Eur, šokių būrelis – 25 Eur, elektra – 20 Eur, šildymo išlaidos – 40 Eur, vanduo ir kt. komunalinės išlaidos – 15 Eur, maistas mokykloje – 40 Eur, maistas – 100 Eur, rūbai, avalynė – 50 Eur, kuro išlaidos kelionei į mokyklą, miestą ir pan. – 25 Eur, automobilio priežiūra – 20 Eur, vaistai, vitaminai, papildai – 25 Eur, higienos, buities prekės – 25 Eur, internetas – 10 Eur, laisvalaikis – 50 Eur. Šiuo metu išlaidos sūnaus poreikiams patenkinti apytiksliai vienam mėnesiui siekia 450–500 Eur, priteista 120 Eur išlaikymo suma nepadengia nė pusės šių išlaidų. Ieškovė nuosavybės teise turi butą, jos vieno mėnesio gaunamos pajamos nėra stabilios, per mėnesį sudaro apie 800–1 000 Eur. Atsakovas taip pat turi nekilnojamojo turto, atsakovo gaunamų pajamų dydis ieškovei nėra žinomas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu sutinkantis iš dalies, prašė padidinti išlaikymą sūnui iki 140 Eur. Atsakovas teigė, kad jo turtinė padėtis nėra tokia gera, kad sudarytų pagrindą keisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1100-399/2015 nustatyto išlaikymo dydį iki 230 Eur. Atsakovas yra bedarbis, kas mėnesį gauna 358,64 Eur nedarbo draudimo išmoką, gyvena su drauge S. M., su kuria (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros K. Š. Be to, atsakovas kartu su S. M. įsigijo žemės sklypą su jame esančiais statiniais, dėl to S. M. sudarė sutartį su AB Šiaulių banku dėl 5 000 Eur vartojimo kredito su draudimu, vidutinė mėnesio įmoka – 105,6 Eur. Kadangi minėtas žemės sklypas ir jame esantys pastatai yra atsakovo ir S. M. bendra nuosavybė, vartojimo kredito įmokas moka kartu. Taip pat atsakovas yra sudaręs 3 000 Eur paskolos sutartį su privačiu asmeniu, atsakovas paskolą dalimis turi grąžinti iki 2025 metų. Atsakovas dažnai sūnui papildomai teikia materialinę paramą, pirkdamas rūbus, mokyklinius reikmenis, kitus sūnui reikalingus daiktus.

4. Trečiasis asmuo S. M. atsiliepime į ieškinį nurodė nesutinkanti su ieškiniu. S. M. teigė, kad yra motinystės atostogose, kartu su atsakovu augina dukrą K. Š. Atsakovas šiuo metu bedarbis, turi kreditą bankui ir fiziniam asmeniui. Atsakovas nuolat prisideda prie sūnaus išlaikymo rūbais, avalyne, kitais vaikui reikalingais daiktais, bendrauja su vaiku porą kartų per savaitę, duoda vaikui kišenpinigių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1100-399/2015 iš atsakovo nepilnamečiam sūnui A. Š. priteisto išlaikymo dydį, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. Š. po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. spalio 17 d.) iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; pavedė išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti ieškovei; priteisė iš atsakovo ieškovei 429 Eur atstovavimo išlaidas; priteisė iš ieškovės atsakovui 44 Eur atstovavimo išlaidas; priteisė iš atsakovo valstybei 21 Eur bylinėjimosi išlaidas; atmetė kitą ieškinio dalį.

6. Teismas konstatavo, kad, vaikui augant ir esant pakitusiai ekonominei situacijai, priteisto išlaikymo nepakanka vaiko poreikiams patenkinti, todėl yra pagrindas spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymą priteisti pagal šiuo metu esančius vaiko poreikius.

7. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos ekonominę situaciją ir maisto kainas, įvertinęs aplinkybę, kad šalių sūnus lanko mokyklą, sprendė, kad 15 Eur suma mokymosi, lavinimosi priemonėms, 29 Eur suma mokyklos mokesčiui ir prailgintai grupei, 25 Eur suma šokių būreliui, 40 Eur suma maistui mokykloje, 100 Eur suma maistui namuose, 50 Eur suma rūbams, avalynei, 25 Eur suma higienos, buities prekėms yra pagrįstos. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė 20 Eur išlaidas elektrai, 40 Eur išlaidas šildymui, 15 Eur išlaidas vandeniui ir kt. komunalinėms paslaugoms, 10 Eur išlaidas internetui, iš viso 85 Eur. Ieškovei pripažinus, kad gyvena kartu su sugyventiniu, teismas nurodytas išlaidas padalijo ir ieškovės sugyventiniui, vertino, kad šalių sūnui tenkanti išlaidų pagrįsta dalis yra 30 Eur, nes teismui nepateikti įrodymai dėl realių buto išlaikymo kaštų. Teismas kuro išlaidas kelionei į mokyklą, miestą ir pan. sumažino iki 20 Eur, be to, į šią sumą įskaičiavo ir automobilio priežiūrai tenkančią vaiko dalį, nes ieškovė nepateikė įrodymų dėl kuro ir automobilio priežiūros. Teismas išlaidas vaistams, vitaminams, papildams sumažino iki 20 Eur, nes ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų apie vaiko sveikatą, vaikas neturi specialiųjų poreikių. Teismas sprendė, kad 50 Eur suma laisvalaikiui yra nepagrįsta, todėl, atsižvelgęs į vaiko amžių, šią sumą sumažino iki 30 Eur. Teismas padarė išvadą, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga iš viso 384 Eur suma.

8. Teismas nustatė, kad ieškovė dirba draudimo bendrovėje, jos pajamos – apie 800–1 000 Eur, ieškovė turi automobilį, asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, neturi santaupų, kitų išlaikytinių. Atsakovas registruotas užimtumo tarnyboje, jis nurodė, kad šeimos pajamos yra apie 700 Eur, nuosavybės teise su trečiuoju asmeniu turi po 1/2 dalį žemės sklypo su statiniais, atsakovas ir trečiasis asmuo turi po automobilį, neturi santaupų, kartu su trečiuoju asmeniu atsakovas augina dukrą K. Š. Teismas sprendė, kad atsakovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, nes atsakovo nurodytos pajamos yra neproporcingos jo nurodytoms išlaidoms. Teismas, vertindamas atsakovo argumentus, kad jis negali skirti ieškovės nurodytų sumų vaiko išlaikymui, nes jo pajamos yra nepakankamos, pažymėjo, kad visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertinamos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Teismas vertino, kad atsakovas, nurodydamas, jog 150 Eur yra pagrįsta suma, neįrodė, kad tokio dydžio išlaikymas yra pakankamas šalių nepilnamečiam sūnui. Teismas sprendė, jog atsakovas turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius, nes atsakovas yra sveikas, įgijęs ekskavatorininko teises, šis sektorius rinkoje yra paklausus ir gerai apmokamas. Teismas pažymėjo, kad atsakovo turimi kreditoriniai įsipareigojimai nesudaro pagrindo mažinti teismo nustatytus vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, nes atsakovas tik dėl nuo jo paties priklausančių priežasčių pateko į tokią finansinę padėtį.

9. Teismas, nustatęs, kad vaiko pagrįsti poreikiai yra 384 Eur, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, nukrypo nuo sūnaus išlaikymo naštos tarp šalių paskirstymo lygiomis dalimis. Atsižvelgęs į valstybės ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, būtinybę lankyti mokyklą ir lavinti gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas laisvalaikio praleidimui, šalių turtinę padėtį, atsakovo turimus išlaikytinius, kreditorinius įsipareigojimus, ieškovės nurodytus ir teismo iš dalies pagrįstais pripažintus vaiko poreikius (384 Eur), teismas ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė išlaikymą sūnui po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Teismas konstatavo, kad toks priteistas išlaikymas iš atsakovo nepažeis jo ir jo kito išlaikytinio teisių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Ieškovės prašoma priteisti 230 Eur išlaikymo suma negalėjo būti vertinama kaip nepagrįstai didelė, reikalaujanti ypatingo, išsamaus pagrindimo, pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką ir įstatymų normas 230 Eur per mėnesį suma yra įprastas išlaikymas bendriesiems vaiko poreikiams tenkinti, neturint specialiųjų poreikių. Vertindamas vaiko būtinuosius poreikius, teismas turi teisę kaip orientaciniu vadovautis minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Mažesnis išlaikymo dydis priteisiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių teikti didesnį išlaikymą. Ieškovės prašoma priteisti suma, kartu su tokio paties dydžio jos teikiamu išlaikymu, neviršijo orientacinio kriterijaus, taigi nebuvo pagrindo spręsti, kad prašomas priteisti išlaikymas viršija būtinuosius vaiko poreikius. Be to, teismai formuoja praktiką, jog šiuo atveju nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt.

1.2. Aplinkybė, kad yra pateikti ne visi išlaidas pagrindžiantys kvitai, negalėjo būti pagrindas sumažinti prašomo priteisti išlaikymo dydį. Teismas, mažindamas kai kurias nurodytas išlaidas: kurui ir automobilio priežiūrai (nuo 45 Eur iki 20 Eur), vitaminams ir vaistams (nuo 25 Eur iki 20 Eur), laisvalaikiui (nuo 50 Eur iki 30 Eur), nenurodė, kodėl ieškovės pateikti skaičiavimai ir išlaidos yra neprotingos, keliančios abejones dėl jų pagrįstumo, kodėl būtent teismo parinkti skaičiai atitinka protingumo kriterijus. Ieškovė į sūnaus poreikius neįtraukė prabangos prekių, protingas lavinimo ir laisvalaikio išlaidas viršijančių poreikių.

1.3. Teismas neteisingai sprendė, kad ieškovė nepagrindė kvitais kuro, vitaminų ir vaistų, laisvalaikio, dalies būsto išlaikymo išlaidų. Išlaidas kurui ieškovė yra pagrindusi rašytiniais įrodymais. Jie patvirtina, kad per tris mėnesius ieškovė turėjo kuro išlaidų už 173,93 Eur, taigi vieno mėnesio kuro išlaidos yra 57,96 Eur, vaiko dalis 28,98 Eur. Dėl to teismas nepagristai šias išlaidas žymiai sumažino, į jas įskaičiuodamas ir išlaidas automobilio priežiūrai. Nors ieškovės nurodytas 20 Eur (vaiko dalis, taigi iš viso mėnesiui 40 Eur) išlaidų automobilio eksploatacijai dydis nėra pagrįstas visais rašytiniais įrodymais, tačiau jis nėra neprotingas ir neturėjo būti mažinamas. Mažindamas išlaidų būstui vaiko dalį nuo ieškovės nurodytų 85 Eur iki 30 Eur, teismas neteisingai nurodė, kad ieškovė nepateikė realių buto išlaidų kaštų. Ieškovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad iš viso rugsėjo mėnesį išlaidų būstui buvo 98,11 Eur. Žiemos mėnesiais prie šių išlaidų prisideda išlaidos už būsto šildymą (70–80 Eur). Dėl to teismo nustatyta 30 Eur išlaidų būstui vaiko dalis yra neprotingai maža. Be to, teismas, šią išlaidų dalį dalindamas iš trijų asmenų (įtraukdamas ieškovės draugą), padarė skaičiavimo klaidą, nes iš trijų dalino ne visas būsto išlaidas, bet ieškinyje nurodytą šių išlaidų vaiko dalį. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai ieškovės nurodytą 50 Eur išlaidų sūnaus laisvalaikiui sumą sumažino iki 30 Eur. Ieškovės banko sąskaitos išrašas, bilietai į muziejus patvirtina, kad per du mėnesius šių išlaidų buvo už 73 Eur. Be to, apsilankymai draugų gimtadieniuose, vakaronės mokykloje ir kt. padidina išlaidas laisvalaikiui, tačiau jas ne visada įmanoma pagrįsti kvitais.

1.4. Teismas nevertino, kad motinai tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi juo našta, be to, gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda.

1.5. Teismas vaiko interesų naudai nevertino aplinkybės, kad atsakovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties. Ieškovė įrodė, kad ieškovas verčiasi neregistruota veikla (ardo automobilius ir pardavinėja jų dalis), teismas sprendime priėjo išvados, kad atsakovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, nes atsakovo išlaidos yra neproporcingos jo pajamoms.

1.6. Teismas nukrypo nuo tėvų pareigos išlaikymą vaikui skirti lygiomis dalimis atsakovo naudai, motyvuodamas tuo, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį. Spręsdamas, nors ir nepagrįstai, kad vieno mėnesio išlaidos vaikui sudaro 384 Eur, taigi kiekvienas iš tėvų lygiomis dalimis turėtų skirti po 192 Eur, teismas iš atsakovo priteisė mažesniąją šių išlaidų dalį (180 Eur), ieškovei palikdamas teikti vaikui 204 Eur išlaikymą.

Atsiliepimas

11. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Ieškovė teisme neįrodinėjo papildomų vaiko priežiūros išlaidų, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 2 dalyje.

2.2. Ieškovė nesinaudojo lėšų, skirtų nepilnamečiam vaikui, indeksavimu, numatytu CK 3.208 straipsnyje, kuris yra skirtas tam, kad būtų eliminuota infliacijos įtaka teikiamam išlaikymui.

2.3. Aplinkybė, kad teismas duomenis vertino kitaip nei ieškovė, neleidžia teigti, kad teismas buvo neobjektyvus.

2.4. Teismas buvo aktyvus, įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, dėl jų pasisakė, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika.

12. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. Apeliacijos dalyką sudaro teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. 2015 m. balandžio 22 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintas taikus šalių susitarimas, kuriuo šalys susitarė, kad atsakovas sūnaus išlaikymui teiks kas mėnesį po 120 Eur nuo 2015 m. vasario 3 d. iki sūnaus pilnametystės.

16. E. V. 2019 m. d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. Š. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisto 120 Eur išlaikymo padidinimo iki 230 Eur.

17. 2020 m. sausio 28 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies – išlaikymo suma padidinta iki 180 Eur. Ieškovė nesutinka su sprendimu.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

18. Apeliantės teigimu, ieškovės prašoma priteisti 230 Eur išlaikymo suma negalėjo būti vertinama kaip nepagrįstai didelė, neviršijo nustatyto orientacinio kriterijaus; aplinkybė, kad yra pateikti ne visi išlaidas pagrindžiantys kvitai, negalėjo būti pagrindas sumažinti prašomo priteisti išlaikymo dydį; teismas nevertino, kad motinai tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi juo našta, kad atsakovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties; be pagrindo nukrypo nuo tėvų pareigos išlaikymą vaikui skirti lygiomis dalimis atsakovo naudai.

19. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Tačiau tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 straipsnis).

20. Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018).

21. Išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

22. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus (šalių, jų atstovų paaiškinimus, šalių pateiktus rašytinius įrodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą ir kt.), sprendė, kad vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį priteistas mokėti išlaikymas po 120 Eur yra per mažas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, pritaria teismo argumentams.

24. Akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo momento praėjus daugiau nei ketveriems metams, pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų kainos, nepilnamečiam vaikui natūraliai augant ir vystantis, padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma. Nepilnametis šalių sūnus lanko darželį, būrelius. Pastebėtina, kad vaiko tėvas sutinka vaiko išlaikymui mokėti po 150 Eur, sprendimo neskundė, o tai reiškia, kad tėvas pripažįsta, jog vaiko poreikiai išaugo. Visa tai leidžia pripažinti, kad priteistas išlaikymas buvo padidintas pagrįstai.

25. Atmestini apeliantės argumentai, susiję su jos pateikto sūnaus poreikių paskaičiavimo 450 Eur sumai vertinimu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo vaiko poreikius, nurodytus poreikių paskaičiavimo lentelėje, jose nurodytų sumų realumą, atsižvelgė į atsakovo argumentus, į visuotinai žinomas kainas, į vaiko amžių, sprendė, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga ir pakankama 384 Eur suma.

26. Apeliantė teisingai nurodo, kad nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, jog vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstomis ieškovės nurodytas išlaidų sumas maistui, avalynei, rūbams, lavinimo, higienos priemonėms.

27. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, sumažinusiu ieškovės nurodytas išlaidas vaistams, vitaminams, papildams, nes byloje nėra jokių duomenų apie vaiko sveikatą, vaikas jokių specialių poreikių neturi.

28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodytas vaiko daliai tenkančias išlaidas komunalinėms paslaugoms (už elektrą, vandenį, šildymą, internetą) dalijo trims asmenims. Tačiau, apeliacinio teismo vertinimu, nepateikus realių būsto išlaikymo išlaidų (vieno rugsėjo mėnesio išlaidos nelaikytinos pakankamu įrodymu išlaidoms pagrįsti), pirmosios instancijos teismo nustatyta vaikui tenkanti 30 Eur suma yra protinga ir teisinga. Apeliantė nurodo, kad rugsėjo mėnesį už elektrą ir televiziją sumokėjo 65,55 Eur. Apeliacinės instancijos teismas tokių išlaidų nelaiko būtinomis (duomenys neskelbtini) metų vaikui išlaikyti.

29. Atmestini apeliantės argumentai dėl išlaidų kurui kelionei į mokyklą ir miestą bei automobilio priežiūrai sumažinimo iki 20 Eur. Apeliantės teigimu, teismas neteisingai sprendė, kad visų šių išlaidų ieškovė nepagrindė kvitais, nes ji yra pateikusi įrodymus, jog per tris mėnesius kuro išlaidų turėjo už 173,93 Eur. Taigi vieno mėnesio kuro išlaidos yra 57,96 Eur ir vaiko dalis 28,98 Eur. Apeliacinio teismo vertinimu, pateikti kuro įsigijimą patvirtinantys įrodymai nepatvirtina išlaidų, susijusių su vaiko poreikiais. Nesutiktina su apeliante, kad išlaidų automobilio eksploatacijai dydžio nepagrindus rašytiniais įrodymais, ką pripažįsta pati apeliantė, ieškovės nurodytos išlaidos sumažintos nepagrįstai.

30. Apeliantės teigimu, apylinkės teismas ieškovės nurodytas 50 Eur išlaidas laisvalaikiui nepagrįstai sumažino iki 30 Eur. Apeliantė nurodo, kad jos banko sąskaitos išrašas, bilietai į muziejus patvirtina, kad per du mėnesius šių išlaidų buvo už 73 Eur, o apsilankymai draugų gimtadieniuose, vakaronės mokykloje ir kt. padidina išlaidas laisvalaikiui, tačiau jas ne visada įmanoma pagrįsti kvitais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad, atsižvelgiant į vaiko amžių, 30 Eur suma yra protinga ir pakankama. Pastebėtina, kad ieškovės pateikti įrodymai rinkti bylos nagrinėjimo metu ir jie nepatvirtina, kad ieškovės nurodytos išlaidos patiriamos kas mėnesį.

31. Jei motina nori ir turi galimybių, ji gali išleisti ir daugiau lėšų vaiko laisvalaikiui ir poreikių tenkinimui, tačiau tai nereiškia, kad išlaidos yra būtinos ir prie jų turi prisidėti kita šalis. Reikia įvertinti ir tai, kad atsakovas pasiima vaiką ir pas save, tuo metu, kai vaikas būna su atsakovu, jis patiria išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, minėtos išlaidos nėra įskaičiuojamos į vaiko gaunamą išlaikymą.

32. Taigi, iš nurodytų aplinkybių spręstina, kad pirmosios instancijos teismas vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą sumą įvertino tinkamai, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas vaiko išlaikymo pareigą, nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo.

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties ir kad visos abejonės vertinamos vaiko naudai. Apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokių svarbių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo vaiko išlaikymo pareigos lygiomis dalimis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismu, jog tai, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį yra priežastis nukrypti nuo sūnaus išlaikymo naštos tarp šalių paskirstymo lygiomis dalimis. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

35. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas sūnaus išlaikymui. Jei jo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą.

36. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; kt.).

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

37. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vaiko poreikiams tenkinti reikalingą sumą, tačiau be pagrindo nukrypo nuo pareigos vaiką išlaikyti lygiomis dalimis, todėl priteista iš atsakovo 180 Eur suma padidintina iki 192 Eur.

38. Kadangi keistina iš atsakovo priteistina išlaikymo suma, atitinkamai perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96 straipsniai).

39. Iš atsakovo valstybės naudai priteista 16 Eur žyminio mokesčio suma padidintina iki 19 Eur (192 Eur-120Eur x 12mėn. x 3 proc. x 75proc.) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinami 83 procentais, todėl iš atsakovo priteista byloje susidariusių 7,16 Eur už procesinių dokumentų įteikimo išlaidų 5 Eur suma padidintina iki 6 Eur.

40. Ieškovei iš atsakovo priteista 429 Eur bylinėjimosi išlaidų suma padidintina iki 456 Eur (550 Eur x 83 proc.). Atsakovui iš ieškovės priteista 44 Eur bylinėjimosi išlaidų suma sumažintina iki 34 Eur (200 Eur x 17 proc.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

41. Nors apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, apeliantės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundą parengimą netenkinamas, nes skundą parengė advokato padėjėja. Pagal Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 34 straipsnio nuostatas advokato padėjėjas gali dalyvauti byloje tik pirmosios instancijos teisme, o nuo apeliacinio skundo surašymo ir pateikimo prasideda apeliacinis procesas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimą pakeisti:

Priteistą iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2019 m. spalio 17 d., iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, padidinti iki 192 Eur.

Priteistą iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 429 Eur atstovavimo išlaidų sumą padidinti iki 456 Eur.

Priteistą iš ieškovės E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 44 Eur atstovavimo išlaidų sumą sumažinti iki 34 Eur.

Priteistą iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 21 Eur sumą padidinti iki 25 Eur.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Lozoraitytė