Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui E. Š. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo S. M., institucija teikianti byloje išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija pateikė išvadą, kad ieškiniui pritaria.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Šalių ir jų atstovų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. balandžio 22 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintas taikus šalių susitarimas, kuriuo šalys susitarė, kad atsakovas sūnaus išlaikymui teiks kas mėnesį po 120 Eur nuo 2015 m. vasario 3 d. iki sūnaus pilnametystės. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo. Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis dydį ir vietoje 120 Eur dydžio išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti po 230 Eur kas mėnesį. Atsakovas sutinka teikti išlaikymą po 150 Eur.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo sumos padidinimo, pažymi, kad vaikams augant didėja ir išlaidos maistui, ir aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms. Taip pat, vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Be to vaikų išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą.

Išlaikymas priteistas po 120 Eur, šalių sūnui esant 2 metų amžiaus, kai tuo tarpu dabar jis lanko (duomenys neskelbtini) grupę. Akivaizdu, kad vaikui augant ir esant pakitusiai ekonominei situacijai, priteisto išlaikymo nepakanka vaiko poreikiams patenkinti. Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymą priteisti pagal šiuo metu esančius vaiko poreikius.

Dėl poreikių pagrįstumo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 230 Eur išlaikymą kas mėnesį ir pateikė skaičiavimus, kad vidutinės išlaidos sūnaus poreikiams kas mėnesį sudaro: mokymosi, lavinimosi priemonėms 15 Eur, mokyklos mokestis ir prailginta grupė 29 Eur, šokių būrelis 25 Eur, elektra 20 Eur, šildymo išlaidos 40 Eur mėnesiui, vanduo ir kt. komunalinės išlaidos – 15 Eur, maistas mokykloje – 40 Eur, maistas 100 Eur, rūbai, avalynė 50 Eur, kuro išlaidos kelionei į mokyklą ir miestą ir pan. - 25 Eur, automobilio priežiūra 20 Eur; vaistai, vitaminai, papildai 25 Eur, higienos, buities prekės 25 Eur, internetas 10 Eur, laisvalaikis 50 Eur, sūnaus poreikiai apytiksliai vienam mėnesiui siekia 450-500 Eur. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytoms išlaidomis, jo manymu šios išlaidos nepagrįstais padidintos, apimančios ne tik būtinąsias, tačiau visas įmanomas vaikų išlaidas. Trečiasis asmuo palaiko atsakovo poziciją. Teismas su tokia išvada sutinka iš dalies.

Atsižvelgiant į Lietuvos ekonominę situaciją ir maisto kainas, įvertinus tai, kad šalių sūnus lanko mokyklą, mokymosi, lavinimosi priemonėms 15 Eur yra pagrįsta suma; mokyklos mokestis ir prailginta grupė 29 Eur – pagrįsta suma; šokių būrelis 25 Eur - pagrįsta suma; elektra 20 Eur, šildymo išlaidos 40 Eur mėnesiui, vanduo ir kt. komunalinės išlaidos – 15 Eur, prie šios sumos dar teismo pridėtina 10 Eur už internetą, viso 85 Eur, tačiau ieškovė pripažino, kad gyvena kartu su sugyventiniu, šias išlaidas padalijo į dvi dalis, nes jis dažnai būna išvykęs, tačiau teismas ieškovės vaikui nurodytas išlaidas dar padalija ir ieškovės sugyventiniui, nes faktas, kad jis dažnai nebūna namuose, nėra pagrindas eliminuoti jo dalį iš patiriamų komunalinių išlaidų, įvertinus ieškovės būsto kvadratūrą, teismo vertinimu šalių sūnui tenkanti išlaidų pagrįsta dalis yra 30 Eur, nes teismui nepateikti įrodymai dėl realių buto išlaikymo kaštų; maistas mokykloje 40 Eur - pagrįsta suma; maistas namuose 100 Eur - pagrįsta suma; rūbai, avalynė, kai šalių sūnus lanko šokių būrelį 50 Eur - pagrįsta suma; kuro išlaidos kelionei į mokyklą ir miestą ir pan., mažintina iki 20 Eur ir teismo vertinimu į šią sumą įskaičiuotina ir automobilio priežiūrai tenkanti vaiko daliai, nes įrodymų nei dėl kuro, nei dėl automobilio priežiūros, nepateikta; vaistai, vitaminai, papildai mažintina iki 20 Eur, nes konkrečių įrodymų apie sveikatą nepateikta, vaikas specialiųjų poreikių neturi; higienos, buities prekės 25 Eur - pagrįsta suma; laisvalaikiui 50 Eur suma nepagrįsta, todėl atsižvelgiant į vaiko amžių, ši suma mažintina iki 30 Eur. Viso 384 Eur išlaidų.

Dėl šalių turtinės padėties pasikeitimo

Ieškovė dirba draudimo bendrovėje, pajamos apie 800 Eur-1000 Eur; turi automobilį; asmenine nuosavybe priklausantį butą; santaupų neturi, kitų išlaikytinių taip pat.

Atsakovas registruotas užimtumo tarnyboje; nurodė, kad šeimos pajamos apie 700 Eur; nuosavybės teise su trečiuoju asmeniu turi po ½ žemės sklypą su statiniais; tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo turi po automobilį; santaupų neturi; kartu su trečiuoju asmeniu atsakovas augina dukrą K. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

Taigi nagrinėjamu atveju sūnaus poreikiai išaugo, ieškovės turtinė padėtis pagerėjo, o atsakovas teismui nurodė, kad yra bedarbis, turi dar vieną dukrą, jo sugyventinė vaiko priežiūros atostogose, nurodė, kad bendros pajamos apie 700 Eur, turi kreditorinių įsipareigojimų. Atsakovas nurodė, kad jo nedarbo draudimo išmoka 358,64 Eur, sugyventinė vaiko priežiūros atostogose, vaiko priežiūros išmova vaikui bylos duomenimis apie 280 Eur. Iš minėtų lėšų atsakovas teikia sūnui išlaikymą, dukrai išlaikymą, moka kreditą, mokesčius, kitos lėšos lieka pragyvenimui, tačiau teismo vertinimu atsakovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, nes atsakovo nurodytos pajamos yra neproporcingos jo nurodytoms išlaidoms. Teismas vertindamas atsakovo argumentus, kad jis negali skirti ieškovės nurodytų sumų vaiko išlaikymui, nes jo pajamos yra nepakankamos, pažymi, kad visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Šiuo atveju atsakovas nurodydamas, kad 150 Eur yra pagrįsta suma, neįrodė, kad tokio dydžio išlaikymas yra pakankamas sūnaus išlaikymui.

Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Vertindamas bylos medžiagą, teismas sprendžia, jog atsakovas turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius. Atsakovas yra įgijęs ekskavatorininko teises, šis sektorius rinkoje yra paklausus ir gerai apmokamas, nurodė, kad yra sveikas, todėl teismo vertinimu atsakovas turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovo turimi kreditoriniai įsipareigojimai, nėra pagrindas mažinti teismo nustatytus vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo priteisimą, nes atsakovas tik dėl nuo jo paties priklausančių priežasčių pateko į tokią finansinę padėtį, todėl ta aplinkybė, kad atsakovo gaunamos pajamos, turimi kreditoriniai įsipareigojimai, išlaikytinių skaičius, nustatytų aplinkybių kontekste, nėra pagrindas mažinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir į tai, kad 120 Eur suma buvo priteista beveik prieš 5 metus, šalių sūnus paaugo ir pradėjo lankyti mokyklą, taigi didesnių išlaidų reikia vaikų mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, o ieškovė pateikė įrodymus dėl patiriamų išlaidų vaikų poreikiams tenkinti, yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Atsakovui nepateikus įrodymų apie jo gaunamas tikrąsias pajamas, nes iš banko sąskaitų matyti, kad daromi įnašai, visos abejonės dėl turtinės jo padėties, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) vertintinos vaikų naudai. Teismas nustatė, kad vaiko pagrįsti poreikiai yra 384 Eur, įvertinus tai, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, nukrypstama nuo sūnaus išlaikymo naštos tarp šalių paskirstymo lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į valstybės ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, būtinybę lankyti mokyklą ir lavinti gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas laisvalaikio praleidimui, šalių turtinę padėtį, atsakovo turimus išlaikytinius, kreditorinius įsipareigojimus, ieškovės nurodytus ir teismo iš dalies pripažintais nurodytus poreikius pagrįstais (384 Eur), ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, ir toks priteistas išlaikymas iš atsakovo nepažeis jo ir jo kito išlaikytinio teisių; be to gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 2 p. ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 16 Eur (180Eur-120Eur*12mėn.*3proc.*75proc.) žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1d. 1p., 85 str. 1 d.6 p., 93 str. 2d., 96 str.1 d.). Ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, t. y. 78 proc. Byloje susidarė 7,16 Eur už procesinių dokumentų įteikimą, iš atsakovo priteistina 78 proc. šių išlaidų, t. y. 5 Eur (CPK 92 str., 93 str., 96 str.), viso 21 Eur. Iš ieškovės šios išlaidos nepriteistinos, nes jai tenkanti dalis mažesnė nei valstybės nustatyta 5 Eur suma.

Ieškovė prašo priteisti 550 Eur už atstovavimą, šios išlaidos pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovo 429 Eur (78 proc.). Atsakovas pateikęs kvitus dėl 200 Eur už advokato išlaidas sumokėjimo, pateikia rašytinius įrodymus, šios išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl priteistinos proporcingai ieškovės atmestų reikalavimų daliai, kuri yra 22 proc., tai yra 44 Eur.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo padidinimo nukreiptina vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 282 straipsniais,

nutaria:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį nepilnamečio sūnaus A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui.

Priteisti iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2019 m. spalio 17 d., iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei – motinai E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo padidinimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 429 Eur atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 44 Eur atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 21 Eur sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. ( - ), įmonės kodas 188659752, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.