Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo E. Š. prašymą dėl rašymo apsirikimų ištaisymo civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui E. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo – S. M., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė padavė apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo, prašydama jį panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2020 m. birželio 5 d. Kauno apygardos teisme gautas atsakovo prašymas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo arba papildomos nutarties priėmimo, kuriame atsakovas prašo ištaisyti Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutarties rašymo (aritmetinius) apsirikimo trūkumus, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, taikant tinkamą atmestų, patenkintų reikalavimų proporciją, o nesant galimybės nutarties trūkumo pašalinti, taikant rašymo apsirikimo institutą, tokiu atveju priimti papildomą nutartį, kuria būtų išspręstas apsirikimas skirstant bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas prašyme nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi klaidingai nustatė ieškinio tenkinimo dalis – 13 proc. ir 87 proc. Ieškovė siekė išlaikymo dydį padidinti nuo 120 Eur iki 230 Eur per mėnesį, t. y. 110 Eur. Kauno apygardos teismas išlaikymą pakėlė iki 192 Eur per mėnesį. Taigi, galutinai išlaikymas padidintas 72 Eur – nuo 120 Eur iki 192 Eur per mėnesį, netenkinta ieškinio dalis – 38 Eur (230 Eur - 192 Eur). Taigi ieškinys patenkintas 60,4545 proc. (72/110), atmesta ieškinio dalis – 34,5455 proc. (38/110). Kauno apygardos teismas klaidingai nustatė ieškinio tenkinimo dalis, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti atitinkamai perskirstytos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl rašymo apsirikimų ištaisymo tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 276 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.

Dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, kasacinio teismo išaiškinta, jog šios teisės normos turi būti taikomos racionaliai, ne formaliai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010; 2000 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2000).

Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad teismo sprendimo privalomumas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus. Sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti. Bet koks teismo sprendime esantis rašymo apsirikimas, aritmetinė klaida gali tapti kliūtimi tinkamai suprasti ir vykdyti sprendimą, todėl įstatymo leidėjo nurodyta galimybė sprendimą priėmusiam teismui ištaisyti klaidas ir apsirikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-507/2004).

Kauno apygardos teismas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi pakeitė Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimą: iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. Š. po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2019 m. spalio 17 d., iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, padidino iki 192 Eur, iš atsakovo ieškovei priteistą 429 Eur atstovavimo išlaidų sumą padidino iki 456 Eur, iš ieškovės atsakovui priteistą 44 Eur atstovavimo išlaidų sumą sumažino iki 34 Eur, iš atsakovo valstybei priteistą 21 Eur sumą padidino iki 25 Eur, paliko nepakeistą kitą sprendimo dalį.

Sutiktina su atsakovu, kad Kauno apygardos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nutarties 39 punkte klaidingai nurodė, jog ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinami 83 procentais. Šiuo atveju jie patenkinti 65,45 proc., dėl to atitinkamai padarytos aritmetinės klaidos perskaičiuojant priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas. Visgi pažymėtina ir tai, kad, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, klaidą padarė ir pirmosios instancijos teismas, kadangi jis 2020 m. sausio 28 d. sprendime nurodė, jog ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinti 78 proc. ir atitinkamai pagal tai tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teikė tik ieškovė, atsakovas neskundė šio teismo sprendimo. Taigi, net teismams suklydus paskirstant bylinėjimosi išlaidas tarp šalių, apeliacinės instancijos teismas negali priimti ieškovei blogesnio sprendimo (CPK 313 straipsnis). Dėl to Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartyje padarytos aritmetinės klaidos ištaisytinos, paliekant pirmosios instancijos teismo nustatytas tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas ir pagal tai tarp šalių paskirstytas bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi ieškovės ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 65,45 proc., Kauno apygardos teismas suklydo iš atsakovo valstybei priteistą procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumą padidindamas iki 6 Eur, kadangi turėjo būti priteista 5 Eur suma. Kauno apygardos teismas teisingai apskaičiavo valstybei priteistino žyminio mokesčio sumą, todėl ištaisytina aritmetinė klaida paskaičiuojant valstybei iš atsakovo priteistiną sumą, ją sumažinant iki 24 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276, 302 straipsniais,

nutaria:

Ištaisyti aritmetines klaidas Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutarties motyvuojamosios dalies 39 ir 40 punktuose bei rezoliucinėje dalyje:

Nutarties motyvuojamosios dalies 39 punkte nurodant, kad ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinami 65,45 procentais;

Pašalinant iš nutarties motyvuojamosios dalies 40 punktą;

Pašalinant iš nutarties rezoliucinės dalies punktus, kuriuose nurodyta:

„Priteistą iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 429 Eur atstovavimo išlaidų sumą padidinti iki 456 Eur.“;

„Priteistą iš ieškovės E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 44 Eur atstovavimo išlaidų sumą sumažinti iki 34 Eur.“;

Vietoje iš atsakovo E. Š. valstybei priteistos 25 Eur sumos nurodant 24 Eur sumą.

Ši nutartis yra Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutarties sudedamoji dalis.

Nutarties kopijas išsiųsti šalims.

Nutartis neskundžiama.