Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.2; 1.2.17.1.1; 1.2.17.3; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2

2024 m. balandžio 8 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuteistajam R. N. (R. N.), jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. M., R. N., P. S. (toliau – ir apeliantas (apeliantai)) apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, jam skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė A. M. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2021 m. birželio 2 d. iki 2021 m. birželio 17 d. Bausmės pradžią A. M. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios. R. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, jam skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, jam skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė R. N. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirta 54 parų arešto bausme, paskirta subendrinta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2021 m. birželio 2 d. ir pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nuosprendį atlikta bausmė. Bausmės pradžią R. N. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios. P. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje, jam skirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje 199² straipsnio 1 dalyje, jam skirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė P. S. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2021 m. birželio 2 d. Bausmės pradžią P. S. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. M. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį.

1.1. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, išvengė muitinės kontrolės: iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kaip organizatorius kartu su R. N., P. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikusiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje, 2021 m. gegužės 31 d., apie 10.00 val., atvykęs į (duomenys neskelbtini), pasiūlė R. N. ir P. S. gabenti cigaretes per Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sieną išvengiant muitinės kontrolės, ir, R. N. ir P. S. sutikus, suderino su jais veiksmų planą ir paskyrė jiems užduotį – pėsčiomis nueiti Švenčionių r. sav., Adutiškio mstl. prieigose prie Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sienos ir iš tyrimo nenustatytų asmenų, veikusių Baltarusijos Respublikos teritorijoje, perimti cigaretes, pažymėtas Baltarusijos Respublikos pavyzdžio banderolėmis ir jas nunešti adresu (duomenys neskelbtini).

Po to, A. M., veikdamas pagal susitarimą, tą pačią dieną automobiliu „VW Passat“ nuvežė R. N. ir P. S. adresu (duomenys neskelbtini) ir nurodė jiems eiti pėsčiomis prie valstybės sienos, kur tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1518 ir 1519, t. y. ne per pasienio ir muitinės kontrolės punktą, perimti iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, veikusių Baltarusijos Respublikos teritorijoje, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos per Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sieną permestas cigaretes bei užduoties vykdymui davė P. S. mobilaus ryšio telefoną ryšiui su juo ir Baltarusijos Respublikos teritorijoje veikusiais asmenimis palaikyti.

Po to, R. N. ir P. S., veikdami pagal A. M. nurodymą, 2021 m. gegužės 31 d., nuo 14.00 val. iki 16.10 val., nuėjo pėsčiomis prie Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sienos ir tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1518 ir 1519, t. y. ne per pasienio ir muitinės kontrolės punktą, perėmė iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, veikusių Baltarusijos Respublikos teritorijoje, jų permestus privalomus pateikti muitinei daiktus – 2 250 pakelių cigarečių „Fest“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, ir tokiu būdu A. M., veikdamas bendrininkų grupe kaip organizatorius, kartu su vykdytojais R. N., P. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikusiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje, gabendamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus – 2 250 pakelius cigarečių „Fest“, pažymėtas Baltarusijos Respublikos pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 7 840,50 Eur, t. y. viršijanti 150 MGL, bet neviršijanti 250 MGL dydžio sumos, išvengė muitinės kontrolės.

1.2. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199² straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką, organizavo akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, įgijimą, gabenimą ir laikymą: veikdamas bendrininkų grupe kaip organizatorius kartu su R. N. ir P. S., pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punktą, nustatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, ir 3 punktą, nustatantį, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos nares, 2021 m. gegužės 31 d., apie 10.00 val., atvykęs į (duomenys neskelbtini), pasiūlė R. N. ir P. S. paimti (įgyti) cigaretes, pažymėtas Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, iš asmenų, veikusių Baltarusijos Respublikos teritorijoje, ir jas atgabenti adresu (duomenys neskelbtini).

Po to, R. N. ir P. S. sutikus, 2021 m. gegužės 31 d., nuo 14 iki 16.10 val., Švenčionių r. sav., Adutiškio mstl. prieigose R. N. ir P. S. paėmė (įgijo) iš tyrimo metu nenustatytų asmenų tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1518 ir 1519 iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną permestus 2 250 pakelių cigarečių „Fest“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, ir cigaretes nunešė (gabeno) į A. M. nurodytą vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje minėtas cigaretes laikė iki 2021 m. gegužės 31 d., 16.20 val., t. y. iki kol Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir LR VRM) Vilniaus pasienio rinktinės pasienio užkardos pareigūnai sulaikė R. N. ir P. S., surado cigaretes ir jas paėmė.

1.3. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo laikė šaudmenis: tyrimo metu nenustatytu laiku įgijęs, 2021 m. birželio 2 d., neturėdamas leidimo, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje ant spintos laikė septynis šaudyti tinkamus, C kategorijos šaunamiesiems ginklams skirtus šaudmenis – pramoniniu būdu pagamintus 9 mm kalibro šovinius (penki iš kurių imitaciniai, du – dujiniai su „CN“ užtaisu), skirtus šaudyti 9 mm kalibro pistoletais, iki kol 2021 m. birželio 2 d., apie 9.47 val., minėtus šaudmenis atlikdami kratą surado ir paėmė VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai.

2. R. N. ir P. S. nuteisti pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį.

2.1. Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį jie nuteisti už tai, kad gabendami per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, išvengė muitinės kontrolės: iš anksto susitarę ir veikdami organizuotoje grupėje kaip vykdytojai (bendravykdžiai) su A. M. kaip organizatoriumi ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais Baltarusijos Respublikos teritorijoje veikusiais asmenimis, 2021 m. gegužės 31 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini) sutikę su A. M. pasiūlymu neteisėtai, išvengiant muitinės kontrolės gabenti per Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sieną cigaretes ir suderinę su A. M. veiksmų planą, t. y. gavę iš A. M. užduotį Švenčionių r. sav., Adutiškio mstl. prieigose nueiti pėsčiomis prie Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sienos ir iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, veikusių Baltarusijos Respublikos teritorijoje, perimti cigaretes, pažymėtas Baltarusijos Respublikos pavyzdžio banderolėmis, jas nugabenti adresu (duomenys neskelbtini), veikdami pagal susitarimą, A. M. automobiliu „VW Passat“ nuvežus juos į (duomenys neskelbtini) ir šios užduoties vykdymui perdavus P. S. mobilaus ryšio telefoną ryšiui su A. M. ir Baltarusijos Respublikos teritorijoje veikusiais asmenimis palaikyti, veikdami pagal A. M. nurodymą, 2021 m. gegužės 31 d., nuo 14 iki 16.10 val., pėsčiomis nuėję prie Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sienos, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1518 ir 1519, t. y. ne per pasienio ir muitinės kontrolės punktą, perėmė iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, veikusių Baltarusijos Respublikos teritorijoje, jų permestus privalomus pateikti muitinei daiktus – 2 250 pakelių cigarečių „Fest“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, ir tokiu būdu, veikdami organizuota bendrininkų grupe kaip vykdytojai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikusiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje, ir kartu su organizatoriumi A. M., gabendami per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus – 2 250 pakelių cigarečių „Fest“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 7 840,50 Eur, t. y. viršijanti 150 MGL, bet neviršijanti 250 MGL dydžio sumos, išvengė muitinės kontrolės.

2.2. Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį jie nuteisti už tai, kad, pažeisdami nustatytą tvarką, įgijo, gabeno ir laikė akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos: iš anksto susitarę ir veikdami kaip vykdytojai (bendravykdžiai) kartu su organizatoriumi A. M., pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punktą, nustatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, taip pat 3 punktą, nustatantį, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos nares, veikdami pagal iš anksto su A. M. suderintą veiksmų planą ir vykdydami A. M. nurodymą, 2021 m. gegužės 31 d., nuo 14.00 val. iki 16.10 val., Švenčionių r. sav., Adutiškio mstl. prieigose paėmė (įgijo) tyrimo metu nenustatytų asmenų tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1518 ir 1519 iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną permestus 2 250 pakelių cigarečių „Fest“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 7 840,50 Eur, t. y. viršijanti 150 MGL, bet neviršijanti 250 MGL dydžio sumos, ir juos nuo įgijimo vietos nunešė (gabeno) į A. M. nurodytą vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje minėtas cigaretes laikė iki 2021 m. gegužės 31 d., 16.20 val., t. y. iki kol buvo sulaikyti VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės pasienio užkardos pareigūnų ir cigaretės paimtos.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo: panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nuosprendį; priimti išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, kadangi nepadarytos veikos, turinčios minėtų nusikaltimų požymių; bylą nutraukti BK 37 straipsnio pagrindu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį; informuoti prokurorą apie VSAT pareigūnų E. U. ir R. J. galimai padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 1 dalyje; atlikti eksperimentą ir patikrinti, kiek cigarečių „Fest“ pakelių, supakuotų į blokus po 10 vienetų, telpa originalioje gamyklinėje pakuotėje (dėžėje); bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi suklastotais, neteisėtais įrodymais, todėl padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 4, 5 dalies, 369 straipsnio 3 dalies pažeidimus. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neturėjo pagrindo remtis apžiūros 2021 m. gegužės 31 d. protokolu, cigarečių perdavimo, sunaikinimo aktais, VSAT pareigūnų E. U. ir R. J. parodymais.

3.1.1. Pasak nuteistojo, yra pagrindo manyti, kad dalis ikiteisminio tyrimo dokumentų buvo surašyti ne tuo laiku, kuris nurodytas tuose dokumentuose. Dėsto, kad baudžiamosios bylos 1 tomo 1 lape yra E. U. 2021 m. gegužės 31 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Šis dokumentas suformuotas Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (toliau – ir IBPS) 2021 m. gegužės 31 d., 19:05:41. Pažymi, kad IBPS sistemoje tai pirmasis dokumentas, todėl tik suformavus šį dokumentą ir pradėjus ikiteisminį tyrimą 19.05 val., buvo suteiktas ikiteisminio tyrimo Nr. 02-5-00041-21. Atkreipia dėmesį, kad 2021 m. gegužės 31 d. įvykio vietos apžiūros protokole, kuris tariamai surašytas 16.40–17.10 val., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo Nr. 02-5-00041-21 jau yra nurodytas (t. 1, b. l. 16–18). Be to, apžiūros 2021 m. gegužės 31 d. protokole (dėžių su cigaretėmis), kuris tariamai surašytas 18.00– 18.30 val., taip pat yra nurodytas ikiteisminio tyrimo Nr. 02-5-00041-21 (t. 1, b. l. 19–21). Kaip teigia, abu apžiūros protokolai tariamai baigti rašyti atitinkamai 17.10 val. ir 18.30 val., tačiau juose įrašytas ikiteisminio tyrimo numeris, kuris, kaip minėta, buvo suteiktas tik 19.05 val. Akcentuoja, kad abu apžiūros 2021 m. gegužės 31 d. protokolai surašyti ne IBPS, nors antrasis protokolas surašytas tarnybinėse patalpose, kur jau neabejotinai buvo galimybė šį dokumentą rašyti ir pasirašyti elektroniniu parašu IBPS, kuriame būtų užfiksuotas realus apžiūros atlikimo ir, atitinkamai, dokumento surašymo laikas. Atsižvelgdamas į tai, kad ikiteisminio tyrimo numeris suteiktas tik 19.05 val., o apžiūrų 2021 m. gegužės 31 d. protokoluose ikiteisminio tyrimo numeris jau įrašytas, daro išvadą, jog abu šie dokumentai realiai surašyti ne juose nurodytu laiku, o po 19.05 val.

3.1.2. Vertindamas tai, kad IBPS suformuotame 2021 m. gegužės 31 d., 19.05 val., tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra nurodytas 2 250 pakelių cigarečių skaičius, tačiau apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas plėvele supakuotų ryšulių išpakavimas ir cigarečių suskaičiavimas dėžėje, buvo rašomas jau vėliau, teigia, jog tarnybiniame pranešime 2 250 pakelių cigarečių skaičius buvo įrašytas dar net fiziškai nepatikrinus, kiek realiai cigarečių pakelių yra plėvele supakuotuose ryšuliuose.

3.1.3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo kaip neįrodyta pripažinta aplinkybe, kad cigaretės buvo gamyklinėje pakuotėje. Tvirtina, jog tai paneigia prie abiejų 2021 m. gegužės 31 d. apžiūros protokolų esančios nuotraukos. Nurodo, kad iš įvykio vietos apžiūros protokolo fotolentelėje (t. 1, b. l. 18) esančių nuotraukų matyti, kad plėvele supakuotuose taisyklingos stačiakampio formos ryšuliuose yra lipnia juosta užklijuotos stačiakampės kartotinės dėžės. Nufotografuota ant vienos dėžės šono esanti etiketė, kurioje parašyta, kad tai Gardino tabako fabriko „Neman“ produkcija, cigaretės „Fest“, skaičius – 10 000 vnt., kas sudaro 500 pakelių. Nurodo, kad analogiškos etiketės yra ir cigarečių dėžių apžiūros protokolo fotolentelėje (t. 1, b. l. 21) esančiose nuotraukose. Ant visų dėžių papildomai matomas fabriko „Neman“ juodas logotipas. Pasak apelianto, tai leidžia daryti kategorišką išvadą, kad cigaretės buvo rastos keturiose originaliose fabriko „Neman“ dėžėse, kuriose telpa po 10 000 cigarečių, t. y. po 500 pakelių.

3.1.4. Tvirtina, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog į originalias dėžes buvo įdėta ir jose galėjo tilpti daugiau negu po 500 pakelių cigarečių. Kaip teigia, iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad plėvele apvynioti ryšuliai yra taisyklingos stačiakampio formos, dėžės yra sandariai uždarytos ir užklijuotos balta lipnia juosta (2 nuotrauka, t. 1, b. l. 18). Matyti, kad dėžėse cigarečių pakeliai sudėti lygiai iki viršaus, iki ten, kur dėžėje jau yra gamykliniai padarytos lankstymo vietos (1 nuotrauka, t. 1, b. l. 21). Pasak apelianto, iš nuotraukų akivaizdu, kad į dėžes įdėjus papildomai 6 ar 7 blokus cigarečių (60 ar 70 cigarečių pakelių), kaip kad nurodyta cigarečių apžiūros protokole, atsirastų papildomas bent dviejų pakelių storio (vertinant, kad cigarečių pakeliai rasti tik blokuose, kuriuose pakeliai sudėti dviem sluoksniais) sluoksnis, kuris neleistų dėžei sandariai užsidaryti. Iš dėžių nuotraukų matyti, kad jų forma nėra pakitusi, nėra lankstymų ne gamykliniai padarytose vietose, o uždėjus papildomą sluoksnį, cigarečių dėžė viena lipnia juosta, kaip kad buvo prieš dėžės atidarant, neužsiklijuotų. Pažymi, kad teisme apklaustas VSAT pareigūnas E. U. patvirtino, jog dėžės buvo vienodos, jų šonai buvo lygūs, papildomų pakelių privyniota į ryšulius nebuvo.

3.1.5. Atkreipia dėmesį, kad iš bylos medžiagos matyti, jog dėžės nebuvo matuotos, detaliai apžiūrėtos, filmuotos ar fotografuotos iš visų pusių. Šios dėžės iš ikiteisminio tyrimo medžiagos apskritai dingo, kadangi yra duomenys tik apie cigarečių pakelių sunaikinimą, o dėžių likimas nežinomas. Teigia, jog tokiu būdu buvo panaikinta galimybė teismui ir kaltinimui įsitikinti, kad gamyklinėje dėžėje 560–570 pakelių cigarečių neįmanoma sutalpinti, dėžei ir cigarečių pakeliams neprarandant gamyklinės formos.

3.1.6. Pasak apelianto, priešingai, nei teigia pareigūnai E. U. ir R. J., nei P. S., nei R. N. cigarečių dėžių apžiūroje nedalyvavo. Akcentuoja, kad tai patvirtina P. S. ir R. N. parodymai bei apžiūros 2021 m. gegužės 31 d. protokolas, kuriame, be jį surašiusio E. U., kitų asmenų nėra nurodyta, nėra ir kitų asmenų parašų. Akcentuoja, kad R. J., P. S. ir R. N. nesimato jokioje nuotraukoje, apžiūros metu nebuvo filmuojama.

3.1.7. Apelianto teigimu, visos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad VSAT pareigūnai, dėl nežinomų priežasčių turėdami galimybę laisvai disponuoti jų žinioje neaiškiomis aplinkybėmis atsiradusiomis cigaretėmis „Fest“, papildomai į dėžes pridėjo 250 cigarečių „Fest“ pakelių, padidindami cigarečių vertę iki sumos, viršijančios150 MGL, kai disponavimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Pasak apelianto, pareigūnai iš patirties žinojo, kad rastose gamyklinėse dėžėse gali tilpti po 500 pakelių ir, kad jie sulaikė 2 000 pakelių cigarečių. Tvirtina, kad būtent todėl net neatlikus dėžių apžiūrų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, melagingai nurodant, kad sulaikyta 2 250 cigarečių pakelių, cigarečių dėžių apžiūra surašyta vėliau, surašant ankstesnį laiką, apžiūros metu vengiant filmavimo, detalaus fotografavimo, dokumentų nepildant IBPS. Teigia, kad apžiūroje neleista dalyvauti R. N. ir P. S., kadangi jie būtų nesutikę su duomenų apie rastų cigarečių kiekį klastojimu. Kaip teigia, vėliau buvo atsikratyta tuščiomis cigarečių dėžėmis, užkertant galimybę įrodyti, jog didesnis nei 500 pakelių skaičius gali tilpti į įvykio vietoje rastas dėžes. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo kreiptis į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo VSAT pareigūnų E. U. ir R. J. atžvilgiu dėl piktnaudžiavimo klastojant dokumentus ir melagingų parodymų davimo.

3.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi klaidingai kvalifikavo veiką pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog jis, būdamas organizatoriumi padarė kontrabandos nusikaltimą, tačiau nei iš nuosprendyje konstatuotų jo veiksmų, nei iš teismo motyvų nėra aišku, kodėl buvo padaryta tokia išvada. Akcentuoja, kad šiuo atveju privalėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti minėto nusikaltimo požymių.

3.2.1. Nurodo, kad nors teismas nustatė, jog jis bendrininkavo su R. N., P. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikusiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje, tačiau apie jo susitarimo turinį su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikusiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje, nuosprendyje nepasisakyta, joks susitarimas su minėtais asmenimis nustatytas nebuvo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jo veiką kvalifikavo kaip kontrabandos nusikaltimo organizatoriaus, todėl privalėjo nustatyti organizatoriaus požymius. Teigia, kad jokiais įrodymais byloje nėra patvirtinta, jog jis būtų kūręs cigarečių pergabenimo per valstybės sieną planą, parinkęs vietą, laiką, davęs asmenims, veikusiems Baltarusijos teritorijoje, kažkokius nurodymus ar kitais būdais vadovavęs bendrininkams darant kontrabandos nusikaltimą. Tvirtina, kad aplinkybė, jog būtent jis minėtų asmenų buvo informuotas apie laiką ir vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje, į kurią bus atgabentos cigaretės iš Baltarusijos Respublikos, o tada davęs nurodymus R. N. ir P. S. iš šios vietos paimti ir atgabenti cigaretes iki jo nurodytos vietos, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismui kvalifikuoti jo veiksmus kaip kontrabandos nusikaltimo.

3.2.2. Apelianto teigimu, R. N. ir P. S. nepagrįstai pripažinti kaltais dėl BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, atitinkamai, jis negalėjo bendrininkauti su jais kontrabandos nusikaltime. Kaip teigia, vertinant šioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su cigarečių patekimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, laikytina, kad veiksmai, atitinkantys kontrabandos, įtvirtintos BK 199 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, buvo baigti nuo to momento, kai dėžės su cigaretėmis, pažymėtomis Baltarusijos Respublikos banderolėmis, buvo permestos per tvorą į Lietuvos Respublikos teritoriją. Tuo tarpu visi vėlesni veiksmai, jas perėmus R. N. ir P. S., atlikti su šiomis cigaretėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje, patenka ne į BK 199 straipsnio, bet į BK 199² straipsnio uždraustos nusikalstamos veikos reguliavimo sritį ir laikytini neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis.

3.3. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bendrininkavimo formą, konstatavęs baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė organizuota grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, tame pačiame nuosprendyje kartu veikusiems nuteistiesiems nustatydamas skirtingą bendrininkavimo formą, padarydamas prieštaraujančias viena kitai išvadas dėl bendrininkavimo formos, be to, išeidamas iš kaltinimo ribų ir apie tai iš anksto neįspėjęs nuteistųjų, padarė esminį BPK pažeidimą.

3.3.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje numatytas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje kaip organizatorius, todėl konstatuoti BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos sunkinančios aplinkybės nebuvo teisinio pagrindo.

3.3.2. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, aprašydamas nustatytas bendrininkų R. N. ir P. S. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes, konstatavo, kad šia veiką jie padarė veikdami organizuotoje grupėje (nors buvo kaltinami padarę bendrininkų grupe), o dėl nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 1 dalyje, bendrininkavimo formos apskritai nenurodė (buvo kaltinami veiką padarę bendrininkų grupe), tačiau šiems nuteistiesiems konstatavo BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą sunkinančią aplinkybę. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje ne mažiau nei porą kartų mini BK apskritai nenumatytą bendrininkavimo formą – organizuotą bendrininkų grupę (nuosprendžio 4 lapas), kuri kaltinamajame akte taip pat nebuvo minima.

3.3.3. Cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl organizuotos grupės požymių. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos objektyvios veikų padarymo aplinkybės – vienkartinis jo prašymas R. N. ir P. S. už atlygį nueiti į vietą pasienyje, paimti iš ten cigaretes ir nunešti į Adutiškio miestelį, akivaizdžiai visiškai paprastas veikos padarymo mechanizmas, vienkartinio pobūdžio veiksmai, labai trumpas veikos darymo laikotarpis (10.00 val. davė nurodymus, o tą pačią dieną, 16.10 val., R. N. ir P. S. buvo sulaikyti) nesudaro pagrindo daryti išvadų nei apie organizuotos grupės egzistavimą, nei apie nuteistųjų suvokimą priklausant tokiai grupei.

3.3.4. Teigia, jog veikos padarymas organizuotoje grupėje didina veikos pavojingumą, todėl šiuo atveju buvo pagrindas griežtesnės bausmės skyrimui. Nurodo, kad bendrininkavimo forma buvo įtraukta į kaltinimą – jis ir kiti nuteistieji buvo kaltinami veikas padarę bendrininkų grupėje, o ne organizuotoje grupėje, todėl teismas, griežtindamas kaltinimą (R. N. ir P. S. kontrabandos nusikaltime organizuotą grupę įtraukė ir į nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių aprašymą), privalėjo apie tai kaltinamuosius informuoti iš anksto, tačiau to nepadarė, todėl teismas, išeidamas iš kaltinimo ribų, padarė esminį BPK pažeidimą.

3.4. Kaip teigia apeliantas, jam paskirta bausmė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, yra neteisinga ir aiškiai per griežta. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už šią nusikalstamą veiką, nukrypo nuo įstatymo, teismų praktikos, neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, vertino tik apelianto asmenybę ir ankstesnius teistumus. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šios veikos nepripažino mažareikšme.

3.4.1. Apelianto manymu, jo padaryta veika – disponavimas penkiais imitaciniais ir dviem dujiniais šoviniais – pagal jos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio (vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo bei kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, o taip pat pagal BK 37 straipsnio nuostatų prasmę), kuris reikalautų baudžiamosios teisės priemonių apeliantui taikymo, tuo labiau, realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo. Mano, kad veika, net ir įvertinus jo asmenybę bei ankstesnius teistumus, turėjo ir gali būti įvertinta kaip mažareikšmė.

3.4.2. Pažymi, kad teismų praktikoje yra bylų, kur disponavimas gerokai didesniu kiekiu šaudmenų ar netgi disponavimas ginklu buvo pripažintas mažareikšmiu, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-942/2016.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. N. prašo: panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį; informuoti prokurorą apie VSAT pareigūnų E. U. ir R. J. galimai padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 1 dalyje; atlikti eksperimentą ir patikrinti, kiek cigarečių „Fest“ pakelių, supakuotų į blokus po 10 vienetų, telpa originalioje gamyklinėje pakuotėje (dėžėje); bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas rėmėsi suklastotais, neteisėtais įrodymais, todėl padarė esminius BPK 20 straipsnio 4, 5 dalies, 369 straipsnio 3 dalies pažeidimus. Kaip teigia, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neturėjo pagrindo remtis apžiūros 2021 m. gegužės 31 d. protokolu, cigarečių perdavimo, sunaikinimo aktais, VSAT pareigūnų E. U. ir R. J. parodymais.

4.1.1. Pasak apelianto, yra pagrindo manyti, kad dalis ikiteisminio tyrimo dokumentų buvo surašyti ne tuo laiku, kuris nurodytas tuose dokumentuose. Nurodo, kad baudžiamosios bylos 1 tomo 1 lape yra E. U. tarnybinis 2021 m. gegužės 31 d. pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Šis dokumentas suformuotas IBPS 2021 m. gegužės 31 d., 19:05:41. Pažymi, kad IBPS sistemoje tai pirmasis dokumentas, todėl tik suformavus šį dokumentą ir 19.05 val. pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo suteiktas ikiteisminio tyrimo Nr. 02-5-00041-21. Atkreipia dėmesį, kad įvykio vietos apžiūros 2021 m. gegužės 31 d. protokole, kuris tariamai surašytas 16.40–17.10 val., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo Nr. 02-5-00041-21 jau yra nurodytas (t. 1, b. l. 16–18). Be to, apžiūros 2021 m. gegužės 31 d. protokole (dėžių su cigaretėmis), kuris tariamai surašytas 18.00–18.30 val., taip pat yra nurodytas ikiteisminio tyrimo Nr. 02-5-00041-21 (t. 1, b. l. 19–21). Kaip teigia, abu apžiūros protokolai tariamai baigti rašyti atitinkamai 17.10 val. ir 18.30 val., tačiau juose įrašytas ikiteisminio tyrimo numeris, kuris, kaip minėta, buvo suteiktas tik 19.05 val. Akcentuoja, kad abu apžiūros 2021 m. gegužės 31 d. protokolai surašyti ne IBPS, nors antrasis protokolas surašytas tarnybinėse patalpose, kur jau neabejotinai buvo galimybė šį dokumentą rašyti ir pasirašyti elektroniniu parašu IBPS, kuriame būtų užfiksuotas realus apžiūros atlikimo ir, atitinkamai, dokumento surašymo laikas. Atsižvelgdamas į tai, kad ikiteisminio tyrimo numeris suteiktas tik 19.05 val., o apžiūrų 2021 m. gegužės 31 d. protokoluose ikiteisminio tyrimo numeris jau įrašytas, daro išvadą, jog abu šie dokumentai realiai surašyti ne juose nurodytu laiku, o po 19.05 val.

4.1.2. Vertindamas tai, kad IBPS suformuotame 2021 m. gegužės 31 d., 19.05 val., tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra nurodytas 2 250 pakelių cigarečių skaičius, tačiau apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas plėvele supakuotų ryšulių išpakavimas ir cigarečių suskaičiavimas dėžėje, buvo rašomas jau vėliau, teigia, jog tarnybiniame pranešime 2 250 pakelių cigarečių skaičius buvo įrašytas dar net fiziškai nepatikrinus, kiek realiai cigarečių pakelių yra plėvele supakuotuose ryšuliuose.

4.1.3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo kaip neįrodyta pripažinta aplinkybe, kad cigaretės buvo gamyklinėje pakuotėje. Tvirtina, jog tai paneigia prie abiejų 2021 m. gegužės 31 d. apžiūros protokolų esančios nuotraukos. Nurodo, kad iš įvykio vietos apžiūros protokolo fotolentelėje (t. 1, b. l. 18) esančių nuotraukų matyti, kad plėvele supakuotuose taisyklingos stačiakampio formos ryšuliuose yra lipnia juosta užklijuotos stačiakampės kartotinės dėžės. Nufotografuota ant vienos dėžės šono esanti etiketė, kurioje parašyta, kad tai Gardino tabako fabriko „Neman“ produkcija, cigaretės „Fest“, 10 000 vnt., kas sudaro 500 pakelių. Nurodo, kad analogiškos etiketės yra ir cigarečių dėžių apžiūros protokolo fotolentelėje (t. 1, b. l. 21) esančiose nuotraukose. Ant visų dėžių papildomai matomas fabriko „Neman“ juodas logotipas. Pasak apelianto, tai leidžia daryti kategorišką išvadą, kad cigaretės buvo rastos keturiose originaliose fabriko „Neman“ dėžėse, kuriose telpa po 10 000 cigarečių, t. y. po 500 pakelių.

4.1.4. Tvirtina, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog į originalias dėžes buvo įdėta ir jose galėjo tilpti daugiau negu po 500 pakelių cigarečių. Kaip teigia, iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad plėvele apvynioti ryšuliai yra taisyklingos stačiakampio formos, dėžės yra sandariai uždarytos ir užklijuotos balta lipnia juosta (2 nuotrauka, t. 1, b. l. 18). Matyti, kad dėžėse cigarečių pakeliai sudėti lygiai iki viršaus, iki ten, kur dėžėje jau yra gamykliniai padarytos lankstymo vietos (1 nuotrauka, t. 1, b. l. 21). Pasak apelianto, iš nuotraukų akivaizdu, kad į dėžes įdėjus papildomai 6 ar 7 blokus cigarečių (60 ar 70 cigarečių pakelių), kaip kad nurodyta cigarečių apžiūros protokole, atsirastų papildomas bent dviejų pakelių storio (vertinant, kad cigarečių pakeliai rasti tik blokuose, kuriuose pakeliai sudėti dviem sluoksniais) sluoksnis, kuris neleistų dėžei sandariai užsidaryti. Iš dėžių nuotraukų matyti, kad jų forma nėra pakitusi, nėra lankstymų ne gamykliniai padarytose vietose, o uždėjus papildomą sluoksnį, cigarečių dėžė viena lipnia juosta, kaip kad buvo prieš dėžės atidarant, neužsiklijuotų. Pažymi, kad teisme apklaustas VSAT pareigūnas E. U. patvirtino, jog dėžės buvo vienodos, jų šonai buvo lygūs, papildomų pakelių privyniota į ryšulius nebuvo.

4.1.5. Atkreipia dėmesį, kad iš bylos medžiagos matyti, jog dėžės nebuvo matuotos, detaliai apžiūrėtos, filmuotos ar fotografuotos iš visų pusių. Šios dėžės iš ikiteisminio tyrimo medžiagos apskritai dingo, kadangi yra duomenys tik apie cigarečių pakelių sunaikinimą, o dėžių likimas nežinomas. Teigia, jog tokiu būdu buvo panaikinta galimybė teismui ir kaltinimui įsitikinti, kad gamyklinėje dėžėje 560–570 pakelių cigarečių neįmanoma sutalpinti, dėžei ir cigarečių pakeliams neprarandant gamyklinės formos.

4.1.6. Tvirtina, jog priešingai, nei teigia pareigūnai E. U. ir R. J., nei jis, nei P. S. cigarečių dėžių apžiūroje nedalyvavo, neturėjo galimybės matyti gabentų ryšulių išpakavimo bei cigarečių skaičiavimo. Akcentuoja, kad tai patvirtina ne tik jo, bet ir P. S. parodymai bei apžiūros 2021 m. gegužės 31 d. protokolas, kuriame, be jį surašiusio E. U., kitų asmenų nėra nurodyta, nėra ir kitų asmenų parašų. Akcentuoja, kad R. J., P. S. ir R. N. nesimato jokioje nuotraukoje, apžiūros metu nebuvo filmuojama.

4.1.7. Apelianto teigimu, visos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad VSAT pareigūnai, dėl nežinomų priežasčių turėdami galimybę laisvai disponuoti jų žinioje neaiškiomis aplinkybėmis atsiradusiomis cigaretėmis „Fest“, papildomai į dėžes pridėjo 250 cigarečių „Fest“ pakelių, padidindami cigarečių vertę iki sumos, viršijančios150 MGL, kai disponavimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Pasak apelianto, pareigūnai iš patirties žinojo, kad rastose gamyklinėse dėžėse gali tilpti po 500 pakelių ir, kad jie sulaikė 2 000 pakelių cigarečių. Tvirtina, kad būtent todėl net neatlikus dėžių apžiūrų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, melagingai nurodant, kad sulaikyta 2 250 cigarečių pakelių, cigarečių dėžių apžiūra surašyta vėliau, surašant ankstesnį laiką, apžiūros metu vengiant filmavimo, detalaus fotografavimo, dokumentų nepildant IBPS. Teigia, kad apžiūroje neleista dalyvauti jam, R. N., ir P. S., kadangi jie būtų nesutikę su duomenų apie rastų cigarečių skaičių klastojimu. Kaip teigia, vėliau buvo atsikratyta tuščiomis cigarečių dėžėmis, užkertant galimybę įrodyti, jog didesnis nei 500 pakelių skaičius gali tilpti į įvykio vietoje rastas dėžes. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo kreiptis į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo VSAT pareigūnų E. U. ir R. J. atžvilgiu dėl piktnaudžiavimo klastojant dokumentus ir melagingų parodymų davimo.

4.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas apelianto veiką pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog jis, būdamas vykdytoju padarė kontrabandos nusikaltimą, tačiau nei iš nuosprendyje konstatuotų veikos padarymo aplinkybių, nei iš teismo motyvų nėra aišku, kodėl tokia išvada buvo padaryta. Akcentuoja, kad šiuo atveju privalėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti minėto nusikaltimo požymių.

4.2.1. Kaip teigia, nors teismas nustatė, jog jis bendrininkavo su P. S., A. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikusiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje, tačiau apie jo susitarimo turinį su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikusiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje, nuosprendyje nepasisakyta.

4.2.2. Pasak apelianto, vertinant šioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su cigarečių patekimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, laikytina, kad veiksmai, atitinkantys kontrabandos, įtvirtintos BK 199 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, buvo baigti nuo to momento, kai dėžės su cigaretėmis, pažymėtomis Baltarusijos Respublikos banderolėmis, buvo permestos per tvorą į Lietuvos Respublikos teritoriją. Tuo tarpu visi vėlesni veiksmai, jas perėmus jam ir P. S., atlikti su šiomis cigaretėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje, patenka ne į BK 199 straipsnio, bet į BK 199² straipsnio uždraustos nusikalstamos veikos reguliavimo sritį ir laikytini neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis.

4.3. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bendrininkavimo formą, konstatavęs baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė organizuota grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, tame pačiame nuosprendyje kartu veikusiems nuteistiesiems nustatydamas skirtingą bendrininkavimo formą, padarydamas prieštaraujančias viena kitai išvadas dėl bendrininkavimo formos, be to, išeidamas iš kaltinimo ribų ir apie tai iš anksto neįspėjęs nuteistųjų, padarė esminį BPK pažeidimą.

4.3.1. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, aprašydamas nustatytas apelianto padaryto nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes, konstatavo, kad šia veiką jis padarė veikdamas kaip vykdytojas organizuotoje grupėje (nors buvo kaltinamas padaręs bendrininkų grupe), taip pat „organizuotoje bendrininkų grupėje“, nors tokios bendrininkavimo formos įstatymas nenumato, o dėl nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 1 dalyje, bendrininkavimo formos apskritai nenurodė (buvo kaltinamas veiką padaręs bendrininkų grupe), tačiau konstatavo BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą sunkinančią aplinkybę. Pažymi, jog kito nuteistojo – A. M. atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jis su apeliantu R. N. ir P. S. veikė bendrininkų grupe, būdamas organizatoriumi. Pasak apelianto, byloje susiklostė paradoksali situacija, kai nusikalstamų veikų organizatorius ir vykdytojai tas pačias veikas kartu darė skirtingomis bendrininkavimo formomis.

4.3.2. Cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl organizuotos grupės požymių. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos objektyvios veikų padarymo aplinkybės: vienkartinis sutikimas už atlygį nueiti į vietą pasienyje, paimti iš ten cigaretes, apeliantui R. N. ir P. S. už atlygį nueiti į vietą pasienyje, paimti iš ten cigaretes ir nunešti į Adutiškio miestelį, visiškai paprastas veikos padarymo mechanizmas, vienkartinio pobūdžio veiksmai, labai trumpas veikos darymo laikotarpis (ta pati diena, nuo 10.00 val. iki 16.10 val.) nesudaro pagrindo daryti išvadų nei apie organizuotos grupės egzistavimą, nei apie nuteistųjų suvokimą priklausant tokiai grupei.

4.3.3. Teigia, jog veikos padarymas organizuotoje grupėje didina veikos pavojingumą, todėl šiuo atveju buvo pagrindas griežtesnės bausmės skyrimui. Nurodo, kad bendrininkavimo forma buvo įtraukta į kaltinimą – jis ir kiti nuteistieji buvo kaltinami veikas padarę bendrininkų grupėje, o ne organizuotoje grupėje, todėl teismas, griežtindamas apeliantui kaltinimą, privalėjo apie tai jį iš anksto įspėti, tačiau to nepadarė, todėl, išeidamas iš kaltinimo ribų, teismas padarė esminį BPK pažeidimą.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. S. prašo: panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį; informuoti prokurorą apie VSAT pareigūnų E. U. ir R. J. galimai padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 1 dalyje; atlikti eksperimentą ir patikrinti, kiek cigarečių „Fest“ pakelių, supakuotų į blokus po 10 vienetų, telpa originalioje gamyklinėje pakuotėje (dėžėje); bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

5.1. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas rėmėsi suklastotais, neteisėtais įrodymais, todėl padarė esminius BPK 20 straipsnio 4, 5 dalies, 369 straipsnio 3 dalies pažeidimus. Kaip teigia, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neturėjo pagrindo remtis apžiūros 2021 m. gegužės 31 d. protokolu, cigarečių perdavimo, sunaikinimo aktais, VSAT pareigūnų E. U. ir R. J. parodymais.

5.1.1. Pasak apelianto, yra pagrindo manyti, kad dalis ikiteisminio tyrimo dokumentų buvo surašyti ne tuo laiku, kuris nurodytas tuose dokumentuose. Nurodo, kad baudžiamosios bylos 1 tomo 1 lape yra E. U. tarnybinis 2021 m. gegužės 31 d. pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Šis dokumentas suformuotas IBPS 2021 m. gegužės 31 d., 19:05:41. Pažymi, kad IBPS sistemoje tai pirmasis dokumentas, todėl tik suformavus šį dokumentą ir 19.05 val. pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo suteiktas ikiteisminio tyrimo Nr. 02-5-00041-21. Atkreipia dėmesį, kad įvykio vietos apžiūros 2021 m. gegužės 31 d. protokole, kuris tariamai surašytas 16.40–17.10 val., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo Nr. 02-5-00041-21 jau yra nurodytas (t. 1, b. l. 16–18). Be to, apžiūros 2021 m. gegužės 31 d. protokole (dėžių su cigaretėmis), kuris tariamai surašytas 18.00–18.30 val., taip pat yra nurodytas ikiteisminio tyrimo Nr. 02-5-00041-21 (t. 1, b. l. 19–21). Kaip teigia, abu apžiūros protokolai tariamai baigti rašyti atitinkamai 17.10 val. ir 18.30 val., tačiau juose įrašytas ikiteisminio tyrimo numeris kuris, kaip minėta, buvo suteiktas tik 19.05 val. Akcentuoja, kad abu apžiūros 2021 m. gegužės 31 d. protokolai surašyti ne IBPS, nors antrasis protokolas surašytas tarnybinėse patalpose, kur jau neabejotinai buvo galimybė šį dokumentą rašyti ir pasirašyti elektroniniu parašu IBPS, kuriame būtų užfiksuotas realus apžiūros atlikimo ir, atitinkamai, dokumento surašymo laikas. Atsižvelgdamas į tai, kad ikiteisminio tyrimo numeris suteiktas tik 19.05 val., o apžiūrų 2021 m. gegužės 31 d. protokoluose ikiteisminio tyrimo numeris jau įrašytas, daro išvadą, jog abu šie dokumentai realiai surašyti ne juose nurodytu laiku, o po 19.05 val.

5.1.2. Vertindamas tai, kad IBPS suformuotame 2021 m. gegužės 31 d., 19.05 val., tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra nurodytas 2 250 pakelių cigarečių skaičius, tačiau apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas plėvele supakuotų ryšulių išpakavimas ir cigarečių suskaičiavimas dėžėje, buvo rašomas jau vėliau, teigia, jog tarnybiniame pranešime 2 250 pakelių cigarečių skaičius buvo įrašytas dar net fiziškai nepatikrinus, kiek realiai cigarečių pakelių yra plėvele supakuotuose ryšuliuose.

5.1.3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo kaip neįrodyta pripažinta aplinkybe, kad cigaretės buvo gamyklinėje pakuotėje. Tvirtina, jog tai paneigia prie abiejų 2021 m. gegužės 31 d. apžiūros protokolų esančios nuotraukos. Nurodo, kad iš įvykio vietos apžiūros protokolo fotolentelėje (t. 1, b. l. 18) esančių nuotraukų matyti, kad plėvele supakuotuose taisyklingos stačiakampio formos ryšuliuose yra lipnia juosta užklijuotos stačiakampės kartotinės dėžės. Nufotografuota ant vienos dėžės šono esanti etiketė, kurioje parašyta, kad tai Gardino tabako fabriko „Neman“ produkcija, cigaretės „Fest“, 10 000 vnt., kas sudaro 500 pakelių. Nurodo, kad analogiškos etiketės yra ir cigarečių dėžių apžiūros protokolo fotolentelėje (t. 1, b. l. 21) esančiose nuotraukose. Ant visų dėžių papildomai matomas fabriko „Neman“ juodas logotipas. Pasak apelianto, tai leidžia daryti kategorišką išvadą, kad cigaretės buvo rastos keturiose originaliose fabriko „Neman“ dėžėse, kuriose telpa po 10 000 cigarečių, t. y. po 500 pakelių.

5.1.4. Tvirtina, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog į originalias dėžes buvo įdėta ir jose galėjo tilpti daugiau negu po 500 pakelių cigarečių. Kaip teigia, iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad plėvele apvynioti ryšuliai yra taisyklingos stačiakampio formos, dėžės yra sandariai uždarytos ir užklijuotos balta lipnia juosta (2 nuotrauka, t. 1, b. l. 18). Matyti, kad dėžėse cigarečių pakeliai sudėti lygiai iki viršaus, iki ten, kur dėžėje jau yra gamykliniai padarytos lankstymo vietos (1 nuotrauka, t. 1, b. l. 21). Pasak apelianto, iš nuotraukų akivaizdu, kad į dėžes įdėjus papildomai 6 ar 7 blokus cigarečių (60 ar 70 cigarečių pakelių), kaip kad nurodyta cigarečių apžiūros protokole, atsirastų papildomas bent dviejų pakelių storio (vertinant, kad cigarečių pakeliai rasti tik blokuose, kuriuose pakeliai sudėti dviem sluoksniais) sluoksnis, kuris neleistų dėžei sandariai užsidaryti. Iš dėžių nuotraukų matyti, kad jų forma nėra pakitusi, nėra lankstymų ne gamykliniai padarytose vietose, o uždėjus papildomą sluoksnį, cigarečių dėžė viena lipnia juosta, kaip kad buvo prieš dėžės atidarant, neužsiklijuotų. Pažymi, kad teisme apklaustas VSAT pareigūnas E. U. patvirtino, jog dėžės buvo vienodos, jų šonai buvo lygūs, papildomų pakelių privyniota į ryšulius nebuvo.

5.1.5. Atkreipia dėmesį, kad iš bylos medžiagos matyti, jog dėžės nebuvo matuotos, detaliai apžiūrėtos, filmuotos ar fotografuotos iš visų pusių. Šios dėžės iš ikiteisminio tyrimo medžiagos apskritai dingo, kadangi yra duomenys tik apie cigarečių pakelių sunaikinimą, o dėžių likimas nežinomas. Teigia, jog tokiu būdu buvo panaikinta galimybė teismui ir kaltinimui įsitikinti, kad gamyklinėje dėžėje 560–570 pakelių cigarečių neįmanoma sutalpinti, dėžei ir cigarečių pakeliams neprarandant gamyklinės formos.

5.1.6. Tvirtina, jog priešingai, nei teigia pareigūnai E. U. ir R. J., nei jis, nei R. N. cigarečių dėžių apžiūroje nedalyvavo, neturėjo galimybės matyti gabentų ryšulių išpakavimo bei cigarečių skaičiavimo. Akcentuoja, kad tai patvirtina ne tik jo, bet ir R. N. parodymai bei apžiūros 2021 m. gegužės 31 d. protokolas, kuriame, be jį surašiusio E. U., kitų asmenų nėra nurodyta, nėra ir kitų asmenų parašų. Akcentuoja, kad R. J., jo, P. S., ir R. N. nesimato jokioje nuotraukoje, apžiūros metu nebuvo filmuojama.

5.1.7. Apelianto teigimu, visos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad VSAT pareigūnai, dėl nežinomų priežasčių turėdami galimybę laisvai disponuoti jų žinioje neaiškiomis aplinkybėmis atsiradusiomis cigaretėmis „Fest“, papildomai į dėžes pridėjo 250 cigarečių „Fest“ pakelių, padidindami cigarečių vertę iki sumos, viršijančios 150 MGL, kai disponavimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Pasak apelianto, pareigūnai iš patirties žinojo, kad rastose gamyklinėse dėžėse gali tilpti po 500 pakelių ir, kad jie sulaikė 2 000 pakelių cigarečių. Tvirtina, kad būtent todėl net neatlikus dėžių apžiūrų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, melagingai nurodant, kad sulaikyta 2 250 cigarečių pakelių, cigarečių dėžių apžiūra surašyta vėliau, surašant ankstesnį laiką, apžiūros metu vengiant filmavimo, detalaus fotografavimo, dokumentų nepildant IBPS. Teigia, kad apžiūroje neleista dalyvauti R. N. ir jam, P. S., kadangi jie būtų nesutikę su duomenų apie rastų cigarečių kiekį klastojimu. Kaip teigia, vėliau buvo atsikratyta tuščiomis cigarečių dėžėmis, užkertant galimybę įrodyti, jog didesnis nei 500 pakelių skaičius gali tilpti į įvykio vietoje rastas dėžes. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo kreiptis į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo VSAT pareigūnų E. U. ir R. J. atžvilgiu dėl piktnaudžiavimo klastojant dokumentus ir melagingų parodymų davimo.

5.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas apelianto veiką pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog jis, būdamas vykdytoju padarė kontrabandos nusikaltimą, tačiau nei iš nuosprendyje konstatuotų veikos padarymo aplinkybių, nei iš teismo motyvų nėra aišku, kodėl tokia išvada buvo padaryta. Akcentuoja, kad šiuo atveju privalėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti minėto nusikaltimo požymių.

5.2.1. Kaip teigia, nors teismas nustatė, jog jis bendrininkavo su R. N., A. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikusiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje, tačiau apie jo susitarimo turinį su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikusiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje, nuosprendyje nepasisakyta.

5.2.2. Pasak apelianto, vertinant šioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su cigarečių patekimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, laikytina, kad veiksmai, atitinkantys kontrabandos, įtvirtintos BK 199 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, buvo baigti nuo to momento, kai dėžės su cigaretėmis, pažymėtomis Baltarusijos Respublikos banderolėmis, buvo permestos per tvorą į Lietuvos Respublikos teritoriją. Tuo tarpu visi vėlesni veiksmai, jas perėmus jam ir R. N., atlikti su šiomis cigaretėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje, patenka ne į BK 199 straipsnio, bet į BK 199² straipsnio uždraustos nusikalstamos veikos reguliavimo sritį ir laikytini neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis.

5.3. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bendrininkavimo formą, konstatavęs baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė organizuota grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, tame pačiame nuosprendyje kartu veikusiems nuteistiesiems nustatydamas skirtingą bendrininkavimo formą, padarydamas prieštaraujančias viena kitai išvadas dėl bendrininkavimo formos, be to, išeidamas iš kaltinimo ribų ir apie tai iš anksto neįspėjęs nuteistųjų, padarė esminį BPK pažeidimą.

5.3.1. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, aprašydamas nustatytas apelianto padaryto nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes, konstatavo, kad šia veiką jis padarė veikdamas kaip vykdytojas organizuotoje grupėje (nors buvo kaltinamas padaręs bendrininkų grupe), taip pat „organizuotoje bendrininkų grupėje“, nors tokios bendrininkavimo formos įstatymas nenumato, o dėl nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 1 dalyje, bendrininkavimo formos apskritai nenurodė (buvo kaltinamas veiką padaręs bendrininkų grupe), tačiau konstatavo BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą sunkinančią aplinkybę. Pažymi, jog kito nuteistojo – A. M. atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jis su apeliantu P. S. ir R. N. veikė bendrininkų grupe, būdamas organizatoriumi. Pasak apelianto, byloje susiklostė paradoksali situacija, kai nusikalstamų veikų organizatorius ir vykdytojai tas pačias veikas kartu darė skirtingomis bendrininkavimo formomis.

5.3.2. Cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl organizuotos grupės požymių. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos objektyvios veikų padarymo aplinkybės: vienkartinis sutikimas už atlygį nueiti į vietą pasienyje, paimti iš ten cigaretes, apeliantui P. S. ir R. N. už atlygį nueiti į vietą pasienyje, paimti iš ten cigaretes ir nunešti į Adutiškio miestelį, visiškai paprastas veikos padarymo mechanizmas, vienkartinio pobūdžio veiksmai, labai trumpas veikos darymo laikotarpis (ta pati diena, nuo 10.00 val. iki 16.10 val.) nesudaro pagrindo daryti išvadų nei apie organizuotos grupės egzistavimą, nei apie nuteistųjų suvokimą priklausant tokiai grupei.

5.3.3. Teigia, jog veikos padarymas organizuotoje grupėje didina veikos pavojingumą, todėl šiuo atveju buvo pagrindas griežtesnės bausmės skyrimui. Nurodo, kad bendrininkavimo forma buvo įtraukta į kaltinimą – jis ir kiti nuteistieji buvo kaltinami veikas padarę bendrininkų grupėje, o ne organizuotoje grupėje, todėl teismas, griežtindamas apeliantui kaltinimą, privalėjo apie tai jį iš anksto įspėti, tačiau to nepadarė, todėl, išeidamas iš kaltinimo ribų, teismas padarė esminį BPK pažeidimą.

6. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai apeliacinius skundus prašė tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

7. Apeliacinės instancijos teisme, tenkinus apeliantų ir jų gynėjų prašymą atlikti eksperimentą, nustatyti, ar originalioje cigarečių „Fest“ pakuotėje (dėžėje) gali tilpti 560–570 pakelių cigarečių, supakuotų į blokus po 10 vienetų, gautas eksperimento 2024 m. kovo 1 d. protokolas. Pateikto protokolo duomenimis, išmatavus pateiktą kartoninę dėžę su šone esančia emblema „Neman“, spausdinta kirilica, ir lipduku su spausdintine informacija „Fest 10 000 vnt. cigarečių“, nustatyta, kad jos vidaus dydis yra 56x44x24 cm. Nustatytas „Fest“ (10 pakelių) bloko dydis – 28x8,4x4,4 cm. Eksperimento metu į dėžę vertikaliai buvo sudėti cigarečių blokai, sudėtos 5 eilės po 5 blokus, ant kurių sudėti dar 25 blokai cigarečių, t. y. 5 eilės po 5 blokus. Sudėjus į dėžę 50 blokų cigarečių nustatyta, kad kartoninės dėžės forma nepakito. Tęsiant eksperimentą į dėžę buvo dedami papildomi cigarečių blokai. Iš vieno šono buvo vertikaliai įdėti 6 blokai cigarečių dviem eilėmis po 3 blokus ir 1 blokas iš kito šono, užfiksuotas pakitęs dėžės dydis viršutinėje eilėje, matmenys: 56x44x34 cm. Veiksmą atnaujinus, papildomai prieš tai įdėtus 7 blokus perdėjus tik iš vieno šono, t. y. 3 blokai apačioje vertikaliai, 3 blokai horizontaliai, virš apačioje esančių blokų, 1 blokas šalia viršutinėje dalyje sudėtų horizontaliai 3 blokų, nustatyta, kad į vieną dėžę buvo sudėti 57 blokai, padėjus dėžę ant šono matyti, kad per vidurį ji su sudėtais 57 blokais cigarečių yra išlinkusi maždaug iki 4 cm (t. 5, b. l. 149–150).

8. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teisme liudytojas E. U. parodė, kad ikiteisminio tyrimo numeris yra suteikiamas užregistravus IBPS, tarnybinis pranešimas įvedamas į IBPS, sukuriama medžiaga, priėmus sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, medžiaga pervedama. 2021 m. gegužės 31 d. apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 16–17) buvo surašytas Adutiškio užkardoje. Apžiūros vietoje buvo užfiksuota, kas rasta, nufotografuota, o protokolas, kadangi technines priemones (kompiuterį) turi tik užkardoje, surašytas ten, užkardoje, apžiūros laikas ir surašymo laikas nėra tapatūs dalykai. Atlikus apžiūrą yra laikoma, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau tai turi būti užregistruota IBPS, užregistravus ikiteisminį tyrimą, numeris buvo įrašytas į protokolą. Protokolas buvo surašytas tą pačią dieną, surašymo laiko liudytojas neatsimena. Apžiūros 2021 m. gegužės 31 d. protokolas (t. 1, b. l. 19–20) taip pat buvo surašytas užkardoje. Apžiūrėjus įvykio vietą, suskaičiavus cigaretes, buvo surašytas tarnybinis pranešimas Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje, registruota medžiaga, kuri pervesta į ikiteisminį tyrimą, suteikti du numeriai, tada surašyti protokolai. Pradžioje IBPS registruojama medžiaga, po to ji pervedama į ikiteisminį tyrimą, pagal esamą praktiką, protokoluose yra ikiteisminio tyrimo numeriai. Tai, kad apžiūros protokolai nebuvo pasirašyti elektroniniu parašu IBPS, praktikai neprieštarauja, taip yra paprasčiau įkelti nuotraukas. Cigaretės buvo dėžėse, kurias išpakavo, pakelius iškratė ir suskaičiavo. Kaip cigaretės buvo supakuotos, liudytojas neatsimena. Kai cigaretės buvo skaičiuojamos, P. S. ir R. N. turėjo dalyvauti, liudytojas neatsimena, ar jie sėdėjo šalia, kai jis rašė protokolus. Pakuotės – keturios dėžės, turėjo būti prie bylos, tačiau to tiksliai pasakyti liudytojas negali, neatsimena, ar dėžės buvo perduotos. Dėžės atrodė kaip gamyklinės, ar buvo išsipūtusios šonuose, liudytojas neatsimena. Standartiškai į dėžę telpa 500 pakelių, t. y. 50 blokų cigarečių. Plėvelės nuo dėžių, greičiausiai, buvo nuimtos įvykio vietoje tam, kad būtų įsitikinta, jog ten cigaretės, o nuluptos visiškai – užkardoje, gabenimo patogumui. Ar dėžės buvo suplyšusios, liudytojas neatsimena. Taip pat neatsimena, ar tuo metu, kai plėšė plėvelę, naudojo kokį nors įrankį. Ar dėžėse cigarečių sudėjimo tvarka buvo įprasta, liudytojas negali atsakyti, kadangi yra praėję treji metai, visos cigaretės buvo nufotografuotos, tai užfiksuota protokole, tas pats skaičius perduotas į užkardą, eigos fiksuoti vaizdo įrašu liudytojas, galimai, nematė prasmės. Apžiūros metu buvo nufotografuotos keturios dėžės, sustatytos prie sienos, jas sustatyti kažkokiu rakursu nebuvo tikslo.

9. Teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme apžiūrėtos įrašytos į CD laikmeną nuotraukos, papildomai pateiktos prokurorės (priedas prie 2021 m. gegužės 31 d. apžiūros protokolo (t. 5, b. l. 127–128)).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

10. Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį priėmė remdamasis suklastotais, neteisėtais įrodymais, tuo padarė esminius BPK 20 straipsnio 4, 5 dalies, 369 straipsnio 3 dalies pažeidimus. Nuteistieji tvirtina, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi klaidingai kvalifikavo jų veiką pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniuose skunduose dėstoma, jog nors pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apeliantai bendrininkavo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikusiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje, tačiau joks susitarimas su minėtais asmenimis nustatytas nebuvo, veiksmai, cigaretes perėmus R. N. ir P. S., atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje, laikytini neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis. Šiuo atveju privalėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti minėto nusikaltimo (kontrabandos) požymių. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bendrininkavimo formą, konstatavęs baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė organizuota grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat, tame pačiame nuosprendyje kartu veikusiems nuteistiesiems nustatydamas skirtingą bendrininkavimo formą, be to, išeidamas iš kaltinimo ribų ir apie tai iš anksto neįspėjęs nuteistųjų, padarė esminį BPK pažeidimą. Apeliantas A. M. tvirtina ir tai, kad jo veika nepagrįstai kvalifikuota kaip kontrabandos nusikaltimo organizatoriaus, o jo padaryta veika – disponavimas penkiais imitaciniais ir dviem dujiniais šoviniais – net ir įvertinus jo asmenybę bei ankstesnius teistumus, turėjo ir gali būti įvertinta kaip mažareikšmė. Teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Įvertinusi, apeliantų skundų turinį, sutampančius argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija analizuos ir dėl jų pasisakys kartu.

Dėl įrodymų leistinumo

11. Apeliantai dėsto versiją, kad VSAT pareigūnai, turėdami galimybę laisvai disponuoti jų žinioje neaiškiomis aplinkybėmis atsiradusiomis cigaretėmis „Fest“, papildomai į dėžes pridėjo 250 cigarečių „Fest“ pakelių, padidindami cigarečių vertę iki sumos, viršijančios 150 MGL, kai disponavimas tokiu kiekiu užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas, pasak apeliantų, negalėjo remtis apžiūros 2021 m. gegužės 31 d. protokolais, cigarečių perdavimo, sunaikinimo aktais, VSAT pareigūnų E. U. ir R. J. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, neturi pagrindo spręsti, kad tokie apeliantų teiginiai pasitvirtino.

12. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu šių nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022 ir kt.). Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymu tik nustatęs, kad: 1) tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų (reikalavimų rinkti duomenis įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais, surinktus duomenis patikrinti) arba 2) duomenys nėra reikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių – t. y. duomenys neatitinka sąsajumo reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-719/2024).

13. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 02-5-0041-21 buvo pradėtas 2021 m. gegužės 31 d., ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, požymius: nustačius, kad du asmenys gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 2 250 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Tarnybinis pranešimas IBPS registruotas 2021 m. gegužės 31 d., 19.05.41 val. (t. 1, b. l. 4). Kaip nustatyta iš pirmiau išdėstytų liudytojo E. U. paaiškinimų, pareigūnai, atlikę įvykio vietos apžiūrą, užfiksavę, kad į namą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atgabentos cigaretės „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, cigarečių pakelius suskaičiavo Adutiškio užkardoje, ten pat buvo surašyti du 2021 m. gegužės 31 d. protokolai, į kuriuos, tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užregistravus IBPS, buvo įrašytas ir suteiktas ikiteisminio tyrimo numeris. Kaip matyti iš minėtų 2021 m. gegužės 31 d. apžiūros protokolų, juose nurodytas laikas: 16.40–17.10 val. (t. 1, b. l. 16–17) ir 18.00–18.30 val. (t. 1, b. l. 19–20). BPK 179 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus rašomi protokolai, protokolą rašo tyrimo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus. Kaip įtvirtinta aptariamo straipsnio 2 dalyje, protokole turi būti nurodyta tyrimo veiksmo atlikimo vieta ir laikas (data ir valanda); tyrimo veiksmą atliekantis asmuo ir visi asmenys, kurie dalyvauja ar kurių akivaizdoje tai atliekama; apklaustų asmenų parodymai arba kitų tyrimo veiksmų aprašymas ir rezultatai; asmenų, kurie dalyvavo atliekant tyrimo veiksmą ar kurių akivaizdoje jis atliktas, pareiškimai; jeigu atliekant tyrimo veiksmą buvo panaudotos techninės priemonės, protokole turi būti nurodytos jų naudojimo sąlygos ir tvarka. Iš apeliaciniuose skunduose minimų 2021 m. gegužės 31 d. protokolų matyti, kad juose nurodytas ne protokolų surašymo laikas, o fiksuojamų apžiūrų laikai, nurodyta pirmosios apžiūros vieta – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 16), ir antrosios – Adutiškio pasienio užkarda, Kackonių k., Švenčionių raj. (t. 1, b. l. 19), abiejuose protokoluose nurodyta jų surašymo vieta – Adutiškis, prie abiejų apžiūrų protokolų yra fotonuotraukos (t. 1, b. l. 18, 21). Apklausti pirmosios instancijos teisme P. S. ir R. N. teigė, kad cigarečių skaičiavimo jie nematė (t. 3, b. l. 183, 185), apklausti kaip liudytojai E. U. ir R. J. tvirtino, kad cigaretes skaičiavo apeliantų akivaizdoje (t. 4, b. l. 16, 19). Kaip matyti iš 2021 m. gegužės 31 d. apžiūros protokolų, juose, be protokolą surašiusio pareigūno, kitų, dalyvavusių atliekant veiksmą, asmenų nenurodyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo su baudžiamosios bylos medžiaga pateiktų 2021 m. gegužės 31 d. apžiūros protokolų pripažinti neleistinais įrodymais ir vertinti, kad pirmosios instancijos teismas jais negalėjo remtis priimdamas skundžiamą nuosprendį. Sutiktina, kad abiejuose 2021 m. gegužės 31 d. apžiūros protokoluose nėra įrašyti visi asmenys, kurie dalyvavo ar kurių akivaizdoje buvo atliekamas tyrimo veiksmas, ir, nors protokoluose nurodyta surašymo vieta – Adutiškis, ir iš pareigūno E. U. paaiškinimo nustatyta, kad abu protokolai buvo rašomi ne įvykio vietoje, o Adutiškio pasienio užkardoje, vis tik, tam tikri protokolų surašymo trūkumai savaime nedaro šių rašytinių įrodymų neleistinais. Išklausius papildomų liudytojo E. U. paaiškinimų, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl apžiūros protokoluose užfiksuotų duomenų, patvirtintų kita baudžiamosios bylos medžiaga, patikimumo.

14. 2021 m. birželio 1 d. pakvitavimo duomenimis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Vilniaus skyriaus logistas A. T. priėmė saugojimui 2 250 pakelių cigarečių „Fest“ (t. 1, b. l. 28–29). Prokurorės 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimu nutarta sunaikinti 2 250 pakelių cigarečių „Fest“, saugomų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 02-5-00041-21 (t. 1, b. l. 34–36), tabako gaminių sunaikinimo 2021 m. spalio 19 d. akto duomenimis, šis turtas buvo sunaikintas (t. 1, b. l. 40–42). Teisėjų kolegija pažymi, kad cigarečių skaičius, perduotas saugojimui ir vėliau – sunaikinimui, atitinka užfiksuotą 2021 m. gegužės 31 d. protokole. Pagrindo spręsti, kad aptartuose perdavimą ir sunaikinimą patvirtinančiuose dokumentuose būtų nurodyti neteisingi duomenys, teisėjų kolegija nenustato, šių dokumentų tikrumas neginčijamas ir apeliaciniuose skunduose. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių ir dėl liudytojų E. U. ir R. J. parodymų patikimumo. Vien ta aplinkybė, kad šie liudytojai yra pareigūnai, neleidžia spręsti, jog jie yra asmeniškai suinteresuoti apkalbėti apeliantus ir, dar daugiau, klastoti įrodymus – papildomai į dėžes pridėti 250 pakelių cigarečių „Fest“. Apeliantų versijos dėl pareigūnų galimai nusikalstamų veiksmų vertintinos kaip jų siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nepasitvirtino ir apeliantų teiginiai, jog į 4 dėžes netelpa daugiau nei 50 blokų cigarečių. Priešingai, kaip nustatyta iš eksperimento, atlikto apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą, 2024 m. kovo 1 d. protokolo, į gamykliniai pagamintą cigarečių „Fest“ dėžę galima sutalpinti ne tik 50 blokų, bet ir 57 blokus cigarečių „Fest“, antruoju atveju dėžė išsigaubia maždaug iki 4 cm. Kaip matyti iš nuotraukų, įrašytų į CD laikmeną, apžiūrėtos 4 kartoninės dėžės nėra visiškai taisyklingos formos. Taigi apeliantų versija dėl pareigūnų neteisingai užfiksuoto cigarečių skaičiaus atmestina kaip nepasitvirtinusi. Pirmosios instancijos teismas aptartus įrodymus kaip leistinus vertino tinkamai.

Dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis

15. Apeliantai P. S. ir R. N. neginčija savo kaltės dėl disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, tačiau nesutinka su inkriminuotu skaičiumi (bendra verte), A. M. pirmosios instancijos teisme neigė organizavęs šį nusikaltimą, apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas, apeliantų kaltė bylos įrodymų visuma patvirtinta.

16. Apeliantas P. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jam būnant svečiuose pas R. (N.) A. M. pasiūlė užsidirbti pinigų, jis sutiko nešti cigaretes. A. M. juos nuvežė į Adutiškio miestelį. Apie 2 val. (14.00 val.) atėjo SMS žinutė, kad galima eiti paimti cigarečių. Jie perlipo per medį, prie didelės angos prieš valstybės sienos apsaugos zoną jam turėjo permesti cigaretes. Kai priėjo prie tvoros, vienas ryšulys jau buvo permestas, jam sušuko, kad palauktų, tuoj permes kitą ryšulį. Jis pirmą ryšulį nutempė į krūmus, kai permetė antrą ryšulį, jis sušuko R. N., kad šis prieitų ir jam padėtų. Atgabeno cigaretes į S. J. namą ir buvo sulaikyti. Pagal susitarimą jis buvo paskambinęs A. M., kad cigaretės jau vietoje. Turėjo atvažiuoti automobilis paimti cigarečių, o juos iš Adutiškio miestelio turėjo paimti A. M.. Viską organizavo A. M.. Jis yra matęs tuos baltarusius, jie buvo atvykę į Lietuvą, jiems vizas darė A. M.. A. M. sakė, kad bus 2 000 pakelių cigarečių, su juo buvo kalba apie administracinę atsakomybę. Baltarusiai jam per „Telegram“ sakė, kad buvo 2 000 pakelių. Dėžės buvo įvyniotos į juodą polietileninį maišą, apvyniotos juoda lipnia juosta. Dėžės buvo standartinės, lygios, daugiau cigarečių jose būti negalėjo. Pasieniečiai prie jų pakelių neskaičiavo (t. 3, b. l. 184–185). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis P. S. ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. birželio 1 d. apklaustas kaip įtariamasis, paaiškino, kad A. M. jam pasiūlė užsidirbti pinigų nešant cigaretes, pasakė, kad reikės nešti dviese, žadėjo 200 Eur. Susitarė, kad sulaikymo dieną (2021 m. gegužės 31 d.), apie 13.00 val., jis, P. S., lauks šalia parduotuvės „Aibė“. Apie 13.40 val. jis pamatė, kad ateina R. N., suprato, kad šis ir bus tas asmuo, su kuriuo reikės nešti cigaretes. Jie nuėjo pro seniūniją, praėjo J. namus, ėjo pamiške, perėjo upę, priėjo sieną. Juos pamatę baltarusiai pribėgo prie sienos, per tvorą permetė cigaretes. Jie paėmė ryšulius ir nubėgo atgal prie krūmų. Nuėję atgal, priėjo prie J. namo, sudėjo cigaretes į sandėliuką, po to nuėjo į namą, kuriame nieko nebuvo. Po poros minučių juos, išėjusius į lauką, sulaikė pareigūnai (t. 2, b. l. 67–68). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją P. S. paaiškino, kad A. M. jam 2021 m. gegužės 31 d. arba birželio 1 d. pasiūlė užsidirbti pinigų. Kartu tuo metu buvo ir jo mama, draugas R. N. su savo mergina. Jiems su R. N. A. M. parodė, iš kur ir į kur reikės nešti cigaretes. Kiekvienam buvo pažadėtas po 200 Eur atlygis. Jis kartu su pažįstamu R. N. perėjo per upę Kamają, nuėjo link tvoros, atnešė cigaretes į S. J. namus. A. M. nurodė, kad tame name reikės padėti cigaretes. Buvo keturios didelės dėžės – du ryšuliai. Dėžes permetė du Baltarusijos piliečiai. Su Baltarusijos piliečiais ryšį palaikė savo telefonu, jam po 14.00 val. paskambinę Baltarusijos piliečiai pasakė, kad yra netoliese, jie, pribėgę prie tvoros, permetė dėžes. Atėję iki nurodyto namo, jie įdėjo dėžes į sandėliuką, netrukus buvo sulaikyti (t. 2, b. l. 70). Kaip matyti, apeliantas P. S. parodymus apie konkretų cigarečių skaičių, neužtraukiantį baudžiamosios atsakomybės, davė tik apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiškino, kad kartu su R. N. veikė vykdydami A. M. nurodymus.

17. Nuteistasis R. N. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad A. M. jam su P. S. pasiūlė užsidirbti pinigų, jie sutiko. A. M. reikėjo „kojų“, siūlė 200 Eur už vieną nunešimą. A. M. juos nuvežė į kaimelį Adutiškio seniūnijoje, P. davė mėlynos spalvos telefoną ryšiui su baltarusiais, pasakė, kad 13.50–14.00 val. paskambintų baltarusiams. Jie laukė iki 14.00 val., jis pokalbio turinio negirdėjo. Jie nuėjo, perlipo upę, ėjo pro pievą. Baltarusių ten nebuvo, vėliau jie su P. S. susisiekė telefonu. Kai permetė cigaretes, P. nuėjo ir jas paėmė, jis paėmė kitą ryšulį, nešė kartu su P. iki S. J. namų. P. paskambino A. M. ir pasakė, kad gali atvažiuoti, pasiimti ryšulius. Juos sulaikė pareigūnai. Nurodė, kad tokio cigarečių skaičiaus, koks nurodytas kaltinime, negalėjo būti, buvo pasakyta, kad bus keturios dėžės, t. y. 2 000 pakelių, pareigūnai cigarečių jų akivaizdoje neskaičiavo (t. 3, b. l. 182–183). Apklaustas kaip įtariamasis R. N. 2021 m. birželio 1 d. parodė, kad jiems su P. S., kurį pažįsta ketverius–penkerius metus, A. M. pasiūlė užsidirbti pinigų. Suprato, kad A. M. siūlė nešti cigaretes, nes ir anksčiau teko šiam nešti. A. M. žadėjo už tai kiekvienam po 200 Eur. Jie nuvažiavo į Adutiškį, pakeliui A. M. pasakė, kad turės nueiti prie „triūbos“, paimti cigaretes, nunešti į namą, po to cigaretes pakrauti į automobilį. Kas turėjo atvažiuoti cigarečių, A. M. nesakė. Apie 13.50 val. jie išėjo link sienos, pakeliui perėjo upę. Priėjus prie sienos, apie 5 min. teko palaukti. Jis išgirdo, kaip iš Baltarusijos pusės kažkas kvietė: „(duomenys neskelbtini)“. Jie priėjo prie tvoros, baltarusiai permetė ryšulius. Jie paėmė po ryšulį ir sugrįžo tuo pačiu keliu, buvo sulaikyti (t. 2, b. l. 168–169). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją R. N. davė analogiškus parodymus, kaip ir 2021 m. birželio 21 d. apklausos metu, taip pat paaiškino, kad 2 250 pakelių cigarečių buvo supakuoti į juodos spalvos šiukšlių maišus ir apklijuoti lipnia juosta, ant dėžių buvo pritvirtintos petnešos, skirtos nešimui ant pečių. Nurodė, kad P. S. su baltarusiais pradėjo bendrauti, kai jie buvo netoli sienos, skambino baltarusiams apie du kartus, baltarusiai šiam – vieną. Už cigaretes su jais neatsiskaitė. Kai juos sulaikė ir vežė į pasienio užkardą, jis Adutiškio miestelyje pastebėjo automobiliu važiuojantį A. M., kuris, pamatęs pasieniečių automobilį, pasuko į kiemą (t. 3, b. l. 171–172). Vertintina, kad šis apeliantas, kaip ir P. S., davė nuoseklius parodymus apie savo ir P. S. veiksmus, atliktus vykdant A. M. nurodymus, tik pirmosios instancijos teisme nurodė naują aplinkybę – apie sutartą cigarečių pakelių skaičių.

18. Apeliantas A. M. pirmosios instancijos teisme kaltės dėl to, jog organizavo akcizais apmokestinamų prekių gabenimą, nepripažino, parodė, kad pas jį atėję du asmenys paklausė, gal jis žino, kas galėtų atnešti keturias dėžes cigarečių, jis pasiūlė „darbą“ P. S.. Pripažįsta, kad atvežė kitus kaltinamuosius į Adutiškį, tie žmonės turėjo laukti kažkur prie parduotuvės. Iš R. N. žino, kad juos vežė į užkardą, ten sumušė ir paleido, sakė, kad apkalbėtų jį, A. M. („varykit ant M., o jūs būsit išlaisvinti“). Pasieniečiai pridėjo 25 blokus, „pasidarbavo“ dėl jo, A. M. (t. 5, b. l. 6–7). Apklaustas kaip įtariamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, parodė, kad R. N., P. S. niekada nesiūlė gabenti cigarečių, R. N. savo automobiliu niekada nevežė, P. S. veždavo pas save iš Jakelių kaimo dirbti ūkio darbus, paskutinį kartą vežė maždaug prieš savaitę (t. 3, b. l. 124–125). Kaip matyti, apelianto A. M. parodymai yra nenuoseklūs, vis tik nuteistasis pirmosios instancijos teisme pripažino siūlęs kitiems kaltinamiesiems „darbą“, juos nuvežęs. Pažymėtina, kad šio apelianto parodymai apie tai, jog kiti nuteistieji jį apkalba pareigūnų nurodymu, jokiais baudžiamosios bylos duomenimis nepatvirtinti. Priešingai, kaip aptarta, P. S. ir R. N. parodymai dėl A. M. vaidmens išliko nuoseklūs, ir šie apeliantai nė vienoje apklausoje nenurodė, kad tokius parodymus duoda ne laisva valia. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo A. M. parodymai apie vaidmenį nusikalstamoje veikoje yra paneigti ir kitų įrodymų visuma.

19. Apžiūros 2021 m. spalio 5 d. protokolo duomenimis, apžiūrėjus mėlynos spalvos telefoną „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini), paimtą asmens kratos metu iš P. S., nustatytas 2021 m. gegužės 31 d., nuo 14.10 val. iki 14.47 val., vykęs bendravimas „Telegram“ programa su asmeniu „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. gegužės 31 d., 13.47 val. ir 13.53 val., įeinantys skambučiai iš asmens „A. B.“ (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini)), 2021m. gegužės 31 d., 13.48 val., įeinantis skambutis iš asmens „A.“ (abonentinis numeris (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 53–60), kas atitinka nuteistųjų P. S. ir R. N. parodymus apie A. M. P. S. duotą telefoną ir jo naudojimą bendravimui su baltarusiais. Apžiūros 2021 m. gruodžio 12 d. protokolo duomenimis, 2021 m. gegužės 31 d. nustatyta dešimt kontaktų skambučiais tarp abonentinių numerių (duomenys neskelbtini) (A. M.) ir (duomenys neskelbtini) (P. S.) (t. 1, b. l. 111–115), kas taip pat atitinka nuteistųjų P. S. ir R. N. parodymus apie A. M. duodamus nurodymus nusikalstamai veiklai. Taip pat, telefono „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), paimto kratos metu A. M. namuose, apžiūros 2021 m. lapkričio 25 d. protokolo duomenimis, rastos žemėlapių nuotraukos su vietos nuorodomis ant Lietuvos–Baltarusijos sienos (t. 1, b. l. 63–66). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatytų aplinkybių pagrindu teisingai vertino, kad visi nuteistieji veikė bendrininkaudami, būdami tarpusavyje susitarę, pasidaliję vaidmenimis. Visi nuteistieji suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, taip pat kiekvienas iš jų suvokė, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, veika buvo daroma bendromis kelių asmenų pastangomis. A. M. veikė kaip organizatorius, parengęs nusikalstamą veiką ir jai vadovavęs, P. S. ir R. N. – kaip vykdytojai, padarę nusikalstamą veiką. Apie skundžiamame nuosprendyje nustatytą bendrininkavimo formą (formas) teisėjų kolegija šiuo metu nepasisako, kadangi šis klausimas bus analizuojamas atskirai, atsakant į atitinkamus apeliacinių skundų argumentus.

20. Dėl cigarečių skaičiaus (atitinkamai – vertės), teisėjų kolegija, pažymėdama, jog apeliantai P. S. ir R. N. ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė vietą, kur jiems baltarusiai per valstybės sieną permetė cigarečių ryšulius ir kelią, kuriuo pasišalino, paėmę ryšulius (t. 2, b. l. 72–74, 173–176), apklausiami pas ikiteisminio tyrimo teisėją nenurodė, jog būtų iš anksto sutarę nunešti tik konkretų akcizais apmokestinamų prekių skaičių, vertina, kad ši nauja aplinkybė pirmosios instancijos teisme nurodyta siekiant palengvinti savo teisinę padėtį, tačiau jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta. Kaip buvo aptarta pirmiau, nuteistųjų apeliaciniuose skunduose keliama versija apie pareigūnų piktnaudžiavimą, įrodymų klastojimą nepasitvirtino. Pažymėtina, kad nuteistieji P. S. ir R. N. paėmė per sieną permestus ryšulius su rankenomis, apvyniotus lipnia juosta, todėl objektyviai ir neturėjo įsitikinti, koks skaičius cigarečių pakelių juose buvo. Nuteistieji nurodė, kad sutiko atlikti „kojų“ vaidmenį už pažadėtą 200 Eur atlygį, praeityje buvo teisti už analogiškų veikų padarymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantai P. S. ir R. N. suvokė, jog gabeno ir iki sulaikymo laikė cigaretes – akcizais apmokestinamas prekes, iš ryšulių dydžio (svorio) bent bendrais bruožais suvokė jų vertę, užtraukiančią baudžiamąją atsakomybę, taigi veikė tyčia. Aptartų baudžiamosios bylos duomenų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nepatvirtina, kad nuteistieji įgijo akcizais apmokestinamas prekes, kadangi nuteistųjų susitarimas apėmė tik šių prekių atgabenimą ir laikymą, iki cigaretės bus paimtos. Byloje neabejotinai nustatytas tik cigarečių gabenimo ir laikymo faktas, todėl alternatyvus veikos požymis – įgijimas – iš skundžiamo nuosprendžio šalintinas.

21. Apeliantai skundžiamu nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl to, kad 2021 m. gegužės 31 d. pažeisdami nustatytą tvarką gabeno ir laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos. Atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, buvo nustatyta BK 199² straipsnio 1 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija). Šiuo metu galiojanti BK 199² straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos. Įtakos apeliantų atsakomybei šio straipsnio pakeitimas neturi, kadangi sankcijoje numatytos bausmės nebuvo keistos. Vis tik, baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 1 dalis). Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje straipsnio redakcija nenurodyta, todėl nuosprendis tikslintinas, nurodant, kad asmenys yra nuteisti ne pagal galiojančio BK 199² straipsnio 1 dalį, o pagal šio straipsnio 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakciją. Taip pat iš skundžiamo nuosprendžio P. S. ir R. N. atžvilgiu kaip perteklinė šalintina nuoroda į BK 24 straipsnio 3 dalį.

Dėl kontrabandos

22. Apeliantai nesutinka su nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, teigia, kad kontrabanda buvo baigta nuo cigarečių permetimo per valstybės sieną momento, todėl šios bylos aplinkybėmis gali būti svarstoma tik apie neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Apeliantas A. M. tvirtina, kad byloje nėra patvirtintas ir jo, kaip kontrabandos organizatoriaus, vaidmuo. Teisėjų kolegija, dar kartą patikrinusi baudžiamosios bylos įrodymų visumą, su šiais apeliacinių skundų argumentais nesutinka.

23. Kai privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami ne per muitinių postus, nusikaltimas yra baigtas nuo tų daiktų patekimo į Lietuvos Respublikos valstybės pasienio juostos ribas momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-564/2012). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra ginčo, kad kontrabandos dalykas – cigaretės, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo permestos iš Baltarusijos Respublikos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną. Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, plukdymas, siuntimas (-is) paštu, nešimas pėsčiomis, transportavimas naudojant vamzdynus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-650/2007, 2K-71/2010, 2K-285/2010, 2K-303/2011, 2K-564/2012, 2K-36/2013, 2K-380/2014, 2K-485/2014, 2K-568/2014, 2K-8-696/2016, 2K-237-594/2022). Kasacinės instancijos teismo nutartyse baudžiamosiose bylose, kuriose faktinės aplinkybės buvo analogiško pobūdžio, kaip ir nagrinėjamoje, gabenimas suprantamas ir kaip daiktų permetimas per valstybės sieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24-654/2023, 2K-81-719/2024). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiam klausimui esminė aplinkybė, ar pasitvirtino apeliantams inkriminuotas bendrininkavimas su Baltarusijos Respublikoje veikusiais asmenimis.

24. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, 2K-91-511/2022, 2K-279-697/2022).‏‏‎

25. Kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas, įstatymas nenurodo. Todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir kt.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, jog visi bendrininkai (vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas) buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (susitarimas gali būti išankstinis ar kilęs staiga), iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-105-699/2016, 2K-295-719/2018, 2K-147-489/2021, 2K-199-719/2022 ir kt.).

26. Teismų praktikoje gana dažnai susiduriama su atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su nenustatytu asmeniu, kurio pakaltinamumo ir amžiaus neįmanoma patikrinti. Sprendžiant, ar galima konstatuoti byloje bendrininkavimo buvimą su nenustatytu asmeniu, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlį į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-146-511/2016, 2K-370-693/2017, 2K-247-719/2019).‏‏

27. Aptartų anksčiau baudžiamosios bylos įrodymų teisėjų kolegija nekartoja. Remiantis jų visuma, iš baudžiamojoje byloje nustatytų cigarečių kontrabandos aplinkybių, nurodymą apeliantams P. S. ir R. N. vykti prie konkrečios Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika vietos ir susisiekti su Baltarusijoje veikiančiais asmenimis davė A. M.. Šios aplinkybės rodo, kad dėl neteisėto cigarečių gabenimo per valstybės sieną išvengiant muitinės kontrolės būtent tokiu būdu ir tokiomis aplinkybėmis buvo iš anksto susitarta, planas jo dalyviams buvo žinomas, visi nuteistieji suprato dalyvaujantys padarant nusikalstamą veiką su kitais asmenimis, veikiančiais iš Baltarusijos Respublikos. Sutiktina su skundžiamo nuosprendžio pripažintomis kaip nustatytomis aplinkybėmis, jog šis nuteistasis ir pasiūlė P. S. ir R. N. gabenti cigaretes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išvengiant muitinės kontrolės, ir suderino su jais veiksmų planą bei paskyrė užduotį – pėsčiomis nueiti prie valstybės sienos ir iš Baltarusijos Respublikoje veikiančių asmenų perimti cigaretes, pažymėtas Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, jas nunešti nurodytu adresu, nuteistuosius nuvežė į vietą, iš kurios jie turėjo eiti prie valstybės sienos, užduoties vykdymui P. S. davė mobilaus ryšio telefoną ryšiui su juo ir Baltarusijos Respublikos teritorijoje veikusiais asmenimis palaikyti. Taigi, nuteistasis A. M. neabejotinai veikė susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikusiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje, parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo. Nuteistieji P. S. ir R. N., bendrininkaudami su organizatoriumi A. M. ir Baltarusijos Respublikoje veikusiais asmenimis, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, išvengdami muitinės kontrolės – perėmė iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, veikusių Baltarusijos Respublikos teritorijoje, jų permestus ryšulius su cigaretėmis. Turint galvoje visą nusikaltimo padarymo kontekstą, pažymėtina, kad sklandus kontrabandos dalyko pergabenimas iš vienos valstybės į kitą buvo įmanomas tik su tuo susijusiems asmenims suderinus veiksmus. Taigi, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visi bendrininkai atsako pagal tą pačią BK 199 straipsnio 1 dalį, nustatančią bendrai padarytą nusikalstamą veiką, A. M. veika kvalifikuojama ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, kaip nusikaltimo organizatoriaus.

28. Skundžiamame nuosprendyje nustatytu veikos padarymo laiku galiojo BK 199 straipsnio 1 dalies 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, kuri numatė atsakomybę tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė. Skundžiamo 2023 m. spalio 18 d. nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 199 straipsnio 1 dalies 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, kuri numatė atsakomybę tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė. Tiek veikos padarymo metu, tiek šiuo metu galiojančioje aptariamo straipsnio sankcijoje numatytos tos pačios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų, įstatymo (BK 199 straipsnio 1 dalies) pakeitimas įtakos apeliantų teisinei padėčiai neturi. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje BK 199 straipsnio 1 dalies redakcija nepažymėta, dėl ko vertintina, kad nuteistieji pripažinti kaltais pagal galiojantį įstatymą. Remiantis BK 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skundžiamas nuosprendis tikslintinas, nurodant, kad apeliantai yra nuteisti ne pagal galiojančio BK 199 straipsnio 1 dalį, o pagal šio straipsnio 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakciją. Iš skundžiamo nuosprendžio P. S. ir R. N. atžvilgiu kaip perteklinė šalintina nuoroda į BK 24 straipsnio 3 dalį.

Dėl bendrininkavimo formos

29. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu argumentuojant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bendrininkavimo formą. Tvirtinama, jog konstatavus baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė organizuota grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, tame pačiame nuosprendyje kartu veikusiems nuteistiesiems nustatydamas skirtingą bendrininkavimo formą, padarydamas prieštaraujančias viena kitai išvadas dėl bendrininkavimo formos, be to, išeidamas iš kaltinimo ribų ir apie tai iš anksto neįspėjęs nuteistųjų, padarė esminį BPK pažeidimą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas suklydo, tame pačiame nuosprendyje kartu veikusiems nuteistiesiems nustatydamas skirtingą bendrininkavimo formą, plačiau šiuo klausimu nepasisako. Atsakant į apeliacinių skundų argumentus, spręstina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė kaltinamajame akte nenurodytą apeliantų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jei taip, ar tai padarė nepažeisdamas BPK reikalavimų.

30. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamajame akte buvo nurodyta apeliantų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupė (t. 3, b. l. 143, 144), pirmosios instancijos teisme valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikęs prokuroras prašė pripažinti kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veiką padarė organizuota grupė (t. 5, b. l. 60). Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje išdėstydamas pripažintų įrodytomis nusikalstamų veikų – kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis – aplinkybes, kaip minėta, įvardijęs skirtingas bendrininkavimo formas, apeliantų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad šias veikas jie padarė veikdami organizuota grupe. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės pakankamai neargumentavo, pakartotinai sprendžia, ar šioje byloje yra nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktuose.

31. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria kartu pradėti daryti, tęsti ar užbaigti jau pradėtą nusikalstamą veiką, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Taigi bendrininkų grupė gali susidaryti rengimosi ar nebaigto pasikėsinimo stadijose. Bendrininkų grupės nariai tarpusavyje gali susitarti dėl visos bendros nusikalstamos veikos ar jos epizodų darymo, jos padarymo būdų, įrankių ir priemonių, pasinaudojimo nusikalstamais padariniais ar jų slėpimo ir kt. Iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų paskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-199-719/2022).

32. Pagal byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija) organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017). Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus – parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017). Teismų praktikoje taip pat akcentuota, kad svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas, kad jis priklauso grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-109-746/2017).

33. Iš baudžiamosios bylos įrodymų spręstina apie nuteistųjų tarpusavio bendravimą ir kiekvieno iš jų atliktus veiksmus, bendromis pastangomis padarant nusikalstamas veikas. Taip pat pagal byloje nustatytas aplinkybes nekyla abejonių, kad nuteistieji, nepriklausomai nuo to, kokią bendros nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų dalį yra atlikę, suvokė visus bendrai daromos veikos požymius, t. y. suprato, kad kartu su kitais asmenimis vykdo kontrabandą ir neteisėtai disponuoja akcizais apmokestinamomis prekėmis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų apie tvirtus, besitęsiančius apeliantų nusikalstamus ryšius, taip pat byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog apeliantai būtų tapatinęsi su dalyvavimu organizuotos grupės veikloje. Kaip aptarta, A. M. veikė kaip organizatorius – parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo, tačiau vien tai neleidžia konstatuoti organizuotai grupei būdingo aukštesnio (nei bendrininkų grupėje) organizuotumo lygio. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nors iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų pasiskirstymas ir kt. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai, tačiau bendrininkų grupės nariai taip pat gali tarpusavyje susitarti dėl numatytos bendros nusikalstamos veikos darymo, dėl jos padarymo būdų, priemonių, įrankių, dėl pasinaudojimo nusikalstamais padariniais, jų slėpimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-303/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys rodo, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupe, P. S. ir R. N. esant vykdytojais, A. M. – būnant veikos organizatoriumi.

34. Atsakant į apeliacinių skundų argumentus dėl galimų BPK pažeidimų, skundžiamame nuosprendyje nustatant apeliantų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nenurodytą kaltinamajame akte, teisėjų kolegija pažymi, kad veikos padarymas organizuota grupe nėra BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties požymis. Kaip paminėta, valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras siūlė BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę pripažinti sunkiančia apeliantų atsakomybę. Taigi, priešingai nei mano apeliantai, pirmosios instancijos teismas neperkvalifikavo jiems kaltinamajame akte inkriminuotų nusikalstamų veikų, taip pat nesuvaržė įstatymų garantuotos jų teisės žinoti, kuo yra kaltinami, ir teisės į gynybą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo proceso nuostatos, reglamentuojančios kaltinamųjų teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą, nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeistos. Anksčiau išdėstytais motyvais skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nustatyta apeliantų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė organizuota grupė, šalintina (atitinkamai, šalinant nuorodą į šią bendrininkavimo formą nuosprendžio įžanginėje dalyje), pripažįstant nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė bendrininkų grupė.

Dėl veikos (ne)mažareikšmiškumo

35. Apeliantas A. M. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai veikos, už kurią jis nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nepripažino mažareikšme. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už šią nusikalstamą veiką, nukrypo nuo įstatymo, teismų praktikos, neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, vertino tik apelianto asmenybę ir ankstesnius teistumus. Teisėjų kolegija sprendžia, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė (netaikė) baudžiamojo įstatymo (BK 37 straipsnio) nuostatas.

36. Baudžiamosios bylos duomenimis, 2021 m. birželio 2 d. atliktos kratos metu apeliantui A. M. priklausančiame name ir jo priklausiniuose, adresu: (duomenys neskelbtini), ant spintos miegamajame rastas ir paimtas daiktas, panašus į šaunamąjį ginklą „Carl Walther“ Nr. M016073, dėtuvė, du 9 mm šoviniai „Wadie“, penki 9 mm šoviniai „GOP“ (t. 1 , b. l. 132–137). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2021 m. spalio 28 d. išvados duomenimis, tirti pateiktas C kategorijos šaunamasis ginklas – pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis pistoletas „Walther“ (Mod. PP Nr. M016073), skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir imitaciniais šoviniais, yra netinkamas šaudyti dėl paleidžiamojo-skeliamojo mechanizmo gedimo, tirti pateikti septyni šoviniai yra šaudyti tinkami, C kategorijos šaunamiesiems ginklams skirti šaudmenys – pramoniniu būdu pagaminti 9 mm kalibro šoviniai (penki iš pateiktų šovinių imitaciniai, du – dujiniai su „CN“ užtaisu), skirti šaudyti iš 9 mm kalibro pistoletų, skirtų šaudyti šiais šoviniais (t. 1, b. l. 149–150). Nuteistasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nežino, kam priklauso pistoletas ir dėtuvė su šoviniais, nurodė, kad nuo 2020 m. rugpjūčio mėn., kai išėjo iš kalėjimo, gyveno vienas, kai atliko bausmę, name gyveno darbininkai (t. 3, b. l. 124–125), pirmosios instancijos teisme kaltės taip pat nepripažino, davė analogiškus parodymus (t. 5, b. l. 7). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgęs, kad nagrinėjamo nusikaltimo dalykas – tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, ir pašalinęs iš kaltinimo aplinkybę, kad A. M. neteisėtai įgijo ir laikė pistoletą „Walther“, taip pat neteisėtai įgijo šovinius, sprendęs, jog apeliantas neturi leidimo laikyti šovinius, juos laikė paslėpęs, suvokė savo veikos pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti, teisingai konstatavo, kad A. M. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis savo kaltės nebeneigia, tačiau tvirtina, jog veika nėra tiek pavojinga, jog už ją būtų skiriama kriminalinė bausmė.

37. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-788/2017). Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia klausimą, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

38. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, nesutinka su apelianto argumentais dėl veikos mažareikšmiškumo. Bylos duomenys patvirtina, kad tinkamus šaudyti šaudmenis apeliantas laikė paslėpęs savo miegamajame, ant spintos. Kratos metu šalia tinkamų šaudyti šaudmenų buvo rastas ir C kategorijos šaunamasis ginklas, ir nors pagrįstai šio ginklo laikymas, nesant pakankamai duomenų apie tinkamumą šaudyti, pirmosios instancijos teismo buvo pašalintas iš kaltinimo, ginklo buvimas visgi leidžia spręsti apie neatsitiktinį šaudmenų atsiradimą nuteistojo gyvenamojoje vietoje. Taip pat, bylos duomenimis, A. M. praeityje ne kartą teistas, be kita ko – už nusikaltimą žmogaus sveikatai (pagal BK 140 straipsnio 1 dalį), už nusikaltimą valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai (pagal BK 286 straipsnį). Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, C kategorijos ginklų, jų šaudmenų asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, įsigyti ir turėti negali (17 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 18 straipsnio 6 punktas). Aplinkybė apie savo paties teistumą A. M. buvo žinoma, todėl spręstina, kad jis sąmoningai pažeidė įstatymų reikalavimus. Net įvertinus, jog C kategorijos ginklas (šaudmenys) pasižymi mažesniu pavojingumu nei priskirti A ar B kategorijoms, vis tik, panaudojus dujinį ginklą su draudžiamais šoviniais asmenys patiria rimtų sužalojimų, taigi vien dėl nusikalstamos veikos dalyko (šaudmenų) spręsti apie veikos mažareikšmiškumą nėra pagrindo. Apeliacinio skundo teiginiai apie objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą, nepasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kuris reikalautų baudžiamosios teisės priemonių apeliantui taikymo, nepasitvirtino. Pažymėtina ir tai, kad apelianto nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-942/2016 nagrinėtos faktinės aplinkybės nėra panašios šios bylos aplinkybėms, todėl konkrečioje byloje minima kasacine nutartimi kaip precedentu vadovautis neprivalu (nurodomoje byloje asmuo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1146 numatytu laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d. turėjo pareigą pateikti prašymą gauti leidimą turimam ginklui laikyti, pasibaigus šios pareigos įvykdymo terminui, nepateikė prašymo atitinkama tvarka ir negavo leidimo ginklo turėjimui, todėl jo laikymas tapo neteisėtu).

39. Kaip pažymėta kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą BK 37 straipsnio pagrindu tiek subjektyvieji, tiek objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai yra lygiaverčiai ir turi būti įvertintas jų visetas. Tik visapusiškas nusikaltimo sudėties požymių ir jų ypatybių įvertinimas leidžia pagrįstai spręsti apie veikos pavojingumą ir atitinkamai daryti išvadą dėl šios mažareikšmiškumo. Jei asmens padarytoje veikoje yra nusikaltimo sudėties požymių, rodančių šios veikos pavojingumą, toks nusikaltimas negali būti pripažintas mažareikšmiu, net jei vienas ar keli nusikaltimo požymiai savarankiškai galėtų būti vertinami kaip mažareikšmiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-628/2023). Apibendrinus, A. M., būdamas teistas, suvokdamas savo veikos neteisėtumą, veikė tyčia, šaudmenys nebuvo saugojami tinkamai, taigi veika pasižymėjo pavojingumu. Esant visumai išdėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino veikos pavojingumą, pagrindo atleisti apelianto nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 37 straipsnį, nėra.

Dėl bausmės

40. Apeliantai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai nustatęs jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė organizuota grupė, skyrė per griežtą bausmę už veikas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, apeliantas A. M. nesutinka su jam paskirta bausme už veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dėl nuteistiesiems paskirtos bausmės.

41. Bausmė yra skiriama vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis apie bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį. Organizuotos grupės nariams už nusikaltimo padarymą paprastai skiriama griežtesnė bausmė negu bendrininkų grupės nariams (BK 58 straipsnio 1, 2 dalys).

42. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę P. S., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padarė du apysunkius nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai, asmenybę charakterizuojančius duomenis – teistas šešis kartus, iš jų du kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, taip pat atsižvelgė į vaidmenį darant nusikalstamas veikas, pažymėjo, jog apeliantas palaikė ryšį su tyrimo nenustatytais asmenimis, veikusiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje, iš kurių perėmė akcizais apmokestinamas prekes. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad P. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgė į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad P. S. nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir veikdamas organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Darė išvadą, kad bausmės tikslai apeliantui bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, paskirdamas bausmes, jų dydį nustatė mažesnį už sankcijų vidurkius, paskirtas bausmes subendrino taikydamas dalinį bausmių sudėjimą. Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliantui parinkta bausmės rūšimi, tačiau atsižvelgdama, kad apeliantui skundžiamame nuosprendyje netinkamai nustatyta viena iš jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, daro išvadą, kad nuteistajam paskirtos bausmės švelnintinos. Bausmės bendrintinos nuteistajam palankesniu daliniu bausmių subendrinimo būdu, pridedamų bausmių dalį nustatant ne mažesnį negu minimalus tos bausmės rūšies dydis.

43. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. N., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarė du apysunkius nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai), R. N. asmenybę – teistas devynis kartus, iš jų – ir už nusikalstamą veiką, susijusią su kontrabanda ir neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, teistumas neišnykęs, buvo baustas administracine tvarka, nedirba. Skundžiamame nuosprendyje buvo nenustatyta R. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgta į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad R. N. nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir veikdamas organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai R. N. bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, paskirdamas bausmes, jų dydį nustatė mažesnį už sankcijų vidurkius, paskirtas bausmes subendrino taikydamas dalinį bausmių sudėjimą, po ko, taikydamas dalinį sudėjimą, bausmę subendrino su bausme, paskirta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nuosprendžiu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliantui paskirta bausmės rūšimi. Atsižvelgdama į aplinkybę, kad apelianto skundas dėl netinkamai nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra pagrįstas, daro išvadą, kad nuteistajam paskirtos bausmės švelnintinos. Subendrinant bausmes, paliktinas apeliantui palankesnis dalinis bausmių bendrinimo būdas, pridedamų bausmių dalis nustatytina ne mažesnio negu minimalus tos bausmės rūšies dydis.

44. Skirdamas bausmę A. M., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą – padarė du apysunkius nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai ir vieną apysunkį nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu ginklais ir šaudmenimis, asmenybę charakterizuojančius duomenis – teistas aštuonis (nurodyta – septynis) kartus, keturis kartus iš jų – už nusikalstamas veikas, susijusias su kontrabanda ir neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, vykdo individualią žemės ūkio veiklą ir yra ūkininkas, įvertino organizatoriaus vaidmenį darant nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, atsižvelgė į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad A. M. nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir veikdamas organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sprendė, kad bausmės tikslai A. M. bus pasiekti paskyrus sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę. Paskirdamas laisvės atėmimo bausmes, pirmosios instancijos teismas jų dydį nustatė mažesnio nei sankcijose numatyto vidurkio, subendrindamas taikė dalinį bausmių sudėjimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliantui už nusikalstamas veikas, susijusias su kontrabanda ir neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, paskirtų bausmių rūšimi, tačiau, atsižvelgdama, jog apeliantui skundžiamame nuosprendyje netinkamai nustatyta viena iš jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, daro išvadą, kad nuteistajam paskirtos bausmės švelnintinos. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, taip pat paskirta laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši bausmė apeliantui nėra tinkamai individualizuota. Šiuo metu galiojančios BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės. Teisėjų kolegija, pirmiau sprendime aptarusi, kad nėra pagrindo atleisti apelianto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl minimos veikos, vis tik atsižvelgia, jog byloje nėra duomenų apie realų šaudmenų panaudojimą, nusikalstama veika padarytą didelę žalą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas už aptariamą veiką nemotyvuotai parinko griežčiausią bausmės rūšį iš numatytų sankcijoje. Bausmės tikslai apeliantui gali būti pasiekti ir paskyrus trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę – areštą, kurios dydis, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančią aplinkybę – veiką padarė recidyvistas, nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui. Bausmės bendrintinos, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne, taikant dalinį sudėjimą, pridedamų bausmių dalį nustatant ne mažesnį negu minimalus tos bausmės rūšies dydis.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

45. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus apygardos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų. Pažymos duomenimis, valstybės naudai iš P. S. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 375 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, be to, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi tenkinamas iš dalies, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Bylos duomenimis, P. S. yra bedarbis. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, vertina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo principą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo P. S. dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis) nepriteisia.

46. Esant visumai išdėstytų aplinkybių, apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas. Priimant nuosprendį, išspręstinas daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pateiktos eksperimento atlikimui menkavertės kartoninės dėžės, klausimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistųjų A. M., P. S., R. N. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nuosprendžio dalį:

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies kaip įrodytą pripažintą nusikalstamos veikos aplinkybę, kad nuteistieji įgijo akcizais apmokestinamas prekes.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies kaip įrodytą pripažintą nusikalstamos veikos aplinkybę, kad nuteistieji veikė organizuota grupe.

Panaikinti nustatytą A. M., P. S., R. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė organizuota grupė, pripažinti jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), 199² straipsnio 1 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė.

Nustatyti, kad A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), skirti jam laisvės atėmimo vieneriems metams devyniems mėnesiams bausmę.

Nustatyti, kad A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), skirti jam laisvės atėmimo vieneriems metams devyniems mėnesiams bausmę.

Pakeisti A. M. bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje – skirti jam areštą penkiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmes A. M. subendrinti švelnesnę bausmę keičiant griežtesne, taikant dalinį sudėjimą, galutinę bausmę paskirti – laisvės atėmimą dvejiems metams devyniems mėnesiams.

Nustatyti, kad P. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), skirti jam laisvės atėmimo vieneriems metams bausmę.

Nustatyti, kad P. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), skirti jam laisvės atėmimo vieneriems metams bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes P. S. subendrinti taikant dalinį sudėjimą, galutinę bausmę paskirti – laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams.

Nustatyti, kad R. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), skirti jam laisvės atėmimo devyniems mėnesiams bausmę.

Nustatyti, kad R. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), skirti jam laisvės atėmimo devyniems mėnesiams bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, taikant dalinį sudėjimą, subendrinti paskirtas bausmes, taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne, taikant dalinį sudėjimą, subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nuosprendžiu, galutinę bausmę paskirti – laisvės atėmimą vieneriems metams vienam mėnesiui.

Likusią Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kartoninę dėžę, pateiktą eksperimento atlikimui, esant prašymui, kuriam pateikti nuteistajam A. M. nustatyti vieno mėnesio terminą nuo nuosprendžio paskelbimo, grąžinti nuteistajam A. M., nesant prašymo – sunaikinti kaip menkavertę.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo P. S. nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.