Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. J. atstovo advokato K. A. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje 2021 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka K. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 307 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 147 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 metai laisvės atėmimas.

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi ištaisyti 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendyje netikslumai ir į bausmę įskaityti 4 mėnesiai, galutinė bausmė – 6 metai laisvės atėmimas.

Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pakeistas 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendis, t. y. nuspręsta perkvalifikuoti iš BK 307 straipsnio 1, 2 dalies (2 epizodai) į BK 307 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), vadovaujantis 63 straipsnio 4 dalimi, subendrintos 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskiriant galutinę bausmę – 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžio dalis ir nutarta perduoti bylą dėl nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pakeistas 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendis ir pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 147 straipsnio 2 dalį nuspręsta išteisinti, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) ir 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti galutinę bausmę – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimas, pagal BK 307 straipsnio 2 dalį.

Bausmės pradžia – 2018 m. gegužės 14 d., pabaiga – 2022 m. liepos 14 d.

Anksčiau keturis kartus teismo teistas, bausmes atlikęs, 2017 m. kovo 14 d. paleistas lygtinai iš Alytaus pataisos namų.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje 2021 m. kovo 8 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam K. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje nutarimas motyvuotas tuo, jog bausmės atlikimo metu vieną kartą baustas drausmine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi tik nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 32 balai (žema rizika), tačiau nuteistojo elgesio esminiai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką, nagrinėjamu atveju nėra pakankamai akivaizdūs. Statinių kriminogeninių svertinių taškų suma 20 balų, dinaminių – 12, todėl nuteistasis vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones šią riziką privalo mažinti. Taip pat egzistuoja kriminogeninis veiksnys, kuris daro įtaką nuteistojo elgesiui – tai informacija apie teisės pažeidimus. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis ankščiau ne kartą teistas, yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, buvo paleistas lygtinai, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei ir polinkį nusikalsti. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje įvertinusi nurodytas aplinkybes konstatavo, jog teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Nuteistojo K. J. atstovas advokatas K. A. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, arba įpareigoti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje nagrinėti lygtinio paleidimo klausimą iš naujo. Skundas motyvuotas tuo, jog skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, jame nėra motyvuojamų įrodymų, jog nuteistasis neatitinka minimalių lygtinio paleidimo kriterijų. įpareigoti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje nutarime pateikusi išnykusio baudimo drausmine tvarka bei ankstesnių nuteisimų faktus, kaip vieną iš priežasčių netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą non bis in idem principą. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą yra nagrinėjama ne asmens praeitis, ne jo įvykdyti nusikaltimai, ne asmens praeities pagrindu sudaryta charakteristika, o išimtinai tik asmens elgesys bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau skundžiame nutarime nurodyta, kad šią nusikalstamo elgesio riziką nuteistasis privalo mažinti vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Iš Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio nuostatų seka, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai esant žemai, lygtinio paleidimo taikyme nėra vertinama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Taigi įstatymas nenustato mažinti šią pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat, skundžiame nutarime nurodytas kriminogeninis veiksnys, kuris daro įtaką nuteistojo elgesiui, t. y. informacija apie teisės pažeidimus. Pažymėtina, kad šis kriminogeninis veiksnys išnyks tik po penkių metų po bausmės atlikimo, taigi nuo nuteistojo valios tai nepriklauso. Eskaluoti šį kriminogeninį veiksnį sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra ne tik negalima, bet ir neetiška.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje 2021 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam K. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje 2021 m. kovo 8 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam K. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Pažymėtina ir tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo tvarką, komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“ (toliau - Nuostatai). Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad Komisijos sudaromos iš septynių narių. Pagal Nuostatų 21 punktą, Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nuostatų 22 punktas numato, kad negalintys dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nariai savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo nuteistajam gali pateikti raštu iki komisijos posėdžio pradžios. Nuostatų 32 punktas įtvirtina, kad negalinčio dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nario raštu pateikta nuomonė įskaitoma į balsavimo rezultatus ir pridedama prie komisijos posėdžio protokolo.

Iš Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje posėdžio protokolo matyti, kad svarstant K. J. lygtinio paleidimo klausimą posėdyje dalyvavo šeši komisijos nariai, kaip tai numatyta Nuostatų 21 punktu, dalyvavo daugiau nei pusė komisijos narių, t. y. buvo Komisijos narių kvorumas, todėl Komisijos nutarimas yra teisėtas. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje priimdama skundžiamą nutarimą netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam K. J. iš pataisos įstaigos įvertino ne tik kas nurodyta išvadoje apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, bet ir Socialinio tyrimo išvadą, pažymą dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų bei nuteistojo asmens bylos duomenis. Todėl nuteistojo atstovo advokato K. A. teiginys, kad skundžiamas nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam K. J. iš pataisos įstaigos yra priimtas be jokių motyvų, yra nepagrįstas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. J. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, penkis kartus skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, padengė finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismo nuomone, K. J. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau keturis kartus teistas ir atliko realią laisvės atėmimo bausmę, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Pažyma dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų nustatyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, vieną kartą baustas drausmine tvarka, paskirta nuobauda panaikinta. Nors šiuo metu jam skirta drausminė nuobauda jau nebegalioja, tačiau jos ignoravimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vis tik negalimas. Juo labiau, kad po to, nuteistasis paskatintas buvo tik vieną kartą – 2020 m. rugpjūčio 28 d. (iš viso – šešis kartus). Tai taip pat rodo, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir neleidžia pagrįstai tikėtis įstatymų atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką K. J. nustatyta žema – 32 balai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 20 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogenis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus. Minėtas kriminogeninis veiksnys nustatytas vertinant tiek K. J. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Iš Socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistasis išlieka gynybiškas, bendraudamas būna atsargus, taip pat dėl savo turimų problemų (pvz. dabartinio teistumo) yra linkęs kaltinti save, tačiau kitų turimų problemų neįvardina.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, K. J. neatliktos bausmės dalis (1 metai 4 mėnesiai 10 dienų), nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teismo teistas, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo K. J. atstovo advokato K. A. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje 2021 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 bei 4 dalimis, teismas

nutaria:

nuteistojo K. J. atstovo advokato K. A. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje 2021 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.