Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo K. J. gynėjo advokato K. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo K. J. gynėjo advokato K. A. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. 95-139 netaikyti nuteistajam K. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 307 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 307 straipsnio 2 dalį (2 epizodai); 147 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

1.2. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendis pakeistas, t. y. nuspręsta nusikalstamas veikas perkvalifikuoti iš BK 307 straipsnio 1, 2 dalių (2 epizodai) į BK 307 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su bausmėmis, paskirtomis Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, ir paskirta subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

1.3. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžio dalis dėl K. J. nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį ir nutarta perduodant bylą dėl nuteisimo pagal šiuos BK straipsnius iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

1.4. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendis, t. y. K. J. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį išteisintas, o pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla šioje dalyje nutraukta. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrintos Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. gegužės 14 d., bausmės pabaiga – 2022 m. liepos 14 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2021 m. kovo 4 d.) – 1 metai 4 mėnesiai 10 dienų.

3. Komisija 2021 m. kovo 8 d. priėmė nutarimą Nr. 95-139, kuriuo nutarė K. J. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime sprendė, kad nuteistojo elgesio esminiai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką, nagrinėjamu atveju nėra pakankamai akivaizdūs. Be to, nuteistasis ankščiau ne kartą teistas, yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, buvo paleistas lygtinai, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei ir polinkį nusikalsti. Nors stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, tačiau tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pakankamai pasikeitė bei laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi atmetė nuteistojo K. J. gynėjo advokato K. A. skundą dėl Komisijos 2021 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. 95-139 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo, motyvuojant tuo, kad šiuo metu nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis galimos probacijos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. J. gynėjo advokato K. A. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam K. J. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis K. J. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (pusę paskirtos bausmės). Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Iš 2021 m. kovo 2 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 63-680 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, jog pagal „OASys“ metodiką nuteistajam K. J. nustatoma žema – 32 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Be to, Komisija ir pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, remiantis Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro ir dinaminiai balai (12 balų), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Vis dėlto vien tik šios aplinkybės (ne)taikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį. Tuo tarpu vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti K. J. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones vykdo – dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, šiuo metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dirba, atlygino priteistus žalos atlyginimus. Teigiamai K. J. elgesį apibūdina ir tai, kad jis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, per visą bausmės laikotarpį yra 5 kartus skatintas, pataisos įstaigoje įgijo suvirintojo specialybę, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamą vietą ir darbą. Taigi, toks elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, šiuo metu byloje nenustatyta.

11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis šis teistumas K. J. yra penktas, o padarytos nusikalstamos veikos sunkėja. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už keturių nusikalstamų veikų, susijusių su prekyba žmonėmis ir pelnymusi iš kito asmens prostitucijos, padarymą, iš kurių dvi yra sunkūs nusikaltimai, padaryti bendrininkų grupėje. Be to, praeityje nuteistajam buvo vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas, tačiau anksčiau nuteistajam taikyta probacija įtakos jo elgesiui nepadarė, kas neabejotinai didina jo pavojingumą visuomenei, bei rodo, kad pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam vis tik nepavyko išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Šie faktai leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, o tai neabejotinai atskleidžia K. J. netinkamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Be to, K. J. bausmės atlikimo metu 1 kartą pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką jam buvo paskirta nuobauda. Nors šiuo metu jis nuobaudų neturi, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi atliekant bausmę, bei leidžia spręsti, jog nuteistojo elgesio korekcija dar turi būti tęsiama. Įvertinus nurodytas aplinkybes, abejotina, kad ir šiuo metu paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, informacija apie K. J. teisės pažeidimus yra nekintantis kriminogeninis veiksnys, galintis paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

12. Be to, K. J. gynėjo skundo argumentai, jog Komisija ir apylinkės teismas, svarstydami nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinai vertino jo padarytus nusikaltimus, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Nors tiek padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas ir įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/ netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje sudaro galimybę susidaryti visapusišką įspūdį apie nuteistojo asmenybę ir negali būti laikomas neteisėtu. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį ir įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Visa tai nesudaro pagrindo teigti, jog vertindami nuteistojo asmenybę, jo padarytus nusikaltimus, jų pobūdį ir pavojingumą, ir šių duomenų visumoje atsisakydami nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Komisija ir pirmosios instancijos teismas nuteistąjį baudė antrą kartą ar netinkamais motyvais grindė nutarimą ir nutartį. Kaip matyti iš Komisijos nutarimo ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio, aplinkybės apie nuteistojo padarytus nusikaltimus, buvo įvertintos kitų duomenų kontekste ir tai neprieštarauja BVK 157 straipsnio nuostatoms bei formuojamai teismų praktikai. Nagrinėjamu atveju padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad K. J. pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

13. Įvertinus bylos medžiagą, teigti, jog, nuteistasis, jam taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals, pagrindo vis tik nėra. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artimaisiais. Neabejotina, jog šis faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. artimųjų buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia spręsti, jog K. J. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

14. Nesutiktina su nuteistojo gynėjo skundo argumentais, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas keisti savo elgesį, nemotyvavo savo sprendimų. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo gynėjo skunde pateikta Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Rec(2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ analizė. Teismas visų pirma vadovaujasi įstatymu. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Iš skundžiamų Komisijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių K. J. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Tam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. J. gynėjo advokato K. A. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.