Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. J. atstovo advokato D. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje 2020 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka K. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 307 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 147 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 metai laisvės atėmimas.

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi ištaisyti 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendyje netikslumai ir į bausmę įskaityti 4 mėnesiai, galutinė bausmė – 6 metai laisvės atėmimas.

Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pakeistas 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendis, t. y. nuspręsta perkvalifikuoti iš BK 307 straipsnio 1, 2 dalies (2 epizodai) į BK 307 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), vadovaujantis 63 straipsnio 4 dalimi, subendrintos 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskiriant galutinę bausmę – 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžio dalis ir nutarta perduoti bylą dėl nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pakeistas 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendis ir pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 147 straipsnio 2 dalį nuspręsta išteisinti, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) ir 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti galutinę bausmę – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimas, pagal BK 307 straipsnio 2 dalį.

Bausmės pradžia – 2018 m. gegužės 14 d., pabaiga – 2022 m. liepos 14 d.

Anksčiau keturis kartus teismo teistas, bausmes atlikęs, 2017 m. kovo 14 d. paleistas lygtinai iš Alytaus pataisos namų.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. spalio 12 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam K. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistasis ankščiau ne kartą teistas, yra atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, buvo paleistas lygtinai, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei ir polinkį nusikalsti. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi tik nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 38 balai (žema rizika), tačiau nuteistojo elgesio esminiai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką, nagrinėjamu atveju nėra pakankamai akivaizdūs. Taip pat egzistuoja kriminogeninis veiksnys, kuris daro įtaką nuteistojo elgesiui – tai informacija apie teisės pažeidimus.

Nuteistojo K. J. atstovas advokatas D. K. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundas motyvuotas tuo, jog nors nuteistasis yra vieną kartą drausmine tvarka baustas, tačiau yra penkis kartus skatintas, kas akivaizdžiai charakterizuoja nuteistąjį iš teigiamos pusės. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 38 balai, kuris priskiriamas prie žemos rizikos, todėl yra esminis ir lemiamas priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija priimdama sprendimą labai sureikšmino ankstesnius nuteistojo teistumus, tačiau nuteistasis anksčiau paskirtas bausme yra atlikęs, todėl toks Komisijos vertinimas yra nekorektiškas, kuris iš esmės eliminuoja galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taip pat Komisija sumenkina gerą nuteistojo elgesį, įvardindama tai savaime suprantamų elgesio taisyklių laikymųsi, ir laiko tai nepakankamu pagrindu manyti, kad nuteistasis pasikeitė ir laikysis įstatymų bei nenusikals. Tačiau kyla klausimas, kam kuriama visa lygtinio paleidimo sistema, atliekamas nuteistojo elgesio vertinimas, jeigu tai įvardijama kaip formalumas, kuris Komisijai nesudaro pagrindo remtis šiomis išvadomis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Komisijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam K. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam K. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau keturis kartus teistas ir atliko realią laisvės atėmimo bausmę, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Pagal „OASys“ metodiką K. J. nustatyta žema – 38 balai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 20 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys: informacija apie teisės pažeidimus.

Nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, vieną kartą baustas drausmine tvarka, paskirta nuobauda panaikinta, visa tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Tai taip pat rodo, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir neleidžia pagrįstai tikėtis įstatymų atitinkančio elgesio laisvėje. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis spręsdamas kilusius sunkumus ne visuomet geba pasirinkti tinkamas jų sprendimo alternatyvas, nes apsvarsto ne visas galimas savo elgesio pasekmes arba yra linkęs susitelkti tik ties pozityviomis pasekmėmis. Vertintina ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nuteistasis minimalizuoja savo nusikaltimus, linkęs vadovautis savo asmeniniu patyrimu.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, K. J. neatliktos bausmės dalis (1 metai 9 mėnesiai 6 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo K. J. atstovo advokato D. K. skundas dėl Komisijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 bei 4 dalimis, teismas

nutaria:

nuteistojo K. J. atstovo advokato D. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje 2020 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.