Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. J. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. J. bausmę atlieka pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 30 d. nuosprendį, kuriuo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendis: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį nuteistasis išteisintas, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla nutraukta. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) paskirtos bausmės ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 307 straipsnio 2 dalį skirta bausmė subendrintos ir paskirta galutinė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. gegužės 14 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2022 m. liepos 14 d.

2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam K. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija, įvertinusi nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, baustumą drausmine tvarka, esminių pokyčių mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebuvimą, kriminogeninį veiksnį, ankstesnius teistumus, padarė išvadą, kad nuteistojo pažanga ir pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad tolesnis nuteistojo pataisos procesas jau gali būti tęsiamas laisvėje.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis K. J. gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo gynėjo skundo motyvai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi K. J., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

7. Bylos duomenimis K. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus gali būti svarstomas BVK 157 straipsnio taikymo klausimas. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turės gyvenamąją vietą, jo teigimu – gyvens kartu su žmona ir vaikais, su kuriais ryšiai yra glaudūs. Civiliniai ieškiniai atlyginti (civilinius ieškinius atlygino nuteistojo žmona). Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistojo darbinė motyvacija yra teigiama, yra gautas pasiūlymas dėl nuteistojo įdarbinimo po galimo lygtinio paleidimo. Bausmę K. J. atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už gerą elgesį buvo skatinamas. Visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas nuteistasis vykdo, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Šios aplinkybės, kurios akcentuojamos ir skunde, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

8. Pritariant skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad šiuo metu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą dar nėra pagrindo, pažymėtina, kad nuteistasis K. J. nusikalto ne pirmą kartą. Praeityje jis jau buvo teistas, atlikinėjo ir laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, jo atžvilgiu buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau tai pozityvios įtakos jo elgesio korekcijai neturėjo, jis ir vėl nusikalto. Šios aplinkybės rodo, kad teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino, iš savo ankstesnio patyrimo nepasimokė ir išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laiką nesugebėjo. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą. Šie nusikaltimai yra sunkesni už buvusias K. J. nusikalstamas veikas, tačiau yra jam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokia išvada būtina atsižvelgiant ne tik į paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju informacija apie ankstesnius K. J. teistumus atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių ir riziką nusikalsti pakartotinai didinančių aplinkybių kontekste. Tuo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje būtent informacija apie teisės pažeidimus yra įvertinta, kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantis kriminogeninis veiksnys.

9. Svarbia aplinkybe vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę šiuo atveju laikytina ir tai, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo išimtinai vien teigiamas. K. J. 2020 m. balandžio 9 d. buvo baustas drausmine tvarka už atsisakymą daryti testą. Nors šiuo metu jam skirta drausminė nuobauda jau nebegalioja, tačiau tai paties pažeidimo fakto nešalina, todėl ši aplinkybė vertinant nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, yra svarbi. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimą nuteistasis padarė praėjus netrumpam laikui nuo bausmės atlikimo pradžios (praėjus beveik dvejiems metams), nuobauda nebegalioja kiek ilgiau, nei vienerius metus, spręstina, kad nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiką, kurio, esant aukščiau aptartiems nuteistąjį charakterizuojantiems duomenims, nepakanka kategoriškai spręsti, kad asmens elgesys yra tiek pasitaisęs, jog toliau jis gali būti koreguojamas laisvėje.

10. Skunde atkreipiamas dėmesys į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijas Rec(2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“, akcentuojant Komisijos pareigą aiškiai ir tiksliai įvardinti nuteistajam taikomus lygtinio paleidimo kriterijus bei motyvus, jei jis tų kriterijų neatitinka. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad minėtos rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir BPK. Vertinamu atveju BVK 157 straipsnyje yra įtvirtinti aiškūs kriterijai, kuriuos turi atitikti nuteistieji, siekiantys būti paleisti lygtinai, nuteistojo atitikimas šiems kriterijams tiek Komisijos nutartyje, tiek teismo nutartyje yra įvertintas, nurodant motyvus, kodėl lygtinis paleidimas nuteistajam dar negali būti taikomas. Nesutikti su Komisijos nutarime ir apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

11. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus visą K. J. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo gynėjo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, kurių akcentavimu yra pagrįstas nuteistojo skundas, nepakanka daryti išvadai, kad K. J. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. J. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.