Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2020 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 95-567 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo K. J. atžvilgiu, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. J. (toliau – K. J.) Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 307 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 147 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, nuteistas galutine subendrinta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme.

6. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis K. J. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Tačiau, Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi nuteistojo skundas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad nuteistojo elgesio pažanga vis dar nesudaro pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. J. skundas atmetamas.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo motyvai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi K. J., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu.

9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.

10. Bylos duomenimis, K. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl teigti, jog jo atlikta bausmės dalis vis dar yra per maža, pagrindo nėra. Laisvėje K. J. turės nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą. Šiuo metu jis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už gerą elgesį buvo skatinamas. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

11. K. J. nusikalto ne pirmą kartą. Praeityje jis jau buvo teistas, atlikinėjo ir laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, jo atžvilgiu buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau tai jokios įtakos jo elgesio korekcijai neturėjo, jis ir vėl nusikalto, kas rodo, jog teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino, išlaikyti tinkamo savo elgesio ilgesnį laikotarpį, nesugebėjo. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą. Šie nusikaltimai yra sunkesni už buvusias K. J. nusikalstamas veikas, tačiau yra jam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tuo tarpu informacija apie ankstesnius K. J. teistumus atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste. Juo labiau, kad net ir šiuo metu nuteistasis savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų menkina, yra linkęs ją minimalizuoti, situaciją analizuoti K. J. geba, tačiau vengia tai daryti, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis net ir šiuo metu kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio bei juo sukeltų pasekmių, jo mąstymas vis dar išlieka nepakitęs tiek, kad būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog asmuo jau yra pasitaisęs ir jo elgesys toliau gali būti koreguojamas laisvėje.

12. Svarbu ir tai, kad pataisos įstaigoje asmens elgesys taip pat nebuvo pavyzdingas. K. J. dar 2020 m. balandžio 9 d. buvo baustas drausmine tvarka už itin šiukštaus pažeidimo – atsisakė daryti testą, padarymą. Nors šiuo metu jam skirta drausminė nuobauda jau nebegalioja, tačiau jos ignoravimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vis tik negalimas. Juo labiau, kad po to, nuteistasis paskatintas buvo tik vieną kartą – 2020 m. rugpjūčio 28 d. (iš viso – 5 kartus). Iš aptarto seka, kad nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą, kurio nepakanka kategoriškai spręsti, kad asmens elgesys yra tiek pasitaisęs, jog toliau jis gali būti koreguojamas laisvėje. Juo labiau, jog šioje K. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir prilyginama žemai grupei ir atitinka 38 balus, tačiau, statinių taškų suma tesiekia 20 balų, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, tokiu būdu sumažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką iki minimalaus balo, yra vis dar galima ir turi būti toliau vykdoma pataisos namuose.

13. Darant šią išvadą įvertintina tai, kad K. J. laisvėje įgijo vos 9 klasių išsilavinimą, toliau mokytis ir įgyti specialybę pataisos įstaigoje nesiekė. Nors nuteistasis teigia, kad mokėsi amato, tačiau tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra. Bylos duomenimis, laisvėje K. J. dirbo, darbą turi ir pataisos įstaigoje, tačiau dirbti pataisos namuose, nors ir turėdamas iš jo priteistą civilinį ieškinį, nuteistasis pradėjo tik 2020 m. liepos 17 d. (laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2018 metų). Esant šiems duomenims, kategoriškai tvirtinti apie pakankamą nuteistojo darbinę motyvaciją, teisėjų kolegijos vertinimu, dar būtų per anksti.

14. Netenkinant nuteistojo skundo atkreiptinas dėmesys ir į jo mąstymą. Bylos duomenimis, K. J. yra linkęs išskirti tik teigiamus savo būdo bruožus, ignoruodamas galimus neigiamus, yra savimi patenkintas, šiuo metu nemato, ką savyje turėtų pakeisti. Įvertinus šias aplinkybes aukščiau aptartų duomenų visumoje, neabejotina, kad K. J. kritiškai nevertina savo asmenybės, o jo pastangos koreguoti savo elgesį vien tik teigiama linkme, neanalizuojant savo elgesio ir nesprendžiant savyje esančių problemų, galimai skatinančių jo pakartotinį nusikalstamą elgesį, vis dar nėra pakankamos. Be to, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, K. J. vis dar išlieka gynybiškas, bendraudamas būna atsargus, kartoja tas pačias klaidas, nepasimokydamas iš ankstesnio patyrimo, spręsdamas kilusius sunkumus ne visuomet geba pasirinkti tinkamas jų sprendimo alternatyvas, neapsvarsto galimų savo elgesio pasekmių.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią K. J. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad K. J. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.