- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-69-912/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-14076-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria nevyriausybinė organizacija pripažinta netinkama ieškovo atstove, civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovės 3 502,40 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 497,60 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovės atstovė Vilniaus apygardos prokuratūra prašė pripažinti nevyriausybinę organizaciją „Iustitia est fundamentum“ negalinčia atstovauti ieškovą ir pašalinti ją iš civilinio proceso (CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi nutarė pripažinti nevyriausybinę organizaciją „Iustitia est fundamentum“ netinkamu ieškovo atstovu ir neleisti jai atstovauti ieškovą šioje civilinėje byloje.
4. Teismas nustatė, kad ieškovo interesus atstovauja nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“, atstovaujama vadovo R. M., nes ieškovas yra šios organizacijos narys.
5. Teismas nurodė, kad pagal CPK 56 straipsnio 1 dalį, civiliniame procese galioja bendroji taisyklė, jog atstovauti fiziniams asmenims teisme pagal pavedimą gali advokatai, advokato padėjėjai. CPK 56 straipsnio 1 dalies 3 – 7 punktuose nurodyti atstovai tarpusavyje nėra pašaliniai asmenys ir galimybė atstovauti siejama su giminystės, narystės, ar procesinio bendrininkavimo ryšiais.
6. Teismas nurodė, kad CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, jog fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus. Teismas pažymėjo, kad galimybė tokiai asociacijai ar kitam viešajam juridiniam asmeniui atstovauti savo nariams teisme siejama su asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens pagrindinių tikslų, kuriems jie įsteigti, įgyvendinimu, ir tik tiek, kiek tai susiję su šių pagrindinių tikslų įgyvendinimu.
7. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog ieškovas tapo nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ nariu, nereiškia, jog ši organizacija įgijo teisę jį ginti ir atstovauti teisme, nes nevyriausybinės organizacijos veiklos tikslų negalima sutapatinti su bet kurio nario ginču dėl teisės.
8. Teismas nustatė, kad asociacijos įstatų 3 dalies 1 punktas numatyta, kad nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ pagrindiniai tikslai – koordinuoti narių veiklą, atstovauti narių interesus visose valstybinėse įstaigose, įskaitant ir visas įkalinimo įstaigas, ministerijas, savivaldybes ir visuomenines institucijas, taip pat nevalstybinėse organizacijose ir komercinėse įstaigose, susijusias su atstovaujamuoju objektu, ginti narių interesus, atstovauti jų interesus visų tipų (administraciniame/civiliniame/baudžiamajame) ikiteisminiame procese, atstovauti jų interesus visuose Lietuvos ir tarptautiniuose teismuose įstatymų nustatyta tvarka, kiek tai neprieštarauja kitiems įstatymams ir įstatams, bei tenkinti kitus viešuosius interesus. Įstatų 3 dalies 2 punkte reglamentuota, kad organizacijos pagrindiniai veiklos tikslai – viešieji interesai, kurie reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, taip pat žmonių gerovei. Įstatų 3 dalies 2.1 – 2.12 punktai reglamentuoja narių atstovavimą teismuose ar neatsiejamai su tuo susijusiais santykiais.
9. Teismas vertino, kad kilęs šalių ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal savo pobūdį nepatenka į asociacijos veiklos sritis, nėra vienas iš pagrindinių jos veiklos tikslų, todėl nėra pagrindo ieškovo atstovavimui.
10. Teismas sprendė, kad asociacijos vienintelis veiklos tikslas – atstovauti savo nariams, ginant jų interesus teisme, teikiant jiems teisines konsultacijas. Jokių kitų tikslų, kuriems pasiekti reikia teikti atstovavimo paslaugas savo nariams, nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ neturi, todėl ji negali būti ieškovo atstovu teisme.
Šalies argumentai
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas 2019 m. rugpjūčio 19 d. pateikė prašymą dėl narystės suteikimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jo pirmas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo 2019 m. rugsėjo 9 d. pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Tai patvirtina, kad ieškovas tapo nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ nariu, kai jam kilo poreikis, kad asociacija atstovautų jam teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apylinkes teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį dėl atstovo nevyriausybines organizacijos „Iustitia est fundamentum“, atstovaujamos pirmininko R. M., pašalinimo iš civilinio proceso. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškovas mano, kad teismas pažeidė ieškovo teises (CPK 8, 12 straipsniai), neatsižvelgė, kad ieškovas yra silpnesnioji šalis.
12.2. Teismas 2020 m. lapkričio 5 d. posėdyje pripažino ieškovės atstovės dalyvavimą būtinu, nurodė, kad neatvykus į teismo posėdį be pateisinamos priežasties, bus sprendžiamas klausimas dėl baudos, įpareigojo pateikti neatvykimo priežastis pagrindžiančius duomenis. Atsakovė 2020 m. lapkričio 9 d. pateikė prašymą pašalinti ieškovo atstovę iš bylos, kuris buvo sprendžiamas 2020 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje. Sprendžiant nurodytą prašymą, teismas leido pasisakyti tik ieškovui, t. y. atsakyti į klausimus apie jo įstojimo tikslą į organizaciją ir įstojimo į ją datą. Teismas nesuteikė teisės pasisakyti ieškovo atstovei. Be to, priimta ginčijama nutartis įteikta ieškovui iš karto teismo posėdyje. Dėl to ieškovas mano, kad ji priimta neišklausius ieškovo ir nepareikalavus papildomų paaiškinimų. Pasibaigus teismo posėdžiui, teismo posėdžių sekretorė pareikalavo, kad ieškovo atstovas nepasirašytų, jog yra informuotas apie kitą teismo posėdį.
12.3. Teismas neteisingai nurodė ieškovo įstojimo į organizaciją tikslą. Ieškovas 2016 m. spalio 6 d. tapo nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ nariu, 2019 m. rugpjūčio 20 d. jo narystė pratęsta, t. y. atnaujinta narystės registracijos forma, nes 2017 m. gegužės 8 d. pasikeitė įstatų redakcija.
12.4. Neaišku, kokiu pagrindu vadovavosi teismas, nurodydamas susirasti ieškovui kitą atstovą – advokatą ar advokato padėjėją, neleidžiant nurodytos organizacijos atstovui kartu su advokatu dalyvauti procese.
12.5. Nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ – viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas tenkinti viešuosius interesus (CK 2.34 straipsnio 2 dalis). Sąvoka „viešieji interesai“ reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, taip pat žmonių gerovę. Viešieji juridiniai asmenys turi specialų teisnumą, todėl gali turėti tik tokias teises ir pareigas, kurios neprieštarauja steigimo dokumentams ir veiklos tikslams (CK 2.74 straipsnio 2 dalis). Organizacijos įstatai patvirtinti notaro, įregistruoti VĮ Registrų centre.
12.6. Kilęs ginčas atitinka nustatytus pagrindinius tikslus steigimo dokumentuose, todėl ieškovui nepagrįstai nurodyta susirasti kitą atstovą. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad nevyriausybinė organizacija įsteigta, siekiant padėti kenčiantiems žmonėms įgyvendinti savo teisę į gynybą, taip pat ir teisme, atstovauti pareiškėjų interesams šalies net ir baudžiamojoje byloje (B. ir L. byla prieš Lietuvą Nr. 41288/15). Neleidus organizacijai atstovauti ieškovo, ji būtų diskriminuojama, apribojamos jos teisės. Asociacijų laisvė - konstitucinė teisė, kurios turinį sudaro teisė steigti, įstoti į asociacijas, dalyvauti jų veikloje, arba jose nebūti ar iš jų išstoti
12.7. Šioje byloje keliamas klausimas dėl asmens teises kreiptis į teismą kartu su atstove nevyriausybine organizacija, kurios narys yra ieškovas, kaip sudėtinės konstitucinės asmens teisės kreiptis i teismą, tinkamo įgyvendinimo, todėl būtina nustatyti, ar, siekiant įgyvendinti šią teisę, buvo laikomasi CPK reglamentuotos proceso tvarkos, ar teismo taikyti ribojimai nepagristai nesuvaržė ieškovo teisės turėti pasirinktą atstovą, tokiu būdu įgyvendinant savo teisę į tinkamą bylos išnagrinėjimą teisme. Ieškovas nurodė, kad ta pati atstovė anksčiau atstovavo jį teisminiuose procesuose administracinėse bylose, teikiant kolektyvinius skundus.
Atsiliepimas
13. Atsakovės atstovė Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepime į atskirąjį skundą prašė ginčijamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ įstatuose išdėstyti asociacijos tikslai yra išimtinai susiję su jos narių interesų atstovavimu teisme. Remiantis teismų praktika, asociacija, kurios tikslai yra išimtinai susiję su jos narių atstovavimu teisme, negali būti laikoma tinkama atstove pagal pavedimą civilinėje byloje.
13.2. Pagal teismų praktiką, asociacija atstovu pagal pavedimą civilinėje byloje gali būti. jeigu asociacijos tikslai atstovauti savo narius teisme yra ne pagrindinis, o papildomas asociacijos tikslas, t. y. padedantis įgyvendinti kitus asociacijos koordinuojamus tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-l075/2018; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017).
13.3. Asociacijos įstatų 2 punkte aptarti tikslai yra susiję su asociacijų narių atstovavimu teisme ar neatsiejamai su tuo susijusiais santykiais. Asociacijos narių atstovavimas teisme nėra papildomas tikslas, o veikiau pagrindinis jos tikslas, ji turėtų būti teismo pripažinta negalinčia būti ieškovo atstove pagal pavedimą (CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
13.4. Ieškovas tapo asociacijos nariu tik tada, kai atsirado būtinybė ginti savo tariamai pažeistas teises teisme. Remiantis teismų praktika, sprendžiant, ar atstovavimas teisme kilo iš asociacijos koordinuojamos veiklos ar ne, svarbus momentas, kada atstovaujamasis tavo asociacijos nariu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016, Kauno apygardos teismo 2018m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-693-254/2018; 2016 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2372-254/2016; Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1086-450/2018).
Šalies argumentai
13.5. Ieškovas 2019 m. rugpjūčio 19 d. pateikė asociacijai prašymą dėl narystės. Ieškovas 2019 m. rugsėjo 9 d. pirmą kartą kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Ieškovo baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartimi. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovas tapo asociacijos nariu, kai jam kilo poreikis, kad asociacija jam atstovautų teisme. Ieškovas 2020 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje pripažino šią aplinkybę (teismo posėdžio 4 min. 00 sek.)
13.6. Asociacija pripažinta negalinčia būti savo narių atstove kituose teisminiuose procesuose (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1336-730/2017; Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1111-357/2015; 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-536-368/2017).
13.7. Penkta, Ieškovas visiškai nepagrįstai remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo bylos B. ir L. prieš Lietuvą sprendime suformuotomis taisyklėmis. Šioje Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje buvo keliamas klausimas dėl itin pažeidžiamų asmenų (homoseksualinių asmenų) interesų atstovavimo pateikiant pareiškimą teisėsaugos institucijoms ir vėliau atstovaujant juos baudžiamajame procese. Teismų praktikoje pažymima, kad, sprendžiant bylas precedento galią turi ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
argumentai ir išvados
14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pripažino nevyriausybinę organizaciją netinkama ieškovo atstove, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
16. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens pateiktus naujus rašytinius įrodymus – ieškovo ir nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ 2015 m. sausio 21 d. konsultavimo ir atstovavimo paslaugų sutarties, ieškovo 2016 m. spalio 5 d. prašymo dėl narystės suteikimo, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. ir gruodžio 28 d. sprendimų kopijas, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl suinteresuoto asmens atskirojo skundo ir Vilniaus miesto apylinkės 2020 m. lapkričio 23 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, apeliantas teigia, kad jam ir jo atstovui nebuvo suteikta teisė paaiškinti dėl nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ teisės atstovauti ieškovą, todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos.
18. Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės pažeistos, interesus, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas besikreipiantis į teismą asmuo gali vesti savo bylas patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą (CPK 51 straipsnio 1 dalis).
19. CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti nurodyti asmenys, kurie gali būti teisme fizinio asmens atstovais pagal pavedimą. 1) advokatai; asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie neatlygintinai atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose dėl teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytais veiklos tikslais ir sritimi. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai).
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tam, jog asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo galėtų savo nariams atstovauti teisme pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, tokio asmens įstatuose nustatyta teisė atstovauti savo nariams turi būti vienas iš asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens veiklos tikslų, t. y. kaip pagalbinis tikslas siekiant pagrindinių asociacijos ar viešojo juridinio asmens veiklos tikslų. Galimybė tokiai asociacijai ar kitam viešajam juridiniam asmeniui atstovauti savo nariams teisme siejama su asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens pagrindinių tikslų, kuriems jie įsteigti, įgyvendinimu, ir tik tiek, kiek tai susiję su šių pagrindinių tikslų įgyvendinimu. Asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, kurių vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikomi tinkamais atstovais, turinčiais teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes atstovavimas teisme nėra skirtas kitiems asociacijos tikslams pasiekti. Tuo atveju, kai atstovavimas teisme nekyla iš asociacijos ir jos narių veiklos ir su šia veikla susijusių aiškių pagrindinių tikslų, tai asociacija negali būti laikoma tinkama atstove, turinčia teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-409-1075-2018, 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017, 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016).
21. Iš į bylą pateiktų nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ įstatų (toliau – įstatai) matyti, kad šios organizacijos teisinė forma – asociacija (1.2 punktas). Asociacijos nariais gali būti įtariamieji, kaltinamieji nuteistieji, jų artimieji (BK 248 straipsnio 1 dalis, CK 3.135 straipsnis), šeimos nariai (BPK38 straipsnis), kiti asmenys, susiję su kaltinamaisiais ir jų teisių gynimu ar kitomis sąsajomis pripažįstantys asociacijos įstatus bei dalyvaujantys organizacijos veikloje, siekiant nustatytų tikslų, esantys bet kurioje pasaulio šalyje, kuriems yra sukakę 18 metų.
22. Įstatų 3 dalyje nustatyti asociacijos pagrindiniai veiklos tikslai, sritys bei jų rūšys. Pagal įstatų 3 dalies 1 punktą, pagrindiniai asociacijos tikslai – koordinuoti narių veiklą, atstovauti narių interesus visose valstybinėse įstaigose, įskaitant ir visas įkalinimo įstaigas, ministerijas, savivaldybes ir visuomenines institucijas, taip pat nevalstybinėse organizacijose ir komercinėse įstaigose, susijusias su atstovaujamuoju objektu, ginti narių interesus, atstovauti jų interesus visų tipų (administraciniame/civiliniame/baudžiamajame) ikiteisminiame procese, atstovauti jų interesus visuose Lietuvos ir tarptautiniuose teismuose įstatymų nustatyta tvarka, kiek tai neprieštarauja kitiems įstatymams ir įstatams, bei tenkinti kitus viešuosius interesus.
23. Įstatų 3 dalies 2 punkte, nustatyta, kad pagrindiniai asociacijos veiklos tikslai yra „viešieji interesai“, kurie reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, taip pat žmonių gerovę. Viešųjų interesų požymis yra bendrumas kiekvieno asmens atžvilgiu, t. y. kaip apimančius ir grupinius interesus. Grupinės naudos siekimo pagrindas yra tai, kad asmenys sujungia turimus išteklius siekti to, ko kiekvienas galėtų siekti atskirai. Įstatų 3 dalies 2 punkte nurodyti asociacijos tikslai, sritys ir rūšys aptartos 20 papunkčių. Pagal 2.3 papunktį, asociacijos tikslas – vesti visas narių, kurie yra apibrėžti įstatų 2 skyriaus 1 dalyje, civilines bylas, įstatymo nustatyta tvarka atstovauti juos teismuose su visomis įstatymu suteiktomis teisėmis pareiškėjui, atsakovui, trečiajam suinteresuotam asmeniui, tai pat teisę pateikti, pasirašyti ieškinį ir priešieškinį, teikti atsiliepimus, prašymus perduoti bylą kitam teismui ar institucijai, apskųsti apeliacine tvarka teismo sprendimą ar nutartį, paduoti atskirąjį skundą, atsisakyti ieškinio reikalavimų, pripažinti ieškinį, keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, pateikti bylose būtinų dokumentų originalus ir jų kopijas bei juos atsiimti, susipažinti su bylos medžiaga, sudaryti taikos sutartį, gauti teismo sprendimą, nutartį, vykdomąjį dokumentą, pateikti jį vykdymui, paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, teikti prašymus dėl priteisto turto perdavimo ir dėl priteistų pinigų pervedimo į nario asmeninę nurodytą sąskaitą.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, įtvirtintą CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte, nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ įstatų 2 dalies 1 punkto, 3 dalies nuostatas, daro išvadą, kad vienas pagrindinių asociacijos tikslų – asmenų atstovavimas teisme. Analizuojamu atveju atstovavimas nekyla iš asociacijos ar jos narių veiklos ir su šia veikla susijusių pagrindinių tikslų. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ nelaikytina tinkama ieškovo atstove CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovą byloje atstovauja netinkamas asmuo, pašalino jį iš proceso, bet neapribojo ieškovo teisės turėti atstovą. Priešingai – iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad teismo posėdis atidėtas, kol apeliacinės instancijos teismas išnagrinės atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria teismas pripažino nevyriausybinę organizaciją netinkama ieškovo atstove, teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi pirmosios instancijos teismas sudarė galimybę ieškovui pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba. Dėl to ieškovas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, ginčijama nutartimi pažeidė jo teises, neatsižvelgė, kad ieškovas yra silpnesnioji šalis.
26. Ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovo atstovės neatvykimu į teismo posėdį, tai pat tai, kad nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ atstovavo ieškovą kitose administracinėse bylose, savaime nepagrindžia jog nurodyta organizacija laikytina tinkama ieškovo atstove šioje civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas ieškovo patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas.
27. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovas 2016 m. spalio 6 d. tapo nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ nariu, 2019 m. rugpjūčio 20 d. jo narystė pratęsta, t. y. atnaujinta narystės registracijos forma, nes 2017 m. gegužės 8 d. pasikeitė įstatų redakcija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asociacijos įstatai pasikeitė 2017 m. gegužės 8 d., o ieškovo registracijos forma atnaujinta tik 2019 m. rugpjūčio 20 d., t. y. daugiau nei dvejus metus registracijos forma nebuvo atnaujinta. Susipažinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. parengiamojo posėdžio garso įrašu, nustatyta, kad ieškovas, atsakydamas į teismo klausimą, kokiu tikslu jis įstojo į asociaciją, nurodė, kad įstojo tam, kad asociacija atstovautų jo interesus teisme. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovo narystė asociacijoje sietina tik su ieškovo poreikiu būti atstovaujamam asociacijos teisme, bet ne su kokia nors kita veikla, koordinuojama asociacijos.
28. Apeliantas atskirajame skunde nurodytos Europos Žmogaus Teisių Teismo bylos B. ir L. prieš Lietuvą faktinės aplinkybės nėra tapačios šios bylos aplinkybėms. suformuotomis taisyklėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismo išnagrinėtoje byloje buvo keliami asmenų diskriminavimo dėl seksualinės orientacijos, šių asmenų interesų atstovavimo pateikiant pareiškimą teisėsaugos institucijoms ir vėliau atstovaujant juos baudžiamajame procese klausimai. Pareiškėjus atstovavo nevyriausybinė organizacija Nacionalinė lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių (LGBT) asmenų teisių organizacija, kurios tikslas – pasiekti veiksmingą vietos LGBT bendruomenės socialinę įtrauktį ir integraciją Lietuvoje. Asociacija siekia nuoseklios pažangos LGBT asmenų žmogaus teisių srityje. Vienas iš pagrindinių asociacijos uždavinių yra skatinti homofobinių neapykantos nusikaltimų prevencijos priemones ir padėti diskriminaciją patyrusiems žmonėms įgyvendinti savo teisę į gynybą, taip pat atstovauti šiems asmenims ikiteisminėje ir kitose institucijose bei visų instancijų teismuose. Nacionalinės LGBT asmenų teisių organizacijos veikla atstovauti jos narius, patyrusius seksualinę diskriminaciją, yra ne kaip pagrindinė asociacijos veikla, bet kaip papildoma priemonė siekiant įgyvendinti asociacijos tikslą – pasiekti veiksmingą vietos LGBT bendruomenės socialinę integraciją Lietuvoje. Pirmiau šioje nutartyje nustatyta, kad nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ vienas pagrindinių asociacijos tikslų – asmenų atstovavimas teisme. Dėl to ieškovas nepagrįstai vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimai byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą (Peticija Nr. 41288/15).
29. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako.
30. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis teisėta ir pagrįsta, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė fizinio asmens atstovavimą civiliniame procese reglamentuojančias proceso teisės normas, atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl to apskųsta nutartis paliktina nepakeista, ieškovo atskirasis skundas atmestinas (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti pareiškėjo ieškovo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutarties.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.