Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės G. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovės G. P. patikslintą ieškinį dėl įpareigojimo atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą atsakovėms UAB „Vilniaus energija“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“, išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė G. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė sumažinti savo prievolę atsiskaityti už šilumos energiją – įpareigoti atsakovą atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą pagal Komisijos metodus Nr. 4 ir Nr. 5 pagal ginčo laikotarpio centralizuotos šilumos energijos kainas, kurias Komisija nustatys, vykdydama Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016, nepriskiriant atsakovei jokių mokėjimų už jos buto šildymą, tačiau priskiriant mokėjimus už bendro naudojimo patalpų šildymą, į paskirstymą įtraukiant visas name esančias asmeninio naudojimo patalpas pagal jų naudingą plotą, įregistruotą nekilnojamojo turto registre, nuo 2010 m. spalio 4d. iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; kreiptis į Vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar LR Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymo Nr. 4-258 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ 263 p. neprieštarauja CK 6.245 str.5d. bei 6.263 str.3d., 6.246 str.1d., 6.248 str.1d., 6.247 str. 1d., 6.388 str.1d., 6.317 str. 1d., LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str.1d.1p.Ieškovė pateikė teismui trečią patikslintą ieškinį, kuriuo tie patys ieškinio reikalavimai, nurodyti 2017 m. liepos 19 d. patikslintame ieškinyje, reiškiami ne tik atsakovui UAB „Vilniaus energija“, bet bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau - VŠT). Patikslintas ieškinys pateiktas per EEP asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pirmininko P. M., kuriam pirminiame bylos nagrinėjimo etape G. P. buvo leista atstovauti.Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ prašė atstovavimą pripažinti netinkamu, kadangi pagal paskutinę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, išdėstytą nagrinėjant civilinę bylą Nr. 3K-7-13-916/2017, „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ buvo pripažinta netinkamu atstovu, nes šios asociacijos veiklos tikslai yra pernelyg platūs, konstatuota, kad asociacijos pagrindiniu tikslu negali būti laikomas asmens atstovavimas teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).Dėl naujų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2017 m. liepos 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-333-262/2017, 2016 m. vasario 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-314-464/2016, 2017 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2160-465/2017 bei 2014 m. gruodžio 18 d. Kauno apygardos teismo nutartį Nr. 2S-2638-221/2014. CPK 179 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pateiktos nutartys yra prieinamos Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, todėl sprendžia, kad atsisakytina priimti šiuos dokumentus.Dėl patikslinto ieškinio priėmimo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 137 straipsnio 1 dalies 8 punktu, atsisakė priimti 2017 m. spalio 4 d. per EPP asociacijų „Savininkų ir vartotojų gynybos sąjunga“ ir „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pirmininko pateiktą patikslintą ieškinį. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė G. P. 2017 m. lapkričio 6 d. pateikė prašymą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, jog susipažinusi su skundžiama nutartimi ir siekdama ištaisyti trūkumus, elektroniniu būdu teikia asmeniškai pasirašytą patikslintą ieškinį. Pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktą ir jos pačios pasirašytą ieškinį 2017 m. lapkričio 9 d. protokoline nutartimi priėmė. Esant nustatytoms šioms faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantės argumentų, susijusių su patikslinto ieškinio priėmimu, nepasisako, nes skundžiamos nutarties dalis dėl patikslinto ieškinio priėmimo prarado savo teisinį aktualumą.Dėl ieškovės atstovavimo. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi asociacijoms „Savininkų ir vartotojų gynybos sąjunga“ ir „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ neleista atstovauti ieškovei, nes pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, šių asociacijų veiklos sritys yra pernelyg plačios ir sietinos su atstovavimu teisme, o tai negali būti vieninteliu asociacijos tikslu.CPK 4 straipsnyje įtvirtinta, jog vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinis teismas nagrinėjamai bylai aktualiu klausimu yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinį, asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, kurių vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikomi tinkamais atstovais, turinčiais teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes atstovavimas teisme nėra skirtas kitiems asociacijos tikslams pasiekti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-461-611/2015).Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. gruodžio 8 d. protokoline nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 pasisakė konkrečiai dėl asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos teisės būti atstovu teisme. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad teismų praktika, analizuojant ir sprendžiant dėl asociacijų teisės būti atstovais, yra pradėta formuoti ir formuojama ta linkme, jog tam, kad asociacija galėtų būti tinkamu atstovu procese jos veiklos sritis turi būti būtent ta, iš kurios kilę ginčai nagrinėjami teismuose. Šis išplėstinės teisėjų kolegijos argumentas patvirtina, jog nepaisant to, kad asociacija atstovavo šalis kitose bylose, tačiau teismų praktika asociacijų teisės atstovauti klausimu yra nuosekliai formuojama ir šie nauji išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimai yra formuojamos teismų praktikos dalimi. Be to, ši formuojama teismų praktika yra nuosekli ir tęstinė, nes išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad dvejose 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra nusprendęs, kad asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga nėra tinkamas atstovas, kadangi nėra aišku, kokia jos vykdoma veikla, o jos tikslai yra be galo platūs. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pakartojo, kad atstovavimas teisme nėra ir negali būti pagrindiniu asociacijos veiklos tikslu. Asociacijos veiklos tikslas yra tenkinti apibrėžtus viešuosius interesus ir, jeigu iš tų viešųjų interesų kyla ginčas, tik tada kyla galimybė atstovauti šalį teismuose.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors paminėtose kasacinio teismo bylose buvo vertinami ankstesni asociacijos įstatai, tačiau įvertinus byloje esančius (CPK 179 straipsnio 3 dalis) naujus 2016 m. kovo 23 d. visuotiniame susirinkime priimtus asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos įstatus, matyti, kad šios asociacijos teisių atstovauti teismuose spektras išlieka ypatingai platus. Kasacinis teismas dar 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje nurodė, kad iš asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos 2016 m. kovo 23 d. visuotiniame susirinkime priimtų įstatų nėra aišku, kokia jos vykdoma veikla, nes jos tikslas ir skatinti būsto ir kito turto savininkų savivaldą, spręsti šeimų ginčus, rengti šaudymo varžybas, ir skatinti jūrinės kultūros plėtrą, palankią verslui aplinką, gyventojų užimtumą, ir rūpintis autorinių ir gretutinių teisių apsauga ir t. t. Iš 78 įvardintų asociacijos tikslų pagrindinis ir esminis yra fizinių ir juridinių asmenų gynimas ir atstovavimas įmonėse, įstaigose, organizacijose ir teismuose. Tai atsispindi ir asociacijos pavadinime. Tuo tarpu visi kiti, su švietimu, pagalba, renginių organizavimu ir pan. susiję tikslai, vertintini kaip pagalbiniai, nes iš esmės nėra tarpusavyje susiję ir atlieka daugiau pagalbinę pagrindinio tikslo – teisinio konsultavimo, gynimo ir atstovavimo įgyvendinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3P-1518/2016). Pažymėtina ir tai, kad minėti kasacinio teismo išaiškinimai yra aktualūs ir dėl asociacijos „Savininkų ir vartotojų gynybos sąjungos“ įstatuose nurodytų tikslų bei veikios sričių. Šie kasacinio teismo išaiškinimai paneigia atskirojo skundo teiginius, kad teisinio konsultavimo, gynimo ir atstovavimo tikslai yra tik pagalbiniai asociacijos tikslai.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė asociacijų nare tapo atsiradus poreikiui, kad asociacijos ją atstovautų teisme, t.y. asociacijos „Savininkų ir vartotojų gynybos sąjunga“ nare tapo 2017 m. sausio 24 d., t. y. jau prasidėjus, o asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ nare – 2016 m. spalio 31 d., t. y. jau prasidėjus teisminiam procesui civilinėje byloje dėl skolos priteisimo Nr. 2-2160- 465/2017. Kasacinės instancijos teismas tokią aplinkybę laikė patvirtinančia, kad atsakovo atstovavimas teisme kilo ne iš jo veiklos, koordinuojamos asociacijos, bet atvirkščiai – kai atsakovui kilo poreikis, kad asociacija jam atstovautų teisme, jis tapo asociacijos nariu. Atsižvelgiant į tai konstatuota, jog tuo atveju jei atstovavimas teisme nekyla iš asociacijos ir jos narių veiklos ir su šia veikla susijusių aiškių pagrindinių tikslų, tai asociacija negali būti laikoma tinkama atstove, turinčia teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016).Apeliantė atskirąjį skundą taip pat grindžia kitų teismų praktika, iš kurios matyti, kad asociacijoms ne kartą buvo leista būti atstovais teismuose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taigi, tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką. Be to, kaip savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs kasacinis teismas, taikant teismo precedentą būtina atsižvelgti į eilę reikšmingų aplinkybių, tarp jų precedento sukūrimo laiką, precedento argumentacijos įtikinamumą ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje nutartyje nurodomą kasacinio teismo praktiką ir vadovaudamasis byloje nustatyta aplinkybe, kad ieškovės atstovavimas teisme nekyla iš ją atstovauti siekiančių asociacijų „Savininkų ir vartotojų gynybos sąjunga“ ir „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ veiklos ir su šia veikla susijusių aiškių pagrindinių tikslų, todėl minėtos asociacijos negali būti laikomos tinkamais ieškovės atstovais. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartis, kuria neleista asociacijoms „Savininkų ir vartotojų gynybos sąjunga“ ir „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ atstovauti ieškovės G. P., paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Atskirajame skunde prašoma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą reglamentuoja CPK 3 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ar įstatymus. Vadinasi, pareiga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu ar konkretaus procesinio klausimo sprendimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta teismo diskrecijai. Nagrinėjamu atveju abejonių dėl ginčo proceso teisės normų konstitucingumo nekyla, todėl tenkinti prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ieškovės G. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.