Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-578-962/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui E. V. dėl skolos priteisimo, išvadą teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybė, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Valstybinė vartotojų apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui nustatytas terminas pašalinti atskirojo skundo trūkumus, t. y. pateikti tinkamo asmens pasirašytą atskirąjį skundą, bei patikslinti atskirojo skundo dalyką, reikalavimą formuluojant dėl skundžiamos nutarties dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl asociacijos nario atstovavimo ir gynimo teisme

Procesinio atstovavimo institutas nukreiptas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese. Procesinį atstovavimą reglamentuojančios normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šiuos civilinio proceso teisės instituto tikslus. Bylą nagrinėjantis teismas ex officio turi patikrinti atstovavimo tinkamumą atstovo teisės atstovauti, įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą atstovavimą civiliniame procese reglamentuoja CPK 51–60 straipsniai. Asmenys, galintys būti teisme atstovais pagal pavedimą, nurodyti CPK 56 straipsnio 1–3 dalyse.

Nagrinėjamu atveju atsakovo vardu atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties pateikė ir jį pasirašė asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pirmininkas P. M..

CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie neatlygintinai atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose dėl teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytais veiklos tikslais ir sritimi. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto normos taikymą, yra nurodęs, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus. Visų pirma iš CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinio matyti, kad tam, jog asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo galėtų savo nariams atstovauti teisme pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, tokio asmens įstatuose nustatyta teisė atstovauti savo nariams turi būti vienas iš asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens veiklos tikslų, t. y. kaip pagalbinis tikslas siekiant pagrindinių asociacijos ar viešo juridinio asmens veiklos tikslų. Galimybė tokiai asociacijai ar kitam viešajam juridiniam asmeniui atstovauti savo nariams teisme siejama su asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens pagrindinių tikslų, kuriems jie įsteigti, įgyvendinimu, ir tik tiek, kiek tai susiję su šių pagrindinių tikslų įgyvendinimu. Atsižvelgiant į CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinį ir pirmiau aptartus motyvus, asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, kurių vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikomi tinkamais atstovais, turinčiais teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes atstovavimas teisme nėra skirtas kitiems asociacijos tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-611/2015).

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, remdamasis Juridinių asmenų registro išrašo bei įstatų duomenimis, nustatė, kad asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ veiklos tikslai 2 punkte apibrėžti kaip fizinių ir juridinių asmenų gynimas ir atstovavimas įmonėse, įstaigose, organizacijose ir teismuose būsto ir kitų statinių statybos, priežiūros, vystymo klausimais; 23 punkte – vartotojų teisės, jų apsauga ir gynimas, fizinių ir juridinių asmenų gynimas ir atstovavimas įmonėse, įstaigose, organizacijose ir teismuose vartotojų teisių klausimais. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad asmenų atstovavimas ir gynimas teisme yra pagrindinis asociacijos tikslas, todėl ji negali būti fizinio asmens atstovu pagal pavedimą CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme.

Nors atskirajame skunde įrodinėjama, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino asociacijos atstovavimo teisę kaip pagrindinį tikslą, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto argumentu. Iš byloje esančio asociacijos 2016 m. gegužės 13 d. Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija skilties „veiklos tikslai ir rūšys“ (t. 5, b. l. 53-54) matyti, jog asociacijos tikslai labai įvairūs, pvz.: stichinių nelaimių prevencija, užsiimti teisės, teisingumo, gynybos, sportiniu ir rekreaciniu švietimu, profesiniu mokymu ir ugdymu, užsiimti mažmeninės prekybos šaudymo įrangos vystymu, tokios įrangos nuomos ir išperkamosios nuomos vystymu, skatinti gyventojų užimtumą ir pan. Taigi iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog visi nurodyti tikslai nėra iš esmės tarpusavyje susiję, todėl iš tiesų nėra aišku, kokią veiklą vykdo asociacija.

Kita vertus, įvertinus visus asociacijos 2016 m. kovo 23 d. visuotiniame susirinkime priimtuose įstatuose (t. 5, b. l. 55-60) nurodytus 78 asociacijos tikslus, matyti, jog vis tik visus skirtingus asociacijos tikslus vienija atstovavimo, teisinio konsultavimo ir gynimo tikslas, todėl konstatuotina, jog pagrindinis ir esminis asociacijos veiklos tikslas yra fizinių ir juridinių asmenų teisinis konsultavimas, gynimas ir atstovavimas įmonėse, įstaigose, organizacijose ir teismuose, o visi kiti nurodyti tikslai (pvz.: užsiimti nurodyta šaudymo veikla ir pan.) laikytini pagalbiniais.

Pažymėtina, kad apeliantas tapo asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ nariu nuo 2014 m. gruodžio 10 d., tą pačią dieną atsakovas su asociacija sudarė ir pasirašė atstovavimo sutartį (t. 4, b. l. 57). Pastebėtina, kad „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ įstojo į bylą kaip atsakovo atstovė 2015 m. sausio 14 d., atsakovui nutraukus atstovavimo sutartį su advokate L. G. (t. 3, b. l. 123-125). Šios aplinkybės patvirtina tai, kad atsakovo atstovavimas teisme kilo ne iš jo veiklos, koordinuojamos asociacijos, bet atvirkščiai – kilus poreikiui asociacijai atstovauti atsakovą teisme. Kasacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje Nr. 3P-1518/2016 nurodė, kad atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką dėl CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto aiškinimo ir taikymo, jeigu atstovavimas nekyla iš asociacijos ir jos narių veiklos ir su šia veikla susijusių pagrindinių tikslų, tai asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo negali būti laikomas tinkamais atstovais, turinčiais teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi Nr. 3P-1518/2016). Konstatavęs minėtas aplinkybes, kasacinės instancijos teismas atsisakė priimti asociacijos kasacinį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Paminėtose kasacinio teismo nutartyse yra suformuota nuosekli Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto aiškinimo ir taikymo, kurios privalo laikytis žemesniųjų instancijų teismai. Apelianto argumentai dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2016 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-314-464/2016 ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-431-407/2015 nurodytų aplinkybių nesudaro pagrindo teismui kitaip aiškinti asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ įstatuose nurodytus tikslus, negu juos naujausioje praktikoje aktualiu klausimu išaiškino kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje Nr. 3P-1518/2016).

Pažymėtina, kad LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog kasacinio teismo formuojama praktika dėl asociacijos ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ teisės būti atstove teisme nėra pasikeitusi ir yra nuosekli, ką patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 8 d. protokolinės nutarties (civilinės bylos Nr.3K-7-13-916/2017) išaiškinimas, kad teismų praktika, analizuojant ir sprendžiant dėl asociacijų teisės būti atstovais, yra pradėta formuoti ir formuojama ta linkme, jog tam, kad asociacija galėtų būti tinkamu atstovu procese jos veiklos sritis turi būti būtent ta, iš kurios kilę ginčai nagrinėjami teismuose. Būtent šiais kasacinio teismo išaiškinimais rėmėsi ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-1099-656/2018, konstatavęs, kad asociacija ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ buvo netinkamas atstovas teikiant apeliacinį skundą, dėl ko pagrįstai buvo atsisakyta jį priimti. Pažymėtina, kad šie išaiškinimai priimti civilinėse bylose, kuriose buvo sprendžiami ginčai, kilę iš analogiškų teisinių santykių, kaip ir nagrinėjamoje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vadovautis apelianto nurodyta teismų praktika – Kauno apylinkės teismo 2017-11-07 protokoline nutartimi civilinėje byloje e2-7798-894/2017, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-352-566/2017, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2- 4972-734-2017. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta teismų pareiga priimant sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, taikyti savo pačių sukurtas teisės aiškinimo taisykles, suformuluotas analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o žemesnių instancijų teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas privalo remiasi kasacinio teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-611/2015, 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-1518/2016, 2016 m. gruodžio 8 d. protokolinė nutartis Nr.3K-7-13-916/2017), todėl aplinkybė, jog kitų instancijų teismai dėl atstovavimo priėmė kitokį sprendimą, negali paneigti kasacinio teismo išaiškinimų privalomumo (CPK 4 straipsnis).

Nustatytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentu, kad asociacijos atstovavimo atsakovo interesams tinkamumo klausimas buvo išspręstas dar 2015 m. sausio 15 d. ir 2017 m. spalio 26 d. protokolinėmis nutartimi, kuriomis asociacijos atstovavimas atsakovo interesams buvo pripažintas tinkamu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis šios nutarties 14, 15, 19, 20 – 22 punktuose išdėstytais kasacinio teismo išaiškinimais dėl asociacijos atstovavimo teismuose savo nariams tinkamumo, vien tai, kad asociacijos pirmininkui apelianto nurodytuose teismo posėdžiuose buvo leista atstovauti atsakovą, nesudaro pagrindo spręsti, kad paduodant 2017 m. lapkričio 13 d. atskirąjį skundą dėl 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties atsakovas buvo atstovaujamas tinkamo atstovo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias atstovavimą pagal pavedimą (CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kuomet skundžiamojoje 2018 m. sausio 25 d. nutartyje nustatė, jog į teismą su atskiruoju skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties kreipėsi dalyvaujančio byloje asmens atstovas, neturintis teisės jam atstovauti teisme pagal pavedimą.

Dėl atskirojo skundo dalyko patikslinimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties rezoliucine dalimi teismas: 1) asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pirmininką P. M. laikė netinkamu atsakovo E. V. atstovu byloje, neturinčiu teisės atstovauti teisme pagal pavedimą; 2) atsisakė priimti procesinius dokumentus, pateiktus teismui 2017 m. spalio 26 d., registracijos Nr. DOK-40511, pasirašytus „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pirmininko P. M. (pateikta per EPP), kaip paduotus neįgalioto vesti bylą asmens; 3) ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ patikslintą ieškinį atsakovui E. V., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybė, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba dėl skolos priteisimo, paliko nenagrinėtą. Rezoliucinėje nutarties dalyje teismas aiškiai nurodė, kad priimta nutartis atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik dalyje dėl patikslinto ieškinio palikimo nenagrinėtu, kita nutarties dalis neskundžiama.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties argumentais tuo aspektu, kad šios nutarties 25 punkte nurodyti 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktai negali būti apeliacijos objektu, nes neleidimas atstovauti pagal pavedimą neskundžiamas (CPK 56 straipsnis). Be to, tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Todėl teismas skundžiama nutartimi pagrįstai įpareigojo atsakovą patikslinti atskirojo skundo dalyką ir reikalavimą suformuluoti tik dėl skundžiamos nutarties dalies.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

Atskiruoju skundu apeliantas prašo teismo kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas tiek, kiek ši teisės norma apriboja vartotojo teisę į asociacijos atstovavimą tais atvejais, kai bylos šalį atstovauja ne advokatas pagal komercinio atstovavimo paslaugų vartojimo sutartį, o kitas teisėtas atstovas – asociacija, kurios įstatuose vartotojų atstovavimas teisme yra skirtas asociacijos tikslams ginti vartotojų teises pasiekti, neprieštarauja skunde nurodytų teisės aktų normoms.

Pagal CPK 3 straipsnio 3 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais. Pagal Konstituciją, pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į gausią ir nuosekliai formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl asociacijos teisės būti atstove teisme, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto atitikties Konstitucijai ar įstatymams, todėl apelianto prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkintinas.

Apibendrinant tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias atstovavimą pagal pavedimą (CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir atskirojo skundo priėmimą (CPK 334 straipsnis), todėl skundžiama 2018 m. sausio 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi skundžiama 2018 m. sausio 25 d. nutartimi nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, atsakovui nustatomas naujas terminas iki 2018 m. kovo 20 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naują terminą iki 2018 m. kovo 20 d. atskirojo skundo trūkumams, nurodytiems Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutartyje, pašalinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.