Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. O. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas T. O. kreipėsi su skundu dėl antstolio A. B. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0041/03/05322, Nr. 0041/05/01343, Nr. 0041/06/00798, Nr. 0041/08/04078, prašydamas panaikinti 2015-06-22 patvarkymą Nr. BLO028332 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Teismui pateiktą pareiškėjo skundą pasirašė pareiškėjo atstovas pagal pavedimą nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ pirmininkas R. M..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

1. Pareiškėjo atstovas pagal pavedimą yra juridinis asmuo nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“, kurią atstovauja pirmininkas R. M..

2. Įmonės veikla ir darbo vieta (adresas) nėra pasikeitusi. Priešingai nei konstatuoja teismas, atstovas domėjosi paduoto skundo eiga ir nuolatos bendravo su pareiškėju, klausdamas ar nebuvo gautas koks nors pranešimas. Minėta nutartis turi būti naikintina, nes konstatuoti faktai neatitinka tikrovės, nes įmonės pašto dėžutėje teismo procesinių dokumentų minėtu laikotarpiu nebuvo, pašto šaukimų, atsiimti minėto teismo procesinius dokumentus palikta nebuvo, Lietuvos pašto kurjeris R. K. minėto teismo jokios korespondencijos minėtu laikotarpiu negavo iki šios 2015 09 03 nutarties pristatymo. Pagrindinės aplinkybės įrodančios minėtos teismo nutarties neatitikimą tikrovės faktams dėl procesinių dokumentų neįteikimo yra šios nutarties įteikimas pasirašytinai ir kitų institucijų bei fizinių asmenų įteikta korespondencija minėtu laikotarpiu adresu (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo T. O. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, pagrįstumas ir teisėtumas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21 d. nutartyje teigė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektine teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo procesinio dokumento formai ir turiniui (CPK 111 str., 135 str.). Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas - nėra teisių be pareigų. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų.

Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Tai, kad asmuo turi teisę pareikšti ieškinį (teisę kreiptis į teismą), dar nereiškia, kad jo pareiškimas bus priimtas ir prasidės civilinis procesas. Šią procesinę teisę būtina įgyvendinti laikantis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų inter alia įgaliojimų vesti bylą, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu paduoda jo atstovas, turėjimas (CPK 137 str. 2 d. 8 p.).

Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 5,6 dalis, fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą gali būti profesinės sąjungos ar asociacijos ar kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir atstovavimas teisme jų dalyviams, jei jie atstovauja pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus.

CPK 55 straipsnis numato, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. CPK 57 straipsnis reglamentuoja, kad CPK 56 straipsnio dalies 5 ir 6 punktuose numatytais atvejais, kai bylą teisme veda profesinės sąjungos ar asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, įgaliojimus gali išduoti atitinkamo juridinio asmens organas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo T. O. atstovas pagal pavedimą yra juridinis asmuo nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“, kurią atstovauja pirmininkas R. M.. Iš Registrų centro išplėstinio išrašo matyti, kad juridinis asmuo yra tinkamai įregistruotas, vykdomojoje byloje yra pateikta pareiškėjo įgaliojimo kopija, iš kurios matyti, kad pavedimo pagrindu pareiškėjas įgaliojo jam atstovauti juridinį asmenį - nevyriausybinę organizaciją „Iustitia est fundamentum“. Bylos duomenimis nustatyta, kad nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ atstovas yra jos pirmininkas R. M. (CPK 55 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje pareiškėjo T. O. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, laikydamas, kad byloje nėra duomenų, jog nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ gali atstovauti pareiškėją T. O.. Teismas pagrįstai nurodė, kad CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti atstovais teisme pagal pavedimą. Į bylą nėra pateiktų įrodymų, kad nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ gali būti pareiškėjo atstovu pagal pavedimą teisme ir atitinka CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad neįrodyti nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ ir R. M. įgaliojimai atstovauti pareiškėją, kaip fizinį asmenį, kitais CPK 56 straipsnio pagrindais (1 dalies l punktu, 2 punktu, 4 punktu).

Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, susijusias su atstovavimu pavedimo pagrindu, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti bylos šalims.