Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-219-368/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-02
Bylos Nr.: e2A-219-368/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: E. A.
Atsakovas: UAB „AV automobiliai“

Kategorijos

2.6.11.1Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
2.6.11.2Vartojimo pirkimas-pardavimas
2.6.11.16Motorinės transporto priemonės pirkimas-pardavimas

Civilinė byla Nr. e2A-219-368/2022 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00109-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.6.11.2; 2.6.11.16(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės ir Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovei UAB „AV automobiliai“, dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo ieškovės pusėje – UAB „AM Transport“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu bei pareiškimu dėl reikalavimo padidinimo prašė priteisti iš atsakovės 5 174,12 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-10, 95).

2. Ieškovė ieškinyje ir pareiškime dėl reikalavimo padidinimo nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. ieškovė ir atsakovė sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2020/09/16-VPC1, kurios pagrindu įsigijo transporto priemonę BMW X5 (toliau tekste - automobilis), kaip tinkamą eksploatacijai už 9 600,00 Eur, t. y. už didesnę negu vidutinę tokio automobilio rinkos kainą. Atsakovė automobilio trūkumų nenurodė, t. y. garantavo, jog automobilis yra tinkamas eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Įsigytą automobilį ieškovė iš karto pradėjo eksploatuoti, tačiau 2020 m. rugsėjo 28 d. (vos po 12 dienų nuo jo įsigijimo) automobilis sugedo – variklis užgeso. 2020 m. rugsėjo 29 d. atlikus automobilio variklio diagnostiką, buvo nustatyta, jog „atidarius variklio tepalo dangtelį pučia kompresija“, ieškovei taip pat buvo nurodyta, kad yra pradegęs variklio cilindras, o siekiant išvengti didesnių automobilio sugadinimų rekomenduotina automobilio nenaudoti. Ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzija, tačiau atsakovas pateikė Atsakymą, kad negali prisiimti atsakomybės už 12 metų senumo automobilio defektus. 2020 m. spalio 20 d. ieškovė kreipėsi į UAB „AM Transport“ dėl papildomos automobilio variklio diagnostikos atlikimo bei pasitelkdama autovežio pagalbą, pristatė automobilį UAB „AM Transport“, kur atlikus kompiuterinę diagnostiką. 2020 m. spalio 22 d. Ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovą ir pateikė atsakovui alternatyvų pasiūlymą: pirma, ieškovė grąžina transporto priemonę atsakovui, o atsakovas sugrąžina ieškovės sumokėtus pinigus arba, antra, atsakovas kompensuoja ieškovės patirtas automobilio variklio remonto išlaidas. Kadangi atsakovas nesutiko nei su vienu ieškovės pateiktu pasiūlymu, 2020 m. lapkričio 11 d. ieškovė pakartotinai kreipėsi į UAB „AM Transport“, kad būtų išardytas automobilio variklis ir nustatytas tikslus variklio gedimas. UAB „AM Transport“ atlikusi automobilio variklio diagnostiką konstatavo, kad automobilio variklio trys stūmokliai (Nr. 4, 5, 6) yra išsilydę, pažeistos 3 bloko, atliko remonto darbus. 2021 m. vasario 1 d. ieškovė pakartotinai kreipėsi į autoservisą UAB „AM Transport“, kuri kreipėsi į UAB „Turboservisas“, ši nustatė, jog turbinos leidžia tepalą, o be to, kad yra sugedusios turbinų valdymo sklendės. UAB „Turboservisas“ nurodė, kad Transporto priemonės turbinų gedimo priežastis yra nešvarios alyvos naudojimas, o sklendžių – ilgas eksploatacijos.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad pardavimo metu automobilio rida buvo net 326 750 km, ieškovei pirkimo metu buvo sudarytos galimybės automobilį apžiūrėti, nepageidavo papildomai patikrinti automobilio būklės pasirinktame servise, įsitikino galiojančia technine apžiūra. Ieškovė nepateikė nuotraukų, įrodančių defektus. Kai kurie nurodyti atlikti darbai buvo pertekliniai, neaišku, kodėl buvo pašalintas DPF filtras, nes tai yra draudžiama. Ieškovė atsakovę informavo tik po defektų nustatymo, ieškovė nesutiko, kad atsakovė atliktų darbus su ieškovės detalėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2022 m. sausio 24 d. sprendimu ieškovės E. A. ieškinį atmesti. Priteisė atsakovei UAB „AV automobiliai“ iš ieškovės E. A. 7 844,25 Eur (septynių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt keturių eurų, 25 ct) bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš ieškovės E. A. 10,56 Eur (dešimt eurų, 56 ct) bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nurodė, kad ieškovė automobiliu iki nurodomo pirmojo automobilio gedimo nuvažiavo ne mažiau kaip 2 149 km per 12 dienų. Ieškovei teisme paaiškinus, kad nuo automobilio įsigijimo per šį laiką automobilis veikė gerai, jokių defektų požymių nei ji, nei jos automobilį naudojęs sužadėtinis nepastebėjo, teismas padarė išvadą, kad automobilis jo įsigijimo metu tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo.

6. Šalių tarpusavio susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė bendradarbiavo su ieškove po to, kai ši pranešė jai apie automobilio gedimą, nors ši ir nepateikė jokių įrodymų apie automobilio defektus, tačiau iš jo taip pat akivaizdu, kad atsakovė nuo pat pradžių ginčijo aplinkybę, kad automobilis galėjo turėti paslėptų defektų, nesutiko be tvirtų įrodymų apie defektus nutraukti sutarties ar apmokėti automobilio defektų šalinimo išlaidas, pagal pateiktus duomenis atsakovė pasiūlė atlikti jo valdomame servise remonto darbus, naudojant ieškovės detales iki ieškovei pristačius automobilį variklio išardymui, tačiau ieškovė atsisakė. Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovės atstovas siūlė bendrai užfiksuoti defektus, daryti ekspertizę, bet tai buvo padaryta po to, kai buvo atlikta pusė darbų. Teismo vertinimu, pagal ieškovės pateiktus duomenis atsakovei dėl automobilio defektų atsakovė, prieš priimdama sprendimą, turėjo teisę reikalauti įrodymų apie automobilio gedimą bei atlikti automobilio gedimų nustatymą dalyvaujant abiems pusėms, tuo tarpu ieškovė nepakankamai bendradarbiavo, siekiant objektyviai nustatyti tikrąją gedimų priežastį. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovė iki automobilio darbų pradžios būtų atsisakiusi dalyvauti automobilio defektų nustatyme. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė, nors ir atstovaujama teisininko, nepaisant to, kad atsakovės pozicija dėl tvirtų įrodymų rinkimo buvo aiški, nebaigusi derinti su atsakove veiksmų, nustatant automobilio defektus, ieškovei aiškiai neišreiškus ir kokį iš savo teisių gynimo būdų pasirinko ir tinkamai atsakovei apie tai nepranešus savo iniciatyva ėmėsi ginčo automobilio diagnostikos ir remonto neautorizuotame servise, neužfiksuojant automobilio ridos, atliekant diagnostiką ir pradėjus darbus, nefiksuojant defektų nustatymo ir remonto darbų vaizdinėmis priemonėmis (fotonuotraukomis, vaizdo įrašais). Ieškovės byloje pateikta PVM sąskaita faktūra pati savaime nei patvirtina, nei paneigia ieškovės dėstomus teiginius apie automobilio būklę, jos defektus bei jų priežastis, joje nurodyta tik kaina už paslaugą.

7. Atsakovės prašymu teismo buvo paskirta ir eksperto V. M. atlikta ekspertizė ir teismui pateiktas eksperto V. M. 2021 m. lapkričio 9 d. ekspertizės aktas Nr. MV 2021-63 su priedais (toliau – ir Ekspertizės aktas). Nors ekspertizės akte kai kurios išvados nurodytos kaip tikėtinos, tačiau teismas remiasi eksperto išvadomis, atsižvelgdamas į priežastis, dėl kurių ekspertas negalėjo padaryti kategoriškos išvados bei atsižvelgdamas į kitus byloje surinktus objektyvius duomenis.

8. Ekspertizės metu nebuvo nustatyta, kada atliktas automobilio programinės įrangos modifikavimas ir dėl kokios tiksliai priežasties – galios didinimo ar kitais tikslais (pvz. kad užtikrinti variklio darbą, kai pašalintas suodžių filtras (DPF)), todėl nėra įmanoma objektyviai nustatyti, kas jį atliko ir kodėl. Atsakovė įrodinėja, kad programinės įrangos perprogramavimą atliko ieškovė, kuri tai neigia, nurodžiusi, kad apie tai sužinojo tik ekspertizės atlikimo metu. Tačiau, kaip minėta, įrodyti, kad automobilis turėjo trūkumą, kuris paaiškėjo ieškovei po automobilio įsigijimo per tam tikrą reikšmingą laiką, turėjo ieškovė. Ieškovė neįrodinėjo programinės įrangos modifikacijos kaip trūkumo, dėl kurio būtų reiškusi reikalavimą. Pažymėtina, kad ieškovė pateikė teismui duomenis apie tai, kad automobilio taisymo metu nuo 2020 m. spalio 20 d. du kartus buvo atlikta kompiuterinė diagnostika (2020 m. spalio 21 d. ir 2020 m.. lapkričio 11 d.), ieškovė taip pat nurodė, kad diagnostika buvo atlikta prieš kreipiantis su pretenzija į atsakovę 2020 m. rugsėjo 28 d. (įrodymų apie šią diagnostiką ieškovė teismui nurodė neteiksianti). Akivaizdu, kad tris kartus atlikus kompiuterinę diagnostiką bei pristačius automobilį taisymui, ieškovei turėjo paaiškėti, kad programinė įranga yra modifikuota, tačiau pretenzijų dėl to ieškovė niekam nereiškė. Be to, atsižvelgiant į tai, jog ieškovės užsakymu atliktas DPF filtro pašalinimas indikuoja, jog jo šalinimo metu programinė įranga jau turėjo būti modifikuota (kitaip rodytų klaidą ir neleistų automobilio eksploatuoti), sutiktina su eksperto teiginiu, kad ieškovei apie programinės įrangos modifikavimą turėjo būti žinoma. Nors ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl DPF filtro šalinimo, jai buvo nurodyta UAB „AM Transport“ darbuotojo, kad šį filtrą dėl užsikišimo reikia išprogramuoti ar išimti (negali tiksliai įvardinti), ji sutiko, o 2021 m. sausio mėnesį kita įmonė filtrą pakeitė kitu ar užprogramavo (negali tiksliai įvardinti), tačiau nepateikė svarių argumentų, dėl kokios priežasties nusprendė „išprogramuoti“ filtrą, kurį ketino pakeisti nauju bei nurodė negalinti pateikti teismui įrodymų, kad DPF filtras buvo pakeistas kitu ir vėl suprogramuotas. Be to Ekspertizės aktas paneigia, kad programinė įranga vėl buvo pakeista originalia. Priešingai, Ekspertizės akte nurodyta, kad galimai daugiau informacijos būtų galima gauti tik naujai įrašant sertifikuotą gamintojo programinę įrangą (Ekspertizės akto 2.1.2 p.). Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad labiau tikėtina, kad programinė įranga buvo modifikuota ieškovės iniciatyva.

9. Ekspertizės metu taip pat buvo nustatyta, kad ieškovės iniciatyva iš automobilio buvo ištrintos klaidos prieš 223 km iki ekspertizės atlikimo, kas turėjo reikšmės nustatant iki tol buvusius variklio gedimus. Teismo vertinimu, istorijos ištrynimas tiesiogiai ar netiesiogiai turi įtakos taip pat ir nustatant, kada ir kodėl buvo modifikuota programinė įranga (Ekspertizės akto 2.9 p. 3 pastraipa), kadangi neištrynus istorijos, net jei nebūtų galima tiksliai nustatyti programinės įrangos keitimo datos, būtų galima nustatyti, kokios klaidos ir kada automobilyje buvo fiksuotos ir pagal tai spręsti kada ir kodėl priimtas sprendimas perprogramuoti programinę įrangą. Pagal ridos duomenis ir automobilio naudojimo intensyvumą (per maždaug 8 mėnesius nuvažiuota ne mažiau kaip 40 275 km, t. y. vidutiniškai daugiau kaip po 1 000 km. per savaitę) yra akivaizdu, kad istorija buvo ištrinta tuo metu, kai byla buvo pradėta nagrinėti teisme ir paskirta ekspertizė. Nuspręsdama ištrinti automobilio klaidas (istoriją) ir sudarydama kliūtis ekspertui nustatyti, kokios klaidos buvo fiksuotos po automobilio įsigijimo, ieškovė prisiėmė riziką neįvykdyti savo įrodinėjimo pareigos ir neįrodyti, kad konkretūs defektai buvo fiksuoti automobilyje po jo įsigijimo ir kad už juos atsakinga atsakovė.

10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei buvo žinoma, kad atsakovė nuo pat pradžių ginčijo defektų faktą ir siekė ekspertizės, sprendė, kad ieškovė, nuspręsdama nesikreipiant dėl ekspertizės pradėti remonto darbus neautorizuotame servise, kuriame nebuvo fiksuoti keičiamų detalių identifikaciniai ar kataloginiai numeriai, neužfiksuojant automobilio ridos, nefiksuojant defektų nustatymo ir remonto darbų vaizdinėmis priemonėmis (fotonuotraukomis, vaizdo įrašais), neišsaugojant keistų detalių, o vėliau pateikiant ekspertui ne visas detales, kai kurių detalių pateikiant per daug ar pateikiant kitokias, nei nurodyta sąskaitoje faktūroje (Ekspertizės akto 1-3 lentelės) prisėmė riziką neįrodyti, kad visi šie darbai buvo atlikti.

11. Ekspertas, pasisakydamas dėl pagrindinių ieškovės nurodomų sugedusių automobilio dalių – stūmoklių – keitimo darbų, Ekspertizės akte nurodė, kad objektyviai negalima nustatyti, ar automobilis laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. ir iki 2021 m. vasario 11 d. turėjo variklio gedimą (Ekspertizės akto išvada Nr. 4). Ekspertas kategoriškai paneigė vienintelę ieškovės įrodinėjamą stūmoklių apsilydimo priežastį – degimo proceso sutrikimą cilindruose sąlygotą kito dydžio (nei montuojamos gamintojo) kuro purkštuvų tarpinių (Ekspertizės akto išvada Nr. 5-6 p, posėdžio metu duoti paaiškinimai).

12. Eksperto išvada, kad techniniu požiūriu dviejų stūmoklių dugnai galėjo apsilydyti per nedidelį automobilio eksploatavimo laikotarpį (pvz., keletą šimtų kilometrų), esant daug didesnei nei konstruktyviai numatyta temperatūrai cilindruose, kuriuose buvo įrengti šie stūmokliai (Ekspertizės akto išvada Nr. 5-6 p.), patvirtina, kad šis defektas atsirado po to, kai ieškovė automobilį įsigijo. Šią išvadą patvirtina ir eksperto teiginys, kad, jeigu tokie stūmoklių defektai būtų buvę automobilio pardavimo metu, tai turėjo būti skleidžiamas garsas, ieškovė turėjo girdėti ir pajausti, kad automobilio variklis dirba nenormaliai. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog iki 2020 m. rugsėjo 28 d. jokių automobilio defektų, taip pat jokių neįprastų garsų ar kitų neįprastų požymių nepastebėjo. Atsižvelgiant į tai, net ir pripažįstant, kad automobilio stūmokliai buvo apsilydę ieškovės nurodomu laiku, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog už stūmoklių keitimo darbus yra atsakinga atsakovė, nes tokio defekto nebuvo automobilio įsigijimo metu ir tam tikrą reikšmingą laiką po jo įsigijimo. Teismo vertinimu, labiausia tikėtina, kad ieškovės ekspertui pateiktų variklio stūmoklių apsilydimo priežastis – perprogramuota programinė įranga. Todėl reikalavimas priteisti išlaidas už remonto darbus, susijusius cilindrų (juose esančių stūmoklių) gedimo pašalinimu (dalys ir medžiagos: žiedų komplektas, stūmokliai, riebokšlis (neatitinka ekspertui pateiktas kiekis), alyvos filtras (nepateiktas apžiūrai), riebokšlis veleno, įsiurbimo kolektoriaus tarpinių komplektas (nepateiktas apžiūrai), alyvos aušinimo tarpinė (nepateikta apžiūrai), išmetimo kolektoriaus tarpinė, vožtuvo dangtelio tarpinė (nepateikta apžiūrai), vandens siurblio tarpinė, termostato tarpinė, galvos tarpinė, alkūninio veleno riebokšlis, alyvos filtro korpuso tarpinė (nepateikta apžiūrai), dvi purkštuko tarpinės, alyva, antifrizas; darbai: variklio bloko remontas, mechaniko darbai, susiję su varikio darbais) (Ekspertizės akto išvada Nr. 4).

13. Ieškovė, įsigydama 12 metų senumo automobilį, kurio rida įsigijimo metu buvo net 328 308 km, turėjo žinoti ir suprasti, kad pagal šias savybes automobilio dalys galėjo būti nusidėvėjusios dėl eksploatacijos, todėl įsigijus jį galėjo tikėtis, kad kai kurios jos detalės gali bet kada nustoti atlikti savo funkciją ir tai gali tapti priežastimi kitų detalių gedimui. Atsižvelgiant į tai ir remdamasis nurodyta eksperto išvada, sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog šie trūkumai buvo paslėpti ir už šių dalių remonto darbus yra atsakinga atsakovė. Todėl reikalavimas dėl kuro ir oro filtrų, kaitinimo žvakės, kaitinimo rėlės, grandinės ir jos dangtelio tarpinės, švaistiklinių įdėklų, vandens pompos, Wastegate valdymo solenoido defektų šalinimo išlaidų (įskaitant mechaniko darbus), hidraulinio tepalo keitimo išlaidų atmestinas kaip nepagrįstas.

14. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašo priteisti išlaidas už suodžių filtro (DPF) pašalinimą, kas yra draudžiama pagal Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 8.2.2.1 p., Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros tvarkos aprašo 23-24 p. ir Kelių eismo taisyklių 223 p. nuostatas, taikytinas teisėje galiojantis bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus), ir ieškovės reikalavimas priteisti išlaidas už DPF filtro pašalinimą ir perprogramavimą atmestinas kaip nepagrįstas.

15. Teismui nusprendus, kad ieškovės reikalavimai dėl remonto darbų pagal 2020 m. gruodžio 23 d. sąskaitą faktūrą serija ir Nr. AMT 4877 yra nepagrįsti, nepagrįstais pripažintini ir papildomi su šiais remonto darbais sieti reikalavimai, t. y. reikalavimai atlyginti gedimų nustatymo išlaidas pagal 2020 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ir Nr. AMT 4876 bei autovežio paslaugas 2020 m. spalio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą serija EHA Nr. AMT 00083.

16. Ieškovė taip pat pateikė teismui duomenis, kad po automobilio atsiėmimo iš serviso 2020 m. gruodžio 23 d. ji į trečiąjį asmenį 2021 m. vasario 1 d. kreipėsi pakartotinai, trečiasis asmuo informavo ją apie turbinų gedimą, ieškovė sutiko atlikti remontą, UAB „Turboservisas“ 2021 m. vasario 8 d. išdavė garantinį taloną, o 2021 m. vasario 11 d. UAB „AM Transport“ išrašė sąskaitą faktūrą 1 100 Eur sumoje už turbinų remontą, turbinos sklendę, mechaniko darbus, alyvą ir alyvos filtrą. Ekspertas Ekspertizės akte nurodė, kad ekspertui nebuvo pateiktos pakeistos turbinų dalys, turbinos sklendė, alyvos filtras ir alyva (paprastai utilizuojama), taip pat nepateikta vaizdinių įrašų, todėl negalima objektyviai nustatyti, ar darbai atlikti (2.3 punkto 2 lentelė). Be to, ekspertas padarė išvadą, kad turbokompresoriaus defektai paaiškinami jo sudilimu, kurį pagrinde lėmė natūralus susidėvėjimas, proporcingas eksploatavimo laikotarpiui (išvada Nr. 5-6 antra pastraipa). UAB „Turboservisas“ garantiniame talone taip pat nurodė, kad turbinos sklendės išdilo nuo eksploatacijos. Nors UAB „Turboservisas“ garantiniame talone nurodyta, kad abi turbinos leido alyvą, gedimo priežastis – nešvari alyva, tačiau tokios išvados nepatvirtino ekspertas. Pritarta atsakovės pozicijai, kad kadangi trečiasis asmuo, atlikdamas variklio bloko remonto darbus taip pat pakeitė automobilyje alyvą ir už tai ieškovė apmokėjo 2020 m. gruodžio 23 d., tai nėra pagrindo daryti išvadą, kad už „nešvarią“ alyvą ir turbinos remontą atsakinga atsakovė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas pagal 2021 m. vasario 11 d. UAB „AM Transport“ sąskaitą faktūrą serija ir Nr. AMT 5046 yra nepagristas.

17. Automobilis jo įsigijimo metu atitiko lengvajam automobiliui keliamus reikalavimus ir buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį, jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, neturėjo, turėjo galiojantį techninės apžiūros taloną. Nors ieškovė po 12 dienų kreipėsi į atsakovę dėl defektų, tačiau per šį laiką ji jau buvo nuvažiavus ne mažiau kaip 2 100 km, taip pat teismui nepateikė įrodymų, kad tuo metų buvo nustatyti automobilio defektai. Pagal ieškovės pateiktus duomenis, automobilis buvo pristatytas servisui tik 2020 m. spalio 20 d., t. y. daugiau kaip po vieno mėnesio nuo automobilio įsigijimo, o automobilio variklis taisytas beveik po dviejų mėnesių nuo įsigijimo.

18. Teismas sprendė, kad atsakovė įrodė, kad automobilio remonto darbai, nors buvo atlikti per šešių mėnesių terminą, tačiau buvo nulemti natūralios automobilio eksploatacijos, variklio remontas labiausiai tikėtina, kad buvo nulemtas ieškovės veiksmų perprogramuojant programinę įrangą, ir, kad ieškovė, kaip bet kuris vidutinis ir atidus asmuo, turėjo žinoti apie galimus parduodamo naudoto automobilio trūkumus. Ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad jos pirktu naudotu automobiliu nebuvo galima naudotis pagal paskirtį nuo pirkimo momento, kad automobilis neatitiko kokybės reikalavimų pagal pateiktus skelbime duomenis ir, kad atsakovė daikto trūkumus nuslėpė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Apeliaciniu skundu ieškovė E. A. prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. sausio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

19.1. Pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino byloje esančius įrodymus, išskirtinę reikšmę suteikdamas 2021 m. lapkričio 9 d. ekspertizės aktui, be pagrindo atmesdamas arba iš viso ignoruodamas ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė nuslėpė daikto trūkumus.

19.2. Ieškovės įsitikinimu, Ekspertizės aktas nepatvirtino aplinkybės, jog automobilis pirkimo – pardavimo metu buvo be paslėptų defektų ir kad automobilis buvo tinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Ekspertizės aktas negalėjo būti laikomas ir vertinamas kaip objektyvus įrodymas, kadangi ekspertizė buvo atlikta nesavalaikiai, ir ji paremta deklaratyviomis prielaidomis ir tikėtinumo teorijomis.

19.3. Ieškovės įsigytas automobilis pirmą kartą sugedo 2020 m. rugsėjo 28 d., o visi Automobilio defektai buvo pašalinti 2021 m. vasario 11 d. Tuo tarpu Automobilio Ekspertizė buvo atlikta 2021 m. lapkričio 9 d. Nuo automobilio paslėptų defektų pašalinimo dienos iki ekspertizės atlikimo dienos, automobilis buvo naudojamas ir eksploatuojamas pagal jo tikslinę paskirtį, automobiliu nuo automobilio įsigijimo momento iki Ekspertizės atlikimo dienos buvo nuvažiuota apie 40 275 km. Ekspertinei apžiūrai automobilis buvo pristatytas su jau pašalintais variklio defektais, suremontuotas ir veikiantis pagal savo tikslinę paskirtį. Teismas negalėjo remtis Ekspertizėje padarytomis išvadomis, kadangi ekspertizė atlikta nesavalaikiai ir jos metu tiriamas objektas neatitiko faktinės ginčo situacijos.

19.4. Ikiteisminio ginčo stadijoje ieškovė elektroniniu laišku informavo atsakovą dėl atsiradusių automobilio defektų ir teikė tai patvirtinančius įrodymus. Savo ruožtu atsakovas savo kaltės dėl atsiradusių automobilio defektų nepripažino, o ieškovės teikiamus įrodymus laikė neobjektyviais ir nepatvirtinančiais automobilio defektų atsiradimo fakto. Nors ieškovė ne kartą informavo atsakovą apie atsiradusius automobilio defektus, tačiau atsakovas nesiėmė iniciatyvos bei neorganizavo ikiteisminio ginčo stadijoje skirti automobilio ekspertizės, siekiant nustatyti automobilio defektus.

19.5. Teismas sprendė, kad tik kai kurios eksperto išvados yra tikėtinos, tačiau, įvertinus ekspertizės turinį, galima aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, jog ekspertas, atlikęs tyrimą, objektyviai negalėjo atsakyti nei į vieną jam pavestą klausimą, kadangi byloje nebuvo duomenų, leidžiančių daryti pagrįstas ir tikslias išvadas tyrimo klausimais. Ekspertizės aktas nepatvirto aplinkybės, jog automobilis pirkimo – pardavimo metu buvo be paslėptų defektų ir kad automobilis buvo tinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės aktu, kadangi ekspertizės metu nebuvo atsakyta į ekspertizei atsakyti pavestus klausimus.

Šalies argumentai

19.6. Ieškovė nesutinka su teismo motyvu, kad ieškovė savo ieškinyje nurodytus teiginius įrodinėjo vien tik PVM sąskaitomis – faktūromis, o be to, jog PVM sąskaita -faktūra pati savaime nei patvirtina, nei paneigia automobilio būklės, jos defektų bei jų priežasčių, kadangi PVM sąskaitose - faktūrose nurodyta tik kaina už paslaugą. Ieškovė savo reikalavimą Pirmosios instancijos teisme įrodinėjo ir UAB „AM Transport“ informaciniais pranešimais, kurie patvirtino tiek defektų atsiradimo priežastis, tiek patirtus ieškovės nuostolius už defektų šalinimą. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius defektų atsiradimą ir patirtų nuostolių dydį, tačiau Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog jie nepatvirtina fakto apie automobilio būklę, jos defektus bei jų priežastis. Pirmosios instancijos teismas Sprendime apie UAB „AM Transport“ informacinių pranešimų ir atsiliepimo byloje įrodomąją galią nieko nepasisakė, šių rašytinių įrodymų nevertino ir netyrė bei tokiu būdų padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą.

19.7. Ieškovė reikalavimą dėl turbinų defektų ir jų šalinimo darbų Civilinėje byloje grindė 2021 m. vasario 11 d. UAB „AM Transport“ pranešimu, 2021 m. vasario 8 d. UAB „TURBOSERVISAS“ garantiniu talonu Nr. 05-2/3 bei 2021 m. vasario 11 d. UAB „AM Transport“ sąskaitą - faktūrą Serija ir Nr. AMT5046. Iš šių rašytinių įrodymu visumos galima matyti, jog autoservisas nustatė, jog turbinos leidžia tepalą, o be to, kad yra sugedusios turbinų valdymo sklendės. UAB „Turboservisas“ nurodė, kad automobilio turbinų gedimo priežastis yra nešvarios alyvos naudojimas, o sklendžių – ilgas eksploatacijos laikotarpis. Atsižvelgiant į tai, ieškovė automobilį naudojo tik mėnesį ir tepalus keitė tik atlikusi automobilio variklio remonto darbus, todėl, akivaizdu, kad turbinų defektai atsirado dėl to, kad atsakovas iki automobilio pardavimo momento netinkamai prižiūrėjo automobilį ir nesirūpino jo techniniu aptarnavimu.

19.8. Civilinėje byloje atlikta ekspertizė nei paneigia, nei patvirtina aplinkybės, jog automobilio defektai buvo nulemti natūralios automobilio eksploatacijos, o variklio remontas labiausiai tikėtina, kad buvo nulemtas ieškovės veiksmų perprogramuojant programinę įrangą. Atsakovė savo poziciją byloje dėl ieškovės reikalavimo nepagrįstumo formavo tik žodžiu ir Pirmosios instancijos teismui nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris patvirtintų, jog atsakovė pardavė ieškovei tinkamos kokybės automobilį. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės aktas byloje dėl savo turinio negali būti laikomas tinkamu įrodymu, kadangi jis yra paremtas prielaidomis ir tikėtinumo teorijomis, o atsakovė nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, paneigiančio jo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, todėl Pirmosios instancijos teismas privalėjo remtis ieškovės į bylą pateiktais įrodymais.

19.9. Teismas netinkamai vertino šalių susirašinėjimą, nes ieškovė bandė ieškoti kompromiso sprendimo su atsakovu ir vykdė atsakovo reikalavimus pateikti automobilio nustatytų defektų patvirtinančius dokumentus. Susirašinėjimų turinys aiškiai atspindi, kad ieškovė buvo išreiškusi reikalavimą nutraukti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį arba atlyginti automobilio defektų šalinimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepasirinko nei vieno ieškovės pateikto alternatyvaus pasiūlymo, todėl ieškovei neliko nieko kito kaip pašalinti automobilio trūkumus savo sąskaita bei kreiptis į teismą su reikalavimu dėl nuostolių priteisimo.

Atsiliepimas

20. Atsakovė UAB „Autoverslo automobiliai“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

20.1. Pardavimo metu automobilis neturėjo jokių paslėptų defektų, už kuriuos būtų atsakingas atsakovė. Automobilis sugedo dėl ieškovės atliktų neteisėtų gamyklinės programinės įrangos perprogramavimo turint ieškovei tikslą padidinti galią.

20.2. Padidinus automobilio galią (atlikus nelegalius gamyklinės programos perprogramavimo darbus) ir paspaudus akseleratorių į degimo sistemą buvo paduodamas didesnis kuro kiekis, o sumontuotam DFP filtrui (kuris po to buvo pašalintas ieškovės prašymu AM Transport, ką patvirtina AM Transport 2020 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. AMT 4877) dirbant standartiniu (gamykliniu) režimu ir neleidžiant į aplinką išmesti padidinto išmetamųjų dujų kiekio, to pasekoje pradegė cilindras (variklio trys stūmokliai (Nr. 4, 5, 6) išsilydė, pažeistos 3 bloko gilzės) ir automobilis sugedo. Ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti šiuos variklio remonto darbus bei nepagrįstai reikalauja atlyginti kitas išlaidas dėl remonto darbų, kurie buvo atlikti dėl natūralios automobilio eksploatacijos ir dalių nusidėvėjimo.

20.3. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, kad atsakovė pats turėjo siekti ekspertizę atlikti tuo metu, kai automobilis sugedo (2020 m. spalio-lapkričio mėn.). Atsakovė komunikavo ir būdamas atidus bei rūpestingas pardavėjas atliko visus jo valioje bei atsakomybėje buvusius veiksmus siekiant nustatyti automobilio gedimo priežastį.

20.4. Atsakovė bendradarbiavo su ieškove po to, kai ši pranešė atsakovei apie automobilio gedimą, nors ieškovė ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų (diagnostikos protokolų, patvirtinančių tuo metu užfiksuotus defektus, fotofiksacijų ar vaizdo įrašų atliekant remonto darbus) apie automobilio defektus, tačiau atsakovė nuo pat pradžių ginčijo aplinkybę, kad automobilis galėjo turėti paslėptų defektų, nesutiko be tvirtų įrodymų apie defektus nutraukti sutarties ar apmokėti automobilio defektų šalinimo išlaidas. Atsakovė pagal pateiktus duomenis pasiūlė ieškovei atlikti jo valdomame servise remonto darbus, naudojant ieškovės detales iki ieškovei pristačius automobilį variklio išardymui, tačiau ieškovė atsisakė.

20.5. Ieškovė 2022 m. sausio 4 d. vykusio teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovo atstovas siūlė bendrai užfiksuoti defektus, daryti ekspertizę, bet ieškovė atsisakė. Taigi, ieškovė, nors ir buvo atstovaujama teisininko, nebaigusi derinti su atsakove veiksmų, nustatant automobilio defektus ir/ar skiriant ekspertizę, savo iniciatyva apie tai nepranešus ėmėsi automobilio diagnostikos ir remonto neautorizuotame servise, neužfiksuojant automobilio ridos, atliekant diagnostiką ir pradėjus darbus, nefiksuojant defektų nustatymo ir remonto darbų vaizdinėmis priemonėmis (fotonuotraukomis, vaizdo įrašais).

20.6. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad automobilio programinė įranga yra perprogramuota, pakeičiant gamyklinius parametrus, turint tikslą padidinti automobilio galią. Automobilio 2021 m. spalio 14 d. diagnostikos metu UAB „Krasta Auto“ nebuvo galima nustatyti, kada (laiko atžvilgiu arba prie kokios ridos) atliktas šis automobilio programinės įrangos pakeitimas. Tačiau, buvo nustatyta, kad ieškovės iniciatyva iš automobilio buvo ištrintos klaidos prieš 223 km iki Ekspertizės atlikimo, kas turėjo esminės reikšmės nustatant iki tol buvusius variklio gedimus (Ekspertizės akto 7 lapas). Automobilio istorija buvo ištrinta tuo metu, kai byla buvo pradėta nagrinėti teisme ir paskirta ekspertizė, turint ieškovei tikslą nuslėpti tikrąją automobilio gedimo priežastį. Ieškovė neįrodinėjo automobilio programinės įrangos modifikacijos kaip trūkumo, kadangi pačios ieškovės prašymu automobilio programinė įranga ir buvo perprogramuota.

20.7. Būtent dėl automobilio programinės įrangos klaidų trynimo (ištrintos klaidos prieš 223 km iki ekspertizės atlikimo); (ii) AM Transport PVM sąskaitose-faktūrose (2020 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaita – faktūra AMT 4877 ir 2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 5046) netinkamai užfiksuotų duomenų; (iii) Ekspertizės atlikimo metu pateiktų detalių neatitikimo kiekiui, kokybei, nurodytų minėtuose sąskaitose; Ekspertas Ekspertizės akte padarė atitinkamas išvadas, kurias ieškovė skunde nepagrįstai siekia sumenkinti.

20.8. Ieškovė remontuodama automobilio gedimus, atsiradusius dėl automobilio programinės įrangos perprogramavimo, ieškovė atliko papildomus automobilio remonto darbus. Šiuos darbus buvo reikalinga atlikti dėl natūralios automobilio eksploatacijos. 2021 m. vasario 19 d. ieškovė Pareiškimu padidino Civilinėje byloje reiškiamą reikalavimą 1100 Eur suma, kadangi trečiasis asmuo UAB „AM Transport“ atliko papildomus automobilio remonto darbus. Iš 2020 m. gruodžio 23 d. UAB „AM Transport“ išrašytos PVM sąskaitos – faktūros (Ieškinio 9 priedas) matyti, kad būtent UAB „AM Transport“ ir pakeitė automobilio alyvą. Iš su Pareiškimu pridedamos 2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaitos – faktūros (Pareiškimo 3 priedas) matyti, kad UAB „AM Transport“ dar kartą pakeitė nešvarią automobilio alyvą (kuri ir buvo gedimo priežastis ir kurią jie patys buvo įpylę į automobilį) nauja alyva. Taigi, UAB „AM Transport“ 2021 m. vasario 11 d. atliko savo netinkamai 2020 m. gruodžio 23 d (remiantis pateikta PVM sąskaita – faktūra) atliktus automobilio darbus ir už šių darbų atlikimą ieškovė nepagrįstai reikalavo sumokėti atsakovę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

23. Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 2020/09/16-VPC1, kuria ieškovė iš atsakovės, už 9 600 Eur įsigijo naudotą automobilį BMW X5, identifikacijos numeris (duomenys neskelbtiniv), pirma registracija 2008-03-08, tą pačią dieną automobilis buvo perduotas ieškovei, kuri tą pačią dieną atsiskaitė pagal 2020 m. rugsėjo 16 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 0015352. Atsakovės pateiktas automobilio skelbimo tekstas patvirtina, kad jo rida skelbime buvo nurodyta 328 000 km, kaina redaguota nuo 11 000 iki 10 500 Eur, taip pat nurodyta, kad automobilis defektų neturi.

24. 2020 m. spalio 11 d. UAB „AM Transport“ parengė informacinį pranešimą klientui, nurodydamas, kad 2020 m. spalio 20 d. klientas D. S. kreipėsi dėl BMW X5 gedimų, 2020 m. spalio 21 d. buvo atlikta automobilio kompiuterinė diagnostika, nurodyti atlikti ir planuojami darbai, 2020 m. spalio 22 d. UAB „AM Transport“ išrašė išankstinę sąskaitą serija ir Nr. AMTIS 93 pirkėjui D. S. (BMW X5 (duomenys neskelbtini)) 217,80 Eur, 2020 m. lapkričio 6 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija ir Nr. AMT 4876 217,80 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo 2020 m. gruodžio 23 d. grynais pinigais, jai išduodant kvitą, kurioje nurodyta, kad paskaičiuota suma už kompiuterinę diagnostiką, kolektoriaus nuėmimą, purkštukų n.p., kompresijos matavimą/ cilindrų praputimą, purkštukų patikrą stendu. 2020 m. lapkričio 11 d. UAB „AM Transport“ parengė informacinį pranešimą klientui, nurodydamas, kad 2020 m. spalio 20 klientas D. S. kreipėsi dėl BMW X5 gedimų, 2020 m. spalio 21 d. buvo atlikta automobilio kompiuterinė diagnostika, nurodyti atlikti ir planuojami darbai, 2020 m. lapkričio 9 d. ieškovės prašymu buvo išardytas automobilio variklis. 2020 m. gruodžio 23 d. UAB „AM Transport“ išrašė sąskaitą faktūrą serija ir Nr. AMT 4877pirkėjai E. A. (BMW X5 (duomenys neskelbtini) ) 3 372,32 Eur sumoje už atliktus remonto darbus, kurią ji apmokėjo grynais pinigais 2020 m. gruodžio 23 d. 2020 m. spalio 30 d. UAB „Hudeha“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija EHA Nr. 00083 484 Eur sumoje ieškovei už automobilio pervežimą (Vilnius – Panevėžys – Kupiškis- Panevėžys), kurią ieškovė apmokėjo grynais pinigais 2020 m. lapkričio 9 d. 2021 m. vasario 11 d. UAB „AM Transport“ parengė informacinį pranešimą klientui, nurodydamas, kad 2020 m. gruodžio 23 d. ieškovė atsiėmė automobilį BMW X5 iš serviso po variklio remonto, 2021 m. vasario 1 d. kreipėsi pakartotinai, informuotas apie turbinų gedimą, sutiko atlikti remontą, 2021 m. vasario 11 d. automobilis buvo grąžintas. UAB „Turboservisas“ 2021 m. vasario 8 d. išdavė garantinį taloną dėl turbinų remonto. 2021 m. vasario 11 d. UAB „AM Transport“ išrašė sąskaitą faktūrą serija ir Nr. AMT 5046 pirkėjai E. A. (BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 1100 Eur sumoje už turbinų remontą, alyvos filtrą, alyvą ir turbinos sklendę, kuri buvo apmokėta tą pačią dieną, išduodant kvitą.

Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei ir dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus

25. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pardavėjo atsakomybės už parduoto naudoto daikto (automobilio) kokybės trūkumus bei pirkėjo teisių gynimo įsigijus netinkamos kokybės daiktą klausimas. Ieškovei teigiant, jog parduotas automobilis dėl trūkumų, egzistavusių pardavimo metu, negalėjo būti tinkamai eksploatuojamas, atsakovė nurodo, kad ginčo automobilio trūkumai atsirado po automobilio pardavimo dėl natūralaus nusidėvėjimo ir pačios ieškovės veiksmų.

26. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį (-is). Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.

27. CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Iš šios nuostatos matyti, jog parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas.

28. CK 6.333 straipsnis įtvirtina pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

29. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

30. Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

31. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirkėjas gali pareikšti reikalavimą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jo išlaidas trūkumams ištaisyti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti.

32. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).

33. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

34. Pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016).

35. Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

36. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

37. Minėtas pirkėjo, pardavėjo pareigų pobūdis, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

38. Nagrinėjamoje byloje ieškovės nurodomi įsigytos prekės trūkumai – automobilyje sumontuotos dvigubai storesnė, nei numatyta, kuro purkštukų sandarinimo tarpinės, kas, jos teigimu, sąlygojo automobilių stūmoklių gedimus ir būtinumą remontuoti variklio bloką bei keisti stūmoklius, taip pat teigiama, kad dėl atsakovės netinkamai prižiūrėto automobilio (nešvarios alyvos naudojimas) sugedo automobilio turbinos. Atsakovė teigia, kad gedimai atsirado po automobilio perdavimo ieškovei, todėl atsakovė negali už juos atsakyti. Taip pat atsakovė nurodo, kad automobilio gedimai atsirado dėl pačios ieškovės kaltės, nes buvo atliktas automobilio programinės įrangos perprogramavimas, ieškovės iniciatyva automobilio klaidos buvo ištrintos 223 km iki ekspertizės atlikimo, automobilis sugedo po pirkimo nuvažiavus 2149 km, ekspertizės akte paneigiamas ieškovės argumentas, kad variklio gedimas galėjo įvykti dėl storesnės tarpinės, ieškovei buvo aiškiai suprantama, kad įsigyja 2008 metų automobilį su 326750 km rida.

39. Ieškovė neginčija aplinkybės, kad įsigyjant automobilį, jos sužadėtinis jį apžiūrėjo, pavažinėjo, automobilis važiavo tvarkingai, paprašė parodyti tepalo filtrą, kuris buvo tvarkingas ir švarus, ieškovė žinojo, kad perka daugiau nei 12 metų naudotą automobilį su didele rida (326750 km), todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė, įsigijusi tiek metų eksploatuotą automobilį, negalėjo pagrįstai tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujo automobilio savininkas, kadangi jo eksploatavimo metu mechanizmai natūraliai dėvisi, o transporto priemonės įsigijimo metu, ji tiesioginę funkciją atliko (važiavo) ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jos eksploatuoti (draudžiančių dalyvauti eisme ir pan.), nebuvo.

40. Jau vien pats prekės pobūdis – naudotas automobilis – lemia pirkėjos didesnio atidumo reikalavimus. Tokiu atveju pati pirkėja turi išsiaiškinti, ar perkama prekė jai bus tinkama, o pardavėjas suteikia konsultaciją pagal jam pateiktus duomenis. Įsigydama daugiau kaip 12 metų naudotą automobilį, atsižvelgiant į jo eksploatavimo intensyvumą (pavyzdžiui, nuvažiuotų kilometrų skaičių), ieškovė turėjo numanyti, kad automobilis gali turėti tam tikrų techninių trūkumų arba jie gali atsirasti bet kurio įsigyto automobilio tolesnio eksploatavimo momentu. Nors nei įstatymas, nei sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), tačiau įsigydama naudotą automobilį, ieškovė turėjo pati įvertinti prekę, konsultuotis su reikiamą informaciją galinčiais suteikti asmenimis.

41. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė įsigytą automobilį eksploatavo nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki gedimo dienos – 2020 m. rugsėjo 28 d., juo nuvažiavo ne mažiau kaip 2149 kilometrus. Tai taip pat leidžia daryti išvadą, kad automobilis jo įsigijimo metu tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo.

42. Byloje taip pat nėra ginčo, kad automobilyje sumontuotos kito dydžio (vietoj 1,5 mm sumontuota 3 mm storio) kuro purkštuvų tarpinės buvo sumontuotos jau automobilio pardavimo metu. Ieškovės teigimu, tai sąlygojo variklio gedimą 2020 m. rugsėjo 28 d. ir šiuo teiginius ieškovė grindžia 2020 m. spalio 11 d. ir 2020 m. lapkričio 11 d. UAB „AM Transport“ informaciniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad dėl 3 mm storio tarpinių purkštuvas purškia kurą ne į degimo kamerą, o 1,5 mm aukščiau.

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad: i) įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę; ii) vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; iii) vertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visetas, taip pat vadovaujamasi logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2021-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021).

44. Dėl eksperto išvados ir jos vertinimo kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Vertindamas ekspertizės išvadas, teismas privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2014-06-20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020; 2020-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).

45. Nagrinėjant civilinę bylą, 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi buvo paskirta teismo techninė ekspertizė transporto priemonės BMW X5 techninės būklės, gedimų (trūkumų) ir jų priežasčių nustatymui. Nors ieškovė apeliaciniame skunde ir nurodo, kad ekspertizės aktas paremtas prielaidomis, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Ekspertizės akto išvadų 10-11 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad negalima pagrįsti, jog degimo procesų sutrikimą (dėl ko buvo galėjo būti pažeisti stūmokliai) sąlygojo kito dydžio kuro purkštuvų tarpinės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ši ekspertizės akto išvada grįsta prielaida. 2021 m. gruodžio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu taip pat buvo apklaustas ekspertizę atlikęs ekspertas V. M., kuris patvirtino, kad stūmokliai perdegti dėl netinkamo dydžio tarpinių negalėjo, ir 3 mm storio tarpinės galėjo būti naudojamos vietoj 1,5 mm dydžio tarpinių. Šie duomenys nedviprasmiškai paneigia ieškovės argumentus, kad variklio gedimą įtakojo netinkamo dydžio kuro purkštuvų tarpinės. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens UAB „AM Transport“ atsiliepime į ieškinį tarpinės storį įvardino tik kaip galimą, bet ne neabejotiną, priežastį atsitikti aptariamam gedimui. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ekspertizės akto išvadas tinkamai vertino kitų įrodymų kontekste ir padarė pagrįstas išvadas, jog ieškovė neįrodė variklio gedimui įvykus dėl automobilio įsigijimo metu buvusių defektų.

46. Ieškovė taip pat įrodinėjo, kad tai, jog atsakovė netinkamai eksploatavo automobilį iki jo pardavimo (nešvarios alyvos naudojimas) sąlygojo ir kitą automobilio defektą - turbinų gedimą. Ieškovė šiuos teiginius grindžia 2021 m. vasario 11 d. UAB „AM Transport“ informaciniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad UAB „Turboservisas“ raštu informavo, kad gedimo priežastis – „nešvari alyva“, o sklendės išdilo nuo eksploatacijos. Dėl turbinų remonto ieškovė patyrė 1100 Eur išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo sprendime išdėstytiems motyvams, kad tiek eksperto išvadoje, tiek ieškovės pateiktame UAB „AM Transport“ informaciniame pranešime patvirtinta, jog turbinų gedimą sąlygojo natūralus sklendžių susidėvėjimas, o tepalų keitimą prieš ekspertizę atliko pati ieškovė, tad nėra pagrindo išvadai, kad už turbinų gedimą atsakinga atsakovė.

47. Atkreiptinas dėmesys, kad į ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo įtraukti ir darbai, kurie buvo būtini atlikti dėl natūralaus susidėvėjimo (kaitinimo žvakių ir pakaitinimo rėlės keitimas, grandinių, švaistiklinių įdėklų keitimas) ir tai patvirtina tiek ieškovės pateikti įrodymai ( 2020 m. gegužės 21 UAB „AM Transport“ atsakymas į prašymą dėl informacijos pateikimo), trečiojo asmens UAB „AM Transport“ atsiliepimo motyvai bei ekspertizės akto išvados (3, 5-6 išvadų punktai). Į ieškovės reikalavimą taip pat įėjo ir suodžių filtro pašalinimas, nors ekspertizės akto išvadų 7 punkte aiškiai nurodyta, kad automobilis negali būti eksploatuojamas su pašalintu suodžių filtru, tad nepagrįsti ir ieškovės reikalavimai dėl šių remonto darbų išlaidų atlyginimo.

48. Nors ekspertizės akto išvadų 2 punkte išties nurodyta, kad negalima objektyviai nustatyti, kokius gedimus turėjo (jei turėjo) automobilis jo įsigijimo metu 2020 m. rugsėjo 16 d. ir iki 2021 m. vasario 11 d., tačiau kartu nurodyta, kad jei šiuo laikotarpiu buvo pažeisti (apsilydę) automobilio variklio stūmokliai, dėl šių pažeidimų automobilio nebuvo galima eksploatuoti, kas reiškia, kad jei automobilis pardavimo metu būtų su nurodytais pažeidimais, tai būtų akivaizdu, nes automobilis būtų netinkamas eksploatacijai. Pritartina, kad kaip tikėtina vertintina ir ekspertizės akto išvada, jog degimo proceso sutrikimą galėjo sąlygoti perprogramuota automobilio programinė įranga, tačiau nagrinėjamu atveju tai reikšmės neturi, nes, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė šios aplinkybės ir neįrodinėjo. Kaip jau minėta, ekspertizės akto išvada dėl tarpinių storio įtakos gedimams yra neabejotina, todėl teismas pagrįstai ja rėmėsi atmesdamas ieškovės ieškinyje nurodytą variklio gedimo priežastį.

49. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės aktu, nes automobilio techninė ekspertizė atlikta per vėlai, t.y. po automobilio suremontavimo bei nepagrįstai remtasi tikėtinomis ekspertizės išvadomis. Apeliantės nuomone, atsakovas turėjo kreiptis dėl ekspertizės atlikimo dar ikiteisminėje ginčo stadijoje.

50. Nors išties tiksliausiai automobilio gedimą būtų buvę galima nustatyti ekspertizę atlikus iki automobilio suremontavimo, tačiau tai savaime nepaneigia byloje atliktos ekspertizės išvadų, kuriomis atmetama ieškovės nurodyta gedimo versija. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad ir pati ieškovė tiesiogiai prisidėjo prie to, kad ekspertizės atlikimo metu nebuvo galima tiksliai nustatyti galimų automobilio gedimų jo pardavimo metu, nes 223 km iki ekspertizės atlikimo buvo iš automobilio ištrintos klaidos, tai buvo padaryta būtent ieškovės iniciatyva ir tai turėjo reikšmės tam, kad nebuvo galima tinkamai nustatyti automobilio gedimų. Atmestini ir apeliantės argumentai, kad atsakovė turėjo inicijuoti ekspertizės atlikimą ikiteisminėje ginčo stadijoje, nes pati ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsisakė atsakovės siūlymo bendrai fiksuoti defektus ir daryti ekspertizę, nes jau buvo atlikta dalis automobilio remonto darbų.

51. Apeliantė taip pat nurodė, kad teismas netinkamai vertino šalių susirašinėjimą, vykusį ikiteisminėje ginčo stadijoje ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė ikiteisminio ginčo stadijoje nepateikė automobilio defektus patvirtinančių dokumentų, nepateikė aiškaus reikalavimo dėl automobilio ginčo sprendimo būdo ir nepagrįstai bei vienašališkai atliko automobilio defektų šalinimo darbus.

52. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. matyti, kad ieškovės pozicija dėl teisių gynimo būdo išties buvo aiški, nes ji atsakovei pateikė du alternatyvius reikalavimus: nutraukti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį arba atlyginti automobilio defektų šalinimo išlaidas. Vis dėl to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė visus automobilio remonto darbus atliko vienašališkai to nederinusi su atsakove. Iš šalių susirašinėjimo akivaizdu, kad abi šalys nors aktyviai komunikavo, tačiau jų pozicija dėl ginčo sprendimo būdo nuo pat pradžių skyrėsi, nes atsakovė nesutiko, jog ieškovės nurodyti automobilio defektai buvo automobilio pardavimo metu. Atsakovė savo ruožtu siūlė ieškovei atlikti variklio keitimo darbus, ieškovei sumokant už detales, tačiau ieškovei šis sprendimo būdas netiko. Darytina išvada, kad abi šalys bandė siekti joms palankaus ginčo sprendimo būdo, tačiau susitarti nepavyko. Vis dėl to svarbu ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė pati patvirtino, kad atsisakė atsakovės siūlymo bendrai fiksuoti defektus, ir vienašališkai priėmė sprendimą šalinti automobilio gedimus, suprasdama, kas papildomai rodo ieškovės nenorą ieškoti abejoms šalims palankaus ginčo sprendimo būdo. Nors ir sutiktina su dalimi ieškovės apeliacinio skundo argumentų dėl šalių susirašinėjimo vertinimu, tačiau, byloje nustačius, kad atsakovė nėra atsakinga už automobilio defektus, dėl kurių šalinimo patirtų išlaidų atlyginimo ieškovė teikė ieškinį, šalių susirašinėjimo vertinimas neturi reikšmės bylos baigčiai.

53. Ištyrusi ir įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo motyvams, kad automobilio gedimai buvo nulemti natūralios automobilio eksploatacijos, variklio gedimas vienareikšmiškai nebuvo sąlygotas ieškovės nurodytos priežasties- netinkamo storio tarpinių, o galimai įtakotas ir pačios ieškovės veiksmų perprogramuojant automobilio programinę įrangą. Byloje nepakanka duomenų konstatuoti, kad atsakovė pardavė automobilį su paslėptais defektais ir yra atsakinga dėl ieškovės patirtų išlaidų automobilio remontui.

54. Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

55. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nepagrindė savo teiginių dėl netinkamo faktinių aplinkybių vertinimo, o bylos duomenys patvirtina, kad teismas ištyrė įrodymus, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 177, 183, 185 straipsniai).

56. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

57. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais. Todėl konstatuotina, kad apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

58. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas galutinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 24 d. galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei E. A. nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

60. Atsakovė UAB „AV automobiliai“ pateikė rašytinius duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1950,59 Eur (2360,22 Eur su PVM) bylinėjimosi išlaidų. Išlaidų dydis už advokato paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovės apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „AV automobiliai“ (juridinio asmens kodas 120804091) iš ieškovės E. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2360,22 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt eurų 22 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Egidijus MockevičiusDanutė BurbulienėBirutė Simonaitienė